CP v2

Blog

  • ES patvirtino Vokietijos pajėgumų mechanizmą: iki 35,2 mlrd. eurų planui, palankiam dujų elektrinėms

    Kas patvirtinta Briuselyje?

    Europos Komisija pritarė Vokietijos planui nuo 2031 metų įdiegti naują pajėgumų mechanizmą, pagal kurį elektros gamintojai ir kiti sistemos dalyviai būtų papildomai apmokami už pasirengimą tiekti galią, kai jos prireikia. Tokie modeliai Europos Sąjungoje dažniausiai grindžiami aukcionais, kuriuose laimi pigiausiai patikimumą užtikrinti galintys dalyviai.

    Vokietijos atveju numatoma, kad tai yra pereinamasis sprendimas, o vėliau būtų kuriamas platesnis, struktūrinis pajėgumų rinkos modelis, skirtas užtikrinti tiekimo saugumą po 2032 metų. Komisija nurodo, kad dėl pilno, ilgalaikio modelio vertinimo bus sprendžiama vėlesniu etapu.

    Kainos etiketė ir tikslas

    Numatoma mechanizmo kaina vertinama plačiame intervale – nuo 15,6 mlrd. iki 35,2 mlrd. eurų. Pirmieji mokėjimai 2031 metais galėtų siekti nuo 1 mlrd. iki 3 mlrd. eurų, o 2032–2045 metais metinės sąnaudos galėtų sudaryti apie 0,9–2,3 mlrd. eurų, priklausomai nuo aukcionų rezultatų.

    Pagrindinis tikslas – iki maždaug 9 GW naujų „ilgalaikių“ pajėgumų, t. y. tokių, kurie realiai yra dispečeriniai ir gali būti greitai įjungti operatoriui paprašius. Kontraktai planuojami 15 metų laikotarpiui, o dalyvavimas teoriškai numatomas ir užsienio subjektams.

    Kodėl kritikai kalba apie palankumą dujoms?

    Diskusijas sukėlė aukcionų dizainas: pirmosiose atrankose reikalavimai patikimumui ir gamybos tęstinumui yra tokie, kad realiausiai konkurencingos tampa dujinės elektrinės. Nevyriausybinės organizacijos ir energetikos stebėtojai pabrėžia, jog būtent dujų blokai greičiausiai atitinka greito paleidimo ir valdomumo kriterijus, todėl gali dominuoti tarp laimėtojų.

    Vokietija tuo pat metu siekia išlaikyti planus mažinti anglies energetikos vaidmenį, o ankstesnis branduolinės energetikos pasitraukimas paliko didesnį poreikį balansavimo ir rezerviniams pajėgumams. Dėl to dujos vertinamos kaip technologiškai greičiausias sprendimas, nors politiniu lygmeniu tai kelia klausimų dėl ilgalaikės priklausomybės nuo iškastinio kuro.

    Vandenilio pažadas ir „H2 ready“ sąlyga

    Siekiant suderinti paramą su klimato tikslais, numatyta sąlyga, kad remiamos dujinės jėgainės turi būti parengtos perėjimui prie vandenilio, kitaip tariant, „H2 ready“. Vokietija taip pat įsipareigoja skatinti perėjimą nuo gamtinių dujų prie vandenilio, kad ilgainiui sumažėtų emisijos ir rizika įstrigti iškastinio kuro modelyje.

    Tačiau kritikai pabrėžia praktinę problemą: „parengtis“ dar nereiškia, kad rinkoje bus pakankama vandenilio pasiūla už konkurencingą kainą. Pramonėje plačiai aptariama, kad žaliasis vandenilis Europoje vystosi lėčiau nei planuota, o jo kaina daugeliu atvejų išlieka aukšta, todėl greitas perėjimas iš dujų į vandenilį nėra užtikrintas vien techniniu reikalavimu.

    „Projektuodama aukcionus Vokietija, mūsų vertinimu, įtvirtina priklausomybę nuo subsidijuojamų dujinių elektrinių“, – sakė nevyriausybinio sektoriaus atstovas Alexandru Mustata.

    Papildomai Vokietija planuoja atskirus dekarbonizacijos konkursus, skirtus konkrečių elektrinių perorientavimui iš dujų į vandenilį. Numatyta, kad iki 2027 metų pabaigos galėtų įvykti pirmieji konkursai dėl 2 GW, o vėliau svarstoma dar 2 GW apimtis 2032–2035 metais.

