Category: Verslas

  • Iran crisis and Strait of Hormuz disruption drive Wall Street shift to 24/7 tokenised markets

    Iran crisis and Strait of Hormuz disruption drive Wall Street shift to 24/7 tokenised markets

    By&nbspQuirino Mealha
    Published on Updated

    Share

    Comments

    Share
    Close Button












    Driven by the need to manage risk outside of traditional exchange hours and the desire for greater capital efficiency, major banks and hedge funds are moving towards “always-on” digital infrastructure.

    The world of finance is undergoing a fundamental transformation as Wall Street institutions increasingly embrace perpetual futures contracts and tokenised real-world assets to navigate a 24/7 global economy.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    According to industry experts, the elimination of contract expiry dates and the advent of instantaneous “atomic” settlement are redefining market relevance, particularly as crypto-native platforms continue to lead price discovery during geopolitical crises that increasingly occur during the weekend.

    The convergence of these technologies suggests that the boundary between traditional finance and blockchain-based infrastructure is narrowing.

    Wall Street desks, multi-strategy allocators and macro funds are now actively exploring these digital-native structures because they solve deep-seated operational problems inherent in standard expiry-dated contracts.

    This transition is not merely a technological upgrade but a response to how global markets now function in real-time.

    The Chief Investment Officer at Theo, Iggy Ioppe, explained to Euronews that the move toward 24/7 operations is no longer optional.

    Theo builds financial products to address this new demand and is partnered with major financial institutions such as the British multinational bank Standard Chartered.

    “It is not a matter of preference, it is becoming a matter of structural necessity. We saw this clearly during the Strait of Hormuz closure. Traditional markets were dark over the weekend and tokenised gold and oil were the only transparent, continuously trading venues reflecting real-time safe-haven demand,” Ioppe stated.

    Speaking to Euronews, Andrei Grachev, Managing Partner of DWF Labs, a leading crypto market maker, also highlighted the significance of these events for the broader market.

    “The clearest example was 28 February this year. US and Israeli strikes on Iranian nuclear facilities were announced on a Saturday morning, and every major commodity exchange, CME, NYMEX, ICE, was closed. Traders immediately moved to decentralised perpetual futures platforms for oil, gold, and silver,” Grachev explained.

    When traditional venues eventually reopened, they were forced to catch up to price levels that had already been established on-chain, highlighting a shift in where primary price formation occurs.

    An IMF report on tokenised finance published this month also highlighted that the transition to digital-native assets represents a “structural reconfiguration” of the global financial infrastructure.

    Authored by Tobias Adrian, the study warns that while atomic settlement and programmability significantly enhance capital efficiency, they also eliminate the temporal buffers that banks and regulators rely on during periods of market stress.

    The report argues that for these markets to scale safely and avoid dangerous fragmentation, they must be grounded in a “public anchor” of trust, specifically through the implementation of Central Bank Digital Currencies (CBDCs).

    Without such sovereign settlement assets, the IMF cautions that the extreme speed of tokenised systems could cause liquidity crises to materialise instantly, potentially leading to cascading liquidations that outpace the ability of human authorities to intervene.

    “The market infrastructure supporting always-on tokenised trading is still catching up to the demands it creates, and that gap between product capability and operational readiness is one of the more underappreciated risks in the space right now,” Grachev told Euronews.

    What are tokenised real-world assets?

    Real-world assets, often abbreviated as RWAs in the financial world, are essentially any physical or traditional assets that exist outside of the digital blockchain space.

    This includes gold and other metals, real estate, oil and other commodities, as well as financial products like government bonds and shares in companies.

    In the context of modern markets, these assets are being “tokenised”, which means their value and ownership rights are digitised into a virtual token on a blockchain. It is perhaps helpful to think of this like a digital receipt that lives on a secure and global ledger, representing a specific fraction or the whole of the asset.

    Larry Fink, the CEO of BlackRock, has been one of the most vocal proponents of this technological shift, stating in his 2026 annual letter to investors that “tokenisation could help accelerate the future by updating the plumbing of the financial system and making investments easier to issue, easier to trade and easier to access.”

    To back this vision, BlackRock has moved aggressively into the space with the launch of its BUIDL fund, which tokenises US Treasuries on a public blockchain and has already scaled to around $3 billion (€2.54bn) in assets under management.

