CP v2

Blog

  • Nepraeik pro šalį: rugsėjį nemokami miško žygiai ir elnių baubimas – finalas Neringoje

    Rugsėjį Valstybinių miškų urėdijos miškininkai kviečia į daugiau nei 30 nemokamų Miškininko dienai skirtų renginių visoje Lietuvoje. Lankytojams žadama proga mišką pamatyti kitaip: ne tik pasivaikščioti, bet ir suprasti, kaip jis prižiūrimas, atkuriamas bei saugomas.

    Šių metų renginių žinutė – Nepraeik pro šalį. Ji ragina atidžiau pastebėti tai, kas miške dažnai lieka nematoma: gyvūnų pėdsakus, buveinių įvairovę, senų medžių vertę, miško atkūrimo procesus ir sezoninius darbus, kurie daromi ilgalaikiam rezultatui.

    Nuo elnių baubimo iki žygių

    Programoje numatyti renginiai šeimoms, žygių mėgėjams, gamtos fotografams ir visiems, norintiems geriau pažinti Lietuvos miškus. Skirtinguose regionuose vyks pažintiniai pasivaikščiojimai, orientavimosi žygiai ir susitikimai su miškininkais, kurie paaiškins, kaip vertinamos miško būklės ir rizikos.

    Viena laukiamiausių patirčių rudenį – tauriųjų elnių baubimo klausymas. Tokie vakariniai renginiai planuojami keliuose šalies kraštuose, nes būtent rugsėjį dažniausiai sutampa rujos metas ir didžiausias gyvūnų aktyvumas, o miško garsai tampa tarsi natūralus rudens koncertas.

    Dalis veiklų atvers ir rečiau lankomas vietas, kuriose galima susipažinti su gamtos bei istorijos paveldu. Kai kur bus pasakojama apie senas fortifikacijas miškuose, kitur – apie sengirių ypatybes ir tai, kodėl tam tikrose teritorijose svarbu išlaikyti atvirą smėlį, reikalingą retoms rūšims.

    Pagrindinė šventė Neringoje

    Miškininko diena tradiciškai minima trečiąjį rugsėjo šeštadienį, o 2026 metais ji bus švenčiama rugsėjo 19 dieną. Pagrindinė šventė vyks Neringoje, festivalio „Sveika, Neringa!“ metu, kviečiant kurorto svečius ir vietos bendruomenę pažinti mišką kaip kraštovaizdžio, rekreacijos ir biologinės įvairovės dalį.

    Neringoje numatytos edukacijos, žaidimai ir pokalbiai apie miškų priežiūrą, taip pat veiklos, kurios priartina prie kasdienės miškininkų praktikos. Organizatoriai žada, kad programoje bus vietos ir ramesnėms patirtims, skirtoms sąmoningam buvimui gamtoje.

    Dienos programą užbaigs koncertas: scenoje pasirodys dainininkė Giedrė, o vėliau – Andrius Mamontovas su grupe. Organizatorių teigimu, muzika greta Kuršių marių turėtų tapti vienu ryškiausių šventės akcentų.

    Kaip užauga miškas ir kodėl reikia registruotis?

    Renginių dalis skirta miškininkystės „užkulisiams“ – lankytojai galės pamatyti kelią nuo sėklos iki sodmens medelynuose ir sužinoti, kaip paruošiama jaunuolynams skirta medžiaga. Tokios ekskursijos padeda suprasti, kad miško atkūrimas yra ilgas procesas, kuriame svarbūs ir genetiniai ištekliai, ir vietos sąlygos, ir priežiūra pirmaisiais metais.

    Taip pat pristatoma miškų priešgaisrinė apsauga ir gaisrų stebėjimo bei gesinimo darbai, ypač aktualūs šiltėjant klimatui ir dažnėjant sausringiems laikotarpiams. Miškininkai aiškins, kaip veikia prevencija, kuo svarbūs stebėjimo bokštai, technika ir greitas reagavimas.

    Visi renginiai yra nemokami, tačiau dėl riboto dalyvių skaičiaus dalyje veiklų būtina išankstinė registracija. Planuojama, kad Miškininko dienos renginiai įvairiuose regionuose vyks nuo rugsėjo 9 dienos iki 25 dienos, o dalyviams rekomenduojama įvertinti oro sąlygas ir pasirūpinti tinkama apranga.

