CP v2

Blog

  • Žydi visą vasarą, o puokštė namuose laikosi iki 3 savaičių: alstromerijos paslaptis

    Žydi visą vasarą, o puokštė namuose laikosi iki 3 savaičių: alstromerijos paslaptis

    Alstromerija, dar vadinama inkų lelija, pastaraisiais metais vis dažniau atsiduria ne tik floristų, bet ir sodininkų sąrašuose. Ši daugiametė gėlė vertinama dėl ilgo žydėjimo, ryškių spalvų ir to, kad nuskinta vazoje gali išlikti dekoratyvi iki 3 savaičių.

    Augalas kilęs iš Pietų Amerikos, todėl mėgsta šilumą ir saulę, tačiau selekcijos dėka atsirado veislių, geriau prisitaikančių prie vėsesnio klimato. Priklausomai nuo veislės, alstromerijos gali užaugti maždaug nuo 30 iki 150 centimetrų, o žiedai būna geltoni, oranžiniai, raudoni, rožiniai ar violetiniai, neretai marginti.

    Kur sodinti ir ko vengti

    Norint, kad alstromerija gausiai žydėtų, svarbiausia parinkti tinkamą vietą. Geriausiai tinka saulėta, nuo stipraus vėjo apsaugota lysvė, o dirva turi būti lengva, derlinga ir pralaidi vandeniui.

    Didžiausia klaida, kuri dažniausiai pražudo augalą, yra užmirkimas. Alstromerija jautri vandens sąstoviui, todėl molingose, sunkiose dirvose verta pasirūpinti drenažu ir nepadauginti laistymo, ypač vėsesniais laikotarpiais.

    Kaip pratęsti žydėjimą

    Žydėjimas paprastai prasideda pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje, o palankiomis sąlygomis tęsiasi iki rudens. Kad augalas nuolat formuotų naujus pumpurus, peržydėjusius žiedynus verta reguliariai šalinti.

    Alstromerija nemėgsta dažnų persodinimų, nes jos šaknys jautrios pažeidimams, todėl vietą geriausia apgalvoti iš anksto. Vegetacijos metu padeda saikingas tręšimas, o praktikoje dažniausiai pasiteisina kompostas arba subalansuotos daugiasudėtinės trąšos.

    Žiemojimas ir auginimas vazone

    Nors dalis veislių gali ištverti šalčius iki maždaug minus 15 laipsnių, saugiausia prieš žiemą antžeminę dalį patrumpinti ir pridengti storesniu mulčio sluoksniu. Tai ypač aktualu vietovėse, kur žiemos permainingos ir dažni atodrėkiai.

    Alstromerijas galima auginti ir didesniuose vazonuose balkone ar terasoje, tačiau tuomet ypač svarbu pralaidus substratas ir skylės vandens pertekliui nutekėti. Vazonuose augalai dažniau reikalauja laistymo karščio metu, bet taisyklė išlieka ta pati: geriau rečiau, bet kai pradžiūsta viršutinis dirvos sluoksnis.

    Sode alstromerijos dera tiek moderniose, tiek klasikinėse kompozicijose ir ypač gražiai atrodo šalia rožių, dekoratyvinių žolių ar kitų daugiamečių vasaros gėlių. Dėl ilgaamžių žiedų jos laikomos viena praktiškiausių pasirinkimų tiems, kas nori ir žydinčios lysvės, ir patvarių puokščių namuose.

  • Ši žemaūgė astrų rūšis rudenį sukuria spalvotus kamuolius: kaip prižiūrėti, kad žydėtų ilgai

    Ši žemaūgė astrų rūšis rudenį sukuria spalvotus kamuolius: kaip prižiūrėti, kad žydėtų ilgai

    Spalva sode, kai kitos gėlės baigia

    Krūminis astras (Symphyotrichum dumosum) – žemaūgis daugiametis augalas, kuris vasaros pabaigoje ir rudenį suformuoja tankius, apvalius kupstus. Dėl gausybės smulkių žiedų augalas dažnai atrodo tarsi spalvotas kamuolys, todėl ypač tinka vietoms, kur rudenį gėlynas ima prarasti ryškumą.

    Priklausomai nuo veislės, krūminiai astrai paprastai užauga apie 25–50 centimetrų, o žiedų spalvos varijuoja nuo baltos iki rožinės, violetinės ar melsvos. Dauguma veislių gausiausiai žydi nuo rugpjūčio iki spalio, o palankiomis sąlygomis dekoratyvūs išlieka ir ilgiau.

