Category: Technologijos

  • „Behemoth“ lyderis Nergalas tapo žaidimo bosu: lenkų studijos naujiena kaitina aistras

    „Behemoth“ lyderis Nergalas tapo žaidimo bosu: lenkų studijos naujiena kaitina aistras

    Lenkų metalo scenos žvaigždė Adamas Darskis, geriau žinomas kaip Nergalas, žengia į vaizdo žaidimų pasaulį. „Behemoth“ lyderis prisijungė prie kuriamo veiksmo žaidimo „Valor Mortis“ ir jame atliks vieną ryškiausių vaidmenų.

    Kūrėjai patvirtino, kad muzikantas įkūnys paslaptingą bosą, su kuriuo žaidėjui teks stoti į kovą. Studija šį sprendimą pristato kaip dalį platesnio projekto identiteto, kuriame persipina istorija, tamsi atmosfera ir antgamtiniai motyvai.

    Alternatyvi XIX amžiaus Europa

    „Valor Mortis“ veiksmas nukelia į alternatyvią XIX amžiaus Europos versiją, kur realūs istoriniai kontekstai maišomi su siaubo ir mistikos elementais. Pagrindinis herojus Viljamas, britų karys iš Napoleono laikų, paslaptingai sugrąžinamas į gyvenimą ir atsiduria visiškai kitokiame pasaulyje.

    Kūrėjų teigimu, žaidime svarbus mobilumas ir taktinės kovos, o žaidėjas turės išnaudoti naujai įgytas galias, kad pergudrautų maru užkrėstas būtybes ir atskleistų aplinkos paslaptis. Akcentuojamas ir pasakojimas, kuriame istorinės nuorodos susiduria su šiurpiomis, nepaaiškinamomis jėgomis.

    Soulslike kryptis ir tamsus stilius

    Projektas pristatomas kaip soulslike žanro veiksmo žaidimas, kuriame svarbios sudėtingos dvikovos, kantrus mokymasis iš klaidų ir griežtas žaidimo ritmas. Tokie žaidimai pastaraisiais metais išlieka vieni populiariausių tarp ištvermę ir iššūkius vertinančių žaidėjų, todėl konkurencija čia itin didelė.

    Studija One More Level anksčiau išgarsėjo dinamišku veiksmo žaidimu „Ghostrunner“, tad dalis gerbėjų tikisi panašaus intensyvumo ir naujame projekte. Šįkart kūrėjai žada daugiau dėmesio atmosferai, brutalumui ir pasaulio istorijai, o Nergalo įtraukimas turėtų sustiprinti tamsią, metalo estetikai artimą kryptį.

    Kada pasirodys ir kur bus galima žaisti?

    Tiksli „Valor Mortis“ išleidimo data kol kas nepaskelbta, tačiau kūrėjai yra minėję, kad premjera gali įvykti dar šiais metais. Planuojama, kad žaidimas pasirodys asmeniniuose kompiuteriuose ir naujos kartos konsolėse „PlayStation 5“ bei „Xbox Series X“ ir „Xbox Series S“.

    Trumpuose pristatomuose vaizdo įrašuose kūrėjai daugiau dėmesio skiria pačiai žiniai apie Nergalo dalyvavimą, o ne detaliam jo personažo atskleidimui. Vis dėlto tokie muzikinės kultūros ir žaidimų industrijos susikirtimai dažnai tampa stipriu rinkodaros impulsu, ypač kai kalbama apie atpažįstamą, kontraversiškai vertinamą scenos vardą.

    „Labai džiaugiuosi galėdamas tapti šio projekto dalimi ir įžengti į pasaulį, kuriame muzika, tamsa ir vaizduotė susitinka visiškai nauju formatu“, – sakė Nergalas.

  • DI atkūrė paskutines Pompėjos akimirkas: bėgantis vyras slėpėsi su keramikiniu indu ant galvos

    DI atkūrė paskutines Pompėjos akimirkas: bėgantis vyras slėpėsi su keramikiniu indu ant galvos

    Archeologai pirmą kartą Pompėjuose pasitelkė dirbtinį intelektą, kad skaitmeniškai atkurtų vienos iš 79 metais po Kristaus žuvusių Vezuvijaus išsiveržimo aukų veidą ir paskutines akimirkas. Sukurtas vizualinis modelis rodo vyresnio amžiaus vyrą, bėgantį užpustyta gatve ir bandantį apsisaugoti nuo krentančių įkaitusių nuolaužų.

    Rekonstrukcijos pagrindas buvo archeologiniai duomenys: skeleto analizė, radinių kontekstas ir istoriniai liudijimai. Anot tyrėjų, DI šiuo atveju veikė kaip įrankis sujungti skirtingus šaltinius į nuoseklią, moksliškai argumentuotą vizualinę hipotezę, o ne sukurti pramoginį vaizdą.