  • Į Gdansko Baltic Hub atplaukė pasaulio rekordininkas OOCL Wisdom: dvigubas metanolio variklis

    Į Gdansko konteinerių terminalą Baltic Hub atplaukė OOCL Wisdom – itin didelės talpos laivas, išsiskiriantis dvigubu varikliu, pritaikytu naudoti metanolį. Terminalas skelbia, kad tai pirmasis naujos serijos laivas, kuriais vežėjas atnaujina savo flotilę mažesnių emisijų kryptimi.

    OOCL Wisdom talpa siekia 24 168 TEU, o pats laivas yra 399 metrų ilgio ir 61 metro pločio. Tokie parametrai priskiria jį didžiausių pasaulyje konteinervežių klasei, kurią gali priimti tik moderni infrastruktūra ir giliavandeniai terminalai.

    Laive įdiegtas dvigubas variklis, galintis naudoti metanolį kaip alternatyvų kurą, taip pat energinio efektyvumo ir saugos sprendimai, skirti optimizuoti eksploataciją. Metanolis laivybos sektoriuje vis dažniau minimas kaip vienas iš realistiškiausių tarpinių žingsnių, nes leidžia mažinti iškastinio kuro naudojimą ir prisitaikyti prie griežtėjančių tarptautinių reikalavimų.

    Gdansko terminalo augimas

    Baltic Hub pabrėžia, kad reguliariai aptarnaujami tokio dydžio laivai stiprina Gdansko vaidmenį pasauliniuose jūrų prekybos maršrutuose. Tai svarbu ne tik Lenkijos rinkai – didelių laivų užsukimai didina viso regiono patrauklumą krovinių srautams.

    Terminalas 2025 metais pasiekė rekordą – perkrauta 2,76 milijono TEU, o metinis augimas siekė 23 proc. Be to, 2026 metų liepą fiksuotas didžiausias mėnesio rezultatas: 310 274 TEU, pirmą kartą perkopus 300 000 TEU ribą per vieną mėnesį.

    Kas valdo Baltic Hub?

    Baltic Hub yra didžiausias Lenkijos konteinerių terminalas, jame dirba beveik 1 500 žmonių. Terminalo akcininkai – PSA International, Lenkijos plėtros fondas ir IFM Global Infrastructure Fund.

    Tiek laivo OOCL Wisdom techniniai sprendimai, tiek terminalo perkrovos rekordai rodo bendrą tendenciją: jūrų logistika vienu metu didina mastą ir ieško alternatyvių degalų, kad išliktų konkurencinga bei atitiktų aplinkosaugos standartus.

  • Ormužo sąsiauris pervadintas į Trumpo vardą? Prezidentas vėl kalba apie JAV kontrolę

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ pasiūlė Ormužo sąsiaurį pervadinti savo pavarde. Įraše jis taip pat pakartojo teiginį, kad Jungtinės Valstijos esą kontroliuoja šį strategiškai svarbų jūrų kelią.

    „Dabar, kai JAV jį kontroliuoja, ar turėtume Ormužo sąsiaurį pervadinti Trumpo sąsiauriu?“ – rašė Donaldas Trumpas. Konkrečių žingsnių, kaip toks pervadinimas būtų įgyvendintas, jis nepateikė.

    Ormužo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, per kurį kasdien keliauja didelė dalis Persijos įlankoje išgaunamos naftos. Dėl bet kokių karo veiksmų ar blokadų šiame regione rinkos paprastai reaguoja staigiais naftos ir transportavimo kainų šuoliais.

    Kas iš tikrųjų kontroliuoja sąsiaurį?

    Trumpas anksčiau ne kartą teigė, kad Iranas, puldinėjantis laivus regione, esą nekontroliuoja sąsiaurio. Kaip argumentą jis yra minėjęs, kad dalis laivų juda maršrutu, kurį prižiūri JAV pajėgos.

    Tuo pat metu viešojoje erdvėje skelbiama, kad per sąsiaurį plaukiojančių tanklaivių srautai išlieka dideli, nors karo ir saugumo rizikos yra išaugusios. JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas teigė, kad vieną iš pastarųjų dienų per Ormužo sąsiaurį praplaukė tanklaiviai, gabenę apie 17 milijonų barelių naftos, o iki konflikto vidurkis siekdavo apie 20 milijonų barelių per dieną.

