CP v2

Blog

  • Visagine ieško vyriausiojo specialisto: alga nuo 2 158 eurų ir papildomos apmokamos dienos

    Visagine ieško vyriausiojo specialisto: alga nuo 2 158 eurų ir papildomos apmokamos dienos

    Visagino savivaldybės administracija paskelbė konkursą Vietinio ūkio valdymo ir statybos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms. Darbo vieta – Visaginas, o atranką laimėjusiam kandidatui numatomas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis.

    Skelbime nurodoma, kad pareiginės algos koeficientas siekia 1,20, o pareiginė alga prieš mokesčius prasideda nuo 2 157,60 eurų. Galutinis darbo užmokestis gali priklausyti nuo taikomų priedų, priemokų ir kitų teisės aktuose numatytų sąlygų.

    Darbdavys pabrėžia siūlomas naudas: kasmetines atostogas, kvalifikacijos kėlimo galimybes ir papildomas apmokamas dienas. Tarp jų – iki 5 apmokamų darbo dienų per metus sveikatai gerinti ir iki 2 apmokamų darbo dienų per metus saviugdai.

    Taip pat numatytos lankstesnės sąlygos šeimoms: auginantiems vaiką iki 3 metų gali būti taikoma 4 darbo dienų savaitė, o darbuotojams, auginantiems vaiką iki 14 metų, suteikiama laisva darbo diena pirmąją mokslo metų dieną. Skelbime akcentuojama, kad savivaldybės administracija laikosi lygių galimybių politikos ir kandidatams užtikrina vienodas atrankos sąlygas.

    Dėl detalesnės informacijos apie konkursą ir reikalavimus kandidatams nurodomas kontaktinis asmuo – Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Anžela Lugovaja. Kandidatai raginami sekti oficialiai skelbiamas konkurso sąlygas ir pateikimo terminus valstybės tarnybos atrankų sistemoje.

  • Tėvams svarbu: NVŠ prašymams liko terminas – ką būtina padaryti iki rugsėjo 14 dienos

    Tėvams svarbu: NVŠ prašymams liko terminas – ką būtina padaryti iki rugsėjo 14 dienos

    Nuo 2026 metų rugpjūčio 15 dienos tęsiasi prašymų teikimas į neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) programas, kurios finansuojamos valstybės lėšomis. Prašymai teikiami per nacionalinę Centralizuotą priėmimo į švietimo programas informacinę sistemą (CPIS), pasiekiamą svetainėje mokausi.lt.

    Prašymus galima pateikti visus metus, tačiau tėvams, planuojantiems, kad vaikas 2026–2027 mokslo metais lankytų valstybės finansuojamą NVŠ programą, rekomenduojama paskubėti. Nurodoma, kad prašymai turėtų būti pateikti iki 2026 metų rugsėjo 14 dienos.

    CPIS sistemoje tėvai gali ne tik pateikti prašymą, bet ir matyti priėmimo informaciją, stebėti vietą laukiančiųjų eilėje bei pasitikrinti, ar vaikui skirtas NVŠ krepšelis. Taip pat sistemoje pateikiama informacija apie galutinę programos kainą, jei dalis paslaugos nėra dengiama valstybės lėšomis.

    Prisijungimas prie mokausi.lt vyksta per Elektroninius valdžios vartus, todėl tėvams svarbu turėti veikiančias elektroninės tapatybės priemones. Prašymą galima pateikti tik tuo atveju, jei mokinys Mokinių registre yra įregistruotas kaip besimokantis pagal bendrojo ugdymo programas.

    Jei bandant pateikti prašymą sistemoje trūksta vaiko duomenų arba jų nematyti, rekomenduojama kreiptis į bendrojo ugdymo mokyklą, kurioje vaikas mokosi. Mokykla gali patikslinti, ar Mokinių registre mokinys įregistruotas ir ar yra perkeltas į aukštesnę klasę.

    Tėvams, neturintiems galimybės pateikti prašymo internetu, numatyta alternatyva: pagalba suteikiama pasirinktame NVŠ paslaugų teikėjo padalinyje. Tai aktualu ir tais atvejais, kai kyla praktinių klausimų dėl programų pasirinkimo ar dokumentų pateikimo.