    Palaikai aptikti Porta Stabia nekropolyje, už senovinio miesto sienų. Ten rasti dviejų vyrų kaulai, o jų padėtis ir aplinka leidžia manyti, kad abu bandė pasiekti pakrantę, kai mieste kilo chaosas ir staigiai blogėjo matomumas.

    Vienas vyras, kaip manoma, galėjo žūti nuo piroklastinės bangos, tai yra itin karšto dujų ir pelenų srauto, kuris per kelias akimirkas sunaikina viską savo kelyje. Kitas, sprendžiant iš aplinkybių, galėjo mirti nuo intensyvaus vulkaninės medžiagos kritimo, kai ant bėgančiųjų ėmė kristi įkaitusios dalelės ir akmenys.

    Prie vieno iš žuvusiųjų rasta daiktų, leidžiančių detaliau atkurti dramatišką situaciją: keraminė lempa, tikėtina, skirta orientuotis tamsoje, geležinis žiedas ir dešimt bronzinių monetų. Būtent keraminis indas, rekonstrukcijoje pavaizduotas ant galvos kaip improvizuotas skydas, tapo ryškiausia detalė, padėjusia tyrėjams perteikti desperatišką bandymą išgyventi.

    Projektas parengtas kartu su Paduvos universitete veikiančia skaitmeninio kultūros paveldo laboratorija. Tyrėjai pabrėžia, kad tokios rekonstrukcijos nėra tikslus įvykio atvaizdas, o labiausiai tikėtina vizualinė versija, kuri turi būti vertinama kritiškai ir nuolat tikslinama atsirandant naujiems duomenims.

    Italijos pareigūnai ir projekto autoriai akcentuoja, kad DI archeologijoje gali padėti ir saugant paveldą, ir aiškiau pristatant tyrimų rezultatus visuomenei. Kartu pabrėžiama, jog sprendimus turi priimti žmonės, o technologija privalo likti griežtai kontroliuojama mokslininkų, kad rekonstrukcijos nevirstų spekuliacijomis.

    Vezuvijaus išsiveržimas Pompėjas ir aplinkinius miestus užklupo staiga, o didelė dalis žūčių siejama su piroklastiniais srautais, nuo kurių pabėgti praktiškai neįmanoma. Šiuolaikiniai metodai, nuo klasikinių gipsinių atspaudų iki skaitmeninių modelių, leidžia vis tiksliau suprasti, kaip atrodė paskutinės miesto valandos ir kokius sprendimus žmonės priėmė katastrofos akivaizdoje.

  • Ralių simuliatorius „Assetto Corsa Rally“ atsinaujina: jau pakeliui dvi legendos

    Ralių simuliatorius „Assetto Corsa Rally“ atsinaujina: jau pakeliui dvi legendos

    Ralių tematikos vaizdo žaidimai didžiausio populiarumo sulaukė XX ir XXI amžių sandūroje, kai rinką dominavo tokios serijos kaip „Colin McRae Rally“. Pastarąjį dešimtmetį susidomėjimas šiuo žanru sumažėjo, tačiau kūrėjai vis dažniau bando jį atgaivinti didesniu realizmu ir nuolatiniu turinio pildymu.

    Vienas ryškesnių bandymų yra „Assetto Corsa Rally“, kuriamas remiantis „Assetto Corsa“ serijos reputacija dėl tikslesnio valdymo modelio ir fizikos. Žaidimas plėtojamas ankstyvosios prieigos principu, todėl turinys plečiamas etapais, o kartu taisomos ir žaidėjų įvardijamos problemos.

    Į kūrėjų planus įsilieja atnaujinimas 0.4, kuris žaidėjams atneša du gerai ralių istorijoje atpažįstamus automobilius. Pirmasis jų yra „Subaru Impreza S3 Group A“, siejama su devintojo dešimtmečio pabaigos ir dešimtojo dešimtmečio ralių era bei pasaulio čempionato laikotarpiu, kai „Subaru“ tapo vienu ryškiausių vardų.

    Antrasis papildymas yra „Peugeot 306 Maxi Kit“, išgarsėjęs dėl savo specifinės klasės ir agresyvaus charakterio. Toks pasirinkimas leidžia žaidime pasiūlyti daugiau skirtingų vairavimo pojūčių, nes šie modeliai atstovauja nevienodoms koncepcijoms ir techniniams sprendimams.

    Kartu numatomi ir aplinkos pokyčiai: planuojamos žiemos sąlygos Velse bei Prancūzijos Elzaso regione. Taip pat žadami garso, fizikos ir sąsajos patobulinimai, kurie ankstyvosios prieigos žaidimams dažnai tampa kritiškai svarbūs siekiant išlaikyti aktyvią bendruomenę.

