CP v2

Category: Technologijos

  • Nutekėjo „Google“ „Gemini Spark“ vaizdai: DI agentas pats tvarkys „Gmail“ ir ruošiąsis „I/O“

    Nutekėjo „Google“ „Gemini Spark“ vaizdai: DI agentas pats tvarkys „Gmail“ ir ruošiąsis „I/O“

    Internete pasirodė vaizdai, siejami su „Google“ kuriamu „Gemini Spark“ – nauju DI agentu, kuris galėtų atlikti užduotis beveik be nuolatinio vartotojo įsikišimo. Ekrano nuotraukos rodo, kad įrankis jau atrodo artimas galutinei versijai ir gali būti pristatytas per artimiausią „Google I/O“ konferenciją.

    Pagal nutekintą informaciją, „Gemini Spark“ programėlėje pasiekiamas per „Gemini“ meniu ir siūlo kelis paruoštus scenarijus. Tarp jų minimas el. pašto dėžutės tvarkymas, naujienlaiškių atsisakymas, naudingų laiškų santraukų parengimas bei priminimų ir informacijos suvedimas prieš susitikimus.

    Taip pat matyti funkcija, leidžianti kurti naujus gebėjimus pagal vartotojo instrukcijas. Tai reikštų, kad „Gemini Spark“ gali būti pritaikomas skirtingoms darbo eigoms, o DI agento elgesys apibrėžiamas aiškiomis taisyklėmis, ką daryti ir ko nedaryti konkrečiose situacijose.

    Nutekintuose vaizduose ryškiai dominuoja „Google Workspace“ aplinka, todėl tikėtina, kad pradžioje įrankis glaudžiai dirbs su „Docs“, „Sheets“, „Slides“ ir kitomis „Google“ paslaugomis. Toks fokusas atitinka bendrą rinkos tendenciją, kai DI agentai pirmiausia diegiami ten, kur yra daug struktūruotų darbų: dokumentai, laiškai, kalendorius ir užduotys.

    Svarbi detalė – „Gemini Spark“ apibūdinamas kaip agentas, galintis surinkti informaciją iš kelių programų ir ją apjungti į vieną rezultatą. Tokia kryptis pastaruoju metu laikoma viena reikšmingiausių DI raidos krypčių: nuo paprasto pokalbio ar atsakymų generavimo pereinama prie veiksmų atlikimo, kai DI ne tik pataria, bet ir įgyvendina.

    Kol kas požymiai rodo, kad „Gemini Spark“ veikimas gali būti labiau apribotas nei įrankių, kurie valdo visą kompiuterio aplinką. Vis dėlto minima galimybė valdyti naršyklę, pavyzdžiui, „Chrome“, kas atvertų kelią automatizuoti paiešką, formų pildymą, informacijos surinkimą ir kitus įprastus veiksmus internete.

    „Google“ viešai nėra patvirtinusi nei „Gemini Spark“ pavadinimo, nei funkcijų rinkinio, todėl nutekinta informacija turėtų būti vertinama atsargiai. Vis dėlto ekrano nuotraukos leidžia spėti, kad bendrovė ruošia didesnį „Gemini“ atnaujinimą, kuriame pagrindinis akcentas būtų ne naujas modelis, o realių užduočių automatizavimas kasdienėse darbo programose.

  • „Google“ „Nest“ programėlė sutriko visame pasaulyje: vartotojai įsiutę, ieškoma išeities

    „Google“ „Nest“ programėlė sutriko visame pasaulyje: vartotojai įsiutę, ieškoma išeities

    Dalį „Google“ išmaniųjų namų įrenginių naudotojų užklupo trikdžiai: neveikė ar strigo „Nest“ programėlė, o žmonės pranešė negalintys įprastai valdyti savo įrenginių. Bendrovė patvirtino žinanti apie problemą ir teigė skubiai ruošianti pataisymą.

    Apie sutrikimus itin aktyviai pranešta socialiniuose tinkluose ir diskusijų platformose, kur vartotojai dalijosi patirtimi, kad programėlė neatsidaro, neužkrauna kamerų vaizdo ar neprisijungia prie paskyros. Pranešimai sklido iš skirtingų regionų, todėl sutrikimas buvo vertinamas kaip platesnio masto.

    Trikdžių stebėsenos platformoje „Downdetector“ per kelias valandas buvo fiksuota apie 1 000 naudotojų pranešimų. Tokie šuoliai paprastai rodo ne pavienius įrenginių gedimus, o serverių, autentifikacijos ar programėlės paslaugų veikimo nesklandumus.