    Nuo 2026 metų rugsėjo 15 dienos gavus kvietimą dalyvauti NVŠ programoje, mokymo sutartis bus pasirašoma elektroniniu būdu. CPIS administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldi VšĮ „Mokausi Lietuvoje“.

  • Europos technologijų finansavimas rugpjūtį smuko 63 proc.: mažiau sandorių ir aiškūs lyderiai

    Europos technologijų finansavimas rugpjūtį smuko 63 proc.: mažiau sandorių ir aiškūs lyderiai

    Europos technologijų bendrovių finansavimas 2026 metų rugpjūtį ryškiai sulėtėjo: per 165 investicijų sandorius pritraukta apie 3,2 mlrd. eurų. Palyginti su 2026 metų liepa, kai per 267 raundus buvo investuota apie 8,6 mlrd. eurų, bendra suma krito maždaug 63 proc., o sandorių skaičius sumažėjo apie 38 proc.

    Toks kritimas signalizuoja ne tik sezoniškumą: investuotojai dažniau linkę rinktis mažesnę riziką ir atidžiau vertina įmonių pajamas, kaštus bei kelią į pelningumą. Dėl to dalis derybų užsitęsia, o kai kurie raundai atidedami vėlesniam laikui, kai lengviau sutarti dėl vertinimų.

    Didieji raundai ir paslėpta dalis

    Iš 165 rugpjūčio sandorių dešimt įmonių pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų kiekviena, tačiau reikšminga dalis rinkos išlieka mažiau skaidri. Skelbiama, kad 32 sandorių vertė nebuvo atskleista, todėl reali mėnesio suma gali būti didesnė.

    Didžiausias mėnesio sandoris fiksuotas Švedijoje: programinės įrangos bendrovė „Lovable“ pritraukė apie 340 mln. eurų C serijos investiciją. Po šio raundo įmonės vertė, remiantis viešai pateikta informacija, pasiekė maždaug 11 mlrd. eurų, tai yra maždaug dvigubai daugiau nei anksčiau.

    DI išlaikė lyderystę

    Pagal pritrauktų investicijų apimtį rugpjūtį pirmavo dirbtinis intelektas: šio sektoriaus startuoliai susirinko apie 677,1 mln. eurų. Tai sudarė 20,9 proc. viso mėnesio technologijų finansavimo Europoje.

    Tendencija atitinka pastarųjų metų kryptį, kai DI sprendimai laikomi prioritetu tiek didžiosioms korporacijoms, tiek rizikos kapitalo fondams. Vis dėlto rinkoje ryškėja ir atsargesnis požiūris: investuotojai vis dažniau reikalauja apčiuopiamų produktų pritaikymo atvejų bei aiškesnio pajamų augimo, o ne vien pažadų apie ateities proveržį.

    Šalių lyderiai ir aktyvūs pasitraukimai

    Pagal pritrauktą kapitalą rugpjūtį išsiskyrė Jungtinė Karalystė, kur per 51 sandorį pritraukta apie 1,4 mlrd. eurų. Šis rezultatas rodo, kad net ir lėtėjant rinkai, didžiosios ekosistemos išlaiko pranašumą dėl kapitalo koncentracijos ir platesnio investuotojų tinklo.

    Pasitraukimų rinka išliko santykinai aktyvi: per mėnesį užfiksuotos 37 transakcijos. Daugiausia jų teko Vokietijai, kur įvyko 12 pasitraukimų, arba apie 32 proc. viso skaičiaus, o Jungtinė Karalystė buvo antra su šešiais.

    Bendra rugpjūčio statistika rodo, kad rinka juda lėtesniu tempu, tačiau veikla nesustojo: didieji raundai vis dar įmanomi, o DI toliau traukia didžiausią dėmesį. Tuo pat metu mažėjant sandorių skaičiui ir išliekant neatskleistų sumų daliai, investuotojų elgesys signalizuoja griežtesnę atranką ir ilgesnes derybas.

