CP v2

Category: Technologijos

  • Mokslininkai kavos tirščius per 90 sekundžių paverčia biokuru: energinė vertė artėja prie antracito

    Kasmet pasaulyje išgeriama apie 400 mlrd. kavos puodelių, o kartu susidaro maždaug 18 mln. tonų drėgnų kavos tirščių. Didelė jų dalis vis dar atsiduria mišrių atliekų sraute, nors šio likučio energinis potencialas seniai laikomas perspektyviu.

    Problemą iki šiol kėlė tirščių drėgmė: norint juos naudoti kaip kurą, žaliavą tekdavo ilgai ir brangiai džiovinti. Dėl to perdirbimas dažnai nebūdavo ekonomiškai patrauklus, ypač kai energijos kainos ir logistikos sąnaudos išauga.

    Korėjos geologijos ir mineralinių išteklių instituto KIGAM mokslininkai pristatė metodą, kuris leidžia apeiti džiovinimo etapą ir drėgmę paversti proceso pranašumu. Tyrime aprašoma technologija, kai dar drėgni tirščiai apdorojami plazmos liepsna maždaug 800–900 laipsnių temperatūroje.

    Staigus įkaitinimas per kelias dešimtis sekundžių išgarina vandenį ir sukuria vadinamąjį spragėsių efektą: žaliava išsipučia, tampa porėta ir virsta biokokso tipo biokuru. Mokslininkų teigimu, viso proceso trukmė gali siekti apie 90 sekundžių, o galutinis produktas savo savybėmis priartėja prie antracito tipo anglies.

    Publikuotuose rezultatuose nurodoma, kad gauto biokuro šilumingumas siekia 29 megadžaulius kilogramui. Palyginimui, įprasta mediena dažnai vertinama maždaug 15–20 megadžaulių kilogramui, tad skirtumas gali būti reikšmingas kalbant apie energijos tankį ir transportavimo efektyvumą.

    Kitas svarbus aspektas yra emisijos: apdorojimo metu, kaip skelbiama, pašalinami sieros junginiai, todėl mažėja sieros oksidų, siejamų su oro tarša ir rūgščiaisiais lietumis, susidarymo rizika. Tai ypač aktualu regionams, kur kietojo kuro deginimas vis dar sudaro didelę šildymo ar pramonės energijos dalį.

    Technologija potencialiai naudinga ne vien kaip kuro gamybos būdas. Po apdorojimo medžiagos paviršiaus plotas, tyrėjų duomenimis, išauga nuo 1,5 iki 115,4 kvadratinio metro gramui, todėl atsiranda panašumų su aktyvintos anglies sorbcinėmis savybėmis.

    Tai atveria kelią platesniam pritaikymui, pavyzdžiui, vandens valymui, oro filtravimui ar pramoninei adsorbcijai, kur reikalingos porėtos medžiagos. Praktikoje tokie sprendimai gali tapti dalimi žiedinės ekonomikos, kai atliekos tampa žaliava aukštesnės vertės produktams.

    Vis dėlto didžiausia žinia energetikai yra tai, kad procesui tinka drėgna žaliava, o džiovinimo atsisakymas gali sumažinti tiek energijos sąnaudas, tiek galutinę kainą. Tyrėjai pabrėžia, kad panašus principas teoriškai galėtų būti taikomas ir kitiems didelės drėgmės organinių atliekų srautams, įskaitant maisto atliekas, žemės ūkio likučius ar nuotekų dumblą.

    Kol kas tai laboratoriniais ir pilotiniais duomenimis grindžiama kryptis, tačiau ji atspindi platesnę tendenciją: ieškoma technologijų, kurios energiją ir pramonines žaliavas leistų gauti ne iš iškastinio kuro, o iš vietinių atliekų srautų. Tokie sprendimai svarbūs ir dėl tiekimo saugumo, ir dėl emisijų mažinimo tikslų.

  • Tasmanijoje išgarsėjęs jūrinis dramblys Neilas blokuoja kelius ir apgadina automobilius: valdžia prašo laikytis atstumo

    Tasmanijos pietinėje pakrantėje dėmesio centre atsidūrė penkerių metų jūrinis dramblys Neilas, kurio pasirodymai sausumoje vis dažniau trikdo nedidelių pakrančių miestelių kasdienybę. Gyvūnas ne tik išgula keliuose ir sustabdo eismą, bet ir yra apgadinęs kelio stulpelius, informacinį ženklą, tvorą bei bandęs „aiškintis santykius“ su stovinčiais automobiliais.