    Kur sodinti, kad atrodytų įspūdingai

    Šie astrai geriausiai atsiskleidžia gėlyno priekyje, palei takelius ir apvadus, nes jų kompaktiška forma vizualiai sukuria tvarką. Jie tinka ir alpinariumams, šlaitams ar žemoms atraminėms sienelėms, kur apvalus kupstas matosi iš toliau.

    Norint ryškaus efekto, verta sodinti ne po vieną, o nedidelėmis grupėmis. Tarp augalų palikite apie 30–40 centimetrų, kad geriau cirkuliuotų oras ir sumažėtų ligų rizika, ypač drėgnesniais sezonais.

    Priežiūra: saulė, vanduo ir paprasti triukai

    Krūminiai astrai gausiausiai žydi saulėtoje vietoje, tačiau gali augti ir lengvame pusšešėlyje. Svarbiausia sąlyga – laidus, vidutiniškai drėgnas dirvožemis: tiek užmirkimas, tiek ilgas perdžiūvimas silpnina augalą ir trumpina žydėjimą.

    Laistyti rekomenduojama prie pat žemės, nemirkiant lapų, nes drėgmė ant antžeminės dalies ir prasta ventiliacija didina grybelinių ligų tikimybę. Tręšimas neturi būti intensyvus: dažniausiai pakanka pavasarį papildyti dirvą kompostu ar organinėmis trąšomis.

    Žydėjimą prailgina reguliarus nužydėjusių žiedynų šalinimas, nes augalas mažiau energijos skiria sėkloms. Dar vienas būdas – vėlyvą pavasarį dalį ūglių patrumpinti maždaug trečdaliu: krūmelis labiau išsišakoja, o žydėjimas išsisklaido laike.

    Kas 3–5 metus senesnius, sutankėjusius kupstus verta išskirstyti ir atjauninti. Tai paprastas sprendimas, kuris dažnai sugrąžina gausesnį žydėjimą ir padeda išlaikyti taisyklingą, kompaktišką formą.

    Deriniuose krūminiai astrai ypač gražiai atrodo su rudenį dekoratyviais augalais, pavyzdžiui, rudbekijomis, šilokais ar dekoratyvinėmis žolėmis. Tokie kaimynai padeda gėlynui išlikti ryškiam iki vėlyvo sezono, kai dauguma vasarinių gėlių jau būna baigusios žydėti.

  • Įpyliau šaukštelį į laistytuvą: viržiai tankėja ir žydi įspūdingai – kada tai daryti

    Įpyliau šaukštelį į laistytuvą: viržiai tankėja ir žydi įspūdingai – kada tai daryti

    Viržiai yra vieni populiariausių rudenį žydinčių augalų, tačiau jų sėkmė dažniausiai prasideda ne nuo trąšų, o nuo tinkamos vietos ir dirvos. Kad krūmeliai ilgai išliktų tankūs ir gausiai žydėtų, jiems reikia saulėtos, šiltos vietos ir lengvos, laidžios žemės, kurioje neužsistovi vanduo.

    Specialistai pabrėžia, kad viržiams itin svarbus rūgštus substratas: geriausiai jie auga, kai dirvos pH yra apie 3,5–5,5. Tokį rūgštingumą paprasčiausia palaikyti naudojant žemę viržiniams augalams arba ruošiant mišinį iš rūgštaus komposto, smulkaus smėlio ir kompostuotos pušų žievės.

    Laistymo klaidos yra dažniausia priežastis, kodėl viržiai pradeda retėti ar nykti. Šie augalai geriau pakelia trumpą sausros periodą nei perlaistymą, o nuolat šlapia žemė greitai lemia šaknų pažeidimus ir puvinį.

    Nuo balandžio iki spalio viržius grunte paprastai pakanka laistyti maždaug 1–2 kartus per savaitę, o vazonuose augantys krūmeliai gali prašyti vandens ir iki 3 kartų per savaitę. Prieš laistant verta patikrinti drėgmę kelių centimetrų gylyje: jei žemė dar limpa prie piršto, laistymą geriau atidėti.

    Viržiams dažniausiai tinka minkštas vanduo, o stabiliai drėgmei palaikyti padeda mulčiavimas pušų žieve, kuris kartu saugo seklų šaknyną nuo temperatūros svyravimų. Jei vanduo kietas, kalkėtas, ilgainiui jis gali didinti dirvos pH, todėl augalas prasčiau pasisavina maisto medžiagas.

    Kad krūmeliai neatželėtų plikais plotais ir išliktų kompaktiški, viržius būtina kasmet genėti. Tai daroma anksti pavasarį, kai didesni šalčiai jau pasitraukę: pašalinami peržydėję žiedynai ir patrumpinami žali ūgliai maždaug trečdaliu, nekerpant į seną, sumedėjusią dalį.