    Skelbiama, kad atnaujinimas žaidėjus turėtų pasiekti balandžio 30 dieną. Kada „Assetto Corsa Rally“ bus baigtas ir paliks ankstyvąją prieigą, kol kas neatskleidžiama, tačiau tokie turinio paketai paprastai signalizuoja apie nuoseklų vystymo tempą ir siekį išlaikyti ilgalaikį augimą.

  • ES amžiaus patikros programėlė stringa: šalys abejoja saugumu ir renkasi nacionalinius sprendimus

    ES amžiaus patikros programėlė stringa: šalys abejoja saugumu ir renkasi nacionalinius sprendimus

    Europos Komisija šią savaitę ragina valstybes nares naudoti naują programėlę, skirtą patikrinti interneto vartotojų amžių ir taip geriau apsaugoti nepilnamečius nuo žalingo ar neteisėto turinio. Tačiau dalis sostinių į iniciatyvą žiūri atsargiai: vienos svarsto, kitos atvirai teikia pirmenybę saviems sprendimams.

    Diskusija įsibėgėja tuo metu, kai Europoje stiprėja spaudimas įvesti amžiaus patikras turiniui, kuris nepilnamečiams ribojamas, pavyzdžiui, pornografijai ar su alkoholiu susijusiai reklamai. Vis dažniau aptariama ir socialinių tinklų prieiga, nors bendrų taisyklių šioje srityje valstybės dar tik ieško.

    Vienas pagrindinių kliuvinių Komisijos siūlomai programėlei yra pasitikėjimas jos saugumu ir atsparumu apeinimui. Viešojoje erdvėje kilus klausimams dėl galimų pažeidžiamumų, kai kurios šalys pareiškė tai laikomos rimtu signalu, kad skubėti diegti bendro įrankio nereikėtų.

    „Kibernetinio saugumo ir privatumo rizikos yra raudona vėliava ir dar labiau mažina tikimybę, kad svarstytume tokį sprendimą“, – sakė Estijos teisingumo ir skaitmeninių reikalų ministrė Liisa Pakosta.

    Kita svarbi priežastis, kodėl šalys neskuba perimti Komisijos siūlomo įrankio, yra jau vykdomos nacionalinės skaitmeninės tapatybės iniciatyvos. Valstybės, kurios jau investavo į savo programėles ir infrastruktūrą, linkusios amžiaus patikrą integruoti į platesnę nacionalinę ekosistemą, o ne keisti ją atskiru europiniu sprendimu.

    Komisijos siūloma programėlė pristatoma kaip tarpinis sprendimas iki platesnio masto skaitmeninių tapatybės piniginių, kurias ES siekia įdiegti visoje Bendrijoje. Pagal dabartinius planus, tokios skaitmeninės tapatybės piniginės turėtų tapti plačiai prieinamos iki 2026 metų pabaigos, o „mini“ versija amžiaus patikrai turėtų padėti greičiau spręsti nepilnamečių apsaugos klausimus.

    Kai kurie pareigūnai pabrėžia, kad net ir turint bendrą europinį sprendimą, realybėje gali veikti keli lygiagrečiai naudojami įrankiai. Komisija teigia architektūrą kūrusi taip, kad nacionalinės programėlės galėtų sąveikauti tarpusavyje, o amžiaus patikra netaptų fragmentuota ir nepriklausoma nuo valstybės, kurioje žmogus gyvena.

    Vis dėlto politinis jautrumas išlieka didelis: amžiaus patikra paliečia privatumo, duomenų apsaugos ir prieigos prie informacijos klausimus, todėl bet kokiam sprendimui keliami aukšti reikalavimai. Artimiausiais mėnesiais lemiama taps tai, ar Komisija sugebės įtikinti valstybes, kad programėlė yra pakankamai saugi, privatumą užtikrinanti ir sunkiai apeinama, o jos nauda atsveria perėjimo kaštus.

  • Jungtinė Karalystė buria vidutines valstybes: mažinti DI kontrolės koncentraciją ir remti startuolius

    Jungtinė Karalystė buria vidutines valstybes: mažinti DI kontrolės koncentraciją ir remti startuolius

    Jungtinės Karalystės technologijų sekretorė Liz Kendall paragino vadinamąsias vidutines galias glaudžiau bendradarbiauti, kad dirbtinio intelekto kontrolė nebūtų sutelkta kelių žaidėjų rankose. Pasak jos, didėjanti koncentracija tampa ne tik ekonominiu, bet ir nacionalinio saugumo klausimu.

