CP v2

Category: Technologijos

  • Jimas Crameris įspėja: DI bumas dar nesibaigė – būtent jis gali išlaikyti ekonomiką ant bangos

    Jimas Crameris įspėja: DI bumas dar nesibaigė – būtent jis gali išlaikyti ekonomiką ant bangos

    JAV finansų rinkoms po įspūdingo kilimo pristabdžius, televizijos laidų vedėjas ir investuotojų nuomonės formuotojas Jimas Crameris teigia, kad tai – labiau sveika pauzė nei ilgalaikio nuosmukio pradžia. Jo vertinimu, pagrindinis šio ciklo variklis išlieka DI bumas, galintis toliau palaikyti akcijų brangimą ir ekonomikos augimą.

    Jis tai komentavo po sesijos, kai visi trys pagrindiniai JAV akcijų indeksai užsidarė minuse. Pasak Cramerio, daliai su DI susijusių bendrovių akcijų pastaruoju metu fiksuotas pernelyg staigus šuolis, todėl trumpas atvėsimas yra tikėtinas ir netgi naudingas.

    „Mums reikia šiek tiek poilsio. Norime, kad akcijos atvėstų“, – sakė J. Crameris.

    Cramerio argumentas remiasi tuo, kad DI plėtra jau seniai nebeapsiriboja vien programine įranga ar keliomis technologijų milžinėmis. Tam reikia skaičiavimo lustų, duomenų centrų, debesijos infrastruktūros, ryšio įrangos, kibernetinio saugumo bei didesnių elektros pajėgumų, todėl nauda išsiskaido per daug platesnę pramonės grandinę.

    Laidoje jis DI vadino tuo, ką „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas yra įvardijęs ketvirtąja pramonės revoliucija. Tokia kryptis, anot Cramerio, gali veikti kaip didelio masto investicijų ir darbo vietų kūrimo impulsas, net jei trumpuoju laikotarpiu rinkas spaudžia vartojimo lėtėjimo, silpnesnio samdymo ar geopolitinės įtampos ženklai.

    „Kiekvienas iš šių sluoksnių yra tarsi milžiniška amerikietiškų darbo vietų programa. Visi kartu jie turi galią išlaikyti šalies ekonomiką veikiančią“, – teigė J. Crameris.

    Kartu jis pripažino, kad po stipraus ralio rinkoje gali būti daugiau trumpalaikio silpnumo epizodų. Vis dėlto, jo nuomone, pagrindinis klausimas investuotojams yra ne vienos dienos indeksų svyravimai, o tai, ar DI infrastruktūros statybos ir įmonių kapitalo išlaidos išlieka kryptingos.

    Pastaraisiais metais DI proveržį vis labiau riboja ne vien technologiniai, bet ir fiziniai ištekliai: elektros energijos pasiūla, tinklų pralaidumas, duomenų centrų statybų tempas, aušinimo sprendimai ir lustų tiekimo grandinės. Dėl to dalis rinkos dalyvių DI temą sieja ne tik su programinės įrangos kūrėjais, bet ir su energetikos, pramonės bei infrastruktūros bendrovėmis.

    Cramerio logika paprasta: jei DI paklausa ir toliau skatins realias investicijas į pajėgumus, tai gali palaikyti įmonių pajamas ir platesnį ekonomikos aktyvumą net ir esant kintančiam palūkanų normų ar vartotojų nuotaikų fonui. Tačiau jis perspėja, kad po staigių kainų šuolių investuotojams svarbu vertinti riziką ir neignoruoti rinkos cikliškumo.

  • „Corning“ vadovas atskleidė: dvi slaptos sutartys su hyperscaleriais viršija „Meta“ 5,6 mlrd. eurų sandorį

    „Corning“ vadovas atskleidė: dvi slaptos sutartys su hyperscaleriais viršija „Meta“ 5,6 mlrd. eurų sandorį

    JAV technologinių medžiagų ir optinių sprendimų gamintoja „Corning“ skelbia užsitikrinusi dar du didelius, ilgalaikius tiekimo susitarimus su neįvardytais hyperscale duomenų centrų operatoriais. Bendrovės vadovas Wendellis Weeksas teigia, kad šie kontraktai yra didesni nei viešai aptartas „Meta“ sandoris.

    „Meta“ atveju „Corning“ anksčiau buvo nurodžiusi, kad iki 2030 metų sutarties vertė gali siekti iki 6 mlrd. JAV dolerių. Perskaičiavus apytiksliu dabartiniu kursu, tai sudaro apie 5,6 mlrd. eurų, todėl rinkos lūkesčiai dėl dviejų naujų susitarimų apimties dar labiau išaugo.

