CP v2

Category: Technologijos

  • „Steam“ kūrėjas Gabe’as Newellas išleido 62 mln. eurų vilai: stebina tunelis į paplūdimį

    „Steam“ kūrėjas Gabe’as Newellas išleido 62 mln. eurų vilai: stebina tunelis į paplūdimį

    Vaizdo žaidimų industrijoje gerai žinomas „Valve“ vadovas Gabe’as Newellas papildė savo nekilnojamojo turto portfelį įspūdingu pirkiniu Floridoje. JAV žiniasklaidos ir nekilnojamojo turto rinkos duomenimis, už modernią prabangią rezidenciją Manalapane jis sumokėjo apie 62 mln. eurų.

    Didžiausią dėmesį šiame sandoryje patraukė išskirtinis infrastruktūros sprendimas: privatus požeminis tunelis, jungiantis namą su paplūdimiu. Tokie sprendimai itin reti net prabangių pakrančių būstų segmente, o jų vertę dažnai lemia ne tik komfortas, bet ir privatumas bei saugumas.

    Kas yra Gabe’as Newellas?

    Gabe’as Newellas laikomas viena svarbiausių figūrų kompiuterinių žaidimų pasaulyje. Jaunystėje jis paliko Harvardo universitetą ir daugiau nei dešimtmetį dirbo „Microsoft“, kur prisidėjo prie „Windows“ plėtros, o vėliau kartu su Mike’u Harringtonu įkūrė „Valve“.

    1998 metais išleistas „Half-Life“ tapo lūžiu šaudyklių žanre, o „Half-Life 2“ įtvirtino studijos reputaciją kaip technologinių inovacijų lyderės. Vėliau „Valve“ portfelį papildė „Counter-Strike“, tapęs vienu svarbiausių konkurencinių žaidimų ir esporto ekosistemos variklių.

    „Steam“ reikšmė ir milijardiniai mastai

    Didžiausias „Valve“ verslo ramstis – platforma „Steam“, kuri dešimtmečius išlieka pagrindiniu kompiuterinių žaidimų platinimo kanalu daugelyje rinkų. Skaitmeninė distribucija per „Steam“ pakeitė visą industrijos ekonomiką, nes leidėjams ir kūrėjams suteikė naują kelią pasiekti auditoriją be fizinių pardavimų grandinės.

    „Forbes“ Gabe’o Newello turtą vertina maždaug 10 mlrd. eurų, todėl prabangūs pirkiniai jam nėra retenybė. Vis dėlto pastaroji vila išsiskiria ne vien kaina, bet ir dydžiu: viešai skelbiamais duomenimis, jos plotas siekia apie 1 850 kvadratinių metrų.

    Prabanga, technika ir susidomėjimas DI

    Šaltinių teigimu, rezidencija pritaikyta aktyviam gyvenimui prie vandens: numatyta vieta laivams, o teritorijoje įrengti sprendimai, palengvinantys judėjimą tarp aukštų. Toks suplanavimas būdingas aukščiausios klasės pakrančių turtui, kur vertinamas greitas priėjimas prie jūros ir privatumas.

    Newellas ne kartą yra pabrėžęs, kad net ir pasitraukęs iš kasdienės vadovo rutinos jis mėgsta dirbti ir domisi naujomis kryptimis.

    „Dirbu septynias dienas per savaitę, nes man tai patinka ir tai man neatrodo kaip darbas“, – sakė Gabe’as Newellas.

    Pastaraisiais metais jis viešai siejamas ir su investicijomis bei interesais technologijų srityse, įskaitant DI, neuromokslus ir vandenynų tyrinėjimus. Tokios kryptys vis dažniau minimos ir didžiųjų technologijų lyderių darbotvarkėse, nes DI sprendimai sparčiai persikelia iš eksperimentų į realius produktus bei mokslinius taikymus.

  • „Guild Wars 3“ kūrėjai žada revoliuciją: jokio abonemento ir jokio pay-to-win

    „Guild Wars 3“ kūrėjai žada revoliuciją: jokio abonemento ir jokio pay-to-win

    Per „Summer Game Fest 2026“ oficialiai pristatytas „Guild Wars 3“ žada tapti ambicingu bandymu perrašyti MMORPG žanro taisykles. Studija „ArenaNet“ skelbia, kad naujasis žaidimas bus kuriamas atsispiriant nuo to, kas šiandien žaidėjus labiausiai vargina internetiniuose pasauliuose.

