CP v2

Blog

  • Naomi Watts įvertinta Donostijos premija: ką ši garbė reiškia 2026 metų San Sebastiano festivaliui

    Naomi Watts įvertinta Donostijos premija: ką ši garbė reiškia 2026 metų San Sebastiano festivaliui

    Aktorei Naomi Watts 2026 metais bus įteikta Donostijos premija San Sebastiano kino festivalyje. Tai vienas svarbiausių festivalio apdovanojimų, skirtas už viso gyvenimo nuopelnus kinui ir tarptautinį meninį indėlį.

    Festivalio organizatoriai pabrėžė, kad Watts laikoma viena ryškiausių ir lengviausiai atpažįstamų savo kartos aktorių. Apdovanojimo ceremonija numatyta rugsėjo 19 dieną, specialioje šventinėje vakaro programoje.

    Kas yra Donostijos premija?

    Donostijos premija tradiciškai skiriama kūrėjams, kurių karjera paliko ryškų pėdsaką pasaulio kine. Šis apdovanojimas yra San Sebastiano festivalio vizitinė kortelė, o ankstesni laureatai apima tiek Holivudo žvaigždes, tiek Europos autorinio kino legendas.

    Tarp anksčiau įvertintų kūrėjų minimi Gregory Peck, Bette Davis, Lauren Bacall, Francis Ford Coppola, Agnès Varda, Catherine Deneuve ir Pedro Almodóvar. Tokia kompanija Donostijos premiją paverčia ne tik garbės ženklu, bet ir festivalio prestižo matu.

    Watts karjeros kryptys

    Watts plačiai išgarsėjo po Davido Lyncho filmo Mulholland Drive, kuris kritikoje dažnai įvardijamas kaip vienas svarbiausių šio amžiaus pradžios kūrinių. Jos vaidybos amplitudė vėliau apėmė ir autorinį kiną, ir masinio žiūrovo hitus.

    Aktorė vaidino siaubo žanro klasikoje The Ring, taip pat didelio biudžeto dramose, tarp jų ir Juano Antonio Bayonos filme The Impossible. Per karjerą ji dirbo su skirtingų stilių režisieriais, o tai tapo vienu ryškiausių jos profesinių bruožų.

    Watts yra pelniusi didžiųjų apdovanojimų nominacijų, įskaitant „Oskaro“, BAFTA, „Emmy“ ir „Auksinio gaublio“. Tokie įvertinimai rodo nuoseklią karjeros kokybę tiek kino, tiek televizijos projektuose.

    Kas bus rodoma po apdovanojimo?

    Po apdovanojimo įteikimo planuojama rodyti filmą La esposa perfecta, kuriame Watts vaidina. Tai drama apie jauną „The New York Times“ žurnalistą, pradedantį tyrimą dėl galimai Kvinse besislapstančio buvusio nacių karininko, ir užmezgantį ryšį su įtariamojo žmona.

    Toks pasirinkimas festivalyje dažnai turi aiškią logiką: Donostijos premija skiriama už visos karjeros nuopelnus, tačiau kartu išryškinamas ir dabartinis kūrybinis aktyvumas. Tai leidžia festivaliui sujungti retrospektyvą su naujų filmų premjeromis bei aptarimais.

    2026 metų festivalis jau anksčiau paskelbė, kad Donostijos premija atiteks ir režisieriui Werneriui Herzogui. Ši dviejų ryškių asmenybių kombinacija sustiprina signalą, kad San Sebastianas ir toliau siekia išlaikyti pusiausvyrą tarp autorinio kino tradicijos ir tarptautinių vardų, kurie pritraukia plačią auditoriją.

  • Tupaco Shakuro nužudymo byla pagaliau pasiekė nuosprendį: Duane Keffe D Davisas pripažintas kaltu

    Tupaco Shakuro nužudymo byla pagaliau pasiekė nuosprendį: Duane Keffe D Davisas pripažintas kaltu

    Las Vegaso prisiekusieji pripažino Duane Keffe D Davisą kaltu dėl pirmojo laipsnio žmogžudystės 1996 metais nušovus hiphopo žvaigždę Tupacą Shakurą. Sprendimas užbaigia beveik tris dešimtmečius trukusias spėliones ir vieną garsiausių neišaiškintų JAV muzikos pasaulio bylų.

    63 metų vyras nuteistas dėl vieno kaltinimo žmogžudyste panaudojant mirtiną ginklą, o teismas vėliau spręs dėl bausmės, kuri gali reikšti laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Po kelių savaičių trukusio proceso prisiekusieji tarėsi trumpiau nei tris valandas.

    Nuosprendžio paskelbimo akimirką Tupaco Shakuro sesuo Sekyiwa Set Shakur nesulaikė ašarų ir apkabino prokurorus. Tuo metu kaltinamojo sūnus, liudininkų teigimu, prisidengė veidą ranka.

    Kas įtikino prisiekusiuosius

    Prokurorai teisme teigė, kad Davisas buvo vienas iš asmenų, organizavusių išpuolį, ir kad jis vaidino lemiamą vaidmenį priimant sprendimą šaudyti. Valstybinio kaltinimo versija rėmėsi tuo, kad Davisas ne kartą viešai yra nurodęs, jog tą naktį buvo automobilyje, iš kurio paleisti šūviai.

    Pasak prokurorų, nors Davisas pats esą nepaspaudė gaiduko, jis buvo įtakingas grupuotės aplinkoje, o jaunesni automobilyje buvę vyrai būtų paisę jo nurodymų. Teisme akcentuota, kad jo pasakojimai laikui bėgant keitėsi, tačiau esminė detalė kartojosi: jis save siejo su tuo pačiu automobiliu.