  • Regionų pinigai po 2027 metų: Seimo komitetas įvardijo, ko dabar skubiai reikia pasienyje

    2026 metais rugsėjo 3 dieną Šeduvoje vykusiame Vidaus reikalų ministerijos rengiamame Regioninės politikos forume 2026 dalyvavo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovai. Diskusijose daugiausia dėmesio skirta valstybės investicijų kryptims po 2027 metų, demografiniams pokyčiams ir viešųjų paslaugų prieinamumui visoje šalyje.

    Komiteto pirmininkas Jaroslav Narkevič akcentavo, kad ryškūs regioniniai skirtumai ir gyventojų senėjimas reikalauja greitesnių bei labiau koordinuotų sprendimų. Pasak jo, vien finansinės injekcijos nepašalina priežasčių, dėl kurių dalis savivaldybių praranda gyventojus ir darbo vietas.

    Komitetas priminė, kad regionų plėtros planams įgyvendinti numatyta 30 proc. sanglaudos politikos lėšų, kurios siekia beveik 1 800 000 000 eurų. Tačiau pabrėžta, jog investicijų poveikis menksta, kai jos išskaidomos tarp skirtingų institucijų ir nėra siejamos su ilgalaikiais tiksliais rodikliais, tokiais kaip paslaugų pasiekiamumas ar naujų darbo vietų kūrimas.

    Pasienio regionams siūlomos tikslinės paskatos

    Forume daug dėmesio skirta pasienio teritorijų situacijai, kur gyventojų mažėjimas ir senėjimas dažnai yra spartesnis nei šalies vidurkis. Papildomą spaudimą, anot komiteto, gali kelti ir saugumo aplinka, ribojimai ar infrastruktūros pokyčiai, kurie turi tiesioginį poveikį verslo planams ir kasdieniam mobilumui.

    „Jei norime išlaikyti šių teritorijų gyvybingumą, privalome pasiūlyti tikslines valstybės paskatas, plėtoti specialias rėmimo programas jaunoms šeimoms bei socialinio būsto fondą, kuris padėtų pritraukti trūkstamus specialistus“, – sakė Jaroslav Narkevič.

    Anot komiteto, ypač jautrios sritys yra švietimas ir sveikatos priežiūra, nes būtent čia specialistų trūkumas greičiausiai virsta prastesnėmis paslaugomis ir dar labiau skatina migraciją. Pabrėžta, kad sprendimai turi apimti ne tik pastatų ar įrangos finansavimą, bet ir realias priemones darbuotojų pritraukimui bei išlaikymui.

    Regioninė politika turi būti valdoma vientisiau

    Komitetas taip pat iškėlė klausimą dėl dabartinio regioninės politikos modelio nuoseklumo. Pasak Seimo atstovų, kai investicijos ir programos lieka fragmentuotos tarp skirtingų ministerijų, regionams sudėtingiau užtikrinti ilgalaikį planavimą, o projektai ne visada dera tarpusavyje.

    Kaip prioritetas įvardytas siekis regionų plėtros politikos formavimą ir koordinavimą sutelkti vienoje stiprioje institucijoje, turinčioje aiškius įgaliojimus. Komiteto vertinimu, tai leistų regionų poreikius sistemingiau integruoti į švietimo, sveikatos, susisiekimo, socialinės apsaugos ir kitų sričių sprendimus.

    Diskusijose pabrėžta, kad artėjant naujam Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiui svarbiausia iš anksto apsibrėžti prioritetus ir atsakomybes. Tikimasi, kad aiškesnis koordinavimas padėtų užtikrinti tolygesnį viešųjų paslaugų prieinamumą ir stabdyti neigiamas demografines tendencijas regionuose.

  • Koka karote ant puodo: kodėl šis triukas kartais išgelbsti, o kartais virtuvę užlieja?

    Kai puode ima smarkiai kilti makaronų, ryžių ar pieno putos, daugelis prisimena seną triuką: skersai puodo uždėti medinį šaukštą. Internete jis dažnai pristatomas kaip paprastas būdas sustabdyti „pabėgimą“ per kraštus, tačiau realybėje tai veikia tik tam tikromis sąlygomis.

    Medinis šaukštas neužgesina virimo ir nepakeičia dangčio. Jis tik trumpam sutrikdo putų sluoksnio formavimąsi, todėl gali „nupirkti“ kelias minutes, kol sumažinsite kaitrą ar patrauksite puodą nuo kaitlentės.

    Kodėl putos kyla per kraštus?

    Švarus vanduo dažniausiai neverda taip, kad susidarytų storas, stabilus putų „kupolas“. Problemos prasideda, kai vandenyje atsiranda krakmolo ar baltymų, kurie sustiprina burbulus ir leidžia jiems ilgiau neišsisklaidyti.