    Tuo pat metu oficiali „Nest“ būsenos skiltis daliai naudotojų galėjo rodyti, kad paslaugos veikia įprastai, nors reali patirtis buvo priešinga. Tokie neatitikimai pasitaiko, kai sutrikimas paliečia tik dalį funkcijų, tam tikrus regionus arba konkretų prisijungimo ir duomenų apsikeitimo sluoksnį.

    Laikinu sprendimu kai kurie žmonės bandė naudoti „Google Home“ programėlę, kuri daliai įrenginių gali atlikti tas pačias valdymo funkcijas. Vis dėlto vartotojai skundėsi, kad ne visos „Nest“ funkcijos ten prieinamos arba veikia taip pat patogiai, todėl universalus sprendimas ne visiems pasiteisino.

    Ekspertai primena, kad išmaniųjų namų ekosistemos dažnai priklauso nuo debesijos paslaugų, todėl net trumpalaikis sutrikimas gali paveikti kamerų peržiūrą, pranešimus ar nuotolinį valdymą. Jei programėlė stringa, verta atnaujinti ją į naujausią versiją, patikrinti interneto ryšį, o kritinėms situacijoms turėti alternatyvų valdymo būdą.

    „Google“ nurodė, kad apie situaciją informuos atnaujinimais, kai tik bus aiškesnė sutrikimo priežastis ir pataisymo eiga. Kol kas naudotojams rekomenduojama stebėti oficialius būsenos pranešimus ir, jei įmanoma, laikinai naudoti „Google Home“ kaip pakaitinę programėlę.

  • „Samsung“ „Galaxy S26“ pardavimai sulėtėjo: po įspūdingo starto pirkėjus atbaidė kaina

    „Samsung“ „Galaxy S26“ pardavimai sulėtėjo: po įspūdingo starto pirkėjus atbaidė kaina

    Praėjus vos keliems mėnesiams po „Samsung“ „Galaxy S26“ serijos starto, naujausi duomenys rodo ryškų kontrastą: pirmosios savaitės buvo itin sėkmingos, tačiau vėliau pardavimai ėmė strigti. Pagrindine priežastimi įvardijama išaugusi įrenginių kaina, kuri daliai pirkėjų tapo kritiniu veiksniu.

    Rinkos tyrimų bendrovė Counterpoint Research skelbia, kad per pirmąsias šešias savaites po starto „Galaxy S26“ serijos pardavimai buvo 13 proc. didesni nei „Galaxy S25“ per tą patį laikotarpį 2025 metais. Vis dėlto analitikai pažymi, kad įsibėgėjus pardavimų ciklui atsirado ženklų, jog pirkėjai pradeda labiau skaičiuoti.

    Didžiausias augimas fiksuotas JAV ir Pietų Korėjoje, kur pardavimai augo dviženkliu tempu. Tuo metu Kinijoje ir Japonijoje „Galaxy S26“ sekėsi prasčiau nei ankstesnei kartai, o tai, anot Counterpoint Research, siejama su mažesne kainos tolerancija ir aštresne konkurencija.

    Esminis pokytis yra startinė kaina, kuri, lyginant su ankstesne karta, padidėjo maždaug 90 eurų. Tai gali atrodyti nedidelis skirtumas aukščiausios klasės segmente, tačiau praktikoje jis ypač juntamas rinkose, kur pirkėjai aktyviai lygina alternatyvas ir laukia akcijų.

    „„Galaxy S26“ serija stipriai pasirodė premium rinkose, kur didesnės pajamos, pardavimus skatina operatoriai, o pirkėjai yra imlūs DI funkcijoms“, – sakė Counterpoint Research analitikė Sujeong Lim.

    Vis dėlto net ir šiose rinkose pasirodė pirmieji nuovargio signalai: šeštą savaitę senesnio „Galaxy S25“ pardavimai kai kur pradėjo lenkti naująją seriją. Tokia dinamika dažnai rodo, kad dalis vartotojų renkasi pigesnį, vis dar aktualų modelį, ypač jei skirtumai tarp kartų nėra pakankamai ryškūs.

    „Kyla klausimų, ar „Galaxy S26“ serija ateityje pajėgs išlaikyti pradinį pagreitį“, – teigė Sujeong Lim.

