Blog

  • Visaginas nustebins net skeptikus: ežerai, šilai ir festivaliai, dėl kurių norėsite sugrįžti

    Visagino savivaldybė, įsikūrusi šiaurės rytų Lietuvoje, dažnai nustebina tuos, kurie ją buvo linkę aplenkti. Ledynmečio suformuotas kraštovaizdis čia paliko kalvas, miškų masyvus ir gausybę vandens telkinių, todėl vietovė ypač patraukli trumpoms išvykoms.

    Didžiausias traukos objektas regione – Drūkšių ežeras, vienas didžiausių ir giliausių Lietuvoje, besidriekiantis ties valstybės paribiu. Keliaujant prie Drūkšių verta prisiminti, kad kai kurios pakrantės vietos patenka į pasienio ruožą, todėl su savimi rekomenduojama turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

    Pačiame mieste lankytojus pasitinka Visagino ežeras su smėlėta pakrante ir pušynais. Šiltuoju sezonu čia populiaru maudytis, irkluoti ar tiesiog ilsėtis prie vandens, o ramesniais metų laikais vis daugiau žmonių renkasi pasivaikščiojimus miško takais ir bėgimą.

    Aktyvaus laisvalaikio galimybių Visagine netrūksta ištisus metus: dviračiai, bėgimas, tenisas, pasiplaukiojimai, žvejyba, grybavimas ar uogavimas. Auganti vidaus turizmo paklausa Lietuvoje skatina keliautojus ieškoti mažiau perpildytų vietų, o Visaginas būtent toks ir yra.

    Miesto išskirtinumas – daugiakultūrė bendruomenė, susiformavusi kartu su miesto statybų laikotarpiu. Dėl to renginių kalendoriuje atsiranda daugiau skirtingų tradicijų ir muzikinių skonių, o dalyvavimas šventėse tampa proga pažinti įvairių tautų kultūrą ne iš vadovėlio, o gyvai.

    Kasmet Visagine vyksta Joninės, Miesto šventė, kantri muzikos festivalis „Visagino country“, taip pat tautų kultūrų festivalis „Rudeninės“ ir tarptautinis monospektaklių festivalis „Visagino atspindys“. Jei planuojate kelionę, verta iš anksto pasitikrinti programą ir suderinti išvyką su renginiu, nes tuomet miestas atsiskleidžia ryškiausiai.

  • Visaginas primena: gestų kalba pasiekiama informacija jau „Youtube“ – ką privalo žinoti gyventojai

    Visagino savivaldybė paskelbė atnaujintą informaciją lietuvių gestų kalba ir priminė apie paslaugų prieinamumo svarbą klausos negalią turintiems gyventojams. Savivaldybė nurodo, kad vaizdo įrašai skelbiami „Youtube“ platformoje ir padeda greičiau rasti svarbiausias svetainės skiltis.

    Viešai pateiktuose įrašuose aiškinama, kur interneto svetainėje rasti aktualią informaciją, kaip pasiekti kontaktus ir kokios yra pagrindinės savivaldybės veiklos sritys. Tai aktualu ne tik gyventojams, bet ir atvykstantiems asmenims, kuriems svarbu savarankiškai gauti informaciją be tarpininkų.

    Kas pateikiama gestų kalba

    Gestų kalba pristatomi keli esminiai dalykai: bendra informacija apie Visagino savivaldybę, informacijos prieinamumas, svetainės struktūra ir kontaktai. Taip pat pateikiama apžvalga, kokios paslaugos siejamos su savivaldybės veiklos sritimis.

    Toks formatas mažina informacinę atskirtį ir didina viešųjų paslaugų pasiekiamumą. Praktikoje tai reiškia, kad klausos negalią turintys žmonės gali lengviau pasirengti kreipimuisi, tiksliau suprasti procesus ir sutaupyti laiko.

    Prieinamumas tampa standartu

    Pastaraisiais metais viešasis sektorius vis dažniau diegia sprendimus, kurie gerina skaitmeninę įtrauktį: paprastesnę kalbą, aiškesnę struktūrą, pritaikymą mobiliesiems įrenginiams, vaizdo įrašus su vertimu į gestų kalbą. Vis daugiau institucijų taip pat peržiūri turinį, kad jis būtų lengvai randamas paieškoje ir suprantamas skirtingoms auditorijoms.

    Gestų kalbos turinys dažnai laikomas vienu efektyviausių būdų pasiekti bendruomenę, nes jis suteikia galimybę informaciją gauti tiesiogiai. Be to, vaizdo formatas tampa įprastas kasdienėje komunikacijoje ir dažnai yra patogesnis nei ilgi tekstai.

    Ką dar svarbu žinoti gyventojams

    Savivaldybė taip pat primena, kad svetainėje naudojami slapukai, kurie užtikrina pagrindines funkcijas ir patogesnį naršymą. Gyventojai gali valdyti slapukų nustatymus specialiame puslapyje ir pasirinkti, kokius leidimus suteikti.

    Jei reikia pagalbos ar papildomos informacijos, galima kreiptis į Visagino savivaldybę telefonu arba el. paštu. Skelbiami ir oficialūs įstaigos rekvizitai, įskaitant adresą ir juridinio asmens kodą.

  • Daugiamečių dalijimas sode: 5 klaidos, dėl kurių gėlės skursta, ir kada jas atjauninti

    Daugiamečių dalijimas sode: 5 klaidos, dėl kurių gėlės skursta, ir kada jas atjauninti

    Daugiamečiai augalai gali augti toje pačioje vietoje daugelį metų, tačiau laikui bėgant jų keras ima senti. Dažnas ženklas, kad metas atjauninti, yra plikėjantis vidurys: nauji ūgliai formuojasi tik pakraščiuose, o žydėjimas kasmet silpnėja.

    Dar vienas signalas yra smulkėjantys lapai, menkesnis žiedų skaičius ir prastėjanti augalo forma. Tokiais atvejais dalijimas padeda ne tik padauginti augalą, bet ir atkurti jo gyvybingumą, nes pašalinamos senos, prasčiau augančios dalys.

    Kada dalyti daugiamečius?

    Tinkamiausias laikas priklauso nuo to, kada augalas žydi. Pavasarį ir ankstyvą vasarą žydinčius daugiamečius dažniausiai patogu dalyti vasaros pabaigoje, kai jie jau peržydėję, bet dar turi laiko įsišaknyti iki šalnų.

    Vasarą ar rudenį žydinčius augalus dažniau rekomenduojama dalyti pavasarį, kai pasirodo pirmieji ūgliai. Tuomet augalas turi visą sezoną šaknims atkurti, todėl mažesnė rizika, kad po persodinimo jis nusilps ar prasčiau peržiemos.

    Kaip dalyti kerą saugiai?

    Darbus geriausia planuoti apsiniaukusią dieną arba vakare, kad šviežiai padalytos dalys nepatirtų streso nuo kaitrios saulės. Iš vakaro verta palaistyti dirvą, kad šaknyną būtų lengviau iškelti ir mažiau pažeisti.

    Iškasus kerą, žemę nuo šaknų reikėtų nuvalyti ir įvertinti būklę. Kero vidurys neretai būna sumedėjęs, ištuštėjęs arba apnykęs, todėl sodinimui paliekamos jaunos, gyvybingos dalys iš pakraščių, turinčios sveikas šaknis ir kelis augimo pumpurus.

    Jei šaknys retos, kerą galima išskirstyti rankomis, o tankias dalis geriau pjauti švariu, dezinfekuotu peiliu. Po padalijimo augalus svarbu sodinti panašiame gylyje, kaip augo anksčiau, gerai prispausti žemę aplink ir gausiai palaistyti.

    Vilkdalgiai ir priežiūra po dalijimo

    Kai kurie daugiamečiai, pavyzdžiui, barzdotieji vilkdalgiai, turi šliaužiančius šakniastiebius, todėl dalijami šiek tiek kitaip. Dažniausiai juos patogu tvarkyti nuo liepos iki rugsėjo, netrukus po žydėjimo, kai lapų galiukai ima gelsti.

    Padalijus vilkdalgius, senas šakniastiebio dalis iš kero centro geriau pašalinti, o jaunus segmentus sodinti sekliai, paliekant viršutinę šakniastiebio dalį prie pat dirvos paviršiaus. Per giliai pasodinti šakniastiebiai dažniau pūva ir silpniau žydi.

    Pirmąsias dvi savaites po persodinimo dirva turi būti tolygiai drėgna, bet ne šlapia. Nedidelis lapų suglebimas pirmomis dienomis dažnai yra normalus, nes augalas pirmiausia atkuria šaknų sistemą, o perlaistymas gali tik pabloginti situaciją.

    Tręšti iš karto po dalijimo nereikėtų, nes šaknys dar pažeistos ir jautrios. Kai augalas pradeda leisti naujus ūglius, galima rinktis kompleksines trąšas, kuriose daugiau fosforo ir kalio, nes jos labiau palaiko šaknų stiprėjimą ir būsimą žydėjimą, o ne vien lapų masę.

    Ne visi daugiamečiai tinkami dalijimui: augalai su liemenine šaknimi persodinimą dažnai pakelia prastai. Tokius augalus praktiškiau dauginti sėklomis, kad būtų išvengta ilgalaikio augimo sustojimo ar augalo žūties.

  • Sodinukų triukas kitam sezonui: ką berti prie braškių šaknų, kad prigytų beveik visos

    Sodinukų triukas kitam sezonui: ką berti prie braškių šaknų, kad prigytų beveik visos

    Kokius braškių daigus rinktis

    Planuojant braškyną kitam sezonui svarbiausia pradėti nuo tinkamų sodinukų. Dažniausiai siūlomi trijų tipų daigai: žalialapiai (kastiniai), šaldyti frigo ir vazonėliuose auginti daigai.

    Žalialapiai daigai paprastai parduodami vasaros pabaigoje, jų šaknys būna atviros, todėl greitai perdžiūsta. Frigo daigai rudenį iškasti laikomi apie minus 1 laipsnį temperatūroje ir pavasarį gali greitai startuoti, o vazonėliuose auginti daigai laikomi saugiausiu pasirinkimu pradedantiesiems.

    Renkantis daigus verta apžiūrėti lapus ir šaknis: lapai turi būti sveiki, be dėmių, o šaknys tankios, šviesios, nepažeistos puvinio. Vazonėlyje svarbu, kad šaknų gumulas būtų drėgnas ir gerai apaugęs, tačiau nepermirktas.

    Dirvos paruošimas lemia derlių

    Braškės geriausiai dera saulėtoje vietoje, kur augalai didžiąją dienos dalį gauna tiesioginės šviesos. Pavėsyje uogos dažnai smulkėja ir praranda saldumą, o prastas vėdinimas padidina grybininių ligų riziką.

    Dirvai rekomenduojama lengvai rūgšti arba artima neutraliai reakcija, maždaug pH 5,5–6,5, ir geras laidumas vandeniui. Sunkesnę, molingą dirvą pravartu pagerinti organika ir struktūrą gerinančiais priedais, kad šaknys nepermirktų ir nepradėtų pūti.

    Prieš sodinimą lysvę naudinga paruošti iš anksto, bent prieš 4–6 savaites: perkasti, pašalinti daugiametes piktžoles ir įterpti komposto ar gerai perpuvusio mėšlo. Praktikoje dažnai rekomenduojama apie 3–5 kilogramus komposto vienam kvadratiniam metrui, kad dirva būtų humusinga ir gyvybinga.

    Sodinimo gylis ir ką dėti į duobutę

    Sodinant braškes svarbu laikytis atstumų: maždaug 25–35 centimetrai tarp daigų eilėje ir 50–60 centimetrų tarp eilių. Per tankiai pasodinti augalai blogiau vėdinasi, greičiau serga, o derlius gali būti ne toks stabilus.

    Duobutė turi būti tokia, kad šaknys tilptų laisvai ir nesusilenktų. Jei dirva skurdesnė, į duobutės dugną galima įberti saują komposto ir šaknis išdėstyti taip, kad jos remtųsi į purią, maistingą terpę, bet nebūtų „įspraustos“ į kietą žemę.

    Esminė taisyklė yra sodinimo gylis: augimo kūgelis, vadinamas širdimi, turi likti ties dirvos paviršiumi. Per giliai pasodintas daigas linkęs pūti, o per sekliai pasodintas greitai perdžiūsta ir sunkiau įsišaknija.

    Laistymas ir tręšimas po pasodinimo

    Pirmosiomis dienomis po pasodinimo braškėms reikia pastovesnės drėgmės, todėl laistoma dažniau, mažomis porcijomis, vandenį pilant prie šaknų. Geriausia laistyti anksti ryte arba vakare, kad vanduo nespėtų išgaruoti ir nesukeltų papildomo streso augalui.

    Įsišaknijus, dažniausiai po 2–3 savaičių, laistymo ritmą galima retinti, orientuojantis į orus ir dirvos drėgmę. Svarbu neperlaistyti, nes nuolatinė drėgmė skatina šaknų ligas ir blogina augalo atsparumą.

    Pirmomis savaitėmis intensyviai tręšti paprastai nereikia, jei dirva buvo papildyta kompostu. Papildomas kompleksinių trąšų įterpimas dažnai taikomas praėjus 4–6 savaitėms, kai daigai jau auga, tačiau per didelis azoto kiekis gali skatinti lapų vešėjimą vietoje žiedinių pumpurų formavimo kitam sezonui.

    Natūralesnėse sistemose naudojami ir augaliniai raugai, pavyzdžiui, dilgėlių srutos, tačiau jos turi būti tinkamai praskiestos ir naudojamos saikingai. Saugiausia taisyklė yra pirma palaistyti švariu vandeniu, o tik tada duoti skystą trąšą, kad nepažeistų šaknų.

  • Po karščio bangų veja gelsta? 5 žingsniai, kurie padės ją atgaivinti dar šį sezoną

    Po karščio bangų veja gelsta? 5 žingsniai, kurie padės ją atgaivinti dar šį sezoną

    Po karščio bangų gelstanti ir išdžiūvusi veja nebūtinai reiškia, kad ją teks keisti. Dažnai žolė patiria laikiną stresą, o atsigavimą lemia tai, ar išliko gyvos šaknys ir ar dirva dar geba sugerti vandenį.

    Pirmiausia verta įvertinti vejos būklę paprastu testu. Suimkite kuokštą žolės ir švelniai timptelėkite: jei jaučiamas pasipriešinimas, o šaknys šviesios, tikėtina, kad žolė atsigaus. Jei kuokštas lengvai išsitraukia, o šaknys tamsios ir trapios, tose vietose prireiks atsėjimo.

    Kaip suprasti, ar veja dar gyva?

    Patikras naudinga atlikti keliose vietose, nes saulėkaitoje, pavėsyje ir prie trinkelių ar sienų dirva džiūsta skirtingai. Gyvos vejos požymis yra žalias atspalvis ties stiebo pagrindu, kuris gali pasirodyti per kelias dienas po tolygaus drėkinimo.

    Dar vienas svarbus signalas yra vandens įsigėrimas. Jei po laistymo vanduo ilgai telkšo paviršiuje, o žemė lieka kieta, tikėtina, kad dirva suslėgta ir ima atstumti vandenį. Tokiu atveju vien laistymas problemos neišspręs.

    Dirvos aeracija ir vandens sugėrimas

    Suslėgtai dirvai būtina aeracija, nes karštis ir sausra sutankina viršutinį sluoksnį, o šaknys gauna mažiau oro. Mažame kieme pakanka sodo šakių: durkite kas keliolika centimetrų maždaug 10 centimetrų gyliu, kad atsivertų kanalai drėgmei ir orui.

    Didesniame plote patogiau naudoti mechaninį aeratorių, kuris išpjauna smulkius dirvos „kamščius“. Į susidariusias skylutes verta įšluoti ploną smėlio sluoksnį, kad efektas laikytųsi ilgiau ir dirva greičiau vėl neprarastų pralaidumo.

    Teisingas laistymas ir tręšimas

    Veją dažnai silpnina kasdienis, bet paviršinis laistymas, kai sudrėkinamas tik viršus, o šaknys nepriverčiamos leistis gilyn. Regeneracijai efektyvesnis retesnis, bet gausesnis laistymas, kad drėgmė pasiektų maždaug 10–15 centimetrų gylį.

    Laistyti geriausia anksti ryte, kad vanduo spėtų įsigerti, o žolė iki vakaro nudžiūtų. Jei net po aeracijos vanduo iš pradžių nubėga paviršiumi, laistymą suskaidykite į kelis trumpus ciklus su pertraukomis, kad dirva pradėtų priimti drėgmę.

    Ant visiškai išdžiūvusios vejos trąšų berti nereikėtų, nes galima nudeginti šaknis. Pirmiausia atkurkite drėgmę, o vėliau rinkitės sezonui tinkamas trąšas: vasaros pabaigoje dažniau rekomenduojamas mažesnis azoto ir didesnis kalio kiekis, nes kalis padeda didinti atsparumą ir paruošti veją vėsesniam laikotarpiui.

    Jei norisi švelnesnio sprendimo, galima paskleisti ploną per sietą pertrinto komposto sluoksnį. Jis veikia lėčiau nei mineralinės trąšos, tačiau sumažina riziką pertręšti ir gali padėti pagerinti dirvos struktūrą.

    Kosimas po sausros: svarbiausia taisyklė

    Pirmas kosimas po sausros turi būti atsargus. Vienu pjovimu nereikėtų nupjauti daugiau nei trečdalio žolės aukščio, o pirmą kartą pravartu nustatyti aukštesnį pjovimą, apie 6–8 centimetrus, kad veja nebūtų papildomai nusilpninta.

    Prieš kosimą verta pagaląsti peilį: bukas peilis plėšo stiebus, ilgina gijimą ir didina ligų riziką. Taip pat rekomenduojama pjauti ryte arba vėlyvą popietę, kai kaitra mažesnė, o žolė ne šlapia nuo rasos.

    Po kosimo smulkias, sausas nuopjovas galima palikti kaip lengvą mulčią, tačiau storesnį sluoksnį geriau sugrėbti. Per didelis poklotas blokuoja oro patekimą ir lėtina atsigavimą, ypač kai veja jau nusilpusi.

    Jei atskiros vejos vietos neatsigauna, praktiškiausias sprendimas yra atsėjimas. Tam tinka ankstyvas ruduo, kai dirva dar šilta, bet sumažėja kaitra ir garavimas, todėl sėklos dygsta patikimiau.

  • Paskutinis šilauogių derlius? 3 klaidos po skynimo, kurios kitąmet gali palikti be uogų

    Paskutinis šilauogių derlius? 3 klaidos po skynimo, kurios kitąmet gali palikti be uogų

    Pasibaigus šilauogių skynimui, krūmai dar nesustoja: būtent šiuo metu formuojasi kitų metų žiediniai pumpurai, nuo kurių priklausys būsimas derlius. Sodininkai pabrėžia, kad kelių savaičių priežiūra po derliaus dažnai lemia, ar kitą vasarą krūmas gausiai žydės, ar tik vegetuos.

    Po uogavimo šilauogėms svarbiausia trys kryptys: drėgmės palaikymas, dirvos rūgštingumo kontrolė ir saikingas, sanitarinis genėjimas. Jei krūmas šiuo laikotarpiu patiria stresą dėl sausros ar netinkamo pH, jis prasčiau pasiruošia žiemai ir gali sukrauti mažiau pumpurų.

    Kas lemia kitų metų derlių?

    Viena dažniausių klaidų po derliaus yra laistymo „atleidimas“. Šilauogės šaknynas yra paviršinis, todėl net ir rudenėjant trumpesnė sausra gali greitai paveikti augalą, ypač lengvose, smėlingose dirvose ar auginant saulėtoje vietoje.

    Ne mažiau svarbu pašalinti piktžoles aplink krūmą, kad jos nekonkuruotų dėl vandens ir maisto medžiagų. Paprastas sprendimas, kuris padeda ir drėgmei, ir pH stabilumui, yra mulčiavimas pušų žieve ar spyglių paklote.

    Dirvos pH: tikrinti, o ne spėlioti

    Šilauogėms reikalinga aiškiai rūgšti dirva, todėl po derliaus verta pasimatuoti pH ir tik tuomet koreguoti. Jei pH per aukštas, augalas prasčiau įsisavina geležį ir dalį mikroelementų, todėl lapai gali šviesėti, gelsti tarp gyslų, o krūmas silpnėti.

    Ilgesnio poveikio korekcijai dažnai naudojama elementinė siera, tačiau jos veikimas nėra momentinis, nes priklauso nuo dirvožemio mikroorganizmų. Greitesniam, bet trumpalaikiam efektui kartais pasitelkiamas rūgštus durpių substratas, o buityje naudojami tirpalai turėtų būti vertinami atsargiai, nes per stipri koncentracija gali pažeisti šaknis.

    Genėjimas ir tręšimas: laiku ir saikingai

    Iškart po derliaus tinka sanitarinis genėjimas: pašalinti sausus, nulūžusius, ligotus ūglius ir tuos, kurie guli ant žemės ar pernelyg tankina krūmo vidų. Toks praretinimas gerina oro judėjimą, mažina grybinės kilmės ligų riziką ir nealina augalo.

    Formuojamąjį genėjimą dažniau rekomenduojama planuoti prieš vegetacijos pradžią, kai matyti, kaip krūmas peržiemojo. Daugiametį, sveiką krūmą patogu išlaikyti su keliais pagrindiniais skirtingo amžiaus ūgliais, kasmet atsisakant 1–2 seniausių, kad vietą užimtų nauji atžalynai.

    Tręšiant svarbiausia nepersistengti su azotu sezono pabaigoje. Azotinės trąšos skatina naują augimą, kuris nespėja sumedėti iki šalčių, todėl rudenį dažniau pasirenkami fosforo ir kalio sprendimai, stiprinantys šaknyną ir ūglių brendimą.

    Jauniems, neseniai pasodintiems krūmams papildomas rudeninis tręšimas dažnai nereikalingas, nes perteklius gali pakenkti jautresnėms šaknims. Jei kyla abejonių, saugiausia orientuotis į dirvos tyrimus ir konkrečių trąšų normas, o ne bendrą principą daugiau yra geriau.

  • Zarasų rajoną paliko be elektros: ESO skelbia, kiek žmonių dar tamsoje ir kur dirba brigados

    Zarasų rajoną paliko be elektros: ESO skelbia, kiek žmonių dar tamsoje ir kur dirba brigados

    ESO praneša atnaujinusi informaciją apie elektros tiekimo sutrikimus Zarasų rajone. Bendrovės duomenimis, savivaldybėje fiksuojami 248 elektros tiekimo sutrikimai, o be elektros yra 1 666 klientai.

    Gedimus Zarasų rajone šalina penkios ESO brigados. Darbų apimtys ir trukmė priklauso nuo to, ar pažeistos pavienės linijų atkarpos, ar sutrikimai išsibarstę didesnėje teritorijoje.

    ESO nurodo, kad darbai šiuo metu vykdomi Degučių kaime, Baibių kaime, Turmante, Magučių kaime, taip pat buvusios Degučių seniūnijos teritorijoje, Dusetų seniūnijoje, Salako seniūnijoje ir Zarasų mieste.

    Utenos regione iš viso fiksuojami 2 438 elektros tiekimo sutrikimai, be elektros yra 16 155 klientai. Gedimus regione šalina 85 brigados.

    Visoje Lietuvoje ESO skaičiuoja 5 944 elektros tiekimo sutrikimus, o be elektros yra 35 261 klientas. Gedimų šalinimui mobilizuotos 305 brigados.

    Gyventojams primenama, kad tikslesnė informacija apie planinius ir neplaninius atjungimus bei numatomą tiekimo atkūrimo laiką dažniausiai pateikiama pagal konkretų adresą, todėl situacija skirtingose vietovėse gali kisti. ESO duomenys atnaujinami operatyviai, atsižvelgiant į brigadų pateikiamą informaciją iš gedimų vietų.

  • Zarasų rajone – išskirtinis 102-ojo gimtadienio rekordas: artimieji atskleidė, kas labiausiai stebina

    Zarasų rajone – išskirtinis 102-ojo gimtadienio rekordas: artimieji atskleidė, kas labiausiai stebina

    Zarasų rajone gyvenanti Raisa Bolšakova šią savaitę sulaukė išskirtinės sukakties – jai sukako 102 metai. Artimieji pasakoja, kad nors fizinių jėgų jau pristinga, jubiliatė išlaiko šviesų protą ir gebėjimą bendrauti.

    Pasak anūkės Vitalijos Speičienės, močiutė iki šiol stebina savo atmintimi ir kasdieniais mažais „testais“, kuriuos jai užduoda šeima. Vienas jų – daugybos lentelė, kurią Raisa Bolšakova prisimena tiksliai, o atsakymai artimuosius kaskart nustebina.

    Specialistai pabrėžia, kad vyresniame amžiuje pažintinių gebėjimų išsaugojimui svarbūs keli veiksniai: nuolatinis bendravimas, kasdienė protinė veikla, miego kokybė ir lėtinėmis ligomis sergančių žmonių gydymo planų laikymasis. Taip pat reikšminga emocinė aplinka, kai žmogus jaučiasi reikalingas ir turintis aiškią dienos rutiną.

    Merės sveikinimas jubiliatei

    102-ojo gimtadienio proga Raisą Bolšakovą pasveikino Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė. Sveikinime pabrėžta artimųjų meilės, šilumos ir ramybės svarba, linkėta stiprybės bei šviesesnių dienų.

    „Gerbiama Raisa, nuoširdžiai sveikinu Jus sulaukus išskirtinės 102 metų gyvenimo sukakties. Linkiu, kad Jus kasdien suptų artimųjų meilė, rūpestis ir šiluma“, – sakė Nijolė Guobienė.

    Artimųjų teigimu, jubiliatė merės žodžius jau išgirdo ir už sveikinimus nuoširdžiai padėkojo. Šeima sako, kad didžiausia dovana šiame amžiuje – ramūs namai, artimų žmonių dėmesys ir kasdieniai pokalbiai, kurie palaiko gerą nuotaiką.

    Raisa Bolšakova gimtadienį sutiko šeimos apsuptyje, o nuotraukose ji įamžinta su anūkėmis Ligita Boeck Želvyte ir Vitalija Speičiene Želvyte. Artimieji linki, kad šventinės akimirkos dar ilgai išliktų šviesiu prisiminimu visai šeimai.

  • Italų „PlantVoice“ idėja: augalų jutikliai ir DI padeda tiksliau spręsti, kada laistyti

    Italų „PlantVoice“ idėja: augalų jutikliai ir DI padeda tiksliau spręsti, kada laistyti

    Ūkininkai kasdienius sprendimus dažniausiai grindžia orų prognozėmis, dirvožemio drėgmės matavimais, augalų apžiūra ir savo patirtimi. Tai vertingi duomenys, tačiau jie ne visada parodo, kaip į sąlygas realiai reaguoja pats augalas. Italijos startuolis „PlantVoice“ siūlo kitą logiką: svarbiausias indikatorius yra augalas, todėl jo fiziologinius signalus reikia paversti praktinėmis rekomendacijomis.

    „PlantVoice“ kuria agronominę platformą maisto gamybai, kuri realiu laiku sujungia augalo fiziologijos duomenis su orų, dirvožemio ir laistymo informacija. Bendrovės tikslas yra paversti augalo „grįžtamąjį ryšį“ įprastu modernios žemdirbystės sluoksniu, kai sprendimai priimami ne tik pagal aplinką, bet ir pagal tai, kas vyksta augalo viduje.

    Startuolis įkurtas 2023 metais. Komandą subūrė biosensorių kryptį studijavęs chemikas Matteo Beccatellia ir gamybos bei 3D objektų patirties turintis Tommaso Beccatellia, o operacijoms vadovauja Giorgia Ferrari. Įmonė pabrėžia, kad jų kuriami sprendimai skirti ne laboratorijai, o ūkiui, todėl daug dėmesio skiriama paprastam diegimui ir kasdieniam naudojimui.

    Kuo išsiskiria jutiklis?

    „PlantVoice“ jutiklio galvutė sukurta iš biologiškai suderinamos medienos pluošto medžiagos, kuri, pasak kūrėjų, labiau atitinka augalo struktūrą. Praktinis tikslas paprastas: įvedus zondą į augalą, medžiaga turi prisitaikyti ir sumažinti išorinių veiksnių poveikį pačiam įdėjimo taškui.

    „Augalas jo neatpažįsta kaip kliūties“, – aiškina G. Ferrari. „Padarome mažą angą, įdedame zondą, o medžiaga prisitaiko ir tarsi užsandarina vietą nuo išorinių sąlygų“, – teigia ji.

    Daugelis tiksliosios žemdirbystės sprendimų pirmiausia matuoja tai, kas yra aplink augalą: orą, dirvožemį, palydovinius vaizdus ar dronų surinktą informaciją. