CP v2

Category: Technologijos

  • „BYD“ gamykla Vengrijoje atsidūrė ES akiratyje: tyrėjai kalba apie 12 valandų pamainas

    „BYD“ gamykla Vengrijoje atsidūrė ES akiratyje: tyrėjai kalba apie 12 valandų pamainas

    Kinijos elektromobilių gamintoja „BYD“ atsidūrė Europos Sąjungos institucijų dėmesio centre po pranešimų apie galimus darbo teisės pažeidimus statant gamyklą Vengrijoje. Įtarimus viešai iškėlė nevyriausybinė organizacija China Labor Watch, o klausimas pasiekė ir Europos Komisiją.

    Organizacijos teigimu, dalis rangovų esą taikė praktiką, kai darbuotojai dirbo septynias dienas per savaitę, o pamainos galėjo viršyti 12 valandų. Taip pat kelti klausimai dėl sutarčių, atlygio sulaikymo ir su įdarbinimu susijusių mokesčių, kurie, pasak tyrėjų, galėjo riboti darbuotojų galimybes laisvai nutraukti darbą.

    Kas minima tyrime?

    China Labor Watch nurodo apklaususi 50 darbuotojų ir kelis kartus apsilankiusi statybų aikštelėje, o surinktą medžiagą perdavė ES atstovams. Po to keli Europos Parlamento nariai kreipėsi į Europos Komisiją, prašydami įvertinti situaciją ir galimą ES teisės pažeidimų riziką.

    Vengrijos greitosios medicinos pagalbos tarnyba nurodė, kad nuo vasario 1 dienos į gamyklos statybvietę buvo kviesta 12 kartų, fiksuota viena mirtis. Tyrėjai taip pat kėlė klausimą, ar visi darbuotojai turėjo tinkamus leidimus dirbti ir su tuo susijusią sveikatos draudimo apsaugą.

    Kodėl tai svarbu Europai?

    Ši istorija išryškėjo tuo metu, kai ES siekia didinti elektromobilių gamybą Bendrijos viduje, o Vengrija tapo viena pagrindinių Kinijos automobilių pramonės investicijų krypčių Europoje. Tokios investicijos žada darbo vietas ir technologijų perkėlimą, tačiau kartu didina spaudimą užtikrinti, kad veikla atitiktų darbo teisės ir žmogaus teisių standartus.

    „BYD“ pastaraisiais metais sparčiai augino pardavimus Europoje, o pramonės statistikoje fiksuojamas ženklaus registracijų šuolio efektas. Tai didina ir politinį jautrumą: ES vis dažniau reikalauja, kad tiekimo grandinės ir rangovų praktikos būtų skaidrios, o darbas nebūtų paremtas priverstinio darbo požymiais.

    Gamyklos planai ir ankstesnis fonas

    Gamyklos projektas Vengrijoje siejamas su ambicingais gamybos pajėgumais, kurie ilgainiui galėtų siekti šimtus tūkstančių automobilių per metus, nors tikslus įsibėgėjimo grafikas viešai įvardijamas nevienareikšmiškai. Vietos žiniasklaidoje jau buvo pasirodę pranešimų apie bandomosios gamybos startą.

    Tyrime taip pat minimas rangovas, siejamas su įmone, kuri anksčiau figūravo su darbo sąlygomis susijusiuose skandaluose už Europos ribų. Šis kontekstas stiprina ES institucijų norą įvertinti ne tik vieną statybvietę, bet ir rangovų grandinę bei kontrolės mechanizmus.

    „BYD“ ir tyrime minimi rangovai į paklausimus viešai neatsakė. Vengrijos atsakinga institucija, prižiūrinti užsieniečių įdarbinimo ir buvimo klausimus, nurodė atlikusi veiksmus savo kompetencijos ribose ir pradėjusi vertinimus pagal gautą medžiagą.

  • „General Motors“ skelbs rezultatus: Volstritas laukia silpnesnių pajamų, bet prognozės stebimos

    „General Motors“ skelbs rezultatus: Volstritas laukia silpnesnių pajamų, bet prognozės stebimos

    „General Motors“ antradienį prieš JAV biržų atsidarymą skelbs 2026 metų pirmojo ketvirčio finansinius rezultatus. Rinkos dalyviai vertins ne tik skaičius, bet ir tai, ar bendrovė keis 2026 metų prognozes.

    Analitikų apklausomis paremtas lūkestis rodo, kad ketvirčio pajamos gali siekti apie 39,6 mlrd. eurų, o pakoreguotas pelnas akcijai – apie 2,30 euro. Tai reikštų maždaug 1 proc. mažesnes pajamas ir apie 5,8 proc. silpnesnį pakoreguotą pelną akcijai nei prieš metus.