    Pasak kūrėjų, pirmasis principas paprastas: žaidėjui neturi būti primetamas įsipareigojimas mokėti už teisę prisijungti. „Guild Wars 3“ neturės abonemento, todėl vienkartinis įsigijimas turėtų atverti pilnavertę patirtį be mėnesinių mokesčių ir be privalomų sezoninių karnetų.

    „Mūsų tikslas yra, kad žaidėjai jaustų, jog laikas žaidime yra jų pasirinkimas, o ne prievolė“, – sakė „ArenaNet“ atstovai, pristatydami žaidimo filosofiją.

    Antrasis akcentas, kuris dažnai kelia daugiausia ginčų MMO bendruomenėse, yra pažadas vengti pay-to-win. Kūrėjai tikina, kad realiais pinigais įsigyti pranašumo prieš kitus nebus galima, o mokami pasiūlymai turėtų apsiriboti kosmetiniais elementais, kurie nekeičia kovos galios.

    „Nenorime sistemos, kur pinigai lemia pergalę: žaidėjo progresą turi nulemti jo pasirinkimai ir įgūdžiai“, – teigė kūrėjai.

    Trečiasis principas susijęs su pagarba žaidėjų laikui, nes modernių internetinių žaidimų rinkoje konkurencija auga, o auditorijos įpročiai keičiasi. Studija pripažįsta, kad riba tarp MMO ir nuolat atnaujinamų live-service projektų išsitrynė, o žaidėjai vis dažniau dalija dėmesį keliems žaidimams, todėl dirbtinis „grindinimas“ tampa vis mažiau toleruojamas.

    Vienas konkretesnių sprendimų, skirtų ilgamečiams gerbėjams, yra planuojama nauja Sala Pominklų, kuri turėtų susieti „Guild Wars 2“ ir „Guild Wars 3“ paskyras. Taip žadama įvertinti laiką, kurį žaidėjai jau investavo į seriją, ir pasiūlyti atitinkamus apdovanojimus.

    Kol kas „ArenaNet“ detalių apie išleidimo datą ir kainodarą nepateikia, tačiau viešai deklaruojami principai signalizuoja aiškią kryptį. Jei pažadai dėl abonemento nebuvimo ir pay-to-win atsisakymo bus įgyvendinti praktiškai, „Guild Wars 3“ gali tapti vienu ryškesnių bandymų grąžinti pasitikėjimą MMO modeliu.

  • Steam Next Fest užtvindė DI „šlamštas“: beveik kas penkta žaidimo demo su generatyvine DI

    Steam Next Fest užtvindė DI „šlamštas“: beveik kas penkta žaidimo demo su generatyvine DI

    Steam Next Fest – vienas didžiausių renginių, kai žaidėjai gali nemokamai išbandyti tūkstančius būsimų žaidimų demonstracinių versijų. Tačiau birželio viduryje startavusi festivalio banga pažėrė ir kitą tendenciją: vis daugiau projektų aiškiai kuriami pasitelkiant generatyvinį dirbtinį intelektą, o jų kokybė kelia klausimų.

    Žaidimų bendruomenė šį reiškinį dažnai sieja su masiškai generuojamu turiniu, kurio tikslas – pritraukti dėmesį ryškiomis iliustracijomis ir greitai pagamintais aprašymais. Socialiniuose tinkluose tokių pavyzdžių netrūksta, o panašus modelis, regis, persikelia ir į žaidimų platformas.

    Žaidėjų forumuose cituojami skaičiavimai rodo, kad iš 8 682 festivalyje pateiktų projektų net 1 694 buvo nurodę generatyvinio dirbtinio intelekto naudojimą. Tai sudaro apie 19,5 proc. visų pristatomų žaidimų, tad praktiškai beveik kas penktas demo leidinys vienaip ar kitaip susijęs su DI įrankiais.

