Category: Technologijos

  • Europos startuolių savaitė: „Isomorphic Labs“ pritraukė 5 mlrd. dolerių, o „Plural“ subūrė 1 mlrd. eurų fondą

    Europos startuolių savaitė: „Isomorphic Labs“ pritraukė 5 mlrd. dolerių, o „Plural“ subūrė 1 mlrd. eurų fondą

    Europos technologijų sektoriuje per savaitę fiksuota daugiau nei 65 finansavimo sandoriai, kurių bendra vertė viršijo 6 mlrd. eurų. Kartu užregistruota ir daugiau nei keturi pasitraukimai bei įsigijimų ar susijungimų sandoriai, taip pat rinką kaitinusios kalbos.

    Ši apžvalga rodo ryškų kontrastą tarp brandžių ekosistemų, kuriose daug dėmesio skiriama reguliacinių barjerų mažinimui ir institucinio kapitalo pritraukimui, ir mažesnių rinkų, kurios dar tik kuria pagrindus tarptautiniam proveržiui. Tekste akcentuojama, kad abiem atvejais kartojasi tos pačios problemos: talentų išlaikymas, kapitalo prieinamumas ir technologinės kompetencijos komercializavimas.

    Bendra jungiamoji tema – dirbtinis intelektas, tačiau diskusijų kryptys skiriasi. Vienur kalbama apie infrastruktūrą, suverenumą ir produkto mastelio didinimą, kitur – apie galimybę mažesnėms ekosistemoms konkuruoti globaliai pasitelkus DI.

    Tarp ryškiausių savaitės naujienų – dideli finansavimo raundai ir investuotojų sprendimai, kurie signalizuoja apie išaugusį apetito dydį didelėms, „frontier“ tipo technologijoms. Kartu netrūksta ir politinių bei reguliacinių diskusijų Europos lygmeniu, galinčių paveikti startuolių aplinką.

    Didžiausi finansavimo raundai

    Vienas labiausiai išsiskyrusių sandorių – 5 mlrd. JAV dolerių C serijos finansavimo raundas bendrovei „Isomorphic Labs“, kurį vedė „Sequoia“ ir „Greenoaks“. Tai vienas didžiausių viešai aptartų raundų šioje apžvalgoje.

    Tarp didesnių investicijų minima ir „Genesis AI“, kuri gavo 500 mln. JAV dolerių investiciją, o įmonės vertinimas siekė 3,5 mlrd. JAV dolerių. Taip pat pažymėtas „Payhawk“ 280 mln. JAV dolerių finansavimo raundas, kurį vedė „Goldman Sachs“.

    Įsigijimai ir investuotojų žingsniai

    Įsigijimų skiltyje išskiriama Šveicarijos neurotechnologijų bendrovės „Indivi“ žinia: ji įsigijo „Cogitat“, siekdama sparčiau vystyti DI pagrįstą smegenų stebėseną. Kitas paminėtas sandoris – „Green Mobility Holding“ ketinimas įsigyti „Deutsche Dienstrad“.

    Iš investuotojų pusės dėmesį traukia „Plural“, pranešusi apie 1 mlrd. eurų fondą, kurio tikslas – padėti „frontier“ kūrėjams auginti itin didelio masto technologijų bendroves Europoje. Taip pat minima, kad „adesso Ventures“ užsitikrino 26 mln. eurų – tai antrojo fondo „first close“, atveriantis duris ir išoriniams investuotojams.

    Politika ir reguliavimas: EU Inc pasiūlymas sulaukė kritikos

    Apžvalgoje pažymima ir politinė kryptis: iniciatyva EU–INC paragino Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen atsiimti ir iš naujo pateikti EU Inc pasiūlymą. Ši tema pateikiama kaip reikšminga platesnėms diskusijoms apie reguliavimą ir sąlygas startuoliams veikti Europoje.

    Tarp kitų paminėtų naujienų – Europos technologijų lyderių raginimai politinei reformai renginyje „Slush“, taip pat 3,1 mln. eurų ES remiamas „Visage Technologies“ projektas, susijęs su adaptuojamomis mokymo technologijomis.

  • „Archer“ pritraukė 10 mln. dolerių: DI platforma žada supaprastinti darbuotojų paiešką

    „Archer“ pritraukė 10 mln. dolerių: DI platforma žada supaprastinti darbuotojų paiešką

    Personalo atrankos technologijų bendrovė „Archer“ (anksčiau – „hackajob“) pritraukė 10 mln. dolerių investiciją, kuri turėtų paspartinti jos dirbtiniu intelektu paremtos atrankų platformos plėtrą.

    Finansavimo etapui vadovavo „Volition Capital“, o jame taip pat dalyvavo esamas investuotojas AVP, skelbiama „TechCrunch“.