    Vietos institucijos ragina žmones nepersekioti Neilo ir gerbti jo erdvę, nes socialinių tinklų sukurta šlovė pradėjo kelti riziką ir pačiam gyvūnui, ir gyventojams. Pasak Tasmanijos gamtos išteklių ir aplinkos institucijų atstovų, didžiausia problema tampa ne Neilo elgesys, o žmonių noras bet kokia kaina prieiti arčiau dėl įspūdingos nuotraukos.

    „Jau matėme gana neatsakingų situacijų, kai žmonės prineša mažus vaikus visai prie pat gyvūno vien tam, kad padarytų kadrą socialiniams tinklams“, – sakė Tasmanijos gamtos išteklių ir aplinkos departamento atstovas Chrisas Carlyonas.

    Valdžia taip pat prašo internete neskelbti tikslios gyvūno buvimo vietos, kad prie jo nepradėtų masiškai rinktis smalsuolių minios. Tokios situacijos, pareigūnų teigimu, gali priversti reindžerius imtis rizikingo gyvūno iškeldinimo, o tai stresuotų Neilą ir didintų nelaimingų atsitikimų tikimybę.

    Tasmanijos universiteto mokslininkė Sophia Volzke aiškina, kad agresyvesni jauno patino „išsišokimai“ yra natūrali elgsena. Jauni jūriniai drambliai taip treniruojasi būsimiems susirėmimams dėl dominavimo, o kai aplink nėra kitų panašaus amžiaus patinų, „taikiniais“ kartais tampa kelio infrastruktūra ar žmonių palikti daiktai.

    Specialistai primena, kad jūrinių dramblių išėjimai į krantą yra įprasta jų gyvenimo ciklo dalis. Kelis kartus per metus jie palieka vandenyną pailsėti, badauti ir šerti, todėl Neilas į gimtąsias vietas sugrįžta ne pirmą kartą, tačiau šįkart išskirtinį dėmesį dar labiau sustiprino socialiniai tinklai ir tūkstantinės auditorijos.

  • Tarakanuose aptiko tūkstančius bakterijų DNR fragmentų: ką tai sako apie jų ištvermę ir evoliuciją

    Naujas tarakonų genomų tyrimas atskleidė netikėtą detalę: kai kurių rūšių DNR slepia tūkstančius mažų fragmentų, kilusių iš su tarakonais seniai susijusios bakterijos Blattabacterium cuenoti. Mokslininkai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog tarakonai yra „iš dalies bakterijos“, tačiau rodo daug glaudesnius ryšius su mikrobų pasauliu, nei manyta.

    Tyrimo rezultatai publikuoti Proceedings of the National Academy of Sciences. Autorių teigimu, tai gali būti vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip gyvūnų genomuose ilgainiui gali kauptis iš kitų organizmų perimtos genetinės „nuotrupos“.

    Genų „šokinėjimas“ tarp nesusijusių rūšių vadinamas horizontaliu genų pernašumu. Bakterijoms tai įprastas reiškinys, nes jos lengvai apsikeičia genetine medžiaga, ypač gyvendamos arti viena kitos, o tai, pavyzdžiui, padeda greičiau plisti atsparumui antibiotikams.

    Sudėtingesniems organizmams, tokiems kaip vabzdžiai, toks procesas laikomas retesniu, nes jų DNR saugoma ląstelės branduolyje, o paveldimi pokyčiai turi patekti į lytines ląsteles. Būtent todėl tarakonų atvejis patraukė ypatingą tyrėjų dėmesį.

    Blattabacterium bakterijos tarakonuose gyvena labai glaudžiai: jos įsikuria specialiose ląstelėse ir perduodamos iš kartos į kartą per kiaušinėlius. Toks ilgalaikis „bendras gyvenimas“ sukuria daug progų bakterijų genetinei medžiagai patekti šalia šeimininko DNR ir, retais atvejais, į ją įsiterpti.

    Tyrėjai, lygindami tarakonų ir termitų genomus, ieškojo atitikmenų, būdingų Blattabacterium. Daugiausia įterpų aptikta Australijos tarakonų grupėse Panesthiinae ir Geoscapheinae, kur jų skaičius viršijo 3 000.

