CP v2

Category: Transportas

  • „Uber“ programėlėje – pirmos Europoje be vairuotojo kelionės: robotaksiai jau važiuoja Zagrebe

    „Uber“ programėlėje – pirmos Europoje be vairuotojo kelionės: robotaksiai jau važiuoja Zagrebe

    Kroatijos sostinėje Zagrebe pradėtos pirmos Europoje viešuose keliuose vykstančios visiškai be vairuotojo robotaksi kelionės. Paslauga veikia per „Uber“ programėlę, o projektą įgyvendina autonominio pavežėjimo startuolis „Verne“, kurį remia „Rimac“.

    Skirtingai nuo dalies bandomųjų sprendimų kitose Europos šalyse, čia automobilyje nėra saugos operatoriaus, galinčio perimti vairą. Važiavimą realiu laiku vykdo autonominio vairavimo sistema, o „Verne“ komandai palikta nuotolinė stebėsena ir operacijų kontrolė.

    Kas važiuoja ir kaip veikia

    Bandomosios kelionės vykdomos bendradarbiaujant su Kinijos autonominio vairavimo bendrove „Pony.ai“. Maršrutas driekiasi maždaug 22 kilometrus tarp „Verne“ būstinės ir miesto centro verslo rajono, įtraukiant ir Zagrebo oro uosto kryptį.

    Robotaksi pagrindu pasirinktas elektrinis krosoveris „Arcfox Alpha T5“. „Verne“ iš automobilio salono pašalino priekinę keleivio sėdynę, kad atsirastų daugiau vietos bagažui, o gale sėdintiems keleiviams įrengė didesnį ekraną kelionės informacijai ir pramogoms.

    Kodėl tai svarbu Europai

    Iki šiol dauguma Europos autonominio pavežėjimo bandymų rėmėsi saugos vairuotoju ar operatoriumi automobilyje, nes to reikalauja vietos taisyklės, draudimo sąlygos ir rizikos valdymo praktika. „Verne“ žingsnis atsisakyti operatoriaus rodo, kad technologija ir leidimų režimai kai kuriose rinkose artėja prie naujos brandos fazės.

    Robotaksi plėtra Europoje vyksta nevienodu tempu: miestai ir valstybės skirtingai vertina riziką, infrastruktūros pasirengimą ir atsakomybės paskirstymą avarijos atveju. Tokie projektai dažniausiai startuoja ribotomis teritorijomis, iš anksto apibrėžtais maršrutais ir griežtomis oro bei eismo sąlygomis.

    Kitas „Verne“ etapas

    „Verne“ anksčiau demonstravo specialiai robotaksi paslaugai kuriamą modelį su slankiojančiomis durimis, panoraminiu stogu ir dideliu salono ekranu. Bendrovė teigia, kad šis specialios paskirties automobilis vis dar kuriamas, o dabartinės kelionės yra svarbus žingsnis renkant duomenis ir tobulinant paslaugos patikimumą.

    Rinkoje didžiausias iššūkis išlieka ne tik technologinis, bet ir reguliacinis: reikia aiškių taisyklių dėl nuotolinės priežiūros, incidentų tyrimo, kibernetinio saugumo ir draudimo. Zagrebo bandymas taps svarbiu precedentu, kurį atidžiai stebės ir kiti Europos miestai bei pavežėjimo platformos.

  • Telefonas rankoje per perėją: kada gresia 65 eurų bauda ir ką sprendžia policininkas

    Telefonas rankoje per perėją: kada gresia 65 eurų bauda ir ką sprendžia policininkas

    Kelių eismo taisyklės pėstiesiems tiesiogiai nedraudžia laikyti telefono rankoje kertant pėsčiųjų perėją. Tačiau atsakomybė gali kilti tada, kai naudojimasis įrenginiu realiai sumažina galimybę stebėti kelią ir aplinką.

    Praktikoje pažeidimu dažniausiai laikomos situacijos, kai pėsčiasis rašo žinutes, naršo internete, žiūri vaizdo įrašus ar kitaip įsitraukia taip, kad nebekontroliuoja eismo. Svarbiausias kriterijus yra ne pats telefonas, o tai, ar žmogus dėl jo tampa neatidus ir nebegali laiku sureaguoti.

    Jeigu prieš žengiant į važiuojamąją dalį pėsčiasis padeda telefoną, nutraukia veiksmą ekrane ir pereidamas stebi eismą, vien tai, kad įrenginys liko rankoje, paprastai nelaikoma pažeidimu. Panašiai vertinamas ir pokalbis telefonu, jei žmogus toliau stebi situaciją ir elgiasi atsargiai.

