Category: Technologijos

  • Naujas ES Kibernetinio saugumo aktas: JAV technologijų įmonėms gali grėsti ribojimai

    Naujas ES Kibernetinio saugumo aktas: JAV technologijų įmonėms gali grėsti ribojimai

    Europos Sąjungoje rengiamas atnaujintas Kibernetinio saugumo aktas gali paveikti ne tik Kinijos, bet ir JAV technologijų įmones. Tai pareiškė pagrindinė Europos Parlamento derybininkė dėl teisės akto peržiūros, Čekijos europarlamentarė Markéta Gregorová.

    Jos teigimu, taisyklės bus taikomos visiems tiekėjams, kurie veikia ES rinkoje, tačiau nesilaiko nustatytų reikalavimų. Europarlamentarė pabrėžė, kad įmonėms, kurios neįvykdys naujų prievolių, gali kilti realių pasekmių, įskaitant apribojimus dalyvauti tam tikrose tiekimo grandinėse.

    Kas keistųsi pagal siūlymą

    Europos Komisijos pateiktas pasiūlymas numato daugiau dėmesio skirti ne tik techniniams, bet ir vadinamiesiems netechniniams rizikos veiksniams, susijusiems su trečiosiomis šalimis. Praktikoje tai reikštų, kad ES institucijos ir nacionalinės priežiūros institucijos galėtų sistemiškiau vertinti, ar konkrečios kilmės šalies tiekėjai kelia papildomų kibernetinio saugumo grėsmių.

    Pagal šią logiką valstybė gali būti įvardyta kaip kelianti kibernetinio saugumo susirūpinimą, o joje įsikūrusios bendrovės būtų priskiriamos didelės rizikos tiekėjams. Tokia klasifikacija gali reikšti griežtesnius reikalavimus, papildomus auditų ir atitikties įrodymus arba ribojimus kritinės infrastruktūros ir viešųjų pirkimų grandinėse.

    Kodėl akiratyje atsiduria ir JAV

    Nors viešose diskusijose dažniausiai minimi Kinijos gamintojai, pastaruoju metu dalis Europos sostinių vis dažniau kelia klausimą dėl priklausomybės nuo JAV bendrovių teikiamų kritinių skaitmeninių paslaugų. Tai apima debesijos infrastruktūrą, kibernetinio saugumo sprendimus, ryšių bei tapatybės valdymo sistemas, nuo kurių priklauso tiek valstybės institucijos, tiek strateginiai sektoriai.

    Šiame kontekste pabrėžiama ir geopolitinė rizika: jei teisinė ar politinė aplinka trečiojoje šalyje sudaro prielaidas priverstiniam duomenų atskleidimui ar tiekimo nutraukimui, tai gali būti vertinama kaip sisteminis pavojus. Dėl to ES siekia turėti aiškesnį vertinimo mechanizmą ir daugiau svertų, jei rizika laikoma per didele.

    Signalas po DSA ir kryptis į europines alternatyvas

    Gregorová taip pat atkreipė dėmesį, kad dalies JAV bendrovių santykis su ES reguliavimu nėra pavyzdinis, o tai, jos vertinimu, turėtų būti perspėjimas ir kibernetinio saugumo srityje. Ji leido suprasti, kad ankstesnė patirtis, įgyvendinant Skaitmeninių paslaugų aktą, rodo, jog atitiktis ES taisyklėms ne visada užtikrinama sklandžiai.

    Tuo pačiu ES valstybės narės vis aktyviau kalba apie poreikį stiprinti europines technologines alternatyvas, ypač ten, kur sprendimai tampa kritiškai svarbūs viešajam sektoriui ir saugumui. Kibernetinio saugumo aktas šiame paveiksle matomas kaip instrumentas, galintis nustatyti aiškesnes žaidimo taisykles tiek vietos, tiek tarptautiniams tiekėjams.

    Kol kas teisės akto peržiūra tebėra derybų etape, todėl galutinės formuluotės ir konkrečios priemonės dar gali keistis. Vis dėlto kryptis aiški: ES nori daugiau kontrolės vertinant tiekimo grandinių patikimumą, o didžiosioms technologijų bendrovėms tai gali reikšti naują atitikties kartelę Europoje.

  • „PKP Intercity“ pradėjo bilietų prekybą į Kroatiją: kainos nuo 45 eurų, reisų – daugiau

    „PKP Intercity“ pradėjo bilietų prekybą į Kroatiją: kainos nuo 45 eurų, reisų – daugiau

    Lenkijos vežėjas „PKP Intercity“ pradėjo prekiauti bilietais į sezoninį maršrutą į Kroatiją, kuriuo šią vasarą vėl važiuos traukinys „Adriatic Express“. Pirmasis reisas numatytas birželio 26 dieną, o maršrutas bus vykdomas iki vasaros sezono pabaigos.