    Prie pirkėjų sprendimų prisideda ir bendra rinkos kryptis: vartotojai dažniau laukia kainų kritimo, o gamintojai vis agresyviau konkuruoja ne tik techninėmis specifikacijomis, bet ir programinėmis naujovėmis. Šiame kontekste svarbų vaidmenį atlieka DI funkcijos, tačiau jų vertė pirkėjui turi būti akivaizdi kasdienybėje, o ne tik reklaminėse žinutėse.

    Apžvalgininkai išskiria ir konkrečius serijos privalumus, pavyzdžiui, „Galaxy S26 Ultra“ modelyje akcentuojamą „Privacy Display“ funkciją. Tokie sprendimai gali tapti argumentu atnaujinti įrenginį, tačiau rinkai svarbiausia, ar jie kompensuoja kainos šuolį ir ar pirkėjai jaučia pakankamai didelį skirtumą, palyginti su ankstesne karta.

    Artimiausi mėnesiai turėtų atsakyti, ar „Samsung“ pavyks išlaikyti tempą be ryškesnių kainų korekcijų ir operatorių pasiūlymų. Jei kainos faktorius išliks lemiamas, „Galaxy S26“ serijai gali tekti vis labiau remtis akcijomis, komplektavimo pasiūlymais ir aiškiai apčiuopiama DI nauda, kad pradinė sėkmė nevirstų trumpalaikiu šuoliu.

  • Vokietijos žvalgyba renkasi prancūzų DI vietoj „Palantir“: ką tai sako apie Europos suverenitetą

    Vokietijos žvalgyba renkasi prancūzų DI vietoj „Palantir“: ką tai sako apie Europos suverenitetą

    Vokietijos Federalinė konstitucijos apsaugos tarnyba (BfV) ketina jautrių saugumo sistemų analizėje rinktis prancūzų bendrovės „ChapsVision“ sprendimą, o ne JAV įmonę „Palantir“. Šis žingsnis siejamas su vis garsiau deklaruojamu tikslu mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų kritinėse valstybės funkcijose.

    Vokietijos žiniasklaida skelbia, kad BfV planuoja naudoti „ChapsVision“ programinę įrangą „ArgonOS“, skirtą struktūruotų ir nestruktūruotų duomenų apdorojimui ir parengimui analitikams. Tokios sistemos paprastai naudojamos didelių informacijos masyvų sujungimui, paieškai, ryšių nustatymui ir prioritetų sudarymui, tačiau galutinius sprendimus priima žmonės.

    Signalas dėl skaitmeninės nepriklausomybės

    BfV vadovybė anksčiau viešai yra akcentavusi norą remtis europinėmis alternatyvomis. Tai atspindi platesnę tendenciją Europos Sąjungoje, kai valstybinės institucijos, ypač saugumo srityje, vertina ne tik technologinį pajėgumą, bet ir tiekėjo jurisdikciją, rizikas duomenų apsaugai bei ilgalaikę priklausomybę.

    „Pasirinkdama „ArgonOS“, BfV siunčia aiškų signalą dėl Europos skaitmeninio suvereniteto“, – sakė Vokietijos parlamentinės žvalgybos priežiūros komiteto vadovas Marcas Henrichmannas.

    Jis pabrėžė, kad galutinis vertinimas priklausys nuo realaus veikimo. Praktikoje tai reiškia, kad net ir politiškai patraukli europinė alternatyva turės įrodyti, jog gali užtikrinti greitį, tikslumą, stabilumą ir saugumą kasdienėse operacijose.

    „Palantir“ klausimas Vokietijoje jau įkaitęs

    „Palantir“ Vokietijoje vertinamas nevienareikšmiškai: dalis žemės policijos pajėgų jau yra naudojusios ar naudoja šios bendrovės programinę įrangą, o federaliniu lygiu periodiškai svarstoma, ar tokie sprendimai turėtų tapti plačiau taikomi. Kritikai dažniausiai akcentuoja privatumo, pagrindinių teisių ir kontrolės rizikas, kai valstybės saugumo infrastruktūra remiasi už Europos ribų veikiančiu tiekėju.

    „Palantir“ vadovas Alexas Karpas anksčiau yra tvirtinęs, kad bendrovės technologijos taikomos svarbiausiuose pasaulio konfliktų taškuose. Tačiau Vokietijos diskusijoje tai susiduria su klausimu, ar technologinė nauda atsveria priklausomybės nuo išorinio tiekėjo kainą ir politines pasekmes.

