Category: Technologijos

  • Jungtinė Karalystė buria vidutines valstybes: mažinti DI kontrolės koncentraciją ir remti startuolius

    Jungtinė Karalystė buria vidutines valstybes: mažinti DI kontrolės koncentraciją ir remti startuolius

    Jungtinės Karalystės technologijų sekretorė Liz Kendall paragino vadinamąsias vidutines galias glaudžiau bendradarbiauti, kad dirbtinio intelekto kontrolė nebūtų sutelkta kelių žaidėjų rankose. Pasak jos, didėjanti koncentracija tampa ne tik ekonominiu, bet ir nacionalinio saugumo klausimu.

    Savo kalboje Londone Kendall pabrėžė, kad DI vis labiau lemia valstybių konkurencingumą, gynybos pajėgumus ir įtaką tarptautinėje arenoje. Tuo pat metu ji aiškino, kad ši kryptis neturėtų būti suprasta kaip atsitraukimas nuo artimos partnerystės su Jungtinėmis Valstijomis.

    DI suverenitetas be izoliacijos

    Kendall akcentavo, kad tikslas nėra užsidaryti ar atsisakyti tarptautinių investicijų, o sumažinti pernelyg didomą priklausomybę nuo kelių tiekėjų ir sustiprinti atsparumą strateginėse srityse. Ji siejo tai ir su ilgalaikiu sąjungininkų spaudimu daugiau investuoti į gynybą bei saugumą.

    „DI suverenitetas nėra izoliacionizmas ar bandymas užsitraukti tiltą ir veikti vieniems. Tai priklausomybių mažinimas ir atsparumo didinimas svarbiausiuose nacionaliniuose prioritetuose“, – sakė Liz Kendall.

    Ji taip pat teigė, kad raginimai stabdyti DI plėtrą būtų žalingi šalies interesams, nes globali konkurencija tik aštrėja. Kendall vertinimu, sprendimas turėtų būti ne pauzė, o aiškesnės taisyklės, pajėgumai ir investicijos į sritis, kuriose šalis gali turėti pranašumą.

    500 mln. svarų planas ir nauji pajėgumai

    Vyriausybė šį mėnesį pradėjo Suverenaus DI padalinį, kuriam numatyta 500 mln. svarų suma, tai yra apie 585 mln. eurų. Lėšos turėtų pasiekti britų DI startuolius per tiesiogines investicijas, dotacijas, viešuosius pirkimus ir kitas paramos priemones.

    Kendall nurodė, kad birželį planuojama pristatyti DI aparatinės įrangos planą, siekiant užsitikrinti didesnę dalį sparčiai augančio rinkos segmento. Ji pabrėžė mokslinių tyrimų stiprybes, kurios, pasak jos, gali padėti kurti naujos kartos efektyvesnius puslaidininkius, reikalingus DI sistemoms.

    Kalboje taip pat priminti ankstesni įsipareigojimai: 100 mln. svarų, arba apie 117 mln. eurų, tyrimams per Pažangiųjų tyrimų ir išradimų agentūrą, taip pat dar 100 mln. svarų, arba apie 117 mln. eurų, puslaidininkių įsigijimui viešiesiems duomenų centrams. Šie žingsniai pristatomi kaip pastangos didinti vietinius pajėgumus ir mažinti tiekimo grandinių rizikas.

    Saugumo vertinimai ir pozicija reguliavime

    Kendall teigė, kad Jungtinės Karalystės DI saugumo institutas dalysis gerąja praktika dėl DI vertinimo ir testavimo tarptautiniame susitikime liepos mėnesį. Tokio pobūdžio vertinimai vis dažniau laikomi būtina sąlyga, kai modeliai tampa galingesni ir turi didesnį potencialą būti panaudoti kibernetinėms atakoms ar dezinformacijai.

    Ji nurodė, kad šalies institucijos bendrauja su partneriais, tarp jų Prancūzija ir Vokietija, dėl metodikų ir standartų. Vis dėlto Kendall leido suprasti, kad Jungtinė Karalystė nėra nusiteikusi visiškai derintis prie Europos Sąjungos DI akto, teigdama, jog renkasi pragmatišką, o ne dogmatišką reguliavimo kryptį.

    Toks balansas atspindi platesnę diskusiją Vakarų valstybėse: kaip skatinti inovacijas ir investicijas, kartu ribojant rizikas, susijusias su duomenų sauga, kritinės infrastruktūros priklausomybėmis ir rinkos galios koncentracija. Kendall žinutė buvo aiški: daugiau pajėgumų namuose ir daugiau koordinacijos su sąjungininkais, bet be staigių žingsnių, kurie apsunkintų prieigą prie pažangiausių technologijų.

  • Džordžija siekia mažinti eiles: 68 proc. vairuotojo pažymėjimų vis dar tvarkoma gyvai

    Džordžija siekia mažinti eiles: 68 proc. vairuotojo pažymėjimų vis dar tvarkoma gyvai

    Džordžijos valstija Jungtinėse Valstijose daugelį metų plečia skaitmenines viešąsias paslaugas, tačiau vairuotojo pažymėjimo išdavimas ar atnaujinimas dažniausiai vis dar vyksta skyriuose. Valstijos Vairuotojų paslaugų departamentas skelbia, kad apie 68 proc. su pažymėjimais susijusių operacijų atliekama atvykus į aptarnavimo centrą.

    Tai reiškia, kad maždaug septyni iš dešimties klientų vis dar važiuoja į padalinį, ieško parkavimo vietos ir laukia eilėse net tada, kai daliai paslaugų jau seniai yra internetinė alternatyva. Departamentas dabar atvirai ragina gyventojus dažniau rinktis skaitmeninius sprendimus.