    Įtampa regione nemažėja

    Pranešama, kad JAV toliau taiko jūrinę blokadą Irano uostams, o Iranas tęsia išpuolius prieš laivybą. Tokia dinamika didina riziką tiek energijos tiekimo grandinėms, tiek tarptautiniam draudimui ir krovinių vežimo tarifams.

    Saudo Arabijos institucijos taip pat skelbė, kad naktį buvo apšaudytas Saudo Arabijos tanklaivis, o per smūgį žuvo du įgulos nariai. Tokie incidentai dar labiau sustiprina nerimą dėl Ormužo sąsiaurio saugumo ir galimų pasekmių pasaulinei naftos rinkai.

  • „Star Trek“ 60-mečiui Londone rengiamas Vulkanų pasveikinimo rekordas: ko siekia Science Museum

    „Star Trek“ 60-mečiui Londone rengiamas Vulkanų pasveikinimo rekordas: ko siekia Science Museum

    Rekordas „Star Trek“ dieną

    Rugsėjo 8 dieną minima „Star Trek“ diena šiemet bus išskirtinė: 2026 metais sukanka 60 metų nuo kultinio serialo starto. Šia proga Londono Science Museum kviečia gerbėjus į bandymą pasiekti Gineso pasaulio rekordą.

    Muziejus siekia suburti kuo daugiau žmonių vienu metu atlikti vadinamąjį Vulkanų pasveikinimą. Jei bandymas bus patvirtintas oficialaus vertintojo, tai galėtų tapti nauju rekordu, nes tokios kategorijos rekordo iki šiol nebuvo fiksuota.

    Kas yra Vulkanų pasveikinimas?

    Vulkanų pasveikinimas yra rankos gestas, išgarsintas aktoriaus Leonardo Nimoy vaidinto Spoko personažo: delnas laikomas į priekį, o didysis pirštas atlenktas į šoną, tuo metu vidurinysis ir bevardis pirštai atskiriami, sudarydami V formą.

    Gestas pirmą kartą pasirodė 1967 metais serialo serijoje Amok Time. Jis dažnai siejamas su fraze, kuri lietuviškai verčiama kaip Linkiu ilgo gyvenimo ir klestėjimo.

    Muziejus kviečia į nemokamą programą

    Science Museum atstovai teigia, kad „Star Trek“ nuo pat pradžių jungė drąsų pasakojimą su klausimais apie mokslą, technologijas ir žmonijos ateities galimybes. Pasak muziejaus kuratorių, būtent todėl gerbėjų susibūrimas muziejuje atrodo natūrali vieta tokiam bandymui.

    Renginio metu lankytojams taip pat siūloma nemokama „Star Trek Warp Trail“ programa, kurioje eksponuojami rekvizitai ir uniformos iš filmų bei serialų, o taip pat pristatomas ryšys tarp fantastikos idėjų ir realių inovacijų. Muziejus nurodo, kad ši ekspozicija veiks iki rugsėjo 13 dienos.

    „Labai ypatinga suburti „Star Trek“ gerbėjus Science Museum į oficialų Gineso rekordo bandymą „Star Trek“ dieną“, – sakė muziejaus kolekcijų vadovas ir pagrindinis kuratorius Glyn Morgan.

    „Jau 60 metų „Star Trek“ drąsią istoriją sieja su dideliais klausimais apie mokslą ir technologijas bei tai, kas ateityje gali tapti įmanoma“, – pridūrė jis.

    „Po šiemet vykusio populiaraus „Star Trek Lates“ renginio džiaugiamės galėdami vėl pakviesti gerbėjus ir suteikti paskutinę galimybę patirti „Star Trek Warp Trail“, – sakė Glyn Morgan.

    60-mečio savaitę „Star Trek“ gerbėjų renginiai, peržiūros ir įvairios partnerystės planuojamos ir kitose šalyse. Londono bandymas išsiskiria tuo, kad siekiama ne tik paminėti sukaktį, bet ir palikti ją Gineso rekordų istorijoje.

  • Eurostato duomenys: kas ES dažniausiai moka už interneto prenumeratas ir kur atsiliekame?

    Eurostato duomenys: kas ES dažniausiai moka už interneto prenumeratas ir kur atsiliekame?

    Kiek europiečių moka už turinį?

    Beveik kas trečias Europos Sąjungos gyventojas, besinaudojantis internetu, 2025 metais mokėjo už bent vieną internetinę prenumeratą, susijusią su vaizdo turiniu ar sporto transliacijomis. Tai rodo Eurostato paskelbti duomenys, apimantys visą bendriją.