    Tokie žaidimai dažnai atpažįstami iš reklaminių paveikslėlių ir aprašymų: jie gali būti vizualiai nenuoseklūs, su anatominėmis ar perspektyvos klaidomis, pasikartojančiais motyvais, o bendra estetika neretai atrodo sukurta pagal vieną šabloną. Steam puslapiuose taip pat vis dažniau matoma pastaba, kad kuriant buvo naudotas generatyvinis dirbtinis intelektas.

    Norintiems greičiau atsijoti tokius projektus, naršyklėms siūlomi papildiniai, pavyzdžiui, „AI warning for Steam“, kurie automatiškai pažymi žaidimus su DI naudojimo indikacijomis. Vis dėlto tai nėra absoliutus filtras: kai kuriais atvejais DI galėjo būti pasitelktas tik nedidelei proceso daliai, pavyzdžiui, koncepcijoms ar pagalbinėms tekstų versijoms.

    Diskusijos apie DI žaidimuose pastaraisiais metais aštrėja dėl kelių priežasčių: nuo autorių teisių ir mokomųjų duomenų kilmės iki skaidrumo, ar vartotojui aiškiai pasakoma, kas sukurta žmogaus, o kas sugeneruota. Žaidėjams taip pat svarbu, ar DI naudojimas padeda kūrėjams greičiau kurti kokybišką turinį, ar tiesiog skatina pigią masinę gamybą, užgožiančią originalesnius projektus.

    Birželio Steam Next Fest prasidėjo birželio 15 dieną ir trunka savaitę, todėl laiko atrasti įdomių demonstracinių versijų dar yra. Tačiau šių metų festivalis tampa ir lakmuso popierėliu, parodančiu, kaip greitai generatyvinis dirbtinis intelektas keičia žaidimų vitrinas bei paieškos rezultatus, o kartu ir tai, kaip platformoms teks spręsti kokybės bei pasitikėjimo klausimus.

  • „Sega“ herojus Sonic netikėtai atkeliauja į „Fortnite“: aiškėja, ko gali tikėtis žaidėjai

    „Sega“ herojus Sonic netikėtai atkeliauja į „Fortnite“: aiškėja, ko gali tikėtis žaidėjai

    Sonic yra vienas labiausiai atpažįstamų vaizdo žaidimų personažų, kurį dar 1990-ųjų pradžioje sukūrė Japonijos bendrovė „Sega“. Per daugiau nei tris dešimtmečius jis tapo pasauliniu prekės ženklu, augusiu kartu su žaidimų industrija, filmais ir serialais.

    Šiemet mėlynasis ežys vėl atsiduria dėmesio centre: paskelbta, kad Sonic pasirodys pasaulinio masto žaidime „Fortnite“, kurį kuria „Epic Games“. Apie bendradarbiavimą pranešta renginyje State of Unreal, vykusiame Los Andžele.

    Kas žinoma apie bendradarbiavimą?

    Kol kas konkrečių detalių kūrėjai neatskleidžia, tačiau akcentuojama, kad pasirodymas siejamas su žaidimo „Sonic Racing: CrossWorlds“ žinomumo didinimu. Taip pat skelbiama, kad „Epic Games Store“ planuoja specialią šio žaidimo akciją bendradarbiavimo laikotarpiu.

    Tokie kryžminiai projektai pastaraisiais metais tapo viena stipriausių „Fortnite“ strategijų, padedančių pritraukti naujas auditorijas ir grąžinti sugrįžtančius žaidėjus. Dažniausiai tai reiškia riboto laiko turinį, kosmetinius priedus ir teminius renginius žaidime.

    Ką žaidėjai greičiausiai pamatys „Fortnite“?

    Remiantis ankstesnėmis „Fortnite“ praktikomis, tikėtina, kad Sonic bus pristatytas kaip kosmetinis turinys, pavyzdžiui, veikėjo išvaizda ar teminiai aksesuarai. Įprastai tokie priedai parduodami už žaidimo valiutą, todėl pagrindinis klausimas lieka, kiek turinio bus pasiūlyta ir ar jis bus susietas su užduotimis.

    Socialiniuose tinkluose po pranešimo greitai įsiplieskė diskusijos, o tai rodo didelį susidomėjimą ir potencialiai sėkmingą startą. Žaidėjams svarbiausia dabar yra oficiali „Epic Games“ informacija apie tikslią datą, turinio apimtį ir galimas riboto laiko veiklas.