    Kur slypi skaičiai

    Departamento duomenimis, internetu šiuo metu atliekama apie 32 proc. vairuotojo pažymėjimo išdavimo ir su tuo susijusių operacijų, o likusi dalis tenka aptarnavimo centrams. Esant milijonams licencijuotų vairuotojų, toks pasiskirstymas natūraliai palaiko didelį lankytojų srautą ir nuolatines eiles.

    Džordžijos situacija nėra išskirtinė: daugelyje JAV valstijų analogiškos institucijos per pastarąjį dešimtmetį plėtė e. paslaugas, bet įpročiai keitėsi lėčiau nei technologijos. Vien tik galimybė atlikti veiksmą internetu dar nereiškia, kad gyventojai ja pasinaudos.

    Kaip skatinama rinktis internetą

    Departamento argumentas paprastas: interneto portalas veikia visą parą, todėl nereikia derintis prie darbo valandų, planuoti vizito per šventes ar imti laisvadienio. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai reikalingas tik įprastas atnaujinimas ar duomenų korekcija.

    Skatinimui taikoma ir finansinė priemonė: daugumai internetu atliekamų operacijų numatyta maždaug 5 eurų nuolaida, palyginti su aptarnavimu gyvai. Suma nėra didelė, tačiau reguliarioms paslaugoms ji tampa apčiuopiamu motyvu.

    Dar vienas akcentas, kurį pabrėžia departamentas, yra galimybė iš karto po internetinės operacijos atsispausdinti laikino pažymėjimo ar asmens tapatybės dokumento patvirtinimą. Nuolatinė kortelė vis tiek atsiunčiama paštu, bet laikinas dokumentas leidžia nelaukti ir išvengti vizito į skyrių.

    Departamentas taip pat teigia, kad sistemos sukurtos apsaugoti klientų duomenis, o pačiame portale pateikiamos nuoseklios instrukcijos dažniausioms operacijoms. Tiems, kuriems kyla sunkumų, numatytos pagalbos galimybės, tačiau tikslas išlieka tas pats: kuo daugiau standartinių veiksmų perkelti į skaitmeninį kanalą.

    Kodėl žmonės vis tiek eina į skyrius

    Didelę dalį srauto lemia įprotis ir pasitikėjimas gyvu aptarnavimu: daliai gyventojų patogiau klausimus spręsti akis į akį, ypač kai kalbama apie asmens duomenis. Kiti gali paprasčiausiai nežinoti, kad jų konkreti paslauga jau prieinama internetu, arba būti įsitikinę, jog internetinis kelias sudėtingesnis.

    Egzistuoja ir objektyvūs ribojimai: dalies paslaugų apskritai neįmanoma atlikti nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, kai būtina pirmoji identifikacija ar dokumentų patikra. Be to, skaitmeninė atskirtis išlieka reali, ypač regionuose, kur interneto prieiga ar skaitmeniniai įgūdžiai yra silpnesni.

    Valstijos institucijos tikisi, kad didesnis perėjimas prie internetinių operacijų sumažintų padalinių apkrovą ir trumpintų laukimo laiką tiems, kurie vis tiek privalo atvykti. Kartu tai galėtų mažinti administracines sąnaudas, nes nuotolinis aptarnavimas paprastai reikalauja mažiau resursų nei kiekvieno kliento aptarnavimas vietoje.

    Ar finansinė paskata, komunikacija ir patogesnės skaitmeninės procedūros realiai pakreips statistiką, parodys atnaujinti departamento duomenys artimiausiais metais. Kol kas skaičiai aiškūs: Džordžija turi veikiančias e. paslaugas, bet dauguma klientų vis dar renkasi eilę.

  • Indijoje raudonai nudažytas kelias turėjo gelbėti gyvūnus, bet sukūrė netikėtą šilumos salą

    Indijoje raudonai nudažytas kelias turėjo gelbėti gyvūnus, bet sukūrė netikėtą šilumos salą

    Indijos Madhja Pradešo valstijoje per Nauradehi laukinės gamtos draustinį einantis greitkelio ruožas buvo padengtas ryškiai raudonu termoplastiko sluoksniu. Sprendimas turėjo priversti vairuotojus instinktyviai sumažinti greitį ir taip mažinti gyvūnų žūtis susidūrus su transportu.

    Tačiau kartu išryškėjo nenumatytas padarinys: įkaitęs raudonas paviršius ėmė veikti kaip šilumos „kempinė“ ir suformavo vietinę šilumos salą. Tokiose vietose paviršiaus temperatūra tampa aukštesnė nei aplinkinių teritorijų, todėl keičiasi ir gyvūnų elgsena.

    Kaip turėjo veikti raudona danga

    Kelias buvo padengtas maždaug 5 milimetrų storio raudonu termoplastiko sluoksniu, kuris išsiskiria spalva ir atspindėjimo savybėmis. Eismo saugos specialistai tokį sprendimą sieja su psichologiniu efektu: ryški raudona spalva greičiau patraukia dėmesį nei įprasti kelio ženklinimo tonai.

    Prie tamsaus paros meto efekto prisideda ir didesnis dangos matomumas apšvietus žibintais, todėl vairuotojams signalas apie pavojingą ruožą tampa aiškesnis. Tokie bandymai dera ir su šiuolaikinėmis vairuotojo pagalbos sistemomis, kurios dažnai remiasi kelio ženklinimo atspindžiu ir kontrastu.