    Tačiau europiečių įpročiai smarkiai skiriasi pagal šalį: kai kuriose valstybėse mokamos prenumeratos tapo kasdienybe, o kitur jos išlieka nišiniu pasirinkimu. Skirtumai ryškiausiai matomi tarp Šiaurės ir Vakarų Europos bei dalies Rytų Europos.

    Eurostato duomenimis, 2025 metais 32,7 proc. ES interneto naudotojų turėjo mokamą vaizdo įrašų ar sporto turinio prenumeratą. Į šią kategoriją patenka tokios paslaugos kaip „Netflix“, „Amazon Prime Video“, „Disney+“ ar sporto transliacijų platformos.

    Būtent vaizdo turinys išlieka pagrindiniu mokamų skaitmeninių prenumeratų varikliu, nes su juo siejami reguliarūs vartojimo įpročiai ir vis dažniau ribojamas dalijimasis paskyromis. Dalis vartotojų taip pat renkasi kelias prenumeratas vienu metu.

    Lyderiai ir atsilikėliai ES

    Pagal šalis pirmauja Airija, kur mokamą vaizdo ar sporto prenumeratą turėjo 63,9 proc. interneto naudotojų. Nedaug atsiliko Danija su 61,1 proc., o trečioje vietoje atsidūrė Nyderlandai, kur šis rodiklis siekė 59,2 proc.

    Kitoje skalės pusėje – Bulgarija, kur mokančiųjų dalis sudarė 9,3 proc. Toliau rikiuojasi Slovėnija su 13,7 proc., Latvija su 16,7 proc. ir Lietuva, kur mokamą prenumeratą turėjo 17,4 proc. interneto naudotojų.

    Toks atotrūkis rodo ne vien skirtingą platformų populiarumą, bet ir bendrą gyventojų perkamąją galią, kainų jautrumą bei alternatyvas, pavyzdžiui, nemokamus turinio šaltinius. Reikšmės turi ir tai, kaip plačiai šalyse paplitę išmanieji televizoriai, greitas internetas bei šeimų įprotis už turinį mokėti kortele.

    Skirtingose rinkose nevienodai veikia ir vietinių transliuotojų pasiūla: kur stiprios vietinės mokamos platformos ar sporto paketai, prenumeratų krepšelis paprastai didesnis. Kartu auga ir konkurencija dėl vartotojo dėmesio, ypač kai kainos kyla.

    Muzika, naujienos ir žaidimai: kur dar mokama?

    Eurostatas taip pat išskiria kitas prenumeratų kategorijas. Už muzikos srautinių transliacijų ir tinklalaidžių paslaugas 2025 metais mokėjo 23,0 proc. ES interneto naudotojų, įskaitant tokias platformas kaip „Spotify“ ar „YouTube Premium“.

    Už internetinę žiniasklaidą, skaitmeninius laikraščius ir žurnalus mokėjo 7,2 proc. interneto naudotojų. Debesų žaidimų prenumeratos, pavyzdžiui, „Xbox Game Pass“, buvo mažiausiai paplitusios – 6,1 proc.

    Šie skaičiai atskleidžia, kad net ir augant skaitmeniniam vartojimui, naujienų prenumeratos daugelyje šalių vis dar nepasiekia pramogų paslaugų masto. Prenumeratų nuovargis, kai vartotojai mažina periodinių mokesčių skaičių, gali riboti augimą, ypač ekonominio neapibrėžtumo laikotarpiais.

    Tuo metu žaidimų prenumeratų plėtra dažnai priklauso nuo įrenginių bazės ir kainodaros: jei konsolės ar galingi kompiuteriai nėra plačiai paplitę, o greitas internetas nepasiekiamas visur, tokių paslaugų skvarba išlieka mažesnė.

    Didėjant prenumeratų svarbai namų ūkių biudžetuose, dalis paslaugų teikėjų vis dažniau susiduria ir su vartotojų kritika. Kai kainos per kelerius metus kyla, vartotojai pradeda kelti klausimus dėl skaidrumo, sutarčių sąlygų ir to, ar kainų pokyčiai pagrįsti.

    Nyderlanduose vartotojų organizacija inicijavo ieškinį „Netflix“ dėl kainų didinimo, o galimi nuostoliai vertinami iki maždaug 588 000 000 eurų. Panašios bylos vyko ir kitose šalyse: Italijoje teismas buvo pripažinęs dalį kainų didinimo neteisėtu, o bendrovė sprendimą skundė.