    Verdant makaronus ar ryžius į vandenį išsiskiria krakmolas, o verdant pieną svarbų vaidmenį atlieka pieno baltymai. Dėl to burbuliukai tampa atsparesni, kaupiasi vienas ant kito, susidaro putų sluoksnis ir jis, toliau kylant garams, ima stumtis link puodo krašto.

    Kaip iš tikrųjų veikia medinis šaukštas?

    Medinis šaukštas veikia kaip fizinis barjeras: kai putos pasiekia šaukštą, dalis burbulų prisiliečia prie paviršiaus ir subliūkšta. Mediena yra porėta, o pradžioje šaukštas dažniausiai būna vėsesnis už garus, todėl burbulų struktūra trumpam suardoma greičiau.

    Tačiau tai nėra „užraktas“ nuo išsiliejimo. Virimo intensyvumas nesumažėja, o putų sluoksnis tiesiog trumpam praranda stabilumą ir atsitraukia, kol vėl pradeda kauptis.

    Kodėl kartais triukas nepadeda?

    Prieštaringi žmonių įspūdžiai dažniausiai kyla dėl to, kad efektas laikinas. Ilgiau laikomas virš puodo šaukštas įkaista, sudrėksta, gali apsinešti krakmolu ar pieno putomis, todėl burbulus ardo silpniau.

    Be to, daug lemia puodo užpildymas: jei puodas beveik pilnas, putoms tiesiog nėra kur „tilpti“, todėl net ir sutrikdytos jos greitai vėl pasiekia kraštą. Jei virimas itin aktyvus, vien šaukšto gali neužtekti net kelioms minutėms.

    „Medinis šaukštas gali trumpam pristabdyti putų kilimą, bet jis nepakeičia mažesnės kaitros ir tinkamo puodo dydžio“, – aiškina maisto gamybos procesus nagrinėjantys virtuvės chemijos principai.

    Praktiškiausias sprendimas, kai putos kyla, yra sumažinti kaitrą. Dar patikimiau kelioms sekundėms nukelti puodą nuo kaitlentės, leisti putoms nuslūgti ir tada tęsti virimą ramesniu režimu.

    Kitą kartą verta rinktis didesnį puodą ir nepalikti verdančio krakmolingo ar baltymingo skysčio be priežiūros. Medinis šaukštas gali padėti, tačiau jis neturėtų tapti priežastimi nueiti nuo viryklės ilgesniam laikui.

  • Po audros šokas neslūgsta: Nausėda reikalauja greičio, kabeliavimo ir daugiau generatorių

    Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį sukvietė pasitarimą dėl rugpjūčio 22 dieną Lietuvą nusiaubusios audros padarinių, elektros tiekimo atkūrimo ir priemonių, kurios didintų energetikos infrastruktūros atsparumą. Šalies vadovas pabrėžė, kad tai tapo rimtu išbandymu tiek tinklams, tiek institucijų pasirengimui ekstremalioms situacijoms.

    Prezidento teigimu, didžiausią nerimą kelia tai, kad praėjus beveik dviem savaitėms po stichijos dalis gyventojų vis dar buvo be elektros. Pasak jo, tokia situacija parodė, jog kritinėms avarijoms valdyti būtina ne tik techninė, bet ir organizacinė parengtis.

    „Žmonėms, kurie taip ilgai gyvena be elektros, situacija yra kritinė. Matome dedamas pastangas, tačiau toks elektros tiekimo atkūrimo tempas netenkina“, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

    Pasitarime akcentuota, kad būtina įvertinti ne vien tinklų atsparumą, bet ir krizės valdymo grandinę: klientų informavimą, gedimų šalinimo organizavimą, brigadų sutelkimą bei įrangos prieinamumą. Prezidentas atkreipė dėmesį, kad audra išryškino ir bendradarbiavimo spragas tarp valstybės institucijų, savivaldybių ir ESO.

    Vienu iš esminių ilgalaikių sprendimų įvardytas spartesnis prioritetinių elektros oro linijų kabeliavimas, nes būtent oro linijos dažniausiai nukenčia nuo lūžtančių medžių, šakų ir stipraus vėjo. Pasak prezidento, dabartinės apimtys, jo vertinimu, nėra pakankamos, jei siekiama, kad panašaus masto sutrikimai ateityje būtų pašalinami per kelias paras.

    Didelė pasitarimo dalis skirta rezervinėms priemonėms, kurios leistų išlaikyti būtiniausias paslaugas net ir nutrūkus tiekimui. Prezidentas ragino reikšmingai stiprinti generatorių pajėgumus savivaldybėse, strateginėse įstaigose bei pačioje ESO, taip pat sudaryti realesnes galimybes generatoriais apsirūpinti gyventojams, ypač atokesnėse vietovėse.

