Category: Technologijos

  • „SpaceX“ antru bandymu pakėlė „Starship“: pasiektas kosmosas, bet misiją temdė rimti gedimai

    „SpaceX“ antru bandymu pakėlė „Starship“: pasiektas kosmosas, bet misiją temdė rimti gedimai

    „SpaceX“ penktadienį iš „Starbase“ bazės Teksase paleido didžiausią kada nors sukurtą raketą „Starship“, po to, kai ankstesnis bandymas buvo atšauktas dėl techninių nesklandumų. Skrydžio langas truko apie 90 minučių, o startas įvyko jam prasidėjus.

    Bandomasis skrydis buvo svarbus bendrovei tikrinant atnaujintas „Starship“ sistemas ir ruošiantis tolesnei programos plėtrai. Misijos metu buvo iškelti ir orbitoje paleisti imitaciniai palydovai, taip pat perduotas tiesioginis vaizdas iš skrydžio.

    Vis dėlto „SpaceX“ nepranešė pasiekusi visus planuotus tikslus. Įmonė nurodė neįvykdžiusi dalies traukos ir variklių darbo parametrų, kurie reikalingi norint įsitikinti, kad atnaujinta raketos ir variklių konfigūracija yra pakankamai patikima saugiems skrydžiams į orbitą ir atgal.

    Pirmoji pakopa prarado kontrolę

    Didžiausias nesklandumas fiksuotas su „Super Heavy“ pirmąja pakopa, kuri suteikia pagrindinę trauką pakilimo metu. Po pakopų atsiskyrimo ji patyrė gedimą, o vėliau, bandant pakartotinai uždegti variklius, įvyko anomalijos.

    Dėl jų buvo apgadinta reikšminga galinės konstrukcijos dalis ir prarasta kontrolė. Tokie incidentai programoje laikomi kritiniais, nes „Starship“ koncepcija remiasi daugkartiniu abiejų pakopų panaudojimu ir tiksliu sugrįžimu.

    „Starship“ nusileidimas baigėsi sprogimu

    Viršutinė „Starship“ pakopa skrydžio metu pasiekė maždaug 7 machų greitį ir, kaip skelbiama, prieš nusileidimą uždegė du variklius. Galiausiai ji vertikaliai nusileido Indijos vandenyne, tačiau apvirto ir sprogo po to, kai raketos nosis trenkėsi į vandenį.

    Toks baigties scenarijus bandymų programoje buvo numatytas, tačiau jis vis tiek reiškia, kad „SpaceX“ dar turi darbo siekdama stabilaus nusileidimo ir greito pakartotinio panaudojimo. Daugkartinis naudojimas yra esminė strategijos dalis, skirta mažinti vieno starto kainą ir didinti skrydžių dažnį.

    Kodėl „Starship“ svarbi NASA ir „Starlink“?

    „Starship“ programa reikšminga ne tik „SpaceX“ komerciniams planams. NASA yra pasirinkusi „Starship“ kaip Mėnulio nusileidimo sistemos pagrindą, o agentūra planuoja, kad ši platforma padės grąžinti astronautus į Mėnulio paviršių vėlesnėje dešimtmečio dalyje.

    Kita kryptis yra „Starlink“ palydovinio interneto tinklas, kuriam svarbus didesnis vienu skrydžiu iškeliamų palydovų skaičius. „SpaceX“ pastaraisiais metais intensyviai didino palydovų paleidimų tempą su „Falcon 9“, tačiau „Starship“ sukurta per vieną misiją gabenti gerokai didesnį krovinį.

    „Starship“ bandymai buvo pristabdyti po ankstesnių nesėkmių, kai nuolaužos kėlė riziką aviacijai ir buvo taikomi papildomi saugos reikalavimai. Naujausias skrydis parodė pažangą orbitoje vykdomose užduotyse, tačiau taip pat išryškino, kad patikimumo klausimai dar nėra galutinai išspręsti.