    Atskirai nebaudžiama ir už tai, kad pėsčiasis per perėją eina su ausinėmis, tačiau rizika atsiranda, kai dėl jų ar telefono žmogus akivaizdžiai nebegirdi ar nemato, kas vyksta šalia. Tokiais atvejais pareigūnai vertina konkrečią situaciją ir elgesį, o ne patį faktą, kad naudojamas įrenginys.

    Už netinkamą naudojimąsi telefonu kertant važiuojamąją dalį gali būti skiriama 65 eurų bauda. Dažniausiai daugiausia aiškumo suteikia vaizdo medžiaga, pavyzdžiui, miesto stebėjimo kamerų įrašai ar automobilio vaizdo registratorius, kuriuose matyti, ar pėsčiasis iš tiesų buvo praradęs dėmesį.

    Sprendžiant dėl atsakomybės, reikšmės gali turėti ir kitos aplinkybės: ar žmogus nėjo degant draudžiamam šviesoforo signalui, neėjo neleistinoje vietoje, ar nesukėlė pavojaus sau ir kitiems. Tokiose situacijose pareigūnai paprastai vertina visą pažeidimų visumą, o ne vien telefoną rankoje.

    Jeigu pėsčiasis mano, kad bauda paskirta nepagrįstai, jis turi teisę jos nepriimti, o tuomet klausimas sprendžiamas teisme. Tokiu atveju vertinami visi surinkti įrodymai ir nustatoma, ar iš tiesų buvo pažeistos taisyklės.

  • Du automobiliai vienu metu rikiuojasi į vidurinę juostą: kas turi praleisti pagal taisykles?

    Du automobiliai vienu metu rikiuojasi į vidurinę juostą: kas turi praleisti pagal taisykles?

    Situacija, kai du automobiliai vienu metu iš kraštinių eismo juostų persirikiuoja į vidurinę, keliuose pasitaiko dažnai ir baigiasi ginčais po menkiausio šoninio kontakto. Nors vairuotojai kartais remiasi vadinamąja dešinės rankos taisykle, reali atsakomybė pirmiausia siejama su saugiu persirikiavimu.

    Kelių eismo taisyklėse persirikiavimas laikomas manevru, kuris leidžiamas tik įsitikinus, kad jis nekels pavojaus ir netrukdys kitiems. Paprastai tariant, privaloma įvertinti, ar pasirinkta juosta yra laisva, ir ar į ją tuo pačiu metu nepretenduoja kitas eismo dalyvis.

    Jei vidurine juosta jau važiuoja automobilis, jis turi pirmumą abiejų kraštinių juostų vairuotojų atžvilgiu. Tokiu atveju abu norintys persirikiuoti privalo palaukti ir manevrą atlikti tik tada, kai tai galima padaryti saugiai, nepriverčiant kito vairuotojo staigiai stabdyti ar keisti trajektorijos.

    Sudėtingiausias atvejis yra tada, kai vidurinė juosta laisva, o du automobiliai iš kairės ir dešinės pradeda rikiuotis beveik tuo pačiu metu. Praktinis principas, padedantis greitai susiorientuoti, yra toks: pirmenybę dažniausiai turi transporto priemonė, esanti dešinėje pusėje, todėl iš kairės persirikiuojantis vairuotojas turėtų praleisti.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad vairuotojas iš dešinės gali pradėti manevrą nepažiūrėjęs į veidrodėlius ar neįvertinęs aklosios zonos. Pirmenybė neatleidžia nuo pareigos įsitikinti, kad persirikiavimas nesukels pavojaus, o saugiausias sprendimas abiem atvejais yra trumpai palaukti ir aiškiai parodyti ketinimą posūkio signalu.

    Dažna avarijos schema tokiose situacijose yra šoninis kontaktas, kai abu automobiliai jau būna dalinai įvažiavę į vidurinę juostą. Tuomet dažniausiai nukenčia veidrodėliai, sparnai, durys ar buferių kampai, o žymių pobūdis vėliau padeda atkurti, kuris automobilis kirto kito trajektoriją.

    Riziką smarkiai didina per vėlai įjungtas posūkio signalas arba jo nenaudojimas, ypač intensyviame sraute. Kelių policija ir vairavimo instruktoriai nuolat pabrėžia, kad posūkio signalas turi būti įjungiamas iš anksto, o prieš pradedant rikiuotis būtina ne tik pasižiūrėti į veidrodėlius, bet ir patikrinti akląją zoną.