    Savo kalboje Londone Kendall pabrėžė, kad DI vis labiau lemia valstybių konkurencingumą, gynybos pajėgumus ir įtaką tarptautinėje arenoje. Tuo pat metu ji aiškino, kad ši kryptis neturėtų būti suprasta kaip atsitraukimas nuo artimos partnerystės su Jungtinėmis Valstijomis.

    DI suverenitetas be izoliacijos

    Kendall akcentavo, kad tikslas nėra užsidaryti ar atsisakyti tarptautinių investicijų, o sumažinti pernelyg didomą priklausomybę nuo kelių tiekėjų ir sustiprinti atsparumą strateginėse srityse. Ji siejo tai ir su ilgalaikiu sąjungininkų spaudimu daugiau investuoti į gynybą bei saugumą.

    „DI suverenitetas nėra izoliacionizmas ar bandymas užsitraukti tiltą ir veikti vieniems. Tai priklausomybių mažinimas ir atsparumo didinimas svarbiausiuose nacionaliniuose prioritetuose“, – sakė Liz Kendall.

    Ji taip pat teigė, kad raginimai stabdyti DI plėtrą būtų žalingi šalies interesams, nes globali konkurencija tik aštrėja. Kendall vertinimu, sprendimas turėtų būti ne pauzė, o aiškesnės taisyklės, pajėgumai ir investicijos į sritis, kuriose šalis gali turėti pranašumą.

    500 mln. svarų planas ir nauji pajėgumai

    Vyriausybė šį mėnesį pradėjo Suverenaus DI padalinį, kuriam numatyta 500 mln. svarų suma, tai yra apie 585 mln. eurų. Lėšos turėtų pasiekti britų DI startuolius per tiesiogines investicijas, dotacijas, viešuosius pirkimus ir kitas paramos priemones.

    Kendall nurodė, kad birželį planuojama pristatyti DI aparatinės įrangos planą, siekiant užsitikrinti didesnę dalį sparčiai augančio rinkos segmento. Ji pabrėžė mokslinių tyrimų stiprybes, kurios, pasak jos, gali padėti kurti naujos kartos efektyvesnius puslaidininkius, reikalingus DI sistemoms.

    Kalboje taip pat priminti ankstesni įsipareigojimai: 100 mln. svarų, arba apie 117 mln. eurų, tyrimams per Pažangiųjų tyrimų ir išradimų agentūrą, taip pat dar 100 mln. svarų, arba apie 117 mln. eurų, puslaidininkių įsigijimui viešiesiems duomenų centrams. Šie žingsniai pristatomi kaip pastangos didinti vietinius pajėgumus ir mažinti tiekimo grandinių rizikas.

    Saugumo vertinimai ir pozicija reguliavime

    Kendall teigė, kad Jungtinės Karalystės DI saugumo institutas dalysis gerąja praktika dėl DI vertinimo ir testavimo tarptautiniame susitikime liepos mėnesį. Tokio pobūdžio vertinimai vis dažniau laikomi būtina sąlyga, kai modeliai tampa galingesni ir turi didesnį potencialą būti panaudoti kibernetinėms atakoms ar dezinformacijai.

    Ji nurodė, kad šalies institucijos bendrauja su partneriais, tarp jų Prancūzija ir Vokietija, dėl metodikų ir standartų. Vis dėlto Kendall leido suprasti, kad Jungtinė Karalystė nėra nusiteikusi visiškai derintis prie Europos Sąjungos DI akto, teigdama, jog renkasi pragmatišką, o ne dogmatišką reguliavimo kryptį.

    Toks balansas atspindi platesnę diskusiją Vakarų valstybėse: kaip skatinti inovacijas ir investicijas, kartu ribojant rizikas, susijusias su duomenų sauga, kritinės infrastruktūros priklausomybėmis ir rinkos galios koncentracija. Kendall žinutė buvo aiški: daugiau pajėgumų namuose ir daugiau koordinacijos su sąjungininkais, bet be staigių žingsnių, kurie apsunkintų prieigą prie pažangiausių technologijų.

  • Džordžija siekia mažinti eiles: 68 proc. vairuotojo pažymėjimų vis dar tvarkoma gyvai

    Džordžija siekia mažinti eiles: 68 proc. vairuotojo pažymėjimų vis dar tvarkoma gyvai

    Džordžijos valstija Jungtinėse Valstijose daugelį metų plečia skaitmenines viešąsias paslaugas, tačiau vairuotojo pažymėjimo išdavimas ar atnaujinimas dažniausiai vis dar vyksta skyriuose. Valstijos Vairuotojų paslaugų departamentas skelbia, kad apie 68 proc. su pažymėjimais susijusių operacijų atliekama atvykus į aptarnavimo centrą.

