CP v2

Blog

  • Prieš Rugsėjo 1-ąją Kaune atveria eismą: kuri gatvė Vaišvydavoje pagaliau atsikvėps?

    Kaunas prieš mokslo metų pradžią skuba užbaigti svarbiausius vasaros remontus, kad mieste sumažėtų spūstys ir trikdžiai grįžtant gyventojams po atostogų. Savivaldybė skelbia, kad viena pagrindinių naujienų Vaišvydavos vairuotojams ir viešajam transportui – atnaujinta Didžioji gatvė, kurioje artimiausiu metu atveriamas eismas.

    Kaip įprasta, intensyviausi gatvių darbai Kaune koncentruojami vasarą, kai eismo srautai mažesni, o rangovams lengviau organizuoti darbus. Rudenėjant situacija keičiasi: į gatves grįžta studentai, padaugėja automobilių, o prastėjant orams sudėtingiau laikytis darbų grafikų.

    „Pagrindinis tikslas buvo atverti Pietrytinį aplinkkelį ir Kauno HE tiltą iki rugsėjo. Džiugu, kad planas pavyko“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Savivaldybės teigimu, Didžiosios gatvės važiuojamoji dalis Vaišvydavoje jau baigiama tvarkyti, todėl eismas joje turi būti paleistas artimiausiu metu. Likę darbai, tokie kaip pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimas bei smulkesni infrastruktūros sprendimai, planuojami užbaigti rudenį.

    Viešasis transportas šioje miesto dalyje taip pat turėtų grįžti prie įprastos tvarkos nuo rugpjūčio 31 dienos. Vairuotojams primenama, kad prieš Rugsėjo 1-ąją mieste tradiciškai išauga eismo intensyvumas, todėl kelionėms verta skirti daugiau laiko.

    Kauno savivaldybė atkreipia dėmesį, kad dalis projektų rudenį vis dar tęsis, o dėl laikino eismo ribojimo kai kuriose vietose gali formuotis spūstys. Papildomų iššūkių, kaip kasmet, gali sukelti pirmakursių srautai ir tėvai, rytais vežantys vaikus į ugdymo įstaigas, todėl išauga ir smulkių eismo įvykių rizika.

    „Paprastai eismo situacija pagerėja per mėnesį – vairuotojai apsipranta prie maršrutų, randa greičiausią būdą nuvykti iš taško A į tašką B“, – sakė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

    Pasak savivaldybės, didesni darbai dar vyksta Užnemunės gatvėje, kur rangovai planuoja finišuoti iki rugsėjo pabaigos, o artimiausiu metu numatoma sutvarkyti ir M. K. Čiurlionio tiltą. Tuo pat metu darbai tęsiami ir kitose miesto atkarpose, todėl gyventojams rekomenduojama prieš išvykstant pasitikrinti maršrutą, stebėti laikinus kelio ženklus ir išlikti kantriems piko metu.

  • Patriot sistemų gamyba Lenkijoje: gynybos viceministrė sako, kad derybos su JAV artėja prie sprendimų

    Lenkija siekia, kad šalyje būtų sutelkta didesnė dalis su oro gynybos sistema Patriot susijusios gamybos. Varšuva su JAV partneriais pastarosiomis savaitėmis tęsė derybas, kurios, pasak Gynybos ministerijos vadovybės, perėjo iš politinių deklaracijų į pramoninį lygmenį.

    Apie tai kalbėjo Lenkijos gynybos viceministrė ir valstybės sekretorė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka. Ji pabrėžė, kad dialogas jau yra pažangesnis nei bendras ketinimas bendradarbiauti, o konkrečių sprendimų galima tikėtis artimiausiomis savaitėmis.

    Pasak viceministrės, derybose svarbiausia ne vien paslaugos ar aptarnavimas, o koprodukcija, technologijų ir kompetencijų perkėlimas bei realios investicijos į Lenkijos gynybos pramonę. Tokia kryptis atspindi platesnę regiono tendenciją: šalys, didinančios gynybos biudžetus, siekia, kad kuo daugiau vertės grandinės liktų vietoje.

    Nuo pirkėjo prie partnerio

    M. Sobkowiak-Czarnecka teigimu, sėkmingiems gynybos sandoriams nepakanka vien vyriausybių susitarimų. Esą būtinas ir pramonės dialogas, nes be gamybinių pajėgumų bei tiekimo grandinių sutelktumo neįmanoma įgyvendinti ambicingų įsipareigojimų.