    Įmonė kuria platformą, kuri vienu metu orientuota ir į darbdavius, ir į kandidatus: atrankų specialistams ji siūlo labiausiai tinkančius žmones, o darbo ieškantiems – aktualias pozicijas.

    Toks modelis atsiranda tuo metu, kai įdarbinimo procesą sparčiai keičia DI įrankiai: kandidatai vis dažniau jais naudojasi pildydami paraiškas, o darbdaviams tampa sunkiau atsirinkti iš didėjančio srauto panašių CV.

    Kaip keitėsi „hackajob“ ir ką daro „Archer“

    „hackajob“ įkūrė Markas Chaffey ir Razvanas Creanga, studijuodami Londono Kingo koledže. Pradžioje tai buvo vadinamoji „atvirkštinė“ įdarbinimo aikštelė, kurioje į programinės įrangos inžinierius kreipdavosi pačios įmonės.

    Platforma užaugino vartotojų bazę iki 1 mln. žmonių, o 2025 metais bendrovė pradėjo kurti „Archer“ – atsaką į tai, kad atrankose vis plačiau naudojamas dirbtinis intelektas.

    „Archer“ buvo kuriama bendradarbiaujant su klientu „Sainsbury’s“, o viešai pristatyta rugsėjį. Jos DI automatizuoja kandidatų paiešką, pirminį įvertinimą ir supažindinimą su darbdaviais.

    DI „ginklų lenktynės“ atrankose

    Bendrovės teigimu, kai DI įrankiai supaprastino paraiškų teikimą, paraiškų apimtys išaugo tris kartus, o vidutinė tikimybė gauti kvietimą į pokalbį smuko nuo maždaug 15 proc. iki 2 proc.

    Taip pat nurodoma, kad apie 47 proc. darbuotojų DI naudoja rengdami paraiškas, todėl gyvenimo aprašymai vis labiau supanašėja. Dėl to atrankų specialistams dar sudėtingiau greitai pastebėti tinkamiausius kandidatus.

    „Kandidatai DI pritaikė kur kas greičiau nei darbdaviai, ir dabar abi pusės įstrigusios „ginklų lenktynėse“, kuriose niekas nelaimi. Įdarbinimas turėtų būti valdomas žmonių. „Archer“ atlieka paiešką ir atranką, kad atrankų specialistai galėtų skirti laiką pokalbiams, kurie iš tiesų svarbūs“, – sakė „Archer“ vadovas ir vienas įkūrėjų M. Chaffey.

    Iš kur „Archer“ ima kandidatus ir kaip riboja sukčiavimą

    Ieškodama kandidatų, „Archer“ remiasi savo 1,5 mln. darbo ieškančių žmonių tinklu, taip pat naudoja tikslines darbo reklamų kampanijas ir tiesioginį pasiekiamumą el. paštu, „WhatsApp“ bei „iMessage“.

    Be to, jos paieškos galimybės apima 25 mln. profesinių profilių JAV, Jungtinėje Karalystėje ir Indijoje. Kandidatai vertinami pagal atitikimą pozicijai, patirtį, kontekstinius įgūdžius, elgseną ir pasiekimus, o sistema paaiškina, kodėl vienas ar kitas pasiūlymas žmogui gali būti aktualus.

    Siekiant mažinti apgaulingų paraiškų skaičių, vartotojams leidžiama turėti tik vieną profilį, analizuojami „internetiniai signalai“, taip pat taikomas tapatybės patikrinimas.

    Kam bus skirta 10 mln. dolerių investicija

    Bendrovė teigia, kad jos pristatyti kandidatai, remiantis klientų rodikliais, penkis kartus dažniau pasiekia darbo pokalbį. Šiuo metu platforma aptarnauja apie 120 didelių įmonių klientų, o metinės pasikartojančios pajamos per pastaruosius 12 mėnesių išaugo penkis kartus.

    „Volition Capital“ partneris Seanas Cantwellas akcentavo, kad dalis įdarbinimo biudžetų juda nuo paslaugų link programinės įrangos, o „Archer“ augimas tarp didelių įmonių ir finansų sektoriaus klientų rodo, jog perėjimas prie DI sprendimų įgauna pagreitį.

    Naujai pritrauktas lėšas „Archer“ ketina skirti plėtrai rinkoje – stiprinti komandas Niujorke ir Londone – bei toliau tobulinti savo DI paremtą atrankų platformą.