  • DI sukurti milijardai turi atitekti žmonėms? Pietų Korėja reaguoja į „Samsung Electronics“ įtampą

    DI sukurti milijardai turi atitekti žmonėms? Pietų Korėja reaguoja į „Samsung Electronics“ įtampą

    Pietų Korėja turi pasirūpinti, kad dirbtinio intelekto kuriama gerovė būtų naudinga ne tik didžiausioms korporacijoms, bet ir platesnei visuomenei, pareiškė šalies vicepremjeras Bae Kyung-hoonas. Pasak jo, DI bumas kelia klausimų dėl pajamų nelygybės ir galimų darbo vietų praradimų.

    Vicepremjeras atkreipė dėmesį, kad technologijų proveržiai dažnai išryškina įtampas tarp darbdavių ir darbuotojų, todėl tokie konfliktai gali dažnėti. Jo teigimu, DI era reiškia ir vis didesnį itin stambių įmonių svorį ekonomikoje, o tai keičia derybų dėl atlygio ir socialinių garantijų dinamiką.

    „DI nauda turi pasiekti visuomenę, o ne apsiriboti siauru laimėtojų ratu“, – sakė Bae Kyung-hoonas.

    Šie komentarai nuskambėjo tuo metu, kai „Samsung Electronics“ susidūrė su darbuotojų profsąjungos spaudimu dėl atlygio sistemos. Planas rengti 18 dienų streiką buvo sustabdytas po valdžios institucijų įsitraukimo, o kompromisinis susitarimas perduotas profsąjungos narių balsavimui iki gegužės 27 dienos.

    Darbuotojai reikalavo aiškiau įtvirtinti premijų mokėjimą darbo sutartyse, atsisakyti premijų „lubų“ ir didesnės dalies nuo įmonės veiklos pelno skyrimo premijoms. Vicepremjero vertinimu, tokie ginčai nėra vienkartinis epizodas, o platesnės struktūrinės permainos, kai DI ir puslaidininkių sektorius kuria išskirtinę ekonominę grąžą.

    Kas slypi už „DI dividendų“ idėjos?

    Viešojoje erdvėje Pietų Korėjoje pastaruoju metu kilo diskusijų ir dėl vadinamojo DI dividendų modelio, kai dalis papildomų biudžeto pajamų, susijusių su DI ir puslaidininkių sektoriumi, galėtų būti paskirstyta gyventojams. Tokios idėjos sukėlė rinkų svyravimus, o vėliau buvo pabrėžta, kad tai ne oficiali politika, o pavienė nuomonė.

    Pats Bae Kyung-hoonas akcentavo ne konkrečią išmokų schemą, o principą, kad valstybė turi vertinti, kaip naujos technologijos veikia visuomenę. Jo teigimu, siekiant išvengti socialinės įtampos, svarbu iš anksto numatyti persikvalifikavimo, užimtumo ir socialinės apsaugos priemones.

    Rinkų ralis ir puslaidininkių dominavimas

    Kalbėdamas apie sparčiai kilusias Pietų Korėjos akcijų rinkas, vicepremjeras pažymėjo, kad didelę ralio dalį tempė puslaidininkių lyderiai, kurių vertę didino DI paklausos šuolis. Jo vertinimu, nors dėmesys sutelktas į kelis gigantus, puslaidininkių pramonę palaiko platus susijusių tiekėjų ir technologinių partnerių ekosistemos tinklas.

    Pietų Korėja taip pat siekia įgyti pranašumą vadinamojo fizinio DI srityje, kai DI sprendimai integruojami į realiame pasaulyje veikiančias sistemas, pavyzdžiui, robotus, transporto priemones ar pramoninius įrenginius. Anot Bae Kyung-hoono, šalia lustų ir DI infrastruktūros valstybė nori auginti visą grandinę: nuo įrangos ir programinės įrangos iki paslaugų.

    Jis taip pat atkreipė dėmesį į pramonės automatizacijos bangą, kurią skatina robotika, ir pabrėžė būtinybę užtikrinti, kad technologiniai pokyčiai nepaliktų dalies darbuotojų nuošalyje. Vicepremjero teigimu, konfliktai dėl atlygio ir sąlygų turi būti sprendžiami dialogu, nes būtent nuo socialinio stabilumo priklausys, kaip sklandžiai ekonomika prisitaikys prie DI laikotarpio.