    Nors tarakonai garsėja ištverme, mokslininkai ragina nepervertinti šių rezultatų: dauguma aptiktų fragmentų yra labai trumpi, neretai net ne primenantys pilnaverčių genų. Tai labiau panašu į genetinius „pėdsakus“, o ne į veikiančias instrukcijas, kurios iškart suteikia naujų savybių.

    Vis dėlto intriguoja tai, kad dalis fragmentų, sprendžiant iš jų pasiskirstymo skirtingose grupėse, gali būti labai seni ir išsilaikyti dešimtis milijonų metų. Tokie ilgaamžiai įrašai kelia klausimą, ar bent kai kurie jų kartais galėjo įgyti funkciją, tačiau šiuo metu tai dar nėra patvirtinta.

    Tyrimo autoriai pabrėžia: atradimas labiau plečia supratimą apie evoliuciją ir simbiozę, nei pateikia paprastą atsakymą, kodėl tarakonus taip sunku išnaikinti. Genomai gali būti kur kas sudėtingesni, o ryšiai su mikroorganizmais – gilesni, nei ilgą laiką rodė klasikiniai modeliai.

  • Beveik vertikali siena Kinijoje: ši 18 posūkių serpentina kelia siaubą net patyrusiems

    Beveik vertikali siena Kinijoje: ši 18 posūkių serpentina kelia siaubą net patyrusiems

    Pietvakarių Kinijos Čongčingo regione, Vuši apskrityje, įrengta itin stačiame šlaite iškirsta kalnų atkarpa, socialiniuose tinkluose vadinama viena pavojingiausių serpantinų šalyje. Vietiniai ją sieja su Token Stone pavadinimu, o internete dažnai minimi ir Lingpaishi bei Ligpaishi Zigzag Road vardai.

    Kelias išsiskiria tuo, kad trumpame, maždaug 453 metrų zigzaginės atkarpos ruože suformuota net 18 labai staigių posūkių. Visa kelio trasa siekia apie 3,7 kilometro, tačiau būtent šis segmentas atrodo tarsi įkaltas į beveik vertikalią uolos sieną.

    Kelias buvo nutiestas tam, kad sujungtų Tian Ping kaimą su provinciniu keliu Nr. 201 ir pagerintų susisiekimą vietovei, kuri ilgą laiką buvo sunkiai pasiekiama. Skelbiama, kad kaime gyvena apie 137 žmonės iš 37 šeimų, todėl nauja jungtis tapo kritiškai svarbi kasdienėms paslaugoms ir prekių judėjimui.

    Važiavimą čia apsunkina dideli nuolydžiai: kai kur šlaito statumas viršija 40 proc., o siaura važiuojamoji dalis ir uolų sienos iš abiejų pusių stipriai riboja manevravimą. Dėl atkarpos specifikos kai kur nėra saugių vietų apsisukti, todėl vairuotojams dažnai tenka nuosekliai judėti į priekį, itin atsargiai valdant greitį.

    Pasak vietos informacijos, 2012 metais kelias buvo įrengtas kaip gruntinis, o 2019 metais atnaujintas, išbetonuotas ir papildytas apsauginiais atitvarais. Vis dėlto jis išlieka nepritaikytas daliai transporto: sunkvežimiams, autobusams ir automobiliams su priekabomis eismas draudžiamas.

    Šiandien serpantinas tapo traukos objektu keliautojams ir ekstremalių maršrutų mėgėjams, o vaizdo įrašai reguliariai išplinta internete. Vietiniams tai visų pirma yra praktiška, kasdienė jungtis su išoriniu pasauliu, parodanti, kaip sudėtingame kalnų reljefe infrastruktūra neretai kuriama ant galimybių ribos.

  • „Blue Origin“ po „New Glenn“ sprogimo skuba atstatyti aikštelę: kas keisis ir kada grįš startai

    „Blue Origin“ po „New Glenn“ sprogimo skuba atstatyti aikštelę: kas keisis ir kada grįš startai

    „Blue Origin“ pradėjo Floridoje, Kanaveralo kyšulyje esančios starto aikštelės LC-36 atkūrimo darbus po incidento, kai per „New Glenn“ variklių bandymą įvyko sprogimas ir buvo apgadinta infrastruktūra. Bendrovė teigia, kad tikslas yra ne tik atstatyti tai, kas sunaikinta, bet ir pertvarkyti procesus, kad raketos paruošimas būtų spartesnis ir saugesnis.