  • DI startuolis „Hoplite“, įkurtas airių YC alumnų, sulaukė „Stripe“ brolių Collisonų investicijos

    DI startuolis „Hoplite“, įkurtas airių YC alumnų, sulaukė „Stripe“ brolių Collisonų investicijos

    San Fransiske ir Dubline veikiantis DI startuolis „Hoplite“ pritraukė 5,5 mln. JAV dolerių finansavimo raundą, kuriam vadovauja „Stripe“ įkūrėjai broliai Patrickas ir Johnas Collisonai.

    Įmonę 2026 metais įkūrė du airiai – Ryanas Morrissey ir Bence Redmond. Kaip rašo „Business Insider“, Y Combinator bendraįkūrėjas Paulas Grahamas sakė, kad jauni verslininkai jam primena pačius brolius Collisonus.

    Abu „Hoplite“ įkūrėjai turi ryšį su Limeriku, studijavo Limeriko universitete ir dalyvavo Y Combinator 2026 metų vasaros laidoje. Morrissey dar būdamas 19-os metė studijas, o vėliau stažavosi „Stripe“.

    Startuolis kuria sprendimą, kuris turėtų palengvinti darbą programinės įrangos komandoms, vienu metu naudojančioms kelis DI kodavimo agentus: vietoje darbo nešiojamajame kompiuteryje siūloma agentus paleisti debesijoje ir taip sumažinti techninį „žongliravimą“ su kopijomis, aplinkomis bei nuolat veikiančia darbo mašina.

    Kas yra „Hoplite“ ir ką jis siūlo

    „Hoplite“ siekia padėti komandoms patogiau valdyti kelis DI kodavimo agentus vienu metu. Bendrovė akcentuoja, kad dirbant lokaliai dažnai tenka tvarkytis su atskiromis kodo bazės kopijomis, kūrimo aplinkomis ir užtikrinti, kad kompiuteris visą laiką būtų įjungtas.

    Pagal pateiktą informaciją, „Hoplite“ leidžia agentus vykdyti debesijoje: programuotojai prijungia „GitHub“ repozitoriją ir gali atsinešti nustatymus iš tokių įrankių kaip „Claude Code“ ar „Cursor“. Kiekvienam agentui suteikiama atskira darbo erdvė, kurioje jis gali redaguoti kodą.

    „Collison installation“ ir ryšys su „Stripe“

    Per Y Combinator programą įkūrėjai aktyviai ieškojo pirmųjų vartotojų ir, pasak Morrissey, dviračiais išmaišė San Fransiską surengdami daugiau kaip 240 važiavimų, kad padėtų žmonėms įsidiegti jų produktą. Paulas Grahamas šią taktiką pavadino „Collison installation“.

    Morrissey teigė, kad su Johnu Collisonu pirmą kartą susipažino stažuodamasis „Stripe“, o vėliau juos vėl sujungė pažintys per YC. Tarp patarimų, kuriuos jis išskyrė, buvo raginimas anksti nesivaikyti didelių įmonių kontraktų ir daugiau dėmesio skirti augančioms, dar „hipermasto“ nepasiekusioms įmonėms.

    Kas dar dalyvavo investicijų raunde

    Skelbiama, kad kartu su broliais Collisonais į 5,5 mln. JAV dolerių raundą investavo ir kiti investuotojai: „Relational Capital“, „Upside Ventures“, taip pat „Y Combinator“, Paulas Grahamas bei „Fin“ bendraįkūrėjas Desas Traynoras.

    Johnas Collisonas viešai teigė, kad DI keičia tai, kaip kuriama programinė įranga, o „Hoplite“ esą yra šių pokyčių priešakyje. Tuo metu įmonės vadovas Morrissey akcentavo, kad patys modeliai jau pakankamai geri, tačiau trūksta infrastruktūros aplink juos – paruošimo, aplinkos ir „mašinos“, kuri leistų dirbti sklandžiai.

    „Hoplite“ kontekste ši mintis virsta labai praktiniu pažadu programavimo komandoms: mažesnės grupės, pasitelkiančios kelis agentus, turėtų gauti daugiau „sverto“ ir paprastesnį būdą organizuoti darbą, kurį iki šiol dažniau galėjo patogiai išspręsti tik didesnės organizacijos.

  • Jungtinės Karalystės „OakNorth“ gavo JAV banko licenciją ir plės paslaugas verslui

    Jungtinės Karalystės „OakNorth“ gavo JAV banko licenciją ir plės paslaugas verslui

    Jungtinės Karalystės smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) skolintojas „OakNorth“ pranešė gavęs JAV banko licenciją – tai leis bendrovei plėsti veiklą už paskolų ribų ir siūlyti verslui einamąsias bei taupomąsias sąskaitas.

    Skaitmeninis bankas teigia, kad yra pirmasis užsienio skaitmeninis bankas, kuriam pavyko užsitikrinti JAV banko licenciją, gavus Federalinio rezervo ir Kontrolieriaus biuro (Office of the Comptroller of the Currency) pritarimą.