    „Mes sudarėme didžiausią komercinį susitarimą mano karjeroje su „Nvidia“, o šie kiti du dideli susitarimai yra didesni nei viešai skelbtas „Meta“ sandoris“, – sakė W. Weeksas.

    Pasak vadovo, klientų pavadinimai kol kas neviešinami, nes bendrovė laikosi principo sprendimą dėl pranešimų palikti patiems užsakovams. Jis pabrėžė, kad tokie kontraktai yra reikšmingi ne tik pajamų prasme, bet ir dėl to, kaip planuojamos gamybos ir pajėgumų plėtros investicijos.

    „Corning“ teigimu, naujieji susitarimai paremti modeliu, kai klientai dalijasi tiek plėtros nauda, tiek rizikomis, susijusiomis su būtinu gamybos pajėgumų didinimu. Toks principas pastaraisiais metais tapo vis dažnesnis, kai duomenų centrų rinka susiduria su nepastovia paklausa ir sparčiai besikeičiančiais technologiniais ciklais.

    Dideli optinių jungčių ir šviesolaidžio poreikiai siejami su dirbtinio intelekto infrastruktūros plėtra: kuo daugiau skaičiavimo galios ir duomenų srautų, tuo svarbesnės tampa aukštos spartos jungtys tarp serverių ir duomenų centrų mazgų. Dėl to tiekėjai, galintys užtikrinti apimtis ir kokybę, tampa strateginiais partneriais didžiausiems debesijos paslaugų ir duomenų centrų operatoriams.

    W. Weeksas yra užsiminęs, kad šie du susitarimai savo struktūra ir trukme panašūs į „Meta“ kontraktą, tačiau jų detalės bus atskleistos tik klientams nusprendus viešinti tiekimo grandinės sprendimus. Investuotojai tokias žinias vertina kaip signalą, kad duomenų centrų modernizacijos ir plėtros banga gali būti ilgesnė, nei tikėtasi anksčiau.

  • „Nvidia“ pasirašė milžinišką DI sandorį: „IREN“ akcijos šovė, bet euforija greit išblėso

    „Nvidia“ pasirašė milžinišką DI sandorį: „IREN“ akcijos šovė, bet euforija greit išblėso

    DI infrastruktūra – iki 5 gigavatų

    Duomenų centrų operatorė „IREN“ paskelbė apie partnerystę su lustų milžine „Nvidia“, skirtą didelio masto DI skaičiavimams. Po pranešimo bendrovės akcijos po prekybos valandų buvo pašokusios iki maždaug 27 proc., tačiau vėliau didžiąją prieaugio dalį atidavė ir nusistovėjo ties maždaug 6 proc.

    Pagal paskelbtą planą „Nvidia“ ir „IREN“ ketina diegti iki 5 gigavatų „Nvidia“ DSX prekės ženklo infrastruktūros projektų. Šie sprendimai numatyti DI darbo krūviams ir būtų įgyvendinami „IREN“ duomenų centrų objektuose įvairiose pasaulio vietose.

    Akcijų teisė ir investicija iki 1,9 mlrd. eurų

    Kartu su partneryste „IREN“ suteiks „Nvidia“ penkerių metų teisę įsigyti iki 30 mln. paprastųjų akcijų. Nurodyta, kad akcijų įsigijimo kaina būtų 70 JAV dolerių už akciją, tai yra apie 62 eurus, taikant apytikrį valiutos kursą.

    Bendrovė taip pat pranešė, kad sandoris „Nvidia“ suteiktų galimybę investuoti iki 2,1 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 1,9 mlrd. eurų. Tokia struktūra rinkoje dažnai vertinama kaip strateginis įsipareigojimas, tačiau kartu ji gali kelti ir papildomų klausimų dėl būsimų akcijų praskiedimo.

    „DI fabrikai tampa pamatine pasaulio ekonomikos infrastruktūra. Diegti šias sistemas tokiu mastu įmanoma tik giliai integruojant visą grandinę – skaičiavimus, tinklus, programinę įrangą, energiją ir operacijas“, – sakė „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas.

    5 metų sutartis dėl GPU debesijos

    Atskirame pranešime „IREN“ nurodė pasirašiusi penkerių metų, 3,4 mlrd. JAV dolerių vertės sutartį dėl valdomų GPU debesijos paslaugų „Nvidia“ vidiniams DI ir tyrimų poreikiams. Perskaičiavus į eurus, tai sudaro apie 3,1 mlrd. eurų.

    Skelbiama, kad diegimas vyktų esamuose „IREN“ duomenų centruose Childress mieste, Teksase. Tokie kontraktai rodo, kad didieji DI kūrėjai vis dažniau užsitikrina ne tik lustų tiekimą, bet ir visą infrastruktūrą, reikalingą ilgalaikiam skaičiavimo pajėgumui.