  • „Audible“ klaida „Android“ telefone ryja gigabaitus: net išjungtas mobilus ryšys nepadeda

    „Audible“ klaida „Android“ telefone ryja gigabaitus: net išjungtas mobilus ryšys nepadeda

    <p„Audible“ naudotojai pastaruoju metu praneša apie itin nemalonų sutrikimą „Android“ programėlėje: per kelias dienas ji gali sunaudoti kelis ar net keliasdešimt gigabaitų mobiliojo interneto, nors įprasti įpročiai nesikeitė. Dalis žmonių teigia, kad duomenų suvartojimas šoktelėjo iki 15–20 gigabaitų ir daugiau.

    Problemos esmė ta, kad, sprendžiant iš vartotojų liudijimų, programėlė gali nepaisyti nustatymo atsisiųsti turinį tik per belaidį ryšį. Tai reiškia, kad garsinės knygos ar susiję failai gali būti persiunčiami per mobilųjį ryšį net tada, kai vartotojas sąmoningai pasirinko riboti atsisiuntimus.

    „Per kelias dienas „Audible“ išnaudojo visą mano mėnesio duomenų limitą, nors nieko nekeitiau ir buvau įjungęs atsisiuntimą tik per belaidį ryšį“, – rašė vienas vartotojas.

    Vartotojai nurodo, kad sutrikimas siejamas su konkrečia programėlės versija, dažniausiai minima 26.19.13. Kol kas nėra aišku, ar problema pasireiškia visiems, tačiau pranešimų apimtis leidžia įtarti sisteminį gedimą, o ne pavienius atvejus.

    Neoficialiai keliama versija, kad duomenų šuolius gali lemti sinchronizavimo ir licencijų patikros procesai, dėl kurių programėlė esą pakartotinai persisiunčia jau turimas garsines knygas. Tokiu atveju net ir trumpas prisijungimas prie mobiliojo ryšio gali tapti brangus, ypač jei telefone nustatytos automatinės fono veiklos.

    Kol pataisymas dar neaiškus, vartotojams, kurie nori išvengti netikėto duomenų sunaudojimo, verta laikinai imtis papildomų priemonių. Praktikoje tai dažniausiai reiškia mobiliojo interneto leidimų apribojimą pačioje „Android“ sistemoje konkrečiai „Audible“ programėlei, taip pat atnaujinimų stebėjimą ir programėlės versijos pakeitimą, jei pasirodo naujesnis leidimas su pataisymu.

    Tokie atvejai primena, kad net ir įjungti programėlės nustatymai ne visada užtikrina apsaugą, jei atsiranda programinis gedimas. Mobiliojo ryšio planuose, kur taikomi griežti limitai, kelių gigabaitų netikėtas vartojimas gali greitai peržengti mėnesio ribas ir sukelti papildomų mokesčių ar ryšio sulėtinimą.

  • „Google“ „Pixel Fold“ savininkai sunerimę: užgesta išorinis ekranas, bet yra greita išeitis

    „Google“ „Pixel Fold“ savininkai sunerimę: užgesta išorinis ekranas, bet yra greita išeitis

    Pirmos kartos „Google“ sulankstomas telefonas „Pixel Fold“ daliai naudotojų kelia netikėtą galvosūkį: išorinis, vadinamasis viršelio ekranas, kartais staiga pajuoduoja ir nebereaguoja į prisilietimus. Nors vidinis ekranas dažniausiai veikia, be išorinio ekrano įrenginys tampa gerokai nepatogesnis kasdienėms užduotims.

    Apie sutrikimą pastaruoju metu aktyviai diskutuojama bendruomenėse, kuriose „Pixel Fold“ savininkai aprašo panašų scenarijų. Išorinis ekranas kelis mėnesius gali veikti su pertrūkiais, o problema, anot vartotojų, dažnai laikinai dingsta po paprasto perkrovimo.

    Situacija paaštrėja tuomet, kai telefonas visiškai išsikrauna ir išsijungia: dalis naudotojų teigia, kad po to išorinis ekranas nebeatsigauna. Įdomu tai, kad įjungimo metu ekranas dar parodo „Google“ logotipą, tačiau operacinei sistemai užsikrovus lieka juodas, todėl vis labiau panašu į programinės įrangos, o ne į aparatūros gedimą.