    Kodėl susiformavo šilumos sala

    Šilumos sala paprastai siejama su miestais, kur asfaltas, betonas ir stiklas sugeria saulės energiją ir ją ilgiau išlaiko. Panašus principas suveikė ir draustinio teritorijoje: tamsesnis, intensyvios spalvos paviršius gali labiau įkaisti nei šviesesnė aplinka.

    Įkaitęs kelio ruožas tapo aiškiai išsiskiriančiu šilumos šaltiniu, o tai ypač svarbu gyvūnams, kurie jautriai reaguoja į mikroklimato pokyčius. Dalis rūšių gali pradėti rinktis šiltesnes vietas poilsiui, o kitos, priešingai, vengti įkaitusių zonų, taip netiesiogiai keičiant jų judėjimo maršrutus.

    Ką tai reiškia apsaugai ateityje

    Šis atvejis primena, kad laukinei gamtai palanki infrastruktūra neapsiriboja vien avarijų prevencija. Net ir geranoriški sprendimai gali turėti šalutinių efektų, todėl vis dažniau kalbama apie būtinybę vertinti ne tik eismo saugos rodiklius, bet ir poveikį temperatūrai, triukšmui, šviesai bei gyvūnų migracijai.

    Praktikoje tai gali reikšti papildomas priemones: kitokios sudėties dangas, paviršiaus spalvos ir šiurkštumo optimizavimą, šešėliuojančias želdinių juostas, saugius praėjimus ar greičio kontrolę. Pagrindinė pamoka paprasta: infrastruktūros sprendimai gamtoje turi būti testuojami kompleksiškai, nes ekosistemos reaguoja į detales.

  • „Do Rzeczy“ debiutas „NewConnect“: akcijos startavo brangiau, bet sesijos viduryje krito 28 proc.

    Antradienį, balandžio 28 dieną, Lenkijos alternatyvioje biržos rinkoje NewConnect debiutavo žiniasklaidos bendrovės „Do Rzeczy“ akcijos. Prekybos pradžioje jų kaina siekė 52,8 zlotų, tačiau vėliau spaudimas parduoti sustiprėjo.

    Antroje sesijos dalyje, apie 14 valandą, akcijos buvo atpigusios beveik 30 proc. ir kainavo apie 40 zlotų, o prekybos apyvarta išliko nedidelė. Tokia dinamika naujuose debiutuose nereta, kai rinkoje trūksta likvidumo ir dalis investuotojų fiksuoja greitą pelną ar mažina riziką.

    Kas įvyko per debiutą?

    „Do Rzeczy“ šis pasirodymas buvo trečiasis NewConnect debiutas 2026 metais. Į prekybą buvo įtrauktos paprastosios vardinės A, A2, A3, B, D ir E serijų akcijos, įskaitant naujos emisijos D serijos 34 094 akcijas ir E serijos 19 771 akciją.

    Bendrovė anksčiau skelbė, kad per ankstesnes emisijas daugiau kaip 520 investuotojų jos plėtrai iš viso skyrė 3 mln. zlotų. Pagal dabartinius valiutų kursus tai sudaro maždaug 700 000 eurų.

    Kur bus nukreiptos pritrauktos lėšos?

    Pasak bendrovės, iš akcijų emisijų pritrauktos lėšos planuojamos naudoti kelioms kryptims: portalo plėtrai, skaitmeninės pasiūlos stiprinimui bei prenumeratos modelio auginimui. Taip pat numatyta investuoti į mokamo turinio pasiūlą, naujus vaizdo formatus, tinklalaides ir kitą multimediją.

    Į planus įtrauktas ir aktyvesnis turinio platinimas per socialinius tinklus bei VOD kanalus, technologiniai atnaujinimai, įskaitant automatizavimą ir personalizavimą. Pastaruoju metu tokie sprendimai vis dažniau siejami su DI taikymu redakciniuose procesuose, auditorijos segmentavime ir prenumeratos pasiūlymų optimizavime.

    Bendrovė taip pat deklaruoja ketinimus plėsti e. komercijos projektus ir diversifikuoti pajamas. Žiniasklaidos įmonėms tai ypač aktualu dėl spaudos reklamos svyravimų ir didėjančios konkurencijos dėl skaitmeninių prenumeratų, kur vartotojai vis dažniau renkasi kelis specializuotus šaltinius, o ne vieną universalų.

    Ką svarbu žinoti investuotojams?

    NewConnect laikoma rinka, kurioje dažniau sutinkami mažesni emitentai, o kainų svyravimai gali būti aštresni nei pagrindinėje Varšuvos biržos rinkoje. Mažesnė apyvarta debiuto dieną gali reikšti, kad keli didesni pavedimai turi disproporciškai didelę įtaką kainai.

    „Do Rzeczy“ yra savaitraščio „Do Rzeczy“, mėnraščio „Historia Do Rzeczy“ ir portalo DoRzeczy.pl leidėja. Bendrovė veikia nuo 2013 metų, o jos strateginis akcininkas yra PMPG Polskie Media, kotiruojama pagrindinėje Varšuvos vertybinių popierių biržos rinkoje.

  • Startavo CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 registracija: birželį Katovicuose – nauja apdovanojimų gala

    CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 organizatoriai pradėjo dalyvių registraciją į vieną didžiausių kibernetinio saugumo renginių Vidurio ir Rytų Europoje. Konferencija vyks 2026 metais birželio 15–16 dienomis Katovicuose, Tarptautiniame kongresų centre.

    Šių metų programoje atsiranda naujovė – CYBERSEC Awards apdovanojimų ceremonija ir vakarinė gala. Organizatoriai teigia, kad tai bus proga įvertinti komandas ir iniciatyvas, kurios realiai stiprina skaitmeninį atsparumą regione.