    Pasak bendrovės vadovų, atnaujinta starto vieta nebebus ankstesnės kopija. Planuojama pereiti prie vadinamosios horizontalios ir vertikalios integracijos schemos, kai dalis paruošimo darbų atliekama horizontaliai, o galutinė integracija ir krovinio prijungimas vyksta jau vertikalioje padėtyje pačioje aikštelėje.

    Kas keisis aikštelėje?

    „Blue Origin“ numato plačiau naudoti kraną ir pakeisti raketos aptarnavimo logiką, kad būtų galima greičiau pereiti nuo surinkimo prie galutinio parengimo. Toks modelis dažnai taikomas siekiant mažinti laiką, kurį raketa praleidžia ant starto stalo, ir lanksčiau planuoti grafikus, ypač kai vienu metu derinami bandymai, krovinio integracija ir saugos patikros.

    Po sprogimo bendrovei svarbu ne tik atkurti betoną, komunikacijas ir aptarnavimo sistemas, bet ir peržiūrėti rizikos valdymą. Aikštelių atstatymas po incidentų kosmoso sektoriuje paprastai apima papildomus patikrinimus, stipresnes priešgaisrines priemones, bandymų procedūrų korekcijas ir aiškesnį darbų atskyrimą, kad vienas gedimas nesukeltų grandininio infrastruktūros pažeidimo.

    „New Glenn“ reikšmė ir spaudžiantys terminai

    „New Glenn“ yra didžiausia raketa, kurią iki šiol sukūrė „Blue Origin“, ir viena pagrindinių JAV komercinių startų rinkos alternatyvų šalia „SpaceX“. Bendrovei svarbu kuo greičiau grįžti į bandymų ir startų ritmą, nes nuo to priklauso užsakymų vykdymas ir patikimumo reputacija rinkoje, kur klientai vertina ne pažadus, o realų skrydžių dažnį.

    Įmonė taip pat sieja „New Glenn“ programą su „Blue Moon“ nusileidimo modulio plėtra ir būsimomis misijomis pagal NASA „Artemis“ programą. Tokiuose projektuose terminai glaudžiai susiję su bandymų sėkme, sertifikavimo etapais ir tiekimo grandinės stabilumu, todėl kiekvienas didesnis incidentas su infrastruktūra turi tiesioginį poveikį planavimui.

    Ką rodo pirminė incidento analizė?

    „Blue Origin“ nurodo, kad incidento priežasčių analizė pažengusi, tačiau darbai dar nebaigti. Pirminiai vertinimai rodo, kad problema galėjo būti susijusi su „New Glenn“ pirmosios pakopos sistemomis, o galutinės išvados turės atsakyti, kokie techniniai ir procedūriniai pakeitimai būtini, kad panašus scenarijus nepasikartotų.

    Raketose įrengtos kameros ir jutikliai leidžia tiksliau atkurti įvykių seką ir nustatyti gedimo grandinę, tačiau kosmoso pramonėje tokie tyrimai dažnai užtrunka, nes tenka tikrinti ir aparatinę įrangą, ir programinę logiką, ir bandymų režimus. „Blue Origin“ tikisi, kad „New Glenn“ startai galėtų atsinaujinti dar šiais metais, tačiau tai priklausys nuo atstatymo tempo ir galutinių saugos sprendimų.

  • JAV išbandė stratosferos ginklą: balionas ir DI lėktuvas keičia žaidimo taisykles

    JAV išbandė stratosferos ginklą: balionas ir DI lėktuvas keičia žaidimo taisykles

    JAV kariuomenė Ramiojo vandenyno regione išbandė naują stratosferos platformą, sujungiančią mikrobalioną ir autonominį saulės energija varomą orlaivį. Bandymo tikslas buvo įvertinti, ar 18–20 kilometrų aukštyje galima stabiliai iškelti ryšio ir stebėjimo jutiklius, kurie veiktų ilgai ir patikimai.

    Demonstracijoje panaudotas „Icarus“ sukurtas autonominis lėktuvas „Apollo R“, pritaikytas itin ilgiems skrydžiams dideliame aukštyje. Tokiame aukštyje orlaivis gali dirbti virš didžiosios dalies orų reiškinių, o energiją gauti iš saulės bei kaupti baterijose, taip mažindamas priklausomybę nuo degalų ir bazavimo infrastruktūros.