  • Ciuriche kuriamas kompaktiškas raketinis variklis: „Stellar Alpina“ gavo 160 000 eurų bandymams kosmose

    Ciuriche kuriamas kompaktiškas raketinis variklis: „Stellar Alpina“ gavo 160 000 eurų bandymams kosmose

    Ciuriche įsikūręs kosmoso technologijų startuolis „Stellar Alpina“ pritraukė 160 000 eurų finansavimą iš „Venture Kick“. Lėšos bus skirtos kompaktiško raketinio variklio technologijai, skirtai erdvėlaivių manevravimui jau po paleidimo, sparčiau vystyti.

    Įmonę įkūrė Rickas Röthlisbergeris, Simi Y. Wespi, Victoras Elliesenas ir Patrickas Egli. Komanda susiformavo dirbdama Šveicarijos akademinėje kosminių skrydžių iniciatyvoje ARIS, kur 2024 metais vystė pažangias variklių ir bandymų koncepcijas.

    Kas yra RDRE variklis?

    „Stellar Alpina“ kuria sukamojo detonacijos raketinius variklius, dažnai vadinamus RDRE. Šio tipo varikliuose trauka generuojama nuolat besisukančiomis, viršgarsinėmis degimo bangomis, o tai teoriškai leidžia pasiekti didesnį efektyvumą nei tradicinėse schemose.

    Startuolis teigia, kad toks sprendimas gali sumažinti variklio dydį ir konstrukcijos sudėtingumą, kartu išlaikant reikiamą trauką. Praktikoje tai reikštų daugiau naudingosios apkrovos arba daugiau kuro manevrams, kai kiekvienas papildomas kilogramas orbitoje tampa brangus.

    Kodėl tai aktualu palydovams?

    Didėjant palydovų skaičiui ir dažnėjant skrydžiams į kosmosą, vis daugiau aparatų turi ne tik pasiekti orbitą, bet ir ją keisti, persitvarkyti spiečiuose, prisišvartuoti prie kitų objektų ar atlikti inspekcijas. Tokiems veiksmams reikalinga patikima ir pakankamai galinga trauka, tačiau tradiciniai sprendimai gali pridėti svorio ir apsunkinti visą sistemą.

    Įmonė RDRE mato kaip potencialiai patrauklią alternatyvą misijoms, susijusioms su orbitiniais perėjimais, palydovų perstatymu ir būsimomis kosmoso infrastruktūros užduotimis. Ilgesnėje perspektyvoje tokia variklio klasė galėtų būti naudinga ir gilesniojo kosmoso misijoms, kur svarbus kiekvienas efektyvumo prieaugis.

    Kur bus panaudoti 160 000 eurų?

    „Venture Kick“ skiriamas finansavimas bus panaudotas bandymų infrastruktūrai plėsti ir tolimesnėms karštojo bandymo kampanijoms vykdyti. Tai reiškia realius degimo bandymus su pilna sistema, kai tikrinamas stabilumas, medžiagų atsparumas ir kontrolės sprendimai.

    Taip pat planuojama paspartinti pirmojo skrydžiui skirto variklio kūrimą. Ankstyvosiose stadijose tokie projektai dažniausiai remiasi iteracijomis: po kiekvieno bandymo koreguojama geometrija, tiekimo mazgai ir valdymas, kol pasiekiamas pakartojamas, patikimas režimas, tinkamas integracijai į erdvėlaivį.

  • Europos technologijų savaitė: DI startuolis „Wonderful“ pritraukė 470 mln. eurų, o Londone – autonominiai pavežėjimai

    Europos technologijų savaitė: DI startuolis „Wonderful“ pritraukė 470 mln. eurų, o Londone – autonominiai pavežėjimai

    Europos technologijų rinkoje šią savaitę fiksuotas aktyvus kapitalo judėjimas: suskaičiuota daugiau nei 50 finansavimo sandorių, kurių bendra vertė viršijo 4,6 mlrd. eurų. Kartu rinkoje matyti ir daugiau nei 10 įsigijimų, susijungimų bei kitų svarbių įvykių, rodančių, kad investuotojai vis dar ieško augimo, bet renkasi atsargiau.