    CEO of BlackRock Larry Fink introducing US President Donald Trump at the World Economic Forum in Davos, Switzerland, Jan. 2026

    CEO of BlackRock Larry Fink introducing US President Donald Trump at the World Economic Forum in Davos, Switzerland, Jan. 2026
    AP Photo/Markus Schreiber

    What are perpetual futures contracts?

    A perpetual futures contract is a way to bet on the future price of an asset, without ever actually owning it and, crucially, without ever having to settle by a specific deadline.

    In a standard futures contract, you are essentially making a deal that must be closed or renewed on a set date in the calendar, much like a lease ending. A “perpetual” contract removes that expiry date entirely, allowing you to keep your position endlessly.

    While holding the contract, a “funding rate” is applied, which typically has to be paid hourly. This funding rate is either positive or negative, depending on whether there are more long or short positions open. If positive, longs pay shorts, if negative, shorts pay longs, making the rate a balancing mechanism.

    Fundamentally, holding a perpetual futures contract is a way of synthetically holding the underlying asset.

    The scale of this market is already substantial, with global notional volume for perpetual futures exceeding $60 billion (€50.9bn) per day. As regulatory frameworks catch up, particularly in the US, the influx of institutional capital is expected to accelerate.

    Speaking to Euronews, Fabian Dori, Chief Investment Officer at Sygnum, a global Swiss-based digital asset banking group, explained that “institutional adoption of perpetuals will ultimately depend on the regulatory and custodial infrastructure surrounding them, as well as liquidity and pricing conditions.”

    This new instrument enables markets to be always open as it allows for continuous trading even when spot markets are closed, but also demands “atomic settlement” meaning the need for trades to be funded and settled in real time.

    In traditional finance, the T+1 or T+2 settlement cycle provides a temporal buffer, dictating that the transfer of securities and the corresponding payment must be completed by the next 1-2 business days, effectively giving market makers time to source inventory and manage counterparty exposure.

    Atomic settlement collapses this window to zero, requiring assets to be in position before or at the exact moment a trade occurs. While this reduces counterparty duration risk, it creates massive and sudden peak liquidity demands that must be managed through automation and sophisticated treasury models.

    Specialist Patrick King and trader Robert Oswald work on the floor of the New York Stock Exchange, Apr. 2026

    Specialist Patrick King and trader Robert Oswald work on the floor of the New York Stock Exchange, Apr. 2026
    AP Photo/Richard Drew

    Currently, the settlement of perpetual futures contracts on blockchains is entirely done with privately issued stablecoins, which the IMF considers a risk in its latest report.

    To address it, the IMF has suggested the need for a “public anchor” such as CBDCs, to provide a safe and programmable settlement asset that is issued by a central bank.

    Beyond settlement, the infrastructure for price data remains a critical concern. Providing liquidity around the clock requires high-quality oracles and data feeds that do not lag or become stale when traditional markets close.

    “Price data infrastructure is arguably the most critical unsolved challenge in 24/7 tokenised markets. When you are providing liquidity continuously across decentralised and regulated venues, the quality, latency, and reliability of your price feeds directly determine your P&L and your risk exposure,” Ioppe pointed out to Euronews.

    As regulated competition enters the “always-on” space, crypto-native platforms are being forced to upgrade their standards. The implementation of the GENIUS Act in the US is already accelerating the trend of institutional capital moving toward venues that offer both innovation and governance.

    Andrei Grachev believes that the long-term winners will be those who embrace these standards.

    “The platforms that stay relevant will be the ones that use that speed to actually improve their standards rather than simply outpace regulation. As institutional allocations increase, compliance infrastructure will increasingly determine which venues attract meaningful capital and which do not,” Grachev concluded.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Read more

  • Tvarios kelionės 2026-aisiais: šių įpročių turistai laikosi vis dažniau – ir jūs galite

    Tvarios kelionės 2026-aisiais: šių įpročių turistai laikosi vis dažniau – ir jūs galite

    Tvarumas turizmo sektoriuje jau ne vienerius metus yra viena dažniausiai kartojamų sąvokų: viešbučiai ir kelionių organizatoriai aktyviai pristato įvairias iniciatyvas. Tačiau pokyčiai vyksta ne tik verslo pusėje – keliautojai taip pat koreguoja savo įpročius, kad kelionės paliktų mažesnį pėdsaką.

    „Booking.com“ atliktos apklausos „Travel & Sustainability Report 2026“ duomenimis, 85 proc. respondentų teigė, kad tvarios kelionės jiems yra svarbios arba labai svarbios.