    Traukinys iš Lenkijos važiuos į Rijeką Kroatijoje ir Koperį Slovėnijoje. Vežėjas skelbia, kad šiemet reisų dažnis didinamas, todėl vietų pasiūla turėtų būti gerokai didesnė nei pernai, kai bilietai išgraibstyti itin greitai.

    Bilietų kainos ir klasės

    Mažiausios kainos į šį maršrutą prasideda nuo maždaug 45 eurų už sėdimą vietą, priklausomai nuo įlaipinimo stoties ir pasiūlos. Iš kai kurių miestų kaina gali būti mažesnė, tačiau ankstyvas pirkimas išlieka svarbus, nes pigiausių bilietų kiekis ribotas.

    Kelionei siūlomos antros klasės sėdimos vietos ir miegamojo tipo sprendimas su gultais, kuris kainuoja brangiau. Toks pasirinkimas paprastai aktualus keliaujant per naktį, ypač kai maršrutas trunka beveik visą parą.

    Daugiau reisų ir daugiau vietų

    „PKP Intercity“ nurodo, kad šį sezoną „Adriatic Express“ turėtų kursuoti šešis kartus per savaitę. Tai daugiau nei pernai, o pasiūlos didinimas siejamas su praėjusio sezono paklausa ir ribotu vietų skaičiumi.

    Vežėjo pateikiamais duomenimis, vietų skaičius šiemet padidintas 132 proc. Praktikoje tai reiškia daugiau vagonų ir lankstesnę pasiūlą skirtingoms kelionės kryptims, įskaitant atskirą vagoną į Koperį ir sprendimus keliaujantiems į Rijeką.

    Kiek trunka kelionė ir kada išvykstama?

    Skelbiama, kad kelionės trukmė šiemet turėtų būti šiek tiek trumpesnė. Pavyzdžiui, grįžimas iš Rijekos į Varšuvą planuojamas per 18 valandų 58 minutes, tai yra daugiau nei 40 minučių greičiau nei anksčiau.

    Pagal paskelbtą tvarkaraštį, iš Varšuvos traukinys turėtų išvykti 13:36 ir Rijeką pasiekti kitą dieną 10:04. Iš Rijekos išvykimas atgal planuojamas 19:06, o iš Koperio – 18:50.

    Šis maršrutas išlieka sezoninis, tačiau Lenkijoje viešai aptariamos ir galimybės ateityje užtikrinti ilgesnio laikotarpio ar net visų metų jungtį. Toks sprendimas priklausytų nuo tarptautinių susitarimų, infrastruktūros pralaidumo ir tvarkaraščių suderinimo keliose šalyse.

  • Istorinis garvežys gali grįžti į bėgius: renovacija brangi, o katilo meistrų Europoje – vienetai

    Istorinis garvežys gali grįžti į bėgius: renovacija brangi, o katilo meistrų Europoje – vienetai

    Lenkijoje vis rečiau pamatomi istoriniai garvežiai netrukus gali sulaukti dar vieno sugrįžimo į bėgius. Vroclave, šalia stoties Wrocław Główny, stovi garvežys TKt48-146, kurį atgaivinti ėmėsi geležinkelių entuziastų Klub Sympatyków Kolei.

    TKt48 serijos garvežiai buvo gaminami nuo XX amžiaus šeštojo dešimtmečio pradžios iki 1957 metų ir laikomi viena paskutinių PKP užsakytų garvežių serijų. Iš viso jų pagaminta mažiau nei 200 vienetų, o šiandien tinkamų eksploatuoti likę labai nedaug.

    Didžiausias galvos skausmas – katilas

    Pasak restauratorių, daugumą darbų jie gali atlikti savo jėgomis, tačiau tikroji kliūtis yra katilo remontas. Tai saugos požiūriu jautriausia garvežio dalis, todėl reikalingi sertifikuoti sprendimai, bandymai ir labai specifinės kompetencijos, kurių rinkoje trūksta.

    „Apie 90 proc. darbų galime padaryti patys, bet katilas reikalauja specialistų, kurių Europoje dabar yra labai mažai“, – sakė restauracijos iniciatyvos atstovai, kalbėdami apie projekto realybę.

    Vienas iš vertinimų už katilo remonto darbus Čekijoje siekė apie 230 000 eurų, o Vokietijoje įkainiai gali būti dar didesni. Dėl to projektui būtina ne tik savanorių pagalba, bet ir institucinis bei verslo palaikymas.