    Greitkeliuose ir automagistralėse net nedidelis šoninis stuktelėjimas gali baigtis automobilio sumėtymu, smūgiu į atitvarus ar antrine avarija. Todėl, net jei atrodo, kad taisyklės jūsų pusėje, saugiausia taktika yra neskubėti, palaikyti atstumą, aiškiai komunikuoti signalais ir manevrą atlikti tik tada, kai nelieka abejonių dėl saugumo.

    Atskira tema yra vadinamasis užtrauktuko principas, taikomas tik tada, kai dėl susiaurėjimo ar kliūties eismas reikšmingai sulėtėja. Tokiais atvejais vairuotojai privalo įleisti automobilius paeiliui, tačiau tai nėra universali taisyklė, automatiškai sprendžianti bet kokį vienalaikį persirikiavimą į vidurinę juostą.

  • ADAC perspėja: dingus skaičiui 4 ant žieminės padangos, rizika išauga drastiškai

    ADAC perspėja: dingus skaičiui 4 ant žieminės padangos, rizika išauga drastiškai

    Vokietijos automobilių klubo ADAC specialistai išbandė neįprastą scenarijų: palygino naujas žiemines padangas su tomis, kurių protektorius nusidėvėjęs iki 4 mm ir iki 2 mm. Bandymuose vertintas stabdymas ir trauka ant sniego, stabdymas šlapioje dangoje bei atsparumas akvaplanavimui.

    Testui parinkti penki skirtingų segmentų modeliai, nuo biudžetinių iki premium klasės: „Bridgestone“, „Kumho“, „Linglong“, „Michelin“ ir „Vredestein“ žieminės padangos. ADAC pabrėžė, kad realiomis sąlygomis vairuotojams pavojingiausia tampa ne sniego danga, o šlapias asfaltas.

    Akvaplanavimas įvyksta tada, kai didėjant greičiui padangos protektorius nebespėja pašalinti vandens nuo kelio. Tarp gumos ir asfalto susidaro vandens plėvelė, automobilis praranda sukibimą ir gali elgtis tarsi važiuotų ledu.

    ADAC duomenys rodo aiškią ribą: kai protektorius nusidėvi iki 4 mm, akvaplanavimo rizika ryškiai padidėja. Važiuojant tiesiai akvaplanavimas su 4 mm protektoriumi pasireiškė esant maždaug 12 proc. mažesniam greičiui nei su nauja padanga, o su 2 mm protektoriumi skirtumas siekė apie 22 proc.

    Dar prastesni rezultatai fiksuoti posūkyje, kur sukibimas yra kritiškai svarbus. ADAC nurodo, kad posūkyje akvaplanavimo riba su 4 mm protektoriumi mažėjo apie 25 proc., o su 2 mm protektoriumi kritimas siekė net apie 55 proc.

    Skaičiai iliustruoja, kokia tai reikšminga rizika kasdienėje eismo situacijoje. ADAC pateikė pavyzdį, kad naujos padangos tiesiai akvaplanavo apie 93 km/h greičiu, o nusidėvėjusios iki 2 mm jau apie 77 km/h.

    Ant sniego skirtumai taip pat išryškėjo, nors ne visada buvo tokie drastiški kaip ant šlapios dangos. Stabdant sniege 4 mm protektoriaus padangoms prireikė apie 12 proc. ilgesnio kelio nei naujoms, o 2 mm protektoriaus padangoms skirtumas siekė apie 21 proc.

    Traukos testuose, kur matuotas laikas įveikti apsnigtą atkarpą, 4 mm padangos prarado apie 9 proc. efektyvumo, o 2 mm padangos apie 16 proc. Tai reiškia, kad net jei žiemos švelnesnės, nusidėvėjusios padangos prasčiau susitvarko su staigiais manevrais ir netikėtomis situacijomis.

    Ant sauso asfalto iki 4 mm riba dar gali neatrodyti kritinė, nes stabdymo kelias išliko panašus į naujų padangų. Tačiau esant 2 mm protektoriui, ADAC fiksavo apie 17 proc. ilgesnį stabdymo kelią, o tai ypač svarbu mieste ir greitkeliuose.