    Kol „Google“ nepateikė viešo paaiškinimo ar atskiro pataisymo, bendruomenė rado laikiną sprendimą. Naudotojai dalijasi būdu, kuris leidžia priverstinai perjungti ekranų veikimą taip, kad išorinis ekranas vėl pradėtų rodyti vaizdą ir reaguoti.

    Praktiškai tai daroma pasitelkiant trečiosios šalies programėlę, kuri leidžia valdyti, kaip telefonas parenka aktyvų ekraną. Toks sprendimas nėra idealus ir gali reikalauti papildomų nustatymų, tačiau jis svarbus tuo, kad daugeliu atvejų patvirtina: pats ekranas greičiausiai nėra sugedęs.

    Ekspertai primena, kad sulankstomuose telefonuose išorinis ekranas yra kritiškai svarbus, nes būtent jis leidžia naudotis įrenginiu jo neatlenkiant. Todėl net pavieniai tokio tipo sutrikimai yra jautrūs reputacijai, ypač kai rinka jau įpratusi prie reguliarių pataisymų, skirtų akumuliatoriaus, našumo ar stabilumo problemoms spręsti.

    Naudotojams, susidūrusiems su gedimu, rekomenduojama užregistruoti problemą oficialiuose „Google“ pagalbos kanaluose ir patikrinti, ar įdiegti naujausi sistemos atnaujinimai. Jei telefonas dar turi garantiją, svarbu neatidėlioti kreipimosi į aptarnavimo centrą, nes ilgainiui laikinas programinis sprendimas gali nepadėti.

  • „Samsung“ One UI 8.5 netikėtai atėmė populiarią kameros funkciją: yra paprastas triukas

    „Samsung“ One UI 8.5 netikėtai atėmė populiarią kameros funkciją: yra paprastas triukas

    „Samsung“ diegiamame One UI 8.5 atnaujinime dalis vartotojų pastebėjo pokytį kameros programėlėje: filmuojant nebeliko galimybės pasirinkti ir taikyti integruotus vaizdo filtrus realiu laiku. Nuotraukų režime filtrai išliko, tačiau vaizdo įrašo režime jų pasirinkimas, panašu, dingo.

    Apie tai pirmiausia pradėta aktyviai diskutuoti socialiniuose tinkluose ir bendruomenėse, kur naudotojai rašė, kad filtrų neranda nepriklausomai nuo raiškos ar kitų filmavimo nustatymų. Daliai žmonių tai tapo apčiuopiamu nepatogumu, nes nespalvinti ar stilizuoti vaizdai anksčiau būdavo įrašomi be papildomo redagavimo.

    Kodėl tai svarbu kasdien

    Integruoti filtrai daugeliui yra greitas būdas suvienodinti turinį socialiniams tinklams ar iškart gauti norimą nuotaiką be montavimo. Kai filtrų nelieka vaizdo režime, daliai vartotojų tenka rinktis alternatyvas: filmuoti be filtro ir apdoroti vėliau arba naudoti trečiųjų šalių programėles.

    Kol kas nėra aišku, ar tai klaida, ar sąmoningas sprendimas. Vis dėlto ženklų, kad tai gali būti ne atsitiktinumas, daugėja: pranešimuose minėta, kad panašių apribojimų galima aptikti ir ankstyvuose naujesnės One UI versijos testiniuose leidimuose.

    Paprastas triukas, kuris veikia

    Norint vis tiek filmuoti su filtru, vartotojai dalijasi paprastu aplinkkeliu. Vietoj vaizdo režimo siūloma likti nuotraukų režime, pasirinkti norimą filtrą ir tuomet nuspausti bei palaikyti užrakto mygtuką.

    Tokiu būdu telefonas įprastai pradeda įrašinėti vaizdo įrašą, bet išsaugo nuotraukų režime parinktą filtro efektą. Tiesa, priklausomai nuo konkretaus įrenginio ir nustatymų, gali skirtis įrašymo elgsena, pavyzdžiui, raiškos parinktys ar tai, ar įrašymas vyksta tol, kol laikomas mygtukas.