    Tai reiškia, kad maždaug septyni iš dešimties klientų vis dar važiuoja į padalinį, ieško parkavimo vietos ir laukia eilėse net tada, kai daliai paslaugų jau seniai yra internetinė alternatyva. Departamentas dabar atvirai ragina gyventojus dažniau rinktis skaitmeninius sprendimus.

    Kur slypi skaičiai

    Departamento duomenimis, internetu šiuo metu atliekama apie 32 proc. vairuotojo pažymėjimo išdavimo ir su tuo susijusių operacijų, o likusi dalis tenka aptarnavimo centrams. Esant milijonams licencijuotų vairuotojų, toks pasiskirstymas natūraliai palaiko didelį lankytojų srautą ir nuolatines eiles.

    Džordžijos situacija nėra išskirtinė: daugelyje JAV valstijų analogiškos institucijos per pastarąjį dešimtmetį plėtė e. paslaugas, bet įpročiai keitėsi lėčiau nei technologijos. Vien tik galimybė atlikti veiksmą internetu dar nereiškia, kad gyventojai ja pasinaudos.

    Kaip skatinama rinktis internetą

    Departamento argumentas paprastas: interneto portalas veikia visą parą, todėl nereikia derintis prie darbo valandų, planuoti vizito per šventes ar imti laisvadienio. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai reikalingas tik įprastas atnaujinimas ar duomenų korekcija.

    Skatinimui taikoma ir finansinė priemonė: daugumai internetu atliekamų operacijų numatyta maždaug 5 eurų nuolaida, palyginti su aptarnavimu gyvai. Suma nėra didelė, tačiau reguliarioms paslaugoms ji tampa apčiuopiamu motyvu.

    Dar vienas akcentas, kurį pabrėžia departamentas, yra galimybė iš karto po internetinės operacijos atsispausdinti laikino pažymėjimo ar asmens tapatybės dokumento patvirtinimą. Nuolatinė kortelė vis tiek atsiunčiama paštu, bet laikinas dokumentas leidžia nelaukti ir išvengti vizito į skyrių.

    Departamentas taip pat teigia, kad sistemos sukurtos apsaugoti klientų duomenis, o pačiame portale pateikiamos nuoseklios instrukcijos dažniausioms operacijoms. Tiems, kuriems kyla sunkumų, numatytos pagalbos galimybės, tačiau tikslas išlieka tas pats: kuo daugiau standartinių veiksmų perkelti į skaitmeninį kanalą.

    Kodėl žmonės vis tiek eina į skyrius

    Didelę dalį srauto lemia įprotis ir pasitikėjimas gyvu aptarnavimu: daliai gyventojų patogiau klausimus spręsti akis į akį, ypač kai kalbama apie asmens duomenis. Kiti gali paprasčiausiai nežinoti, kad jų konkreti paslauga jau prieinama internetu, arba būti įsitikinę, jog internetinis kelias sudėtingesnis.

    Egzistuoja ir objektyvūs ribojimai: dalies paslaugų apskritai neįmanoma atlikti nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, kai būtina pirmoji identifikacija ar dokumentų patikra. Be to, skaitmeninė atskirtis išlieka reali, ypač regionuose, kur interneto prieiga ar skaitmeniniai įgūdžiai yra silpnesni.

    Valstijos institucijos tikisi, kad didesnis perėjimas prie internetinių operacijų sumažintų padalinių apkrovą ir trumpintų laukimo laiką tiems, kurie vis tiek privalo atvykti. Kartu tai galėtų mažinti administracines sąnaudas, nes nuotolinis aptarnavimas paprastai reikalauja mažiau resursų nei kiekvieno kliento aptarnavimas vietoje.

    Ar finansinė paskata, komunikacija ir patogesnės skaitmeninės procedūros realiai pakreips statistiką, parodys atnaujinti departamento duomenys artimiausiais metais. Kol kas skaičiai aiškūs: Džordžija turi veikiančias e. paslaugas, bet dauguma klientų vis dar renkasi eilę.

  • Indijoje raudonai nudažytas kelias turėjo gelbėti gyvūnus, bet sukūrė netikėtą šilumos salą

    Indijoje raudonai nudažytas kelias turėjo gelbėti gyvūnus, bet sukūrė netikėtą šilumos salą

    Indijos Madhja Pradešo valstijoje per Nauradehi laukinės gamtos draustinį einantis greitkelio ruožas buvo padengtas ryškiai raudonu termoplastiko sluoksniu. Sprendimas turėjo priversti vairuotojus instinktyviai sumažinti greitį ir taip mažinti gyvūnų žūtis susidūrus su transportu.

    Tačiau kartu išryškėjo nenumatytas padarinys: įkaitęs raudonas paviršius ėmė veikti kaip šilumos „kempinė“ ir suformavo vietinę šilumos salą. Tokiose vietose paviršiaus temperatūra tampa aukštesnė nei aplinkinių teritorijų, todėl keičiasi ir gyvūnų elgsena.