    ADAC pabrėžia, kad padangų gamintojai šią 4 mm ribą žino ir dažnai taiko papildomus nusidėvėjimo indikatorius. Kai kuriuose modeliuose protektoriuje būna skaičiai, dažniausiai 8, 6 ir 4, kurie atitinka protektoriaus gylį milimetrais.

    Jei skaičius 4 nebesimato, tai signalas, kad padangos apsauga nuo vandens ir sukibimas gali greitai blogėti. Kiti gamintojai naudoja papildomus TWI indikatorius, kurie padeda atskirti teisės aktų minimumą nuo saugumo rekomendacijų.

    Praktinė išvada paprasta: nors minimalus leistinas protektoriaus gylis daugelyje šalių yra mažesnis, žieminėms padangoms saugumo prasme dažnai rekomenduojama nebelaukti, kol protektorius priartės prie minimalių ribų. Ypač jei automobilis dažnai važiuoja greitkeliais, lyjant ar keičiantis orams, kur didžiausią grėsmę kelia vanduo ir staigūs sukibimo praradimai.

  • Neapmokėta bauda Lenkijoje gali baigtis areštu: štai kada skola keliauja į teismą

    Neapmokėta bauda Lenkijoje gali baigtis areštu: štai kada skola keliauja į teismą

    Lenkijoje kelių eismo baudos apmokėjimo terminas priklauso nuo to, kaip ji paskirta. Įprastai, kai vairuotojas baudą priima sustabdytas patikrinimo metu, ją reikia sumokėti per 7 dienas. Jei bauda skiriama nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, po fotoradaro užfiksuoto pažeidimo ar paliekama pranešimu prie automobilio, terminas dažniausiai siekia 14 dienų.

    Praktinis aspektas svarbus ir dėl baudos taškų. Jie Lenkijoje paprastai panaikinami po 12 mėnesių, tačiau šis laikotarpis skaičiuojamas nuo baudos apmokėjimo dienos. Vadinasi, delsiant sumokėti, taškai vairuotojo istorijoje gali išlikti ilgiau, nei tikimasi.

    Jeigu bauda neapmokama laiku, ji paprastai perduodama priverstiniam išieškojimui. Toks išieškojimas gali vykti per mokesčių administratorių, o skola gali būti išskaičiuojama iš gyventojo pajamų, pensijos ar permokėtų mokesčių grąžinimo sumos. Tam tikrais atvejais gali būti taikomas ir banko sąskaitos areštas, o prie pradinės sumos prisideda delspinigiai ir administravimo kaštai.

    Didžiausia rizika kyla tuomet, kai asmuo nuosekliai vengia sumokėti baudą, o priverstinis išieškojimas būna neveiksmingas. Tokiais atvejais byla gali pasiekti teismą, kuris pradeda vykdymo procesą ir gali spręsti dėl piniginės baudos pakeitimo kita sankcija. Kraštutiniais atvejais tai gali reikšti ir areštą.

    Lenkijos teisėje numatyta, kad pirmiausia teismas gali svarstyti piniginės baudos pakeitimą visuomenei naudingais darbais. Jei asmuo su tuo nesutinka arba vengia paskirtus darbus atlikti, teismas gali nuspręsti sankciją pakeisti areštu. Tokiais atvejais arešto trukmė paprastai siejama su nesumokėta suma ir įstatyme nustatytomis ribomis.

    Vairuotojams, ypač vykstantiems į Lenkiją ar dažnai ten keliaujantiems tranzitu, verta įsivertinti, kad neapmokėta bauda nėra tik formalumas. Laiku nesureagavus, finansinė prievolė gali virsti ilgalaike skola, o jos ignoravimas, priklausomai nuo situacijos, gali baigtis teisminiu procesu ir griežtesnėmis priemonėmis.

  • Teisės laikyti egzaminą kainos skiriasi kardinaliai: kiek 2026 metais kainuos teisės?

    Teisės laikyti egzaminą kainos skiriasi kardinaliai: kiek 2026 metais kainuos teisės?

    Vairuotojo pažymėjimo įgijimas 2026 metais gali kainuoti labai nevienodai, nes galutinę sumą lemia ne tik pasirinkta kategorija, bet ir mokyklos įkainiai, miesto dydis bei papildomos paslaugos. Pigiausiai paprastai atsieina mopedų kategorija AM, o brangiausiai kainuoja autobusų kategorija D, kuriai reikia daugiau mokymų ir aukštesnių reikalavimų.