    Pagalbos tikimasi iš geležinkelių įmonių

    Restauratoriai tikisi, kad iniciatyvą parems ir Lenkijos geležinkelių sektoriaus įmonės, nes tokie projektai paprastai reikalauja ne vien finansų, bet ir prieigos prie dirbtuvių, detalių gamybos bei techninės ekspertizės. Tarp minimų partnerių yra Koleje Dolnośląskie, „PKP Intercity“ ir „PKP Polskie Linie Kolejowe“.

    TKt48 garvežiai kadaise pasiekdavo iki 80 kilometrų per valandą greitį ir buvo skirti keleiviniams bei mišriems maršrutams. Šiandien jų restauracija svarbi ne tik technikos paveldui, bet ir turizmui, nes istoriniai traukiniai dažnai tampa regioninių renginių ir muziejinių reisų traukos centru.

    Entuziastai saugo technikos paveldą

    Klub Sympatyków Kolei vienija geležinkelių istorijos gerbėjus, kurie laisvalaikiu prižiūri techniką ir organizuoja renginius. Klubo žinioje yra kelios dešimtys savaeigių ar traukiamų istorinių transporto priemonių, o TKt48-146 yra vienas ambicingiausių projektų.

    Jeigu katilo klausimas bus išspręstas, TKt48-146 galėtų papildyti retų eksploatuojamų garvežių gretas ir vėl pasirodyti Dolnosios Silezijos maršrutuose. Restauracijos sėkmė priklausys nuo finansavimo, specialistų prieinamumo ir techninių bandymų, kurie tokiems garvežiams yra privalomi.

  • Turkija tieks per 100 tūkst. dronų: „Pasifik Technology“ slepia, kam skirta milžiniška siunta

    Turkija tieks per 100 tūkst. dronų: „Pasifik Technology“ slepia, kam skirta milžiniška siunta

    Turkijos gynybos technologijų bendrovė „Pasifik Technology“ paskelbė pasirašiusi preliminarų susitarimą su neįvardyta valstybe dėl daugiau kaip 100 tūkst. bepiločių sistemų tiekimo. Sandoris išskirtinis mastu ir rodo, kad pigesni, masiškai gaminami dronai tampa kertiniu šiuolaikinių konfliktų elementu.

    Pasak bendrovės, paketas apima iš viso 101 035 platformas, skirtas veikti tiek ore, tiek ant žemės. Nurodoma, kad be FPV tipo atakos dronų į užsakymą įtraukti ir autonominiai sraigtasparniai, miniatiūrinės smogiamosios platformos bei žvalgybai ir paramai skirti antžeminiai sprendimai.

    Pagrindas – FPV kamikadzės

    Didžiausią užsakymo dalį sudaro MERKUT FPV tipo dronai kamikadzės, kurie pastaraisiais metais tapo vienu efektyviausių, bet palyginti nebrangių ginklų mūšio lauke. Skelbiama, kad ši platforma ore gali išbūti apie 20–30 minučių, o veikimo nuotolis siekia iki 8 kilometrų.

    MERKUT FPV komplektuojamas su termovizine kamera, todėl gali būti naudojamas ir naktį ar prastomis oro sąlygomis. Taip pat minimas automatinis detonacijos sprendimas su artumo jutikliais, kuris sumažina riziką, kad operatorius suklys paskutinėje atakos fazėje.

    Autonominiai sraigtasparniai ir antžeminės sistemos

    Į paketą įtraukti 10 bepiločių sraigtasparnių ALPIN, kurie, kaip teigiama, gali veikti autonomiškai be nuolatinės operatoriaus kontrolės. Skelbiama, kad jie gali gabenti iki 200 kilogramų krovinį, o tai praplečia panaudojimą nuo žvalgybos iki logistikos, evakuacijos ar galimo ginkluotės transportavimo.

    Taip pat minimas elektrinis mini sraigtasparnis DUMRUL, kurio privalumas – mažesnis triukšmo pėdsakas, apsunkinantis aptikimą. Nurodoma, kad jis gali veikti apie 120 minučių ir pasiekti iki 4 000 metrų aukštį, todėl tinka trumpo nuotolio žvalgybai, stebėjimui ir tikslesniems smūgiams.

    Be to, užsakyme numatyta 500 taktinės paskirties dronų kamikadzių DELI, tačiau jų parametrai detaliau neatskleidžiami. Kartu įtrauktos 500 autonominių antžeminių sistemų KORGAN, skirtų paramai ir žvalgybai, kurios leidžia mažinti karių buvimą pavojingiausiose zonose.