    „OakNorth“ į JAV reguliacinio patvirtinimo procesą ėjo per „Community Unity Bank“ – Mičigane veikiantį, FDIC apdraustą skolintoją, kurį įsigijo 2025 metais. Anksčiau šiemet Federalinis rezervas buvo nurodęs bankui perkelti registracijos vietą iš Džersio į Jungtinę Karalystę, kad šis sandoris galėtų būti užbaigtas.

    Bendrovė JAV rinkoje veikia nuo 2023 metų, o šalies rinka dabar sudaro apie 40 proc. jos skolinimo verslo. Gavusi licenciją, „OakNorth“ planuoja teikti platesnį paslaugų spektrą, įskaitant sąskaitas ir mokėjimus, o ne vien finansavimą.

    JAV rinka – svarbi augimo kryptis

    „OakNorth“ nurodo, kad nuo veiklos pradžios Jungtinėje Karalystėje 2015 metais yra suteikusi daugiau nei 24 mlrd. JAV dolerių paskolų. JAV bendrovė teigia iki šiol suteikusi 3,5 mlrd. JAV dolerių finansavimo vietos įmonėms.

    JAV bankas orientuojasi į įsitvirtinusias ir verslininkų valdomas bendroves, kurių metinės pajamos paprastai siekia nuo 5 mln. iki 100 mln. JAV dolerių. Tokiems klientams dažniausiai siūlomas 5–50 mln. JAV dolerių dydžio finansavimas.

    Pasak „OakNorth“, šis „žemesnės vidutinės rinkos“ segmentas (lower mid-market) neretai susiduria su sunkumais bandydamas gauti finansavimą iš tradicinių bendruomeninių ar regioninių bankų, todėl licencijos suteikiamos galimybės turėtų padėti aptarnauti platesnius verslo poreikius.

    Licencijų medžioklė JAV – ne visiems sėkminga

    Straipsnyje pažymima, kad šiemet fintech bendrovė „Wise“ ir Europos „challenger“ bankas „Bunq“ nesėkmingai siekė gauti JAV banko licencijas. Tuo metu „Revolut“ yra gavęs sąlyginį pritarimą iš Kontrolieriaus biuro, tačiau vis dar laukia Federalinės indėlių draudimo korporacijos (FDIC) ir Federalinio rezervo sprendimų.

    „OakNorth“ vadovas ir vienas įkūrėjų Rishi Khosla teigė, kad JAV veikia itin ambicingi verslininkai, tačiau nemaža dalis bendrovių iš minėto segmento lieka nepakankamai aptarnautos tradicinių bankų. Jo teigimu, nacionalinio banko chartija leis bankui patenkinti daugiau klientų poreikių ir padėti jiems susitelkti į verslo augimą.

  • DI spartina kibernetines atakas: savanoriai, prižiūrintys interneto „pamatus“, nebespėja

    DI spartina kibernetines atakas: savanoriai, prižiūrintys interneto „pamatus“, nebespėja

    Dirbtinis intelektas vis dažniau padeda greitai aptikti programinio kodo spragas, o tai, saugumo institucijų teigimu, prisideda prie staiga suintensyvėjusių kibernetinių incidentų ir sutrikimų internete.

    Apie augančią įtampą skaitmeninės infrastruktūros „užkulisiuose“ praneša „POLITICO“: pašnekovai – nuo kibernetinio saugumo vadovų iki atvirojo kodo fondų atstovų – sako, kad spragų paieškos tempas dėl DI paspartėjo taip, kad jį darosi sunku suvaldyti.

    Pastaruoju metu fiksuota virtinė sutrikimų ir atakų, o institucijos vis dažniau kalba apie tai, kad nauji DI įrankiai leidžia greičiau rasti pažeidžiamumų senesniame, plačiai naudojamame kode, kurį vėliau gali išnaudoti piktavaliai.

    Didelė problema ta, kad daugelį esminių interneto „statybinių blokų“ – nuo programavimo kalbų iki bibliotekų ir įrankių – prižiūri nedidelės komandos, neretai besiremiančios savanorių darbu ir ribotu finansavimu.

    Senos technologijos, nuo kurių priklauso visi

    Interneto pagrindą sudaro daugybė dar devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose gimusių sprendimų, kurie ilgainiui tapo būtinais šiuolaikinėms paslaugoms – nuo valstybinių sistemų iki kasdienių interneto svetainių.

