Įspėjimas dėl Europos pramonės
Vokietijos valymo įrangos gamintojos „Kärcher“ generalinis direktorius Hartmutas Jenneris teigia, kad Europa ir ypač Vokietija atsidūrė ties tobulos audros riba. Pasak jo, geopolitinės krizės, prekybos įtampos ir vidaus sprendimų vilkinimas kelia realią deindustrializacijos grėsmę.
H. Jenneris pabrėžia, kad eksportu orientuotoms Europos įmonėms ypač pavojingi staigūs ir sunkiai prognozuojami prekybos politikos pokyčiai. Jo vertinimu, tarifų grėsmė ir naujos prekybos kliūtys silpnina laisvosios prekybos pagrindus, o tai tiesiogiai atsiliepia investicijoms ir darbo vietoms.
Kinijos subsidijos ir JAV barjerai
Įmonės vadovas išskiria ir Kinijos technologinį šuolį, kuris, jo žodžiais, peržengė seną žemos savikainos gamybos modelį. Anot H. Jennerio, Kinija tampa agresyviu technologiniu konkurentu, galinčiu aplenkti Europos sektorius ateities srityse.
Jis teigia, kad Kinijos kryptinga valstybės pramonės politika, subsidijos strateginiams sektoriams ir priemonės, didinančios kainų konkurencingumą, iškraipo rinką. Tokia aplinka, pasak jo, sukuria perteklinius pajėgumus ir sąlygas, kai sąžininga konkurencija tarptautinėje rinkoje tampa beveik neįmanoma.
Šios rizikos sutampa su JAV protekcionizmo banga: didesni tarifai ar papildomi reikalavimai importui gali smogti Europos gamintojams, kurių dalis veiklos remiasi globaliomis tiekimo grandinėmis. Europos Komisija pastaraisiais metais vis dažniau kalba apie ekonominį saugumą ir kritinių technologijų apsaugą, todėl prekybos politika tampa vis griežtesnė.
Kodėl kalbama apie deindustrializaciją?
H. Jenneris sako matantis ženklus, kad deindustrializacija nėra teorinė grėsmė, o jau vykstantis procesas. Jo teigimu, pramonės darbo vietų mažėjimas ir gamybos apimčių smukimas rodo, kad dalis gamybos keliasi į regionus, kur sąnaudos ir reguliavimas yra palankesni.
Pasak jo, kai didžiuosiuose sektoriuose, pavyzdžiui, automobilių pramonėje ir gamyboje, derinami gamyklų uždarymai ar veiklos perkėlimas, tai tampa kritiniu signalų rinkiniu visai ekonomikai. Prie šių sprendimų prisideda brangstančios energijos, darbo ir administracinės išlaidos, kurios naujas investicijas Europoje daro mažiau patrauklias.
Tai dera su platesnėmis tendencijomis: Europos pramonė vienu metu patiria energetikos transformacijos kainą, konkurenciją dėl investicijų su JAV ir Azija bei spaudimą greičiau diegti skaitmenizaciją. Dėl to įmonės vis dažniau vertina ne tik atlyginimus, bet ir leidimų greitį, mokesčių stabilumą bei reguliavimo nuspėjamumą.
„Kärcher“ skaičiai ir investicijų kryptis
„Kärcher“ įkurta 1935 metais, o H. Jenneris įmonei vadovauja nuo 2001 metų. Bendrovė nurodo, kad 2025 metais jos apyvarta siekė beveik 3,5 milijardo eurų, o 86 proc. pardavimų sudarė užsienio rinkos.
Įmonė veikia 87 šalyse ir visame pasaulyje turi apie 17 000 darbuotojų. „Kärcher“ taip pat teigia, kad daugiau nei 1 000 darbuotojų dirba mokslinių tyrimų ir plėtros srityje, o prioritetai apima valymo robotiką, baterijų technologijas ir verslo procesų skaitmeninimą.
Tokie sprendimai atspindi bendrą pramonės kryptį: automatizacija ir DI tampa būdu kompensuoti darbo jėgos trūkumą bei augančias sąnaudas. Vis dėlto įmonių vadovai vis dažniau pabrėžia, kad vien technologijų nepakanka, jei investicijas stabdo ilgi derinimai ir sudėtinga administracinė našta.
Reformų receptas: mažiau popierių, daugiau darbo paskatų
H. Jenneris ragina Vokietiją ir Europą imtis vadinamosios ekonominės formos programos. Jo teigimu, pernelyg griežtos taisyklės, pertekline laikoma biurokratija, aukštos energijos kainos ir augantys su darbo santykiais susiję kaštai silpnina konkurencingumą.
Jis akcentuoja, kad įmonėms skiriami pinigai ir žmonių laikas neretai nukreipiami į dokumentavimą, o ne į pagrindinę veiklą ar inovacijas. Kaip vieną iš sprendimų jis mini administravimo aparato pokytį, kai institucijos veiktų kaip paslaugų teikėjos verslui, o procesai būtų spartinami pasitelkiant DI.
Taip pat keliama darbo rinkos tema: pasak H. Jennerio, demografinės tendencijos reiškia, kad bendrai ekonomikoje gali tekti didinti darbo apimtį. Jo nuomone, tam reikėtų aiškių paskatų viršvalandžiams, lankstesnių darbo valandų sprendimų ir paprastesnių procedūrų pritraukiant kvalifikuotus specialistus.
Galiausiai jis ragina Europos Sąjungą laikytis griežtesnės ir nuoseklesnės prekybos politikos, užtikrinančios vienodas taisykles visiems. Jo teigimu, laisva prekyba veikia tik tada, kai taisyklės taikomos vienodai, o jų pažeidimai sulaukia realių pasekmių.
„Tikri pokyčiai prasideda galvoje, laikas veikti“, – sakė Hartmutas Jenneris.