    „Sonic Racing: CrossWorlds“ kontekstas

    Žaidimas „Sonic Racing: CrossWorlds“ pasirodė praėjusių metų rugsėjo 25 dieną ir buvo išleistas pagrindinėse platformose, įskaitant „PlayStation“, „Xbox“, asmeninius kompiuterius ir „Nintendo Switch“. Vėliau sulaukta ir versijos naujesnei „Nintendo“ konsolei, todėl projektas ir toliau aktyviai palaikomas.

    Būtent dėl šios priežasties „Fortnite“ partnerystė gali tapti itin efektyviu rinkodaros kanalu: ji suteikia galimybę apie „Sonic“ visatą priminti milijonams žaidėjų vienu metu. Daugėjant panašių kolaboracijų, žaidimų industrijoje vis ryškesnė tendencija, kai žinomiausi personažai tampa universaliais popkultūros simboliais, keliaujančiais tarp skirtingų platformų.

  • „Nintendo“ nepasidavė šantažui: į viešumą nutekėjo darbuotojų apklausos ir vidinės žinutės

    „Nintendo“ nepasidavė šantažui: į viešumą nutekėjo darbuotojų apklausos ir vidinės žinutės

    Japonijos žaidimų milžinė „Nintendo“ susidūrė su kibernetiniu šantažu: nusikaltėliai pareikalavo išpirkos už tai, kad nepaviešintų vidinių bendrovės duomenų. Įmonė atsisakė derėtis, o netrukus dalis informacijos vis tiek iškeliavo į internetą.

    Incidentas siejamas su įsilaužimu į išorinę platformą „TinyPulse“, kuri naudojama darbuotojų nuomonės apklausoms ir vidiniam grįžtamajam ryšiui. Užpuolikai teigė gavę prieigą prie privačių žinučių ir apklausų atsakymų, o už tylą reikalavo maždaug 1 850 000 eurų išpirkos.

    Šantažuotojai grasino paviešinti konfidencialius pokalbius, elektroninius laiškus ir kitą jautrią informaciją. „Nintendo“ viešai pabrėžė, kad pagrindiniai įmonės vidiniai IT sprendimai nebuvo pažeisti, o klientų duomenys nėra nutekėję.

    „Mūsų sistemos nebuvo pažeistos, o jokie klientų asmens duomenys ar finansinė informacija nebuvo atskleista“, – sakė „Nintendo“ atstovai.

    Bendrovė nurodė, kad nutekėjimas susijęs tik su nedidelės darbuotojų grupės pildytomis vidinėmis apklausomis, o didelė dalis turinio yra kelerių metų senumo. Pasak įmonės, ji bendradarbiauja su paslaugos tiekėju, siekdama įvertinti incidento apimtį ir sumažinti galimas pasekmes.

    Kai „Nintendo“ atsisakė mokėti, nusikaltėliai bandė spaudimą perkelti platformos tiekėjui ir skelbė ultimatumus, grasinant duomenis paviešinti iki birželio 16 dienos. Tokia taktika būdinga išpirkos reikalaujantiems įsilaužimams, kai taikiniais tampa ne tik tiesiogiai nukentėjusi organizacija, bet ir jos tiekimo grandinės partneriai.

    Šantažo planą pakoregavo pačių įsilaužėlių klaida: socialiniuose tinkluose buvo pastebėta, kad viename iš pateiktų ekrano vaizdų matėsi nuoroda į failų atsisiuntimą. Nors vėliau ji buvo pašalinta, internete ėmė plisti nutekėjimo fragmentai ir cenzūruoti vaizdai, o dalies turinio kontrolė šantažuotojams išslydo iš rankų.

    Iš paviešintų ištraukų matyti, kad darbuotojų diskusijose buvo kritikos dėl pernelyg plataus dirbtinis intelektas įrankių naudojimo, įskaitant „Copilot“. Kokia tiksliai informacijos dalis nutekėjo, nepriklausomai kol kas nėra patvirtinta, tačiau akcentuojama, kad incidentas apsiribojo išorine platforma, o ne pagrindiniais „Nintendo“ sistemų resursais.