    Tokių projektų logika paprasta: jei įrankis naudingas ir plačiai pritaikomas, jis tampa visų naudojamu standartu. Tačiau tai reiškia ir tai, kad vieno kritiškai svarbaus komponento spraga gali paliesti milžinišką skaičių sistemų.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – PHP, kuriuo, pasak straipsnyje cituojamų kibernetinio saugumo įspėjimų, paremta didelė dalis interneto. Pastaruoju metu saugumo agentūros atkreipė dėmesį į rimtas šios ekosistemos spragas, kurias padėjo identifikuoti DI, ir ragino sistemas atnaujinti arba laikinai stabdyti.

    „Dirbame iš paskutiniųjų“: fondai ir savanoriai patiria spaudimą

    Atvirojo kodo projektus prižiūrintys fondai teigia, kad DI pakeitė žaidimo taisykles: pažeidžiamumų aptinkama daugiau, jie aprašomi išsamiau, o incidentų srautai auga.

    „OpenJS Foundation“ vadovė Robin Bender Ginn situaciją apibūdino tiesiai: organizacija, prižiūrinti „JavaScript“ ekosistemos dalis, „dirba iš paskutiniųjų“ ir nuolatinis spragų srautas kelia nerimą.

    PHP Foundation valdybos narys Nilsas Adermannas atkreipė dėmesį į kitą atvirojo kodo problemą – kompetencijos koncentraciją. Kai už kritiškai svarbią infrastruktūros dalį atsakingi vos keli žmonės, bet koks jų nedalyvavimas (pavyzdžiui, dėl šeimos aplinkybių ar sveikatos) gali tapti rimtu trikdžiu, kai reikia skubiai išleisti pataisas.

    Finansavimas auga, bet jo vis tiek per mažai

    Ne pelno organizacijos, prižiūrinčios atvirojo kodo projektus, dažniausiai išsilaiko iš paramos, dotacijų ir technologijų bendrovių įnašų. Tokios lėšos leidžia samdyti žmones, atlikti saugumo auditus ir mažiau priklausyti nuo savanorių, kurie bet kada gali nebeturėti laiko.

    Straipsnyje minima, kad kai kurios didžiosios technologijų įmonės, įskaitant „Anthropic“, „OpenAI“, „Google“ ir „Microsoft“, remia „Linux Foundation“ projektą „Alpha Omega“, kurio finansavimas prisidėjo prie PHP spragų identifikavimo ir ištaisymo.

    Tačiau net ir tokių iniciatyvų ne visada pakanka: paramos sumos, paskirstytos tarp daugybės svarbių projektų, išlieka palyginti nedidelės, o įmonių prioritetai gali greitai keistis. Be to, dalis lėšų, pasak fondų atstovų, šiuo metu krypsta į DI orientuotus projektus, o ne į „senąją“ infrastruktūrą, nuo kurios priklauso visa ekosistema.

    Situaciją sunkina ir tai, kad pažeidžiamumų pranešimų daugėja, o dalis jų, kaip pastebi ir ES kibernetinio saugumo agentūros ENISA vadovas Juhan Lepassaar, būna klaidingi arba perdėti – taip eikvojamas ribotas specialistų laikas.

    ENISA, pasak straipsnyje cituojamo agentūros vadovo, sudarinėja kritiškiausių atvirojo kodo komponentų sąrašą, kuriuos reikėtų sustiprinti pasitelkiant kvalifikuotus žmones arba DI įrankius. Tačiau bendras signalas aiškus: interneto stabilumas vis labiau priklauso nuo to, ar pavyks sustiprinti dažnai „nematomą“ infrastruktūrą, kurią daugelis naudoja, bet ne visi prisideda prie jos saugumo.

  • Europos Komisijos profsąjunga piktinasi: po kibernetinės atakos darbuotojai vis dar be atsakymų

    Europos Komisijos darbuotojų profsąjunga kritikuoja ES vykdomąją instituciją dėl, jos teigimu, nepakankamos komunikacijos po neseniai įvykdytos kibernetinės atakos. Profsąjungos atstovai tvirtina, kad darbuotojai apie incidentą pirmiausia sužinojo iš žiniasklaidos, o ne iš institucijos vadovybės.

    Kaip rašo „POLITICO“, ataka galėjo paveikti dalį asmens duomenų, o taip pat sutrikdė vidines sistemas: darbuotojai kurį laiką negalėjo įvesti informacijos apie atlyginimus ir atostogas. Nors Komisija incidentą viešai pripažino, profsąjunga teigia nesulaukusi išsamaus paaiškinimo visiems darbuotojams.

    Europos Komisijos padalinio profsąjungoje „Renouveau & Démocratie“ (R&D) pirmininkas Cristiano Sebastiani laiške, su kuriuo susipažino žurnalistai, rašė, kad vidinės informacijos stoka esą „nepriimtina“. Pasak jo, pasaulio žiniasklaidai aptariant incidentą, institucijos darbuotojai vis dar laukia pirmo tiesioginio pranešimo, kuriame būtų paaiškinta situacija.