    Nuo bitkoinų kasimo – prie DI paklausos

    „IREN“ anksčiau labiau siejo veiklą su duomenų centrais, pritaikytais kriptovaliutų kasimui, tačiau pastaraisiais metais vis aktyviau persiorientuoja į DI infrastruktūros paslaugas. Šį posūkį skatina sparčiai auganti GPU skaičiavimų paklausa ir didėjantys energijos bei aušinimo reikalavimai.

    „IREN“ taip pat yra skelbusi apie daugiametį susitarimą su „Microsoft“, orientuotą į GPU debesijos infrastruktūrą, kurioje naudojami „Nvidia“ sprendimai. Rinka tokius sandorius vertina kaip ženklą, kad DI bumas vis labiau persikelia iš vien tik lustų trūkumo į platesnę konkurenciją dėl elektros, duomenų centrų vietų ir paruoštos infrastruktūros.

  • „Coinbase“ smuko į nuostolį: kriptovaliutų kainų kritimas kirto per pajamas, akcijos leidosi

    „Coinbase“ smuko į nuostolį: kriptovaliutų kainų kritimas kirto per pajamas, akcijos leidosi

    JAV kriptovaliutų birža „Coinbase“ paskelbė prastesnius nei tikėtasi pirmojo ketvirčio rezultatus: dėl smukusių kriptovaliutų kainų ir mažesnio aktyvumo rinkoje bendrovė patyrė reikšmingą nuostolį. Po paskelbimo akcijos poprekybinėje sesijoje krito apie 4 proc.

    Bendrovė nurodė, kad jos veiklos rezultatams itin svarbios neatidėliotinos, vadinamosios „spot“, skaitmeninio turto prekybos apimtys, o jos metų pradžioje sumažėjo. Tokiais laikotarpiais labiausiai krenta pajamos iš sandorių mokesčių, kurie istoriškai buvo pagrindinis „Coinbase“ pajamų šaltinis.

    „Coinbase“ pajamos nesiekė analitikų lūkesčių: įmonė pranešė apie maždaug 1,41 mlrd. eurų ketvirčio pajamas, kai rinka tikėjosi apie 1,52 mlrd. eurų. Vienai akcijai tenkantis rezultatas taip pat nuvylė: fiksuotas maždaug 1,39 euro nuostolis, nors buvo laukiama pelno.

    Prekybos sulėtėjimas ir apskaita

    Rinkos dalyviai šį ketvirtį ypač atidžiai stebėjo, ar „Coinbase“ sugeba išlaikyti pelningumą, kai prekybos apimtys mažėja. Bendrovė priminė, kad jos grynasis pelnas dažnai svyruoja ir dėl apskaitos taisyklių, kai turimi kriptoaktyvai vertinami pagal ketvirčio pabaigos kainą, net jei jie nebuvo parduoti.

    Tuo pat metu „Coinbase“ toliau bando mažinti priklausomybę nuo prekybos mokesčių. Bendrovė plečia prenumeratų ir paslaugų segmentą, kuriame didesnę reikšmę turi stabilios pajamos iš stabiliojo žetono USDC ir stakingo.

    Stabiliojo žetono veikla išliko vienu ryškesnių taškų: „Coinbase“ nurodė, kad pajamos iš šio segmento augo, o tai siejo su didesne USDC pasiūla rinkoje ir didesniais vidutiniais USDC likučiais bendrovės produktuose. Rinkoje stabilieji žetonai dažnai vertinami kaip „tiltas“ tarp tradicinių finansų ir kriptovaliutų, todėl jų reikšmė biržoms didėja.

    Posūkis į išvestines ir naujus produktus

    „Coinbase“ akcentuoja, kad kriptovaliutų rinkoje silpnėjant greito uždarbio bangoms, biržos vis aktyviau ieško papildomų pajamų šaltinių. Dėl to didėja dėmesys išvestinėms priemonėms, prognozių kontraktams ir realaus pasaulio turto žetonizacijai.

    Bendrovė pranešė, kad jos išvestinių priemonių prekybos apimtys per ketvirtį siekė apie 3,9 mlrd. eurų ir per metus šoktelėjo kelis kartus. „Coinbase“ taip pat kalba apie ambiciją tapti universalesne prekybos platforma, kurioje vartotojai rastų daugiau nei tik pagrindinių kriptovaliutų pirkimą ir pardavimą.

    „Siekiame išplėsti tai, kuo žmonės gali prekiauti, kad keičiantis rinkai visada turėtume paklausą turinčių produktų“, – sakė „Coinbase“ finansų direktorė Alesia Haas.

    Kaštų mažinimas ir DI

    Investuotojai taip pat vertina, kiek griežtai bendrovė kontroliuoja išlaidas. „Coinbase“ neseniai paskelbė apie planus mažinti darbuotojų skaičių, o pertvarką siejo ir su spartėjančiu DI pritaikymu vidiniuose procesuose.