    Tręšimas turėtų būti pritaikytas augimo vietai: grunte viržiams dažniausiai pakanka 3–4 tręšimų per sezoną, o vazonuose maisto medžiagos išplaunamos greičiau, todėl tręšti tenka dažniau, maždaug kartą per mėnesį. Svarbu rinktis trąšas, kurios skirtos viržiniams augalams ir padeda išlaikyti rūgščią dirvą.

    Sezono pabaigoje, nuo rugpjūčio vidurio iki spalio pabaigos, dažniau rekomenduojamos rudeninės trąšos su didesniu kalio ir fosforo kiekiu, nes jos padeda pasiruošti žiemai. Azoto perteklius rudenį yra rizikingas, nes skatina naują augimą, kuris nespėja sumedėti ir gali nukentėti nuo šalčių.

    Norint švelniai palaikyti rūgštingumą, kai kurie sodininkai kartais naudoja parūgštintą vandenį, pavyzdžiui, į 5 litrų laistytuvą įberia apie 2 gramus citrinos rūgšties arba įspaudžia kelių citrinų sulčių. Toks laistymas turėtų būti retas, maždaug kartą per 3–4 savaites, ir nėra trąšų pakaitalas, o tik pagalbinė priemonė, ypač jei vanduo namuose yra kietesnis.

    Dar viena praktika, minima sodininkų patirtyse, yra svogūnų lukštų užpilas, kuriame yra kalio ir kitų mineralų. Vis dėlto tokias namines priemones verta vertinti kaip papildymą, o ne pagrindą: ilgalaikį rezultatą viržiams duoda saulė, rūgšti ir laidi dirva, saikingas laistymas, pavasarinis genėjimas ir tinkamai parinktos trąšos.

  • Pasėkite rugsėjį ir gėlynas sprogs spalvomis: paprastas būdas išauginti šluotelinį flioksą

    Pasėkite rugsėjį ir gėlynas sprogs spalvomis: paprastas būdas išauginti šluotelinį flioksą

    Rugsėjo sėja, kuri atsiperka vasarą

    Šluotelinis flioksas yra daugiametė, Lietuvos žiemas paprastai gerai ištverianti gėlė, vasarą žydinti tankiais, kvapniais žiedynais. Sodininkai vertina ją dėl spalvų įvairovės ir to, kad tinkamai prižiūrimas kerelis gali žydėti ilgiau, o kartais ir pakartotinai rudenėjant.

    Rugsėjis laikomas tinkamu laiku sėti šluotelinio fliokso sėklas tiesiai į dirvą, jei norima augalą įkurdinti ilgesniam laikui toje pačioje vietoje. Kadangi flioksas ilgainiui plečiasi ir formuoja vešlius kerus, vietą verta pasirinkti iš karto apgalvotai.

    Kokia vieta ir dirva geriausia?

    Šluoteliniam flioksui labiausiai tinka saulėta vieta arba lengvas pusšešėlis, o dirva turėtų būti derlinga, humusinga ir laidi vandeniui. Prieš sėją rekomenduojama išravėti plotą, supurenti viršutinį sluoksnį ir, jei žemė skurdi, įmaišyti komposto.

    Sėklos paprastai sėjamos negiliai ir užberiamos plonu žemės sluoksniu, o vėliau substratas švelniai sudrėkinamas. Svarbu neperlaistyti, nes nuolat šlapia dirva didina šaknų problemų riziką, tačiau visiškai išdžiūti sėjos vieta taip pat neturėtų.

    Dažniausios priežiūros klaidos

    Po sėjos svarbiausia neleisti plotui apželti piktžolėmis, nes jos atima šviesą ir maisto medžiagas. Pavasarį jauni augalai pradės augti ten, kur buvo pasėti, todėl patogu iš karto užtikrinti pakankamą atstumą, kad vėliau nereikėtų tankinti ar persodinti.

    Viena dažniausių problemų – per tankiai augantys kerai, kai prastėja oro cirkuliacija ir didėja grybelinių ligų rizika, ypač miltligei. Laistant geriau vandenį pilti prie šaknų, o ne ant lapų, nes nuolat drėgni lapai ligoms sudaro palankesnes sąlygas.

    Šluotelinis flioksas dažnai sodinamas ten, kur norisi jausti kvapą: prie takelių, terasos ar įėjimo, taip pat po langais. Tinkamai parinkus vietą ir prižiūrint, per kelis sezonus jis gali suformuoti įspūdingą, spalvingą gėlyno akcentą.