    Kaip turėjo veikti raudona danga

    Kelias buvo padengtas maždaug 5 milimetrų storio raudonu termoplastiko sluoksniu, kuris išsiskiria spalva ir atspindėjimo savybėmis. Eismo saugos specialistai tokį sprendimą sieja su psichologiniu efektu: ryški raudona spalva greičiau patraukia dėmesį nei įprasti kelio ženklinimo tonai.

    Prie tamsaus paros meto efekto prisideda ir didesnis dangos matomumas apšvietus žibintais, todėl vairuotojams signalas apie pavojingą ruožą tampa aiškesnis. Tokie bandymai dera ir su šiuolaikinėmis vairuotojo pagalbos sistemomis, kurios dažnai remiasi kelio ženklinimo atspindžiu ir kontrastu.

    Kodėl susiformavo šilumos sala

    Šilumos sala paprastai siejama su miestais, kur asfaltas, betonas ir stiklas sugeria saulės energiją ir ją ilgiau išlaiko. Panašus principas suveikė ir draustinio teritorijoje: tamsesnis, intensyvios spalvos paviršius gali labiau įkaisti nei šviesesnė aplinka.

    Įkaitęs kelio ruožas tapo aiškiai išsiskiriančiu šilumos šaltiniu, o tai ypač svarbu gyvūnams, kurie jautriai reaguoja į mikroklimato pokyčius. Dalis rūšių gali pradėti rinktis šiltesnes vietas poilsiui, o kitos, priešingai, vengti įkaitusių zonų, taip netiesiogiai keičiant jų judėjimo maršrutus.

    Ką tai reiškia apsaugai ateityje

    Šis atvejis primena, kad laukinei gamtai palanki infrastruktūra neapsiriboja vien avarijų prevencija. Net ir geranoriški sprendimai gali turėti šalutinių efektų, todėl vis dažniau kalbama apie būtinybę vertinti ne tik eismo saugos rodiklius, bet ir poveikį temperatūrai, triukšmui, šviesai bei gyvūnų migracijai.

    Praktikoje tai gali reikšti papildomas priemones: kitokios sudėties dangas, paviršiaus spalvos ir šiurkštumo optimizavimą, šešėliuojančias želdinių juostas, saugius praėjimus ar greičio kontrolę. Pagrindinė pamoka paprasta: infrastruktūros sprendimai gamtoje turi būti testuojami kompleksiškai, nes ekosistemos reaguoja į detales.

  • „Do Rzeczy“ debiutas „NewConnect“: akcijos startavo brangiau, bet sesijos viduryje krito 28 proc.

    Antradienį, balandžio 28 dieną, Lenkijos alternatyvioje biržos rinkoje NewConnect debiutavo žiniasklaidos bendrovės „Do Rzeczy“ akcijos. Prekybos pradžioje jų kaina siekė 52,8 zlotų, tačiau vėliau spaudimas parduoti sustiprėjo.

    Antroje sesijos dalyje, apie 14 valandą, akcijos buvo atpigusios beveik 30 proc. ir kainavo apie 40 zlotų, o prekybos apyvarta išliko nedidelė. Tokia dinamika naujuose debiutuose nereta, kai rinkoje trūksta likvidumo ir dalis investuotojų fiksuoja greitą pelną ar mažina riziką.

    Kas įvyko per debiutą?

    „Do Rzeczy“ šis pasirodymas buvo trečiasis NewConnect debiutas 2026 metais. Į prekybą buvo įtrauktos paprastosios vardinės A, A2, A3, B, D ir E serijų akcijos, įskaitant naujos emisijos D serijos 34 094 akcijas ir E serijos 19 771 akciją.

    Bendrovė anksčiau skelbė, kad per ankstesnes emisijas daugiau kaip 520 investuotojų jos plėtrai iš viso skyrė 3 mln. zlotų. Pagal dabartinius valiutų kursus tai sudaro maždaug 700 000 eurų.

    Kur bus nukreiptos pritrauktos lėšos?

    Pasak bendrovės, iš akcijų emisijų pritrauktos lėšos planuojamos naudoti kelioms kryptims: portalo plėtrai, skaitmeninės pasiūlos stiprinimui bei prenumeratos modelio auginimui. Taip pat numatyta investuoti į mokamo turinio pasiūlą, naujus vaizdo formatus, tinklalaides ir kitą multimediją.

    Į planus įtrauktas ir aktyvesnis turinio platinimas per socialinius tinklus bei VOD kanalus, technologiniai atnaujinimai, įskaitant automatizavimą ir personalizavimą. Pastaruoju metu tokie sprendimai vis dažniau siejami su DI taikymu redakciniuose procesuose, auditorijos segmentavime ir prenumeratos pasiūlymų optimizavime.