    Rinkos dalyviams tai signalizuoja, kad bendrovė ruošiasi ilgesniam vangesnių apimčių laikotarpiui, kai didžiausią reikšmę turi veiklos efektyvumas ir pajamų diversifikacija. Artimiausi ketvirčiai parodys, ar prenumeratų, paslaugų ir išvestinių priemonių plėtra pajėgi kompensuoti prekybos mokesčių cikliškumą.

  • „Nintendo“ kelia „Switch 2“ kainą: smogia atminties lustų krizė, pardavimai gali trauktis

    „Nintendo“ kelia „Switch 2“ kainą: smogia atminties lustų krizė, pardavimai gali trauktis

    „Nintendo“ pranešė didinsianti „Switch 2“ mažmenines kainas ir kartu pateikė prognozę, kad šios konsolės pardavimai artimiausiais metais gali mažėti. Bendrovė aiškina, kad sprendimą lemia pasikeitusios rinkos sąlygos ir brangstantys komponentai, ypač atminties lustai.

    Nuo rugsėjo 1 dienos „Switch 2“ kaina JAV didės maždaug 45 eurais – nuo apie 415 eurų iki maždaug 461 euro. Japonijoje kaina nuo gegužės 25 dienos augs nuo maždaug 297 eurų iki maždaug 356 eurų, o kainų korekcijos numatytos ir Kanadoje bei Europoje.

    Kas stumia kainas aukštyn?

    „Switch 2“ naudoja atminties lustus, kurių kainas pastaruoju metu kelia itin didelė paklausa. Rinkoje tai siejama su sparčiu duomenų centrų plėtros tempu ir investicijomis į DI infrastruktūrą, dėl kurių atminties ir susijusių komponentų tiekimo grandinėje didėja įtampa.

    „Nintendo“ taip pat nurodė, kad vertindama finansines perspektyvas įskaičiavo ir tarifų priemonių poveikį. Tokie veiksniai įprastai persiduoda galutinei vartotojo kainai, ypač kai gamintojai siekia išlaikyti planuojamas maržas.

    Pardavimų prognozė nuvylė rinką

    Įmonė skaičiuoja, kad iki 2027 metų kovo 31 dienos pasibaigsiančiais finansiniais metais parduos 16,5 mln. „Switch 2“ vienetų. Tai mažiau nei 19,86 mln. vienetų, parduotų ką tik pasibaigusiais finansiniais metais, todėl prognozė rinkoje sutikta jautriai.

    Bendrovė teigia, kad 2027 metais kovo 31 dieną pasibaigsiančių finansinių metų rezultatus neigiamai veikia brangstantys komponentai. Vien komponentų kainų augimo įtaką ji vertina maždaug 600 mln. eurų.

    Žaidimai tampa kritiniu veiksniu

    Rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad konsolių pardavimai dažnai auga antraisiais produkto gyvavimo metais, tačiau „Nintendo“ šįkart tikisi priešingos dinamikos. Tai reiškia, kad lemiamas veiksnys gali tapti išskirtinių žaidimų tempas ir gebėjimas palaikyti susidomėjimą platforma.

    „Nintendo“ ir toliau remiasi stipriais prekių ženklais bei turinio ekosistema. Bendrovė pabrėžia, kad didelės auditorijos projektai už konsolių ribų, tokie kaip filmai ir franšizių plėtra, padeda palaikyti paklausą, tačiau kainų kilimas gali padidinti vartotojų jautrumą ir paskatinti atidėti pirkinius.

    Tuo pat metu konkurencija išlieka intensyvi, o kainų kėlimas tapo ne vien „Nintendo“ problema. Žaidimų rinkoje brangstant komponentams ir keičiantis prekybos sąlygoms, gamintojai vis dažniau peržiūri kainodarą, o vartotojai vis dažniau vertina, ar naujos kartos įrenginiai verti didesnės investicijos.

  • Analitikai skelbia: po įspūdingo rezultatų sezono JAV technologijų akcijos gali būti pigiausios per metus

    Analitikai skelbia: po įspūdingo rezultatų sezono JAV technologijų akcijos gali būti pigiausios per metus

    JAV technologijų akcijos po dar vieno stipraus įmonių rezultatų sezono vėl atsidūrė investuotojų dėmesio centre. Vis dėlto dalis analitikų tvirtina, kad būtent dabar šis sektorius gali siūlyti vieną patraukliausių įėjimo taškų per pastaruosius metus, nes kainos nebespėja su sparčiai augančiais pelnais.