  • Atsisveikinkite su karščio nualintomis pelargonijomis: 7 rudeninės gėlės balkonui ir palangei

    Atsisveikinkite su karščio nualintomis pelargonijomis: 7 rudeninės gėlės balkonui ir palangei

    Laikas keisti vasaros gėles

    Rugsėjį daugeliui balkonų ir palangių augalų vasaros sezonas baigiasi: po karščio bangų gėlės dažnai praretėja, lapai pagelsta, o žiedų lieka vis mažiau. Vietoje to, kad iki šalnų laikytumėte pavargusias pelargonijas, verta jas pakeisti augalais, kurie gražiausiai skleidžiasi rudenį.

    Svarbiausia taisyklė renkantis rudenines gėles vazonams yra atsparumas vėsesnėms naktims ir mažesniam saulės kiekiui. Tinkamai parinktos rūšys balkone gali žydėti iki vėlyvo rudens, o kai kurios išlaiko dekoratyvumą ir per pirmas nedideles šalnas.

    7 gėlės, kurios išgelbės rudeninį balkoną

    Viržiai yra vienas populiariausių rudens pasirinkimų, nes žydi nuo vasaros pabaigos iki vėlyvo rudens ir išlaiko kompaktišką formą. Jiems reikia rūgštesnės žemės ir nuolat šiek tiek drėgno substrato, todėl vazone patartina naudoti specialų durpinį žemių mišinį.

    Chrizantemos vertinamos už spalvų įvairovę ir tankius žiedynus, kurie greitai „užpildo“ vazoną. Balkonui geriausiai tinka žemesnės, kompaktiškos veislės, o žydėjimas, priklausomai nuo oro, gali tęstis iki lapkričio pabaigos.

    Astrai, dar vadinami rudeninėmis astrėmis, suteikia ryškių akcentų ir dažnai žydi iki vėlyvo sezono. Vazonams verta rinktis žemaūges veisles, nes aukštesni augalai balkone gali išgulti nuo vėjo ir lietaus, ypač kai naktys atvėsta.

    Ciklamenai išsiskiria elegantiškais žiedais ir tamsiai žaliais lapais, todėl puikiai tinka ir palangei, ir balkonui. Jie geriau jaučiasi šviesioje, nuo skersvėjo apsaugotoje vietoje, o perlaistymas rudenį yra dažnesnė klaida nei vandens trūkumas.

    Celiozija įneša sodrių spalvų ir išraiškingų, pūkuotų žiedynų, todėl tinka kaip ryškus kompozicijos akcentas. Ji žydi ilgai, tačiau jautriau reaguoja į staigius atšalimus, tad atvėsus naktims pravartu ją laikyti arčiau sienos arba įnešti į vidų.

    Aksamitės laikomos vienomis ištvermingiausių sezoninių gėlių, kurios pakelia ir trumpalaikę sausrą, ir pirmuosius vėsius orus. Jos dažnai žydi iki pirmųjų rimtesnių šalnų, o kompaktiškos formos veislės patogios vazonams.

    Našlaitės yra klasikinis pasirinkimas rudeniui, nes jos nebijo vėsesnių temperatūrų ir gali žydėti labai gausiai. Jei ruduo švelnus, našlaitės neretai išsilaiko ilgai, o pavasarį, priklausomai nuo sąlygų, gali atsigauti ir žydėti iš naujo.

    Kaip prižiūrėti rudenines gėles vazone

    Rudenį gėlėms parinkite saulėtą, nuo vėjo apsaugotą vietą, nes būtent šaltas vėjas labiausiai trumpina žydėjimą. Vazone svarbus ir drenažas: jei vanduo užsistovi, šaknys greitai pradeda pūti net tada, kai lauke nėra labai šalta.

    Laistyti reikėtų pagal realų substrato drėgnumą, o ne pagal įprotį: trumpesnės dienos ir dažnesni krituliai reiškia, kad žemė džiūsta lėčiau. Prieš laistant verta patikrinti viršutinį žemės sluoksnį, o jautresniems augalams geriau tinka retesnis, bet kruopštus laistymas.

    Nors sode rudenį tręšimas dažnai mažinamas, vazonuose žydintiems augalams papildomos maisto medžiagos gali padėti ilgiau išlaikyti žiedus. Vis dėlto svarbu nepadauginti azoto, nes jis skatina lapiją, o ne žydėjimą, todėl geriau rinktis trąšas, skirtas žydintiems augalams.