    Antrasis sistemos elementas buvo „Urban Sky“ mikrobalionas, skirtas greitam pakilimui į stratosferą ir naudingosios apkrovos iškėlimui per kelias minutes. Sujungus šiuos komponentus gaunama mobili platforma, kurią galima parengti ir paleisti beveik iš bet kurios vietos, priklausomai nuo užduoties ir meteorologinių sąlygų.

    Kodėl stratosfera vėl tampa svarbi?

    Indo–Ramiojo vandenyno teatras apima milžiniškas vandenyno ir salų erdves, todėl nuolatinis ryšys ir stebėjimas čia yra viena sudėtingiausių užduočių. Vien palydovai ne visada užtikrina pastovų buvimą virš konkretaus taško, o orlaiviams ir dronams reikalinga logistika, degalai, priežiūra ir saugios bazės.

    Stratosferos sprendimai užpildo tarpą tarp palydovų ir tradicinių oro platformų: jie yra gerokai arčiau Žemės nei žemoje orbitoje esantys palydovai, todėl gali pasiūlyti mažesnę ryšio delsą ir lankstesnį jutiklių išdėstymą. Kartu toks aukštis apsunkina daugumą įprastų grėsmių, nors visiškai neeliminuoja elektroninės kovos ir aptikimo rizikų.

    Ryšys ir duomenys realiu laiku

    Bandymas siejamas su CJADC2 koncepcija, kuri orientuota į skirtingų domenų duomenų sujungimą į vieną tinklą ir jų perdavimą pajėgoms realiu laiku. Praktikoje tai reiškia, kad informacija iš jutiklių, ryšio retransliatorių ir kitų sistemų turi pasiekti sprendimų priėmėjus ir vienetus nepriklausomai nuo jų buvimo vietos.

    Šiuolaikiniuose konfliktuose ryšio trikdymas, palydovinės infrastruktūros pažeidžiamumas ir elektroninė kova tapo kasdienybe, todėl ieškoma išskaidytų, greitai dislokuojamų alternatyvų. Mobilios stratosferos platformos gali veikti kaip palydovų papildymas arba atsarginė grandis, ypač kai reikia greitai atkurti ryšį ar laikinai sustiprinti stebėjimą konkrečioje zonoje.

    Tokio tipo sprendimų plėtra rodo kryptį į hibridines sistemas, kuriose DI padeda autonomiškai planuoti maršrutus, optimizuoti energijos naudojimą ir valdyti naudingąją apkrovą. Kuo mažiau žmogaus įsikišimo reikia kasdieniam darbui, tuo lengviau tokias platformas išlaikyti ilgą laiką ir greitai perkelti ten, kur situacija pasikeičia.

  • NASA pristatė „Athena“: 262 tūkst. branduolių superkompiuteris taupo energiją ir kaštus

    NASA pristatė „Athena“: 262 tūkst. branduolių superkompiuteris taupo energiją ir kaštus

    NASA pradėjo naudoti naują superkompiuterį „Athena“, kuris tapo galingiausia agentūros skaičiavimų sistema ir kartu sukurtas mažesnėms eksploatavimo sąnaudoms. Tai svarbu, nes didžiausias tokio tipo sistemų iššūkis paprastai yra milžiniškas elektros poreikis, tiesiogiai keliantis veiklos kaštus.

    „Athena“ turi 262 144 centrinio procesoriaus branduolius ir yra sudarytas iš 1 024 skaičiavimo mazgų, sukomplektuotų į keturias spintas. Pranešama, kad kuriant sistemą daug dėmesio skirta stabilumo ir našumo balanso paieškai, kad sudėtingi moksliniai skaičiavimai būtų atliekami efektyviau.

    Kur įrengtas ir kam naudojamas?

    Superkompiuteris įdiegtas NASA Ames tyrimų centre Kalifornijoje. Tokios infrastruktūros reikšmė kasdieniams agentūros darbams itin didelė, nes vienoje vietoje leidžia vykdyti didelės apimties modeliavimą ir duomenų analizę.

