Stacionarūs greičio matuokliai pirmiausia skirti fiksuoti greičio viršijimą ir važiavimą per raudoną šviesoforo signalą. Vien neprisisegtas saugos diržas paprastai nėra priežastis, dėl kurios įrenginys „suveiktų“ ir automatiškai užfiksuotų pažeidimą.
Tokią sistemų paskirtį apibrėžia ir kelių eismo kontrolę reglamentuojančios taisyklės: automatinė kontrolė orientuota į pažeidimus, kuriuos galima patikimai identifikuoti pagal eismo situaciją ir matavimo duomenis. Todėl vairuotojas, važiuojantis leistinu greičiu, vien dėl neprisisegto diržo paprastai negaus pranešimo iš automatinių kontrolės sistemų.
Vis dėlto modernūs greičio matuokliai technologiškai yra gerokai pažangesni nei senesnės kartos įrenginiai. Dalis jų gali vienu metu stebėti kelias eismo juostas, identifikuoti kelis automobilius, nuskaityti valstybinius numerius ir priskirti matavimo rezultatą konkrečiai transporto priemonei.
Kai kuriuose modeliuose numatytos ir vaizdo analizės galimybės, kurios teoriškai leistų atpažinti vairuotojo rankoje laikomą telefoną ar neprisisegtą saugos diržą. Tačiau vien to, kad tokia funkcija egzistuoja techninėje specifikacijoje, nepakanka, kad ji būtų realiai taikoma automatinei baudų sistemai.
Kad neprisisegtų diržų kontrolė veiktų automatiškai, reikėtų aiškių teisinių nuostatų, tinkamai sukalibruotos įrangos, standartizuotų reikalavimų nuotraukų kokybei ir procedūrų, kaip tokie vaizdai tikrinami. Praktikoje vertinimą apsunkina stiklo atspindžiai, drabužiai, diržo padėtis ar šešėliai, todėl klaidų rizika būtų didelė.
Dėl to neprisisegtų diržų pažeidimas dažniausiai nustatomas tiesioginės kelių policijos patikros metu arba remiantis aiškiu vaizdo įrašu. Vairuotojui už važiavimą neprisisegus saugos diržo gresia 100 eurų bauda ir 5 baudos taškai.
Atskirai atsako ir keleiviai: suaugęs keleivis, važiuojantis neprisisegęs, gali gauti 100 eurų baudą. Be to, vairuotojas atsako už tai, kad automobilyje vežami asmenys laikytųsi diržų naudojimo pareigos, todėl sankcijos gali būti taikomos ir jam, ypač jei automobilyje neprisisegę keli keleiviai.
Jei greičio matuoklis užfiksuoja greičio viršijimą, nuotraukoje kartais gali matytis ir kiti galimi pažeidimai, pavyzdžiui, telefonas rankoje ar diržo nebuvimas. Tačiau automatinė byla paprastai pradedama dėl konkretaus užfiksuoto pažeidimo, o kitos aplinkybės savaime nereiškia, kad baudos bus automatiškai „sudėtos“.
Automatinėse bylose pirmiausia nustatoma, kas vairavo transporto priemonę, todėl pranešimai paprastai siunčiami savininkui ar valdytojui. Toliau, patvirtinus vairuotojo tapatybę, priimamas sprendimas dėl baudos arba, jei kyla ginčas, byla gali būti nagrinėjama teisme.
Naudojimasis telefonu vairuojant, kai įrenginį reikia laikyti rankoje, užtraukia 500 eurų baudą ir 12 baudos taškų. Jei pareigūnas sustabdęs nustato ir telefono naudojimą, ir neprisisegtą diržą, baudos skiriamos už abu pažeidimus, todėl bendra suma gali siekti 600 eurų, o baudos taškų skaičius išauga iki 17.
Leave a Reply