    Didmiesčiuose kursai dažniausiai brangesni, nes vairavimo mokyklos patiria didesnes sąnaudas: nuo aikštelių nuomos iki instruktorių atlyginimų ir automobilių išlaikymo. Kainos taip pat skiriasi regionuose, todėl ta pati kategorija skirtingose vietovėse gali kainuoti pastebimai kitaip.

    Egzaminų kainos nevienodos

    Prie kursų kainos būtina pridėti valstybinių egzaminų mokesčius, kurie gali skirtis priklausomai nuo regiono. Praktikoje tai reiškia, kad net ir baigus analogišką kursą galutinė suma už teorijos ir praktikos egzaminus nebūtinai bus vienoda visoje šalyje.

    Tokią situaciją sustiprino pokyčiai, įsigalioję 2023 metais, kai sprendimai dėl valstybinių egzaminų įkainių buvo labiau susieti su regioniniais sprendimais. Dėl to vairuotojai, planuodami biudžetą, turi tikrinti ne tik mokyklų pasiūlymus, bet ir egzaminų kainodarą konkrečioje vietoje.

    Papildomos išlaidos dažnai pamirštamos

    Vairavimo kursai ir egzaminai paprastai nėra vienintelės išlaidos. Dažnai prisideda papildomos vairavimo pamokos, kurių prireikia norint sustiprinti įgūdžius prieš praktiką, taip pat privaloma medicininė pažyma.

    Dar viena neišvengiama eilutė yra paties dokumento pagaminimo mokestis ir nuotraukos, jei jų neturite. Šios smulkesnės išlaidos atskirai gali atrodyti nedidelės, tačiau bendrai dažnai reikšmingai padidina galutinę sumą.

    Kiek gali kainuoti B kategorija?

    Dažniausiai pasirenkamos B kategorijos atveju bendra galutinė suma, priklausomai nuo miesto ir papildomų pamokų skaičiaus, gali svyruoti nuo maždaug 980 eurų iki maždaug 1 400 eurų. Skirtumą dažniausiai sukuria kursų kaina, praktikos pamokų poreikis ir vietiniai egzaminų įkainiai.

    Ekspertai pataria prieš renkantis mokyklą vertinti ne tik pradinę kurso kainą, bet ir tai, kas į ją įskaičiuota: praktinių valandų skaičių, galimybę mokėti dalimis, vidinę tvarką dėl perlaikymų ir papildomų pamokų įkainių. Tai padeda realistiškiau suplanuoti biudžetą ir išvengti netikėtų išlaidų proceso viduryje.

  • „Waymo“ su „Lyft“ smogia „Uber“: autonominiai pavežėjimai jau Našvilyje, ką tai keičia?

    „Waymo“ su „Lyft“ smogia „Uber“: autonominiai pavežėjimai jau Našvilyje, ką tai keičia?

    Autonominiai pavežėjimai plečiasi

    „Alphabet“ valdoma „Waymo“ pradėjo siūlyti autonomines keliones Našvilyje per „Lyft“ programėlę. Tai reiškia, kad dalis gyventojų ir turistų kelionę gali užsisakyti įprastu „Lyft“ būdu, o maršrutą vykdys automobilis be žmogaus vairuotojo.

    „Waymo“ šiame mieste veikia ir per savo programėlę, tačiau partnerystė su „Lyft“ išplečia pasiekiamumą ir sumažina barjerą naujiems vartotojams. Bendrovės pabrėžia, kad klientams netaikomas papildomas mokestis vien dėl to, kad atvyksta autonominis automobilis.

    Kaip tai veikia „Lyft“ naudotojams

    „Lyft“ teigimu, keleiviai užsako įprastus kelionės variantus, o sistema parenka automobilį pagal vietą ir prieinamumą „Waymo“ aptarnaujamoje zonoje. Šiuo metu paslauga apima svarbiausias Našvilio teritorijas, įskaitant miesto centrą ir kelis tankiau apgyvendintus rajonus.

    Svarbi detalė ta, kad naudotojai gali atsisakyti autonominės kelionės ir rinktis automobilį su žmogumi vairuotoju. Tokia pasirinkimo galimybė laikoma esmine, nes daliai keleivių pasitikėjimas technologija dar tik formuojasi.

    Užkulisiai: vienas parkas, atskira priežiūra

    Nors užsakymas vyksta skirtingose programėlėse, „Waymo“ automobiliai veiks kaip vienas bendras parkas, aptarnaujantis tiek „Waymo“, tiek „Lyft“ klientus. Kasdienę eksploataciją, įkrovimą, valymą ir parko logistiką Našvilyje prižiūrės „Lyft“ dukterinė įmonė „Flexdrive“.