    Didžiausio dėmesio sulaukė Nyderlanduose veikiantis DI startuolis „Wonderful“, pritraukęs apie 470 mln. eurų investiciją. Sandoris išsiskiria ne tik suma, bet ir tuo, kad DI sektoriuje vis dažniau finansuojami ne vien produktai, o ir brangi infrastruktūra, duomenys bei komandos, galinčios greitai didinti pajėgumus.

    Kartu rinkoje matyti ir skolinto kapitalo sugrįžimas į technologijų plėtrą. Didelės apimties skolos paketai naudojami sparčiai plėsti skaičiavimo resursus ir duomenų centrus, nes DI sprendimų diegimas vis labiau remiasi ilgalaikėmis investicijomis į pajėgumus, o ne vien į programinį kodą.

    Investuotojai ieško gynybos ir giliosios technologijos

    Investuotojų darbotvarkėje ryškėja gynybos technologijos ir vadinamoji gilioji technologija, apimanti moksliniais tyrimais grįstas inovacijas. Šią kryptį stiprina ir geopolitinė realybė, todėl dalis fondų orientuojasi į sprendimus, kurie turi aiškų pritaikymą saugumo, ryšių, autonominių sistemų ar kibernetinės gynybos srityse.

    Be to, daugėja fondų, kurie deklaruoja siekį finansuoti europinę technologijų ekosistemą nuo ankstyvos stadijos iki plėtros. Tai signalizuoja, kad konkurencija dėl perspektyviausių komandų didėja, o kapitalo pasiūla išlieka, nors sandorių atranka tapo griežtesnė.

    Įsigijimai ir susijungimai įgauna pagreitį

    Technologijų sektoriuje tęsiasi konsolidacija: aktyviau perkamos nišinės komandos ir produktai, kurie gali greitai papildyti didesnių žaidėjų portfelius. Šiuose sandoriuose vis dažniau akcentuojama ne tik vartotojų augimo statistika, bet ir atitiktis reguliavimui, duomenų sauga bei gebėjimas integruotis į esamas platformas.

    Tokie įsigijimai atspindi ir kitą tendenciją: DI ir kibernetinio saugumo sprendimai tampa bazine infrastruktūra, todėl įmonės linkusios pirkti tai, kas sutrumpina kūrimo laiką. Rinkoje taip pat daugėja sandorių, susijusių su atitikties valdymu ir rizikų kontrole, nes tai tampa svarbu plečiantis į skirtingas jurisdikcijas.

    Londone plečiasi autonominių pavežėjimų bandymai

    Viena ryškesnių savaitės naujienų iš vartotojų pusės – Londone pradėta galimybė išsikviesti autonominius automobilius per pavežėjimo platformą, tačiau su saugos vairuotojais. Tokie bandymai leidžia realiomis sąlygomis rinkti duomenis apie eismo situacijas, keleivių elgseną ir sistemos sprendimų patikimumą.

    Autonominio mobilumo plėtra Europoje paprastai vyksta etapais, nes greta technologinių iššūkių egzistuoja ir reguliaciniai reikalavimai. Dėl to saugos vairuotojai išlieka tarpine grandimi, kol bus sukaupta pakankamai įrodymų dėl saugumo, o miestai ir valstybės apsispręs dėl platesnio tokios paslaugos masto.

    Bendrai šios savaitės vaizdas rodo dvi lygiagrečias kryptis: dideli DI finansavimo sandoriai tęsiasi, tačiau investuotojai taip pat aktyviai persigrupuoja į gynybos, infrastruktūros ir atitikties sprendimus. Tuo pat metu vartotojai didmiesčiuose pradeda matyti vis daugiau eksperimentų, kurie testuoja, kaip naujos technologijos veiks kasdienybėje.

  • Londono startuolis „AI Score“ pritraukė apie 5 mln. eurų: stiprina DI valdymą įmonėms

    Londono startuolis „AI Score“ pritraukė apie 5 mln. eurų: stiprina DI valdymą įmonėms

    Londone įsikūrusi DI valdymo bendrovė „AI Score“ pritraukė 5,4 mln. JAV dolerių siekiančią pradinę investiciją, kuri sudaro apie 5 mln. eurų. Pinigai skirti platformai, padedančiai organizacijoms prižiūrėti generatyviojo ir vadinamojo agentinio DI naudojimą, plėtoti.

