CP v2

Blog

  • Vėjo parkas Vajominge ir ereliai: 110 turbinų stabdomos automatiškai, kai paukščiai priartėja

    Vėjo parkas Vajominge ir ereliai: 110 turbinų stabdomos automatiškai, kai paukščiai priartėja

    Vajomingo valstijoje, Converse apygardoje, įrengtas „Top of the World“ vėjo parkas iš pradžių atrodė kaip beveik idealus projektas: atvira vietovė, pastovūs vėjai ir didelė atsinaujinančios energijos gamyba. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad ši teritorija yra ir svarbus erelių skrydžių koridorius, todėl elektrą gaminanti infrastruktūra susidūrė su laukinės gamtos apsaugos iššūkiu.

    Objekte įrengta 110 vėjo turbinų, išsidėsčiusių maždaug 17 000 akrų plote, o bokštai kyla iki maždaug 90 metrų aukščio. Tokie matmenys ir mentių greitis reiškia, kad susidūrimai su dideliais paukščiais, ypač plėšriaisiais, gali baigtis mirtinai, jei paukščiai reguliariai kerta tą pačią oro erdvę.

    Kas nutiko pradėjus veiklą?

    Pradėjus eksploatuoti parką, stebėsenos duomenys parodė, kad vietovė yra didelės rizikos zona dviem saugomoms rūšims: plikagalviams ir auksiniams ereliams. Šie paukščiai naudojasi stipriais oro srautais sklandymui, todėl vėjo elektrinių teritorija jiems tapo ne atsitiktine, o nuolatine skrydžių erdve.

    Situacija įgavo ir teisinį svorį, nes Jungtinėse Valstijose galioja atskira plikagalvių ir auksinių erelių apsauga, o projektams, kurie gali daryti poveikį, keliami aiškūs reikalavimai dėl rizikos mažinimo. Dėl to vystytojams teko ieškoti sprendimo, kuris vienu metu užtikrintų ir gamybą, ir paukščių apsaugą.

    Iš pradžių buvo taikytas rankinis stebėjimas: žmonės su žiūronais turėjo sekti dangų ir pastebėję erelį pavojingoje zonoje inicijuoti turbinų lėtinimą ar stabdymą. Praktikoje toks metodas pasirodė pernelyg nepatikimas, nes matomumą veikia nuovargis, atstumas, apšvietimas ir oro sąlygos.

    Automatinis stabdymas, kai priartėja erelis

    Vėjo parke įdiegta automatinė paukščių aptikimo sistema, paremta kelių kamerų bokštais ir nuolatine 360 laipsnių dangaus stebėsena. Aptikus judesį, didelės raiškos kameros priartina vaizdą, seka objektą ir vertina jo trajektoriją, kad būtų galima laiku įvertinti susidūrimo riziką.

    Čia panaudojamas ir dirbtinis intelektas, realiu laiku analizuojantis vaizdą ir atskiriantis saugomas rūšis nuo kitų paukščių. Jei erelis įskrenda į iš anksto nustatytą pavojingą zoną, sistema perduoda komandą vėjo parko valdymui ir sustabdo tik tas turbinas, kurioms konkrečiu momentu kyla rizika.

    Toks selektyvus stabdymas leidžia sumažinti prastovas, nes išjungiamos ne visos 110 turbinų, o tik būtinos. Praktikoje tokio tipo sprendimai siejami su reikšmingu susidūrimų rizikos mažėjimu, o vėjo energetikos sektoriuje tai laikoma viena iš krypčių, kaip plėsti atsinaujinančią gamybą kartu mažinant poveikį biologinei įvairovei.

    Kodėl tai svarbu vėjo energetikai?

    Ši istorija išryškina dažną problemą: vien geras vėjo potencialas dar nereiškia, kad vieta tinkama be papildomų priemonių. Plėšrieji paukščiai, ypač dideli, dažnai naudojasi tais pačiais oro srautais, kuriuos „gaudo“ ir turbinos, todėl rizika gali būti neatsiejama nuo konkrečios geografijos.

    Todėl vis daugiau projektų remiasi ne vien statybų planavimu, bet ir nuolatine eksploatacine stebėsena bei technologijomis, kurios leidžia prisitaikyti realiu laiku. Automatinis turbinų stabdymas, kai prie mentių priartėja erelis, tampa praktiniu kompromisu tarp energetikos tikslų ir laukinės gamtos apsaugos.