    Ko tikėtis iš programos

    Pagrindinė renginio tema – We are the firewall, pabrėžianti bendrą atsakomybę už sistemų, duomenų, procesų ir paslaugų saugumą. Programoje numatomos diskusijos apie geopolitikos įtaką kibernetiniam saugumui, technologinę suverenitetą ir kritinės infrastruktūros apsaugą.

    Daug dėmesio bus skiriama praktiniams klausimams: organizacijų atsparumo stiprinimui, rizikų valdymui, incidentų prevencijai ir reagavimui. Renginyje planuojamos ir EXPO erdvės, kuriose savo sprendimus pristatys saugumo technologijų kūrėjai.

    Aktualus blokas bus skirtas reguliavimui ir atitikčiai, ypač NIS2 direktyvos reikalavimams bei nacionaliniams kibernetinio saugumo sistemos pokyčiams. Tai tema, kuri daugeliui įmonių ir viešojo sektoriaus institucijų tampa ne tik IT, bet ir vadovybės bei rizikų valdymo darbotvarkės klausimu.

    DI, dezinformacija ir kadrų trūkumas

    Programoje numatytos sesijos apie DI – kaip verslo diegimų ir naujų pareigų reguliavimo srityje šaltinį, bet kartu ir kaip priemonę, kurią vis dažniau pasitelkia ir puolanti pusė. Kibernetinių incidentų tyrėjai vis dažniau fiksuoja automatizuotas atakas, socialinės inžinerijos kampanijas ir sukčiavimo scenarijus, kuriuos pagreitina generatyviniai įrankiai.

    Organizatoriai taip pat akcentuoja kovą su dezinformacija ir socialinės atsparos stiprinimą, nes informacinės operacijos vis dažniau persidengia su kibernetinėmis atakomis. Greta to, darbdaviai ir institucijos susiduria su specialistų trūkumu, todėl dėmesys bus skiriamas kompetencijų ugdymui, edukacijai ir sertifikavimui.

    „Sprendimai dėl technologinės suvereniteto, tiekimo grandinių saugumo, duomenų apsaugos ir veiklos tęstinumo šiandien priimami augant geopolitinei ir reguliacinei įtampai“, – sakė Aleksandra Helbin.

    Pasak organizatorių, konferencijoje laukiami viešojo sektoriaus, verslo, pramonės, gynybos, mokslo atstovai bei saugumo sprendimų tiekėjai. CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 organizatorius – Grupa PTWP.

    CYBERSEC Awards: kas bus apdovanojama

    CYBERSEC Awards sieks išskirti sprendimus ir žmones, kurie daro apčiuopiamą poveikį kibernetinio saugumo brandai. Apdovanojimų struktūra orientuota į inovacijas, organizacijų pasiekimus, edukaciją ir rezultatus incidentų valdymo srityje.

    Organizatoriai skelbia, kad apdovanojimai bus įteikiami per iškilmingą vakarą 2026 metais birželio 15 dieną. Tai turėtų tapti ir papildoma tinklaveikos erdve renginio dalyviams, ieškantiems partnerių, klientų ar specialistų.

  • Australijos vaizdai kuriami studijoje prie Varšuvos: kaip DI keičia filmų ir TV gamybą

    Virtualios gamybos technologijos ir dirbtinis intelektas vis greičiau keičia kino bei televizijos užkulisius: dalis to, ką žiūrovai laiko tikromis lokacijomis, šiandien gali būti sukurta studijoje. Apie tai diskutuota Europos ekonomikos kongrese Katovicuose, kur savo praktika dalijosi TVN „Warner Bros. Discovery“ atstovai.

    Pasak kūrėjų, didžiausias pokytis tas, kad daug darbo iš postprodukcijos persikelia į pasirengimą prieš filmavimą. Kruopščiau suplanavus scenas, vizualus ir fonus, filmavimo aikštelėje galima dirbti greičiau ir tiksliau, o iš studijos dažnai išeinama su beveik galutine vaizdo medžiaga.

    XR studija ir greitesnė gamyba

    Studijoje su XR technologijomis realiu laiku rodomi skaitmeniniai fonai ir aplinkos, todėl komanda gali filmuoti taip, tarsi būtų kitoje šalyje, nepalikdama paviljono. Toks modelis ypač naudingas serialams ir kasdienėms TV produkcijoms, kur svarbus greitis, o kelionių logistika kainuoja brangiai.

    „Virtualioje gamyboje praktiškai išeiname iš studijos su paruošta vaizdo medžiaga: postprodukcijos laikas didele dalimi persikelia į pasirengimą, todėl turime būti itin tiksliai pasiruošę“, – sakė Wiktor Przeorski.

    Kūrėjai pateikia paprastą pavyzdį: scenos, kurios anksčiau reikalavo filmavimo užsienyje, šiandien gali būti atkuriamos studijoje, kartu sumažinant kelionių, leidimų ir technikos pervežimo kaštus. Be finansinės naudos, tai leidžia išvengti ir dalies organizacinių kliūčių, pavyzdžiui, gatvių uždarymo filmavimams.

    DI nuo scenarijaus iki kadrų vizualizacijos

    Dirbtinis intelektas vis dažniau įtraukiamas dar ankstyvoje stadijoje, kai formuojamas siužetas ir dialogai. Studijų komandos kuria vidinius įrankius, paremtus atvirais modeliais ir apmokytus savo medžiaga, kad jie padėtų scenaristams ieškoti siužeto posūkių, nuoseklumo, išvengti pasikartojimų.