    Investicijų raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas „Fuel Ventures“, taip pat dalyvavo ankstyvasis investuotojas „GALLOS Technologies“. Prie raundo prisidėjo ir pavieniai investuotojai iš technologijų, finansų bei nacionalinio saugumo sričių, tarp jų Alanas Morganas ir Mo El Husseiny.

    „AI Score“ įkūrė vadovas Alexas Harlandas ir operacijų vadovė Benita Tibb. Įmonė kuria realaus laiko DI valdymo platformą, kuri skirta suteikti įmonėms matomumą ir kontrolę: kur, kaip ir kokiems tikslams darbuotojai bei komandos naudoja DI sprendimus kasdienėje veikloje.

    Kas yra agentinis DI?

    Agentinis DI paprastai apibūdina sistemas, kurios gali ne tik generuoti turinį, bet ir atlikti veiksmus: vykdyti užduotis keliais žingsniais, sąveikauti su įrankiais, sistemomis ar kitais žmonėmis. Didėjant tokių sprendimų autonomijai, organizacijoms kyla daugiau klausimų dėl priežiūros, saugumo, atsakomybės ir atsekamumo.

    „AI Score“ teigia, kad jų platforma padeda sekti DI naudojimą visoje organizacijoje ir taikyti valdymo kontrolės priemones, skirtas mažinti rizikas diegiant DI sprendimus. Agentinio DI atveju akcentuojama priežiūra diegimo metu, gairės ir apsauginiai „barjerai“, o vadovybei ir valdybai suteikiamas aiškesnis vaizdas apie agentų veiklą.

    Investicijos tikslas ir rinka

    Pasak įmonės, pritrauktas finansavimas bus panaudotas spartesniam produkto vystymui ir komercinės plėtros stiprinimui, ypač orientuojantis į agentinio DI valdymo įrankių mastelio didinimą stambiose įmonėse. Bendrovė taip pat priminė, kad anksčiau buvo pritraukusi 1 mln. JAV dolerių priešpradinį raundą, tai yra apie 900 000 eurų.

    DI valdymo rinka pastaraisiais metais auga, nes įmonės stengiasi suderinti inovacijų greitį su duomenų apsauga, atitiktimi ir kibernetiniu saugumu. Praktikoje tai dažnai reiškia poreikį turėti aiškias taisykles, kas gali naudoti DI įrankius, kokie duomenys leidžiami, kaip vertinami modelių rezultatai ir kas atsako už rizikos valdymą, kai sprendimai tampa vis autonomiškesni.

    „DI veikia tokiu mastu ir automatizavimo lygiu, kuriam tradicinis valdymas tiesiog nebuvo sukurtas. Organizacijoms reikia judėti greitai ir išnaudoti DI galimybes neprarandant matomumo ar kontrolės“, – sakė „AI Score“ bendraįkūrėjas ir vadovas Alexas Harlandas.

    Įmonės žinutė atspindi plačiau rinkoje ryškėjančią tendenciją: generatyvieji modeliai jau tapo kasdieniu įrankiu, o agentiniai sprendimai kelia naują valdymo kartelę, nes jų „veiksmai“ gali turėti tiesioginį poveikį procesams, klientams ir infrastruktūrai. Dėl to DI valdymo platformos vis dažniau pristatomos ne kaip papildomas saugumo sluoksnis, o kaip būtina sąlyga diegti DI dideliu mastu.

  • Vilniaus rajono ugniagesys atskleidė, kas gelbsti sekundėmis: treniruotės ir nauji iššūkiai

    Vilniaus rajono ugniagesys atskleidė, kas gelbsti sekundėmis: treniruotės ir nauji iššūkiai

    Lenkijos Korycino valsčiuje surengtos ugniagesių sporto varžybos tapo tarptautinio bendradarbiavimo dalimi, kurioje komandos tikrino jėgą, greitį ir veiksmų tikslumą. Tokie renginiai ugniagesiams svarbūs ne vien kaip sportas, bet ir kaip praktinė repeticija situacijoms, kai sprendimus tenka priimti per kelias sekundes.