  • Šveicarija saulės elektrinę įrengė ant užtvankos sienos Alpėse: žiemą ji gamina tris kartus daugiau

    Šveicarija saulės elektrinę įrengė ant užtvankos sienos Alpėse: žiemą ji gamina tris kartus daugiau

    Šveicarijos Alpėse, maždaug 2 500 metrų aukštyje, ant Muttsee užtvankos sienos sumontuota apie 5 000 saulės modulių. Projektą „AlpinSolar“ įgyvendinusi energetikos bendrovė „Axpo“ siekė išspręsti seną šalies problemą – elektros trūkumą žiemą, kai vartojimas didėja, o vietinė gamyba dažnai krenta.

    Tokioje vietoje saulės elektrinė ilgai atrodė nelogiška: sudėtingas privažiavimas, šaltis, vėjai, sniegas ir trumpesnės dienos. Vis dėlto būtent kalnų sąlygos padėjo pasiekti rezultatą, kuris pastaraisiais metais tapo argumentu spartinti didesnius aukštikalnių projektus.

    Elektrinė, pradėjusi veikti 2022 metais, per metus pagamina apie 3 300 000 kilovatvalandžių elektros – to užtenka maždaug 700 namų ūkių. Dalis įrangos ir medžiagų į statybvietę buvo gabenama sraigtasparniais, nes užtvanka yra atokioje vietoje, kur nėra įprasto kelių tinklo.

    Kodėl aukštikalnėse saulė veikia geriau?

    Žiemą Šveicarijos slėniuose dažnai laikosi tirštas rūkas ir žemi debesys, todėl įprastose saulės elektrinėse krenta generacija. Muttsee užtvanka yra virš vadinamosios rūko ribos, tad moduliai dažniau gauna tiesioginės saulės, o skaidresnis oras aukštyje sumažina spinduliuotės nuostolius.

    Šaltis, kuris paprastai laikomas problema, saulės moduliams dažnai yra privalumas: dauguma technologijų efektyviau dirba žemesnėje temperatūroje nei per karščius. Prie to prisideda ir sniego atspindys: balta danga veikia kaip natūralus veidrodis, padidinantis į modulius patenkančios šviesos kiekį.

    Žiemos generacija – pagrindinis lūžis

    Esminė priežastis, kodėl projektas sulaukė tiek dėmesio, yra ne bendras metinis kiekis, o sezoniškumas. „Axpo“ ir su projektu susiję pramonės vertinimai rodo, kad žiemos mėnesiais tokia elektrinė gali pagaminti apie tris kartus daugiau elektros nei analogiškos galios saulės parkas žemumose.

    Tai svarbu visai Šveicarijos energetikos sistemai, nes žiemą šalis tradiciškai susiduria su didesne importo poreikio rizika. Šį iššūkį didina ir ilgalaikės permainos – laipsniškas branduolinės energetikos atsisakymas, o vėjo projektai šalyje juda lėtai dėl sudėtingų leidimų ir vietos bendruomenių nepritarimo.

    Kas toliau: spartinimo režimas Alpėse

    Po Muttsee projekto Šveicarijoje sustiprėjo politinis ir verslo interesas aukštikalnių saulės elektrinėms, nes jos gali tiekti elektrą būtent tada, kai jos labiausiai reikia. Šalyje įtvirtintos priemonės, skirtos greičiau derinti didesnius kalnų saulės parkus, o kitos Alpių valstybės atidžiai stebi rezultatus.

    Vis dėlto tokie projektai išlieka brangūs ir techniškai sudėtingi: logistika, statybos terminai, darbų sauga, poveikio aplinkai vertinimai ir tinklų prijungimas kalnuose reikalauja papildomų investicijų. Tačiau Muttsee pavyzdys parodė, kad aukštis ir sniegas nebūtinai yra kliūtis – tam tikromis sąlygomis jie gali tapti pagrindine žiemos elektros gamybos stiprybe.

  • Saulės parkas Džordžijoje atrodė idealus: po liūties prasidėjo purvo potvynis ir teismų maratonas

    Saulės parkas Džordžijoje atrodė idealus: po liūties prasidėjo purvo potvynis ir teismų maratonas

    Džordžijos valstijoje planuotas saulės elektrinės projektas iš pradžių atrodė kaip klasikinė švarios energijos sėkmės istorija: investicijos, darbo vietos ir didesnės vietos biudžeto pajamos. Tačiau pirmoji stipresnė liūtis atskleidė, kad dalis rizikų buvo neįvertinta, o statybų aikštelė tapo erozijos židiniu.