    Vokietijoje taip pat fiksuota teismų sprendimų, palankių vartotojams, o kai kuriais atvejais ginčai baigėsi taikos susitarimais. Šios istorijos signalizuoja, kad rinkai bręstant vis svarbesnis tampa ne tik turinys, bet ir aiškios, vartotojui suprantamos kainodaros taisyklės.

  • Nyderlandų centrinis bankas į Europą perkėlė 86 tonas aukso: kodėl pasirinktas Londonas

    Nyderlandų centrinis bankas De Nederlandsche Bank (DNB) pranešė užbaigęs operaciją, per kurią 86 tonos aukso buvo perkeltos iš JAV ir Kanados į Europą. Bankas aiškina, kad sprendimas susijęs su didesniu pasirengimu galimoms krizinėms situacijoms ir poreikiu greičiau valdyti atsargas.

    DNB nurodo, kad augant geopolitiniam neapibrėžtumui svarbu užtikrinti, jog auksas prireikus būtų lengvai pasiekiamas ir greitai panaudojamas. Dalis perdislokavimo logikos siejama ir su tuo, kad Londonas laikomas vienu pagrindinių pasaulio tauriųjų metalų prekybos bei saugojimo centrų.

    Kodėl pasirinktas Londonas

    Pasak DNB, atsargos Londone yra operaciškai patogesnės nei anksčiau laikytos saugyklose Otavoje ar Niujorke. Tokia vieta leidžia sparčiau atlikti sandorius ar užtikrinti likvidumą, jei rinkose kiltų įtampa, o finansų sistemoje reikėtų papildomų užtikrinimo priemonių.

    „Taip pagerinome aukso rezervų prieinamumą. Tikimės, kad niekada nereikės jų naudoti, tačiau būtina stiprinti mūsų saugumą“, – sakė DNB vadovas Olafas Sleijpenas.

    Kokios DNB aukso atsargos dabar

    Bendros DNB aukso atsargos siekia 612,4 tonos. Po pokyčių pagrindine saugojimo vieta tampa Londonas, kuriame bus laikoma 32,1 proc. atsargų, Nyderlanduose dalis išliks 30,8 proc.

    JAV ir Kanada po pertvarkos išlaikys po 18,5 proc. Nyderlandų bankas pabrėžia, kad atsargų išdėstymas keliose valstybėse mažina operacines rizikas ir suteikia daugiau lankstumo valdant rezervus.

    Kaip vyko perkėlimas

    DNB nurodo, kad perkėlimas buvo atliktas keliais būdais: dalis aukso perkelta naudojant pirkimo ir pardavimo apsikeitimo sandorius, o 27 tonos buvo fiziškai transportuotos oro keliu. Šios siuntos pirmiausia atgabentos į pagrindinę saugyklą Zeiste, kur 2023 metais atidarytas DNB grynųjų pinigų centras.

    Iš Zeisto auksas etapais gabentas į Londoną, taip išvengiant poreikio perlydyti dalį luitų ir sumažinant visos operacijos kaštus. Pastaraisiais metais daug centrinių bankų aktyviau peržiūri aukso strategijas, nes auksas laikomas atsarga, kuri gali veikti kaip papildomas stabilumo elementas didelio neapibrėžtumo laikotarpiais.

    Palyginimui, Naujausiais duomenimis, Lietuvos kaimynystėje esantis Lenkijos centrinis bankas yra reikšmingai didinęs aukso atsargas, o ir kiti regiono bankai pastaraisiais metais dažniau grįžta prie aukso kaip rezervų diversifikavimo priemonės.

  • Buenos Airių tango čempionate triumfavo graikė Naima Gerassopoulou ir argentinietis Lucas Gauto

    Buenos Airių tango čempionate triumfavo graikė Naima Gerassopoulou ir argentinietis Lucas Gauto

    Pasaulio tango titulas Buenos Airėse

    Buenos Airėse vykusiame kasmetiniame Pasaulio tango čempionate aukščiausią titulą iškovojo Graikijos šokėja Naima Gerassopoulou ir jos partneris iš Argentinos Lucas Gauto. Jų pasirodymas pelnė teisėjų palankumą, o finalą nuotoliniu būdu stebėjo tūkstančiai tango gerbėjų.

    Scenoje po pasirodymo duetas neslėpė emocijų: triumfo akimirką lydėjo džiaugsmas ir ašaros. Nugalėtojai akcentavo, kad šis apdovanojimas jiems yra ilgai brandintas tikslas, pasiektas per daug metų trukusį darbą.