    Ko tikėtis toliau

    Kol „Samsung“ oficialiai nepakomentavo, ar filtrų pašalinimas iš vaizdo režimo yra galutinis sprendimas, daliai naudotojų belieka laukti pataisymo arba keisti įpročius. Jei tai suplanuotas pokytis, tikėtina, kad kompanija skatins filtrus taikyti po filmavimo arba per kitus kūrybinius įrankius.

    Vartotojams, kuriems filtrai yra svarbi kasdienio filmavimo dalis, verta stebėti atnaujinimų pastabas ir, jei įmanoma, pateikti atsiliepimą per oficialius „Samsung“ kanalus. Praktika rodo, kad plačiai aptariami funkcijų pakeitimai kartais būna peržiūrimi, ypač jei jie paveikia didelę auditoriją.

  • „Google“ sukėlė paniką dėl „Chromecast“: paaiškino, kas iš tiesų vyksta su atnaujinimais

    „Google“ sukėlė paniką dėl „Chromecast“: paaiškino, kas iš tiesų vyksta su atnaujinimais

    Internete kilo sumaištis dėl „Chromecast“ įrenginių ateities, kai „Google“ pagalbos puslapyje trumpam atsirado informacija, sudariusi įspūdį, kad beveik visi senesni modeliai nebegauna programinės įrangos palaikymo. Vėliau bendrovė patikslino, kad tai buvo klaida ir „Chromecast“ palaikymo nutraukti neplanuojama.

    „Pagalbos straipsnio atnaujinime klaidingai buvo nurodyta, kad seniesiems „Chromecast“ įrenginiams nutraukiamas programinės įrangos palaikymas. „Google“ palaikymo nenutraukia, o puslapis jau atnaujintas tikslia informacija“, – sakė „Google Home“ vyresnioji produktų vadovė Sahana Mysore.

    Nors oficialiai teigiama, kad palaikymas nenutraukiamas, „Google“ dokumentacijoje skiriama, kurie įrenginiai šiuo metu dar gauna kritinius saugumo atnaujinimus. Tai svarbus niuansas, nes kritiniai saugumo pataisymai paprastai siejami su realiomis saugumo spragomis, o ne su naujomis funkcijomis.

    Dalis vartotojų teigė, kad jų pirmosios kartos „Chromecast“ įrenginiai buvo trumpam sutrikę, tačiau vėliau vėl pradėjo veikti įprastai. Tai leidžia manyti, kad dalis problemų galėjo būti susijusios ne su sąmoningu palaikymo nutraukimu, o su laikinais paslaugų ar suderinamumo nesklandumais.

    Praktikoje net ir pasibaigus aktyviems atnaujinimams tokie įrenginiai dažnai dar kurį laiką veikia, tačiau ilgainiui didėja rizika, kad kai kurios programėlės ar srautinio perdavimo paslaugos pradės strigti dėl pasikeitusių reikalavimų. Saugumo požiūriu tai ypač aktualu namų tinkle, nes senesni įrenginiai be pataisų gali tapti silpnesne grandimi.

    Kodėl kilo tiek triukšmo?

    Diskusijas pakurstė ir tai, kad „Google“ pastaraisiais metais keitė savo srautinio perdavimo įrenginių kryptį: dalis vartotojų „Chromecast“ sieja su paprastu ir nebrangiu sprendimu, o naujesnės alternatyvos dažniau primena pilnaverčius priedėlius su platesnėmis funkcijomis. Dėl to bet kokia užuomina apie senesnių „Chromecast“ likimą sulaukia itin jautrios reakcijos.

    Vartotojams, turintiems senesnį „Chromecast“, esminis patarimas šiuo metu paprastas: neskubėti įrenginio išmesti vien dėl gandų ir pasitikrinti oficialią „Google“ dokumentaciją, ar modelis vis dar įtrauktas tarp gaunančių kritinius saugumo atnaujinimus. Jei įrenginys veikia, jis, tikėtina, ir toliau leis transliuoti turinį, tačiau verta įvertinti saugumo ir suderinamumo perspektyvą.