    Šis atvejis primena, kad vis dažniau atakuojami ne tik didžiųjų įmonių vidiniai tinklai, bet ir jų naudojami trečiųjų šalių sprendimai. Organizacijoms tai reiškia būtinybę griežčiau vertinti tiekėjų saugumą, taikyti prieigos kontrolę ir nuolat stebėti, kokie duomenys patikimi išoriniams įrankiams.

  • Trumpo DI priežiūros pažadas braška: Baltieji rūmai sugriežtino „Anthropic“ modelių naudojimą

    JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija, dar visai neseniai žadėjusi lengvą ir inovacijų nestabdantį dirbtinio intelekto (DI) reguliavimą, per kelias savaites atsidūrė priešingoje barikadų pusėje. Baltieji rūmai paskutinę minutę įvedė naujus apribojimus bendrovei „Anthropic“ ir jos pažangiausiems DI modeliams.

    Sprendimas sukėlė nerimą technologijų sektoriuje: pramonės atstovai ir politikos ekspertai abejoja, ar deklaruotas savanoriškas modelių patikros mechanizmas iš tiesų išliks savanoriškas. Įvykiai rodo, kad DI priežiūra gali virsti nenuosekliu, atskirais atvejais paremtu režimu.

    Kas pasikeitė per dvi savaites

    Birželio 2 dieną pasirašytas Baltųjų rūmų dokumentas turėjo nustatyti sistemą, pagal kurią didžiosios technologijų bendrovės savanoriškai pateiktų naujus pažangius DI sprendimus patikrai likus 30 dienų iki planuojamo išleidimo. Toks modelis buvo pristatytas kaip kompromisas tarp nacionalinio saugumo ir konkurencingumo, ypač varžantis su Kinija.

    Tačiau praėjusią savaitę, remiantis su saugumu susijusiais argumentais, administracija priėmė sprendimą, kuris prilygo staigiam įsikišimui į produkto platinimą. „Anthropic“ pranešė buvusi priversta beveik be įspėjimo apriboti prieigą prie naujausių modelių, įskaitant „Fable 5“ ir „Mythos 5“.

    Eksporto kontrolė ir prieiga už JAV ribų

    Vienas esminių pokyčių yra tai, kad naujasis federalinis nurodymas riboja prieigą prie pažangiausių „Anthropic“ modelių užsienio piliečiams. Tai savo esme primena eksporto kontrolės priemones, kurios paprastai taikomos jautrioms technologijoms ir strateginėms prekėms.

    Technologijų sektoriaus atstovai įspėja, kad tokie ribojimai gali turėti šalutinį poveikį: JAV gali tapti mažiau patraukli vieta tarptautiniams DI tyrėjams ir inžinieriams, o talentai bei investicijos gali persiskirstyti į kitas jurisdikcijas. Tokiu atveju nukentėtų ir JAV siekis išlaikyti lyderystę DI srityje.

    Kritika dėl nenuoseklumo ir politizavimo

    Politikos analitikai ir pramonės lobistai pabrėžia, kad nenuoseklūs, paskutinės minutės sprendimai kuria didžiulį neapibrėžtumą. Jei įmonės bet kurią akimirką gali būti priverstos stabdyti produkto prieinamumą, DI kūrimas ir diegimas tampa priklausomas ne nuo aiškių standartų, o nuo momentinių sprendimų.

    „Akivaizdu, kad Trumpo administracijoje pasikeitė DI nuotaika, o prioritetai, regis, persislinko į tai, kad pirmiausia būtų spaudžiama „Anthropic“, – sakė R Street Institute atstovas Adamas Thiereris.

    „Pereiti nuo standartais ar įstatymais grįsto požiūrio prie situacijos, kur svarbiausia tampa ryšiai ir sprendimų priėmėjų nuomonė apie įmonę, reiškia politizuoti visą industriją“, – sakė Abundance Institute DI politikos vadovas Neilas Chilsonas.

    „JAV bendradarbiauja su DI industrijos lyderiais, kad suderintų pažangiausias inovacijas su nacionalinio saugumo interesais, kurie svarbūs ir mūsų sąjungininkams“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas Kushas Desai.