    „Jis yra atsakingas už Tupaco Shakuro nužudymą“, – sakė prokuroras Binu Palal.

    Byloje taip pat skambėjo argumentai apie Daviso saugotą iškarpų albumą su publikacijomis apie atlikėją. Prokurorai tai interpretavo kaip elgesį, rodantį ilgalaikį susidomėjimą nusikaltimu ir jo viešąja istorija.

    Gynybos pozicija ir laukiamas apskundimas

    Gynyba tikino, kad tiesioginių fizinių įrodymų, neabejotinai siejančių Davisą su šaudymu, nėra. Advokatas Michaelas Sanftas pabrėžė, kad dalis viešų pareiškimų ir pasakojimų buvo hiperbolizuoti, skirti uždirbti iš dėmesio, o ne tiksliai atkurti faktus.

    Prokurorai savo ruožtu rėmėsi ir 2019 metais pasirodžiusiais Daviso prisiminimais „Compton Street Legend“, kuriuose jis skatino skaitytojus susipažinti su jo pateikiama įvykių versija. Nors knygoje nurodyta, kad kai kurios detalės galėjo būti pakeistos, kaltinimas teigė, kad pagrindinis pasakojimo karkasas sutampa su tyrėjams svarbiomis aplinkybėmis.

    Po nuosprendžio pranešta, kad Davisas tikėtina skųs teismo sprendimą. Šeimos atstovai viešai teigė, jog plačiau pasisakys po bausmės paskelbimo, kuris numatytas spalio mėnesį.

    Byla, kuri formavo popkultūrą

    Tupacas Shakuras buvo mirtinai sužeistas 1996 metų rugsėjo 7 dieną Las Vegase, kai prie jo automobilio prie šviesoforo privažiavo baltas „Cadillac“ ir pasipylė šūviai. Atlikėjas mirė ligoninėje po šešių dienų, o kartu automobilyje buvęs įrašų prodiuseris Marion Suge Knightas buvo sužeistas, tačiau išgyveno.

    Ši byla ilgus metus maitino sąmokslo teorijas, tikrų nusikaltimų tyrinėtojų diskusijas ir hiphopo istorijos interpretacijas. Prisiekusiųjų verdiktas reiškia, kad teisinėje plotmėje pagaliau atsirado aiškus atsakymas, tačiau visuomenėje ir toliau bus vertinama, kiek įtikinamai buvo sudėliota grandinė tarp viešų pasakojimų, liudijimų ir teisme pateiktos rekonstrukcijos.

    Kol kas pagrindinis praktinis klausimas lieka bausmė ir tai, ar apeliacija pakeis bylos kryptį. Vis dėlto jau dabar akivaizdu, kad nuosprendis pažymi lūžį vienoje labiausiai aptariamų XX amžiaus pabaigos muzikos pasaulio tragedijų.

  • Šeimos fondams ruošiamas mokesčių „užveržimas“: 36 mėnesių taisyklė ir didesnis pelno mokestis

    Lenkijos Finansų ministerija rengia šeimos fondų apmokestinimo pakeitimus, kuriais siekiama užkirsti kelią trumpalaikei mokesčių optimizacijai. Projekte numatomas 36 mėnesių laikotarpis, griežtesnės nekilnojamojo turto nuomos taisyklės ir pelno mokesčio tarifo didinimas.

    Diskusijų ašis – šeimos fondų paskirtis: jie buvo kuriami kaip paveldėjimo planavimo ir šeimos turto valdymo instrumentas, o ne kaip tarpinė grandis greitam aktyvų pardavimui su mokesčių lengvatomis. Teisininkė Julita Zawadzka iš KKG Legal pabrėžia, kad „užlopymai“ neturėtų atbaidyti verslų, kurie fondus naudoja tikrajai sukcesijai.

    Kas keistųsi dėl 36 mėnesių taisyklės

    Viena svarbiausių naujovių – vadinamasis 36 mėnesių „užrakinimo“ laikotarpis, susijęs su į šeimos fondą įnešto ar jam neatlygintinai perduoto turto pardavimu. Jei turtas būtų parduotas anksčiau nei po 36 mėnesių, fondas nebegalėtų taikyti pelno mokesčio lengvatos tokioms pajamoms.

    Šis terminas būtų skaičiuojamas nuo kalendorinių metų, kuriais turtas buvo įneštas, perduotas arba įsigytas, pabaigos. Priemonė taikoma modeliams, kai aktyvas trumpam „perkeliamas“ į fondą prieš planuojamą sandorį vien tam, kad būtų sumažinta mokestinė našta.

    Nuoma, paskolos ir užsienio struktūros

    Projektas taip pat griežtina nekilnojamojo turto nuomos apmokestinimo logiką, ypač gyvenamosios paskirties objektų atveju. Numatyta, kad lengvata būtų išlaikoma tik tada, kai fondas pats tiesiogiai nuomoja būstą ir tik gyvenamosioms reikmėms, o įrodinėjimo našta tektų fondui.

    Kartu siūloma labiau kontroliuoti situacijas, kai šeimos fondai per įvairias struktūras faktiškai vykdo aktyvią operacinę veiklą. Projekte minimi ir papildomi „saugikliai“ dėl paskolų bei vadinamųjų paslėptų išmokų, taip pat platesnis reguliavimo laukas tarptautinėms struktūroms, įskaitant kontroliuojamas užsienio bendroves ir išvykimo mokestį.