    Kliūtis gali tapti žvalgybos įstatymų reforma

    „ArgonOS“ diegimas, kaip skelbiama, siejamas su planuojama Vokietijos žvalgybos teisinės bazės reforma. Numatomos pataisos turėtų išplėsti BfV skaitmenines galias, palengvinti duomenų apsikeitimą su policija ir pakeisti asmens duomenų saugojimo terminų taisykles.

    Tokios reformos paprastai kelia aštrias diskusijas, nes tenka derinti nacionalinio saugumo interesus su privatumu ir proporcingumo principu. Kol pakeitimai nepriimti, pilnas naujų įrankių mastas gali likti ribotas, net jei technologinis sprendimas jau pasirinktas.

    Šis BfV pasirinkimas rodo, kad Europos institucijoms vis svarbiau ne tik tai, ką sistema gali padaryti, bet ir kas ją valdo, kur laikomi duomenys bei kokios taisyklės galioja tiekėjui. Artimiausi mėnesiai parodys, ar europinė alternatyva taps tvariu standartu, ar liks simboliniu bandymu mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų.

  • Lenkija parodė ginklą, apie kurį kalba visi: Borsuk pasiekė ribą, kurios kiti neperžengia

    Lenkija parodė ginklą, apie kurį kalba visi: Borsuk pasiekė ribą, kurios kiti neperžengia

    Lenkijos kariuomenėje vis labiau įsitvirtina naujas pėstininkų kovos automobilis Borsuk. Per pratybas Oržyšo poligono rajone šios mašinos pirmą kartą savarankiškai įveikė vandens kliūtį, pademonstruodamos vieną labiausiai išskiriamų savo savybių.

    Tokio tipo bandymai nėra vien simbolika. Gebėjimas plaukti be papildomų modifikacijų suteikia didesnį mobilumą ežeringose ir upėmis išraižytose teritorijose, o tai ypač aktualu rytiniame NATO flange, kur svarbus greitas manevras ir alternatyvūs maršrutai.

    Pakeitimas senai technikai

    Borsuk kuriamas kaip tiesioginis senų sovietinės kilmės BWP-1 įpėdinis, o šios platformos Lenkijoje tarnauja daugiau nei penkis dešimtmečius. Naujos kartos mašina turėtų sustiprinti mechanizuotų vienetų apsaugą, ugnies galią ir sąveiką su kitomis pajėgomis.

    Programos kelias buvo ilgas: nuo idėjos iki pirmųjų vienetų daliniuose prireikė daugiau nei 12 metų. Projekte dalyvavo Lenkijos gynybos pramonė, o vienas pagrindinių gamybos centrų yra Huta Stalowa Wola.

    Kuo Borsuk išsiskiria

    Lenkijos gynybos sektorius pabrėžia Borsuk derinį: aukštesnį apsaugos lygį ir plaukimo galimybę be papildomos įrangos. Kaip nurodoma pagal STANAG 4569 standartą, priekinė apsauga siejama su penktu lygiu, kuris numato atsparumą 25 mm kalibro apšaudymui iš 500 metrų.

    Viena svarbiausių sistemos dalių yra nuotoliniu būdu valdoma ZSSW-30 bokštelio sistema. Joje integruota automatinė patranka Mk44S Bushmaster ir valdomų prieštankinių raketų „Spike-LR“ šeimos paleidimo įrenginiai, taip pat perspėjimo nuo lazerinio apšvietimo sprendimai, skirti laiku reaguoti į grėsmes.

    Užsakymai ir finansavimas

    Pirmosios Borsuk mašinos į Lenkijos kariuomenę pateko pagal 2025 metų kovo 27 dieną pasirašytą sutartį dėl 111 vienetų. Tačiau ilgalaikiai poreikiai vertinami gerokai didesni: viešai minimas bent 1 000 pėstininkų kovos automobilių poreikis ir dar apie 350 specializuotų variantų, skirtų remti veiksmus kovos rikiuotėje.

    Šiuo metu Lenkijos Ginkluotės agentūra derasi dėl papildomos 146 Borsuk partijos. Skelbiama, kad sandoris siejamas su SAFE finansavimo galimybe, o terminai spaudžia, nes vienos valstybės sudaromiems kontraktams taikomos konkrečios finansavimo sąlygos ir laikotarpiai.

    Ekspertai pažymi, kad tokie projektai yra ne tik karinis, bet ir pramoninis sprendimas: nauja platforma reiškia ilgalaikę gamybą, atsarginių dalių grandinę, serviso infrastruktūrą ir technologinę kompetenciją, kuri tampa svarbi didėjant Europos dėmesiui gynybos pajėgumų stiprinimui.