    Bendrovė taip pat deklaruoja ketinimus plėsti e. komercijos projektus ir diversifikuoti pajamas. Žiniasklaidos įmonėms tai ypač aktualu dėl spaudos reklamos svyravimų ir didėjančios konkurencijos dėl skaitmeninių prenumeratų, kur vartotojai vis dažniau renkasi kelis specializuotus šaltinius, o ne vieną universalų.

    Ką svarbu žinoti investuotojams?

    NewConnect laikoma rinka, kurioje dažniau sutinkami mažesni emitentai, o kainų svyravimai gali būti aštresni nei pagrindinėje Varšuvos biržos rinkoje. Mažesnė apyvarta debiuto dieną gali reikšti, kad keli didesni pavedimai turi disproporciškai didelę įtaką kainai.

    „Do Rzeczy“ yra savaitraščio „Do Rzeczy“, mėnraščio „Historia Do Rzeczy“ ir portalo DoRzeczy.pl leidėja. Bendrovė veikia nuo 2013 metų, o jos strateginis akcininkas yra PMPG Polskie Media, kotiruojama pagrindinėje Varšuvos vertybinių popierių biržos rinkoje.

  • Startavo CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 registracija: birželį Katovicuose – nauja apdovanojimų gala

    CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 organizatoriai pradėjo dalyvių registraciją į vieną didžiausių kibernetinio saugumo renginių Vidurio ir Rytų Europoje. Konferencija vyks 2026 metais birželio 15–16 dienomis Katovicuose, Tarptautiniame kongresų centre.

    Šių metų programoje atsiranda naujovė – CYBERSEC Awards apdovanojimų ceremonija ir vakarinė gala. Organizatoriai teigia, kad tai bus proga įvertinti komandas ir iniciatyvas, kurios realiai stiprina skaitmeninį atsparumą regione.

    Ko tikėtis iš programos

    Pagrindinė renginio tema – We are the firewall, pabrėžianti bendrą atsakomybę už sistemų, duomenų, procesų ir paslaugų saugumą. Programoje numatomos diskusijos apie geopolitikos įtaką kibernetiniam saugumui, technologinę suverenitetą ir kritinės infrastruktūros apsaugą.

    Daug dėmesio bus skiriama praktiniams klausimams: organizacijų atsparumo stiprinimui, rizikų valdymui, incidentų prevencijai ir reagavimui. Renginyje planuojamos ir EXPO erdvės, kuriose savo sprendimus pristatys saugumo technologijų kūrėjai.

    Aktualus blokas bus skirtas reguliavimui ir atitikčiai, ypač NIS2 direktyvos reikalavimams bei nacionaliniams kibernetinio saugumo sistemos pokyčiams. Tai tema, kuri daugeliui įmonių ir viešojo sektoriaus institucijų tampa ne tik IT, bet ir vadovybės bei rizikų valdymo darbotvarkės klausimu.

    DI, dezinformacija ir kadrų trūkumas

    Programoje numatytos sesijos apie DI – kaip verslo diegimų ir naujų pareigų reguliavimo srityje šaltinį, bet kartu ir kaip priemonę, kurią vis dažniau pasitelkia ir puolanti pusė. Kibernetinių incidentų tyrėjai vis dažniau fiksuoja automatizuotas atakas, socialinės inžinerijos kampanijas ir sukčiavimo scenarijus, kuriuos pagreitina generatyviniai įrankiai.

    Organizatoriai taip pat akcentuoja kovą su dezinformacija ir socialinės atsparos stiprinimą, nes informacinės operacijos vis dažniau persidengia su kibernetinėmis atakomis. Greta to, darbdaviai ir institucijos susiduria su specialistų trūkumu, todėl dėmesys bus skiriamas kompetencijų ugdymui, edukacijai ir sertifikavimui.

    „Sprendimai dėl technologinės suvereniteto, tiekimo grandinių saugumo, duomenų apsaugos ir veiklos tęstinumo šiandien priimami augant geopolitinei ir reguliacinei įtampai“, – sakė Aleksandra Helbin.

    Pasak organizatorių, konferencijoje laukiami viešojo sektoriaus, verslo, pramonės, gynybos, mokslo atstovai bei saugumo sprendimų tiekėjai. CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 organizatorius – Grupa PTWP.

    CYBERSEC Awards: kas bus apdovanojama

    CYBERSEC Awards sieks išskirti sprendimus ir žmones, kurie daro apčiuopiamą poveikį kibernetinio saugumo brandai. Apdovanojimų struktūra orientuota į inovacijas, organizacijų pasiekimus, edukaciją ir rezultatus incidentų valdymo srityje.