    Ilgai brandinta svajonė

    Lucas Gauto sakė, kad pasaulio čempiono vardas jam buvo asmeninis įsipareigojimas dar nuo pirmųjų dalyvavimų varžybose. Anot jo, būtent Buenos Airėse gimė siekis vieną dieną išgirsti savo vardą skelbiant nugalėtojus.

    „Tai buvo svajonė, kurią turėjau prieš dvidešimt metų, kai pirmą kartą atvykau į pasaulio čempionatą. Tą dieną pasakiau sau, kad noriu tapti pasaulio čempionu ir išgirsti skelbiant mano vardą. Tai buvo nuostabu“, – sakė Lucas Gauto.

    Kaip tango užbūrė čempionę

    Naima Gerassopoulou prisiminė, kad pradėdama šokti Graikijoje ji beveik nieko nežinojo apie tango ir jo tradiciją. Lemiamu momentu tapo pirmasis artimas šokio kontaktas, kurį ji apibūdino kaip netikėtai nuoširdų ryšį su nepažįstamu žmogumi.

    „Kai pradėjau Graikijoje, atvirai sakant, net nežinojau, kas yra tango, ir nežinojau, kad jis apskritai egzistuoja. O kai atėjau, pajutau nuoširdų, artimą apkabinimą iš žmogaus, kurio nepažinojau. Pagalvojau: kaip įmanoma būti tokiame artimame ir tikrame apkabinime su žmogumi, kurio niekada gyvenime nesutikai? Būtent tai mane užbūrė ir privertė įsimylėti tango“, – sakė Naima Gerassopoulou.

    Finale varžėsi poros iš įvairių šalių, o tai dar kartą parodė, kad tango seniai peržengė gimtosios Argentinos ribas ir tapo globaliu reiškiniu. Patys dalyviai tango apibūdino kaip asmeninę saviraiškos ir bendravimo formą, leidžiančią užmegzti ryšį nepaisant kultūrinių ar geografinių skirtumų.

  • Lėktuvų bilietai gali brangti: „Ryanair“ mažina žiemos skrydžius dėl rekordiškai brangaus kuro

    Didžiausia Europoje pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ įspėja, kad artimiausiais mėnesiais lėktuvų bilietai gali pastebimai brangti. Priežastis – ilgiau užsitęsęs aviacinių degalų trūkumas ir aukštos naftos kainos, dėl kurių vežėjai peržiūri skrydžių planus.

    Įmonė skelbia, kad rugpjūtį atliko apie 120 000 skrydžių ir pervežė 22 mln. keleivių, o lėktuvų užpildymas siekė 96 proc. Tačiau kartu pranešta apie žiemos sezono tvarkaraščio peržiūrą ir skrydžių mažinimą ten, kur maršrutai tampa mažiau pelningi.

    Kodėl brangsta aviacinių degalų rinka?

    „Ryanair“ teigimu, aviacinių degalų tiekimą Europoje spaudžia geopolitinės įtampos ir sutrikę tiekimo keliai, o vietinė gamyba ne visuomet pajėgi greitai kompensuoti trūkstamus kiekius. Kai rinkoje juntamas deficitas, avialinijos paprastai patiria tiesioginį savikainos šuolį, kuris ilgainiui atsispindi bilietų kainose.

    Remiantis straipsnyje pateiktais skaičiais, aviacinių degalų kainos rinkos sandoriuose buvo pakilusios iki daugiau nei 120 eurų už barelį, o tona siekė apie 1 150 eurų. Tai yra lygis, kuris trumpųjų skrydžių segmente ypač skausmingas, nes bilieto kainoje kuras sudaro reikšmingą dalį.

    „Jeigu aukštos kuro kainos išliks, bilietų kainų korekcijos į viršų bus neišvengiamos“, – teigia bendrovė.

    Kaip „Ryanair“ bando sutaupyti?

    Vežėjas skaičiuoja, kad dalį kuro rizikos jam pavyksta suvaldyti išankstiniais kontraktais: nurodoma, kad apie 80 proc. poreikio yra užfiksuota sutartimis už maždaug 58 eurus už barelį. Vis dėlto likusiai daliai tenka dabartinė rinkos kaina, todėl maršrutų tinklo apkarpymas tampa vienu greičiausių būdų sumažinti nuostolius.