  • „Google“ paieškoje įvedus ignore ištinka keistas gedimas: DI supranta tai kaip komandą

    „Google“ paieškoje įvedus ignore ištinka keistas gedimas: DI supranta tai kaip komandą

    „Google“ paieškoje daliai vartotojų fiksuojamas neįprastas sutrikimas: įvedus žodžius ignore, dismiss ar disregard, sistema kartais sureaguoja tarsi gautų nurodymą, o ne užklausą. Vietoj įprasto apibrėžimo paieškos rezultatuose gali pasirodyti DI atsakymas, primenantis pokalbių robotą.

    Problema siejama su tuo, kad kai kuriose užklausose „Google“ žodžių apibrėžimų bloką vis dažniau pakeičia AI Overviews santraukos. Tai reiškia, kad vietoj tradicinio žodyno šaltinio vartotojui atsako generatyvus dirbtinis intelektas, kuris ne visada atskiria, kur yra prašymas paaiškinti sąvoką, o kur komanda ką nors ignoruoti.

    Kaip pasireiškia sutrikimas?

    Įprastai įvedus vieną žodį „Google“ viršuje pateikia jo reikšmę, tarimą ir vartojimo pavyzdžius. Tačiau dabar kai kurių vartotojų ekranuose vietoj to rodomas atsakas, panašus į „Supratau, ignoruosiu ankstesnį pranešimą“.

    Dar labiau glumina situacijos, kai vartotojas įveda tikslesnę užklausą, pavyzdžiui, ignore synonyms. Tokiu atveju vietoj sinonimų sąrašo DI gali suprasti tekstą kaip nurodymą nenaudoti sinonimų ir pasiūlyti tęsti pokalbį.

    Kodėl tai svarbu vartotojams?

    Nors tai nėra kritinė klaida, ji trikdo įprastus paieškos įpročius ir darbo eigą, ypač kai paieška naudojama greitam sąvokų patikrinimui. Žodžių reikšmės yra viena dažniausių ir labiausiai standartizuotų paieškos funkcijų, todėl net pavieniai nukrypimai pastebimi iš karto.

    Toks atvejis taip pat primena, kad generatyvių atsakymų integravimas į paiešką kelia papildomų rizikų: DI gali netiksliai interpretuoti trumpas, be konteksto pateiktas užklausas. Dėl to „Google“ paprastai taiko papildomus filtrus ir taisykles, tačiau akivaizdu, kad šįkart jie ne visur suveikia.

    Ko tikėtis toliau?

    Apie sutrikimą pirmiausia pranešė socialinių tinklų vartotojai, o vėliau jį aprašė technologijų žiniasklaida. Tikėtina, kad „Google“ situaciją ištaisys atnaujinimu, nes tokio tipo klaidos paprastai taisomos greitai, kai ima paveikti plačiai naudojamas paieškos funkcijas.

    Kol kas praktiškas sprendimas gali būti užklausų patikslinimas, pavyzdžiui, pridedant žodžius definition ar meaning, arba naudojant alternatyvius žodyno šaltinius. Vis dėlto ilgainiui būtent platformos sprendimas bus esminis, kad apibrėžimai būtų pateikiami stabiliai ir nuspėjamai.

  • „Google Wallet“ įveda naujovę keliautojams: oro uostuose žada mažiau chaoso ir streso

    „Google Wallet“ įveda naujovę keliautojams: oro uostuose žada mažiau chaoso ir streso

    Prasidėjus intensyviausiam vasaros kelionių sezonui, „Google“ paskelbė apie „Google Wallet“ atnaujinimus, skirtus dažnai keliaujantiems lėktuvu. Bendrovė teigia siekianti, kad kelionė taptų mažiau įtempta ir mažiau fragmentuota, o svarbiausi dokumentai būtų pasiekiami vienoje vietoje.

    „Norime, kad kelionės būtų mažiau įtemptos ir mažiau atsietos, ir kad būtume su keliautojais visos jų kelionės metu“, – sakė „Google Wallet“ technologijų vadovas Gokmenas Gokselis.