    „Pirmas žingsnis – parašome scenarijų, antras – pagal jį gauname vizualizaciją. Ji nėra šimtaprocentinis atspindys, bet daugeliu atvejų tai labai reali pagalba“, – sakė Wiktor Przeorski.

    Kitas etapas – automatiškesnis storyboard kūrimas ir greitesnės iteracijos, kai režisierius, operatorius ir dailininkai gali anksčiau pamatyti, kaip atrodys scena. Tokia praktika gali trumpinti gamybos ciklą, nes sprendimai dėl kadrų, apšvietimo ir aplinkos priimami dar iki filmavimo dienos.

    3D pasauliai, žaidimų patirtis ir kompetencijų trūkumas

    XR komandos akcentuoja, kad daug įkvėpimo atėjo iš žaidimų industrijos, kur 3D aplinkos kuriamos seniai, o darbo metodai leidžia greitai keisti detales. Tai atveria galimybę sukurti visiškai naują vietovę ar net fantastinį pasaulį, o ne tik „pakeisti foną“.

    „Galime sukurti visą trimatę realybę ir kiekvieną sceną perkelti į bet kurią vietą pasaulyje“, – sakė Michał Malinowski.

    Vis dėlto, pasak ekspertų, didžiausia kliūtis Lietuvoje ir regione dažnai yra ne technika, o žmonės: trūksta specialistų, gebančių dirbti su realaus laiko 3D kūrimo įrankiais, virtualios gamybos procesais ir tarpdisciplininėmis komandomis. Dėl to verslas vis aktyviau kalba apie partnerystes su universitetais, mokymo programas ir talentų pritraukimą.

    Diskusijoje taip pat pabrėžta, kad norint tapti regioniniu virtualios gamybos centru, svarbi ne tik studijų infrastruktūra. Reikalingas ilgalaikis finansavimo stabilumas, aiškios taisyklės ir patrauklios audiovizualinės paskatos, kad projektai būtų planuojami keleriems metams į priekį, o jauni kūrėjai kurtų startuolius vietoje, o ne išvyktų.

  • UE ruošia amžiaus patikrą socialiniuose tinkluose ir DI taisykles: ką tai reikš Lenkijoje ir verslui

    Europos Sąjunga artėja prie platesnio masto skaitmeninių taisyklių paketo: nuo amžiaus patikros socialiniuose tinkluose iki DI reguliavimo, kuris tiesiogiai palies tiek gyventojus, tiek įmones. Lenkijos Skaitmeninimo ministerijos vadovybė teigia, kad dalis sprendimų gali atsirasti dar iki kitų nacionalinių rinkimų, o pagrindiniai pokyčiai bus siejami su ES standartais.

    Europos Komisija yra paskelbusi planus pradėti bandomąją ES amžiaus patikros programėlės versiją 2026 metų liepos 1 dieną. Ši priemonė siejama su augančiu valstybių noru sugriežtinti nepilnamečių prieigą prie platformų ir turinio, kartu bandant išlaikyti aukštą privatumo kartelę.

    Vis dėlto dėl tokios programėlės kyla diskusijų: kaip užtikrinti, kad būtų patikrinamas tik amžius, o ne renkama perteklinė informacija, ir kaip išvengti centralizuoto jautrių duomenų kaupimo. Kartu svarstoma, ar sprendimas bus privalomas, ar veiks kaip rekomenduojamas standartas, kurį galės pasirinkti šalys ir platformos.

    Kaip veiks amžiaus patikra?

    Lenkijos viceministras dr. Dariuszas Standerskis Europos ekonomikos kongreso metu pabrėžė, kad pagrindinis ES instrumentas amžiaus patikrai išlieka Europos skaitmeninės tapatybės piniginė. Pasak jo, naujai pristatytas amžiaus patikros mechanizmas būtų papildomas kelias, o ne piniginės pakaitalas.

    „Kaip pagrindinį įrankį amžiaus patikrai socialiniuose tinkluose turėsime Europos skaitmeninės tapatybės piniginę, ir tai nesikeičia“, – sakė dr. Dariuszas Standerskis.

    Viceministro teigimu, tikėtina, kad atskira ES programėlė būtų skirta vien amžiui patvirtinti. Tai būtų alternatyva žmonėms, kurie nenori naudotis pilna skaitmeninės tapatybės pinigine, bet vis tiek turi turėti būdą patvirtinti, jog atitinka amžiaus ribojimus.

    Lenkijoje šis klausimas siejamas ir su nacionaliniais sprendimais: valdžios naudojama programėlė „mObywatel“ jau turi daugiau nei 11,5 mln. naudotojų, o ambicingas tikslas – 20 mln. naudotojų. Tačiau pripažįstama, kad dalis visuomenės gali vengti universalių skaitmeninių dokumentų, todėl siauresnė, tik amžiui skirta priemonė būtų kompromisas.

    Diskusijos dėl ribojimų nepilnamečiams

    Lenkijoje politinėje darbotvarkėje aptariamos idėjos riboti socialinių tinklų naudojimą jaunesniems nei 15 metų asmenims, o amžiaus patikrą sieti su europiniais skaitmeninės tapatybės sprendimais. Vis dėlto Skaitmeninimo ministerija viešai laikosi atsargesnės pozicijos, pabrėždama, kad dėl konkrečios amžiaus ribos sprendimai turi remtis tyrimais apie socialinių tinklų poveikį skirtingo amžiaus vaikams.

    Ministerijos atstovai akcentuoja, kad jų vaidmuo pirmiausia yra pateikti techninius įrankius ir rekomendacijas, o politiniai sprendimai dėl amžiaus ribų turėtų būti priimami įvertinus mokslinius duomenis. Toks požiūris atspindi platesnę ES kryptį: ieškoti priemonių, kurios mažintų žalą nepilnamečiams, bet kartu neįvestų perteklinių apribojimų visiems naudotojams.