    „Morningstar“ vertinimu, dirbtinio intelekto tema akcijų rinkoje šiuo metu prekiaujama su didžiausia nuolaida nuo 2019 metų. Tai reiškia, kad investuotojų lūkesčiai per pastaruosius ketvirčius tapo santūresni, o įmonių fundamentika daugeliu atvejų išliko tvirta.

    Kas atpigino sektorių?

    2025 metų rudenį technologijų sektoriaus įverčiai buvo pasiekę itin aukštą lygį, o S&P 500 informacinių technologijų sektoriaus prognozuojamas kainos ir pelno santykis viršijo 30. Vėliau, įmonėms demonstruojant geresnius nei tikėtasi rezultatus, pelnai augo, o tai automatiškai mažino įverčius net ir kainoms išliekant aukštoms.

    Analitikai pabrėžia, kad didelę įtaką kainoms turėjo ir ankstyvo 2026 metų laikotarpio rinkų svyravimai. Šie svyravimai atvėsino dalį optimizmo, ypač ten, kur vertinimai buvo jautriausi su DI susijusiems lūkesčiams.

    Milžiniškos investicijos į infrastruktūrą

    Vienas svarbiausių argumentų technologijų sektoriaus naudai išlieka investicijos į duomenų centrus, lustus ir skaičiavimo infrastruktūrą. Remiantis „Saxo Bank“ skaičiavimais, vadinamojo septyneto didžiausių JAV technologijų bendrovių kapitalo išlaidos 2026 metais pagal naujausias prognozes gali siekti apie 670 mlrd. eurų, kai anksčiau buvo tikimasi maždaug 620 mlrd. eurų.

    Tokios apimties investicijos rodo, kad bendrovės DI plėtrą vertina kaip ilgalaikį prioritetą, o ne trumpalaikę madą. Tačiau kartu tai didina riziką: jei paklausa augtų lėčiau nei planuota, investicijų grąža galėtų nuvilti, o pelningumas laikinai suprastėti.

    Kodėl ne visi tiki tęstinumu?

    Dalis rinkos dalyvių abejoja, ar vadinamieji hiperskalės paslaugų teikėjai galės ilgai išlaikyti tokį kapitalo išlaidų tempą. Jų argumentas paprastas: jei pelningumas tampa išskirtinis, konkurencija ilgainiui linkusi jį mažinti, o „viršnorminiai“ uždarbiai retai išlieka amžinai.

    „DI nėra burbulas, kuris artimiausiu metu sprogs, nes pagrindiniai veiksniai išlieka stiprūs“, – sakė „Morningstar“ vyriausiasis akcijų strategas Michaelas Fieldas.

    Kita rizika susijusi su fiziniais ir operaciniais apribojimais, o ne vien ekonomikos ciklais. Kai kurie turto valdytojai atkreipia dėmesį, kad DI diegimo tempas gali būti nevienodas dėl skaičiavimo pajėgumų, energijos, duomenų centrų plėtros ir vadinamųjų žetonų pasiūlos ribojimų.

    Tuo pačiu technologijų sektorius daugeliui portfelių išlieka dominuojanti tema, nes investuotojai jį naudoja ir kaip augimo, ir kaip santykinai gynybinį pasirinkimą. Praktikoje tai reiškia, kad kapitalas į technologijas plaukia tiek tada, kai rinkos ieško spartaus pelno augimo, tiek tada, kai ieškoma didelių, grynųjų pinigų rezervus turinčių bendrovių.

  • „CoreWeave“ akcijos smuko 10 proc.: pajamos augo, bet prognozės ir išlaidos išgąsdino rinką

    „CoreWeave“ akcijos smuko 10 proc.: pajamos augo, bet prognozės ir išlaidos išgąsdino rinką

    DI infrastruktūros tiekėjos „CoreWeave“ akcijos po prekybos sesijos smuko iki 10 proc., kai bendrovė paskelbė atsargesnes artimiausio ketvirčio pajamų gaires ir pranešė didinanti 2026 metų kapitalo išlaidų planą. Investuotojams nerimą sukėlė ne tik prognozės, bet ir sparčiai auganti sąnaudų bazė.

    Per ketvirtį „CoreWeave“ pajamos siekė apie 2,08 mlrd. eurų ir viršijo analitikų lūkesčius, tačiau nuostolis buvo didesnis, nei tikėtasi. Bendrovė nurodė, kad grynasis nuostolis išaugo iki maždaug 740 mln. eurų, kai prieš metus sudarė apie 315 mln. eurų.

    Antrojo ketvirčio pajamoms „CoreWeave“ numatė maždaug 2,45–2,6 mlrd. eurų intervalą, o vidurinis scenarijus atsiliko nuo rinkos konsensuso. Metinių 2026 metų pajamų gairių bendrovė nepakeitė ir toliau kalba apie 12–13 mlrd. eurų pardavimų.