    Profsąjunga pabrėžia, kad komunikacijos spragos ypač jautrios dėl paveiktų personalo (HR) sistemų – tai kelia klausimų, ar rizika nepalietė jautrių asmens duomenų. Todėl raginama skubiai informuoti visus darbuotojus, kokie duomenys galėjo būti paveikti, ir inicijuoti nepriklausomą incidento peržiūrą.

    Profsąjungos teiginiai: vadovai esą neigė ataką

    Laiške taip pat nurodoma, kad dalis darbuotojų profsąjungai pranešė apie atvejus, kai vadovai neigė kibernetinės atakos faktą ir incidentą vadino įprastu techniniu sutrikimu. C. Sebastiani teigimu, tokie prieštaringi signalai tik didina nerimą tarp dabartinių ir jau išėjusių į pensiją kolegų.

    Anot profsąjungos atstovų, kai pažeidžiamos vidinės personalo sistemos, institucijai tenka pareiga aiškiai paaiškinti situaciją ir užtikrinti, kad darbuotojai žinotų, kokių veiksmų imtis dėl savo duomenų saugumo.

    Komisija informavo duomenų apsaugos priežiūrą

    Europos Komisija apie incidentą informavo Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūną (EDPS) – ES institucijų vidaus duomenų apsaugos priežiūros instituciją. Tai patvirtino reguliuotojo atstovas.

    Komisijos atstovas spaudai Thomas Regnier anksčiau sakė, kad institucija ėmėsi „būtinų veiksmų“ reaguodama į aptiktą kibernetinę kampaniją. Jo teigimu, buvo taikomasi į atskiras sistemas, o apie incidentą, laikantis įprastos praktikos, informuoti tie, kuriuos jis palietė.

    Tuo metu į klausimus apie profsąjungos laišką Komisija iš karto neatsakė. Profsąjunga savo ruožtu pabrėžia, kad darbuotojai tikisi greitų ir aiškių paaiškinimų bei konkrečios informacijos apie galimas pasekmes.

  • „Modern Warfare 4“ DMZ režime sugriežtintas SBMM: žaidėjai skundžiasi ilgėjančia paieška

    „Modern Warfare 4“ DMZ režime sugriežtintas SBMM: žaidėjai skundžiasi ilgėjančia paieška

    „Call of Duty: Modern Warfare 4“ DMZ režime, kaip pranešama, pakeistas žaidėjų parinkimo (matchmaking) veikimas – didesnė reikšmė suteikta įgūdžių faktoriui, vadinamam SBMM (skill-based matchmaking).

    Apie tai X tinkle paskelbė „CharlieIntel“, remdamasis su situacija susipažinusiais šaltiniais. Teigiama, kad „Infinity Ward“ atnaujino DMZ režimo sistemą taip, kad kuriant naujas rungtynes labiau būtų vertinamas žaidėjų meistriškumo lygis.

    Praktikoje tai reikštų, kad evakuaciniame (extraction) režime žaidėjai dažniau susidurtų su panašaus pajėgumo varžovais. Nors kūrėjai viešai neatskleidė, kiek SBMM buvo svarbus nuo pat žaidimo starto, dalis bendruomenės jau kalba apie aiškiai juntamus pokyčius.

    Vienas dažniausiai minimų padarinių – ilgėjęs mačo paieškos laikas. Populiarus „Call of Duty“ turinio kūrėjas ir analitikas JGOD teigė, kad DMZ režime jam teko laukti daugiau nei šešias minutes, kol sistema surado rungtynes.

    Diskusijos dėl SBMM tęsiasi nuo beta

    SBMM tema „Call of Duty“ bendruomenėje kelia aistras jau ne vienerius metus, o „Modern Warfare 4“ atveju diskusijos, kaip teigiama, netilo ir nuo uždarų beta testų. Kritikai tvirtina, kad pernelyg didelis dėmesys statistikai ir rezultatams paverčia mačus varginančia nuolatine konkurencija, o ne laisvesne pramoga.

    Pranešime pabrėžiama, kad rungtynių parinkime, be įgūdžių, vis dar svarbūs ir kiti kriterijai – pavyzdžiui, ryšio delsa (ping) bei žaidėjo lokacija. Vis dėlto būtent SBMM, ypač DMZ režime, kelia daugiausia nepasitenkinimo, nes čia kiekvieno susidūrimo „kaina“ yra didesnė.