    Ką rodo tokio masto sandoris

    Neatskleidžiama nei pirkėja, nei galutiniai pristatymo terminai, tačiau toks kiekis signalizuoja apie masinio naudojimo taktiką. Pastaraisiais metais dronų karas išryškino, kad lemiamas tampa ne vien atskirų platformų techninis pranašumas, o gebėjimas greitai papildyti nuostolius ir užtikrinti nenutrūkstamą tiekimą.

    Analitikai vis dažniau pabrėžia, kad FPV dronai, termovizija, elektroninės kovos priemonės ir operatorių rengimas dabar sudaro vieną ekosistemą. Dėl to dideli kontraktai paprastai reiškia ne tik aparatų pirkimą, bet ir ilgalaikį komponentų, programinės įrangos, ryšio sprendimų bei mokymų poreikį.

    „Tokio masto užsakymai rodo, kad bepiločiai tampa ne pavienėmis priemonėmis, o pramoniniu tempu vartojamais resursais, kurių reikės nuolat“, – sakė gynybos technologijų rinką stebintis analitikas.

    Turkija pastarąjį dešimtmetį nuosekliai stiprina gynybos pramonę ir didina eksportą, o bepiločių segmentas yra viena sparčiausiai augančių krypčių. „Pasifik Technology“ sandoris šį trendą dar labiau išryškina: rinkoje vis svarbesnė tampa galimybė gaminti daug, greitai ir už konkurencingą kainą.

  • Rekordas per 10 metų: „mObywatel“ per sekundes leidžia užblokuoti dokumentus ir PESEL

    Rekordas per 10 metų: „mObywatel“ per sekundes leidžia užblokuoti dokumentus ir PESEL

    Lenkijoje pirmąjį 2026 metų ketvirtį į Dokumenty Zastrzeżone sistemą pateko 112 500 pranešimų apie prarastus ar rizikingus dokumentus. Tai asmens tapatybės kortelės, pasai ir vairuotojo pažymėjimai, o tokio masto šuolio Związek Banków Polskich nefiksavo nuo 2016 metų.

    Pagrindinis pokytį paskatinęs veiksnys – programėlė „mObywatel“, kurioje atsiradusi paslauga leidžia dokumentą užblokuoti praktiškai iš karto. Vietoje skambučių ar vizito banke, praradimas gali būti užregistruotas per kelias sekundes, todėl žmonės reaguoja greičiau.

    Kaip veikia dokumentų blokavimas

    Užregistravus praradimą „mObywatel“, informacija automatiškai perduodama į bankų naudojamą duomenų bazę. Ja naudojasi ne tik bankai, bet ir dalis telekomunikacijų operatorių bei kitos įstaigos, kurios tikrina dokumentų galiojimą.

    Praktinis rezultatas paprastas: subjektai, turintys prieigą prie sąrašo, neturėtų priimti užblokuoto dokumento kaip tapatybės patvirtinimo. Tai mažina riziką, kad svetimi asmenys pasinaudos pamestu dokumentu, pavyzdžiui, bandydami gauti finansines paslaugas.

    Ką rodo sukčiavimo skaičiai

    Pagal infoDOK duomenis, 2026 metų pirmąjį ketvirtį vidutinė vieno bandymo apgaule gauti kreditą suma siekė apie 4 100 eurų. Tai primena, kad tapatybės vagystės dažnai siejamos su realiais finansiniais nuostoliais, o greita reakcija tampa kritiškai svarbi.

    Šiame kontekste patogios skaitmeninės paslaugos daro tiesioginę įtaką statistikai: kuo lengviau pranešti apie praradimą, tuo daugiau žmonių tai padaro iškart. Dėl to auga užregistruotų blokavimų skaičius, tačiau kartu didėja ir prevencinis saugumas.

    PESEL blokavimas ir kasdienybė

    Be dokumentų, „mObywatel“ vartotojai gali užblokuoti ir PESEL numerį, kad jis nebūtų panaudotas paskoloms ar kitiems finansiniams veiksmams. Tokia apsauga ypač aktuali po duomenų nutekėjimų ar įtartinų bandymų prisijungti prie paskyrų.

    Skelbiama, kad PESEL blokavimas netrukdo kasdienėms paslaugoms, pavyzdžiui, tvarkant reikalus įstaigose ar gaunant sveikatos priežiūrą, o prireikus užblokavimą galima atšaukti. „mObywatel“ naudojasi daugiau nei 8 000 000 žmonių, tad tokios funkcijos daro apčiuopiamą poveikį visos šalies skaitmeniniam saugumui.

    Saugumo ekspertai nuolat pabrėžia, kad tapatybės apsauga prasideda nuo greito reagavimo: vos pastebėjus praradimą verta nedelsiant užblokuoti dokumentus, stebėti banko sąskaitas ir, jei būtina, informuoti institucijas. Skaitmeniniai įrankiai šį procesą supaprastina ir mažina laiko tarpą, kuriuo dažniausiai pasinaudoja sukčiai.

