Category: Uncategorized

  • Smocžio vaisiaus paslaptis: egzotiška pitaja žarnyną valo tarsi šepetys ir stiprina kūną

    Pitaja, dar vadinama smocžio vaisiumi, dažnai pristatoma kaip egzotiškas supermaistas. Ir ne veltui: ji ne tik atrodo įspūdingai, bet ir gali pastebimai pagerinti virškinimą. Žemiau – kuo pitaja ypatinga, kuo vertingos jos juodos sėklytės ir kaip šį vaisių valgyti, kad išnaudotumėte visą jo potencialą.

    Pitaja kilusi iš Centrinės ir Pietų Amerikos, tačiau šiandien dažniausiai auginama Vietname, Tailande, Indonezijoje ir Filipinuose. Ji priklauso kaktusinių šeimai, o jos žiedai prasiskleidžia tik naktį – dėl to angliškai kartais vadinama mėnulio gėle. Vaisius noksta ant kaktuso vijoklių ir turi kelias rūšis: dažniausiai sutinkama baltoji pitaja (rožinė žievė, baltas minkštimas) ir raudonoji pitaja (rožinė žievė, ryškiai purpurinis minkštimas). Rečiau pasitaiko geltonoji pitaja – su geltona žieve ir baltu vidumi, laikoma saldžiausia iš trijų.

    Vienas maždaug 300 gramų pitajos vaisius turi apie 60 kilokalorijų, tačiau yra gausus vitamino C, B grupės vitaminų, magnio, geležies ir kalio. Raudonoji pitaja taip pat turi betacianinų – natūralių pigmentų, suteikiančių intensyvią spalvą ir pasižyminčių antioksidaciniu poveikiu. Tyrimai rodo, kad reguliarus pitajos vartojimas gali padėti palaikyti imuninę sistemą, mažinti uždegiminius procesus ir teigiamai veikti cukraus apykaitą.

    Vis dėlto labiausiai pitaja išsiskiria poveikiu virškinimo sistemai – tai tema, kuri tampa vis aktualesnė žmonėms, sąmoningai besirūpinantiems žarnyno sveikata.

    Pitaja yra vienas geriausių natūralių skaidulų šaltinių tarp egzotinių vaisių. 100 gramų minkštimo gali būti apie 3–5 gramus skaidulų – tai panašu į kriaušių ar obuolių rodiklius ir gerokai daugiau nei bananuose ar arbūzuose.

    Tačiau svarbiausia pitajos stiprybė – smulkios juodos sėklytės, išsibarsčiusios po visą minkštimą. Jos turi tvirtą, netirpią luobelę, todėl per virškinamąjį traktą praeina beveik nepakitusios. Dėl to jos veikia tarsi natūralus šepetėlis: švelniai padeda „nuvalyti“ žarnyno sieneles nuo maisto likučių ir skatina peristaltiką. Tirpios skaidulos iš minkštimo ir netirpios skaidulos iš sėklų sukuria derinį, kuris vienu metu maitina žarnyno mikroflorą ir padeda fiziškai „pravalymui“.

    Juodos pitajos sėklytės naudingos ne vien dėl skaidulų. Jose yra omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių, kurios gali prisidėti prie širdies sveikatos ir padėti mažinti uždegiminius procesus organizme. Be to, sėklose yra augalinių baltymų ir natūralių aliejų, kurie gali palengvinti maisto slinktį žarnynu. Dėl to dalis žmonių virškinimo pagerėjimą pastebi jau po kelių dienų, reguliariai įtraukus pitają į mitybą.

    Pitajoje taip pat aptinkama oligosacharidų – prebiotikų, kurie tampa maistu naudingoms žarnyno bakterijoms, tokioms kaip Lactobacillus ir Bifidobacterium. Taigi pitaja palaiko ne tik mechaninį žarnyno darbą, bet ir sveikos, įvairios mikrofloros formavimąsi, susijusį su virškinimu, imunitetu ir net savijauta.

    Pitają galima valgyti labai paprastai – perpjauti per pusę ir minkštimą suvalgyti šaukšteliu. O jei norisi įvairesnių idėjų, štai keli praktiški būdai, kaip šį vaisių paversti kasdienio meniu žvaigžde.

    Smoothie dubenėlis su pitaja

    Sumaišykite trintuve šaldytą vienos raudonos pitajos minkštimą, vieną bananą ir šlakelį kokosų pieno. Supilkite į dubenį ir papuoškite granola, kivio riekelėmis, avietėmis, kokosų drožlėmis bei čija sėklomis. Dėl ryškios spalvos vaizdas įspūdingas, o skonis – kremiškas, gaivus ir natūraliai saldus.

    Tropinė salota su pitaja

    Pitajos minkštimą supjaustykite kubeliais ir sumaišykite su mango, avokadu, rukola bei pakepintais anakardžių riešutais. Apšlakstykite padažu iš laimo sulčių, šaukšto alyvuogių aliejaus ir trupučio medaus. Norint lengvo kontrasto, galima pabarstyti aitriųjų paprikų dribsniais. Ši salota tinka lengviems pietums arba kaip priedas prie keptų krevečių ar vištienos.

    Naminiai pitajos ledai

    Supjaustykite dviejų pitajų minkštimą ir užšaldykite bent 4 valandoms. Tuomet sudėkite į trintuvę, įdėkite 2 šaukštus graikiško jogurto ir 1 šaukštą medaus. Plakite, kol masė taps glotni, primenanti šerbetą. Patiekite iš karto, pabarstę smulkintomis pistacijomis arba juodojo šokolado drožlėmis.

    Pitaja – vaisius, kuriame dera ir skonis, ir nauda. Ji atrodo išskirtinai, turi mažai kalorijų, o kartu aprūpina organizmą vitaminais, antioksidantais, skaidulomis ir prebiotikais. Smulkios juodos sėklytės tampa natūraliu pagalbininku žarnynui, todėl smocžio vaisius daugeliui pelnytai tampa ne egzotika dėl grožio, o kasdieniu pasirinkimu dėl savijautos.

  • Graikės pila šį priedą į kavą: lieknina liemenį, gerina virškinimą ir saugo širdį

    Tahini – iš Artimųjų Rytų kilusi pasta, gaminama iš skrudintų sezamų sėklų. Tradiciškai ji naudojama įvairiems patiekalams pagardinti, tačiau gali būti valgoma ir viena – kaip padažas ar užtepėlė.

    Pastaruoju metu išpopuliarėjo paprastas įprotis, kurį esą renkasi ir graikės: į kavą įmaišyti šaukštelį tahini. Teigiama, kad toks derinys ne tik suteikia gėrimui išskirtinį, riešutinį skonį, bet ir gali prisidėti prie svorio kontrolės.

    Tahini vertinama dėl maistinių medžiagų gausos. Joje yra B grupės vitaminų, vitamino E, taip pat mineralų – magnio, kalcio, geležies, vario, fosforo ir seleno. Be to, ši pasta suteikia nesočiųjų riebalų rūgščių omega-6 ir omega-3, skaidulų bei antioksidantų, pavyzdžiui, flavonoidų ir fenolių.

    Manoma, kad reguliarus tahini vartojimas gali palankiai veikti lipidų profilį – prisidėti prie kraujospūdžio ir cholesterolio mažinimo. Dėl to ji siejama su širdies ir kraujagyslių ligų rizikos mažinimu.

    Tahini esantys antioksidantai padeda neutralizuoti laisvųjų radikalų poveikį ir mažinti oksidacinį stresą. Šis procesas neretai siejamas su įvairiais organizmo pokyčiais ir gali turėti reikšmės bendrai savijautai.

    Dėl didesnio skaidulų kiekio tahini gali palaikyti virškinimo sistemos veiklą: padėti gerinti virškinimą, didinti sotumo jausmą ir taip mažinti norą užkandžiauti tarp valgymų. Tai gali būti naudinga siekiant kontroliuoti kūno svorį.

    Kavą su tahini pasigaminti paprasta. Pirmiausia pasiruoškite mėgstamą kavą įprastu būdu ir leiskite jai šiek tiek atvėsti. Tuomet įdėkite šaukštelį tahini, gerai išmaišykite – ir gėrimas paruoštas.

    Tahini pastą galima pasigaminti ir namuose: skrudintas sezamų sėklas tereikia sutrinti trintuvu iki vientisos masės. Taip lengviau kontroliuoti sudėtį. Jei pastą perkate, verta patikrinti etiketę ir rinktis variantą be nereikalingų priedų, papildomo aliejaus ar druskos.

    Jei kava su tahini nepatiks, likusios pastos išmesti neverta. Ji tinka desertams – galima užpilti ant pyragų, sausainių, vaflių ar ledų.

    Taip pat tahini dažnai naudojama naminiam humusui. Ji praturtina įvairių padažų, sriubų ar makaronų patiekalų skonį, o kai kurie ją naudoja net vietoje sviesto sumuštiniams.