    Pernai tuo pačiu laikotarpiu „General Motors“ skelbė apie maždaug 39,9 mlrd. eurų pajamas ir apie 2,52 mlrd. eurų grynąjį pelną, tenkantį akcininkams. Bendrovė taip pat buvo nurodžiusi maždaug 3,17 mlrd. eurų pakoreguotą veiklos pelną prieš palūkanas ir mokesčius.

    Kas labiausiai rūpi investuotojams?

    Šį ketvirtį didžiausias dėmesys kryps į geopolitinių rizikų ir prekybos politikos poveikį tiekimo grandinėms bei sąnaudoms. Investuotojai taip pat stebės, kaip tarifai ir žaliavų kainų svyravimai gali paveikti maržas bei kainodarą.

    Ne mažiau svarbi tema – elektromobilių strategija ir su ja susijusios vienkartinės sąnaudos. Bendrovė anksčiau yra pranešusi apie reikšmingus elektromobilių turto vertės sumažėjimus, o vėliau teigė, kad papildomi nurašymai galimi, tačiau tikimasi mažesnio masto nei ankstesniais metais.

    2026 metų prognozės ir rinkos lūkesčiai

    „General Motors“ jau anksčiau buvo pateikusi 2026 metų gaires, kurios, rinkos vertinimu, atrodo geresnės nei praėjusių metų lūkesčiai ir faktiniai rezultatai. Bendrovė yra nurodžiusi, kad 2026 metais akcininkams tenkantis grynasis pelnas galėtų siekti apie 9,4–10,7 mlrd. eurų.

    Taip pat buvo prognozuota, kad pakoreguotas veiklos pelnas prieš palūkanas ir mokesčius gali sudaryti apie 11,9–13,7 mlrd. eurų. O metinis pelnas akcijai buvo numatytas 9,99–11,80 euro intervale, todėl bet kokie signalai apie galimą šių rėžių koregavimą gali smarkiai paveikti akcijos kainą.

  • „Google“ įjungė Verified Email: programėlių registracija be kodų, bet ne visiems – štai kur slypi ribojimai

    „Google“ įjungė Verified Email: programėlių registracija be kodų, bet ne visiems – štai kur slypi ribojimai

    „Google“ pristatė naują Verified Email funkciją, kuri gali reikšmingai supaprastinti registraciją programėlėse „Android“ įrenginiuose. Vietoj įprasto šešių skaitmenų kodo paieškos pašto dėžutėje, programėlė galės automatiškai patvirtinti, kad vartotojas tikrai valdo savo „Gmail“ adresą.

    Naujovė diegiama per „Android“ Credential Manager ir remiasi vadinamuoju kriptografiškai patvirtintu el. pašto kredencialu, kuris jau saugomas įrenginyje. Tai reiškia, kad patvirtinimas vyksta saugesniu, technologiškai patikimesniu būdu nei vienkartiniai kodai, kurie neretai atsiduria šlamšte arba vėluoja.

    Kam to prireiks kasdien?

    „Google“ teigimu, Verified Email gali būti naudojama ne tik greitesnei registracijai, bet ir paskyros atkūrimui bei pakartotiniam tapatybės patvirtinimui jautriems veiksmams. Pavyzdžiui, keičiant svarbius nustatymus ar atliekant veiksmus, kuriems įprastai prašoma papildomo patvirtinimo.

    Kartu „Google“ skatina programėlių kūrėjus naujo registracijos proceso metu pasiūlyti sukurti ir passkey, tai yra modernesnį prisijungimo būdą be slaptažodžių. Tokia kryptis atitinka bendrą industrijos tendenciją mažinti priklausomybę nuo SMS ar el. pašto kodų, kurie dažnai tampa sukčių taikiniu.

    Kokie ribojimai taikomi?

    Svarbiausias minusas tas, kad funkcija kol kas veikia tik su vartotojų „Google“ paskyromis. Tai reiškia, kad asmeninis „Gmail“ el. paštas tiks, tačiau „Google Workspace“ ar administruojamos paskyros šios naujovės gali negauti ir turės likti prie įprastų patvirtinimo metodų.

    „Google“ taip pat atkreipia dėmesį į paskyras, sukurtas be „Gmail“ adreso, pavyzdžiui, kai naudojami švietimo ar organizacijų sprendimai. Tokiais atvejais gali būti prašoma papildomo žingsnio nuosavybei patvirtinti, nes laikui bėgant paskyros valdymas gali pasikeisti.

    Kokiems įrenginiams tai prieinama?