    „Anthropic“ atstovas komentarų šiuo metu nepateikė. Tuo pat metu administracijos viduje, anonimiškai kalbėję pareigūnai pripažįsta, kad užsitęsęs konfliktas reikštų precedentą, kai kiekvienas naujas modelis praktiškai turėtų prašyti valdžios leidimo būti išleistas.

    Artimiausios dienos parodys, ar apribojimai bus greitai sušvelninti, ar taps nauju standartu, kurį Baltieji rūmai pritaikys ir kitoms įmonėms. Rinka šią situaciją stebi kaip testą: ar JAV DI politika liks prognozuojama, ar taps priklausoma nuo ad hoc sprendimų, galinčių keisti žaidimo taisykles per vieną savaitgalį.

  • Prancūzijos žvalgyba atsisako „Palantir“: DGSI duomenų analizę patikės „ChapsVision“

    Prancūzijos žvalgyba atsisako „Palantir“: DGSI duomenų analizę patikės „ChapsVision“

    Prancūzijos vidaus žvalgybos tarnyba DGSI pranešė nutraukianti bendradarbiavimą su JAV duomenų analizės ir stebėsenos technologijų bendrove „Palantir“. Tarnyba ketina pereiti prie Prancūzijoje sukurtos platformos, kurią tieks vietos bendrovė „ChapsVision“.

    Apie sprendimą viešai paskelbta prieš vieną didžiausių šalies technologijų renginių, kai diskusijos dėl skaitmeninio suverenumo Europoje tapo ypač aktyvios. Prancūzijos pareigūnai pabrėžia, kad jautrių valstybės funkcijų technologinė priklausomybė nuo užsienio tiekėjų turi būti mažinama.

    DGSI su „Palantir“ dirbo nuo 2016 metų, o sutartis buvo pratęsta 2025 metais ir turėjo galioti iki 2028 metų. Vis dėlto dabar pasirinktas kitoks kelias, o „ChapsVision“ įvardijama kaip sprendimas, galintis pakeisti iki šiol naudotas JAV tiekėjo sistemas.

    „DGSI pasirinko „ChapsVision“, kad pakeistų amerikiečių milžinę „Palantir“, – sakė Sébastienas Lecornu.

    Europos institucijos ir nacionalinės vyriausybės pastaraisiais metais vis dažniau kalba apie rizikas, susijusias su kritinės reikšmės IT tiekėjais iš už Europos ribų. Jautriausiose srityse tai apima ne tik debesijos paslaugas ar socialines platformas, bet ir DI taikymą, duomenų integravimą bei operatyvinę analitiką.

    „ChapsVision“ jau buvo įtraukta į ankstesnes iniciatyvas, kuriomis siekta stiprinti Prancūzijos saugumo institucijų technologinę bazę. Panašias alternatyvas, remiantis viešai skelbtais sprendimais, pradeda rinktis ir kitos Europos šalys, kurios ieško vietinių arba europinių tiekėjų jautrioms analizės užduotims.

    „Palantir“ savo pozicijoje teigė, kad sutartis su DGSI esą išlieka galioti, o bendradarbiavimas tęsiamas pagal esamus įsipareigojimus. Bendrovė taip pat nurodė, kad laikosi saugumo, duomenų apsaugos, atitikties reikalavimų ir skaidrumo principų.

    Sprendimas Prancūzijoje signalizuoja platesnę kryptį: Europos šalys vis aktyviau vertina, kas valdo jų jautriausius duomenų srautus ir analitines sistemas. Artimiausiu metu panašūs pasirinkimai gali turėti įtakos viešiesiems pirkimams, technologijų ekosistemai ir konkurencijai tarp JAV ir Europos tiekėjų saugumo sektoriuje.

  • Europos Parlamentas panaikino italų europarlamentaro neliečiamybę: tyrimas dėl „Huawei“ kyšių

    Europos Parlamentas panaikino italų europarlamentaro neliečiamybę: tyrimas dėl „Huawei“ kyšių

    Europos Parlamentas Strasbūre balsavimu panaikino italų centro dešinės europarlamentaro Fulvio Martusciello parlamentinę neliečiamybę. Tai atveria kelią Belgijos teisėsaugai tęsti tyrimą dėl galimos korupcijos, siejamos su Kinijos technologijų bendrove „Huawei“.