    Taip pat iškeltas specialistų pajėgumų ir rezervo klausimas, kad ekstremaliose situacijose būtų įmanoma greičiau pasitelkti papildomas brigadas. Prezidentas pažymėjo, jog prireikus turėtų būti numatytos aiškios procedūros, kaip operatyviai įtraukti privačių įmonių pajėgas, savivaldybių darbuotojus ar kaimyninių valstybių specialistus.

    Pasitarime aptarta ir prevencija: efektyvesnė proskynų bei želdinių priežiūra šalia elektros linijų, kad audrų metu būtų mažiau mechaninių pažeidimų. Prezidento teigimu, būtinas glaudesnis ESO ir savivaldybių darbas šalinant kliūtis, derinant teritorijų priežiūrą ir organizuojant pagalbą gyventojams.

    Galiausiai prezidentas pabrėžė, kad po krizės svarbu įvertinti ir sisteminius ESO veiklos bei valdymo aspektus, įskaitant finansinių išteklių paskirstymą tinklo atsparumui didinti. Jis taip pat pasiūlė, užbaigus elektros tiekimo atkūrimą ir kompensacijų išmokėjimą, pavesti Valstybės kontrolei įvertinti kompensacijų tvarkos teisinį reguliavimą ir jo taikymą, siekiant užtikrinti gyventojų pasitikėjimą procesu.

  • Automobilių techninės apžiūros laukia pokyčiai: nuotraukos, 30 dienų taisyklė ir griežtesnė kontrolė

    Lenkijos Vyriausybė į darbotvarkę įtraukė teisės aktų pakeitimus, kurie iš esmės keistų privalomų automobilių techninių apžiūrų tvarką. Pagrindinis tikslas – sugriežtinti sistemą ir sumažinti piktnaudžiavimo rizikas, susijusias tiek su pačiomis apžiūromis, tiek su transporto priemonių registravimu.

    Vienas praktiškiausių pakeitimų vairuotojams – galimybė techninę apžiūrą atlikti iki 30 dienų anksčiau neprarandant galiojimo termino. Tai reikštų, kad naujas galiojimas būtų skaičiuojamas ne nuo apžiūros dienos, o nuo ankstesnės apžiūros galiojimo pabaigos, todėl žmonės galėtų patogiau planuoti vizitus stotyse.

    Kartu siūloma įvesti privalomą transporto priemonės buvimo apžiūroje fotofiksaciją. Tokia dokumentacija turėtų tapti papildomu įrodymu, kad automobilis realiai buvo stotyje, o apžiūra nebuvo atlikta „popieriuje“.

    Valdžia taip pat numato griežtesnę priežiūrą diagnostams ir techninės apžiūros stotims. Didesnį vaidmenį gautų savivaldos lygmens administracija, kuri turėtų skirti pinigines baudas už pažeidimus, vykdyti tiesioginę priežiūrą ir tvarkyti diagnostų registrą, įskaitant įrašymą, teisių sustabdymą ar panaikinimą.

    „Starostoms pavedama skirti pinigines baudas techninės apžiūros stotis vykdantiems verslininkams ir diagnostams, taip pat vykdyti tiesioginę apžiūrų priežiūrą bei tvarkyti diagnostų registrą“, – nurodoma projekto prielaidose.

    Dar viena numatoma kryptis – diagnostų rengimo kokybės kontrolė. Siūloma aiškiau reglamentuoti mokymo centrų veiklą, kuri iki šiol esą buvo menkai prižiūrima, o priežiūros funkcijos būtų sutelktos Transporto techninės priežiūros institucijose ir su jomis susijusiose įstaigose.

    Pokyčiai pristatomi kaip dalis europinių reikalavimų perkėlimo į nacionalinę teisę ir bandymas užkamšyti spragas, kurios leidžia atsirasti schemoms. Tarp minimų problemų – atvejai, kai užsienio gyventojai, pasitelkę tarpininkus, registruoja transporto priemones Lenkijoje dėl mažesnių kaštų, o fotofiksacija turėtų apsunkinti fiktyvų techninės apžiūros „patvirtinimą“.

  • Seime pritarta plėsti neteisėto turinio blokavimą: greitesnis CSAM šalinimas dėl vaikų saugumo

    Seimo komisija, svarstanti skaitmeninės politikos klausimus, vienbalsiai pritarė pataisai, kuri išplečia internete blokuojamo neteisėto turinio sąrašą. Pokytis siejamas su vaikų saugumu ir numato galimybę operatyviau stabdyti turinį, susijusį su seksualiniu vaikų išnaudojimu.