    Norint naudotis Verified Email, nebūtina turėti naujausio telefono. „Google“ nurodo, kad funkcija palaikoma įrenginiuose su „Android 9“ ar naujesne versija bei „Google Play“ paslaugomis 25.49.xx ar naujesnėmis.

    Praktiškai tai reiškia, kad naujovė gali pasiekti didelę dalį aktyvių „Android“ įrenginių, o tikrasis jos paplitimas priklausys nuo to, kaip greitai ją integruos programėlių kūrėjai. Jei integracija bus sėkminga, vartotojams registracija ir paskyrų atkūrimas gali tapti pastebimai greitesni ir mažiau erzinantys.

  • „Amazon“ paduota į teismą: tvirtina, kad „Fire TV Stick“ specialiai lėtinami, kad pirktumėte naują

    „Amazon“ paduota į teismą: tvirtina, kad „Fire TV Stick“ specialiai lėtinami, kad pirktumėte naują

    JAV Kalifornijoje pateiktas siūlomas kolektyvinis ieškinys prieš „Amazon“ dėl senesnių „Fire TV Stick“ transliavimo įrenginių. Ieškinyje teigiama, kad įmonė esą sąmoningai sudarė sąlygas, dėl kurių senesni modeliai ilgainiui tampa tokie lėti, kad vartotojams nelieka kito kelio, kaip tik atsinaujinti.

    Bylos esmė siejama su pirmaisiais „Fire TV Stick“ kartų įrenginiais, kurių programinės įrangos atnaujinimų palaikymas vėliau buvo nutrauktas. Pareiškėjas nurodo, kad po kelių metų naudojimo įrenginiai ėmė strigti, lėtai krauti meniu ir programas, o galiausiai tapo praktiškai nebenaudojami.

    Ką tiksliai kaltina „Amazon“?

    Ieškinyje akcentuojama ne vien natūrali technologijų senatis, o vadinamasis planuotas senėjimas, kai gaminys ar jo programinė įranga esą valdoma taip, kad vartotojas būtų paskatintas pirkti naujesnį modelį. Teigiama, kad „Amazon“ nepakankamai aiškiai informavo, kiek laiko konkrečios kartos „Fire TV Stick“ gaus svarbius atnaujinimus ir saugumo pataisas.

    Nutraukus palaikymą, daliai įrenginių problema, kaip teigiama ieškinyje, tapo ne tik lėtesnis veikimas, bet ir prastėjantis suderinamumas su programėlėmis. Tokiose situacijose vartotojai dažnai susiduria su tuo, kad platformoje diegiamos naujos programėlių versijos reikalauja naujesnių sistemos komponentų, o senesni įrenginiai jų negauna.

    „Kai programinės įrangos palaikymas nutraukiamas, vartotojams faktiškai paliekamas pasirinkimas: susitaikyti su neveikiančiu įrenginiu arba pirkti naują“, – teigiama ieškinio argumentuose.

    Kodėl atnaujinimų politika tampa kritine?

    Transliavimo įrenginiai, tokie kaip „Fire TV Stick“, priklauso nuo nuolat atnaujinamos programinės įrangos: keičiasi vaizdo transliavimo standartai, programėlių saugumo reikalavimai, turinio paslaugų techniniai sprendimai. Be atnaujinimų net ir techniškai veikiantis įrenginys gali pradėti strigti arba prarasti dalį funkcijų.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama tam, kiek ilgai gamintojai privalo teikti atnaujinimus ir kaip aiškiai tai turi būti komunikuojama pirkėjui. Europos Sąjungoje įsitvirtina teisės aktai, susiję su vartotojų informavimu, patvarumu, taisomumu ir skaitmeninių produktų gyvavimo ciklu, o panašios diskusijos intensyvėja ir JAV.

    Ką tai gali reikšti vartotojams?

    Kol kas neaišku, kokia kryptimi pasisuks teisminis procesas ir ar ieškinys bus patvirtintas kaip kolektyvinis. Tokiais atvejais teismai vertina, ar vartotojų grupę sieja pakankamai panašios aplinkybės ir ar gamintojo komunikacija bei praktika galėjo suklaidinti pirkėjus.

    Tuo pat metu „Amazon“ viešai pateikia atnaujinimų ir palaikymo terminų informaciją atskirame pagalbos puslapyje. Vartotojams tai signalas prieš perkant pasitikrinti ne tik įrenginio kainą ar technines savybes, bet ir numatomą programinės įrangos palaikymo trukmę, nes būtent ji dažnai lemia realų produkto naudojimo laiką.