  • Robotams ir DI siūlo minimalų atlyginimą: ar naujas mokestis sustabdys masines atleidimų bangas?

    Robotams ir DI siūlo minimalų atlyginimą: ar naujas mokestis sustabdys masines atleidimų bangas?

    Darbo automatizavimas, kurį spartina robotai ir dirbtinis intelektas, vis dažniau pristatomas kaip didžiausias artimiausių metų iššūkis darbo rinkai. Rizika siejama ne su technologijų maištu, o su tuo, kad dalį užduočių įmonės perleis programiniams agentams ir automatizuotoms sistemoms, taip mažindamos etatų skaičių.

    Šiame kontekste viešojoje erdvėje vėl iškilo idėja apmokestinti mašinų atliekamą darbą, tarsi už jį būtų mokamas minimalus atlyginimas. Koncepcijos esmė paprasta: jei įmonė pakeičia žmogaus darbą robotu ar DI sprendimu, ji mokėtų papildomą mokestį, o surinktos lėšos galėtų finansuoti socialines priemones ar platesnį bazinių pajamų modelį.

    Minimalus atlyginimas robotams?

    Vienas šios krypties šalininkų, technologijų verslininkas Charlesas Radclyffe’as, siūlo mechanizmą, kurį vadina minimaliu atlyginimu robotams. Jo teigimu, politikai ir reguliuotojai dažnai neįvertina tempo, kuriuo DI jau dabar perbraižo biurų darbų procesus, todėl mokesčiai galėtų veikti kaip stabdis ten, kur automatizacija smogia stipriausiai.

    „Kiekvieną kartą, kai išrašome sąskaitą už mėnesį DI darbo, tai yra etatas, išimtas iš ekonomikos ir perkeltas į duomenų centrą“, – sakė Charlesas Radclyffe’as.

    Šalininkai pabrėžia, kad daugybė rutinių užduočių, pavyzdžiui, duomenų suvedimas, ataskaitų rengimas ar dokumentų apdorojimas, gali būti atliekamos per sekundes. Verslui tai reiškia greitą sąnaudų mažinimą, tačiau visuomenei kyla klausimas, kas nutinka vartojimui ir mokesčių bazei, jei vis daugiau žmonių praranda stabilias pajamas.

    Kodėl ginčas aštrėja dabar

    Diskusiją kaitina ir tai, kad didelės tarptautinės bendrovės, tokios kaip „Meta“, „Amazon“ ar „Microsoft“, per pastaruosius metus ne kartą skelbė apie restruktūrizacijas ir tūkstančius paveikusių sprendimų dėl darbo vietų. Net kai atleidimų mastas neauga, dažnas signalas yra įšaldomos naujos atrankos, o laisvos pozicijos nebeatkuriamos.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad produktyvumo augimas nebūtinai reiškia proporcingai didesnes algas, todėl didėja atotrūkis tarp technologinės pažangos naudos gavėjų ir samdomų darbuotojų. Šį reiškinį nagrinėja ir Economic Policy Institute, pabrėžiantis, kad ilgą laiką produktyvumo ir atlyginimų dinamika išsiskyrė, o dalis augimo naudos labiau atiteko kapitalui nei darbui.

    Tokioje aplinkoje mokesčio už automatizaciją šalininkai argumentuoja, kad dalis technologijų sukurto efektyvumo turėtų grįžti visuomenei per perskirstymo mechanizmus. Kritikai atsako, kad ankstyvas apmokestinimas gali sulėtinti inovacijas, mažinti konkurencingumą ir skatinti įmones investicijas perkelti į palankesnes jurisdikcijas.

    Alternatyva: automatizacija be atleidimų

    Kita stovykla pabrėžia, kad automatizacija nebūtinai reiškia masines atleidimų bangas. Pavyzdžiu dažnai nurodomos gamyklos ir biurai, kur DI naudojamas kaip pagalbininkas, o darbuotojai perkvalifikuojami, perimant aukštesnės pridėtinės vertės užduotis.

    „Nemanau, kad dabar tinkamas metas tai įrašyti į taisykles. Esame labai ankstyvoje stadijoje, skatinkime žmones tuo naudotis“, – sakė Oliveris Congeris.

    Praktikoje galimi keli scenarijai: nuo darbo našumo augimo, kai vienas darbuotojas prižiūri daugiau procesų, iki trumpesnės darbo savaitės ar dalies funkcijų atsisakymo. Dėl to vis daugiau ekspertų kalba, kad sprendimų paketas turėtų apimti ne tik mokesčius, bet ir aktyvias perkvalifikavimo programas, darbo teisės pritaikymą bei aiškesnes DI diegimo taisykles.