    Augimas kainuoja vis brangiau

    Nors pajamos auga, išlaidos kyla dar sparčiau. Technologijų ir infrastruktūros sąnaudos per ketvirtį šoktelėjo 127 proc. ir pasiekė apie 1,27 mlrd. eurų, o pardavimų ir rinkodaros kaštai išaugo daugiau nei šešis kartus iki maždaug 69 mln. eurų.

    Bendrovė didina duomenų centrų apimtis ir konkuruoja su didžiaisiais debesijos rinkos žaidėjais, kurie turi gerokai didesnį pelningumą ir finansinius resursus. „CoreWeave“ verslo modelio esmė yra dideliais mastais nuomoti skaičiavimo išteklius su „Nvidia“ grafikos procesoriais DI modelių mokymui ir veikimui.

    „Mes pasiekėme hipermastą“, – sakė „CoreWeave“ vadovas Mike’as Intrator.

    Pasak jo, klientų portfelis išsiplėtė: 10 klientų yra įsipareigoję išleisti bent po 1 mlrd. eurų bendrovės paslaugoms. Tai mažina priklausomybę nuo vieno užsakovo, nors ankstesniais laikotarpiais reikšmingą pajamų dalį sudarė „Microsoft“ užsakymai.

    Milžiniškos investicijos ir skolos rizika

    „CoreWeave“ paskelbė didinanti 2026 metų kapitalo išlaidų prognozę iki 31–35 mlrd. eurų. Bendrovė aiškino, kad korekciją lėmė komponentų kainos ir tiekimo grandinių realijos, o DI infrastruktūros paklausa verčia plėtrą vykdyti labai sparčiai.

    Per ketvirtį „CoreWeave“ pritraukė apie 8,5 mlrd. eurų naujos skolos, o bendra skola ketvirčio pabaigoje siekė beveik 25 mlrd. eurų. Būtent skolos ir investicijų tempas tampa vienu svarbiausių klausimų rinkai, vertinančiai, ar pajamų šuolis laiku pavirs tvariu pinigų srautu.

    „Tai problema, bet mes turime išskirtinius pajėgumus suvaldyti tiekimo grandinę“, – teigė M. Intrator.

    Bendrovė taip pat pranešė ketvirtį užbaigusi su maždaug 3,5 gigavato bendra sutartine elektros galia ir apie 99,4 mlrd. eurų pajamų portfeliu. „CoreWeave“ kartoja tikslą, kad metinės pajamos iki 2027 metų pabaigos viršytų 30 mlrd. eurų, o iki metų pabaigos planuoja turėti veikiančius 1,7 gigavato galios pajėgumus.

    Ką signalizuoja rinka?

    Ši reakcija parodo, kad DI infrastruktūros bumo kontekste investuotojai vis griežčiau vertina ne tik augimo tempą, bet ir jo kainą. Net ir sparčiai didėjant paklausai, rinkai svarbu, ar bendrovės sugebės kontroliuoti kapitalo išlaidas, skolos naštą ir maržas, ypač konkuruodamos su „Amazon“ ir kitais debesijos gigantais.

    Iki šios korekcijos „CoreWeave“ akcijos 2026 metais buvo pabrangusios beveik 80 proc., kai S&P 500 indeksas kilo apie 7 proc. Bendrovė nurodė, kad S&P jos kredito reitingo perspektyvą pakėlė iš stabilios į teigiamą, tačiau trumpuoju laikotarpiu rinkos nuotaikas labiausiai lemia pajamų gairės ir investicijų apetitas.

  • „Sony“ žada dviženklį pelno šuolį, bet PS5 pardavimai lėtėja: smūgis iš atminties kainų

    „Sony“ žada dviženklį pelno šuolį, bet PS5 pardavimai lėtėja: smūgis iš atminties kainų

    Japonijos pramogų ir technologijų grupė „Sony“ prognozuoja, kad artimiausiais finansiniais metais jos pelnas augs dviženkliu tempu, nors „PlayStation 5“ pardavimų dinamika lėtėja. Bendrovė teigia, kad dalies verslų rezultatai padėjo atsverti spaudimą, kurį kelia brangstanti atmintis ir kitos gamybos sąnaudos.

    Ketvirtąjį ketvirtį „Sony“ pajamos siekė apie 19,2 mlrd. eurų, tačiau veiklos pelnas buvo maždaug 1,0 mlrd. eurų ir pastebimai atsiliko nuo rinkos lūkesčių. Bendrovė nurodė, kad finansiniam rezultatui įtakos turėjo ir vienkartiniai veiksniai, įskaitant nuostolius bei vertės sumažėjimo pripažinimą kai kuriuose projektuose.