  • „Spotify“ susitarė su „Peloton“: daugiau nei 1 400 treniruočių be reklamų jau telefone ir TV

    „Spotify“ susitarė su „Peloton“: daugiau nei 1 400 treniruočių be reklamų jau telefone ir TV

    „Spotify“ plečia savo pasiūlą ir greta muzikos, tinklalaidžių, garsinių knygų bei vaizdo įrašų pristato vedamas treniruotes. Nuo šiol programėlėje atsiranda nauja sporto patirtis, skirta tiek nemokamiems, tiek „Spotify Premium“ vartotojams.

    Bendrovė skelbia, kad platformoje bus daugiau specialiai sportui sudarytų grojaraščių ir turinio iš žinomų sveikatingumo kūrėjų. Tokiu būdu „Spotify“ siekia sujungti klausymąsi ir judėjimą vienoje vietoje, kad treniruotei nereikėtų atskirų programėlių.

    Partnerystė, kuri keičia pasiūlą

    Didžiausia naujiena – „Spotify“ partnerystė su „Peloton“. „Spotify Premium“ vartotojai palaikomose rinkose gaus prieigą prie augančio katalogo, kuriame yra daugiau nei 1 400 treniruočių be reklamų, įtrauktų į esamą prenumeratą.

    Šios treniruotės apima įvairius formatus – nuo bėgimo lauke iki struktūruotų treniruočių ant kilimėlio namuose. Turinys pasiekiamas ne tik telefone, bet ir kompiuteryje bei televizoriuje, todėl „Spotify“ akivaizdžiai taikosi į platesnį naudojimo scenarijų.

    Kam tai aktualu ir kuo patogu?

    „Spotify“ argumentuoja, kad sprendimas logiškas: daug „Premium“ vartotojų sportuoja bent kartą per mėnesį, o platformoje jau dabar aktyvūs milijonai su sportu susijusių grojaraščių. Nauja kryptis leidžia bendrovei patogiau nukreipti vartotojus į treniruotėms pritaikytą turinį ir ilgiau išlaikyti juos programėlėje.

    Treniruotės daugiausia pateikiamos anglų kalba, tačiau dalis turinio bus ir ispanų bei vokiečių kalbomis. Taip pat numatyta galimybė treniruotes atsisiųsti, kas aktualu sportuojantiems lauke ar vietose, kur ryšys nestabilus.

  • „Verizon“ kirto kainą: 4 neriboti numeriai už 93 eurus, bet po 3 metų sąskaita gali šoktelėti

    „Verizon“ kirto kainą: 4 neriboti numeriai už 93 eurus, bet po 3 metų sąskaita gali šoktelėti

    JAV ryšio operatorius „Verizon“ pristatė riboto laikotarpio pasiūlymą, skirtą privilioti naujus klientus ar paskatinti pereiti iš konkurentų: keturios neriboto ryšio linijos už 100 JAV dolerių per mėnesį. Pagal šiuo metu įprastą kursą tai sudaro apie 93 eurus per mėnesį, tačiau galutinė suma gali būti didesnė dėl papildomų mokesčių.

    Į planą įtraukti neriboti skambučiai, SMS ir mobilieji duomenys JAV, taip pat ryšio paslaugos keliaujant Kanadoje ir Meksikoje. Be to, siūlomas neribotas tarptautinis SMS siuntimas į daugiau nei 200 šalių, todėl planas orientuotas į šeimas ar mažas grupes, kurioms svarbus bendras mėnesinis biudžetas.

    Kas slypi už 93 eurų kainos

    „Verizon“ nurodo, kad ši kaina pasiekiama taikant mėnesinę 20 JAV dolerių nuolaidą, todėl ji yra garantuojama tik trejus metus. Pasibaigus šiam laikotarpiui, jei akcija nebus pratęsta ar pakeista kita, reali mėnesinė suma gali išaugti, tad planuojantiems ilgesnį laikotarpį verta iš anksto įsivertinti riziką.

    Svarbu ir tai, kad 100 JAV dolerių kaina dažnai pateikiama neįskaičiavus mokesčių bei rinkliavų, kurios JAV skiriasi priklausomai nuo valstijos ir savivaldybės. Dėl to vartotojams rekomenduojama prieš sudarant sutartį paprašyti tikslaus skaičiavimo pagal gyvenamąją vietą ir pasirinktą paslaugų paketą.

    Konkurencija dėl 4 linijų paketų

    Pastaraisiais metais mobiliojo ryšio rinkoje matyti intensyvi kova dėl kelių linijų planų, nes būtent jie mažina klientų kaitą ir leidžia operatoriams ilgiau išlaikyti šeimas vienoje ekosistemoje. Panašius keturių linijų už panašią kainą pasiūlymus periodiškai skelbia ir kiti didieji operatoriai, todėl vartotojams dažnai verta palyginti ne tik kainą, bet ir sąlygas.