    Kol kas aišku viena: robotų ir DI įtaka darbo rinkai augs, o politinis ginčas dėl to, kaip paskirstyti automatizacijos naudą ir riziką, tik aštrės. Artimiausiais metais spręsis, ar bus renkamasi apmokestinti dalį automatizuoto darbo, ar didžiausias dėmesys teks mokymams ir perėjimo prie naujų profesijų finansavimui.

  • Populiariausias 2026 metų išmanusis telefonas nustebino tik vienu dalyku: kas užėmė TOP 10?

    Populiariausias 2026 metų išmanusis telefonas nustebino tik vienu dalyku: kas užėmė TOP 10?

    Rinkos tyrimų bendrovė „Counterpoint Research“ paskelbė naujausią pasaulinį perkamiausių išmaniųjų telefonų reitingą, apimantį 2026 metų pirmąjį ketvirtį. Pirmoji vieta didelių staigmenų neatnešė: lyderiu tapo „Apple“ „iPhone 17“.

    Skaičiuojama, kad bazinis „iPhone 17“ sudarė apie 6 proc. visų pasaulinių pardavimų per ketvirtį. Toks rezultatas rodo, kad pirkėjai dažnai renkasi ne tik brangiausius „Pro“ modelius, bet ir įprastą versiją, jei ji siūlo pakankamai juntamus atnaujinimus.

    „iPhone 17“ patrauklumą didino keli sprendimai, dėl kurių jis tapo artimesnis „Pro“ linijai. Tarp minimų patobulinimų – didesnis ekranas ir sklandesnis vaizdo atvaizdavimas su „ProMotion“.

    Antroje ir trečioje vietose atsidūrė „Apple“ „iPhone 17 Pro Max“ ir „iPhone 17 Pro“, kurių dalis siekė atitinkamai apie 5 proc. ir kiek mažiau. Nors šie modeliai išlieka brangūs, „Counterpoint Research“ duomenys rodo, kad aukštesnės klasės segmentas „Apple“ ekosistemoje išlaiko itin stiprią paklausą.

    Likęs dešimtukas taip pat buvo aiškiai dominuojamas dviejų prekės ženklų – „Apple“ ir „Samsung“. Tai atspindi platesnę tendenciją: pasaulinėje rinkoje aukštesnę kainą dažnai pateisina ilgesnis programinės įrangos palaikymas, tvirta ekosistema ir lengvesnis įrenginių perpardavimas.

    Į akis krito ir „Samsung“ strategija: tarp perkamiausiųjų pateko keli „Galaxy A“ serijos modeliai, o ne „Galaxy S“ flagmanai. Toks vaizdas rodo, kad „Samsung“ pardavimų variklis daugelyje rinkų yra vidutinės ir biudžetinės klasės telefonai, kuriuose pirkėjams svarbiausia kaina ir pakankama specifikacija kasdieniams poreikiams.

    Dešimtuko pabaigoje pasirodė ir vienas išskirtinis modelis iš kito gamintojo – „Xiaomi“ „Redmi A5“. Tai signalas, kad itin pigus segmentas vis dar turi didelę auditoriją, ypač ten, kur sprendimą lemia ne prekės ženklo prestižas, o kuo mažesnė galutinė suma už įrenginį.

    Šis reitingas išryškina dvi paralelias kryptis: „Apple“ atveju pardavimus į viršų tempia naujausi ir brangesni modeliai, o „Samsung“ atveju – masiniai, pigesni „Galaxy A“ serijos telefonai. Tikėtina, kad artimiausiais ketvirčiais konkurencija dar labiau persikels į vidutinę klasę, kur gamintojai varžysis dėl ekranų kokybės, baterijos ištvermės ir ilgalaikių atnaujinimų.

  • Trumpo administracija sugriežtina DI kontrolę: „Google“ ir „Microsoft“ modelius tikrins prieš startą

    Trumpo administracija sugriežtina DI kontrolę: „Google“ ir „Microsoft“ modelius tikrins prieš startą

    Kas keičiasi JAV politikoje

    JAV administracija ketina įtvirtinti praktiką, pagal kurią pažangūs dirbtinio intelekto modeliai būtų pateikiami valdžios ekspertams dar prieš oficialų jų pristatymą. Tokį bendradarbiavimą su JAV institucijomis patvirtino „Google“, „Microsoft“ ir „xAI“.

    Pagrindinis tikslas – anksti įvertinti rizikas nacionaliniam saugumui ir viešajam saugumui, kol nauji modeliai nepateko į plačią rinką. Tai rodo ryškesnį posūkį į griežtesnę technologijų sektoriaus priežiūrą.