    NASA nurodo, kad „Athena“ reikalingas raketų startų simuliacijoms, naujos kartos orlaivių ir erdvėlaivių projektavimui, didelių duomenų rinkinių analizei bei DI modelių mokymui dideliu mastu. Praktikoje tai reiškia greitesnes iteracijas ir tikslesnius scenarijus, kai sprendimai priklauso nuo daugybės kintamųjų.

    Našumas ir vieta pasauliniame reitinge

    Skelbiama, kad piko metu „Athena“ gali pasiekti didesnį nei 20 teraflopų našumą. Sistema taip pat minima TOP500 reitinge, kuriame lyginami pasaulio didelio našumo skaičiavimų sprendimai.

    Technologiškai „Athena“ remiasi „AMD“ „EPYC“ procesoriais ir turi 786 terabaitus operatyviosios atminties. Tikimasi, kad tokia konfigūracija reikšmingai prisidės ir prie „Artemis“ programos tikslų, siekiant užtikrinti skaičiavimus, reikalingus misijų planavimui ir sudėtingų sistemų patikrai.

  • Naujojo Air Force One nuotrauka sprogdino tinklą: ar Trumpo lėktuve matyti knygas sukūrė DI?

    Naujojo Air Force One nuotrauka sprogdino tinklą: ar Trumpo lėktuve matyti knygas sukūrė DI?

    Plečiasi spėlionės dėl nuotraukos

    Socialiniuose tinkluose išplito pirmosios oficialios nuotraukos iš atnaujinto lėktuvo „Boeing 747-8“, kuriuo Donaldas Trumpas surengė pirmą oficialų skrydį. Kadrus paviešino Baltųjų rūmų spaudos atstovė Karoline Leavitt, o įrašas akimirksniu sulaukė tūkstančių reakcijų.

    Diskusijas pakurstė ir viešumoje pasirodžiusi informacija, kad šis orlaivis galėjo būti susijęs su Kataru, todėl komentatoriai ėmė kelti interesų konflikto bei antikorupcinių taisyklių klausimus. Tokie atvejai JAV politikoje paprastai vertinami itin jautriai, nes dovanų priėmimą riboja tiek etikos normos, tiek teisės aktai.

    Keistos knygos lentynose

    Didžiausio dėmesio sulaukė ne prabangūs interjero sprendimai, o fone matomos knygų lentynos. Priartinus nuotrauką, daliai vartotojų užkliuvo neįprastai bendriniai pavadinimai knygų nugarėlėse, primenantys dekoratyvines imitacijas.

    Internautai ėmė svarstyti dvi versijas: arba lėktuve sudėtos knygų atrapos, skirtos reprezentaciniam vaizdui, arba pati nuotrauka buvo koreguota. Pastaroji prielaida sustiprėjo dėl pastaraisiais metais išaugusio vizualinių klastočių skaičiaus, kai realistiški vaizdai kuriami ar taisomi naudojant DI.

    Ar matyti DI pėdsakai?

    Nuotrauką tikrinę žurnalistai pasitelkė „Google“ sukurtą „Gemini“ ir bandė nustatyti, ar vaizde nėra „SynthID“ vandens ženklo, kuris naudojamas dalies DI sugeneruoto turinio žymėjimui. Patikra tokio ženklo neaptiko, todėl nėra pagrindo teigti, kad vaizdas sukurtas „Google“ įrankiais.

    Vis dėlto toks testas savaime neįrodo, kad nuotrauka tikra, nes ne visi DI generatoriai palieka aptinkamus žymenis, o dalis turinio gali būti koreguojama taip, kad atsekamumas sumažėtų. Ekspertai pabrėžia, kad patikimiausia analizė paprastai remiasi originalių failų metaduomenimis, nepriklausomų fotografų kadrais ir oficialių institucijų pateikiama informacija.

    „Koks privilegijuotas jausmas būti visiškai naujo Air Force One inauguruojamajame skrydyje. Tikrai nepamirštama diena“, – sakė Karoline Leavitt, pristatydama nuotrauką.

    Kodėl tai tapo jautria tema

    Skepticizmą dar labiau sustiprino ankstesni atvejai, kai Donaldo Trumpo socialinių tinklų paskyrose pasirodė vaizdai, kurių autentiškumas kėlė abejonių ir buvo siejamas su DI. Dėl to kiekvienas naujas vizualus pranešimas iš jo aplinkos viešumoje sutinkamas ypač kritiškai.

