Perkant naudotą automobilį istorijoje kartais atsiranda įrašas „szkoda całkowita“, lietuviškai dažniausiai vadinamas visiška žala. Tai nereiškia, kad automobilis automatiškai turėjo keliauti į metalo laužą, tačiau signalas rimtas: draudikas kadaise pripažino, jog remonto kaštai tampa neproporcingi.
Praktikoje visiška žala siejama su situacija, kai preliminarūs remonto darbai viršija automobilio vertę iki įvykio arba pasiekia sutartyje numatytą ribą. KASKO draudime tokios ribos dažnai apibrėžiamos sutarties sąlygomis, o civilinės atsakomybės atveju ginčai kyla dažniau, nes vertinimas remiasi metodikomis ir rinkos kainomis.
Kaip nustatoma visiška žala
Vertinant žalą paprastai skaičiuojama automobilio vertė iki eismo įvykio ir numatoma remonto sąmata, parengta pagal servisų įkainius, darbų apimtį ir detalių kainas. Tam dažnai naudojamos specializuotos vertinimo sistemos, pavyzdžiui, „Audatex“ ar „Eurotax“, kurios padeda standartizuoti skaičiavimus.
Problema ta, kad skaičiavimo prielaidos gali smarkiai pakeisti rezultatą. Jeigu remonto sąmata sudaroma pagal naujų originalių detalių kainas ir didelius įkainius, bendras skaičius gali „perlipti“ ribą, nuo kurios draudikui patogiau skelbti visišką žalą, o ne finansuoti remontą.
Kaip apskaičiuojama išmoka
Visiškos žalos atveju išmoka dažnai nustatoma pagal skirtumo principą: nuo automobilio vertės iki įvykio atimama likutinė vertė, t. y. kiek rinkoje vertas sudaužytas automobilis ar jo liekanos. Dėl likutinės vertės taip pat neretai kyla ginčų, nes ji priklauso nuo paklausos, komplektacijos, pažeidimų pobūdžio ir pardavimo kanalo.
Svarbu suprasti, kad išmoka neturi virsti nepagrįstu praturtėjimu, tačiau nukentėjusysis taip pat turi teisę gauti pagrįstą kompensaciją. Jei kyla įtarimų, kad automobilio vertė iki įvykio buvo sumažinta, o remonto sąmata dirbtinai išpūsta, verta prašyti detalaus skaičiavimo ir lyginti su nepriklausomu vertinimu.
Ar toks automobilis gali grįžti į kelią?
Įrašas apie visišką žalą pats savaime paprastai neuždraudžia automobiliui grįžti į eismą, jei jis sutvarkytas ir atitinka techninius reikalavimus. Lemiamas momentas yra reali techninė būklė, remonto kokybė ir tai, ar automobilis sėkmingai praeina privalomą techninę apžiūrą.
Vis dėlto pirkėjui toks įrašas reiškia didesnę riziką: galimi paslėpti geometrijos pažeidimai, nekokybiškai atkurta pasyvaus saugumo sistema ar neaiškios kilmės detalės. Todėl prieš pasirašant sutartį racionalu atlikti išsamią apžiūrą servise, patikrinti kėbulo matavimus ir paprašyti remonto dokumentų.
Jei draudikas jau pripažino visišką žalą ir jūs nesutinkate su išvada, dažnai galima pateikti pretenziją draudimo bendrovei. Tokiais atvejais svarbiausia turėti faktinį pagrindą: alternatyvią remonto sąmatą, nepriklausomo eksperto išvadą ir argumentus dėl automobilio rinkos vertės iki įvykio.