    „Ryanair“ taip pat mažina keleivių prognozes: vietoje anksčiau planuotų 216 mln. per fiskalinius 2026 metus bendrovė dabar tikisi pervežti 2 mln. mažiau. Skaičiuojama, kad vienkartinė skrydžių tinklo redukcija, įvertinus degalų kainas, galėtų sumažinti nuostolius maždaug 70–100 mln. eurų.

    Žiemos skrydžių tvarkaraštis įsigalioja spalio pabaigoje, todėl tikėtina, kad artimiausiu metu paaiškės, kuriuose oro uostuose ir kryptimis skrydžių bus mažiau. Kadangi „Ryanair“ yra viena svarbiausių bendrovių daugelyje Europos oro uostų, sprendimai gali turėti tiesioginį poveikį ir keliautojams, ieškantiems pigiausių bilietų trumpiems skrydžiams.

  • „Netflix“ spalį pristatys 3 dalių dokumentiką apie Matthew Perry: žadami artimųjų liudijimai

    „Netflix“ spalį pristatys 3 dalių dokumentiką apie Matthew Perry: žadami artimųjų liudijimai

    „Netflix“ paskelbė, kad spalio 27 dieną platformoje pasirodys trijų dalių dokumentinis serialas apie aktorių Matthew Perry, visame pasaulyje išgarsėjusį Chandlerio Bingo vaidmeniu seriale Friends. Kūrėjai žada dar negirdėtų liudijimų ir privačių archyvo kadrų, kurie turėtų atskleisti platesnį aktoriaus gyvenimo paveikslą.

    Dokumentika pavadinta The One With Matthew Perry. Ji pasakos apie Perry karjerą, viešą šlovę ir asmeninius iššūkius per žmonių, buvusių arčiausiai jo, prisiminimus, įskaitant šeimos narius ir ilgamečius draugus.

    Ką žada „Netflix“

    Platformos pranešime pabrėžiama, kad serialo pagrindas bus pirmą kartą viešinami sesers Mia Perry Bowick ir artimiausių bičiulių pasakojimai. Taip pat bus naudojamos iki šiol neskelbtos nuotraukos ir vaizdo įrašai iš šeimos privataus archyvo.

    Kol kas neatskleidžiama, ar dokumentikoje pasirodys kiti serialo Friends aktoriai. Tai viena didžiausių intrigų gerbėjams, nes būtent šios komandos sėkmė Perry pavertė pasauline popkultūros figūra.

    Šeimos žinutė žiūrovams

    „Man prireikė laiko pasijusti pasirengusiai dalintis šiais prisiminimais ir tuo, ką reiškė mylėti Matthew per visą jo gyvenimo sudėtingumą: matyti jį kaip visumą, ne tik kaip Chandlerį ir ne tik kaip žmogų, kovojusį su priklausomybe“, – sakė Mia Perry Bowick.

    „Tikiuosi, kad ši serija visiems, kurie jį mylėjo artimai ar iš tolo, padės geriau suprasti, koks jis buvo iš tiesų, ir kokį palikimą paliko“, – teigė ji.

    Kontekstas po aktoriaus mirties

    Matthew Perry buvo rastas be gyvybės požymių sūkurinėje vonioje savo namuose Los Andžele 2023 metais spalio 28 dieną. Aktoriui buvo 54 metai, o jo mirtis sukėlė platų atgarsį ne tik pramogų industrijoje, bet ir visuomeninėse diskusijose apie priklausomybių gydymą.

    Los Andželo apygardos teismo medicinos ekspertai nurodė, kad mirtį lėmė ūmus ketamino poveikis, o kaip prisidėję veiksniai minėti ir paskendimas, koronarinė širdies liga bei buprenorfino poveikis. Pastarasis vaistas naudojamas gydant opioidų vartojimo sutrikimą.

    Pastaraisiais metais byla sulaukė naujų posūkių: 2026 metais žiniasklaidoje skelbta apie teismo sprendimus, susijusius su asmenimis, kurių veiksmai buvo siejami su aktoriaus mirtimi. Šis kontekstas, tikėtina, turės įtakos ir dokumentikos tonui, nes auditorija tikisi ne vien nostalgijos, bet ir atsakymų.

    „Netflix“ dokumentikos premjera numatyta spalio 27 dieną. Tikimasi, kad trijų epizodų formatas leis suderinti aktoriaus kūrybinį palikimą, jo privačią istoriją ir platesnį priklausomybių temos kontekstą, kuris pastaraisiais metais vis dažniau aptariamas viešai.