  • Šių augalų vėlyvą vasarą nebekirpkite: kitąmet galite likti be žiedų ir vaisių

    Šių augalų vėlyvą vasarą nebekirpkite: kitąmet galite likti be žiedų ir vaisių

    Vėlyva vasara ir ankstyvas ruduo daugeliui sodininkų atrodo tinkamas metas tvarkyti krūmus ir medžius, tačiau ne visiems augalams toks kirpimas naudingas. Specialistai įspėja, kad stiprus genėjimas šiuo metu gali paskatinti naujus ūglius, kurie iki šalčių nespėja sumedėti, todėl žiemą dažniau apšąla.

    Kita dažna problema – kitų metų žydėjimas. Dalis krūmų žiedinius pumpurus būsimam sezonui suformuoja ant praėjusių metų ūglių dar vasaros pabaigoje, todėl trumpinant šakas rudenėjant kartu pašalinama ir būsimo žydėjimo „programa“.

    Ką geriau palikti ramybėje?

    Vėlyvą vasarą nerekomenduojama smarkiai genėti hortenzijų, kurios žydi ant pernykščių ūglių, ypač darželinių hortenzijų. Tokiais atvejais paprastai pakanka pašalinti nužydėjusius žiedynus, nulūžusias ar akivaizdžiai sergančias šakas, tačiau neformuoti krūmo „iš esmės“.

    Atsargiai reikėtų elgtis ir su pavasarį žydinčiais krūmais, tokiais kaip forsitijos ar alyvos. Jų žiediniai pumpurai dažnai susiformuoja netrukus po žydėjimo, todėl genėjimas vasaros pabaigoje ar rudenį gali reikšti, kad kitą pavasarį žiedų bus gerokai mažiau.

    Dar viena jautri grupė – rododendrai ir azalijos. Jie paprastai nereikalauja reguliaraus stipraus genėjimo, o vėlyvas šakų trumpinimas gali pažeisti pumpurus ir silpninti augalo pasirengimą žiemai, ypač jei rudenį vyrauja staigūs temperatūrų svyravimai.

    Rudenį genėkite kaip sanitarą

    Rudeninį genėjimą patikimiausia laikyti sanitariniu darbu: šalinti sausas, nulūžusias, ligų pažeistas šakas ir džiūstančius ūglius. Taip pat verta nurinkti ant šakų likusius sudžiūvusius vaisius, nes jie gali tapti infekcijų židiniu kitą sezoną.

    Darbus geriausia atlikti sausą, nešaltą dieną, naudojant švarius ir aštrius įrankius, kad pjūviai būtų lygūs ir greičiau užgytų. Jei reikia atjauninamojo ar formuojamojo genėjimo, dažniausiai saugesnis metas yra žiemos pabaiga arba ankstyvas pavasaris, kai didžiųjų šalčių rizika jau mažesnė.

    Daugiamečiai augalai: ne viską pjaukite iki žemės

    Daugiamečių gėlių rudeninis tvarkymas taip pat turėtų būti selektyvus. Jei matomi ligų požymiai, pažeistas dalis verta pašalinti ir išnešti iš sodo, kad užkratas neplistų, tačiau sveikų, tvirtų stiebų ne visada būtina nupjauti.

    Dalį dekoratyvių daugiamečių augalų galima palikti iki pavasario, nes sėklos ir žiedynai žiemą tampa maistu paukščiams, o stiebai suteikia prieglobstį naudingiems vabzdžiams. Be to, palikta antžeminė dalis dažnai geriau saugo šaknų zoną nuo šalčio ir temperatūros svyravimų.

  • Hortenzija tingi žydėti? Štai ką rugsėjį padarykite, kad kitąmet skęstų žieduose

    Hortenzija tingi žydėti? Štai ką rugsėjį padarykite, kad kitąmet skęstų žieduose

    Hortenzijos gali atrodyti vešlios ir žalios, tačiau žiedų taip ir nesulaukiama. Dažniausia priežastis – netinkamas genėjimas, kai kartu pašalinami ir žiediniai pumpurai, kurie buvo suformuoti dar praėjusį sezoną.

    Ypač tai aktualu didžialapėms, dantytosioms ir ąžuolalapėms hortenzijoms, kurios žydi ant praėjusių metų ūglių. Jei tokie krūmai smarkiai apkarpomi rudenį ar ankstyvą pavasarį, kartu netyčia nupjaunami ir būsimi žiedai.

    Kita vertus, šluotelinės ir medėjantys hortenzijų tipai dažniausiai žydi ant einamųjų metų ūglių, todėl jų genėjimo laikas mažiau rizikingas. Vis dėlto ir čia klaidos gali kainuoti, jei krūmas nusilpsta dėl sausros, netinkamos dirvos ar per gausaus azoto kiekio.