    Stewart apygardoje numatytas Lumpkin saulės parkas turėjo užimti apie 1 400 akrų, o jo galia siekti 102,5 megavato. Pagal projektą elektra turėjo būti tiekiama per Walton EMC, o vienas svarbiausių vartotojų turėjo būti „Meta“ duomenų centras, kuriam augant DI poreikiams reikalingi stabilūs elektros srautai.

    Kas nutiko po pirmos liūties?

    Šalia statybų teritorijos gyvenę Shaun ir Amie Harris teigė, kad jų sklypas, tvenkinys ir šlapynės nukentėjo po to, kai dideli plotai buvo nuvalyti nuo medžių ir viršutinio dirvožemio sluoksnio. Vietoje liko atvira Džordžijai būdinga raudono molio danga, kuri stipraus lietaus metu lengvai išplaunama.

    Pasak bylos aplinkybių, krituliams smarkiai suintensyvėjus, vanduo su nuoplovomis ir sąnašomis nuslinko žemyn, užnešdamas teritorijas dumblu. Nukentėjusieji teigė, kad tvenkinys uždumblėjo, o žala buvo taisoma fragmentiškai, statyboms tuo metu tęsiantis.

    Teismo verdiktas ir finansinės pasekmės

    Ginčas persikėlė į federalinį teismą Kolumbuse, kur prisiekusieji vertino žalą šlapynėms ir kaimyninei nuosavybei. Sprendimu atsakomybė buvo priskirta saulės parko vystytojui Silicon Ranch, rangovui IEA ir susijusiam subjektui, o bendra priteista suma siekė apie 135,5 milijono JAV dolerių, tai yra maždaug 125 milijonus eurų.

    Didelė dalis sumos skirta kaip baudinė kompensacija, kuria siekiama ne tik atlyginti nuostolius, bet ir nubausti už aplinkosauginių rizikų ignoravimą. Vystytojas viešai nurodė, kad dalį problemų sieja su rangovo vykdymu ir erozijos kontrolės sprendimų laikymusi, tačiau pats verdiktas tapo signalu visam sektoriui.

    Kodėl tai aktualu atsinaujinančiai energetikai?

    Ši istorija parodo, kad švarios energijos tikslas savaime negarantuoja švaraus įgyvendinimo. Dideli saulės parkai dažnai reikalauja reikšmingų žemės darbų, o netinkamai suvaldžius vandens nuotekas, šlaitų stabilizavimą ir dirvožemio apsaugą, ekstremalesni krituliai gali greitai paversti riziką realia žala.

    Pastaraisiais metais JAV ir Europoje vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip atsinaujinančios energetikos projektai integruojami į vietos ekosistemas: nuo paviršinių nuotekų valdymo iki biologinės įvairovės priemonių. Dalis rinkos vystytojų vis aktyviau kalba apie „regeneracinės“ energetikos principus, kai teritorijose paliekama augmenija, o dirvožemio būklė palaikoma, pavyzdžiui, kontroliuojant žolę gyvulių ganymu.

    Šis atvejis rodo ir kitą tendenciją: augant duomenų centrų elektros poreikiui, spaudimas greitai plėsti generaciją didėja, tačiau statybų tempas negali būti pasiteisinimas aplinkosaugos kontrolei. Kitaip tariant, energetikos transformacija tampa tvari tik tada, kai tvarumas užtikrinamas ne vien kilovatvalandėse, bet ir statybų praktikoje.

    „Negalima gelbėti planetos griaunant kaimyno kiemą“, – sakė bylos kontekste cituojamą mintį perteikiantys vietos gyventojai.

  • Milžiniška EBRD paskola Kazachstanui: aukso perdirbimas namuose keis žaidimo taisykles

    Milžiniška EBRD paskola Kazachstanui: aukso perdirbimas namuose keis žaidimo taisykles

    Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas suteikė 255 mln. eurų paskolą projektui, kuris gali iš esmės pakeisti Kazachstano aukso pramonę. Lėšos skirtos pirmajai šalyje didelio masto sudėtingų, vadinamųjų atspariųjų, aukso rūdų perdirbimo gamyklai.

    Tokiose rūdose auksas būna „užrakintas“ mineralų struktūroje, todėl įprastais metodais jo efektyviai išgauti nepavyksta. Skaičiuojama, kad apie pusė Kazachstano aukso išteklių yra būtent tokiose rūdose, tad be pažangesnių technologijų dalis telkinių lieka ekonomiškai neprieinami.

    Paskola finansuos Ertis slėginės oksidacijos hidrometalurginio komplekso statybas Pavlodaro regione. Projektą vysto bendrovė „Solidcore Resources“, o planuojamas pajėgumas sieks iki 278 500 tonų aukso koncentrato per metus.

    Nauja grandis vietoje eksporto

    Slėginės oksidacijos technologija leidžia sudėtingą koncentratą apdoroti taip, kad vėliau metalus būtų galima išgauti hidrometalurginiais būdais. Tai reiškia, kad Kazachstanas pirmą kartą galėtų reikšmingą sudėtingų aukso rūdų dalį perdirbti šalies viduje, o ne eksportuoti žaliavą.

    EBRD vertinimu, projektas turėtų sukurti naują metalurgijos segmentą ir padidinti pridėtinę vertę. Kasybos sektorius Kazachstane sudaro apie 12 proc. bendrojo vidaus produkto ir sudaro maždaug trečdalį prekių eksporto, todėl bet koks perdirbimo pajėgumų augimas tiesiogiai veikia ekonomiką.

    „Ši investicija svarbi todėl, kad kuria pridėtinę vertę ir padeda Kazachstanui kilti vertės grandine aukštyn“, – sakė EBRD prezidentė Odile Renaud-Basso.

    Investuotojams svarbiausia stabilumas

    Pasak banko, Pavlodaro projektas gali tapti signalu kitoms investicijoms į mineralų perdirbimą, tačiau tam reikės tęsti reformas. Odile Renaud-Basso akcentavo reguliacinio stabilumo ir didesnio duomenų skaidrumo svarbą, nes būtent tai dažniausiai lemia tarptautinių investuotojų sprendimus.

    Toks akcentas dera su platesne pasauline tendencija: valstybės siekia mažinti priklausomybę nuo žaliavų eksporto ir didinti perdirbimo apimtis vietoje. Tai ypač aktualu kritinių žaliavų rinkoje, kur dėl geopolitinių rizikų vis dažniau kalbama apie tiekimo grandinių saugumą.

    DI paklausa skatina žaliavų rinką

    EBRD vadovė pabrėžė, kad apdorotų kritinių mineralų paklausa išliks didelė, nes plečiasi skaitmeninė infrastruktūra, švarios energijos technologijos ir DI sprendimai. Kuo daugiau duomenų centrų, elektros tinklų modernizavimo ir baterijų gamybos, tuo didesnis spaudimas užtikrinti patikimą metalų tiekimą.

    „Kritiniai mineralai yra būtini DI ir skaitmenizacijai“, – teigė Odile Renaud-Basso.

    Banko investicijos Kazachstane šiemet kol kas mažesnės nei 2024 metais, tačiau tai siejama su stambių projektų grafiku, o ne susilpnėjusiu susidomėjimu. EBRD prognozuoja, kad bendra investicijų apimtis šalyje metų pabaigoje gali siekti apie 1,3 mlrd. eurų, o sukauptos investicijos jau viršija 11 mlrd. eurų daugiau nei 340 projektų.

    Be kasybos, EBRD mato DI potencialą ir logistikoje, ypač vadinamajame Viduriniame koridoriuje, jungiančiame Europą ir Aziją. Bankas yra rekomendavęs DI taikymą muitinės procedūroms modernizuoti, sienų valdymui gerinti ir krovinių srautų efektyvumui didinti, tačiau ilgalaikei naudai, kaip pabrėžiama, būtinos nuoseklios taisyklės ir jų laikymasis.

  • Lake District smūgis turistams: 47 eurų bilietas leidžia visą dieną važinėti be ribų

    Lake District smūgis turistams: 47 eurų bilietas leidžia visą dieną važinėti be ribų

    By&nbspDianne Apen-Sadler
    Published on

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    Covering trains, buses and boats, getting around the famed Cumbrian landscape car-free is now easier and cheaper.

    The breathtaking landscapes of England’s Lake District have inspired some of the world’s most famous poets and writers, from William Wordsworth to Beatrix Potter.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    Want to discover it for yourself? Then you might just want to buy this new travel pass unlocking the region.

    Offering unlimited travel on buses, trains and boats, the Cumbria Travel Pass is priced at £40 (€47) for one day, or £99 (€116) for three.

    Valid at any time on any day of the week, the pass covers Northern, TransPennine and Avanti trains, Stagecoach buses, and Lakes Day Cruises on Windermere.

    You’ll also get discounts on the Ravenglass and Eskdale Railway, Coniston Launch, and boat rides on Derwentwater with Keswick Launch and Ullswater with Ullswater Steamers.

    What to see and do in the Lake District

    Designated a National Park in 1951, and a UNESCO World Heritage Site in 2017, the Lake District spans some 2,362 square kilometres.

    There are 16 large lakes, of which Windermere is the biggest (and most famous). Here, you can go swimming, kayaking and paddleboarding, or head out on a rowing boat.

    The area has a long history, and you can visit everything from Roman ruins to Beatrix Potter’s Hill Top farmhouse.

    Of course, given the Lake District is home to England’s tallest peak (Scafell Pike), you’ll almost certainly want to go hiking.

    You can find all of the routes, which can be filtered by duration and accessibility, on the National Park Authority’s website.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more

  • Ispaniją smogs antra vasaros karščio banga: iki 44 laipsnių, skelbiami aukščiausi perspėjimai

    Ispaniją smogs antra vasaros karščio banga: iki 44 laipsnių, skelbiami aukščiausi perspėjimai

    Ispanija ruošiasi antrai 2026 metų vasaros karščio bangai: valstybinė meteorologijos agentūra AEMET įspėja, kad kai kur temperatūra gali pakilti iki 44 laipsnių. Sinoptikai prognozuoja, kad pavojingiausias laikotarpis tęsis bent iki antradienio, o perspėjimų žemėlapis bus tikslinamas pagal naujausius modelius.

    Pagal AEMET prognozes, didžiausia kaitra koncentruosis pietvakarių žemyninėje dalyje, ypač upių slėniuose, kur temperatūra gali būti keliais laipsniais aukštesnė nei aplinkinėse vietovėse. Plačiose teritorijose tikimasi 39–41 laipsnio, o dalyje regionų tvyros 37–40 laipsnių karštis.

    Kur karštis pavojingiausias?

    AEMET skelbia oranžinius perspėjimus didelėje šalies dalyje, o kai kur taikomi ir geltoni įspėjimai. Didesnė rizika numatoma Andalūzijoje, įskaitant Sevilijos, Uelvos ir Chajeno apylinkes, kur karštis gali pasiekti apie 40 laipsnių ir daugiau.

    Karščio banga apims ne tik pietus. Pavojus taip pat prognozuojamas Ebro slėnyje, šiaurės rytų žemumose, dalyje Galisijos vidaus rajonų, pietinėje plynaukštėje ir kai kuriose rytinės pakrantės zonose, o Maljorkoje temperatūra gali kilti iki 36–38 laipsnių.

    Kanaruose – papildomas gaisrų pavojus

    Šį kartą išimtis netaps ir Kanarų salos, kurios dažnai išvengia ekstremaliausių žemyninės Ispanijos epizodų. Kanarų vyriausybės ekstremaliųjų situacijų tarnybos paskelbė perspėjimą dėl miškų gaisrų rizikos Gran Kanarijoje ir Tenerifėje, nes kelioms dienoms prognozuojama aukšta temperatūra ir sausas oras.

    Prognozėms išliekant dinamiškoms, daliai salų gali būti taikomi griežtesni perspėjimai, o situaciją labiausiai lems vėjo kryptis, oro masių kaita ir drėgmės lygis. Tokios sąlygos didina gaisrų plitimo tikimybę, ypač jei sustiprėja vietiniai vėjai.

    Naktimis atokvėpio mažai

    Sveikatos riziką didina ne tik dienos temperatūros pikas, bet ir labai šiltos naktys. AEMET nurodo, kad artimiausiomis dienomis daug kur vyraus 20–26 laipsnių minimali temperatūra, o kai kur naktimis ji gali pakilti ir iki 27–28 laipsnių, todėl organizmui sunkiau atsigauti.

    Ispanijoje karščio bangos poveikis vertinamas ir per perteklinio mirtingumo rodiklius: šalyje veikianti MoMo stebėsenos sistema, siejama su Sveikatos apsaugos ministerijos duomenų analize, ankstesnio karščio epizodo metu fiksavo reikšmingą papildomų mirčių skaičių. Tai sustiprina institucijų raginimus rizikos grupėms būti ypač atsargioms.

    Specialistai primena, kad didžiausia rizika tenka vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams, nėščiosioms ir sergantiems lėtinėmis ligomis. Rekomenduojama vengti buvimo saulėje vidurdienį, gerti pakankamai vandens, riboti intensyvų fizinį krūvį lauke ir stebėti savijautą, ypač jei naktimis nepavyksta kokybiškai pailsėti.

  • J. D. Vance smogė Britanijai po Starmerio atsistatydinimo: sako, politika „sugedusi“

    J. D. Vance smogė Britanijai po Starmerio atsistatydinimo: sako, politika „sugedusi“

    JAV viceprezidentas J. D. Vance po Jungtinės Karalystės premjero Keiro Starmerio atsistatydinimo pareiškė, kad šalis „ilgą laiką buvo nuvilta savo lyderystės“. Interviu britų spaudai jis kartu pabrėžė, kad Britanija yra „nuostabi“, tačiau politikoje esą mato rimtą sisteminę problemą.

    Pasak J. D. Vance, Jungtinėje Karalystėje žmonės esą laukia „reikšmingų struktūrinių pokyčių“, o britų politika jam atrodo „labai sugriuvusi“. Šie pareiškimai nuskambėjo tuo metu, kai Leiboristų partija pradeda vadovybės kaitos procesą, o K. Starmeris laikinai lieka poste iki įpėdinio patvirtinimo.

    „Žmonės tikrai šaukiasi reikšmingų struktūrinių pokyčių. Tikiuosi, kad Andy Burnhamas, o jei ne jis, tai kažkas kitas, sugebės tai įgyvendinti“, – sakė J. D. Vance.

    Britanijos vidaus politikoje šis laikotarpis vertinamas kaip dar vienas nestabilumo etapas, nes pastaraisiais metais šalyje dažnai keitėsi ministrai pirmininkai. Tokia kaita paprastai didina neapibrėžtumą dėl biudžeto, migracijos, energetikos ir ekonomikos politikos krypties, o tai atsiliepia ir investuotojų lūkesčiams.

    Interviu jis taip pat užsiminė apie galimą naują lyderį Andy Burnhamą, kuris šiame kontekste minimas kaip vienas realiausių kandidatų perimti vadovavimą. Jei tokia rokiruotė įvyktų, tai būtų dar vienas premjero pasikeitimas per palyginti trumpą laiką, o tai sustiprintų diskusijas apie britų politinės sistemos stabilumą.

    J. D. Vance kritiškas tonas Europos atžvilgiu skambėjo ir anksčiau: jis ne kartą kaltino žemyno lyderius nepakankamai sprendžiant migracijos problemas ir ginčijosi dėl žodžio laisvės ribojimo. Ši linija atitinka dalies JAV Respublikonų sparno retoriką, kuri pastaraisiais metais vis dažniau akcentuoja vidaus saugumą, sienų kontrolę ir skeptiškesnį požiūrį į Europos politinius sprendimus.

    Papildomos įtampos JAV ir Europos darbotvarkėje kelia ir Vašingtono bei sąjungininkų nesutarimai dėl saugumo politikos krypčių. Tokie pareiškimai, kaip J. D. Vance pasisakymas apie Britaniją, paprastai sukelia platesnę reakciją ne tik Londone, bet ir Europoje, nes signalizuoja apie griežtesnę transatlantinių santykių retoriką.

  • Mokslininkai kavos tirščius per 90 sekundžių paverčia biokuru: energinė vertė artėja prie antracito

    Kasmet pasaulyje išgeriama apie 400 mlrd. kavos puodelių, o kartu susidaro maždaug 18 mln. tonų drėgnų kavos tirščių. Didelė jų dalis vis dar atsiduria mišrių atliekų sraute, nors šio likučio energinis potencialas seniai laikomas perspektyviu.

    Problemą iki šiol kėlė tirščių drėgmė: norint juos naudoti kaip kurą, žaliavą tekdavo ilgai ir brangiai džiovinti. Dėl to perdirbimas dažnai nebūdavo ekonomiškai patrauklus, ypač kai energijos kainos ir logistikos sąnaudos išauga.

    Korėjos geologijos ir mineralinių išteklių instituto KIGAM mokslininkai pristatė metodą, kuris leidžia apeiti džiovinimo etapą ir drėgmę paversti proceso pranašumu. Tyrime aprašoma technologija, kai dar drėgni tirščiai apdorojami plazmos liepsna maždaug 800–900 laipsnių temperatūroje.

    Staigus įkaitinimas per kelias dešimtis sekundžių išgarina vandenį ir sukuria vadinamąjį spragėsių efektą: žaliava išsipučia, tampa porėta ir virsta biokokso tipo biokuru. Mokslininkų teigimu, viso proceso trukmė gali siekti apie 90 sekundžių, o galutinis produktas savo savybėmis priartėja prie antracito tipo anglies.

    Publikuotuose rezultatuose nurodoma, kad gauto biokuro šilumingumas siekia 29 megadžaulius kilogramui. Palyginimui, įprasta mediena dažnai vertinama maždaug 15–20 megadžaulių kilogramui, tad skirtumas gali būti reikšmingas kalbant apie energijos tankį ir transportavimo efektyvumą.

    Kitas svarbus aspektas yra emisijos: apdorojimo metu, kaip skelbiama, pašalinami sieros junginiai, todėl mažėja sieros oksidų, siejamų su oro tarša ir rūgščiaisiais lietumis, susidarymo rizika. Tai ypač aktualu regionams, kur kietojo kuro deginimas vis dar sudaro didelę šildymo ar pramonės energijos dalį.

    Technologija potencialiai naudinga ne vien kaip kuro gamybos būdas. Po apdorojimo medžiagos paviršiaus plotas, tyrėjų duomenimis, išauga nuo 1,5 iki 115,4 kvadratinio metro gramui, todėl atsiranda panašumų su aktyvintos anglies sorbcinėmis savybėmis.

    Tai atveria kelią platesniam pritaikymui, pavyzdžiui, vandens valymui, oro filtravimui ar pramoninei adsorbcijai, kur reikalingos porėtos medžiagos. Praktikoje tokie sprendimai gali tapti dalimi žiedinės ekonomikos, kai atliekos tampa žaliava aukštesnės vertės produktams.

    Vis dėlto didžiausia žinia energetikai yra tai, kad procesui tinka drėgna žaliava, o džiovinimo atsisakymas gali sumažinti tiek energijos sąnaudas, tiek galutinę kainą. Tyrėjai pabrėžia, kad panašus principas teoriškai galėtų būti taikomas ir kitiems didelės drėgmės organinių atliekų srautams, įskaitant maisto atliekas, žemės ūkio likučius ar nuotekų dumblą.

    Kol kas tai laboratoriniais ir pilotiniais duomenimis grindžiama kryptis, tačiau ji atspindi platesnę tendenciją: ieškoma technologijų, kurios energiją ir pramonines žaliavas leistų gauti ne iš iškastinio kuro, o iš vietinių atliekų srautų. Tokie sprendimai svarbūs ir dėl tiekimo saugumo, ir dėl emisijų mažinimo tikslų.

  • Tasmanijoje išgarsėjęs jūrinis dramblys Neilas blokuoja kelius ir apgadina automobilius: valdžia prašo laikytis atstumo

    Tasmanijos pietinėje pakrantėje dėmesio centre atsidūrė penkerių metų jūrinis dramblys Neilas, kurio pasirodymai sausumoje vis dažniau trikdo nedidelių pakrančių miestelių kasdienybę. Gyvūnas ne tik išgula keliuose ir sustabdo eismą, bet ir yra apgadinęs kelio stulpelius, informacinį ženklą, tvorą bei bandęs „aiškintis santykius“ su stovinčiais automobiliais.

    Vietos institucijos ragina žmones nepersekioti Neilo ir gerbti jo erdvę, nes socialinių tinklų sukurta šlovė pradėjo kelti riziką ir pačiam gyvūnui, ir gyventojams. Pasak Tasmanijos gamtos išteklių ir aplinkos institucijų atstovų, didžiausia problema tampa ne Neilo elgesys, o žmonių noras bet kokia kaina prieiti arčiau dėl įspūdingos nuotraukos.

    „Jau matėme gana neatsakingų situacijų, kai žmonės prineša mažus vaikus visai prie pat gyvūno vien tam, kad padarytų kadrą socialiniams tinklams“, – sakė Tasmanijos gamtos išteklių ir aplinkos departamento atstovas Chrisas Carlyonas.

    Valdžia taip pat prašo internete neskelbti tikslios gyvūno buvimo vietos, kad prie jo nepradėtų masiškai rinktis smalsuolių minios. Tokios situacijos, pareigūnų teigimu, gali priversti reindžerius imtis rizikingo gyvūno iškeldinimo, o tai stresuotų Neilą ir didintų nelaimingų atsitikimų tikimybę.

    Tasmanijos universiteto mokslininkė Sophia Volzke aiškina, kad agresyvesni jauno patino „išsišokimai“ yra natūrali elgsena. Jauni jūriniai drambliai taip treniruojasi būsimiems susirėmimams dėl dominavimo, o kai aplink nėra kitų panašaus amžiaus patinų, „taikiniais“ kartais tampa kelio infrastruktūra ar žmonių palikti daiktai.

    Specialistai primena, kad jūrinių dramblių išėjimai į krantą yra įprasta jų gyvenimo ciklo dalis. Kelis kartus per metus jie palieka vandenyną pailsėti, badauti ir šerti, todėl Neilas į gimtąsias vietas sugrįžta ne pirmą kartą, tačiau šįkart išskirtinį dėmesį dar labiau sustiprino socialiniai tinklai ir tūkstantinės auditorijos.

  • Tarakanuose aptiko tūkstančius bakterijų DNR fragmentų: ką tai sako apie jų ištvermę ir evoliuciją

    Naujas tarakonų genomų tyrimas atskleidė netikėtą detalę: kai kurių rūšių DNR slepia tūkstančius mažų fragmentų, kilusių iš su tarakonais seniai susijusios bakterijos Blattabacterium cuenoti. Mokslininkai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog tarakonai yra „iš dalies bakterijos“, tačiau rodo daug glaudesnius ryšius su mikrobų pasauliu, nei manyta.

    Tyrimo rezultatai publikuoti Proceedings of the National Academy of Sciences. Autorių teigimu, tai gali būti vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip gyvūnų genomuose ilgainiui gali kauptis iš kitų organizmų perimtos genetinės „nuotrupos“.

    Genų „šokinėjimas“ tarp nesusijusių rūšių vadinamas horizontaliu genų pernašumu. Bakterijoms tai įprastas reiškinys, nes jos lengvai apsikeičia genetine medžiaga, ypač gyvendamos arti viena kitos, o tai, pavyzdžiui, padeda greičiau plisti atsparumui antibiotikams.

    Sudėtingesniems organizmams, tokiems kaip vabzdžiai, toks procesas laikomas retesniu, nes jų DNR saugoma ląstelės branduolyje, o paveldimi pokyčiai turi patekti į lytines ląsteles. Būtent todėl tarakonų atvejis patraukė ypatingą tyrėjų dėmesį.

    Blattabacterium bakterijos tarakonuose gyvena labai glaudžiai: jos įsikuria specialiose ląstelėse ir perduodamos iš kartos į kartą per kiaušinėlius. Toks ilgalaikis „bendras gyvenimas“ sukuria daug progų bakterijų genetinei medžiagai patekti šalia šeimininko DNR ir, retais atvejais, į ją įsiterpti.

    Tyrėjai, lygindami tarakonų ir termitų genomus, ieškojo atitikmenų, būdingų Blattabacterium. Daugiausia įterpų aptikta Australijos tarakonų grupėse Panesthiinae ir Geoscapheinae, kur jų skaičius viršijo 3 000.

    Nors tarakonai garsėja ištverme, mokslininkai ragina nepervertinti šių rezultatų: dauguma aptiktų fragmentų yra labai trumpi, neretai net ne primenantys pilnaverčių genų. Tai labiau panašu į genetinius „pėdsakus“, o ne į veikiančias instrukcijas, kurios iškart suteikia naujų savybių.

    Vis dėlto intriguoja tai, kad dalis fragmentų, sprendžiant iš jų pasiskirstymo skirtingose grupėse, gali būti labai seni ir išsilaikyti dešimtis milijonų metų. Tokie ilgaamžiai įrašai kelia klausimą, ar bent kai kurie jų kartais galėjo įgyti funkciją, tačiau šiuo metu tai dar nėra patvirtinta.

    Tyrimo autoriai pabrėžia: atradimas labiau plečia supratimą apie evoliuciją ir simbiozę, nei pateikia paprastą atsakymą, kodėl tarakonus taip sunku išnaikinti. Genomai gali būti kur kas sudėtingesni, o ryšiai su mikroorganizmais – gilesni, nei ilgą laiką rodė klasikiniai modeliai.