    Ši ataskaita pristatyta jau 11-ą kartą. Joje savo nuomone dalijosi 32 500 keliautojų iš įvairių šalių, tarp jų – Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Italijos ir Vokietijos.

    Žemiau – tvarumo įpročiai, kuriuos, anot tyrimo, vis dažniau renkasi turistai.

    Vengia perpildytų vietų ir keliauja ne piko metu

    Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie perteklinį turizmą, kai vietos gyventojai tokiose kryptyse kaip Barselona, Lansarotė ar Zakintas vasarą patiria per didelį lankytojų srautų spaudimą.

    „Booking.com“ duomenimis, 43 proc. keliautojų planuoja vengti perpildytų turistinių vietovių – tai 11 proc. daugiau nei 2025 metais.

    Dar 42 proc. respondentų teigė ketinantys keliauti ne sezono metu. Vis dėlto ryškėja kartų skirtumai: ne piko keliones planuoja 63 proc. vyresnės kartos atstovų, palyginti su 41 proc. tūkstantmečio kartos ir 36 proc. Z kartos keliautojų.

    „Šių metų „Travel & Sustainability Report“ rodo, kad nors skirtingos kartos nevienodai supranta, kas yra tvaresnės kelionės, prisitaikymas prie ekstremalių orų ir aktyvus minios vengimas tampa norma visose amžiaus grupėse“, – teigė „Booking.com“ tvarumo direktorė Danielle D’Silva.

    „Mus džiugina platus spektras būdų, kuriais keliautojai jau dabar renkasi tvaresnius sprendimus ir planuoja tai daryti toliau“, – pridūrė ji.

    Apie ketvirtadalis apklaustųjų taip pat nurodė, kad rinksis kryptis, kuriose vasarą vėsiau. Tai rodo, jog vadinamosios „coolcations“ – atostogos vėsesnio klimato vietovėse – išlieka aktuali tendencija.

    Renkasi turus, kurie remia vietos bendruomenes ir gamtą

    Tvarus turizmas – tai ne vien atliekų mažinimas ar taupesnis vandens naudojimas. Jis taip pat apima paramą vietos bendruomenėms ir pagarbą tradicijoms, kad jos išliktų ateityje.

    Šioje srityje, remiantis tyrimu, lyderiauja Z karta ir tūkstantmečio karta: 31 proc. ir 29 proc. šių grupių atstovų dalyvavo ekskursijose ar veiklose, kurių metu susipažino su vietinių čiabuvių kultūromis. Tuo metu taip teigė 23 proc. X kartos ir 18 proc. vyresniosios kartos respondentų.

    Beveik ketvirtadalis Z kartos ir tūkstantmečio kartos keliautojų dalyvavo turuose, kurie prisideda prie vietos ekosistemų ar laukinės gamtos apsaugos. Palyginimui, tai nurodė 16 proc. X kartos ir 9 proc. vyresniosios kartos atstovų.

    Prie vietos ekonomikos palaikymo prisideda ir apsipirkimas smulkesnėse prekybos vietose. Tyrimo duomenimis, kelionių metu dažniau rinktis nepriklausomas parduotuves planuoja 59 proc. vyresniosios kartos, 50 proc. X kartos, 44 proc. tūkstantmečio kartos ir 42 proc. Z kartos keliautojų.

    Dažniau renkasi tvaresnį apgyvendinimą ir keliavimo būdus

    Daugiau nei trečdalis visų apklaustų amžiaus grupių nurodė, kad per artimiausius 12 mėnesių planuoja apsistoti viešbutyje ar kito tipo apgyvendinimo vietoje, turinčioje tvarumo sertifikatą.

    Praėjusiais metais princas Harry pristatė ne pelno siekiančią organizaciją „Travalyst“, kuri kartu su partneriais, įskaitant „Booking.com“ ir „Skyscanner“, siekia suteikti daugiau informacijos keliautojams: pavyzdžiui, apie skrydžių emisijas ar viešbučių tvarumo lygį dar prieš užsakant.

  • Įsilaužėliai nulaužė „Anthropic“ Mythos AI, kurio viešinti bijota: kas dabar nutiks?

    Įsilaužėliai nulaužė „Anthropic“ Mythos AI, kurio viešinti bijota: kas dabar nutiks?