    DI reguliavimas: įstatymas ir piaskovnica

    Kartu su amžiaus patikros diskusijomis Lenkijoje įsibėgėja DI reguliavimo įgyvendinimas nacionalinėje teisėje. Skelbiama, kad Seime turėtų prasidėti svarstymai dėl įstatymo, kuris perkeltų ES DI aktą į Lenkijos teisinę sistemą ir nustatytų priežiūros bei atsakomybės mechanizmus.

    Viceministro vertinimu, parlamentinis procesas gali užtrukti kelis mėnesius, o vienas svarbiausių tikslų – sukurti vadinamąją reguliacinę piaskovnicą. Tokia aplinka leistų įmonėms testuoti DI sprendimus prižiūrimoje, aiškias taisykles turinčioje erdvėje, sumažinant teisinę nežinią ir pagreitinant inovacijų diegimą.

    „Vyksta gamybiniai darbai ir sertifikavimo procesas. Viskas vyksta pagal terminus, o mes skaičiuojame laiką iki šių metų gruodžio“, – teigė dr. Dariuszas Standerskis.

    Reguliavimo kontekste aptariamas ir deepfake turinio klausimas: kaip užtikrinti skaidrumą, kai vaizdas ar garsas sugeneruotas DI, ir kaip tai atpažinti informacinės kampanijos ar rinkimų laikotarpiu. ES kryptis šioje srityje paprastai remiasi rizikos valdymu, aiškesnėmis pareigomis platformoms ir turinio žymėjimu, tačiau praktinis įgyvendinimas priklausys nuo nacionalinių institucijų pajėgumų ir pasirinkto modelio.

    Įmonėms tai reiškia dvigubą pokytį: viena vertus, atsiras aiškesnės taisyklės ir galimybė testuoti sprendimus reguliacinėje piaskovnicoje, kita vertus, teks įvertinti atitikties reikalavimus, ypač jei DI naudojamas jautriose srityse ar daro poveikį vartotojų teisėms. Gyventojams svarbiausia tema išlieka privatumas ir tai, ar amžiaus patikra bus įgyvendinama taip, kad platformos gautų tik minimalų patvirtinimą, o ne papildomus asmens duomenis.

  • Vietnamas kelia kartelę dirbtinio intelekto lenktynėse: ambicijos, griežtas įstatymas ir šešėlinės rizikos

    Vietnamas pastaraisiais metais vis aiškiau signalizuoja, kad dirbtinis intelektas jam nėra vien technologijų mada. Hanojus DI vystymą sieja su ekonomikos modernizavimu, produktyvumo šuoliu ir siekiu tapti viena ryškiausių Pietryčių Azijos valstybių skaitmeninėje rinkoje.

    Šalies kryptis išsiskiria tuo, kad greta investicijų ir eksperimentų diegiant DI į kasdienes paslaugas kuriama ir plataus užmojo reguliavimo bazė. Tačiau su tuo ateina ir klausimai dėl duomenų kontrolės, priežiūros technologijų bei užsienio technologinės priklausomybės.

    DI kaip ekonomikos variklis

    Vietnamas DI plėtrą remia per valstybines programas, mokslo ir inovacijų finansavimą bei pastangas pritraukti tarptautines kompanijas. Augantis startuolių skaičius ir DI sprendimų diegimas finansų, gamybos, sveikatos bei švietimo sektoriuose rodo, kad rinka bręsta greičiau nei daugelyje regiono valstybių.

    Praktikoje DI vis dažniau naudojamas klientų aptarnavime, rizikų vertinime, procesų automatizavime ir diagnostikoje. Tokios kryptys būdingos ir globalioms tendencijoms: didžiausią trumpalaikę grąžą verslui dažniausiai duoda ne futuristiniai projektai, o efektyvesni sprendimai realiuose procesuose.

    Didžiosios investicijos ir priklausomybė nuo infrastruktūros

    Vietnamas aktyviai vilioja technologijų gigantus ir stiprina vietinius čempionus, tačiau kritinis elementas lieka infrastruktūra: duomenų centrai, debesijos paslaugos ir didelio našumo lustai. Be jų didelių kalbos modelių kūrimas ir DI diegimas mastu tampa sunkiai įmanomas.

    Šioje vietoje ryškėja paradoksas: siekiant skaitmeninio suvereniteto, daug sprendimų vis tiek remiasi užsienio tiekėjų technologijomis. Tai reiškia, kad geopolitiniai ribojimai, eksporto kontrolė ar tiekimo grandinių sutrikimai gali tiesiogiai paveikti DI planų tempą ir kainą.

    Kita problema yra talentų trūkumas. Nors Vietnamas turi didelę jaunų specialistų bazę ir augančią IT bendruomenę, aukščiausios kvalifikacijos DI mokslininkų ir inžinierių pasiūla dažnai nespėja paskui ambicijas, o konkurencija su JAV ir Europos darbo rinka didina protų nutekėjimo riziką.

    Reguliavimas: apsauga ar kontrolės įrankis?

    Vietnamas siekia turėti aiškias DI taisykles ir signalizuoti investuotojams, kad rinka bus nuspėjama. Regiono kontekste tai išskirtina, nes dalis ASEAN valstybių dažniau remiasi rekomendacijomis ar gairėmis, o ne detaliais įstatymais.

    Vis dėlto griežtesnis reguliavimas neišvengiamai kelia klausimą, kam jis bus taikomas ir kas turės galutinį žodį dėl rizikos vertinimo. Jei priežiūra fragmentuota, o atsakomybės ribos miglotos, tai gali sukurti ne tik vartotojų apsaugos spragas, bet ir erdvę selektyviam taisyklių taikymui.