    Ši pataisa įtraukiama į planuojamus Elektroninių paslaugų įstatymo pakeitimus, kuriais Lietuva įgyvendina Europos Sąjungos Skaitmeninių paslaugų aktą. Įstatymo projektas toliau keliauja Seime ir artėja prie galutinio balsavimo etapo.

    Ką konkrečiai leis blokuoti?

    Numatoma, kad sprendimus dėl konkrečių interneto turinio vienetų blokavimo arba atblokavimo galės priimti Ryšių reguliavimo tarnybos vadovas ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos vadovas. Projektas pabrėžia, kad priemonė būtų taikoma tik aiškiai įstatyme įvardytoms, su sunkiais nusikaltimais siejamoms medžiagoms.

    Tarp tokių kategorijų minimos su terorizmu, prekyba žmonėmis, sunkiais nusikaltimais žmogaus gyvybei ir sveikatai, neapykantos nusikaltimais, sunkiais seksualiniais nusikaltimais, taip pat sukčiavimu ir neteisėta prekyba prekėmis ar paslaugomis susijusios schemos. Siekiama sukurti mechanizmą, kuris leistų greitai reaguoti tais atvejais, kai delsiama didina žalą.

    Komisijoje papildomai pritarta, kad į blokavimo procedūrų apimtį aiškiai būtų įtrauktas CSAM turinys, tai yra medžiaga, kurioje fiksuojamas seksualinis vaikų išnaudojimas. Toks papildymas argumentuojamas tuo, kad šios medžiagos plitimas internete gali sukelti neatitaisomas pasekmes, o kuo greitesnis pašalinimas yra esminė prevencijos dalis.

    Kaip bus ginami vartotojų interesai?

    Įstatymo projekte numatyta galimybė ginčyti priimtą sprendimą teisme. Tai reiškia, kad procedūroje atsiranda papildomas saugiklis, skirtas sumažinti riziką, jog būtų nepagrįstai blokuojamas teisėtas turinys.

    Diskusijose Seime opozicija siūlė siaurinti blokavimo sąrašą, tačiau komisija tokius siūlymus atmetė. Valdančiųjų atstovai argumentavo, kad veiksmai, laikomi nusikaltimais realiame gyvenime, neturėtų įgyti išimčių skaitmeninėje erdvėje.

    „Nėra pagrindo nusikaltimų persekioti realiame pasaulyje, bet jų ignoruoti skaitmeninėje erdvėje“, – sakė viceministras ir Seimo narys Michałas Gramatyka.

    DSA įgyvendinimas Lietuvoje

    Skaitmeninių paslaugų aktas Europos Sąjungoje taikomas nuo 2024 metų vasario, tačiau efektyviam jo vykdymui valstybėse narėse reikalingos nacionalinės procedūros ir institucijų įgaliojimai. Lietuvoje šiam tikslui pasirenkamas dviejų įstatymų paketas, kuriuo atskiriami mažiau ginčytini mechanizmai nuo labiausiai jautrių sprendimų dėl turinio blokavimo.

    Pirmojoje paketo dalyje numatoma stiprinti vartotojų teises, įskaitant skundų dėl platformų sprendimų teikimą ir ginčų sprendimo kelią. Kartu tikimasi užtikrinti didesnį platformų veikimo skaidrumą, ypač tais atvejais, kai kalbama apie neteisėto turinio šalinimą, reklamą ar nepagrįstą turinio pasiekiamumo ribojimą.

  • Nyderlandų centrinis bankas perkelia 86 tonas aukso į Londoną: pasirengimas krizei ir greitesnė prieiga

    Kas nuspręsta ir kodėl

    Nyderlandų centrinis bankas DNB pranešė užbaigęs 86 tonų aukso rezervų perkėlimo operaciją iš JAV ir Kanados į Londoną. Pasak banko, sprendimą lėmė siekis krizės atveju turėti greičiau pasiekiamą ir lengviau valdomą aukso dalį.

    Londonas pasirinktas dėl to, kad čia veikia vienas didžiausių pasaulyje fizinio aukso rinkos centrų, o sandoriai ir atsiskaitymai paprastai vyksta greičiau. DNB pabrėžė, kad tokia struktūra didina rezervų likvidumą ir leidžia operatyviau reaguoti į rimtų sukrėtimų scenarijus.

    „Taip pagerinome prieigą prie savo aukso rezervų. Tikimės, kad jų niekada nereikės panaudoti, tačiau būtina stiprinti mūsų saugumą“, – sakė DNB vadovas Olafas Sleijpenas.