  • Ukraina skelbia rekordą: „Wild Hornets“ STING per parą numušė per 300 rusų dronų

    Ukraina skelbia rekordą: „Wild Hornets“ STING per parą numušė per 300 rusų dronų

    Karas Ukrainoje vis ryškiau rodo, kad moderniame mūšio lauke lemiamą vaidmenį ima vaidinti dronai. Be smogiamųjų bepiločių, sparčiai plečiasi ir specializuotas segmentas – dronai perėmėjai, skirti ore medžioti kitus bepiločius. Vienu ryškiausių šios krypties pavyzdžių tapo Ukrainos gamintojos „Wild Hornets“ sistema STING.

    Pasak viešai skelbiamos informacijos, STING dronai per 24 valandas esą neutralizavo daugiau kaip 300 rusiškų taikinių. Teigiama, kad trys platformos kartu sudarė daugiau nei 200 perėmimų, o vienas operatorių padalinys galėjo perimti iki 120 dronų.

    STING nėra įprastas kovinis dronas, skirtas atakuoti antžeminius taikinius. Tai perėmėjas, sukurtas fiziškai sunaikinti priešo dronus ore, pasitelkiant didelį greitį ir manevringumą. Tokie sprendimai pirmiausia orientuoti į masiškai naudojamus dronus kamikadzes, kuriais Rusija atakuoja miestus ir infrastruktūrą.

    Dronas prieš droną: kodėl tai svarbu?

    Ekspertai pabrėžia, kad tradicinė oro gynyba, paremta raketomis „žemė–oras“, tampa ekonomiškai sudėtinga, kai tenka atremti didelius pigių dronų spiečius. Brangi raketa prieš santykinai pigų bepiločio tipo taikinį vis dažniau vertinama kaip neefektyvus keitimo kursas, ypač kai atakos vyksta naktimis ir bangomis.

    Dronai perėmėjai šią problemą sprendžia kitu principu: jie gali būti greitai dislokuojami, valdomi mažų komandų ir pritaikomi konkrečioms grėsmėms. Tokia gynyba papildomai mažina spaudimą ribotiems oro gynybos raketų ištekliams, kurių reikia ir sudėtingesniems taikiniams, pavyzdžiui, sparnuotosioms ar balistinėms raketoms.

    Masinių atakų kontekstas

    Rekordiniai STING rezultatai siejami su vienu didžiausių pastarojo meto dronų antskrydžių, kai per maždaug 36 valandas Ukrainai galėjo būti paleista iki 1 567 smogiamųjų dronų. Ukrainos oro gynyba tokių atakų metu paprastai remiasi kelių sluoksnių sistema: aviacija, raketinėmis priemonėmis, mobiliosiomis ugnies grupėmis ir vis dažniau – dronais perėmėjais.

    Nauja tendencija – gynybos automatizavimas ir didesnė integracija su aptikimo priemonėmis, kad perėmėjai gautų taikinių duomenis kuo greičiau. Kuo trumpesnis laikas nuo aptikimo iki perėmimo, tuo didesnė tikimybė sustabdyti droną dar toli nuo miestų ar kritinės infrastruktūros.

    Ką tai reiškia toliau?

    „Dronas prieš droną“ koncepcija tampa nebe eksperimentu, o atskira oro gynybos šaka, kurią sparčiai tobulina tiek Ukraina, tiek kitos valstybės. Tikėtina, kad ateityje matysime daugiau specializuotų perėmėjų, pritaikytų skirtingiems taikiniams, nuo lėtų dronų kamikadzių iki greitesnių žvalgybinių platformų.

    Jei skelbiami perėmimų skaičiai pasitvirtina, tai signalizuoja apie didėjantį Ukrainos gebėjimą prisitaikyti prie masinių dronų atakų ir mažinti jų žalą ekonomiškai tvaresniais būdais. Tuo pat metu tai rodo, kad oro gynybos ateitis vis labiau persikelia į pigesnių, tinklu sujungtų ir greitai atnaujinamų sistemų pusę.

  • „Microsoft“ ruošia Windows 11 gelbėtoją: įdiegus blogą tvarkyklę, sistema ją atšauks pati

    „Microsoft“ ruošia Windows 11 gelbėtoją: įdiegus blogą tvarkyklę, sistema ją atšauks pati

    „Microsoft“ rengia „Windows 11“ naujovę, kuri turėtų sumažinti vieną dažniausių sistemos gedimų priežasčių – netinkamai veikiančias įrenginių tvarkykles. Bendrovė testuoja sprendimą, kuris leistų operacinei sistemai automatiškai atšaukti problematišką tvarkyklės versiją ir grąžinti ankstesnę, stabilesnę.