    Ypač jautri sritis yra sintetinis turinys ir vadinamieji gilieji padirbiniai, galintys veikti rinkimus, reputaciją ar viešąją tvarką. Tokie ribojimai daugelyje šalių laikomi būtinais, tačiau autoritarinėse ar pusiau autoritarinėse sistemose jie gali būti panaudoti ir kaip spaudimo priemonė politinei kritikai.

    „DI gali būti naudojamas produktyvumui kelti, bet kartu jis keičia galios balansą tarp piliečio, verslo ir valstybės“, – sako skaitmeninės politikos analitikai.

    Duomenys, biometrija ir viešasis saugumas

    Vienas didžiausių šiuolaikinio DI variklių yra duomenys, ypač didelio masto valstybės registrai ir biometriniai identifikatoriai. Tokios sistemos gali palengvinti viešųjų paslaugų teikimą, mažinti sukčiavimą ir greitinti administracinius procesus.

    Tačiau kartu jos kuria rizikas dėl masinio stebėjimo, profiliavimo ir netiesioginio socialinio reitingavimo. Net jei įstatymai formaliai riboja tam tikras praktikas, išimtys nacionalinio saugumo ar žvalgybos reikmėms dažnai tampa zona, kurioje DI panaudojimas visuomenei mažiausiai skaidrus.

    Papildomą įtampą kuria ir DI suderinamumo klausimas. Jei kalbos modeliai mokomi iš informacinės aplinkos, kurioje veikia cenzūra ar stipri naratyvų kontrolė, modeliai natūraliai atkartos tokią informaciją kaip dominuojančią, o tai paveiks atsakymų kokybę, požiūrių įvairovę ir visuomenės informavimą.

    Ką tai reiškia Europai ir verslui?

    Europos kompanijoms Vietnamas gali būti patrauklus dėl augančios rinkos, gamybos ir tiekimo grandinių ekosistemos bei valstybės noro sparčiai skaitmenizuoti ekonomiką. Praktinės galimybės dažniausiai atsiveria tose srityse, kur Europoje sukaupta kompetencija: atitiktis, rizikų valdymas, auditas, kibernetinis saugumas, kritinės infrastruktūros apsauga.

    Tačiau verslui būtina įvertinti ir rizikas: reikalavimus vietinei atstovybei, duomenų lokalizavimo taisykles, galimą reguliavimo nepastovumą bei reputacinius klausimus, jei DI sprendimai būtų panaudoti pertekliniam stebėjimui. Dalis projektų gali būti pelningi, bet reikalauti itin tvirto teisinio ir etinio pagrindo.

    Bendra kryptis aiški: Vietnamas bando vienu metu paspartinti DI diegimą, pritraukti kapitalą ir išlaikyti politinę kontrolę. Tokia kombinacija gali leisti greitai augti, tačiau ilgainiui lems, ar šalis taps savarankišku regiono DI centru, ar liks priklausoma nuo užsienio technologijų ir geopolitinių vėjų.

  • Australijos vaizdai studijoje prie Varšuvos: kaip DI ir XR keičia filmų gamybą Lenkijoje

    Australijos peizažai ekrane gali būti sukurti visai ne žemyne, o studijoje netoli Varšuvos. Tokį lūžį skatina XR virtualios produkcijos sprendimai ir dirbtinis intelektas, leidžiantys filmavimo aikštelėje iškart gauti beveik parengtą vaizdo medžiagą.

    Apie šias tendencijas kalbėta Europos ekonomikos kongrese Katovicuose, diskusijoje apie Studio XR TVN technologijas, sąveikas ir verslą. TVN Warner Bros. Discovery atstovai akcentavo, kad dalis darbų iš postprodukcijos vis labiau persikelia į preprodukciją.

    Kaip veikia virtuali produkcija

    Studijos komandos tikslas – kuo daugiau pasiruošimo atlikti dar prieš filmavimą, kad filmavimo dieną procesai būtų maksimaliai tikslūs ir greiti. Tokia schema leidžia taupyti laiką, mažinti logistikos kaštus ir imtis sudėtingesnių scenų, kurios anksčiau būtų kainavusios gerokai brangiau.

    „Virtualioje produkcijoje svarbu tai, kad praktiškai išeiname iš studijos su parengta vaizdo medžiaga. Didelė postprodukcijos dalis persikelia į preprodukciją, todėl turime būti itin tiksliai pasiruošę, kad filmavimo aikštelėje efektyvumas būtų kuo didesnis“, – sakė Wiktor Przeorski.

    Praktikoje tai reiškia, kad egzotiškos ar tolimos lokacijos gali būti atkuriamos ekranuose ir 3D aplinkose, o filmavimo komandai nereikia vykti į užsienį. Tai mažina kelionių sąnaudas, leidimų, transporto ir filmavimo vietų koordinavimo naštą.

    DI nuo scenarijaus iki kadrų planavimo

    DI vis dažniau naudojamas ne tik vaizdams generuoti, bet ir kūrybiniams procesams paremti. Studio XR TVN pristatė vidinį įrankį, paremtą atvirojo kodo modeliais ir apmokytą studijos turimais duomenimis, kuris padeda scenaristams ieškoti siužeto krypčių ir vengti pasikartojančių scenų.

    Kitas žingsnis – automatinis storyboard generavimas, kai tekstinis scenarijus paverčiamas vizualiais kadro eskizais. Tai paspartina komandos susikalbėjimą, leidžia anksčiau pastebėti rizikas ir tiksliau planuoti filmavimo dienos sprendimus.