    Vertinant pasiūlymą, reikėtų atkreipti dėmesį į galimus duomenų prioritetus piko metu, papildomas sąlygas dėl nuolaidų taikymo ir tai, ar kaina susieta su konkrečiu mokėjimo būdu. Taip pat dažnai viliojama priedais, pavyzdžiui, nuolaidomis srautinio turinio paslaugoms ar įrenginių akcijomis, kurios gali būti patrauklios, bet ne visada sumažina ilgalaikes išlaidas.

    Ką pasitikrinti prieš pasirašant

    Prieš renkantis planą, svarbiausia įvertinti realią mėnesio sąskaitą su visais mokesčiais, nuolaidos trukmę ir tai, kas bus pasibaigus trejų metų laikotarpiui. Taip pat verta pasitikrinti padengimą konkrečiose vietovėse, nes net ir stiprus nacionalinis tinklas gali skirtis pagal regioną bei pastatų vidų.

    Jei pasiūlymas atrodo patrauklus, praktiškas žingsnis yra palyginti jį su tuo, ką šiuo metu mokate už keturias linijas, įskaičiuojant visus priedus ir nuolaidų pabaigos momentą. Tokiu būdu lengviau suprasti, ar trumpalaikė akcija iš tiesų sumažins ryšio išlaidas, ar tik atidės didesnę sąskaitą ateityje.

  • Rinka laukia „General Motors“ ketvirčio ataskaitos: „Ford“ klumpa, „Stellantis“ bando atsitiesti

    Rinka laukia „General Motors“ ketvirčio ataskaitos: „Ford“ klumpa, „Stellantis“ bando atsitiesti

    JAV automobilių gamintojai šią savaitę skelbia pirmojo ketvirčio rezultatus, o analitikų dėmesys krypsta į tai, kaip bendrovės atlaikė brangstančių žaliavų ir energijos kainų spaudimą. Dėl geopolitinės įtampos rinkoje svyruoja naftos ir metalų kainos, o tai tiesiogiai veikia gamybos savikainą.

    Volstritas santykinai palankiausiai vertina „General Motors“, kuriai prognozuojamas tvirtesnis ketvirtis nei konkurentams. Tuo metu „Ford“ tenka spręsti tiekimo grandinės ir kaštų iššūkius, o „Stellantis“ investuotojai ieško ženklų, kad atsigavimo planas iš tiesų pradeda veikti.

    Remiantis rinkos konsensusu, „General Motors“ pirmąjį ketvirtį galėjo uždirbti apie 2,61 dolerio pakoreguoto pelno akcijai, o „Ford“ – apie 0,19 dolerio. „Stellantis“ ketvirčio palyginimas pagal tą pačią metodiką dažnai būna sudėtingesnis, tačiau metų prognozėse buvo minima maždaug 0,73 euro pelno akcijai kryptis.

    Vis dėlto dalis analitikų įspėja, kad didesnės sąnaudos gali priversti gamintojus atsargiau vertinti metų gaires. Ši rizika ypač aktuali dėl logistikos, energijos ir metalų kainų, kurios gali smogti maržoms net ir išlaikant automobilių kainas.

    „General Motors“: stabilumo testas

    „General Motors“ investuotojai stebi, ar bendrovė išlaikys metų prognozes ir kaip vertins elektromobilių strategijos korekcijas. Pastaraisiais metais gamintojai vis dažniau kalba apie lėtesnį perėjimą prie vien elektra varomų modelių, nes paklausa auga netolygiai, o nuolaidos mažina pelningumą.

    Įmonės finansų vadovas Paulas Jacobsonas anksčiau yra pabrėžęs, kad metų pradžia buvo viena stabiliausių per pastaruosius penkerius metus. Rinka tikisi, kad „General Motors“ pademonstruos discipliną kaštų valdyme ir laisvųjų pinigų srautų generavime, kas ypač svarbu didelių investicijų laikotarpiu.

    Analitikai taip pat vertina, ar pelningumą gali paremti didesnis dėmesys įperkamiems modeliams ir tradiciškai stipriems pikapų segmentams. Būtent didelių automobilių atnaujinimai ir kainodaros atsparumas dažnai lemia, ar ketvirčio rezultatai viršija lūkesčius.

    „Ford“: brangstantys metalai ir gamybos rizikos

    „Ford“ situacija, lyginant su pagrindiniu konkurentu, laikoma labiau banguojančia. Bendrovei iššūkių kelia tiekimo sutrikimai ir brangstantis aliuminis, kuris yra kritiškai svarbus F serijos pikapų gamybai.