    Viceministrė akcentavo, kad JAV požiūris į bendradarbiavimą su Europos sąjungininkais tampa pragmatiškesnis. Augantis ginkluotės poreikis, siejamas tiek su nacionaliniais užsakymais, tiek su paramos paketais sąjungininkams, didina spaudimą JAV gamybiniams pajėgumams, todėl ieškoma patikimų partnerių Europoje.

    Lenkija šioje situacijoje mato galimybę: didesnės investicijos į vietos gamyklas ir nauji užsakymai vietos įmonėms turi tapti argumentu, kad šalis gali ne tik pirkti, bet ir gaminti. Taip Varšuva siekia keisti statusą iš kliento į partnerį, kuris prisideda prie bendrų pajėgumų kūrimo.

    Kas svarbu derybose

    Lenkijos Gynybos ministerija signalizuoja, kad vertinant užsienio tiekėjus vis dažniau bus žiūrima ne vien į kainą ir technines charakteristikas. Didesnį svorį turi turėti tai, ar tiekėjas pasirengęs įtraukti vietos subrangovus, steigti aptarnavimo centrus Lenkijoje, svarstyti koprodukciją ir investuoti į specialistų rengimą.

    Tokia praktika atitinka visoje Europoje stiprėjančią kryptį, kai karinės įrangos pirkimai susiejami su pramoniniu atsparumu. Tiekimo grandinių patikimumas, atsarginių dalių prieinamumas ir remonto pajėgumai tapo vienu svarbiausių kriterijų, ypač ilgo konflikto ar krizės scenarijuose.

    Viceministrė taip pat aiškino, kad Europos Sąjungos gynybos finansavimo priemonių reikalavimai dėl gamybos lokalizavimo Bendrijoje skatina JAV bendroves ieškoti būdų dalį gamybos perkelti į ES. Lenkija siekia pasinaudoti šiuo impulsu ir tapti regioniniu centru JAV gynybos pramonės projektams, orientuotiems į europinius pirkimus.

    Platesnis atsparumo klausimas

    Patriot tema, pasak M. Sobkowiak-Czarnecka, yra tik dalis platesnio nacionalinio atsparumo paveikslo. Ji viešai akcentuoja, kad atsparumas nėra vien kariuomenės apginklavimas, bet ir civilinė sauga, perspėjimo sistemos, kritinių prekių bei vaistų tiekimo stabilumas, taip pat visuomenės atsparumas dezinformacijai.

    Viceministrė išskyrė problemą, kurią vadina vienu jautriausių taškų: visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis. Jos teigimu, realių incidentų metu pasimetimas ir informacijos trūkumas gali sustiprinti dezinformacijos poveikį, todėl pasitikėjimas ir aiški komunikacija tampa saugumo dalimi.

    Kol kas Lenkijos Gynybos ministerija neatskleidžia, kokiu modeliu galėtų būti įgyvendinta su Patriot susijusi gamyba ir kokios apimties projektas svarstomas. Vis dėlto oficialūs signalai rodo, kad derybos pasiekė etapą, kuriame sprendimai gali būti priimti artimiausiu metu, o tai reikštų naują Lenkijos ir JAV pramoninio bendradarbiavimo etapą.

  • Nuo rugsėjo mažėja uždarbio ribos ankstyvoms pensijoms: viršijus sumą išmoka gali būti stabdoma

    Nuo rugsėjo 1 dienos Lenkijoje keičiasi taisyklės žmonėms, gaunantiems ankstyvas senatvės pensijas ir kai kurias išankstines išmokas: mažėja pajamų riba, nuo kurios socialinio draudimo įstaiga gali sumažinti arba laikinai sustabdyti mokėjimą.

    Lenkijos socialinio draudimo institucija ZUS pranešė, kad pajamos vertinamos pagal du slenksčius, susietus su vidutiniu darbo užmokesčiu. Pasiekus pirmą ribą išmoka mažinama, o viršijus antrą – gali būti laikinai stabdoma.

    Kokios ribos taikomos nuo rugsėjo?

    Nuo rugsėjo žemesnis pajamų slenkstis siekia 6 463,20 zlotų per mėnesį neatskaičius mokesčių, tai atitinka 70 proc. vidutinio mėnesinio atlyginimo. Perskaičiavus, tai yra apie 1 505 eurų.

    Aukštesnis slenkstis, nuo kurio ZUS gali sustabdyti išmokos mokėjimą, siekia 12 003,10 zlotų neatskaičius mokesčių. Tai sudaro apie 2 796 eurus per mėnesį.

    Jei pajamos viršija pirmą slenkstį, bet neperžengia antro, pensija ar renta paprastai mažinama viršytos sumos dydžiu pagal nustatytas ribojimo taisykles. Jei pajamos viršija aukštesnį slenkstį, išmoka gali būti sustabdoma tam laikotarpiui, kuriuo fiksuojamas viršijimas.

    Kas gali dirbti be pajamų ribų?

    ZUS pabrėžia, kad žmonėms, pasiekusiems įstatymu nustatytą pensinį amžių, pajamų ribos paprastai netaikomos. Lenkijoje tai yra 60 metų moterims ir 65 metai vyrams.

    Tuo tarpu ankstyvų pensijų gavėjams bei daliai išankstinių rentų gavėjų pajamų limitai išlieka aktualūs, todėl bet koks papildomas uždarbis gali turėti tiesioginę įtaką išmokos dydžiui.

    Ką svarbu padaryti dirbantiems pensininkams?

    ZUS ragina ankstyvų pensijų ir rentų gavėjus informuoti instituciją apie darbą ir planuojamas pajamas. Tai padeda išvengti situacijų, kai vėliau tenka grąžinti permokas arba aiškintis dėl laikinai sustabdytų išmokų.

    Praktikoje gyventojams svarbu įsivertinti ne tik darbo sutartyje numatytą atlygį, bet ir papildomas pajamas, kurios gali būti priskaičiuojamos kaip pajamos, turinčios įtakos išmokai. Kilus abejonių dėl konkretaus atvejo, sprendimą lemia ZUS taikomos taisyklės ir pateikti duomenys.

  • Kinija Ordos dykumoje rado apie 30 mln ton urano: ką tai reikštų atominei plėtrai ir rinkai

    Kinija paskelbė 2025 metais aptikusi apie 30 mln ton urano telkinių Ordos dykumos regione, Vidinėje Mongolijoje. Toks radinys gali reikšmingai sustiprinti šalies apsirūpinimą branduoliniu kuru ir sumažinti priklausomybę nuo importo.

    Ši žinia svarbi tuo metu, kai Kinija sparčiai plečia atominės energetikos pajėgumus ir vienu metu stato kelis naujus reaktorius. Didesni vietiniai ištekliai galėtų stabilizuoti tiekimą, mažinti kuro kainų svyravimų riziką ir suteikti daugiau derybinės galios pasaulinėje rinkoje.

    Kas gali kliudyti gavybai?

    Vis dėlto telkinių atradimas dar nereiškia greitos gavybos. Ordos dykumos sąlygos kelia praktinių iššūkių: vandens stoka, infrastruktūros poreikis ir aplinkosaugos reikalavimai gali išauginti projekto kainą bei pailginti įgyvendinimo terminus.

    Uranui išgauti ir apdoroti reikalingi procesai taip pat sukuria papildomų rizikų, susijusių su atliekų tvarkymu ir darbuotojų sauga. Dėl to sprendimus lems ne tik geologiniai duomenys, bet ir tai, ar Kinija ras ekonomiškai ir technologiškai efektyvų būdą išteklius paversti realiu kuro srautu.

    Galimas poveikis pasaulinei rinkai

    Jeigu šie telkiniai būtų plačiai pradėti naudoti, tai galėtų paveikti urano prekybos srautus ir kainodarą. Importą mažinanti Kinija taptų atsparesnė geopolitiniams trikdžiams, o didesnis savarankiškumas keistų jos vaidmenį derybose su tradiciniais tiekėjais.

    Kartu Kinija neapsiriboja vien atomine energetika: šalis paraleliai didina saulės ir vėjo elektrinių pajėgumus bei investuoja į tinklų plėtrą. Toks mišrus kursas leidžia vienu metu siekti mažesnių emisijų, didesnio energetinio saugumo ir lankstumo, o urano telkinių naujiena šioje strategijoje gali tapti papildomu svertu.

  • Lenkija mažina vario ir sidabro gavybos mokestį: 2027 metais biudžetas neteks apie 320 mln. eurų

    Lenkijos valstybės biudžeto pajamos iš mokesčio už kai kurių naudingųjų iškasenų gavybą 2027 metais, kaip numatoma, sumažės iki maždaug 1,5 mlrd. eurų. Tai reikštų ryškų kritimą, palyginti su šių metų prognozuojamu maždaug 1,8 mlrd. eurų lygiu.

    Skirtumas sudaro apie 320 mln. eurų, todėl Finansų ministerijai teks ieškoti, kaip kompensuoti mažesnes įplaukas. Toks pokytis įrašytas į 2027 metų biudžeto projekto aiškinamuosius dokumentus.

    Minėto mokesčio surinkimas tiesiogiai priklauso nuo gavybos apimčių šalyje ir pagrindinių žaliavų kainų. Didžiausią reikšmę turi vario ir sidabro kotiruotės tarptautinėse rinkose, taip pat valiutų kursų svyravimai ir energijos išteklių kainos, kurios veikia gavybos savikainą bei įmonių investicinius planus.

    Dokumentuose pabrėžiama, kad prognozėse jau įvertinti nuo 2026 metų sausio 1 dienos įsigalioję pakeitimai, kurie 2026–2028 metais koreguoja formulę, pagal kurią skaičiuojamas mokestis už vario ir sidabro gavybą. Praktikoje šie pakeitimai pirmiausia palankūs didžiausiam šalies vario sektoriaus žaidėjui KGHM.

    Lenkijos sprendimas mažinti vadinamąjį vario mokestį vertinamas kaip bandymas sustiprinti bendrovės galimybes finansuoti investicijas ir išlaikyti konkurencingumą žaliavų rinkose. Ankstesniais metais šis mokestis smarkiai ribojo įmonės investicinius pajėgumus, o valstybė per daugiau kaip dešimtmetį iš šios rinkliavos buvo surinkusi virš 6,9 mlrd. eurų.

    Naujovė numato ir papildomą paskatą ilgesniam laikotarpiui. Nuo 2029 metų įmonėms turėtų atsirasti galimybė dalį su gavyba susijusių investicinių išlaidų atskaityti iš mokėtino mokesčio, jei jos atitiks įstatyme nustatytus kriterijus.

    Tokie sprendimai atspindi platesnę Europos tendenciją derinti biudžeto interesus su strateginių žaliavų politika. Vario ir sidabro svarba auga dėl energetikos transformacijos, elektros tinklų plėtros ir pramonės elektrifikacijos, todėl valstybės vis dažniau ieško modelio, kuris vienu metu užtikrintų pajamas ir nepristabdytų investicijų.

  • Islandija sprendžia dėl derybų su ES atnaujinimo: referendume visuomenė balansuoja per plauką

    Islandijoje šeštadienį vyksta referendumas, kuriame rinkėjai sprendžia, ar reikėtų atnaujinti derybas su Europos Sąjunga dėl šalies narystės. Rinkimų komisijos duomenimis, aktyvumas turėtų būti didelis, o iš anksto balsavo apie 23 proc. rinkėjų.

    Iš viso balsuoti gali maždaug 180 000 žmonių, o apylinkės daugumoje vietų dirba iki vakaro. Tolimesnėse savivaldybėse balsavimo laikas trumpesnis, tačiau rezultatai turėtų paaiškėti tą pačią dieną.

    Referendumo eigą stebi tarptautiniai ir vietos stebėtojai, tarp jų – ESBO atstovai, nevyriausybinės iniciatyvos ir dalis Islandijos pilietinių organizacijų. Šalyje taip pat lankosi užsienio parlamentarai, stebintys, kaip užtikrinamas skaidrumas ir procedūrų laikymasis.

    Apklausos rodo labai mažą persvarą

    Islandijos visuomenė dėl santykių su ES išlieka aiškiai pasidalijusi, o naujausios apklausos rodo beveik lygias stovyklas. Viename pastaruoju metu skelbtame tyrime nedidelę persvarą turėjo derybų šalininkai, kitame – jau jų priešininkai, todėl galutinis rezultatas laikomas sunkiai prognozuojamu.

    Derybų atnaujinimo šalininkai argumentuoja, kad glaudesnė integracija galėtų prisidėti prie didesnio ekonominio stabilumo ir geresnių finansavimo sąlygų. Viešose diskusijose dažnai akcentuojamos palūkanų normos, infliacija ir vartotojų kainos, kurios mažoje, importui jautrioje ekonomikoje yra itin svarbios.

    Priešininkai akcentuoja suvereniteto ir pagrindinių sektorių interesus, ypač žemės ūkį ir žuvininkystę, kur kvotos bei reguliavimas yra jautriausi klausimai. Kritikai taip pat pabrėžia, kad Islandija jau dalyvauja Europos ekonominėje erdvėje, todėl dalį ES rinkos privalumų turi ir be narystės.

    Kas bus po referendumo?

    Jei dauguma pasisakys už derybų atnaujinimą, tai dar nereiškia automatinės narystės – galutinis sprendimas dėl stojimo būtų priimamas atskirame referendume, kai paaiškėtų konkrečios prisijungimo sąlygos. Tokia dviejų žingsnių schema laikoma būdu atskirti politinį mandatą deryboms nuo sprendimo dėl galutinio susitarimo.

    Jei rinkėjai deryboms nepritars, tikėtina, kad klausimas kuriam laikui bus nukeltas nuo politinės darbotvarkės. Vyriausybės atstovai viešai yra sakę, kad neigiamas rezultatas reikštų, jog iki dabartinės parlamento kadencijos pabaigos tema nebūtų keliama iš naujo.

    Islandija paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje buvo pateikusi 2009 metais, pasaulinės finansų krizės fone, tačiau procesas vėliau buvo sustabdytas. Dabartinis referendumas grąžina diskusiją į politinį centrą ir iš esmės atsako į klausimą, ar šalis pasirengusi vėl atverti ilgą ir sudėtingą derybų etapą.

  • Mokslininkai aptiko 6 paslaptingas struktūras beveik 2 900 km gylyje: ką tai keičia?

    Mokslininkai aptiko 6 paslaptingas struktūras beveik 2 900 km gylyje: ką tai keičia?

    Žemės gelmės vis dar slepia daug paslapčių, tačiau naujas tyrimas rodo, kad ties mantijos ir branduolio riba gali būti gerokai daugiau smulkių, iki šiol nepastebėtų darinių. Mokslininkai, pasitelkę DI, išskyrė signalus, leidžiančius sudaryti detalesnį šios zonos žemėlapį.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale Journal of Geophysical Research: Solid Earth. Jį atlikusi Kinijos mokslų akademijos komanda išanalizavo daugiau kaip 2 000 000 žemės drebėjimų įrašų, sukauptų per maždaug tris su puse dešimtmečio.

    Kas rasta Žemės gelmėse

    Analizėje identifikuota 174 929 silpni, vadinamieji PKP pirmtakų signalai, kurie iki pagrindinės bangos pasiekia jutiklius kiek anksčiau. Tokie signalai atsiranda, kai seisminės bangos išsisklaido susidūrusios su medžiagos netolygumais ties maždaug 2 900 kilometrų gyliu.

    Šie duomenys leido aptikti ir šešias sritis, kuriose, tyrėjų teigimu, yra reikšmingų heterogeniškumų, anksčiau neaprašytų kituose darbuose. Kitaip tariant, tai zonos, kuriose medžiaga ar jos struktūra skiriasi nuo aplinkos ir pastebimai keičia bangų sklidimą.

    Kodėl prireikė DI

    PKP pirmtakų bangos yra labai silpnos, todėl jų paieška tarp milijonų įrašų tradiciškai reikalauja ilgo rankinio darbo ir palieka daug vietos interpretacijoms. Šį kartą DI buvo naudojamas pirminiam atrankos etapui, kad būtų galima greitai atsijoti kokybiškiausius įrašus ir atpažinti tikėtinus pirmtakus.

    Svarbi detalė ta, kad autoriai tikrino ir taisė modelio klaidas rankiniu būdu, o patikslintus pavyzdžius grąžino į mokymo procesą. Tai leido sumažinti riziką, kad algoritmas supainios triukšmą su tikru geofizikiniu signalu.

    Ką tai gali reikšti plokščių tektonikai ir ugnikalniams

    Platesnis aptiktų struktūrų „tinklas“ keičia ankstesnį vaizdą, kuriame anomalijos dažnai atrodė kaip izoliuotos dėmės. Didesnė stebėjimų apimtis rodo, kad dalis jų gali jungtis į didesnius, tęstinius darinių „diržus“, o tai svarbu aiškinant mantijos tekėjimą ir šilumos pernašą.

    Tyrėjai atsargiai svarsto, kad dalis šių netolygumų gali būti susiję su giliai į mantiją nugrimzdusia medžiaga subdukcijos zonose. Esant milžiniškam slėgiui ir temperatūrai, tokia medžiaga gali patirti mineralines transformacijas, cheminį persiskirstymą ar dalinį lydimąsi, suformuodama kišenes, kurių fizinės savybės skiriasi nuo aplinkinių uolienų.

    Tokie skirtumai gali turėti įtakos tam, kaip kyla karšti mantijos srautai, kur formuojasi magmos telkiniai ir kaip pasiskirsto šiluma po ugnikalninėmis sritimis ar vidurio vandenynų kalnagūbriais. Nors tai nėra tiesioginis prognozavimo įrankis, geresnis Žemės gelmių supratimas ilgainiui padeda tikslinti geodinaminius modelius ir seisminės rizikos vertinimus.

    Taip pat pabrėžiama, kad naujai išryškintos zonos, įskaitant menkiau tirtas sritis po Eurazijos aukštomis platumomis, Centrine Azija ir Pietų Atlantu, turėtų tapti prioritetiniais taikiniais aukštesnės raiškos tyrimams. Ateityje, plečiantis signalų katalogui ir taikant kelis skirtingus bangų tipus, tikimasi dar labiau patikslinti apatinės mantijos smulkios struktūros modelius.

    „Aptiktos šešios zonos, kuriose tikėtini reikšmingi, anksčiau neužfiksuoti netolygumai, turėtų tapti prioritetais tolesnei Žemės gelmių analizėms“, – teigiama tyrime.

  • Dujų kainos Europoje gali šoktelėti jau šią žiemą: atsargos mažiausios per metus, rizika auga

    Europa į šaltąjį sezoną žengia su mažesnėmis gamtinių dujų atsargomis nei įprastai, o rinkoje daugėja signalų, kad kainos gali vėl tapti nepastovios. Energetikos analitikai perspėja, jog keli neįprastai šalti savaitgalio ar savaitės laikotarpiai gali greitai pakeisti kainų kryptį, ypač jei tuo pat metu sutriktų suskystintų gamtinių dujų tiekimas.

    Pagal Europos dujų saugyklų duomenis, vasaros pabaigoje bendras užpildymas siekė kiek daugiau nei 60 proc., o sukauptas kiekis buvo mažesnis nei prieš karą Ukrainoje. Skirtumai tarp valstybių išlieka ryškūs: kai kuriose šalyse saugyklos artėja prie 80–90 proc. ribos, tačiau didžiausiose rinkose užpildymas kai kur tesiekia apie pusę.

    Kas keičia dujų kainų dinamiką?

    Iki karo Europoje ilgą laiką veikė paprastas modelis: dujos vasarą būdavo perkamos pigiau, saugomos, o žiemą parduodamos brangiau. Tačiau pastaraisiais metais kainų skirtumas tarp vasaros ir žiemos ne visada kompensuoja saugojimo ir finansavimo kaštus, todėl dalis rinkos dalyvių atsargų kaupti vengia.

    Europos Sąjunga po rusiškų dujų srauto sumažėjimo įvedė privalomus saugyklų užpildymo tikslus, bet praktikoje vien reguliavimas ne visada sukuria ekonominį stimulą užsipirkti kurą anksčiau. Dėl to kai kurios valstybės taiko paramos ar kompensavimo schemas, kad užtikrintų atsargų kaupimą prieš žiemą.

    Konkurencija su Azija ir SGD svarba

    Europos rinka vis labiau priklauso nuo suskystintų gamtinių dujų, kurios atkeliauja jūriniais maršrutais ir konkuruoja su Azijos paklausa. Vasarą Azijoje išaugęs elektros poreikis dėl kondicionavimo dažnai padidina SGD importą, o tai reiškia, kad Europa turi siūlyti konkurencingesnę kainą, jei nori pritraukti krovinius.

    Be to, geopolitinės įtampos ir tiekimo grandinių rizikos gali greitai padidinti rinkos nervingumą. Tokiais periodais kainos į viršų kyla ne vien dėl realaus dujų trūkumo, bet ir dėl atsargumo priemonių: tiekėjai ir pirkėjai siekia apsidrausti, o tai didina paklausą trumpuoju laikotarpiu.

    Padėtis regione ir ką tai reiškia vartotojams

    Regiono šalys žiemą dažnai remiasi ne tik nacionalinėmis saugyklomis, bet ir tarpvalstybine infrastruktūra bei vienos kitos pajėgumais. Kai atsargos mažesnės, jautrumas šaltesniems orams išauga: šildymo sezono pradžia ir keli šalti epizodai gali greitai padidinti suvartojimą, o kartu ir kainas didmeninėje rinkoje.

    Lietuvoje galutinė kaina gyventojams priklauso nuo tiekimo sutarčių, reguliavimo ir kainų fiksavimo sprendimų, tačiau didmeninės rinkos šuoliai paprastai didina spaudimą visoje grandinėje. Dėl to artėjant žiemai didesnį dėmesį rinkoje skiria ne tik kainų lygiui, bet ir tam, kiek stabiliai bus pildomos saugyklos bei kaip sėkmingai Europa pritrauks SGD srautus.

  • Eksporto ateitis keičiasi: oro uostų krovinių centrai ir logistika ima lemti, kur eis investicijos

    Pramonei vis dažniau nebeužtenka vien gamyklų ir gamybos apimties. Eksportuojančios įmonės vertina, ar šalia yra greita logistika, pakankama elektros pasiūla, techninės kompetencijos ir paruošti sklypai, į kuriuos galima ateiti be ilgo laukimo.

    Tokiame modelyje vis svarbesnį vaidmenį įgauna oro uostai, ypač turintys krovinių infrastruktūrą, multimodalinius mazgus ir ryšius su kelių bei geležinkelių tinklais. Krovinių srautai tampa argumentu, kodėl investuotojai renkasi vieną regioną, o ne kitą.

    Oro uostai kaip pramonės ekosistemos dalis

    Katovicų oro uostą valdanti bendrovė GTL SA pabrėžia, kad moderni pramonė vystosi kartu su paslaugomis ir logistikos grandine. Oro uostas tokiu atveju tampa ne tik keleivių vartais, bet ir krovinių centru, techninės priežiūros baze bei vieta, kur susitinka skirtingos transporto rūšys.

    Šis poslinkis ypač aktualus įmonėms, kurios dirba greitų pristatymų režimu arba gamina didelės vertės produkciją. Tokiems verslams svarbu, kad komponentai ir kroviniai judėtų greitai, o tiekimo grandinė būtų patikima ir lanksti.

    Krovinių augimas ir investicijos į multimodalumą

    Katovicų oro uostas skelbia, kad 2025 metais jo krovinių tonažas augo 24,6 proc., o 2026 metų pirmąjį pusmetį – dar 30 proc. Tokie tempai rodo bendrą tendenciją regione: oro krovinių logistika plečiasi ir traukia papildomas investicijas į sandėliavimą, skirstymą bei aptarnavimo paslaugas.

    2025 metais oro uostas aptarnavo 7,3 mln. keleivių ir 46,4 tūkst. tonų krovinių. Skelbiama, kad iki 2030 metų siekiama viršyti 10 mln. keleivių per metus, pasiekti 100 tūkst. tonų krovinių ir auginti užimtumą iki daugiau nei 7 tūkst. darbuotojų.

    Vienas svarbiausių plėtros akcentų – transporto rūšių sujungimas vienoje vietoje. Planuojama, kad nuo 2027 metų pajėgumus didins krovinių ir degalų perkrovos mazgas su geležinkelio atšaka, o toks sprendimas leidžia efektyviau perkelti srautus tarp oro, kelių ir geležinkelių transporto.

    Didžiausios kliūtys: energija, žemė ir žmonės

    Nors logistika tampa konkurenciniu pranašumu, investicijas gali stabdyti kiti veiksniai. Vienas jautriausių – prieiga prie palyginti pigios mažai taršios elektros, kurios vis dažniau reikalauja tarptautinės įmonės, turinčios tvarumo įsipareigojimų.

    Ne mažiau svarbus ir paruoštų investicinių teritorijų trūkumas. Buvusiuose pramoniniuose regionuose žemės gali būti daug, tačiau investuotojams reikia sklypų, kurie jau sutvarkyti teisiškai ir aplinkosauginiu požiūriu, turi aiškias prisijungimo prie tinklų galimybes ir patogią logistiką.

    Trečias barjeras – kvalifikuotų techninių darbuotojų stygius. Augant automatizacijai ir infrastruktūros sudėtingumui, didėja paklausa mechanikams, aviacijos technikams, avionicijos specialistams, pramonės automatams, mechatronikams ir kibernetinio saugumo ekspertams.

    „Perkrovos ir logistikos centrai gali tapti naująja regiono eksporto kraujotaka“, – sakė GTL SA vadovas Arturas Tomasikas.

    Kartu išryškėja platesnė kryptis: transporto infrastruktūra vis labiau virsta pramonės ir paslaugų ekosistemos dalimi. Ten, kur vienu metu sprendžiami energijos, logistikos, paruoštų teritorijų ir kompetencijų klausimai, investicijos paprastai ateina greičiau ir būna didesnės pridėtinės vertės.

  • Nuo rugsėjo 3 dienos griežtinamos taisyklės naujiems vairuotojams: 12 baudų taškų riba

    Kas keičiasi nuo rugsėjo 3 dienos?

    Nuo rugsėjo 3 dienos įsigalioja naujos taisyklės pradedantiesiems B kategorijos vairuotojams. Pagrindinis pokytis – visiems pirmą kartą gavusiems vairuotojo pažymėjimą taikomas dvejų metų bandomasis laikotarpis.

    Jaunesniems nei 18 metų vairuotojams bandomasis laikotarpis bus ilgesnis. Jis truks trejus metus, bet ne ilgiau kaip iki 20-ojo gimtadienio.

    Nulinė tolerancija alkoholiui

    Bandomuoju laikotarpiu pradedantiesiems vairuotojams taikoma nulinė alkoholio tolerancija, tai yra leidžiama alkoholio koncentracija turi būti lygi nuliui. Tokia nuostata siejama su didesne rizika, kurią eisme kelia vairavimo patirties neturintys asmenys.

    Kitų vairuotojų atveju ir toliau galioja bendra leidžiama alkoholio riba, tačiau pradedantiesiems ji netaikoma. Praktikoje tai reiškia, kad bet koks nustatytas alkoholio kiekis bandomuoju laikotarpiu gali užtraukti atsakomybę.

    Baudų taškai: svarbi riba – 12

    Kartu su bandomuoju laikotarpiu griežtinama ir baudų taškų sistema naujiems vairuotojams. Pasiekus 12 baudų taškų ribą, vairuotojui atsiranda pareiga per nustatytą terminą baigti papildomą praktinį mokymą apie eismo rizikas.

    Mokymą numatyta atlikti vairavimo įgūdžių tobulinimo centre, o jo trukmė – viena valanda. Nuo 12 taškų ribos pasiekimo skiriamas vienerių metų terminas šiam mokymui įvykdyti.

    Dar griežtesnė pasekmė laukia viršijus 20 baudų taškų per pirmuosius metus nuo vairuotojo pažymėjimo gavimo. Tokiu atveju administracinė institucija gali priimti sprendimą dėl teisės vairuoti panaikinimo.

    Papildomos sąlygos nepilnamečiams

    Nepilnamečiams vairuotojams numatytos ir papildomos ribojančios taisyklės. Jų vairuotojo pažymėjimas galios tik šalies teritorijoje, todėl vairuoti užsienyje jie negalės.

    Taip pat pirmuosius šešis mėnesius arba iki 18-ojo gimtadienio nepilnametis turės važiuoti su patyrusiu lydinčiu vairuotoju. Lydintis asmuo turi būti ne jaunesnis nei 25 metų ir turėti bent penkerių metų vairavimo stažą.

    Numatyta, kad lydintis vairuotojas negali būti apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų medžiagų, o taip pat negali būti asmuo, kuriam per pastaruosius penkerius metus buvo taikytas teisės vairuoti atėmimas. Be to, nepilnamečiams ribojamos galimybės dirbti darbus, susijusius su asmenų ar krovinių vežimu.

    Šie pokyčiai yra susiję su teisės akto pakeitimais, priimtais 2025 metais, ir orientuoti į eismo saugumo didinimą pradedančiųjų vairuotojų grupėje. Vairuotojams rekomenduojama įsigilinti į naujas taisykles dar prieš rugsėjo 3 dieną, kad būtų išvengta netikėtų pasekmių kelyje.