    Kodėl hortenzijos nežydi?

    Žiedų gali nelikti ir po žiemos, kai stipresnis šaltis pažeidžia pumpurus, ypač ant senesnių ūglių žydinčiuose krūmuose. Pavasarį augalas gali sėkmingai išleisti lapus, bet žiediniai pumpurai būna jau sunaikinti.

    Ne mažiau svarbi vieta sode: giliame pavėsyje hortenzija dažnai augina lapus, o ne formuoja pumpurus. Tuo tarpu kaitri popietinė saulė kartu su sausra sukelia vandens stresą, dėl kurio augalas taupo resursus ir žydėjimą atideda.

    Dar viena dažna problema – trąšos. Per didelis azoto kiekis skatina intensyvų lapų ir ūglių augimą, bet žiedų formavimą slopina, ypač jei hortenzijos auga šalia vejos, kuri reguliariai tręšiama azotinėmis trąšomis.

    Ką svarbiausia padaryti rugsėjį?

    Pirmas žingsnis – tiksliai atpažinti hortenzijos rūšį ir jos žydėjimo ypatumus. Jei nesate tikri, po žydėjimo geriausia pašalinti tik sudžiūvusį žiedyną, paliekant trumpą kotelio dalį ir nepažeidžiant pumpurų žemiau.

    Rugsėjį ypač svarbus gilus, reguliarus laistymas, jei vyrauja sausra: dirva turi būti tolygiai drėgna, bet ne permirkusi. Vanduo pilamas ant dirvos, o ne ant lapų ir ūglių, kad mažėtų ligų rizika ir augalas stabiliau ruoštųsi žiemai.

    Pravartu mulčiuoti 5–7 centimetrų sluoksniu smulkintos pušų žievės arba įterpti gerai perpuvusio komposto į viršutinį dirvos sluoksnį. Rudenį verta vengti intensyvaus mineralinio tręšimo, ypač su dideliu azoto kiekiu, kad ūgliai nespurtuotų prieš šalčius.

    Kaip apsaugoti pumpurus žiemai?

    Kad kitų metų žiedai neiššaltų, rudenį galima supilti mulčio ar žievės kauburėlį prie krūmo pagrindo. Vėsesnėse sodo vietose hortenzijas galima pridengti laidžia orui agrodanga, tačiau reikėtų vengti sandarios plėvelės, po kuria didėja puvimo rizika.

    Toks rudeninis režimas padeda augalui stabiliai užbaigti sezoną, išlaikyti sukauptą drėgmę ir apsaugoti žiedinius pumpurus. Rezultatas dažniausiai pasimato kitą vasarą, kai krūmas vietoj lapijos gausos pagaliau atsidėkoja gausiu žydėjimu.

  • Vilkaviškyje meras atsisveikino su legendinėmis mokytojomis: už ką dėkojo trim pedagogėms

    Vilkaviškyje meras atsisveikino su legendinėmis mokytojomis: už ką dėkojo trim pedagogėms

    Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka apsilankė Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijoje ir Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijoje. Čia jis padėkojo trims ilgametėms pedagogėms, baigusioms profesinę veiklą ugdymo įstaigose.

    Savivaldybė pabrėžė, kad šis susitikimas skirtas įvertinti mokytojų indėlį į mokinių pasiekimus ir mokyklų bendruomenių gyvenimą. Tokios padėkos, anot švietimo bendruomenių, tampa svarbiu simboliniu žingsniu, stiprinančiu pasitikėjimą mokytojo profesija.

    Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijoje mero padėka įteikta pradinio ugdymo mokytojai Marijai Žemaitienei. Jai dėkota už ilgametį profesionalų darbą, ugdymo rezultatus ir aktyvų dalyvavimą mokyklos veikloje.

    Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijoje padėkos įteiktos matematikos mokytojoms metodininkėms Virginijai Bartkuvienei ir Violetai Zajankauskienei. Savivaldybė akcentavo jų atsakingą darbą, atsidavimą mokiniams ir gebėjimą motyvuoti jaunus žmones ieškoti sprendimų bei siekti tikslų.

    „Nuoširdžiai dėkoju už daugybę metų, skirtų mokyklai ir mokiniams. Per tuos metus Jūs ne tik perdavėte žinias, bet ir lydėjote jaunus žmones jų augimo kelyje, drąsinote, padėjote atrasti savo stiprybes ir siekti užsibrėžtų tikslų. Linkiu sveikatos, gražių akimirkų, mėgstamos veiklos ir daugiau laiko sau bei artimiesiems“, – sakė meras A. Neiberka.