    Po incidentų tiekėjų grandinėje „Ford“ teko ieškoti alternatyvių aliuminio šaltinių, o tai pirmą metų pusmetį galėjo padidinti savikainą. Papildomą spaudimą sukūrė ir padidėjusios žaliavų kainos, kurios, rinkos vertinimu, gali atidėti pelno pagerėjimą net ir augant pardavimams.

    Investuotojai taip pat skaičiuoja, ar „Ford“ pavyks kompensuoti prarastus gamybos apimtis ir išlaikyti planuotą metų tempą. Jei gamybos atstatymas užtruktų, tai galėtų paveikti tiek pajamas, tiek veiklos pelną.

    „Stellantis“: atsigavimo planas po nuostolių

    „Stellantis“ atveju pagrindinis klausimas, ar pardavimų ir siuntų augimas virsta tvaresniu pelningumu. Bendrovė skelbė, kad pirmąjį ketvirtį pasauliniai pristatymai augo apie 12 proc., o JAV rinkoje buvo fiksuotas nuosaikus augimas.

    Didelė dalis JAV pardavimų tradiciškai tenka „Jeep“ ir „Ram“ prekės ženklams, kurie yra svarbūs pinigų srautams. Tačiau investuotojai jautriai vertina, ar vien šių modelių pakanka atsverti restruktūrizacijos kaštus ir konkurenciją dėl kainų.

    Po didelių nurašymų ir strateginių korekcijų bendrovė žada vykdymo metus ir laipsnišką rodiklių gerėjimą. Rinka laukia ir aiškesnių signalų apie tolesnes investicijas, modelių planus bei tai, kaip „Stellantis“ valdys perėjimo nuo elektromobilių optimizmo prie pragmatiškesnės paklausos realybės pasekmes.

    Rezultatų skelbimo kalendorius išlieka įtemptas: „General Motors“ turėtų pranešti pirmoji, po jos sektų „Ford“, o savaitės pabaigoje – „Stellantis“. Šie pranešimai gali nulemti, ar investuotojų nuotaikas labiau stiprins tikėjimas stabilizacija, ar baimė dėl kaštų šoko.

  • „Microsoft“ turi planą Windows 11 gelbėti: žada iki 60 proc. daugiau spartos ir mažiau „Copilot“

    „Microsoft“ turi planą Windows 11 gelbėti: žada iki 60 proc. daugiau spartos ir mažiau „Copilot“

    „Microsoft“ ruošia reikšmingus „Windows 11“ pokyčius, kuriais siekia sumažinti vartotojų kritiką ir pagerinti sistemos veikimą. Įmonės viduje šis darbų paketas siejamas su vadinamuoju K2 planu, o pirmieji elementai gali pasirodyti per artimiausią didesnį atnaujinimą.

    Pastaraisiais metais „Windows 11“ dažnai kritikuojama dėl perteklinių funkcijų, sunkiai valdoma tapusios sąsajos bei nevienodo našumo skirtinguose kompiuteriuose. „Microsoft“ pripažįsta, kad daliai naudotojų svarbiausia yra paprastas, greitas ir stabilus darbas, todėl prioritetu tampa sistemos reakcijos laikas ir sklandumas.

    Ką keis architektūroje?

    Remiantis informacija, kurią paviešino „Windows Central“ žurnalistas Zac Bowden, „Microsoft“ planuoja daugiau sistemos elementų perkelti į naujesnę „WinUI 3“ architektūrą. Šis pagrindas leidžia kurti greitesnes, natyviau su sistema integruotas sąsajos dalis ir mažinti atsilikimus, kurie ypač pastebimi silpnesniuose įrenginiuose.

    Teigiama, kad kai kuriose srityse tai galėtų duoti net iki 60 proc. našumo šuolį. Svarbu pabrėžti, kad tokie skaičiai paprastai taikomi konkretiems scenarijams, pavyzdžiui, langų piešimui, meniu atidarymui ar tam tikroms sąsajos animacijoms, o ne visos sistemos darbui iš karto.

    „Microsoft“ taip pat dirba su atnaujintu „System Compositor“, kuris atsakingas už tai, kaip vaizduojami ir sujungiami sąsajos elementai. Tikslas yra geriau izoliuoti vartotojo sąsają nuo kitų procesų, kad sistemos langai būtų piešiami sklandžiau ir mažiau priklausytų nuo foninių užduočių.

    Mažiau pertekliaus ir daugiau kontrolės

    Kita kryptis yra vadinamoji funkcijų degradacija, kai naudotojui suteikiama daugiau galimybių išjungti arba pašalinti nereikalingus elementus. Tai atliepia seniai girdimą kritiką dėl perteklinių integracijų ir paslaugų, kurios daliai žmonių atrodo primetamos.