    Planuojama, kad mieste bus atidaryta apie 7 400 kvadratinių metrų dydžio bazė, skirta autonominių automobilių priežiūrai ir pasirengimui darbui. Tokia infrastruktūra yra kritiškai svarbi, nes autonominių taksi patikimumą lemia ne tik programinė įranga, bet ir operacinė disciplina.

    Įtampa autonominių taksi rinkoje

    Partnerystė su „Lyft“ vyksta tuo metu, kai „Waymo“ santykiai su „Uber“ atrodo vis labiau trapūs. Žiniasklaidoje skelbta, kad „Waymo“ planuoja iki 2028 metų nutraukti išskirtinumą ir kai kuriose rinkose labiau remtis savo programėle, o ne tarpininkais.

    Tuo pat metu „Uber“ aktyviai plečia partnerystes su skirtingais autonominio vairavimo technologijų tiekėjais ir gamintojais, siekdama neužstrigti priklausomybėje nuo vieno žaidėjo. Rinka artėja prie lūžio taško, kai svarbiausia tampa ne pažadai, o stabilus komercinis mastelis, saugumas ir kainodara.

    „Svarbiausia, už ką būsime labiausiai atsakingi, yra aukštas panaudojimas, nesvarbu, kurioje programėlėje vyksta užsakymas“, – sakė „Lyft“ vadovas Jeremy Bird.

    „Waymo“ skelbia, kad visiškai autonomines keliones be saugos vairuotojo jau siūlo keliolikoje JAV miestų. Bendrovė taip pat viešai yra nurodžiusi ambicingus tikslus didinti apmokamų kelionių skaičių, o plėtra į skirtingas klimato ir eismo sąlygas turinčias vietoves tampa svarbiu technologijos brandos testu.

  • Zebra ant dviračių tako klaidina: kada pirmumas pėsčiajam, o kada turi praleisti jis pats?

    Zebra ant dviračių tako klaidina: kada pirmumas pėsčiajam, o kada turi praleisti jis pats?

    Dviračių takai Lietuvoje dažnai įrengiami greta šaligatvių, todėl pėsčiųjų ir dviratininkų srautai nuolat kertasi. Dalis žmonių įsitikinę, kad bet kokia ant tako nupiešta zebra automatiškai reiškia pėsčiojo pirmumą, tačiau taip yra ne visada.

    Pirmiausia svarbu suprasti, kas laikoma oficialia pėsčiųjų perėja. Perėja yra tada, kai ji pažymėta atitinkamais kelio ženklais, o horizontalus ženklinimas ant dangos tik papildo informaciją, bet jos savaime nesukuria.

    Kada pėsčiasis turi pirmumą?

    Jei per dviračių taką įrengta pėsčiųjų perėja ir ji pažymėta kelio ženklu, dviratininkas privalo sulėtinti, prireikus sustoti ir praleisti pėsčiąjį. Tokiu atveju pėsčiajam leidžiama kirsti taką per perėją, tačiau jis vis tiek turi elgtis atsargiai ir įsitikinti, kad yra pastebėtas.

    Praktikoje pėsčiųjų perėjos per dviračių takus ne visur įrengiamos vienodai, todėl painiava kyla ten, kur žmonės vadovaujasi vien dažais ant asfalto. Saugiausia taisyklė pėsčiajam paprasta: jei nėra aiškių ženklų, nereikėtų aklai tikėtis, kad dviratininkas privalės sustoti.

    Kada zebra nereiškia perėjos?

    Miesto infrastruktūroje pasitaiko vietų, kur ant dviračių tako pažymėtos juostos ar išskirtas kirtimas, bet nėra perėją patvirtinančių kelio ženklų. Tokie sprendimai paprastai skirti atkreipti dėmesį ir padėti organizuoti srautus, tačiau teisiškai pėsčiajam jie ne visada suteikia pirmumo.

    Tokiose vietose pėsčiasis turėtų praleisti važiuojančius dviračius ir tik tada kirsti taką, kai tai saugu. Dviratininkas, savo ruožtu, privalo pasirinkti saugų greitį ir būti pasiruošęs netikėtam pėsčiojo žingsniui, nes konfliktinės situacijos čia dažniausios.