    Belgijos tyrėjai aiškinasi įtarimus, kad Europos Parlamente galėjo būti vykdoma aktyvi korupcija, klastojami dokumentai ir galimai plaunami pinigai. Prokuratūra nurodo, kad galimas neteisėtas poveikis būtų buvęs naudingas „Huawei“, o pati bendrovė šiuos kaltinimus neigia.

    Kas sprendžiama panaikinus neliečiamybę

    Parlamentinė neliečiamybė pati savaime nereiškia kaltės pripažinimo, tačiau ji riboja nacionalinių institucijų galimybes atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Panaikinus apsaugą, Belgijos prokuratūra gali pilnai taikyti įprastas procedūras, įskaitant apklausas ir papildomų finansinių srautų patikrą.

    Prieš balsavimą F. Martusciello kreipėsi į kolegas, teigdamas, kad prokurorų įtarimai paremti aplaidumu ir paviršutiniškumu. Jis aiškino, kad banko pervedimai, kuriuos tyrėjai sieja su „Huawei“, esą buvo paskolos grąžinimas, o pats politikas neigė bet kokius pažeidimus.

    Kiti europarlamentarai neliečiamybę išsaugojo

    Tuo pačiu balsavimu Europos Parlamentas nusprendė nepanaikinti neliečiamybės dar trims europarlamentarams iš Maltos, Italijos ir Bulgarijos. Sprendimas priimtas atsižvelgus į teisininkų išvadą, kad pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti analogiškam tyrimo išplėtimui jų atžvilgiu.

    Ši byla vyksta jautriame kontekste, kai ES institucijos vis griežčiau vertina interesų konfliktus ir lobistinę veiklą, ypač susijusią su geopolitinę riziką keliančiomis technologijomis. Pastaraisiais metais didesnis dėmesys skiriamas ryšiams su trečiųjų šalių įmonėmis, jų įtakos bandymams ir skaidrumo užtikrinimui priimant sprendimus.

    Tyrimą lydi kritika dėl klaidų

    Kartu europarlamentarai viešai reiškė nepasitenkinimą dėl, jų vertinimu, tyrime pasitaikiusių Belgijos institucijų klaidų. Tarp minėtų epizodų buvo atvejai, kai veiksmai priskirti ne tam asmeniui dėl sutampančių pavardžių, taip pat situacijos, kai procedūros pradėtos neįvertinus, ar asmuo tuo metu išvis turėjo europarlamentaro statusą.

    Vis dėlto šie nesklandumai nepanaikina pagrindinio klausimo, kurį dabar turės atsakyti tyrimas: ar Europos Parlamente buvo mėginta daryti neteisėtą įtaką sprendimams, o jei taip, kokie asmenys ir kokiais kanalais galėjo būti įtraukti.

  • „PKP Intercity“ hibridinis „Impuls 3“ jau bandymuose: paaiškėjo, kada veš keleivius

    „PKP Intercity“ hibridinis „Impuls 3“ jau bandymuose: paaiškėjo, kada veš keleivius

    Pirmasis „PKP Intercity“ hibridinis traukinys „Impuls 3“ atvyko į bandymus Lenkijoje ir žengė svarbų žingsnį link reguliarių reisų. Sąstatas pristatytas į bandomąjį geležinkelio ruožą netoli Žmigrodo, kur tikrinami saugos, patikimumo ir dinaminių savybių parametrai.

    Bandymų programa yra būtina, kad traukinys gautų leidimus vežti keleivius viešaisiais maršrutais. Iki važiavimo su keleiviais tikrinami stabdymo, triukšmo, energijos sąnaudų, elektronikos bei ryšio sistemų veikimo režimai, taip pat elgsena skirtingomis apkrovomis.

    „Impuls 3“ išsiskiria dviguba trauka: elektrifikuotuose ruožuose jis gali važiuoti iki 160 kilometrų per valandą greičiu, o ten, kur kontaktinio tinklo nėra, naudojamas vidaus degimo variklis, leidžiantis pasiekti iki 120 kilometrų per valandą. Toks sprendimas laikomas tarpine grandimi ten, kur pilna elektrifikacija dar neįgyvendinta.