    Mokyklų atstovai pabrėžė, kad ypač svarbus pedagogų nuoseklumas ir ryšys su mokiniais, kai švietimo sistema susiduria su mokytojų trūkumu ir senėjančiu pedagogų amžiumi. Dėl to kiekvienas sprendimas rinktis mokytojo kelią ir likti mokykloje ilgus metus bendruomenėse vertinamas kaip išskirtinė atsakomybė.

    Pedagogėms padėkos ir linkėjimai skambėjo ir iš mokyklų vadovų bei kolektyvų. Gražius žodžius joms skyrė Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijos direktorė Gileta Naujokienė, Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos laikinai einanti direktoriaus pareigas Neringa Bartelienė ir abiejų mokyklų bendruomenės.

  • Visagine – aiškios taisyklės politinei reklamai stotelėse: kiek kainuos ir kada teikti paraiškas

    Visagine – aiškios taisyklės politinei reklamai stotelėse: kiek kainuos ir kada teikti paraiškas

    Visagino savivaldybės administracija praneša, kad politinės kampanijos dalyviai gali kabinti politinę reklamą miesto transporto laukimo paviljonuose. Savivaldybė pabrėžia, jog politinė reklama gali būti skleidžiama tik taikant vienodas sąlygas ir įkainius visiems kampanijos dalyviams.

    Nurodoma, kad vieno reklamos plakato matmenys yra 1,76 x 1,16 metro, o vaizdas turi būti stačias. Vietinė rinkliava už leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimą siekia 0,59 euro už vieną dieną vienam reklamos plakatui.

    Skelbiamas ir reklamos skleidimo grafikas: pirmasis laikotarpis numatytas nuo 2026 metų rugsėjo 21 dienos iki 2026 metų spalio 11 dienos, paraiškas reikia pateikti iki 2026 metų rugsėjo 9 dienos 12 valandos. Antrasis laikotarpis vyks nuo 2026 metų spalio 12 dienos iki 2026 metų spalio 25 dienos, o paraiškos priimamos iki 2026 metų rugsėjo 30 dienos 12 valandos.

    Trečiasis laikotarpis numatytas nuo 2026 metų spalio 26 dienos iki 2026 metų lapkričio 8 dienos, paraiškas reikia pateikti iki 2026 metų spalio 14 dienos 12 valandos. Savivaldybė ragina terminų nepraleisti, nes leidimų išdavimas ir vietų paskirstymas siejamas su pateiktomis paraiškomis.

    Galimos vietos plakatams nurodomos transporto laukimo paviljonuose: Kosmoso st., Geležinkelio stoties st., Ligoninės st., Bibliotekos st., Statybininkų st., Vilkaragio st., Energetikų st., Draugystės st., Žalioji st., Jaunystės st., Santarvės st. ir Viešbučio st. Paraiškoje prašoma tiksliai įrašyti pageidaujamų paviljonų pavadinimus, plakatų skaičių ir pasirinktą reklamos skleidimo terminą.

    Pažymima, kad visiems pareiškėjams bus skiriamas vienodas vietų skaičius, o konkrečios vietos bus nustatomos burtų keliu dalyvaujant pareiškėjams. Jei pareiškėjas raštu atsisakytų jam paskirtos vietos, ji būtų siūloma kitiems dalyviams.

    Paraiškas kviečiama teikti Visagino savivaldybės administracijai užpildant paraišką leidimui įrengti išorinę reklamą gauti. Dėl papildomos informacijos gyventojai ir politinės kampanijos dalyviai gali kreiptis į savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausiąją specialistę Agatą Lavrinovič.

  • Po audros Zarasų rajone – dar be elektros sodybos, o seniūnai prašo vieno sprendimo visiems

    Po audros Zarasų rajone – dar be elektros sodybos, o seniūnai prašo vieno sprendimo visiems

    Zarasų rajono savivaldybėje rugsėjo 2 dieną vykusiame seniūnų susirinkime daugiausia dėmesio skirta rugpjūčio pabaigoje praūžusios audros padariniams. Aptarti nuvirtę medžiai, apgadinta infrastruktūra, užversti keliai ir užsitęsusios elektros tiekimo problemos atokesnėse vietovėse.

    Susitikime dalyvavo rajono vadovai ir visų seniūnijų atstovai, kurie pateikė situacijos suvestinę iš savo teritorijų. Sutarta, kad prioritetas išlieka žmonių saugumas ir pagrindinių susisiekimo kelių praeinamumas, o likę darbai bus planuojami pagal riziką ir turimus resursus.