    Bendri pėsčiųjų ir dviračių takai

    Ten, kur pėstieji ir dviratininkai dalijasi tuo pačiu taku, eismo organizavimas remiasi abipuse pagarba ir atsarga. Tokiose atkarpose pėstieji paprastai turi pirmumą, o dviratininkai privalo judėti atsargiai, laikytis dešinės ir prireikus sumažinti greitį iki tokio, kad galėtų saugiai prasilenkti.

    Didžiausia rizika kyla, kai pėsčiasis į taką žengia neapsidairęs, o dviratininkas važiuoja per greitai. Po incidento atsakomybė vertinama pagal tai, kas pažeidė pareigas kelyje, todėl svarbu ne spėlioti, o vadovautis ženklais ir situacija.

    Policija nuolat primena, kad kertant važiuojamąją dalį ar dviračių taką negalima blaškyti dėmesio telefonu ar ausinėmis. Net ir turint pirmumą, saugumas priklauso nuo to, ar žmogus laiku įvertina greitį, atstumą ir tai, ar kitas eismo dalyvis jį mato.

  • Ar fotoradaras fiksuoja neprisisegtą diržą? Štai kada galite sulaukti baudos

    Ar fotoradaras fiksuoja neprisisegtą diržą? Štai kada galite sulaukti baudos

    Stacionarūs greičio matuokliai pirmiausia skirti fiksuoti greičio viršijimą ir važiavimą per raudoną šviesoforo signalą. Vien neprisisegtas saugos diržas paprastai nėra priežastis, dėl kurios įrenginys „suveiktų“ ir automatiškai užfiksuotų pažeidimą.

    Tokią sistemų paskirtį apibrėžia ir kelių eismo kontrolę reglamentuojančios taisyklės: automatinė kontrolė orientuota į pažeidimus, kuriuos galima patikimai identifikuoti pagal eismo situaciją ir matavimo duomenis. Todėl vairuotojas, važiuojantis leistinu greičiu, vien dėl neprisisegto diržo paprastai negaus pranešimo iš automatinių kontrolės sistemų.

    Vis dėlto modernūs greičio matuokliai technologiškai yra gerokai pažangesni nei senesnės kartos įrenginiai. Dalis jų gali vienu metu stebėti kelias eismo juostas, identifikuoti kelis automobilius, nuskaityti valstybinius numerius ir priskirti matavimo rezultatą konkrečiai transporto priemonei.

    Kai kuriuose modeliuose numatytos ir vaizdo analizės galimybės, kurios teoriškai leistų atpažinti vairuotojo rankoje laikomą telefoną ar neprisisegtą saugos diržą. Tačiau vien to, kad tokia funkcija egzistuoja techninėje specifikacijoje, nepakanka, kad ji būtų realiai taikoma automatinei baudų sistemai.

    Kad neprisisegtų diržų kontrolė veiktų automatiškai, reikėtų aiškių teisinių nuostatų, tinkamai sukalibruotos įrangos, standartizuotų reikalavimų nuotraukų kokybei ir procedūrų, kaip tokie vaizdai tikrinami. Praktikoje vertinimą apsunkina stiklo atspindžiai, drabužiai, diržo padėtis ar šešėliai, todėl klaidų rizika būtų didelė.

    Dėl to neprisisegtų diržų pažeidimas dažniausiai nustatomas tiesioginės kelių policijos patikros metu arba remiantis aiškiu vaizdo įrašu. Vairuotojui už važiavimą neprisisegus saugos diržo gresia 100 eurų bauda ir 5 baudos taškai.

    Atskirai atsako ir keleiviai: suaugęs keleivis, važiuojantis neprisisegęs, gali gauti 100 eurų baudą. Be to, vairuotojas atsako už tai, kad automobilyje vežami asmenys laikytųsi diržų naudojimo pareigos, todėl sankcijos gali būti taikomos ir jam, ypač jei automobilyje neprisisegę keli keleiviai.

    Jei greičio matuoklis užfiksuoja greičio viršijimą, nuotraukoje kartais gali matytis ir kiti galimi pažeidimai, pavyzdžiui, telefonas rankoje ar diržo nebuvimas. Tačiau automatinė byla paprastai pradedama dėl konkretaus užfiksuoto pažeidimo, o kitos aplinkybės savaime nereiškia, kad baudos bus automatiškai „sudėtos“.

    Automatinėse bylose pirmiausia nustatoma, kas vairavo transporto priemonę, todėl pranešimai paprastai siunčiami savininkui ar valdytojui. Toliau, patvirtinus vairuotojo tapatybę, priimamas sprendimas dėl baudos arba, jei kyla ginčas, byla gali būti nagrinėjama teisme.