    „PKP Intercity“ šiuos traukinius užsakė iš gamintojo „Newag“ pagal 2024 metais pasirašytą sutartį. Bendra 35 hibridinių sąstatų kontrakto vertė siekia apie 770 000 000 eurų, perskaičiavus iš zlotų pagal pastarųjų metų vidutinius valiutų kursus.

    Vežėjas skelbia, kad pirmuosius hibridinius traukinius planuoja pradėti eksploatuoti 2027 metų pradžioje. Tikslas yra pagerinti susisiekimą tarp mažesnių miestų ir didžiųjų centrų maršrutuose, kuriuose dalis linijų dar nėra elektrifikuota, taip išplečiant tolimųjų reisų pasiekiamumą.

    Planuojama, kad „Impuls 3“ bus pritaikytas šiuolaikiniams kelionės poreikiams: numatytos elektros jungtys ir USB prievadai, kondicionavimas, taip pat patogumai ilgesnėms kelionėms. Sąstate suplanuota 179 sėdimos vietos dviejose klasėse, iš jų 21 pirmojoje klasėje.

    Komforto paketą papildys prekybos automatai su gėrimais ir užkandžiais, staleliai, tylos zona ir sprendimai, skirti geresniam prieinamumui žmonėms su negalia. Tokie elementai tampa nauju standartu Europos tolimojo susisiekimo traukiniuose, nes keleiviai vis dažniau tikisi ne tik greičio, bet ir darbo bei poilsio sąlygų kelyje.

  • „RegioJet“ grįžta į Lenkiją? Vežėjas apsisprendė ir atšaukė visus prašymus dėl maršrutų

    „RegioJet“ grįžta į Lenkiją? Vežėjas apsisprendė ir atšaukė visus prašymus dėl maršrutų

    Čekijos geležinkelių vežėjas „RegioJet“ artimiausiu metu neplanuoja sugrįžti į Lenkijos vidaus rinką. Nors bendrovė buvo pateikusi paraiškas dėl važiavimo keliuose populiariuose maršrutuose, vėliau jų atsisakė ir atšaukė visus prašymus.

    Tokie veiksmai užgesino anksčiau kilusias spėliones, kad nuo naujo traukinių tvarkaraščio, įsigaliosiančio gruodžio mėnesį, geltonieji „RegioJet“ sąstatai vėl važinės Lenkijos miestuose. Vežėjas buvo prašęs galimybių kursuoti, be kita ko, kryptimis į Poznanę, Vroclavą, Ščeciną ir Krokuvą.

    Paraiškų nagrinėjimo procese dalis pageidavimų nebuvo patenkinti, o daliai maršrutų buvo siūlomi mažiau patrauklūs laiko langai. Tokiais atvejais komerciniams reisams tampa sunkiau konkuruoti, nes keleiviai dažniausiai renkasi patogiausią išvykimo laiką ir trumpiausią kelionės trukmę.

    „RegioJet“ sprendimą patvirtino bendrovės atstovas spaudai Lukašas Kubatas, informaciją perduodamas Lenkijos naujienų agentūrai PAP. Tai reiškia, kad bent artimiausioje perspektyvoje bendrovė apsiribos tarptautiniais reisais į Lenkiją, o ne bandys iš naujo įsitvirtinti vidaus maršrutuose.

    „Šiuo metu neplanuojame grįžti į Lenkijos vidaus rinką ir atšaukėme visus pateiktus prašymus“, – sakė Lukašas Kubatas.

    „RegioJet“ Lenkijoje jau buvo bandęs konkuruoti su nacionaliniu vežėju PKP Intercity, tačiau startas nebuvo sklandus. Susidūrus su tvarkaraščių pokyčiais ir maršrutų ribojimais, dalį susidariusių spragų vėliau užpildė PKP Intercity, o „RegioJet“ galiausiai pasitraukė iš vidaus reisų.

    Lenkijos geležinkelių rinka pastaraisiais metais išlieka patraukli, tačiau joje didelę reikšmę turi infrastruktūros valdytojo skiriami pajėgumai ir konkurencingi laiko langai. Be jų net ir stiprią kainodarą siūlantys privatūs vežėjai rizikuoja nesurinkti pakankamo keleivių srauto ir patirti nuostolių.