    Kūrėjai oficialiai pokyčių nepatvirtino

    Į viešą debatą anksčiau įsitraukė ir žinomi industrijos atstovai. Keliuose pasisakymuose buvo akcentuota, kad kūrėjai vertina sistemos poveikį skirtingoms žaidėjų grupėms, o kai kurie buvę serijos žmonės yra sakę, jog viešosiose „lobby“ daugiau džiaugsmo atsiranda tuomet, kai susimaišo skirtingo lygio žaidėjai.

    Kol kas, remiantis pateikta informacija, oficialaus „Infinity Ward“ komentaro apie tariamai pakeistą DMZ matchmakingo logiką nėra. Tačiau iš bendruomenės reakcijų matyti, kad daliai žaidėjų sugriežtintas SBMM šiame režime atrodo kertantis per DMZ esmę – nenuspėjamumą ir skirtingų situacijų įvairovę.

  • Nutekėjo „Pokemon Winds“ ir „Pokemon Waves“ ekrano kopijos: žaidimai kuriami „Switch 2“ ir planuojami 2027-aisiais

    Nutekėjo „Pokemon Winds“ ir „Pokemon Waves“ ekrano kopijos: žaidimai kuriami „Switch 2“ ir planuojami 2027-aisiais

    Internete pasirodė naujos beta versijos ekrano kopijos iš „Pokemon Winds“ ir „Pokemon Waves“ – jos leidžia geriau suprasti, kokia kryptimi juda dešimtoji „Pokemon“ žaidimų karta.

    Nors tai nėra galutinė žaidimų grafika ir iki išleidimo dar daug kas gali pasikeisti, nutekinti vaizdai atskleidžia kelias kūrėjų ruošiamas naujoves, susijusias su tyrinėjimu ir kovomis.

    Skelbiama, kad abu žaidimai kuriami būsimai konsolei „Nintendo Switch 2“, o jų premjera šiuo metu planuojama 2027 metais.

    Nutekėjusi informacija taip pat patvirtina anksčiau sklandžiusius pranešimus apie kovų eigą – panašu, kad kūrėjai aiškiai dairosi į sprendimus, matytus „Pokemon Legends“ linijoje.

    Kovų sistema: daugiau dinamikos ir grėsmių

    Pagal nutekėjimą, „Pokemon Winds“ ir „Pokemon Waves“ išlaikys ėjimais paremtą kovos principą, tačiau jį papildys dinamiškesni elementai, pažįstami „Pokemon Legends“ gerbėjams.

    Vienas ryškesnių akcentų – laukiniai pokemonai gali pulti tiesiogiai žaidėjo personažą, jei šis laiku neiškvies savo pokemono kovai.

    Dar viena detalė – kovoje dalyvaujančių būtybių skaičius gali keistis realiu laiku: netoliese esantys pokemonai esą gali spontaniškai įsitraukti į jau vykstantį mūšį.

    Ką svarbu įvertinti dėl nutekėjimo

    Pačios ekrano kopijos, kaip pabrėžiama, yra iš beta versijos, todėl neatspindi galutinio vaizdo ir sprendimų, kurie pasieks žaidėjus.

    Dėl to visą neoficialią informaciją apie „Pokemon Winds“ ir „Pokemon Waves“ vertėtų laikyti preliminaria – aiškesnį vaizdą suteiks tik oficialūs „The Pokemon Company“ pranešimai.

  • GTA 6 kūrėjas: net „didžiausio visų laikų žaidimo“ sėkmė negarantuoja darbo saugumo

    GTA 6 kūrėjas: net „didžiausio visų laikų žaidimo“ sėkmė negarantuoja darbo saugumo

    „Grand Theft Auto VI“ komanda, kurianti vieną laukiamiausių žaidimų per dešimtmetį, net ir artėjant istorinei premjerai nejaučia ramybės dėl ateities. Vienas iš „Rockstar Games“ kūrėjų atvirai pripažino, kad didžiulė komercinė sėkmė nebūtinai reiškia stabilumą darbuotojams.

    Apie tai „The Guardian“ publikuotame komentare rašė Nestoras Uriarte – programuotojas iš Edinburgo padalinio. Jis atkreipė dėmesį, kad „GTA 6“ jau prieš premjerą išankstiniais užsakymais sugeneravo daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių, o analitikai prognozuoja, jog žaidimas gali pranokti „GTA 5“ pasiektą mastą.

    „GTA 5“ per savo gyvavimo laiką buvo parduotas daugiau nei 230 mln. kopijų tiražu, todėl naujajam leidimui keliami milžiniški lūkesčiai. Tačiau Uriarte teigia, kad būtent didžiosios premjeros žaidimų industrijoje dažnai atneša ne tik rekordinius pardavimus, bet ir nemalonius padarinius patiems kūrėjams.