    Vienas ryškiausių pokyčių – galimybė prisijungti prie oro linijų lojalumo programų tiesiai iš į „Google Wallet“ įkelto įlaipinimo talono. Tai reiškia, kad keliautojui nebereikės atskirai ieškoti oro bendrovės programėlės ar registracijos puslapio tada, kai jis jau skuba į vartus.

    „Google“ taip pat plečia automatiškai susietų bilietų ir dokumentų funkciją, kuri gali sugrupuoti su skrydžiu susijusius įrašus ir pateikti juos kartu. Bendrovės tikslas – sumažinti chaosą ten, kur keliautojai dažniausiai patiria daugiausia streso: oro uostuose, registracijos ir įlaipinimo metu.

    Šios funkcijos pritaikymo pavyzdžiu įvardijama Brazilijos oro linijų bendrovė Azul, kuri, keliautojui užsiregistravus skrydžiui telefonu, internete ar oro uoste, gali automatiškai pateikti įlaipinimo taloną į „Google Wallet“. „Google“ nurodo, kad ta pati logika gali būti pritaikoma ir kitiems su kelione susijusiems dokumentams.

    Be to, automatiniai susiejimai gali padėti greičiau pasiekti informaciją, susijusią su bagažu, ir gauti pranešimus apie pasiūlymus, kurie siejami su įlaipinimo talonu ar lojalumo kortele. Praktikoje tai gali reikšti mažiau rankinio ieškojimo el. pašte ar skirtingose programėlėse, kai situacija keičiasi realiu laiku.

    Skaitmeniniai kelionės dokumentai tampa vis svarbesni, nes oro uostai ir oro linijos vis plačiau pereina prie savitarnos procesų, o keliautojai tikisi greitesnio aptarnavimo ir aiškesnių pranešimų. „Google“ pokyčiai rodo bendrą tendenciją: kelionės patirties skaitmeninimą ir bandymą vienoje vietoje sujungti bilietus, lojalumo duomenis bei kitą kelionės informaciją.

  • Gautas Trumpo nepasirašytas įsakymo dėl DI priežiūros projektas: siūloma savanoriška peržiūra

    JAV žiniasklaida paskelbė gavusi nepasirašytą prezidento Donaldo Trumpo vykdomojo įsakymo projektą, skirtą dirbtinio intelekto priežiūrai. Dokumentą buvo tikėtasi pasirašyti artimiausiomis dienomis, tačiau ceremonija netikėtai atidėta.

    Projekte siūloma sukurti savanorišką mechanizmą, pagal kurį pažangių DI modelių kūrėjai galėtų pateikti produktus federalinių agentūrų peržiūrai dar iki jų viešo išleidimo. Numatyta, kad toks pateikimas galėtų vykti iki 90 dienų iki planuojamo starto.

    Tekste pabrėžiama, kad peržiūra neturėtų virsti privalomu licencijavimu ar leidimų sistema. Dokumente nurodoma, jog nuostatos negali būti aiškinamos kaip suteikiančios pagrindą privalomai išankstinei valdžios kontrolei kuriant, skelbiant ar platinant naujus DI modelius, įskaitant pažangiausius.

    Kartu projekte atsispindi ir saugumo darbotvarkė: numatoma griežčiau taikyti galiojančius baudžiamuosius įstatymus prieš tuos, kurie DI naudoja neteisėtai prieigai prie kompiuterinių sistemų gauti ar joms žaloti. Akcentuojama Kompiuterių sukčiavimo ir piktnaudžiavimo akto taikymo svarba bei kitos susijusios federalinės normos.

    Dokumentas parengtas augant nerimui, kad pažangūs DI produktai gali palengvinti kibernetines atakas ar kitus piktnaudžiavimo scenarijus, jei patektų į netinkamas rankas. Pastaraisiais metais tiek JAV, tiek Europoje vis dažniau diskutuojama, kaip suderinti inovacijų skatinimą su rizikų valdymu, ypač kalbant apie vadinamuosius pasienio modelius.

    Pasak publikacijų, administracijos atstovai šią savaitę jau buvo supažindinę didžiąsias technologijų bendroves su įsakymo turiniu, o dalis pramonės vadovų buvo pakviesti į pasirašymo renginį Baltuosiuose rūmuose. Vis dėlto prezidentas sustabdė procesą, o konkrečios korekcijos, kurias ketinama daryti, viešai neįvardytos.