    Šį kartą aiškių įrodymų, kad nuotrauka buvo skaitmeniškai suklastota, nepateikta, todėl labiausiai tikėtina versija išlieka paprastesnė: lentynose iš tiesų galėjo būti sudėtos reprezentacinės knygos arba jų dekoratyvinės imitacijos. Prabangiuose interjeruose tokie sprendimai nėra reti, nes vizualinė simbolika neretai naudojama kuriant prestižo ir galios įspūdį.

    Skrydis, po kurio nuotrauka ir buvo paviešinta, baigėsi Šiaurės Dakotoje, kur Donaldas Trumpas dalyvavo renginyje, susijusiame su Teodoro Ruzvelto prezidentinės bibliotekos atidarymu. Ten taip pat pasirodė pranešimų apie netradicinį pokalbį su skaitmenine Teodoro Ruzvelto versija, sukurta naudojant DI.

  • Lenkija traukiasi iš Otavos: „Belma“ žada milijonus priešpėstinių minų Rytų skydui

    Lenkija traukiasi iš Otavos: „Belma“ žada milijonus priešpėstinių minų Rytų skydui

    Lenkija siekia stiprinti rytinės sienos apsaugą ir planuoja įsigyti didelius kiekius priešpėstinių minų, siejamų su gynybos projektu Rytų skydas. Ginkluotės agentūra jau pradėjo rinkos konsultacijas, kuriomis aiškinamasi, kokie gamintojai ir kokiais terminais galėtų užtikrinti tiekimą.

    Tarp konsultacijose dalyvaujančių bendrovių minima Bydgoščiuje veikianti „Belma“, deklaruojanti ilgametę patirtį gaminant minavimo sprendimus, sprogdiklius ir kitus sprogstamuosius įtaisus. Įmonė teigia, kad jos pranašumas yra parengta gamybinė bazė ir galimybė sparčiai didinti apimtis.

    „Esame vienintelis Lenkijoje gamintojas, turintis tokio masto patirtį ir kompetencijas minų gamyboje“, – sakė „Belma“ vadovas Jarosławas Zakrzewskis.

    Anot jo, gamyba gali būti plečiama nuo šimtų tūkstančių iki milijonų vienetų per metus, jei tokio masto užsakymus patvirtins Gynybos ministerija. Įmonė taip pat akcentuoja tiekimo grandinės savarankiškumą, tvirtindama, kad kritiniu metu priklausomybė nuo importuojamų komponentų gali tapti silpnąja vieta.

    Viešojoje erdvėje pabrėžiama, kad dalis modernių minų koncepcijų remiasi riboto veikimo laiko principu, kai numatomas savineutralizacijos ar susinaikinimo mechanizmas. „Belma“ kaip pavyzdį nurodo programuojamus sprendimus, kurių aktyvavimo logika ir veikimo trukmė gali būti nustatoma pagal gynybos užduotis.

    „Šiandien tikslas yra laimėti laiką gynybai, o ne palikti ilgalaikę grėsmę po konflikto“, – teigė Jarosławas Zakrzewskis.

    Diskusijos dėl priešpėstinių minų Europoje atsinaujino dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ir išaugusio dėmesio teritorinei gynybai. Kartu tai kelia ir reputacinių bei humanitarinių rizikų klausimą, nes tarptautinėje praktikoje pabrėžiama, kad neatsakingai naudojami minų laukai gali kelti pavojų civiliams dar ilgai po karo.

    „Belma“ tvirtina, kad šiuolaikiniai sprendimai gali būti kuriami taip, jog mažėtų atsitiktinio suveikimo rizika, pavyzdžiui, diferencijuojant suveikimą pagal poveikio slenkstį ir taikant programuojamus saugos režimus. Vis dėlto galutiniai sprendimai, kokių tipų priemonės būtų įsigyjamos ir kokie reikalavimai joms būtų keliami, priklausys nuo Lenkijos institucijų nustatytų kriterijų ir teisinio reguliavimo.

    Įmonė neatmeta, kad pajėgumai galėtų būti siūlomi ir eksportui, jei kaimyninės šalys ieškotų greitai prieinamų sprendimų. Tačiau pagrindinis tikslas, anot gamintojo, išlieka nacionalinės gynybos poreikių užtikrinimas ir pasirengimas didelio masto užsakymams.