    Padariniai: keliai atlaisvinti, darbų dar liko

    Seniūnai informavo, kad pagrindiniai keliai daugumoje vietovių jau atlaisvinti, tačiau pakelėse ir viešosiose erdvėse dar gausu nulūžusių ar pavojingai pasvirusių medžių. Dalis darbų negali būti užbaigti be specialiosios technikos, aukštalipių ir papildomo finansavimo.

    Imbrado seniūnijoje audra ypač smarkiai paveikė parką: išvirto apie dešimt senų medžių, nukentėjo dalis infrastruktūros. Seniūnija akcentavo bendruomenės pagalbą, kuri per trumpą laiką leido sutvarkyti pavojingiausias vietas ir užtikrinti, kad suplanuotas renginys galėtų įvykti.

    Turmanto seniūnijoje daugiausia problemų kėlė ant kelių nuvirtę medžiai, taip pat buvo apgadinta vienų kapinių tvora. Dusetų seniūnijoje vėjovartos fiksuotos pakelėse, kapinėse ir parkuose, o Zarasų seniūnijoje žalą patyrė miesto viešosios erdvės, dalis apšvietimo ir mažosios infrastruktūros, taip pat kai kurios kapavietės.

    Susirinkime pabrėžta, kad pirmiausia šalinami medžiai, keliantys tiesioginę grėsmę žmonėms ir turtui. Seniūnijoms pavesta sudaryti likusių pavojingų medžių sąrašus, kad būtų aiškiau, kur reikalingos papildomos lėšos ir technika.

    Generatoriai kaip pagalbos taškai

    Viena jautriausių temų liko elektros tiekimas: dalis atokesnių sodybų ir pavienių namų gyventojų po audros dar kurį laiką susidūrė su sutrikimais. Seniūnai informaciją apie tokius atvejus perdavė bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ ir akcentavo, kad nutrūkus elektrai labiausiai nukenčia tie, kurie neturi alternatyvių energijos šaltinių.

    Susirinkime aptarta praktinė patirtis, kai dingus elektrai seniūnijų patalpos tapo vietomis, kur gyventojai galėjo įkrauti telefonus, išorines baterijas ar pasirūpinti karštu vandeniu. Dusetų seniūnijos siūlymu, kiekvienos seniūnijos centre turėtų būti nuolat laikomas bent vienas generatorius, kad ekstremalios situacijos metu būtų užtikrintas stabilus pagalbos taškas.

    Rajono vadovai ir seniūnai sutarė įvertinti realų poreikį ir kaštus bei ieškoti sprendimo, kuris apimtų visus seniūnijų centrus. Taip pat akcentuota, kad generatoriai yra tik laikinas sprendimas, tačiau jie gali reikšmingai sumažinti rizikas, kai sutrinka ryšys, šildymas ar vandens tiekimas.

    Derliaus šventės ir kasdieniai darbai

    Be audros padarinių, aptartas pasirengimas rugsėjo mėnesį vyksiantiems renginiams, įskaitant Derliaus šventę Zarasuose ir seniūnijų organizuojamas vietos šventes. Dėl audros pažeistose teritorijose numatyta paspartinti tvarkymo darbus, kad viešosios erdvės būtų saugios lankytojams.

    Taip pat kalbėta apie vietinės reikšmės kelių priežiūrą, žvyravimą, pakelių šienavimą ir pralaidų tvarkymą, nes po liūčių dalyje ruožų atsirado provėžų ir vandens išplovų. Seniūnijos įpareigotos peržiūrėti darbų apimtis ir planuoti papildomą profiliavimą ten, kur keliai greičiausiai praranda pralaidumą.

    Susirinkime paliestas ir invazinių augalų plitimo klausimas, planuojant naują naikinimo etapą ir tikslinant žemėlapius pagal seniūnijų pateiktą informaciją. Taip pat pradėtas aptarti pasirengimas žiemos sezonui, įsivertinant sutarčių likučius ir poreikį laiku organizuoti viešuosius pirkimus sniego valymo paslaugoms.

    Susitikimo pabaigoje rajono vadovai padėkojo seniūnijų darbuotojams, ugniagesiams, kariams, ūkininkams ir gyventojams, prisidėjusiems prie padarinių šalinimo. Pabrėžta, kad darbai bus tęsiami nuosekliai, pirmiausia užtikrinant saugumą keliuose, parkuose, kapinėse ir kitose labiausiai nukentėjusiose vietose.