    Minima ir tai, kad „Microsoft“ gali atsargiau elgtis su „Copilot“ integracija, leisdama paprasčiau ją valdyti arba sumažindama jos matomumą tiems, kuriems DI funkcijos nėra aktualios. Toks požiūris atitinka platesnę tendenciją: naudotojai nori, kad papildomos galimybės būtų pasirenkamos, o ne taptų privaloma sąsajos dalimi.

    Kada laukti pokyčių?

    Pirmieji K2 plano sprendimai gali būti pristatyti kartu su „Windows 11“ versija 26H2, kuri paprastai siejama su antrąja metų puse. Atnaujinimai, tikėtina, bus diegiami etapais, todėl staigaus visos sistemos pasikeitimo per vieną naktį nereikėtų tikėtis.

    Praktikoje tai reiškia, kad dalis naudotojų greičiau pamatys spartesnę sąsają ar mažiau trukdančius sistemos elementus, o kiti pokyčiai ateis vėliau. „Microsoft“ tikslas aiškus: atkurti pasitikėjimą „Windows 11“ kaip greita ir patikima kasdienio darbo sistema, ypač kai konkurencija dėl vartotojų dėmesio auga.

  • Lenkija pasirašė svarbų sandorį: K2 tankai bus montuojami „Bumar-Łabędy“ gamykloje

    Lenkija pasirašė svarbų sandorį: K2 tankai bus montuojami „Bumar-Łabędy“ gamykloje

    Varšuvoje pasirašyti susitarimai, atveriantys kelią Korėjos K2 pagrindinių kovos tankų montavimui Lenkijoje. Planuojama, kad darbai vyks Gliwicuose esančioje „Zakłady Mechaniczne Bumar-Łabędy“ gamykloje, kuri siekia tapti vienu svarbiausių šarvuotosios technikos centrų regione.

    Susitarimai sudaryti Lenkijos gynybos pramonės grupės PGZ struktūroje, o kertinis dokumentas apibrėžia „Bumar-Łabędy“ ir Pietų Korėjos gamintojo „Hyundai Rotem“ bendradarbiavimą K2 ir su jais susijusių pagalbinių šarvuočių programoje. Taip pat į projektą įtraukiamos kitos PGZ įmonės, kurios turėtų prisidėti prie elektronikos ir optikos sprendimų.

    Šie susitarimai vertinami kaip paskutiniai teisiniai žingsniai prieš realų gamybos pajėgumų paleidimą. Pagal viešai skelbiamus planus pirmieji Lenkijoje surinkti K2PL turėtų pasirodyti 2029 metais, o tai būtų reikšmingas sugrįžimas prie naujų tankų gamybos po ilgos pertraukos.

    Greitas perginklavimas po 2022 metų

    Lenkija K2 pasirinko 2022 metais, kai Europoje smarkiai išaugo šarvuotosios technikos poreikis ir tempas, o dalis turimų pajėgumų buvo perduota Ukrainai. Pirmieji K2GF tankai į Lenkiją atvyko dar 2022 metų pabaigoje, o vėlesnių užsakymų tikslas buvo užtikrinti tiek greitą pristatymą, tiek ilgalaikį pramoninį pėdsaką šalies viduje.

    K2GF yra modernus pagrindinis kovos tankas su trijų karių įgula, 120 milimetrų pabūklu ir maždaug 1 500 arklio galių dyzeliniu varikliu. Maksimali masė siekia apie 55 tonas, o nuotolis, priklausomai nuo sąlygų, gali būti apie 450 kilometrų.

    K2PL versija ir technologijų perdavimas

    Antrojo etapo planuose numatyta ne tik papildomų tankų įsigijimas, bet ir dalies jų surinkimas Lenkijoje. Skelbiama, kad programoje numatytas 61 K2PL montavimas Gliwicuose, o K2PL apibūdinamas kaip Lenkijos poreikiams pritaikytas variantas, kuriame numatomi papildomi apsaugos ir kovos su dronais sprendimai.

    Technologijų perdavimo kryptis apima specializuotos įrangos, įrankių ir gamybinių kompetencijų užtikrinimą, kad būtų įmanomas galutinis surinkimas ir dalies komponentų gamyba vietoje. Atskiri licenciniai susitarimai taip pat siejami su aptarnavimo, remonto, modernizavimo ir eksploatacijos palaikymo pajėgumais, kurie karinėms platformoms yra kritiškai svarbūs visam jų gyvavimo ciklui.