    „Man nepatiko kai kurios jo dalys“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Jis taip pat užsiminė, kad pernelyg griežtas reguliavimas galėtų sulėtinti JAV pastangas konkuruoti su Kinija dėl lyderystės DI srityje. Kol kas neaišku, kada pasirašymas galėtų būti perplanuotas ir ar savanoriškos peržiūros modelis išliks nepakitęs.

    Ši istorija išryškina įtampą, su kuria susiduria valstybės: norą greitai stiprinti nacionalinį konkurencingumą ir kartu didinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms. Artimiausiu metu tikėtina daugiau diskusijų su pramone, nes savanoriškos schemos veiksmingumas priklausys nuo to, kiek plačiai ja naudosis didžiausi DI kūrėjai.

  • Roztocėje planuojama 125 km naujų dviračių trasų: projektui skiriama apie 61 mln. eurų

    Roztocėje planuojama 125 km naujų dviračių trasų: projektui skiriama apie 61 mln. eurų

    Kaip keisis Roztocės dviračių maršrutai

    Lenkijos Roztocės regione planuojama nutiesti daugiau nei 125 kilometrus naujų dviračių takų ir sujungti juos į vientisesnį tinklą. Vietos valdžia skelbia, kad projektas turėtų užpildyti infrastruktūros spragas atkarpose, kur dabar dviratininkams trūksta saugaus ir patogaus važiavimo.

    Naujieji takai turėtų papildyti Centrinį Roztocės dviračių maršrutą, kurio bendras ilgis po investicijų viršytų 275 kilometrus. Trasa driekiasi nuo Krašniko iki Lvivo, o Lenkijos teritorijoje baigiasi ties Hrebennu prie sienos.

    Finansavimas ir numatoma nauda

    Bendra investicijų vertė siekia apie 61 mln. eurų, iš kurių maždaug 43 mln. eurų sudaro Europos Sąjungos finansavimas. Skaičiuojama, kad atnaujinta infrastruktūra per metus galėtų pritraukti apie 185 000 dviratininkų ir turistų.

    Projektas apima ne tik pačius takus, bet ir papildomą infrastruktūrą, kuri dažnai lemia, ar maršrutas patogus ilgesnėms kelionėms. Planuojama įrengti dviračių aptarnavimo vietas, taip pat plėsti parkavimo ir įkrovimo sprendimus.

    „Bus sukurta vientisa daugiau nei 125 kilometrų dviračių trasų sistema, kuria kasmet pasinaudos apie 185 000 žmonių“, – sakė Liublino vaivadijos maršalka Jarosławas Stawiarskis.

    Miestai, kaimai ir infrastruktūra dviratininkams

    Skelbiama, kad investicijos palies tiek miestus, tiek mažesnes gyvenvietes Liublino vaivadijoje. Tarp minimų vietovių – Krašnikas, Janovas Lubelskis, Jozefovas, Frampolas ir Tomašuvas Lubelskis, taip pat vaizdingesnės atkarpos aplinkinių apskričių teritorijose.

    Numatyta įrengti penkias dviratininkų aptarnavimo vietas su stoginėmis, stovais ir remonto stotelėmis. Taip pat planuojami dviračių parkingai ir septyni įkrovimo taškai elektrinėms transporto priemonėms, įskaitant elektrinius dviračius bei paspirtukus.

    Greta statybos darbų numatoma ir regiono komunikacija: planuojama reklaminė kampanija bei šeši dviračių žygiai. Tikimasi, kad tai sustiprins Roztocės, kaip dviračių turizmo krypties, žinomumą ir padės tolygiau paskirstyti turistų srautus per sezoną.

    Roztocė yra miškų ir upių kraštas, besidriekiantis beveik 200 kilometrų per rytinę Lenkijos dalį ir dalį Ukrainos. Regionas žinomas dėl kalvoto reljefo ir Roztocės nacionalinio parko, taip pat laikomas svarbia įvairių laukinių paukščių rūšių buveine.