    Naudojimasis telefonu vairuojant, kai įrenginį reikia laikyti rankoje, užtraukia 500 eurų baudą ir 12 baudos taškų. Jei pareigūnas sustabdęs nustato ir telefono naudojimą, ir neprisisegtą diržą, baudos skiriamos už abu pažeidimus, todėl bendra suma gali siekti 600 eurų, o baudos taškų skaičius išauga iki 17.

  • Neprisisegęs keleivis automobilyje: kas moka baudą ir kada vairuotojas gali išsisukti

    Neprisisegęs keleivis automobilyje: kas moka baudą ir kada vairuotojas gali išsisukti

    Prisegti saugos diržus automobilyje privalo visi – tiek vairuotojas, tiek keleiviai. Tačiau realiose situacijose klausimas, kas konkrečiai atsako ir kam skiriama bauda, nėra toks vienareikšmis, ypač kai keleiviai diržų nesisega sąmoningai.

    Pagal kelių eismo taisyklių logiką vairuotojas turi užtikrinti, kad vežami asmenys būtų vežami saugiai, todėl policija pirmiausia vertina vairuotojo pareigą nevažiuoti, jei keleiviai nesilaiko reikalavimų. Kartu atsakomybė gali tekti ir pačiam keleiviui, nes jis savo veiksmais pažeidžia pareigą segėti diržą.

    Praktikoje baudos gali būti skiriamos ir vairuotojui, ir keleiviui, priklausomai nuo aplinkybių. Jei pareigūnams akivaizdu, kad vairuotojas toleravo neprisegtus keleivius arba pats matė pažeidimą ir vis tiek važiavo, sankcija gali būti taikoma vairuotojui, o kai kuriais atvejais papildomai nubaudžiami ir keleiviai.

    Kita vertus, būna situacijų, kai vairuotojas gali išvengti atsakomybės už keleivių neprisegtus diržus. Jei vairuotojas aiškiai nurodė prisisegti, o keleiviai nurodymo nepaisė ir tai galima pagrįsti, pareigūnai gali spręsti bausti pačius pažeidėjus, t. y. keleivius, o ne vairuotoją.

    Vaikai automobilyje – griežčiausia atsakomybė

    Jei automobilyje vežami vaikai, atsakomybė vertinama griežčiau, nes nepilnamečiai patys negali prisiimti pareigos užtikrinti saugų vežimą. Tokiais atvejais atsakomybė paprastai tenka vairuotojui arba suaugusiajam, kuris faktiškai atsakingas už vaiko priežiūrą kelionės metu.

    Rizika kyla ne tik dėl neprisisegtų diržų, bet ir dėl netinkamai parinktos ar pritvirtintos vaikiškos kėdutės. Net ir trumpa kelionė mieste laikoma pilnaverčiu eismo dalyvavimu, todėl pareigūnai vertina, ar vaikas buvo vežamas pagal amžių ir ūgį atitinkančius saugos reikalavimus.

    Kada saugos diržai gali būti neprivalomi?

    Yra numatytos išimtys, kada saugos diržų segėjimas gali būti neprivalomas, tačiau jos taikomos tik aiškiai apibrėžtais atvejais. Dažniausiai minima situacija – medicininės kontraindikacijos, kai asmuo turi atitinkamą gydytojo patvirtinimą.

    Be to, kai kurioms profesijoms ar tarnyboms gali būti taikomos specialios išlygos, kai diržų segėjimas trukdytų atlikti pareigas. Vis dėlto tokios išimtys nėra bendro pobūdžio ir nereiškia, kad jų galima laikytis savo nuožiūra.

    Kodėl tai svarbu ne tik dėl baudos

    Nors piniginė bauda dažnai atrodo pagrindinis motyvas laikytis taisyklių, saugos diržai yra viena efektyviausių priemonių sumažinti sunkių sužalojimų riziką. Susidūrimo metu net ir nedidelis greitis gali sukelti smarkias perkrovas, o neprisisegęs keleivis tampa pavojumi ir sau, ir kitiems salone.

    Ekspertai nuolat pabrėžia, kad saugos diržai turi būti segimi taisyklingai, o peties juosta negali būti nuleista po pažastimi ar už nugaros. Tokie veiksmai iš esmės panaikina diržo naudą ir gali padidinti traumų tikimybę avarijos atveju.