    Toks modelis, kai kartu su pirkimu kuriami vietiniai pramoniniai pajėgumai, Europoje tampa vis dažnesnis. Augant paklausai, šalys siekia ne tik greitai gauti techniką, bet ir sumažinti priklausomybę nuo tiekimo grandinių, užsitikrinti atsargines dalis bei remonto bazę, o tai ypač aktualu ilguoju laikotarpiu.

    Ambicijos tapti regiono centru

    Lenkijos siekis montuoti K2 savo teritorijoje vertinamas ir kaip platesnė ambicija tapti šio tipo platformų aptarnavimo bei modernizavimo centru regione. Pastaraisiais metais K2 šeima minima tarp variantų, kuriais domisi kai kurios Vidurio ir Rytų Europos valstybės, todėl vietinė kompetencija gali suteikti papildomų pranašumų tiek kariuomenei, tiek pramonei.

    Lenkijos institucijos yra užsiminusios, kad ateityje galėtų būti plečiamos vietinės gamybos apimtys, jei bus pasirašyti nauji užsakymai. Tai reikštų dar didesnį technologinį savarankiškumą ir didesnį Lenkijos vaidmenį Europoje vystant bei palaikant šarvuotosios technikos parką.

  • PKP „Intercity“ siekia 350 km/val.: dėl superspartaus traukinių konkurso varžosi 8 gamintojai

    PKP „Intercity“ siekia 350 km/val.: dėl superspartaus traukinių konkurso varžosi 8 gamintojai

    Lenkijos keleivių vežėjas PKP „Intercity“ pradėjo vieną ambicingiausių pastarųjų metų geležinkelio pirkimų regione: planuojama įsigyti itin didelio greičio traukinių, kurie ateityje turėtų važiuoti iki 320–350 km/val. Į pirminį konkurso etapą paraiškas pateikė aštuonios bendrovės, tačiau tik dvi iš jų yra Lenkijos gamintojai.

    Apie dalyvių skaičių viešai užsiminė PKP „Intercity“ valdybos narys Adamas Wawrzyniakas. Pilnas konkurse dalyvaujančių įmonių sąrašas turėtų būti paskelbtas artimiausiomis savaitėmis, kai baigsis pirminė atranka ir bus įvertintos kandidatų techninės bei finansinės galimybės.

    Šiuo metu vyksta vadinamoji prekwalifikacija, kurios metu atrenkami tiekėjai, galintys pateikti galutinius techninius pasiūlymus. Procedūra buvo pratęsta mėnesiui ir dabar paraiškų pateikimo terminas numatytas iki gegužės 29 dienos, nes to paprašė viena iš suinteresuotų įmonių.

    Žinoma, kad tarp vietos gamintojų minimos Newag ir PESA Bydgoszcz S.A. Rinkoje vertinama, jog tokio tipo projektams dažnai prireikia tarptautinių partnerių dėl sertifikavimo, traukos įrangos ir daugiarūšės elektros sistemų suderinamumo, todėl bendradarbiavimas su didžiaisiais Europos tiekėjais tampa svarbia konkurso dalimi.

    PKP „Intercity“ planuoja bazinį užsakymą sudaryti mažiausiai iš 20 traukinių, paliekant galimybę papildomai įsigyti daugiau sąstatų, įskaitant ir tarptautiniams maršrutams. Tiekėjas taip pat turėtų įsipareigoti užtikrinti techninę priežiūrą 30 metų, o viename traukinyje numatoma apie 400 sėdimų vietų.

    Techninės specifikacijos dar nėra galutinai patvirtintos, tačiau kryptis aiški: siekiama daugiasistemės riedmenų platformos, kuri galėtų važiuoti esant skirtingoms kontaktinio tinklo įtampoms. Tai svarbu, jei ateityje traukiniai turėtų kirsti sienas ir važiuoti skirtingų šalių geležinkelių tinkluose be papildomų lokomotyvų keitimų.

    Didelio greičio planai siejami su platesniais infrastruktūros projektais, įskaitant naujų linijų plėtrą, kurios turėtų sutrumpinti kelionių laiką tarp didžiųjų miestų. Numatoma, kad pirmieji naujieji sąstatai galėtų pradėti vežti keleivius apie 2032 metais, jei infrastruktūros parengimas ir pirkimo procedūros vyks pagal planą.

    Kol kas Lenkijoje jau atliekami bandymai didesniu greičiu, o dalyje modernizuotų ruožų siekiama artėti prie 250 km/val. ribos. Tačiau būsimas pirkimas iš esmės būtų naujas etapas, kuris priartintų šalies keleivinį geležinkelį prie aukštos spartos standartų, įprastų Vakarų Europos didelio greičio koridoriuose.