    Kaip pasikeitė aukso pasiskirstymas

    Bendri DNB aukso rezervai siekia 612,4 tonos. Iki operacijos reikšminga dalis buvo laikoma Niujorke ir Otavoje, taip pat Londone ir pačiuose Nyderlanduose.

    Po pokyčių didžiausia aukso dalis bus sutelkta Londone – 32,1 proc. Vis dar nemaža dalis išlieka Nyderlanduose – 30,8 proc., o JAV ir Kanada po šių korekcijų sudarys po 18,5 proc. kiekvienoje vietoje.

    Operacijos mechanika ir logistika

    DNB nurodė, kad dalis perkėlimo įgyvendinta ne vien fiziniu transportu, bet ir per pirkimo bei pardavimo sandorius, siekiant efektyviau „perkelti“ auksą į Londoną. Tokie sprendimai leidžia mažinti logistikos rizikas ir kaštus, ypač kai kalbama apie didelius kiekius.

    Fiziškai oru pervežta 27 tonos aukso, kurios iš pradžių buvo nugabentos į pagrindinę saugyklą Zeist mieste. Ten 2023 metais atidarytas DNB grynųjų pinigų centras, tapęs svarbiu banko grynųjų ir vertybių tvarkymo infrastruktūros elementu.

    Iš Zeist auksas etapais gabentas į Londoną, kad nereikėtų dalies luitų perlydyti ir būtų sumažintos visos operacijos išlaidos. DNB akcentavo, kad toks planavimas leido suderinti saugumą, rinkos reikalavimus ir praktinį įgyvendinimą.

    Platesnis kontekstas Europoje

    Pastaraisiais metais aukso vaidmuo centrinių bankų rezervuose vėl išaugo, ypač didėjant geopolitinėms įtampoms ir svyruojant finansų rinkoms. Dalis institucijų didina turimus aukso kiekius, kitos peržiūri laikymo geografiją, kad krizės metu rezervai būtų greičiau panaudojami kaip užtikrinimo priemonė.

    Tokiame kontekste DNB sprendimas labiau sutelkti auksą Londone rodo prioritetą ne tik saugojimui, bet ir operaciniam rezervų panaudojamumui. Tai svarbu tais atvejais, kai prireikia greitai pasiekiamų, tarptautinėje rinkoje lengvai realizuojamų aktyvų.

    Įdomu tai, kad pagal naujausius duomenis Lietuvos kaimynystėje esantis Lenkijos centrinis bankas taip pat reikšmingai didino aukso atsargas: jo rezervai siekė 640,2 tonos. Tai parodo, kad aukso politika regione tampa vis labiau strateginė.

  • JSW ieško viceprezidento ekonomikai: paskelbė aiškius reikalavimus ir atrankos datas

    Lenkijos anglies ir kokso gamintojo JSW stebėtojų taryba paskelbė atranką į valdybos nario pareigas – viceprezidento, atsakingo už ekonomiką. Įmonė nurodė, kad tai bus XII kadencijos vadovų komandos pozicija.

    Kandidatai dokumentus turi pateikti raštu iki 2026 metų rugsėjo 18 dienos 9.00 valandos. Pokalbiai su reikalavimus atitinkančiais pretendentais planuojami 2026 metų rugsėjo 23 dieną bendrovės būstinėje, o prireikus gali tęstis ir vėlesnėmis dienomis.

    Ko tikimasi iš kandidato?

    JSW skelbia, kad pretendentas privalo turėti aukštąjį išsilavinimą arba užsienyje įgytą išsilavinimą, pripažintą Lenkijoje. Taip pat reikalaujama mažiausiai 5 metų darbo patirties pagal darbo sutartį ar kitą teisėtą užimtumo formą, įskaitant savarankišką veiklą.

    Be to, būtina ne trumpesnė nei 3 metų vadovavimo patirtis arba patirtis savarankiškose pareigose, taip pat atitiktis teisės aktams, reglamentuojantiems vadovų darbą komercinėse bendrovėse. Kandidatas turi turėti pilną veiksnumą, naudotis visomis viešosiomis teisėmis ir neturėti teistumo už tyčinius nusikaltimus.

    Teisiniai ribojimai ir reputacijos kriterijai

    Atrankoje pabrėžiama, kad kandidatas negali pažeisti ribojimų, susijusių su valstybės turto valdymo taisyklėmis ir kitais teisės aktais, nustatančiais draudimus užimti valdybos nario pareigas. Taip pat nurodoma, kad pretendentui neturi būti vykdomas baudžiamasis, mokestinis ar drausminis procesas.