    Žaidimų versle fiksuotas aiškus konsolių paklausos atvėsimas: per ketvirtį „PlayStation 5“ pardavimai sumenko iki 1 500 000 vienetų, kai prieš metus siekė 2 800 000. „Sony“ paaiškina, kad vėlesnėje konsolės gyvavimo ciklo stadijoje pardavimai natūraliai stabilizuojasi, o vartotojų išlaidas vis dažniau perima skaitmeninės paslaugos ir turinys.

    Atminties kainos spaudžia pelningumą

    „Sony“ pabrėžia, kad atminties komponentų kainų šuolis tampa vienu svarbiausių iššūkių „PlayStation 5“ savikainai. Atmintis yra esminė konsolės dalis, o tiekimo ir kainodaros situaciją komplikuoja išaugusi duomenų centrų paklausa, susijusi su DI skaičiavimais.

    Bendrovė skaičiuoja, kad artimiausio laikotarpio prognozėse atminties brangimo poveikį pavyks apriboti iki maždaug 190 mln. eurų. Tačiau „Sony“ pripažįsta, kad aparatūros pelningumas išliks jautrus tam, ar pavyks užsitikrinti konkurencingas komponentų kainas ir stabilų tiekimą.

    Gelbėja jutikliai ir muzika

    Nors žaidimų aparatinės įrangos pardavimai ketvirtį krito iki maždaug 690 mln. eurų, bendrus rezultatus palaikė kiti segmentai. „Sony“ išskiria vaizdo jutiklių ir muzikos verslus, kuriuose paklausa išliko tvirtesnė ir padėjo kompensuoti silpnesnę konsolių kryptį.

    „Ketvirtąjį ketvirtį atminties rinkos sąlygų poveikis pamažu tapo labiau matomas, tačiau mūsų mobiliųjų jutiklių pardavimai viršijo prognozę dėl stiprių pristatymų pagrindiniam klientui“, – sakė „Sony“.

    Prognozė ir akcijų supirkimas

    „Sony“ nurodo, kad artimiausiais finansiniais metais grynasis pelnas turėtų augti apie 13 proc. iki maždaug 7,2 mlrd. eurų. Tuo pat metu bendrovė tikisi nežymaus pajamų sumažėjimo, nes dalyje rinkų vartotojų paklausa tampa atsargesnė, o gamybos grandinėje išlieka kainų svyravimai.

    Be to, „Sony“ paskelbė apie planus per metus supirkti savų akcijų už sumą iki maždaug 3,1 mlrd. eurų. Tokie sprendimai paprastai vertinami kaip signalas investuotojams, kad bendrovė siekia didinti akcininkams grąžinamą vertę net ir esant nevienodoms skirtingų verslų perspektyvoms.

  • Naudotų automobilių kainos pirmąkart šiemet krito, brangstant degalams auga elektromobilių paklausa

    Naudotų automobilių kainos pirmąkart šiemet krito, brangstant degalams auga elektromobilių paklausa

    Balandį naudotų automobilių kainos JAV smuko pirmą kartą nuo spalio, o pirkėjų dėmesys vis dažniau krypsta į senesnes transporto priemones ir elektromobilius. Tokią tendenciją fiksuoja „Cox Automotive“ skelbiamas „Manheim Used Vehicle Value Index“, atspindintis didmeninių aukcionų kainas.

    Indeksas balandį, palyginti su kovu, sumažėjo 1,6 proc., tačiau metinis pokytis išliko teigiamas ir siekė 1,8 proc. Tai signalas, kad rinka po aktyvaus pavasario sezono starto pradeda vėsti, nors kainos vis dar aukštesnės nei prieš metus.

    Brangstant degalams keičiasi pasirinkimai

    „Cox Automotive“ pabrėžia, kad pirkėjams vis svarbesnis tampa įperkamumas, todėl dalis jų sąmoningai renkasi senesnius automobilius. Kartu didėja susidomėjimas visiškai elektriniais modeliais, ypač kai degalų kainos kyla ir vairuotojai ieško būdų sumažinti kasdienes išlaidas.

    JAV automobilių asociacijos AAA duomenimis, balandžio pabaigoje vidutinė benzino kaina šalyje buvo apie 3,8 euro už galoną ir per metus padidėjo maždaug 1,0 euro. Vėliau vidurkis dar kilo iki maždaug 4,0 eurų už galoną, o tai skatina vartotojus persvarstyti automobilio pasirinkimą.

    „Artimųjų Rytų konfliktas tęsiasi jau du mėnesius, o degalų kainos šiemet pasiekė aukštumas ir nuo vasario pabaigos smarkiai išaugo“, – sakė „Cox Automotive“ vyriausiasis ekonomistas Jeremy Robbas.