    Kas ir kaip testuos modelius

    Modelių patikras planuojama vykdyti JAV Prekybos departamento struktūroje veikiančiame Dirbtinio intelekto standartų ir inovacijų centre CAISI, bendradarbiaujant su Nacionaliniu standartų ir technologijų institutu. Tikrinant bus vertinamas atsparumas kibernetinėms atakoms ir galimas pritaikymas kariniams tikslams.

    CAISI akcentuoja, kad nepriklausomas, griežtas vertinimas yra būtinas norint suprasti vadinamųjų pažangiausių DI sistemų poveikį ir jų keliamas grėsmes. Praktikoje tai reiškia bandymus, kurie gali apimti įvairias elgsenos ir saugumo patikras dar iki viešo paleidimo.

    „Nepriklausomas ir griežtas mokslinis vertinimas yra būtinas, kad suprastume pažangiausią DI ir jo pasekmes nacionaliniam saugumui“, – sakė CAISI vadovas Chrisas Fallas.

    Kodėl sprendimas priimtas dabar

    Diskusijas suaktyvino pastarojo meto susirūpinimas dėl itin galingų modelių galimybių, ypač kibernetinio saugumo srityje. Technologijų pažanga didina ne tik produktyvumą, bet ir riziką, kad įrankiai bus panaudoti įsilaužimams, dezinformacijai ar jautrių sistemų pažeidžiamumui išnaudoti.

    Šiame kontekste valdžios institucijoms svarbu turėti prieigą prie išankstinių versijų, kad būtų galima identifikuoti pavojingus scenarijus ir rekomenduoti papildomas apsaugas. Tai atitinka platesnę kryptį, kai valstybės siekia perkelti DI saugumo vertinimą iš reakcijos po incidentų į prevenciją.

    „Nė viena organizacija negali viena pati išspręsti šių iššūkių. Partnerystės su CAISI yra mūsų pastangų dalis, kuriant bendras metodikas, duomenis ir gebėjimus efektyviai testuoti DI“, – sakė „Microsoft“ atsakingo DI padalinio vadovė Natasha Crampton.

    Kartu JAV Gynybos departamentas atskirai plečia susitarimus su keliomis DI bendrovėmis dėl technologijų diegimo uždarose, jautriose tinklų aplinkose. Tai rodo, kad DI vertinimas tampa ne vien civiliniu reguliavimo klausimu, bet ir praktiniu saugumo infrastruktūros elementu.

    Kol „Microsoft“ ir dalis kitų rinkos dalyvių aktyviai komentuoja bendradarbiavimą, „Google“ viešų detalių pateikia mažiau, o „xAI“ į paklausimus ne visada reaguoja. Vis dėlto kryptis aiški: pažangūs DI modeliai JAV vis dažniau bus vertinami ne tik rinkoje, bet ir prieš patekdami į ją.

  • Ukraina „nulupo“ retą 2S4 „Tulipan“: tai vienas galingiausių Rusijos 240 mm minosvaidžių

    Ukraina „nulupo“ retą 2S4 „Tulipan“: tai vienas galingiausių Rusijos 240 mm minosvaidžių

    Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė Charkivo kryptimi sunaikinusios retą rusišką savaeigį 240 mm minosvaidį 2S4 „Tulipan“. Pasak ukrainiečių, ši sistema buvo naudojama apšaudyti gynybines pozicijas ir ypač tvirtus taikinius užnugaryje.

    Operacijoje svarbų vaidmenį atliko artilerijos žvalgyba: nustatytas taikinys ir perduotos koordinatės leido smogti tiksliai. Paviešintuose vaizduose matomas identifikavimo momentas ir vėlesnis sėkmingas smūgis į kovinę mašiną.

    Kuo išskirtinis 2S4 „Tulipan“

    2S4 „Tulipan“ laikomas didžiausiu serijiniu savaeigiu minosvaidžiu, sukurtu Sovietų Sąjungoje. Pagrindinė jo paskirtis – naikinti bunkerius, įtvirtinimus ir gerai įrengtus ugnies taškus, kai įprastai artilerijai pritrūksta galios ar efektyvumo.

    Ši technika buvo gaminama 1971–1979 metais, o jos 240 mm kalibras leidžia naudoti ypač sunkią amuniciją. Plačiai minima, kad standartinės skeveldrinės-fugasinės minos masė siekia apie 130 kilogramų, todėl smūgio efektas išlieka itin destruktyvus.