    Pelno mokestis didėtų iki 19 proc.

    Finansiškai jautriausias pokytis – pelno mokesčio tarifo didinimas nuo 15 proc. iki 19 proc. Jis būtų taikomas išmokoms naudos gavėjams, turto perdavimui likviduojant fondą ir tam tikroms operacijoms, kurios prilyginamos paslėptam pelno paskirstymui.

    Ministerijos logika – priartinti tokių išmokų apmokestinimą prie kapitalo pajamų apmokestinimo, tačiau išlaikyti bazinę sistemos idėją: turto įnešimas į fondą išlieka iš esmės neutralus, o mokestis dažniau atsiranda išmokėjimo momentu.

    „Šeimos fondas turėtų būti šeimos turto sutvarkymo, verslo apsaugos nuo išskaidymo ir kartų planavimo priemonė“, – sakė Julita Zawadzka.

    Projekte numatytos ir pereinamojo laikotarpio nuostatos: 36 mėnesių taisyklė būtų taikoma turtui, įneštam ar įsigytam iš susijusių asmenų po 2026 metų gruodžio 31 dienos. Taip pat būtų siūlomas riboto laikotarpio mechanizmas, leidžiantis kai kuriuos iki 2027 metų pradžios į fondą įneštus objektus grąžinti steigėjui mokestiniu požiūriu neutraliau.

    Ekspertai akcentuoja, kad svarbiausia bus reguliavimo stabilumas ir aiškumas: pernelyg dažni pakeitimai mažina pasitikėjimą instrumentu ir apsunkina ilgalaikį paveldėjimo planavimą. Galutinis vertinimas priklausys nuo to, kaip projektas keisis tolesniame teisėkūros procese.

  • Didžiausia Europoje aukštakrosnė sustabdyta remontui: „Thyssenkrupp“ ją žada grąžinti po 6 savaičių

    Vokietijos plieno gamintoja „Thyssenkrupp Steel“ laikinai sustabdė Duisburge veikiančią aukštakrosnę „Schwelgern 2“, laikomą didžiausia Europoje. Įmonė skelbia, kad sustabdymas planuotas: numatytas maždaug 6 savaičių remontas ir modernizacija, po kurių įrenginys turėtų grįžti į darbą.

    Šis sprendimas vyksta Europos plieno pramonei spaudžiant Europos Sąjungą peržiūrėti apyvartinių taršos leidimų sistemą EU ETS. Plieno koncernai įspėja, kad be pokyčių anglies dioksido kainos įtaka gali smarkiai kelti savikainą ir dar labiau silpninti Europos gamintojų konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.

    Kas bus daroma per remontą?

    „Thyssenkrupp“ nurodo, kad pagrindiniai darbai sutelkti į aukštakrosnės centrines aušinimo sistemas ir apatinės dalies karščiui atsparų išklojimą. Bus keičiamos aušinimo sistemos dalys, atnaujinami ugniai atsparūs segmentai ir montuojami papildomi variniai aušinimo elementai, skirti geriau apsaugoti krosnies korpusą didžiausios apkrovos zonoje.

    Lygiagrečiai planuojami ir pagalbinių sistemų priežiūros darbai, įskaitant dujų valymą ir šlako granuliavimo įrangą. Bendrovės teigimu, tikslas – pagerinti techninį prieinamumą ir patikimumą, kad įrenginys galėtų stabiliai dirbti dar ne vienerius metus.

    „Schwelgern 2“ mastas ir reikšmė

    Aukštakrosnė „Schwelgern 2“ pradėjo veikti 1993 metais ir yra vienas svarbiausių integruotos plieno gamybos objektų Europoje. Viešai skelbiamais duomenimis, jos pajėgumai siekia apie 10 000–12 000 tonų ketaus per parą, o tokio masto gamyba kasdien reikalauja milžiniškų žaliavų srautų.

    Vienas iš įvardijamų rodiklių – iki maždaug 20 000 tonų rūdos, aglomerato, kokso ir anglies per dieną, kas logistiškai prilyginama dešimtims krovininių traukinių sąstatų. Tokie skaičiai parodo, kodėl net planuotas trumpalaikis sustabdymas turi reikšmę tiek žaliavų rinkoms, tiek tiekimo grandinėms.

    EU ETS spaudimas ir plieno ateitis

    „Thyssenkrupp Steel“, „ArcelorMittal Europe“ ir „Voestalpine“ pastaraisiais mėnesiais ragino skubiai reformuoti EU ETS, teigdami, kad esama sistema nepakankamai įvertina Europos pramonės realybę. Jų vertinimu, pagal dabartines taisykles iki 2030-ųjų pradžios plieno gamybos sąnaudos ES gali išaugti maždaug 50 proc.

    Koncernai taip pat akcentuoja konkurencijos problemą: importuojamas plienas dažnai nepatiria analogiškų emisijų kaštų, o eksportuojamam plienui nėra pilnai kompensuojama EU ETS našta. Pramonės atstovų skaičiavimais, be korekcijų ES plieno gamyba galėtų sumažėti 30–40 proc., o rizika paliestų iki 5 000 000 darbo vietų visoje vertės grandinėje.

    „Turime padaryti pertrauką įgyvendinant kaštus, kad EU ETS galėtų užtikrinti transformaciją ir nediskriminuoti tokių pionierių kaip mes“, – sakė „Thyssenkrupp Steel“ vadovė Marie Jaroni.