    Tvarkyklių atnaujinimai į kompiuterius dažnai patenka per „Windows Update“, todėl daugeliui vartotojų procesas vyksta beveik nepastebimai. Tačiau būtent automatika kartais tampa silpnąja grandimi: jei į atnaujinimų srautą patenka klaidingas tvarkyklės paketas, pasekmės gali būti rimtos – nuo nestabilumo ir našumo kritimo iki sistemos strigimų ar net vadinamojo mėlynojo ekrano.

    Nauja kryptis: atstatymas per debesį

    Pagal „Microsoft“ planus, „Windows 11“ turėtų gebėti aptikti, kad tvarkyklė, įdiegta per „Windows Update“, sukelia klaidas ar avarijas. Tokiu atveju sistema automatiškai inicijuotų tvarkyklės grąžinimą į ankstesnę versiją, o reikiamus failus prireikus atsisiųstų iš debesies.

    Tokia logika primena jau seniai sistemoje esančias atkūrimo galimybes, tačiau esminis pokytis būtų automatizavimas ir greitesnė reakcija. Šiuo metu daugeliu atvejų vartotojui tenka pačiam ieškoti problemos šaltinio, atidarinėti įrenginių tvarkytuvę, šalinti naujausią tvarkyklę ar naudoti atkūrimo taškus, kas ne visada paprasta.

    Kada to sulauks vartotojai?

    „Microsoft“ nurodo, kad funkcija yra vidinių bandymų stadijoje ir tikrinama kartu su aparatinės įrangos partneriais. Jei testai pasiteisins, diegimas turėtų vykti palaipsniui, o pirmieji diegimai planuojami nuo rugsėjo mėnesio.

    Šis žingsnis dera su platesnėmis „Windows 11“ stabilumo ir patikimumo iniciatyvomis, kuriomis „Microsoft“ siekia sumažinti atnaujinimų keliamą riziką ir grąžinti vartotojų pasitikėjimą. Praktikoje tvarkyklių klaidos yra viena sudėtingiausių problemų, nes jos priklauso ne tik nuo operacinės sistemos, bet ir nuo daugybės skirtingų gamintojų komponentų bei jų programinės įrangos.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie automatiniai atšaukimai gali ypač padėti organizacijoms, kuriose kompiuterių parkas didelis ir gedimų kaina didelė. Vis dėlto galutinis efektyvumas priklausys nuo to, kaip tiksliai „Windows 11“ atpažins probleminius atnaujinimus ir kaip greitai bus pritaikytas saugus grąžinimas, neįtraukiant papildomų suderinamumo nesklandumų.

  • Turite „Gmail“? „Google“ testuoja 3 kartus mažesnį limitą: 15 GB gali virsti 5 GB

    Turite „Gmail“? „Google“ testuoja 3 kartus mažesnį limitą: 15 GB gali virsti 5 GB

    „Google“ daliai „Gmail“ naudotojų pradėjo rodyti pranešimus apie galimą naują, gerokai mažesnį nemokamos pašto dėžutės talpos limitą. Vietoje įprastų 15 GB kai kuriuose atvejuose matomas 5 GB dydis.

    Šie 15 GB nėra skirti vien tik laiškams: bendra „Google“ paskyros atmintis dalijama ir su „Google Drive“ bei „Google Photos“. Dėl to net ir nedidelis limito sumažinimas gali greitai paveikti kasdienį naudojimą, ypač jei saugoma daug nuotraukų ar didelių priedų.

    Apie pokyčius pirmiausia pranešė „Reddit“ bendruomenės nariai, pastebėję, kad limitas mažinamas tik daliai paskyrų. Toks selektyvus rodymas paprastai reiškia serverio pusėje vykdomą pilotinį testą, kai vertinama vartotojų reakcija ir pasirinkimų statistika.

    Kartu kai kuriems naudotojams pateikiama alternatyva, leidžianti išlaikyti ankstesnę 15 GB talpą. Tam siūloma pasirinkti nustatymą, susietą su telefono numerio pateikimu arba patvirtinimu, o tai kelia papildomų klausimų dėl privatumo ir duomenų minimizavimo.