    Tokie kriterijai atspindi pastarųjų metų tendenciją Vidurio Europoje griežtinti valdymo skaidrumo ir atitikties reikalavimus, ypač didelėse pramonės ir žaliavų sektoriaus įmonėse. Vadovų atrankos vis dažniau formalizuojamos, aiškiai apibrėžiant tiek kompetencijų, tiek reputacijos kartelę.

    Kas yra JSW ir kodėl ši pozicija svarbi?

    JSW grupė yra vienintelė Europos Sąjungoje kietųjų koksuojamųjų anglių gamintoja ir viena iš svarbiausių kokso tiekėjų plieno pramonei. Bendrovės pagrindinė veikla – koksuojamųjų anglių gavyba ir pardavimas bei kokso ir anglies produktų gamyba ir realizacija.

    Viceprezidento, atsakingo už ekonomiką, vaidmuo tokio tipo įmonėje paprastai apima biudžetų planavimą, finansinės rizikos valdymą, investicijų priežiūrą ir rezultatų kontrolę cikliškoje žaliavų rinkoje. Šios pareigos tampa ypač reikšmingos, kai anglies, kokso ir plieno grandinė susiduria su paklausos svyravimais, kaštų spaudimu bei reguliacinių pokyčių rizika.

  • Aukcione pirko lapės galvą už 60 eurų: ekspertai patvirtino – tai išnykęs Tasmanijos tigras

    Aukcione pirko lapės galvą už 60 eurų: ekspertai patvirtino – tai išnykęs Tasmanijos tigras

    Didžiojoje Britanijoje antikvarinių daiktų pasaulyje nuskambėjo neįprasta istorija: kolekcininkas įsigijo iškamšos galvą, kuri buvo pristatyta kaip XIX amžiaus lapė. Visgi atidžiau įsižiūrėjęs jis suprato, kad radinys gali būti kur kas retesnis ir moksliškai reikšmingas.

    Vyras, gamtos istorijos įdomybių prekiautojas Jamesas Cranfieldas, pasakojo, kad iš pradžių dėmesį patraukė keista išvaizda, tačiau lemiamas tapo vienas anatomijos požymis. Įsigijęs radinį jis jį vėliau pateikė aukcionui, kur kaina šoktelėjo iki dešimčių tūkstančių eurų.

    Sprendė dantys ir rentgeno nuotraukos

    Cranfieldas teigė, kad didžiausia užuomina slypėjo dantyse: lapės ir kiti panašūs plėšrūnai įprastai turi šešis viršutinius kandžius, o ši iškamša turėjo aštuonis. Būtent aštuoni viršutiniai kandžiai būdingi tilacinui, dar vadinamam Tasmanijos tigru.

    „Kai atsidariau didesnę nuotrauką, supratau iš karto – tai ne lapė, tai panašu į tilaciną“, – sakė Jamesas Cranfieldas.

    Aukcione už radinį galiausiai sumokėta apie 73 000 eurų. Kad įsitikintų, jog nepermokėjo už neteisingai identifikuotą eksponatą, savininkas atliko rentgeno ir kompiuterinės tomografijos tyrimus, kurie leido įvertinti kaukolės formą ir dantyną neišardant iškamšos.

    „Žinia negalėjo būti geresnė: rentgeno nuotraukos parodė tikrą tilacino kaukolę, ir ji yra neįtikėtinai gerai išsilaikiusi“, – pasakojo Jamesas Cranfieldas.

    Kas yra Tasmanijos tigras ir kodėl tai svarbu?

    Tilacinas buvo sterblinis plėšrūnas, išoriškai priminęs šunį, o dėl dryžių ant nugaros dažnai vadintas Tasmanijos tigru. Iki europiečių kolonizacijos jis buvo paplitęs Australijos regione, tačiau vėliau jo arealas susitraukė iki Tasmanijos salos.

    XIX–XX amžių sandūroje tilacinai buvo laikomi grėsme gyvuliams, todėl juos intensyviai medžiojo, o Tasmanijos valdžia buvo įvedusi premijas už nužudytus gyvūnus. Paskutinis žinomas nelaisvėje laikytas tilacinas nugaišo 1936 metų rugsėjo 7 dieną Hobarto zoologijos sode.

    Šis radinys svarbus ne vien dėl išskirtinės kolekcinės vertės. Specialistai pabrėžia, kad išnykusių rūšių pavyzdžiai yra riboti, o kiekvienas naujai identifikuotas eksponatas gali suteikti naujos informacijos apie rūšies anatomiją, variacijas ir istorinį paplitimą.