    Vilniaus rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos Paberžės ugniagesių komandos vairuotojas-ugniagesys Vladislavas Liudkevičius sako, kad varžybos leidžia ne tik pasilyginti su kitomis komandomis, bet ir greičiau pastebėti silpnąsias vietas. Pasak jo, tik nuolatinės treniruotės padeda kritinėse situacijose veikti užtikrintai ir be panikos.

    „Kai realiame iškvietime nėra laiko svarstymams, treniruotėse išmokti veiksmai suveikia automatiškai“, – sakė Vladislavas Liudkevičius.

    Vienas svarbiausių varžybų elementų buvo vadinamasis kovinis išsidėstymas, kai komanda turi kuo greičiau parengti gesinimo įrangą darbui. Praktikoje tai reiškia vandens siurblio paruošimą, žarnų linijų sujungimą, skirstytuvo parengimą ir taikinių numušimą vandens srove, o sėkmę dažniausiai lemia ne vien greitis, bet ir susikalbėjimas.

    Tokio tipo rungtys yra artimos realiam darbui gaisre, kai klaidos kainuoja laiką ir saugumą. Ugniagesiams svarbu ne tik tiksliai sujungti įrangą, bet ir gebėti dirbti kaip vienam mechanizmui, nes kiekvienas komandos narys atlieka aiškiai apibrėžtą funkciją.

    Kasdienybėje ugniagesių darbas seniai neapsiriboja vien gaisrais: didelę dalį iškvietimų sudaro eismo įvykiai ir gelbėjimo darbai, kai reikia išlaisvinti žmones iš sumaitotų automobilių. Tokiais atvejais itin svarbus saugus nukentėjusiųjų iškėlimas, naudojant imobilizavimo priemones ir specialią gelbėjimo įrangą, kad būtų išvengta papildomų traumų.

    Prie iššūkių prisideda ir ekstremalūs orai, kurie pastaraisiais metais dažniau lemia iškvietimus šalinti nuvirtusius medžius, sutvarkyti vėjo apgadintas konstrukcijas ar padėti atkurti saugų eismą. Specialistai atkreipia dėmesį, kad tokiems darbams reikia ne tik fizinio pasirengimo, bet ir aiškaus rizikų vertinimo, ypač kai šalia yra elektros linijos ar nestabilūs statiniai.

    Artėjant šildymo sezonui ugniagesiai primena apie prevenciją: viena dažniausių gaisrų priežasčių vis dar susijusi su netvarkingais ar neprižiūrimais šildymo įrenginiais ir dūmtraukiais. Reguliari priežiūra ir dūmtraukių valymas išlieka paprasta, bet itin veiksminga priemonė, padedanti sumažinti nelaimių riziką.

    Atskirą kryptį ugniagesių pasirengime vis dažniau užima elektromobilių gaisrai, kurių gesinimas skiriasi nuo įprastų transporto priemonių incidentų. Didžiausias pavojus kyla dėl aukštos įtampos baterijų, o gesinimas neretai užtrunka ilgiau, nes svarbiausia tampa ilgalaikis baterijos aušinimas ir situacijos stebėsena, kad neįvyktų pakartotinis užsidegimas.

    V. Liudkevičius pabrėžia, kad čia būtini specializuoti mokymai ir praktinės pratybos, nes technologijos keičia ir gelbėjimo taktiką. Kai kuriose šalyse taikomi sprendimai, kai deganti transporto priemonė aušinama specialiuose konteineriuose, tačiau tam reikalinga papildoma technika ir aiškūs veiksmų protokolai.

    Pašnekovas teigia, kad Lietuvos ugniagesių pasirengimą gerai atspindi tiek kasdieniai darbai, tiek rezultatai įvairiose varžybose. Tarptautiniai susitikimai ir bendros pratybos svarbios dar ir todėl, kad leidžia perimti kitų komandų patirtį, palyginti metodikas ir greičiau diegti efektyvesnius sprendimus tarnyboje.