    Elektromobilių kainos vis dar aukštos

    Elektromobilių kainos naudotų automobilių rinkoje išlieka gerokai didesnės už bendrą vidurkį. „Cox Automotive“ skaičiuoja, kad vidutinė naudoto elektromobilio skelbimo kaina yra daugiau nei 8 500 eurų didesnė nei visos rinkos vidurkis.

    Vis dėlto elektros pavaros modelių paklausa auga: „Manheim“ elektromobilių indeksas per metus pakilo 7,2 proc., o per mėnesį, palyginti su kovu, ūgtelėjo 1,4 proc. Rinkos dalyviai šią kryptį sieja su sparčiai brangstančiais degalais ir pirkėjų noru apsidrausti nuo kainų svyravimų.

    Kada pokyčius pajus pirkėjai?

    Didmeninių aukcionų kainų pokyčiai įprastai su laiku persikelia į mažmeninę rinką, todėl balandžio kritimas gali tapti užuomina dėl švelnesnio kainų spaudimo pirkėjams. „Cox Automotive“ prognozuoja, kad 2026 metais didmeninės naudotų automobilių kainos gali augti apie 2 proc. tempu, artimu istorinei normai.

    Šių metų pradžioje rinką papildomai įkaitino pirkimai už didesnes mokesčių grąžas, tačiau sezoninis impulsas silpsta. Jei degalų kainos išliks aukštos, tikėtina, kad elektromobilių segmentas išliks vienas aktyviausių, nepaisant aukštesnių kainų lygio.

  • Prancūzai smogia „X“: Elono Musko tyrimas peraugo į kriminalinį, minima ir „Grok“

    Prancūzai smogia „X“: Elono Musko tyrimas peraugo į kriminalinį, minima ir „Grok“

    Prancūzijos kibernetinių nusikaltimų tyrėjai išplėtė tyrimą dėl Elono Musko ir socialinio tinklo „X“: byla perkelta į kriminalinio tyrimo lygmenį, pranešė Paryžiaus prokuratūra. Tai reiškia, kad institucijos sieks įvertinti galimą baudžiamąją atsakomybę ir rinks papildomus įrodymus.

    Anot prokuratūros, Elonui Muskui ir buvusiai „X“ vadovei Lindai Yaccarino buvo išsiųsti šaukimai atvykti į apklausą balandžio 20 dieną. Teigiama, kad abu atsisakė atvykti ir atsakyti į pareigūnų klausimus.

    Tyrimo dėmesio centre atsidūrė įtarimai dėl galimo algoritminio turinio pateikimo manipuliavimo, kuris, skundų autorių teigimu, galėjo daryti įtaką Prancūzijos politiniams procesams. Taip pat tiriami kaltinimai, kad platformoje galėjo būti toleruojamas žalingas turinys, įskaitant Holokausto neigimą ir be sutikimo kuriamus seksualinio pobūdžio klastotus vaizdus.

    Kas minima tyrime

    Byloje minima ir „Grok“ – su „X“ siejamas pokalbių robotas, sukurtas Elono Musko dirbtinio intelekto bendrovėje „xAI“. Prokuratūra nurodo, kad tarp tiriamų epizodų yra skundai dėl to, kaip DI priemonės galėjo būti naudojamos kuriant ir platinant neteisėtą ar pavojingą turinį.

    Pastaraisiais metais Europos valstybės vis dažniau kelia klausimą, kiek technologijų platformos turi atsakomybės už algoritmų veikimą ir moderavimo sprendimus. Praktikoje tai reiškia griežtesnį požiūrį į rizikas, susijusias su dezinformacija, politine įtaka ir be sutikimo platinamu intymiu turiniu.

    Tarptautinis spaudimas platformoms

    Panašūs tyrimai dėl „X“ ir „Grok“ minimi ir kitose jurisdikcijose, o atskirą tyrimą yra pradėjusi ir Kalifornijos generalinio prokuroro tarnyba. Dalis šių tyrimų krypties sutampa: institucijos aiškinasi, ar bendrovės pakankamai užkardo klastotų intymių vaizdų plitimą, įskaitant ypač jautrias bylas, susijusias su nepilnamečių išnaudojimu.

    Viešojoje erdvėje šis konfliktas įgavo ir geopolitinį atspalvį. Skelbta, kad Jungtinių Amerikos Valstijų Teisingumo departamentas esą atsisakė padėti Prancūzijai tiriant „X“ ir E. Muską, o Prancūzijos veiksmus pavadino netinkamu kišimusi į amerikiečių verslą.

    Elonas Muskas anksčiau tyrimą yra pavadinęs politine ataka, ypač po to, kai Prancūzijoje buvo atlikti veiksmai, susiję su „X“ veikla Paryžiuje. Kol kas nei E. Musko atstovai, nei su juo siejamos bendrovės viešai detaliai nekomentavo naujausio sprendimo tyrimą perkelti į kriminalinį lygmenį.