  • Ceutos migrantų krizė kelia audrą Briuselyje: EP dešinieji kaltina Pedro Sánchez ir rodo į Maroką

    Ceutos migrantų krizė kelia audrą Briuselyje: EP dešinieji kaltina Pedro Sánchez ir rodo į Maroką

    Protestas prie Europos Parlamento

    Apie 500 žmonių rugsėjo 2 dieną susirinko prie Europos Parlamento Briuselyje protestuoti dėl Ispanijos vyriausybės veiksmų, reaguojant į krizę Seutoje. Ispanijai priklausančiame Šiaurės Afrikos anklave po liepos 30 dienos masinio atvykimo vis dar yra keli tūkstančiai iš daugiau nei 70 000 atvykusių migrantų.

    Į mitingą atvyko dalis Europos Parlamento narių ir jų darbuotojų, siejamų su Europos liaudies partija bei dešiniųjų pažiūrų frakcija Patriots for Europe. Jie mojavo Ispanijos ir Seutos vėliavomis, o pagrindiniu taikiniu tapo ministras pirmininkas Pedro Sánchez.

    „Sánchez perdavė atsakomybę už Seutos saugumą trečiajai valstybei“, – žurnalistams sakė Europos liaudies partijos vicepirmininkė Dolors Montserrat.

    Du mitingai vienoje vietoje

    Protestai Briuselyje buvo rengiami Seutos dienos proga ir formaliai organizuoti atskirai: vieną inicijavo Ispanijos Liaudies partija, kitą – „Vox“. Tačiau abu susibūrimai vyko tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, o politikai stovėjo greta, pabrėždami bendrą kritiką Madrido vyriausybei.

    Demonstracijų dalyviai teigė, kad Ispanija nepakankamai ryžtingai gina savo teritorinį vientisumą ir suverenitetą, o krizė Seutoje tapo politinės atsakomybės testu ir šalies viduje, ir Europos Sąjungos institucijose.

    Žiniasklaidos pranešimas ir tyrimas

    Diskusijas dar labiau įkaitino Ispanijos žiniasklaidoje pasirodęs pranešimas, kad Nacionalinis imigracijos ir sienų centras, tyręs masinio atvykimo aplinkybes, galėjo pateikti išvadą apie Maroko saugumo pajėgų vaidmenį. Toks vertinimas kertasi su premjero pozicija, jog įrodymų apie Rabato institucijų įsitraukimą nėra.

    Madridas iki šiol viešai vengė tiesiogiai kaltinti Rabatą ir dažniau pabrėžė, kad Maroką laiko bendradarbiaujančiu partneriu migracijos valdymo klausimais. Vis dėlto politinis spaudimas didėja, ypač kai migracijos tema tampa viena jautriausių ir Ispanijos vidaus politikoje, ir Europos lygmeniu.

    Pranešama, kad Ispanijos vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska paprašė policijos vadovo patikrinti viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją. Tuo pat metu tęsiasi teisiniai ir administraciniai procesai, susiję su liepos 30 dienos įvykių vertinimu.

    „Vox“ siekia griežtesnio atsako

    „Vox“ pareiškė, kad vyriausybė esą „išdavė“ šalį, ir ėmė raginti aktyvuoti Ispanijos Konstitucijos 102 straipsnį, kuris numato galimybę inicijuoti baudžiamąjį procesą prieš ministrą pirmininką ir ministrų kabinetą. Partija krizę Seutoje vadina viena rimčiausių pastarųjų metų politinių įtampų akimirkų.

    „Situacija nepakeliama. Ši vyriausybė negali toliau vadovauti Ispanijai“, – žurnalistams sakė „Vox“ europarlamentaras Jorge Buxadé Villalba.

    „Vox“ europarlamentarai taip pat kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen, ES užsienio politikos vadovę Kają Kallas ir už vidaus reikalus atsakingą komisarą Magnusą Brunnerį. Laiške raginama griežčiau vertinti Maroko veiksmus, svarstyti sankcijas, taip pat peržiūrėti ES ir Maroko susitarimus bei vizų politiką.

    Europos Komisija nurodė nekomentuojanti nutekintos informacijos, o galimą Maroko institucijų vaidmenį įvardijo kaip klausimą, kurį turi vertinti nacionalinės institucijos ir vykdomas tyrimas. Kol kas Briuselis viešai akcentuoja procedūrinį atsargumą, vengdamas išankstinių politinių išvadų.