    Mokslininkai neatmeta DNR tyrimų

    Ekspertams įvertinus tyrimų vaizdus, pavyzdys buvo įtrauktas į Tarptautinę tilacino pavyzdžių duomenų bazę. Projekto atstovai nurodo, kad radiologiniai duomenys aiškiai patvirtina identifikaciją pagal kaukolę ir dantis.

    „Radiologiniai duomenys suteikia aiškų diagnostinį pagrindą identifikuoti šį pavyzdį kaip tilaciną“, – sakė Tarptautinės tilacino pavyzdžių duomenų bazės projekto vadovas Stephenas Sleightholme.

    Pasak Australijos mokslininkų, mažiausiai invazinis būdas gauti genetinės medžiagos yra dantys, iš kurių galima paimti nedidelį kaulinės medžiagos kiekį. Tokie tyrimai galėtų papildyti žinias apie tilacino genetinę įvairovę, nors vieno pavyzdžio reikšmė dideliems atkūrimo projektams būtų labiau papildanti nei lemiama.

    Istorikams ir biologams intriguoja ir pats eksponato kelias: kaip daugiau nei šimtmetį galėjusi išlikti tilacino iškamša nebuvo atpažinta ir atsidūrė aukcione kaip paprasta lapė. Savininkas svarsto, kad trofėjus galėjo būti susijęs su anuometinėmis premijų programomis, o į Jungtinę Karalystę pateko kaip privataus rinkinio dalis.

    Artimiausiu metu ketinama tirti ir medinę skydo dalį, ant kurios pritvirtinta galva, nes medienos kilmė gali padėti nustatyti, kur iškamša buvo pagaminta. Pats Cranfieldas teigia esantis pasirengęs leisti mokslininkams tirti radinį, jei procedūros bus patikimos ir neardys eksponato.

    Galiausiai sprendžiamas ir viešo eksponavimo klausimas: su keliomis institucijomis tariamasi, kur galėtų atsirasti šis neįprastas, bet moksliškai vertingas eksponatas. Taip tilacinas, dešimtmečius dažnai minėtas tik kaip išnykimo simbolis, vėl grįžta į viešą akiratį.

  • Slaugos išmoka Lenkijoje 2026 metais: apie 800 eurų per mėnesį be pajamų ribojimo, išmokos netrukus

    Lenkijoje artimiausiu metu turėtų prasidėti slaugos išmokos mokėjimai asmenims, prižiūrintiems žmogų su negalia. Ši parama 2026 metais siekia 3 386 Lenkijos zlotus per mėnesį, tai yra apie 780 eurų.

    Svarbiausia naujovė gavėjams ta, kad skiriant šią išmoką netaikomas pajamų kriterijus. Tai reiškia, jog vertinama ne šeimos ar globėjo alga, o atitikimas įstatyme numatytoms priežiūros ir negalios sąlygoms.

    Išmokas administruoja savivaldybės ir šeimos išmokas tvarkančios įstaigos, o praktikoje mokėjimai dažniausiai pasiekia gavėjus mėnesio pabaigoje. Vis dėlto vieningo termino visoje šalyje nėra, todėl tiksli data gali skirtis priklausomai nuo savivaldybės.

    Tačiau parama nėra suteikiama automatiškai. Norint gauti slaugos išmoką, reikia pateikti prašymą ir dokumentus, o sprendimas priimamas tik įvertinus, ar pareiškėjas atitinka reikalavimus.

    Dvi taisyklės po 2024 metų reformos

    Nuo 2024 metų pradžios Lenkijoje įsigaliojo slaugos išmokos reforma, po kurios lygiagrečiai veikia du režimai. Pagal naująją tvarką išmoka gali būti skiriama ir dirbančiam globėjui, jei jis prižiūri nepilnametį, tai yra iki 18 metų, asmenį su negalia.

    Pagal ankstesnę tvarką teisė į išmoką dažniausiai buvo siejama su reikalavimu atsisakyti darbo ar kitos apmokamos veiklos. Šis senasis modelis išliko tiems, kurie teisę į išmoką įgijo dar iki reformos, todėl daliai gavėjų ir toliau taikomos ankstesnės sąlygos.

    Praktinis patarimas norintiems aiškumo yra paprastas: dėl terminų ir reikiamų dokumentų geriausia kreiptis į savo savivaldybę, socialinės paramos centrą arba vietos socialinių paslaugų įstaigą. Ten nurodoma, kokia tvarka pateikiamas prašymas ir kada realiai planuojamas mokėjimas.