    Kodėl tokia netektis svarbi

    Ukrainos šaltiniai pabrėžia, kad nuo plataus masto invazijos pradžios pavyko sunaikinti tik kelis šio modelio vienetus, o kiekvienas praradimas Rusijai skausmingas. Priežastis paprasta: 2S4 yra senas modelis, kurio masinė gamyba seniai sustabdyta, tad atsargų papildymas iš naujo praktiškai neįmanomas.

    Dėl didelės vertės tokios sistemos paprastai saugomos itin griežtai, o jų veikimą fronto užnugaryje dažnai dengia oro gynybos priemonės. Tai reiškia, kad sėkmingam smūgiui reikia ne tik ugnies priemonių, bet ir tikslios žvalgybos bei tinkamai suderintų veiksmų.

    Ką tai rodo apie karo dinamiką

    Šis atvejis išryškina bendrą tendenciją: vis didesnę reikšmę įgauna žvalgybos ir tikslaus smūgio grandinė, kai taikinys aptinkamas, identifikuojamas ir sunaikinamas per trumpą laiką. Tokie veiksmai mažina galimybes išgabenti ar paslėpti brangią techniką, ypač kai ji dislokuota netoli fronto linijos.

    Nors 2S4 „Tulipan“ dėl savo paskirties dažnai siejamas su įtvirtinimų ir miesto mūšių niokojimu, jo panaudojimas reikalauja laiko ir logistikos. Todėl kiekvienas prarastas vienetas mažina Rusijos galimybes sutelkti išskirtinę ugnies galią konkrečiuose ruožuose, kur reikia laužyti stipriai įtvirtintą gynybą.

  • „OpenAI“ ruošia savo telefoną su „ChatGPT“: aiškėja lustas ir kada gali startuoti gamyba

    „OpenAI“ ruošia savo telefoną su „ChatGPT“: aiškėja lustas ir kada gali startuoti gamyba

    „OpenAI“, geriausiai žinoma dėl „ChatGPT“, svarsto žengti į išmaniųjų įrenginių rinką ir kuria savo telefoną. Apie planus viešai užsimenama tiekėjų grandinės kontekste, o vienu pagrindinių akcentų laikomos dirbtinis intelektas funkcijos pačiame įrenginyje.

    Šią informaciją siejama su analitiko Ming-Chi Kuo įžvalgomis, kuris dažnai remiasi komponentų tiekėjų ir gamybos partnerių duomenimis. Pasak jo, bendrovė esą jau dėlioja svarbiausių dalių tiekimą, o masinė gamyba galėtų prasidėti 2027 metų pradžioje, jei planai nesikeis.

    Kas galėtų išskirti telefoną?

    Teigiama, kad būsimame telefone gali būti naudojama speciali „MediaTek“ lustų versija, minima „Dimensity 9600“ linija. Šis procesorius dar nėra oficialiai pristatytas, o jo pasirodymas flagmanų segmente siejamas su 2026 metų antra puse.

    Vienas labiausiai aptariamų patobulinimų yra vaizdo apdorojimo dalis, vadinama vaizdo signalo procesoriumi, kuris galėtų geriau tvarkytis su HDR. Praktikoje tai reikštų tikslesnį realaus laiko vaizdo atpažinimą ir patikimesnį konteksto supratimą, kai DI analizuoja tai, ką mato kamera.

    Taip pat minima galimybė, kad luste būtų daugiau nei vienas neuroninių skaičiavimų blokas, skirtas DI užduotims. Toks sprendimas paprastai mažina vėlavimą, leidžia daugiau funkcijų vykdyti pačiame telefone ir sumažina priklausomybę nuo debesijos, kas svarbu tiek privatumui, tiek baterijos naudojimui.

    Kiek telefonų galėtų parduoti?

    Prognozuojama, kad 2027–2028 metais „OpenAI“ galėtų rinkai pateikti iki maždaug 30 mln. telefonų. Nors tai dar ne prilygtų didžiausiems pasaulio gamintojams, tokie skaičiai naujam žaidėjui būtų ambicingi ir reikštų rimtas investicijas į gamybą, logistiką bei platinimą.

    Vis dėlto vien „ChatGPT“ vardo gali nepakakti, kad telefonas taptų masiniu hitu. Rinkoje pastaruoju metu ryškėja tendencija, kad sėkmę lemia ne pavienės DI funkcijos, o jų integracija į kasdienius veiksmus, patikimas veikimas be ryšio trikdžių, privatumo valdymas ir aiški vertė vartotojui.

    Kol kas nėra patvirtintų techninių specifikacijų, kainos ar oficialios pristatymo datos. Dėl to informaciją reikėtų vertinti kaip ankstyvas indikacijas, o aiškesnis vaizdas turėtų atsirasti tik tuomet, kai pasirodys pirmieji oficialūs partnerystės ar produkto kūrimo patvirtinimai.