    Organizatoriai skelbia, kad apdovanojimai bus įteikiami per iškilmingą vakarą 2026 metais birželio 15 dieną. Tai turėtų tapti ir papildoma tinklaveikos erdve renginio dalyviams, ieškantiems partnerių, klientų ar specialistų.

  • Australijos vaizdai kuriami studijoje prie Varšuvos: kaip DI keičia filmų ir TV gamybą

    Virtualios gamybos technologijos ir dirbtinis intelektas vis greičiau keičia kino bei televizijos užkulisius: dalis to, ką žiūrovai laiko tikromis lokacijomis, šiandien gali būti sukurta studijoje. Apie tai diskutuota Europos ekonomikos kongrese Katovicuose, kur savo praktika dalijosi TVN „Warner Bros. Discovery“ atstovai.

    Pasak kūrėjų, didžiausias pokytis tas, kad daug darbo iš postprodukcijos persikelia į pasirengimą prieš filmavimą. Kruopščiau suplanavus scenas, vizualus ir fonus, filmavimo aikštelėje galima dirbti greičiau ir tiksliau, o iš studijos dažnai išeinama su beveik galutine vaizdo medžiaga.

    XR studija ir greitesnė gamyba

    Studijoje su XR technologijomis realiu laiku rodomi skaitmeniniai fonai ir aplinkos, todėl komanda gali filmuoti taip, tarsi būtų kitoje šalyje, nepalikdama paviljono. Toks modelis ypač naudingas serialams ir kasdienėms TV produkcijoms, kur svarbus greitis, o kelionių logistika kainuoja brangiai.

    „Virtualioje gamyboje praktiškai išeiname iš studijos su paruošta vaizdo medžiaga: postprodukcijos laikas didele dalimi persikelia į pasirengimą, todėl turime būti itin tiksliai pasiruošę“, – sakė Wiktor Przeorski.

    Kūrėjai pateikia paprastą pavyzdį: scenos, kurios anksčiau reikalavo filmavimo užsienyje, šiandien gali būti atkuriamos studijoje, kartu sumažinant kelionių, leidimų ir technikos pervežimo kaštus. Be finansinės naudos, tai leidžia išvengti ir dalies organizacinių kliūčių, pavyzdžiui, gatvių uždarymo filmavimams.

    DI nuo scenarijaus iki kadrų vizualizacijos

    Dirbtinis intelektas vis dažniau įtraukiamas dar ankstyvoje stadijoje, kai formuojamas siužetas ir dialogai. Studijų komandos kuria vidinius įrankius, paremtus atvirais modeliais ir apmokytus savo medžiaga, kad jie padėtų scenaristams ieškoti siužeto posūkių, nuoseklumo, išvengti pasikartojimų.

    „Pirmas žingsnis – parašome scenarijų, antras – pagal jį gauname vizualizaciją. Ji nėra šimtaprocentinis atspindys, bet daugeliu atvejų tai labai reali pagalba“, – sakė Wiktor Przeorski.

    Kitas etapas – automatiškesnis storyboard kūrimas ir greitesnės iteracijos, kai režisierius, operatorius ir dailininkai gali anksčiau pamatyti, kaip atrodys scena. Tokia praktika gali trumpinti gamybos ciklą, nes sprendimai dėl kadrų, apšvietimo ir aplinkos priimami dar iki filmavimo dienos.

    3D pasauliai, žaidimų patirtis ir kompetencijų trūkumas

    XR komandos akcentuoja, kad daug įkvėpimo atėjo iš žaidimų industrijos, kur 3D aplinkos kuriamos seniai, o darbo metodai leidžia greitai keisti detales. Tai atveria galimybę sukurti visiškai naują vietovę ar net fantastinį pasaulį, o ne tik „pakeisti foną“.

    „Galime sukurti visą trimatę realybę ir kiekvieną sceną perkelti į bet kurią vietą pasaulyje“, – sakė Michał Malinowski.

    Vis dėlto, pasak ekspertų, didžiausia kliūtis Lietuvoje ir regione dažnai yra ne technika, o žmonės: trūksta specialistų, gebančių dirbti su realaus laiko 3D kūrimo įrankiais, virtualios gamybos procesais ir tarpdisciplininėmis komandomis. Dėl to verslas vis aktyviau kalba apie partnerystes su universitetais, mokymo programas ir talentų pritraukimą.

    Diskusijoje taip pat pabrėžta, kad norint tapti regioniniu virtualios gamybos centru, svarbi ne tik studijų infrastruktūra. Reikalingas ilgalaikis finansavimo stabilumas, aiškios taisyklės ir patrauklios audiovizualinės paskatos, kad projektai būtų planuojami keleriems metams į priekį, o jauni kūrėjai kurtų startuolius vietoje, o ne išvyktų.