    Grupė neįgaliotų naudotojų, kaip pranešama, gavo prieigą prie naujo „Anthropic“ produkto – dirbtinio intelekto modelio Mythos. Bendrovė šį modelį laiko pernelyg pavojingu viešam platinimui, nes jis esą kelia precedento neturinčių kibernetinio saugumo rizikų.

    Mythos – „Anthropic“ kuriama technologija, skirta įmonių saugumui. Šiuo metu ji testuojama tik ribotoje aplinkoje, dalyvaujant kelioms technologijų ir kibernetinio saugumo bendrovėms.

    Kaip skelbia „Bloomberg“, prieigą prie Mythos pavyko gauti per trečiosios šalies tiekėją: tai padarė vadinamasis privatus interneto forumas. Leidinio teigimu, asmenys, gavę neleistiną prieigą, priklauso „Discord“ kanalui, kuriame ieškoma informacijos apie dar nepaskelbtus dirbtinio intelekto modelius.

    „Anthropic“ atstovas, cituojamas „TechCrunch“, nurodė, kad bendrovė tiria „Bloomberg“ pateiktą informaciją. Pasak jo, kol kas nėra įrodymų, jog minėta veikla būtų paveikusi „Anthropic“ sistemas.

    „Bloomberg“, remdamasis trečiosios šalies rangovu, dirbančiu su „Anthropic“, taip pat pranešė, kad grupė bandė kelias strategijas, siekdama gauti prieigą prie modelio. Teigiama, kad ją gavę asmenys Mythos naudojosi reguliariai.

    „Euronews Next“ kreipėsi į „Anthropic“ prašydami komentaro, tačiau publikavimo metu atsakymo nebuvo gauta.

    „Anthropic“ anksčiau skelbė, kad naujojo modelio prieigą ribos ir suteiks tik kelioms technologijų bei kibernetinio saugumo bendrovėms – tai daroma įgyvendinant vadinamąjį projektą „Glasswing“. Tarp minimų dalyvių – „Amazon“, „Apple“ ir „JP Morgan Chase“.

    Taip pat pranešama, kad modelį testuoja ir finansų sektoriaus milžinai: „Goldman Sachs“, „Citigroup“, „Bank of America“ bei „Morgan Stanley“.

    „Bloomberg“ duomenimis, JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas balandį Vašingtone sukvietė aukšto rango Amerikos bankininkus aptarti Mythos modelio. Susitikime bankų vadovai buvo raginami pasitelkti „Anthropic“ Mythos, siekiant aptikti pažeidžiamumus.

  • Popiežius Leonas XIV Malabe trenkė į valdžios godumą: atskleidė, kas žudo Afriką

    Popiežius Leonas XIV Malabe trenkė į valdžios godumą: atskleidė, kas žudo Afriką

    Popiežius Leonas XIV antradienį atvykęs į Pusiaujo Gvinėją pasmerkė Afrikos mineralinių išteklių „kolonizavimą“ ir „valdžios troškimą“. Ši šalis valdoma ilgiausiai žemyne pareigas einančio prezidento, kurio aplinką žmogaus teisių organizacijos ir teisminiai procesai sieja su plataus masto korupcija.

    Pontifikas į sostinę Malabą atvyko ketvirtajai ir paskutinei savo kelionės po Afriką stotelei. Oro uoste ir pakelėse jį pasitiko minios – tai pirmasis popiežiaus vizitas Pusiaujo Gvinėjoje nuo Jono Pauliaus II apsilankymo 1982 metais.

    Leonas XIV į prezidento rūmus važiavo atvira popiežiaus kortežo transporto priemone, o susirinkusieji, mojuodami vėliavomis, džiūgavo.

    „Dabar esame labai laimingi – popiežiaus laukėme 44 metus. Tai palaiminimas šaliai. Tikimės, kad daug kas pasikeis ir mūsų tikėjimas sustiprės“, – sakė vienas vyresniųjų katalikų bendruomenės pareigūnų Diosdado Marquesas.

    Buvusi Ispanijos kolonija Vakarų Afrikoje valdoma Teodoro Obiango Nguemos Mbasogo, kuris valdžioje yra nuo 1979 metų. Jis kaltinamas autoritarine politika ir plačiai paplitusia korupcija.

    XX a. paskutiniame dešimtmetyje jūroje aptikti naftos telkiniai kardinaliai pakeitė šalies ekonomiką: nafta sudaro beveik pusę bendrojo vidaus produkto ir daugiau kaip 90 proc. eksporto. Tačiau daugiau nei pusė beveik 2 mln. šalies gyventojų vis dar gyvena skurde.