  • Ar tikrai sovietiniai blokai pavojingi? Ekspertai skaičiuoja, kiek dar tarnaus didžioji plokštė

    Ar tikrai sovietiniai blokai pavojingi? Ekspertai skaičiuoja, kiek dar tarnaus didžioji plokštė

    Naujų daugiabučių projektai Lenkijoje ir kitur regione auga sparčiai, o pirkėjus vilioja šviežia apdaila ir modernūs sprendimai. Vis dėlto daliai gyventojų alternatyva tebėra senesni, dažnai menkiau prižiūrėti didžiosios plokštės namai.

    Pastarosiomis savaitėmis daug dėmesio sulaukė atvejis Varšuvoje, Ursynów rajone, kai vieno daugiabučio gyventojams pranešta apie būtinybę skubiai išsikelti dėl blogos techninės būklės. Žmonėms siūlytas laikinas apgyvendinimas, o į pastatą jau buvo apribotas dujų tiekimas.

    Problemos esmė – ne vien kosmetiniai trūkumai, o konstrukciniai defektai, kurie, kaip skelbiama, buvo fiksuojami ir anksčiau, o ginčai bei vertinimai tęsėsi metų metus. Tokiose situacijose sprendimą lemia statinio ekspertizės ir statybos priežiūros institucijų išvados, o ne bendri stereotipai apie visą statybos tipą.

    Kaip atsirado didžioji plokštė

    Didžiosios plokštės technologija masiškai diegta XX amžiaus septintajame–aštuntajame dešimtmečiuose, siekiant greitai mažinti būsto trūkumą. Gelžbetonio elementai buvo gaminami pramoniniu būdu ir statybvietėje surenkami tarsi konstrukcinė sistema, leidusi pastatyti ištisus mikrorajonus per palyginti trumpą laiką.

    Tuomet dažnai buvo kalbama apie ribotą tokio būsto „projektinį“ laiką, dažniausiai minint 50–70 metų. Tačiau šis skaičius nereiškia automatinio pastato „galiojimo pabaigos“ – jis labiau atspindi projektavimo normas, medžiagų ir priežiūros prielaidas to meto dokumentuose.

    Kur slypi didžiausios rizikos

    Inžinierių vertinimu, pati surenkamo gelžbetonio sistema gali būti pakankamai tvirta, tačiau didžiausias jautrumas dažnai siejamas su sandūromis tarp plokščių, siūlėmis ir mazgais. Būtent ten dėl drėgmės, temperatūrinių deformacijų, korozijos ar nekokybiško montavimo gali formuotis įtrūkimai.

    Rizikas didina ir dešimtmečiais eksploatuojamos inžinerinės sistemos: pasenę elektros tinklai, dujų įvadai, prastai vėdinamos šachtos, nusidėvėję vamzdynai. Net ir tvirta konstrukcija gali tapti nesaugi, jei nėra reguliarių apžiūrų, laiku neatliekami remontai arba ignoruojami įspėjamieji požymiai.

    Kiek dar gali tarnauti tokie namai

    Šiuolaikinė praktika rodo, kad gerai prižiūrimi didžiosios plokštės daugiabučiai gali tarnauti gerokai ilgiau, nei kadaise manyta. Vis dažniau minimos ir iki 100–120 metų trunkančios eksploatacijos perspektyvos, jei atliekamos konstrukcijų būklės patikros, stiprinami mazgai, modernizuojamos komunikacijos ir sprendžiamos drėgmės bei šilumos nuostolių problemos.

    Tačiau apleisti pastatai, ypač turintys konkrečių konstrukcinių ydų ar ilgalaikių deformacijų, gali priartėti prie ribos gerokai greičiau. Tokiais atvejais labiau tikėtini ne masiniai griovimai, o pavieniai projektai, kai ekonomiškai ar techniškai racionaliau tampa kapitalinis sutvarkymas, dalinis perstatymas arba, kraštutiniais atvejais, griovimas.

    Augant būsto kainoms, senesni mikrorajonai kai kur vėl tampa patrauklūs dėl susiformavusios infrastruktūros, žalumos tarp namų ir patogaus susisiekimo. Vis dėlto pirkėjams ir gyventojams svarbiausia taisyklė išlieka paprasta: saugumą lemia ne pastato amžius, o reali techninė būklė ir priežiūros kokybė.