    Europos plieno sektoriui siekiant pereiti prie mažiau taršios gamybos, aukštakrosnių modernizavimas vis dažniau derinamas su ilgalaike strategija: investicijomis į naujas technologijas, energijos sąnaudų mažinimu ir politinėmis derybomis dėl reguliavimo. „Schwelgern 2“ atvejis rodo, kad net ir trumpas sustabdymas tampa platesnės kovos dėl konkurencingumo ir dekarbonizacijos tempo dalimi.

  • Pasaulio klajoklių žaidynės Biškeke: varžybas stebi 21 lyderis, startuoja daugiau nei 100 šalių

    Pasaulio klajoklių žaidynės Biškeke: varžybas stebi 21 lyderis, startuoja daugiau nei 100 šalių

    Pasaulio klajoklių žaidynės ketvirtadienį oficialiai atidarytos Kirgizijos sostinėje Biškeke. Į renginį atvyko delegacijos iš daugiau nei 100 valstybių, o tribūnose matyti ir 21 valstybės vadovas.

    Šiemet žaidynės sutapo su aukšto lygio tarptautiniu fonu: Biškeke vyko Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikimas. Dėl to varžybos sulaukė išskirtinio pasaulio lyderių dėmesio, tarp jų – Kinijos, Indijos ir Rusijos vadovų delegacijų.

    Žaidynės, vadinamos klajoklių olimpiada

    Pasaulio klajoklių žaidynės pirmą kartą surengtos 2014 metais Kirgizijoje ir nuo tada tapo didžiausiu tradicinių klajoklių kultūrų sporto renginiu. Organizatoriai pabrėžia, kad šios varžybos skirtos ne tik sportui, bet ir kultūrų dialogui bei paveldo išsaugojimui.

    Šeštojoje žaidynių laidoje dalyviai rungiasi 43 disciplinose, kurios remiasi Vidurinės Azijos stepės tradicijomis. Dalis rungčių istoriškai buvo siejamos su kariniu pasirengimu, kita dalis – su bendruomeniniais susibūrimais, kur demonstruota jėga, ištvermė ir meistriškumas.

    Raitelių rungtys – programos ašis

    Didžiausią programos dalį sudaro žirgų sporto rungtys, o jose neretai vertinamas ne vien greitis, bet ir ištvermė. Numatyti 6, 10 ir 11 kilometrų bėgimai, atspindintys regiono žirgininkystės tradiciją, kur svarbu įveikti didelius atstumus.

    Raiteliais gali būti ir vaikai nuo 10 metų, nes tai yra nustatyta minimali amžiaus riba. Organizatorių teigimu, finišo pasiekimas tokiose distancijose laikomas pasiekimu savaime, o prizai kai kuriose rungtyse gali būti itin praktiški – nuo gyvulių iki transporto priemonių.

    Be lenktynių, programoje yra ir žirgų eisena tölt, kai kojos vienoje pusėje juda kartu, taip pat imtynės ant žirgų, komandiniai žaidimai ir rungtys, kuriose objektai pakeliami nuo žemės pilnu šuoliu.

    Imtynės, jėgos sportas ir augantis dalyvių ratas

    Žaidynėse pristatomi net šeši nacionalinių imtynių stiliai – nuo kirgizų ir kazachų tradicijų iki turkmėnų bei turkų imtynių atmainų. Greta jų vyksta šaudymas iš lanko, virvės traukimas, rankų lenkimas ir sunkiosios atletikos rungtys, kurios pritraukia dalyvius ir iš šalių už istorinės klajoklių kultūrų zonos ribų.

    Moterų dalyvavimas taip pat plečiamas: jos rungiasi keliose disciplinose, įskaitant šaudymą iš lanko ir kai kurias jėgos rungtis. Organizatoriai primena, kad istorinėse klajoklių visuomenėse moterys neretai buvo patyrusios raitelės ir kariaunos dalis.

    Tradicinį branduolį sudarančias Kirgiziją, Kazachstaną, Uzbekistaną, Tadžikistaną, Turkmėniją, Mongoliją, Kiniją ir Rusiją šiemet papildo ryškiai išaugęs naujokų sąrašas. Pirmą kartą dalyvauja tokios šalys kaip Australija, Naujoji Zelandija, Egiptas, Jordanija, Uganda ar Šiaurės Makedonija, o Jungtinė Karalystė atsiuntė daugiau nei 50 sportininkų.

    Be varžybų, Biškeke numatyti pristatymai, diskusijos ir akademiniai susitikimai apie stepės istoriją bei kultūrą. Lankytojams taip pat rengiamos etnografinės šventės ir atkurtos klajoklių gyvenvietės, kur pristatomas folkloras, dainos, šokiai ir amatai.

  • Berlynas kaltina Rusiją dėl sprogmenų drono Leipcigo oro uoste: kokių atsakomųjų žingsnių imasi?

    Berlynas kaltina Rusiją dėl sprogmenų drono Leipcigo oro uoste: kokių atsakomųjų žingsnių imasi?

    Kas nutiko Leipcigo oro uoste

    Vokietijos valdžia pareiškė, kad bandymas surengti drono ataką Leipcigo Halės oro uoste, kaip įtariama, susijęs su Rusija. Apie tai paskelbta po tyrėjų vertinimo, kuris, pasak Berlyno, atitinka Rusijos hibridinių operacijų Europoje modelį.

    Incidentas išskirtinis tuo, kad dronas, rastas oro uosto teritorijoje rugpjūčio 4 į 5 dieną, turėjo sprogmenų. Policija pranešė panaudojusi robotą įtaisui neutralizuoti, o netoli aptikimo vietos buvo ukrainietiškas krovininis lėktuvas.

    Vėliau, kaip skelbta, netoli oro uosto aptiktas dar vienas dronas su sprogstamosios medžiagos pėdsakais. Kol kas viešai neatskleidžiama, kiek toli pažengęs tyrimas ir kokie konkretūs techniniai įrodymai leido Berlynui taip aiškiai įvardyti įtariamą kaltininką.

    Kodėl tai svarbu Vokietijai ir NATO

    Leipcigo Halės oro uostas Rytų Vokietijoje yra reikšmingas logistikos mazgas, naudojamas krovinių srautams, įskaitant ir su gynyba susijusį transportavimą. Jis taip pat siejamas su Ukrainos oro bendrovės „Antonov Airlines“ veikla, todėl objektas laikomas jautriu saugumo požiūriu.

    Pastaraisiais mėnesiais Vokietija ne kartą fiksavo įtartinus dronų skrydžius virš karinių ir pramoninių objektų. Tokie pranešimai tapo platesnės diskusijos dalimi apie hibridines grėsmes, kuriose susipina šnipinėjimas, sabotažas, kibernetinės operacijos ir informacinė įtaka.

    Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas viešai teigė, kad incidento vertinimas dera su jau žinomu Rusijos hibridinių veiksmų Europoje braižu. Kremlius anksčiau yra atmetęs panašius kaltinimus, tačiau Berlynas pastaruoju metu vis dažniau kalba apie didėjantį spaudimą dėl paramos Ukrainai.

    Kokius veiksmus skelbia Berlynas

    Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis pranešė, kad šalis imsis atsakomųjų priemonių, Rusiją įvardydama kaip hibridinės atakos Leipcige vykdytoją. Viena ryškiausių paskelbtų priemonių yra Rusijos konsulato Bonoje uždarymas iki rugsėjo 18 dienos.

    Taip pat skelbta apie sprendimą uždaryti Rusijos mokslo ir kultūros centrą Berlyne. Vokietijos politikoje šis objektas jau anksčiau buvo minimas kaip galimai naudojamas žvalgybos veiklai, nors tokie vertinimai viešojoje erdvėje dažnai priklauso nuo ribotos, saugumo institucijų neviešinamos informacijos.

    Be diplomatinių žingsnių, Berlynas žada griežtinti pasienio kontrolę Rusijos piliečiams ir didinti spaudimą Rusijos vadinamajam šešėliniam laivynui, siejamam su sankcijų apėjimu. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pastarosiomis savaitėmis taip pat pabrėžė, kad šalis vis dažniau atsiduria hibridinių atakų taikinyje.

    Europos Sąjungos lygmeniu skamba raginimai stiprinti atsaką į vadinamąsias kinetines hibridines atakas, kurios gali apimti ne tik kibernetinius incidentus, bet ir fizinius bandymus pakenkti infrastruktūrai. ES atstovai kartoja, kad tokiais veiksmais siekiama mažinti paramą Ukrainai, tačiau, anot jų, šis tikslas nebus pasiektas.

  • Europos Komisija dėl 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai: kol kas užtenka, bet abejonių daugėja

    Europos Komisija dėl 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai: kol kas užtenka, bet abejonių daugėja

    90 mlrd. eurų planas ir naujos įtampos

    Europos Komisija kol kas nenori grįžti prie politiškai jautrios diskusijos dėl papildomo finansavimo Ukrainai, nors Briuselyje daugėja abejonių, ar 90 mlrd. eurų paskolos pakaks iki 2027 metų pabaigos. Šią paskolą ES lyderiai patvirtino kaip bendrą finansinį instrumentą, skirtą stabilizuoti Ukrainos viešuosius finansus ir užtikrinti valstybės funkcijų tęstinumą karo sąlygomis.

    Komisija planuoja išmokėti po 45 mlrd. eurų per dvejus metus: 2026 metais ir 2027 metais. Iki šiol, pagal viešai skelbtą informaciją, jau išmokėta 3,2 mlrd. eurų biudžetinės pagalbos ir 8,35 mlrd. eurų karinės paramos.

    „Kalbant apie trukmę, būtent tai ir numatyta: ši 90 mlrd. eurų paskola turi būti išmokėta per dvejus metus“, – sakė Europos Komisijos vyriausioji atstovė spaudai Paula Pinho.

    Ji pabrėžė, kad išmokos yra siejamos su reformomis Ukrainoje, kurios laikomos svarbia sąlyga skaidrumui, atsparumui ir valstybės institucijų stiprinimui. Pasak Komisijos, dabar pagrindinis dėmesys sutelktas į patį išmokėjimo planą, kuris įvardijamas kaip ambicingas.

    Karo eskalacija brangina Ukrainos poreikius

    Tuo pat metu Rusijos karo veiksmai didina Ukrainos finansinę naštą. Pastaraisiais mėnesiais sustiprėję dronų antskrydžiai ir atakos prieš kritinę infrastruktūrą ne tik kelia grėsmę civiliams, bet ir trikdo ekonominę veiklą, didina remonto, energijos ir gynybos išlaidas.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sąjungininkus ragino užpildyti 23 mlrd. eurų spragą Gynybos ministerijos biudžete, akcentuodamas poreikį užtikrinti ginklų tiekimą ir galimybes vykdyti tolimuosius smūgius. Kaip vieną iš variantų jis siūlė dalį kitais metais numatyto finansavimo perkelti į ankstesnį laikotarpį, tačiau tai reikštų mažesnes galimybes 2027 metais.

    „Mums reikia daugiau pinigų, gerokai daugiau“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Komisija nurodė kol kas negavusi oficialaus Kyjivo prašymo dėl tokio finansavimo perstumdymo. Vis dėlto klausimas aptartas ES šalių narių ministrų susitikime Airijoje, kur Ukrainos rėmimas buvo vienas pagrindinių darbotvarkės punktų.

    Grįžta idėja dėl įšaldyto Rusijos turto

    Po diskusijų Airijos užsienio reikalų ministrė Helen McEntee teigė matanti bendrą sutarimą siekti dalį lėšų išmokėti anksčiau, tačiau pripažino, kad Briuselyje prireiks papildomų sprendimų. Praktinis klausimas čia paprastas: pagreitintas finansavimas gali padėti dabar, bet palikti mažiau erdvės vėliau.

    Tuo metu Švedija, Nyderlandai, Ispanija ir Lenkija atgaivino siūlymą papildomai remti Ukrainą pasitelkiant imobilizuotą Rusijos centrinio banko turtą. ES jurisdikcijose laikoma apie 210 mlrd. eurų tokio turto, kuris įšaldytas po plataus masto invazijos pradžios 2022 metais.

    „Matome, kad Ukrainai reikia daugiau paramos ir, atvirai kalbant, jos nesuteikiame pakankamai nei dvišaliai, nei per ES, todėl lieka įšaldytas turtas“, – sakė Švedijos užsienio reikalų ministrė Maria Malmer Stenergard.

    Komisija šiuo klausimu išlieka atsargi. Anksčiau Briuselis buvo rėmęs idėją panaudoti Rusijos turto generuojamas pajamas ar sukurti finansinį mechanizmą, kuris taptų ilgalaike pagalbos linija Ukrainai, tačiau politinis pasipriešinimas, ypač dėl teisinių rizikų ir pasekmių finansų rinkoms, ne kartą stabdė sprendimus.

    Šįkart atsargumą didina ir tai, kad ES sostinės tuo pat metu įsitraukusios į sudėtingas derybas dėl kito Europos Sąjungos biudžeto. Todėl Komisija papildomai spaudžia Vakarų partnerius, kurių indėlis turėtų padengti maždaug trečdalį Ukrainos poreikių.

    Tarp didesnių ne ES donorų išsiskiria Norvegija: ji įsipareigojo 2027 metais Ukrainai skirti 7,86 mlrd. eurų, išlaikydama tokį patį lygį kaip ir 2026 metais. Tai rodo, kad finansinis krūvis vis labiau tampa ne vien ES vidaus, bet ir platesnės Vakarų koalicijos atsakomybės klausimu.

  • Rusijos „Starlink“ alternatyva Rassvet stringa orbitoje, bet vis tiek kelia naują grėsmę Ukrainai

    Rusijos „Starlink“ alternatyva Rassvet stringa orbitoje, bet vis tiek kelia naują grėsmę Ukrainai

    Rusijos bandymas sukurti vietinę „Starlink“ alternatyvą patyrė naują nesėkmę: nė vienas iš 16 palydovų, paleistų liepos 19 dieną pagal Rassvet programą, nepasiekė planuotos orbitos. Tai, remiantis palydovų stebėjimo duomenimis, nurodo Karo studijų institutas.

    Skelbiama, kad dauguma palydovų šiuo metu skrieja maždaug 300–400 kilometrų aukštyje, nors numatytas darbinis aukštis turėjo siekti apie 870 kilometrų. Mažiausiai du aparatai, kaip teigiama, juda trajektorija, kuri gali baigtis grįžimu į Žemės atmosferą.

    Žemesnė orbita reiškia trumpesnį laiką

    Žemesnė orbita palydovams kelia papildomų problemų: atmosferos pasipriešinimas didesnis, todėl aparatai greičiau praranda greitį ir sunaudoja daugiau kuro korekcijoms. Dėl to jų eksploatacijos laikas gali būti gerokai trumpesnis, net jei daliai pavyktų stabilizuotis.

    Šie techniniai nesklandumai svarbūs ne vien dėl kosmoso programos prestižo. Palydovinis ryšys tapo kritine šiuolaikinio karo dalimi, leidžiančia valdyti dronus, perduoti žvalgybinę informaciją ir palaikyti ryšį ten, kur antžeminė infrastruktūra sunaikinta.

    Net dalinis veikimas gali padidinti smūgių tikslumą

    Ukrainos pusėje „Starlink“ ryšys plačiai siejamas su gebėjimu koordinuoti dalinius, naudoti žvalgybinius ir smogiamuosius dronus bei operatyviai perduoti duomenis. Rusijai kuriant Rassvet, tikslas panašus: užtikrinti ryšio kanalą, kuris padėtų tiksliau valdyti nuotolines nepilotuojamas sistemas ir nukreipti smūgius.

    Jungtinių Tautų Žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje skelbia patvirtinusi mažiausiai 16 874 civilių žūtis ir 51 173 sužeidimus nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metais. Misijos vertinimu, 2026 metų liepa buvo kruviniausias mėnuo civiliams nuo 2022 metų kovo, o tai siejama su išaugusiu apšaudymų iš oro intensyvumu.

    Šiame kontekste net ir nepilnai veikianti palydovų grupė gali turėti pasekmių mūšio laukui. Karo studijų institutas perspėja, kad esami Rassvet palydovai, kai ryšys veikia, gali sudaryti sąlygas tikslesniems smūgiams nuotoliniu būdu valdomomis nepilotuojamomis sistemomis.

    Ankstesni paleidimai ir ryšio „langai“

    Ataskaitoje taip pat lyginami ankstesni rezultatai: iš 16 Rassvet palydovų, paleistų kovo 24 dieną, 12 pasiekė maždaug 550 kilometrų aukštį ir, kaip teigiama, ten išliko. Tokia konfigūracija, nors ir nepilna, esą jau gali suteikti ribotą ryšį su antžeminiais terminalais kelis kartus per dieną.

    Tuo pat metu Ukraina 2026 metų pradžioje pranešė, kad neteisėtai Rusijos pajėgų naudoti „Starlink“ terminalai buvo išjungti, kai pereita prie griežtesnės leidžiamų terminalų kontrolės sistemos. Tai galėjo paskatinti Maskvą skubinti Rassvet diegimą, net jei techninės ir pramoninės galimybės tam dar nėra pasirengusios.

    Problemos dėl masto ir „Soyuz“ paleidimų

    Rassvet palydovus kuria Rusijos aviacijos ir kosmoso bendrovė Bureau 1440, skelbianti planus vykdyti dar dešimtis paleidimų ir iškelti šimtus palydovų. Tačiau Ukrainos ryšių ir radioelektroninės kovos specialistai yra nurodę, kad nuolatiniam, stabiliam ryšiui prireiktų bent 200–250 palydovų orbitoje, o tokį skaičių artimiausiu metu pasiekti gali būti sudėtinga.

    Vienas iš ribojančių veiksnių – priklausomybė nuo „Soyuz-2.1b“ raketų, kurias ataskaita apibūdina kaip brangų ir ribotai prieinamą resursą. Vertinant pastarųjų metų paleidimų tempą, net ir idealiu atveju palydovų iškėlimo sparta gali būti per lėta, kad greitai būtų suformuota pilnavertė sistema.

    Ukraina smogia tiekimo grandinei

    Ukraina siekia stabdyti programą ne tik mūšio lauke, bet ir taikydamasi į infrastruktūrą. Skelbta, kad rugpjūčio 14–15 dienomis smogta Progress Space Rocket Center, kuris siejamas su „Soyuz“ tipo nešėjų gamyba.

    Taip pat buvo pranešta apie bandymą smogti Plesecko kosmodromui rugpjūčio 23 dieną, o būtent iš šios aikštelės, kaip teigiama, vyko ir Rassvet paleidimai. Jei tokie smūgiai apsunkina gamybą ar paleidimų infrastruktūrą, tai gali reikšti papildomas vėlavimo rizikas programai, kuri Maskvai svarbi dėl ryšio ir smūgių valdymo galimybių.

    Nors naujausias palydovų paketas nepasiekė planuotos orbitos, ekspertai pabrėžia, kad grėsmė Ukrainai niekur nedingsta. Karo logika čia paprasta: net ribotas ryšys tam tikrais laiko „langais“ gali padėti tiksliau nukreipti dronus ir raketas, o tai didina riziką civiliams ir infrastruktūrai.

  • Von der Leyen po incidento Vokietijoje žada atsaką Rusijos hibridinėms atakoms: kas bus toliau?

    Von der Leyen po incidento Vokietijoje žada atsaką Rusijos hibridinėms atakoms: kas bus toliau?

    Vokietija kaltina Rusiją

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė visišką solidarumą su Vokietija po to, kai Berlynas oficialiai priskyrė Rusijai vadinamąjį hibridinį išpuolį, susijusį su dronų incidentu Leipcigo oro uoste.

    Pasak Vokietijos pareigūnų, rugpjūčio mėnesį oro uosto saugumo zonoje aptiktas dronas buvo netoli Ukrainos krovininio orlaivio, naudojamo karinėms siuntoms gabenti, o vėliau dar vienas bepilotis aparatas susidūrė su lėktuvu ir sutrikdė skrydžių saugą.

    „Išlaikysime Europos Sąjungos vienybę nepaisant šių rimtų ir eskaluojančių veiksmų“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Europos Komisijos vadovė pabrėžė, kad hibridinės atakos neliks be atsako, o Vokietija, jos vertinimu, jau ėmėsi griežtų priemonių.

    Šis signalas ypač svarbus tuo metu, kai Europos valstybės vis dažniau fiksuoja ne tik informacines, bet ir kinetines provokacijas, kurios gali kelti grėsmę kritinei infrastruktūrai ir civilių saugumui.

    Susitikimas su NATO vadovu

    Europos Komisija patvirtino, kad Ursula von der Leyen artimiausiomis dienomis susitiks su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte aptarti koordinuoto atsako į hibridines grėsmes.

    Pagal viešai įvardytą kryptį, dėmesys bus sutelktas į glaudesnį ES ir NATO institucijų bei valstybių narių veiksmų derinimą, ypač atgrasymo, žvalgybos ir greitos reakcijos srityse.

    „NATO toliau stiprins mūsų gebėjimą atgrasyti ir ginti visus sąjungininkus nuo bet kokios grėsmės, įskaitant kenkėjiškus veiksmus, kaip matėme Leipcige“, – sakė Markas Rutte.

    Lygiagrečiai ES lygmeniu svarstomos papildomos ribojamosios priemonės, kurias, remiantis viešais pareiškimais, galėtų rengti užsienio reikalų ministrai artimiausiuose posėdžiuose.

    Tokie sprendimai paprastai apima tikslines sankcijas asmenims ir struktūroms, susijusioms su žvalgyba, logistika ar operacijų vykdymu, taip pat priemones prieš dezinformacijos ir kibernetinių atakų infrastruktūrą.

    Hibridinės grėsmės Europoje auga

    Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas teigė, kad incidento vykdymo priemonės esą atitinka metodus, anksčiau matytus kitose Rusijai priskiriamose hibridinėse operacijose, susijusiose ir su karu prieš Ukrainą.

    Vokietija, reaguodama į situaciją, nurodė uždaryti Rusijos konsulatą Bonoje, o Rusijos namus Berlyne taip pat planuojama užverti.

    Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas yra perspėjusi, kad Rusija didina kinetinių hibridinių incidentų skaičių Europoje, siekdama paveikti politinius sprendimus ir mažinti paramą Ukrainai.

    Jos vertinimu, šių atvejų rizika akivaizdžiai auga, o vien tik pavienės nacionalinės priemonės ne visada leidžia laiku atpažinti veikimo modelius ir užkirsti kelią pasikartojimui.

    Pastarosiomis dienomis apie dronų įsibrovimus ar incidentus taip pat pranešė kelios NATO rytinio sparno valstybės, o Vokietijoje policija tyrė įtartinus atvejus prie energetikos objektų.

    Estijos gynybos ministras Hanno Pevkur akcentavo, kad Rusija nuolat tikrina ribą, kur prasideda aiški reakcija, todėl Europai svarbu išlaikyti blaivų vertinimą ir nuosekliai stiprinti atgrasymą.

    Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministerija anksčiau yra kritikavusi Europos šalių pareiškimus, teigdama, kad kaltinimai skelbiami nepasibaigus tyrimams.

    Vis dėlto Vokietijos sprendimas viešai įvardyti atsakomybę ir imtis diplomatinių priemonių rodo, kad Berlynas siekia perkelti šiuos incidentus iš pavienių įvykių į sisteminį saugumo darbotvarkės klausimą ES ir NATO lygmeniu.

  • Kanados Williston ežere aptiko plaukiojančią salą: įtarė DI, bet palydovai parodė tiesą

    Kanados Williston ežere aptiko plaukiojančią salą: įtarė DI, bet palydovai parodė tiesą

    Kanados Britų Kolumbijoje, milžiniškame Williston ežere, pastebėtas neįprastas reiškinys – vandeniu dreifuojantis žalias plotas su medžiais, primenantis plaukiojančią salą. Vaizdo įrašą socialiniuose tinkluose paviešino vietos gyventojas ir katerio vairuotojas Rocky Avery.

    Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo lyg sala, tačiau specialistai ją apibūdina kaip didelį plūduriuojantį „plaustą“. Tokie dariniai paprastai susidaro iš susipynusių rąstų, šaknų, durpių ir augalijos, kuri ilgainiui gali „įsitvirtinti“ ir sudaryti stabilų paviršių.

    Williston ežerą, kuris yra tvenkinys prie W. A. C. Bennett užtvankos, prižiūri energetikos bendrovė „BC Hydro“. Įmonės atstovai pripažino, kad pradžioje į pranešimus žiūrėjo įtariai, nes internete gausu dirbtinis intelektas sugeneruotų vaizdų ir klaidinančio turinio.

    „Tai tikrai kažkas, ko anksčiau nebuvome girdėję, o kai pranešimų nedaug, tokį objektą sudėtinga ir surasti“, – sakė „BC Hydro“ atstovas Bob Gammer.

    Plaukiojančio darinio egzistavimą padėjo patikrinti palydoviniai duomenys. Europos kosmoso agentūros „Sentinel-2“ palydovo nuotraukose 2026 metų liepos 21 dieną matyti nedidelis žalias plotas ežere – maždaug 100 kilometrų į vakarus nuo W. A. C. Bennett užtvankos.

    Vėlesnėse dienose jo padėtis nebuvo aiški, o kurį laiką objektas tarsi „dingo“. Rugpjūčio pabaigoje Rocky Avery pranešė, kad darinys vėl pastebėtas, šįkart Ospika upėje, įtekančioje į Williston ežerą.

    Viena realiausių versijų siejama su vandens lygio svyravimais. „BC Hydro“ šiemet fiksavo situaciją, kai tvenkinys pirmą kartą per 14 metų pasiekė pilną talpą, o birželį ir liepą dalis vandens buvo nuleidžiama per užtvanką.

    „Kai tvenkiniai būna pilni, aukštesnis vandens lygis gali pakelti pakrantėje įstrigusias medžiagas nuo apsaugotų įlankų ir leisti joms laisvai plūduriuoti“, – sakė Bob Gammer.

    Ekspertai pabrėžia, kad plaukiojančios „salos“ pasaulyje nėra visiška sensacija: jos gali susiformuoti pelkėtose vietovėse, ežeruose ar tvenkiniuose, kai augalija su durpėmis atsiskiria nuo kranto. Vis dėlto atvejai, kai toks objektas su medžiais ilgai išlieka vientisas ir nukeliauja dideliais atstumais, vertinami kaip reti.

    Kol kas pranešimų, kad darinys keltų tiesioginę grėsmę užtvankai, nėra, tačiau laivams ir žvejams tai gali būti pavojinga kliūtis, ypač jei ji nepažymėta ir keičia vietą. Kadangi Williston ežeras yra vienas didžiausių pasaulio tvenkinių, neatmetama, jog plūduriuojantis „plaustas“ dar kurį laiką gali pasirodyti vis kitoje vietoje.