    Formaliai telefono numeris dažnai naudojamas paskyros saugumui, atkūrimui ir apsaugai nuo piktnaudžiavimo, tačiau daliai žmonių tai yra jautrus duomuo. Ypač tais atvejais, kai telefono numeris tampa sąlyga išsaugoti anksčiau buvusias nemokamas paslaugos sąlygas.

    Kol kas nėra patvirtinta, kad 5 GB riba bus įdiegta visiems „Gmail“ naudotojams. Technologijų bendrovės tokio tipo pakeitimus neretai testuoja ribotu mastu, o galutinį sprendimą priima įvertinus vartotojų pasitenkinimą, skundų skaičių ir migracijos į mokamas paslaugas tikimybę.

    Vartotojams, kurių paskyrose ima trūkti vietos, „Google“ paprastai siūlo „Google One“ planus ir įrankius atlaisvinti saugyklą. Praktikoje tai reiškia didelių laiškų ir priedų trynimą, „Drive“ šiukšlinės išvalymą, atsargų kopijų peržiūrą ir „Photos“ kokybės nustatymų įvertinimą.

    Pastaruoju metu „Gmail“ naudotojams diegiami ir kiti pakeitimai, susiję su paskyros valdymu bei patogumu. Tarp jų minima ir galimybė keisti pašto adresą išsaugant seną korespondenciją, tačiau tokios funkcijos paprastai diegiamos etapais ir ne visose rinkose vienu metu.

  • Rusijos dronai smogė JT misijai Chersone: aukos Kijive, dešimtys sužeistų ir 180 apgadintų objektų

    Rusijos dronai smogė JT misijai Chersone: aukos Kijive, dešimtys sužeistų ir 180 apgadintų objektų

    Rusijos pajėgų dronų ir raketų atakos Ukrainoje vėl smogė ne tik civiliams miestams, bet ir tarptautinėms humanitarinėms struktūroms. Ukrainos pareigūnai pranešė, kad Chersone taikiniu tapo Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos koordinavimo biuro OCHA transporto priemonė.

    Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, automobilyje buvo biuro vadovas ir aštuoni darbuotojai, tačiau visi jie spėjo pasitraukti, o pirminiais duomenimis, sužeistųjų nėra. Ukrainos institucijos pabrėžia, kad transporto priemonė buvo aiškiai pažymėta, todėl, jų vertinimu, užpuolikai negalėjo nežinoti, į ką smogia.

    „Rusijos kariškiai negalėjo nežinoti, kokį automobilį atakuoja“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Lygiagrečiai Rusija surengė plataus masto smūgius prieš Ukrainos miestus, o skaudžiausia situacija fiksuota Kyjive. Naujausiais Ukrainos institucijų duomenimis, sostinėje žuvo mažiausiai penki žmonės, dar apie 40 buvo sužeisti; Kyjivo srityje sužeista dar septyni asmenys.

    Smūgių padariniai fiksuoti ir kituose regionuose: Charkive sužeistųjų skaičius siekė 28, Odesos srityje sužeisti du žmonės. Iš viso šalyje apgadinta apie 180 objektų, iš jų daugiau kaip 50 yra gyvenamieji pastatai, todėl daliai žmonių prireikė laikino apgyvendinimo ir skubios pagalbos.

    Ukrainos oro gynyba skelbia numušusi didelę dalį atakuojančių taikinių, o prezidento teigimu, perėmimo efektyvumas viršijo 93 proc. Gelbėjimo ir padarinių likvidavimo darbams buvo sutelkta per 750 gelbėtojų ir beveik 750 policijos pareigūnų, kas, anot valdžios, parodo smūgių intensyvumą.

    Incidentas Chersone atkreipė dėmesį į sparčiai augantį FPV dronų naudojimą, kai jie vis dažniau pasitelkiami ne vien fronte, bet ir smūgiams prieš transportą, infrastruktūrą bei civilius. Tokia taktika didina riziką ir tarptautinėms organizacijoms, dirbančioms prie fronto linijos, nes net aiškiai pažymėtos humanitarinės transporto priemonės tampa pažeidžiamos.

    Tarptautinė humanitarinė teisė numato, kad humanitarinėms misijoms ir jų personalui turi būti suteikiama apsauga, o atakos prieš civilius objektus ir darbuotojus laikomos ypač rimtais pažeidimais. Ukrainos pareigūnai po šių smūgių dar kartą ragina partnerius stiprinti spaudimą Rusijai ir didinti paramą Ukrainos oro gynybai, kuri tampa kritiniu veiksniu mažinant aukas miestuose.

    „Už visus šiuos smūgius ateis teisingas atsakas“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

  • Ukrainiečiai įvertino lenkišką „Rosomak“ fronte: verdiktas nustebino net skeptikus

    Ukrainiečiai įvertino lenkišką „Rosomak“ fronte: verdiktas nustebino net skeptikus

    Ukrainos gynybos ministerija paviešino apžvalgą, kurioje fronto kariai dalijasi patirtimi naudojant lenkiškus šarvuotuosius transporterius „Rosomak“. Šie 8×8 ratiniai šarvuočiai Ukrainoje kariauja nuo 2023 metais, o karių vertinimas daugiausia teigiamas.

    Ukraina nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios iš partnerių gavo įvairios vakarietiškos technikos, o Lenkija tapo viena aktyviausių tiekėjų. Tarp perduodamų platformų ryškiai išsiskiria „Rosomak“, kurį ukrainiečiai vadina patikimu ir greitai įvaldomu kovos įrankiu.

    Kas yra „Rosomak“?

    „Rosomak“ yra modulinės konstrukcijos ratinis šarvuotis su 8×8 pavara, priklausomai nuo versijos sveriantis maždaug 22–26 tonas. Modulinis principas leidžia kurti skirtingos paskirties variantus, nuo kovinių iki medicininės evakuacijos ar techninės pagalbos.

    Ukrainoje minima standartinė kovinė versija su „Hitfist-30“ bokšteliu, taip pat variantas, ginkluotas 120 mm kalibro minosvaidžiu, žinomas kaip „Rak“. Šie skirtumai svarbūs, nes realiame fronte vieniems daliniams reikia ugnies galios, kitiems – saugaus mobilumo ir greito perdislokavimo.

    Tipinėje kovinėje konfiguracijoje šarvuotis turi trijų žmonių įgulą ir gali gabenti iki aštuonių karių. Apžvalgoje akcentuojama ir mobilumo pusė: keliuose „Rosomak“ gali pasiekti iki 100 kilometrų per valandą greitį, o kai kurios versijos turi ir amfibines galimybes, leidžiančias savarankiškai įveikti vandens kliūtis.

    Ką kariai giria labiausiai?

    Ukrainos gynybos ministerijos medžiagoje kariai pirmiausia pabrėžia valdymo paprastumą ir greitą perpratimą. Tai praktinis privalumas kare, kuriame technika dažnai atkeliauja iš skirtingų šalių, o apmokymams ir logistikai tenka veikti labai trumpais terminais.

    Taip pat išskiriamas ginkluotės efektyvumas. Pagrindinis „Hitfist-30“ bokštelio ginklas yra 30 mm automatinė patranka „Mk 44 Bushmaster II“, o papildomai naudojamas 7,62 mm kulkosvaidis. Karių vertinimu, ugnies galia ir greita reakcija padeda tiek atremti puolimą, tiek paremti pėstininkus.

    Trečias dažnai minimas aspektas – manevringumas ir greitis, leidžiantys greitai pasiekti pozicijas, atlikti užduotis ir atsitraukti. Šis kriterijus ypač svarbus dabartiniame kare, kuriame sparčiai išaugo žvalgybos dronų ir smogiamųjų bepiločių vaidmuo, todėl užsibuvimas vienoje vietoje tampa pavojingas.

    „Ši technika išsaugo įgulos gyvybes net tada, kai priešas nuolat atakuoja dronais, o apgadinti šarvuočiai suremontuojami ir grąžinami į rikiuotę“, – teigiama apžvalgoje.

    Platesnis kontekstas: kodėl vertinimas svarbus?

    Tokie atsiliepimai svarbūs ne tik viešajai nuomonei, bet ir praktiniams sprendimams dėl tolimesnės paramos, remonto grandinių ir atsarginių dalių. Kuo platforma labiau tinka realioms sąlygoms, tuo efektyviau veikia logistika, o įgulos greičiau pereina nuo mokymų prie realių užduočių.

    Šarvuotųjų transporterių vaidmuo fronte pastaraisiais metais keičiasi: jie turi ne tik pervežti karius, bet ir užtikrinti kuo geresnę apsaugą nuo skeveldrų, artilerijos, minų bei bepiločių grėsmių. Ukrainiečių išvada apie „Rosomak“ universalumą ir atsparumą rodo, kad platforma atitinka bent dalį šių modernių reikalavimų.