    Pasak jo, per didelius debiutus darbuotojai paprastai ruošiasi dviem scenarijams: intensyviems viršvalandžiams prieš išleidimą ir masinėms atleidimų bangoms po to, kai projektas užbaigtas. Ši nuotaika, anot programuotojo, juntama visame sektoriuje, todėl nerimas persikelia net į komandą, dirbančią prie „GTA 6“.

    Viršvalandžiai ir atleidimai – nuolat pasikartojantis ciklas

    Uriarte pabrėžė, kad pastaruoju metu per žaidimų industriją nusiritusi darbuotojų mažinimo banga kelia įtampą net ten, kur iš pirmo žvilgsnio turėtų būti saugiausia. Nors, jo teigimu, „Rockstar Games“ vadovybė nėra davusi signalų apie planuojamus karpymus, neužtikrintumas tarp darbuotojų vis tiek išlieka.

    Kūrėjas argumentuoja, kad pavieniams darbuotojams sunku apsisaugoti nuo tokio ciklo, jei jie neturi bendrų derybinių svertų. Dėl to jis palaiko idėją studijoje oficialiai pripažinti profesines sąjungas.

    Profesinės sąjungos – dėl aiškesnių taisyklių

    Vienas iš akcentuojamų tikslų – pilnas viršvalandžių apskaitos ir apmokėjimo užtikrinimas. Uriarte rašo, kad „Rockstar“ jau yra įdiegusi dalinį apmokėjimą už papildomą darbo laiką, tačiau profesinių sąjungų šalininkai siektų garantijų, kad apmokama būtų už kiekvieną dirbtą valandą.

    Jis taip pat primena, kad lapkričio 19 diena – tik žaidimo kelio pradžia: vėliau laukiama ir „GTA Online“ starto bei PC versijos. Tai reiškia, kad prie projekto dirbo daugybė žmonių, o kiek jų liks tęstiniuose darbuose, realiai žino tik pati studija.

  • „GTA 6“ startas muša rekordus: per pirmą parą – 24,58 mln pirkėjų ir 2,36 mlrd. dolerių pajamų

    „GTA 6“ startas muša rekordus: per pirmą parą – 24,58 mln pirkėjų ir 2,36 mlrd. dolerių pajamų

    „Grand Theft Auto 6“ debiutas, anot analitikų, gali būti didžiausias vaizdo žaidimų istorijoje – per pirmąją parą skaitmeniniu formatu žaidimą įsigijo 24,58 mln žmonių visame pasaulyje.

    Tai, remiantis „Sensor Tower“ (Sales Tracker) skaičiavimais, atitinka maždaug 2,36 mlrd. JAV dolerių pajamų vien per pirmąsias 24 valandas. Pabrėžiama, kad kalbama tik apie skaitmeninę platinimo versiją, neįtraukiant fizinių leidimų.

    Milžiniškas susidomėjimas buvo juntamas dar iki premjeros. Pranešama, kad išankstiniai „GTA 6“ užsakymai pasiekė daugiau nei 15 mln pirkėjų – tai gerokai daugiau nei iki tol šioje kategorijoje minėtas rekordininkas „Cyberpunk 2077“ su 8 mln.

    Dar viena ryški detalė – platformų pasiskirstymas: „PlayStation“ esą sudarė apie 75 proc. visų užsakymų, todėl būtent šioje ekosistemoje pardavimai dominavo labiausiai.

    Oficialaus patvirtinimo nėra

    Nors „Rockstar Games“ ir „Take-Two“ šių skaičių oficialiai nepatvirtino, analitikai teigia, kad tokie rodikliai leistų kalbėti apie greičiausiai parduodamą vaizdo žaidimą istorijoje.

    Tekste taip pat akcentuojama, kad jei skaičiavimai pasitvirtintų, „GTA 6“ galėtų būti viena pelningiausių pramogų industrijos premjerų globaliu mastu, vertinant vien pirmąją parą.

    Palyginimas su „GTA 5“ ir kino hitais

    Ankstesnė serijos dalis „GTA 5“ atidarymo dieną pardavė 11,2 mln kopijų ir sugeneravo daugiau nei 815 mln JAV dolerių pajamų. Vėliau ji per gana trumpą laiką peržengė 1 mlrd. dolerių ribą, kas tuo metu buvo laikoma milžinišku pasiekimu.

    „GTA 6“ dienos pajamos, kaip teigiama, itin išsiskiria ir kino kontekste. Tokiems filmams kaip „Avatar“ ar „Keršytojai: Endgame“ dviejų milijardų dolerių kartelę teko siekti savaites, o naujausias „Rockstar Games“ žaidimas esą tą ribą pasiekė per 24 valandas.