    Žmogaus teisių organizacijos, taip pat teismų bylos Prancūzijoje ir Ispanijoje dokumentavo, kad pajamos iš išteklių labiau praturtino valdančiąją Obiango šeimą nei plačiąją visuomenę.

    Paminėta popiežiaus Pranciškaus mirties metinė

    Leonas XIV, atvykęs iš Angolos, prezidento rūmuose susitiko su T. Obiang Nguema Mbasogo ir kalbėjo valdžios atstovams, diplomatams bei parlamentarams.

    Primindamas, kad susitikimas vyksta pirmosiomis popiežiaus Pranciškaus mirties metinėmis, jis pasmerkė pajamų nelygybę. Pasak pontifiko, ją dar labiau gilina pasaulinė ekonomika, bet kokia kaina siekianti pelno.

    „Tokia ekonomika žudo. Iš tiesų šiandien dar labiau nei ankstesniais metais matyti, kad ginkluotų konfliktų protrūkius dažnai skatina naftos ir mineralinių išteklių kolonizavimas – nepaisant tarptautinės teisės ir tautų apsisprendimo“, – sakė popiežius Leonas XIV.

    Tekste taip pat minima, kad Jungtinių Valstijų administracija, paskelbusi apie mineralų prekybos bloko kūrimą su sąjungininkais, siekia įsitvirtinti kritinių išteklių turtinguose Afrikos regionuose ir konkuruoti su Kinija, kuri čia įtaką stiprina jau daugelį metų.

    Praėjusiais metais Vašingtonui tarpininkaujant taikos susitarime dėl smurto Konge, buvo pasirašytas ir partnerystės susitarimas, siejamas su JAV bendrovių galimybėmis gauti prieigą prie kritinių mineralų.

    JAV taip pat investuoja į „Lobito koridorių“ – didelį geležinkelio projektą, kuris turėtų padėti eksportuoti mineralus iš Zambijos ir Kongo per Lobitą į Angolą. Be to, minima parama projektui Pietų Afrikoje, kur retieji žemės elementai būtų išgaunami iš pramoninių atliekų.

    Bažnyčios ir valdžios ryšiai

    Pusiaujo Gvinėja oficialiai yra pasaulietinė valstybė, tačiau apie 75 proc. gyventojų yra katalikai – tai viena katalikiškiausių Afrikos šalių.

    JAV gyvenantis aktyvistas Tutu Alicante, vadovaujantis teisių organizacijai „EG Justice“, teigė, kad bažnyčios lyderiai yra „glaudžiai susiję su valdžia“.

    „Iš dalies dėl valdžios baimės visiems, įskaitant bažnyčią, ir iš dalies dėl finansinės naudos, kurią bažnyčia gauna iš šios valdžios“, – sakė jis.

    Vatikano Misijinės evangelizacijos dikasterijos pareigūnas Reverendas Fortunatus Nwachukwu pabrėžė, kad Katalikų Bažnyčia veikia sudėtingose pilietinėse erdvėse ir moka jose įgyvendinti savo misiją.

    „Ar Bažnyčia turėtų kariauti su valdžia? Tikrai ne. Ar ji turėtų viską nuryti lyg tai būtų normalu? Ne. Bažnyčia turi toliau skelbti teisingumą – visada gindama gyvybę, žmogaus orumą ir bendrąjį gėrį“, – sakė jis.

    Be oficialios korupcijos, valdžia kaltinama politinių oponentų, kritikų ir žurnalistų persekiojimu, suėmimais bei bauginimu.

    Tekste taip pat minima, kad Pusiaujo Gvinėja yra viena iš kelių Afrikos valstybių, kurios pagal susitarimus su Jungtinių Valstijų administracija priėmė iš JAV deportuotus migrantus, išsiųstus ne į savo kilmės šalis.

    Nurodoma, kad į Pusiaujo Gvinėją deportuota mažiausiai 29 žmonės, neturintys ryšių su šia šalimi. Dalis jų Malabe laikomi su ribota prieiga prie teisinės ir medicininės pagalbos, o kiti, kaip teigiama, prievarta grąžinti į kilmės valstybes, kur jiems gresia persekiojimas.

    Popiežius Leonas XIV, lankydamasis kalėjime uostamiestyje Bata, bendrą Jungtinių Valstijų migracijos ir deportacijų politiką pavadino „itin nepagarbia“.

    Šaltiniai: AP, AFP.