    „Turime pirmą žingsnį – rašome scenarijų, o antrą – pagal scenarijų kuriama vizualizacija. Ji nėra šimtaprocentinis atspindys, tačiau didele dalimi tai reali pagalba“, – aiškino Wiktor Przeorski.

    3D pasauliai ir ryšys su žaidimų industrija

    Pasak Michał Malinowski, šiandien studija gali sukurti visiškai naują 3D aplinką ir perkelti veiksmą į bet kurią pasaulio vietą neišeidama iš paviljono. Kaip pavyzdys minėtas klientas, planavęs filmavimą Australijoje, tačiau pasirinkęs 3D aplinkos kūrimą studijoje Sękocine.

    Ekspertų vertinimu, DI pažanga trumpina aplinkų paruošimo ciklą: tai, kas anksčiau užtrukdavo mėnesius, vis dažniau padaroma per dienas. Tam ypač padeda praktikos, atėjusios iš žaidimų kūrimo, kur realaus laiko varikliai tapo kasdienybe.

    Kartu didėja ir poreikis naujoms kompetencijoms, kur susikerta menas, technologijos ir inžinerija. TVN Warner Bros. Discovery atstovai atkreipė dėmesį į specialistų trūkumą, ypač srityse, susijusiose su realaus laiko 3D aplinkomis ir virtualia produkcija.

    „Turime daug talentingų žmonių, bet privalome rasti būdų juos išlaikyti čia ir suteikti stabilumo, kad norėtų kurti savo projektus bei dirbti šalyje“, – teigė Wiktor Przeorski.

    Diskusijoje pabrėžta ir švietimo svarba: surengtas konkursas filmų mokyklų studentams, kuriame sukurti keli trumpi filmai per vieną filmavimo dieną. Tokios iniciatyvos, pasak organizatorių, padeda mažinti atotrūkį tarp tradicinės kūrybos ir skaitmeninių įrankių, kuriuos vis dažniau diktuoja rinka.

  • „Microsoft“ praranda „OpenAI“ DI išskirtinumą: „ChatGPT“ modeliai gali keliauti ir į „Amazon“, „Google“

    „Microsoft“ atsisako išskirtinių teisių į „OpenAI“ dirbtinio intelekto modelius ir produktus, pranešė „Reuters“. Tai atveria kelią „ChatGPT“ kūrėjui savo technologiją siūlyti ir kitose debesijos platformose, įskaitant „Amazon“ bei „Google“.

    Pasak „Microsoft“, partnerystės sutarties pakeitimas turi supaprastinti bendradarbiavimą ir suteikti abiem pusėms daugiau lankstumo. Bendrovė akcentuoja, kad didesnis „nuspėjamumas“ padės efektyviau kurti ir eksploatuoti didelio masto DI platformas.

    „Šiandien skelbiame sutarties pakeitimą, kuris supaprastins mūsų partnerystę ir tai, kaip dirbame kartu, remiantis lankstumu, tikrumu ir dėmesiu DI teikiamai naudai“, – teigė „Microsoft“.

    Po žinios apie pasikeitusias sąlygas „Microsoft“ akcijos ikiprekybinėje prekyboje smuktelėjo apie 1 proc. Investuotojai tokius pokyčius dažnai vertina per rizikų prizmę: ar „Azure“ išlaikys prioritetinį „OpenAI“ produktų kanalą ir kokia bus įtaka ilgalaikėms pajamoms iš DI ekosistemos.

    Pagal naujas sąlygas „Microsoft“ išlieka pagrindiniu „OpenAI“ partneriu debesijos srityje, o „OpenAI“ produktai pirmiausia turėtų būti teikiami per „Azure“. Išimtis numatoma tais atvejais, kai „Microsoft“ negalėtų užtikrinti reikalingų pajėgumų ar funkcionalumo ir nuspręstų jų nepalaikyti.

    Esminis pokytis tas, kad „OpenAI“ nuo šiol gali pasiūlyti savo produktus klientams pas bet kurį debesijos paslaugų teikėją. Praktikoje tai reiškia daugiau derybinės galios „OpenAI“ ir platesnį pasirinkimą įmonėms, kurios DI sprendimus nori diegti ten, kur jau veikia jų infrastruktūra.

    „Microsoft“ taip pat išsaugo licenciją „OpenAI“ intelektinei nuosavybei, susijusiai su modeliais ir produktais, iki 2032 metų. Vis dėlto ši licencija tampa ne išskirtinė, o tai sumažina „Microsoft“ galimybę vienai kontroliuoti, per kokius kanalus „OpenAI“ technologijos pasiekia rinką.

    Kartu pranešta ir apie dar vieną reikšmingą finansinį aspektą: „Microsoft“ nebeprivalės mokėti „OpenAI“ dalies nuo pajamų. Tai gali reikšti paprastesnę atsiskaitymo schemą, tačiau kartu rodo, kad partnerystė pereina į kitą brandos etapą, kai abi bendrovės siekia daugiau nepriklausomybės.

    „Nors šis pakeitimas supaprastina partnerystę, darbas, kurį atliekame kartu, išlieka ambicingas“, – pabrėžė „Microsoft“.

    Rinkoje šis sprendimas vertinamas platesniame kontekste: didžiosios debesijos platformos varžosi dėl DI klientų, o įmonėms tampa svarbu išvengti tiekėjo priklausomybės. Galimybė „OpenAI“ sprendimus diegti skirtinguose debesyse gali paspartinti konkurenciją ir sumažinti kliūtis DI projektams, ypač didelėse organizacijose.