    Pasak jo, tokie renginiai ugniagesių bendruomenėje atlieka ir dar vieną funkciją: stiprina tarpusavio pasitikėjimą bei bendradarbiavimą. Kai prireikia veikti realioje nelaimėje, komandiniai įgūdžiai, išgryninti treniruotėse ir varžybose, dažnai tampa lemiančiu veiksniu, padedančiu išsaugoti gyvybes.

    Tekstas parengtas pagal Vilniaus rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos pateiktą informaciją.

  • Svarbus sprendimas Bezdonyse: seniūnijos seniūnaičiai rinksis į sueigą – kas bus aptarta?

    Svarbus sprendimas Bezdonyse: seniūnijos seniūnaičiai rinksis į sueigą – kas bus aptarta?

    Bezdonių seniūnijoje artėja seniūnaičių sueiga, kurioje planuojama aptarti aktualius bendruomenės atstovavimo ir kasdienės veiklos organizavimo klausimus. Posėdis numatytas rugsėjo 9 dieną 14.15 valandą, dalyvauti bus galima nuotoliniu būdu per „Teams“ ir seniūnijos pastate Statybininkų g. 9, Bezdonių miestelyje.

    Seniūnaičių sueiga yra viena pagrindinių formų, kai seniūnaitijų atstovai su seniūnija derina praktinius sprendimus ir kelia vietos gyventojams svarbias temas. Tokie susitikimai dažnai tampa erdve aptarti, kaip efektyviau spręsti kasdienius klausimus ir užtikrinti sklandų bendruomenės bei savivaldos bendradarbiavimą.

    Pagrindinis darbotvarkės klausimas šį kartą susijęs su išlaidų, patiriamų vykdant seniūnaičių veiklą, apmokėjimu ir atsiskaitymo tvarka. Praktikoje tai apima aiškesnį sutarimą, kokios išlaidos laikomos pagrįstomis, kokie dokumentai reikalingi, kokie terminai taikomi ir kaip užtikrinamas skaidrumas.

    Aiški kompensavimo ir atsiskaitymo tvarka ypač svarbi tam, kad seniūnaičių darbas būtų tvarus ir neparemtas vien asmeninėmis lėšomis ar geranoriškumu. Tai taip pat padeda išvengti skirtingo interpretavimo, kai vienose situacijose išlaidos kompensuojamos sklandžiai, o kitose kyla klausimų dėl procedūrų.

    Sueigos pabaigoje numatyti ir kiti klausimai, todėl seniūnaičiai gali kelti papildomas temas, aktualias jų atstovaujamoms teritorijoms. Paprastai tokio formato susitikimuose aptariami ir gyventojų išsakyti poreikiai, einamieji organizaciniai klausimai bei artimiausių darbų prioritetai.

  • Vilniaus rajono sportininkai Ustkoje susišlavė medalius: 23 apdovanojimai per 4 dienas

    Vilniaus rajono sportininkai Ustkoje susišlavė medalius: 23 apdovanojimai per 4 dienas

    Ustkoje finišavo XXII Pasaulio lenkų vasaros žaidynės, kuriose ryškiai pasirodė Vilniaus rajono atstovai. Per keturias varžybų dienas jie iškovojo 23 medalius, iš jų 9 aukso, ir tapo vienais rezultatyviausių delegacijos sportininkų.

    Daugiausia aukso medalių pelnė Jadvyga Junevič, laimėjusi rutulio stūmimo, svarmens metimo ir šiaurietiškojo ėjimo rungtis. Bėgimo distancijose dominavo Erik Černiavski, triumfavęs 3 000 ir 5 000 metrų rungtyse.

    Šaudymo sektoriuje aukso medaliais džiaugėsi Jolanta Sudujko ir Edvard Kožuchovski, laimėję pneumatiniu šautuvu, o Livija Romanovska nugalėjo šaudymo pistoletu rungtyje.

    Dar vieną aukso medalį iškovojo Vilniaus rajono sporto centro merginų tinklinio komanda. Komandoje žaidė kapitonė K. Vinckevič ir žaidėjos E. Radzevičiūtė, P. Jakutovič, A. Vizeraitė, I. Markelė-Šlempo, E. Senkutė ir K. Pavlik.

    Jolanta Sudujko savo pasirodymą papildė dviem sidabro medaliais šaudymo pneumatiniu pistoletu ir badmintono rungtyse, o Edvard Kožuchovski pelnė bronzą badmintone. Du sidabro medalius iškovojo Marijan Kačanovski, pasižymėjęs šaudymo pneumatiniu šautuvu ir svarmens metimo rungtyse.

    Sidabro ir bronzos medalius taip pat pelnė Regina Kozlovska, Auksė Vizeraitė ir Karol Pacyna, o bronzos apdovanojimais džiaugėsi Eglė Radzevičiūtė, Česlav Pocej, Patrycja Jakutowicz ir Bogdan Monkiewicz. Bendroje įskaitoje Lietuvos atstovai iškovojo 24 medalius ir užėmė 2 vietą, nors medalų skaičiumi susilygino su Čekijos sportininkais, tačiau nusileido pagal sidabro medalių kiekį.

    „Nuoširdžiai sveikiname mūsų sportininkus“, – sakė Marijan Kačanovski.

  • Senjorai iš Rudaminos išbandė naują edukaciją: ką sukūrė „Auksinio amžiaus“ klubas

    Senjorai iš Rudaminos išbandė naują edukaciją: ką sukūrė „Auksinio amžiaus“ klubas

    Rugpjūčio 9 dieną Rudaminos kultūros centro „Auksinio amžiaus“ klubo senjorai lankėsi Vladislovo Sirokomlės muziejuje Bareikiškėse. Į susitikimą juos pakvietė muziejaus direktorė Helena Bakuło, o dienos programa sujungė edukaciją, pažintį su istorija ir bendruomeniškas veiklas.

    Pagrindinis išvykos akcentas buvo edukacinis užsiėmimas „Muilas iš gamtos“. Jo metu dalyviai susipažino su natūralaus muilo gamybos pagrindais, ingredientų pasirinkimu ir kvapų derinimo principais, o taip pat aptarė, kaip skirtingi priedai gali keisti muilo savybes bei naudojimo patirtį.

    Dirbtuvėse senjorams buvo paruoštos reikalingos priemonės ir medžiagos: muilo bazė, dažikliai, džiovintos žolelės bei gėlės. Užsiėmimą vedė Juodšilių biologijos mokytoja Božena Romanovska, kuri padėjo kiekvienam dalyviui žingsnis po žingsnio pereiti visą gamybos procesą.

    Pagaminti muilo gabalėliai buvo palikti atvėsti, o tuo metu dalyviai klausėsi pasakojimo apie šventąjį Roką. Tradiciškai jis laikomas įvairių profesijų ir bendruomenių globėju, o kai kuriose šalyse nuo seno buvo gerbiamas kaip saugotojas nuo epidemijų.

    Tą pačią dieną muziejuje vyko Mažoji šv. Roko mugė, kurioje lankytojai galėjo įsigyti žolelių ir vietos amatininkų dirbinių. Senjorai taip pat ragavo žolelių arbatą, naminę duoną, uogienes ir susipažino su vietos kulinariniu paveldu.

    „Auksinio amžiaus“ klubo nariai turėjo progą paragauti ir tradicinio totorių patiekalo plovo, kurį paruošė muziejaus bičiuliai iš bendruomenės „Pas totorius“. Tokios vaišės, kaip pabrėžė renginio dalyviai, tapo ne tik skonių, bet ir kultūrų pažinimo patirtimi.

    Išvyka virto ir pažintimi su muziejaus ekspozicija: senjorai apžiūrėjo Vladislovo Sirokomlės muziejų, o apie poeto gyvenimą ir muziejaus istoriją pasakojo kuratorius dr. Juzefas Šostakovskis. Organizatoriai sako, kad tokie susitikimai ypač vertingi dėl galimybės mokytis, bendrauti ir įsitraukti į vietos kultūrinį gyvenimą.

    Rudaminos kultūros centro bendruomenė dėkoja Helenai Bakuło už kvietimą, Boženai Romanovskai už praktinę pagalbą dirbtuvėse, o dr. Juzefui Šostakovskiui už pasakojimą ir ekskursiją. Dalyviai pabrėžė, kad šilta atmosfera ir turininga programa tapo viena įsimintiniausių vasaros patirčių.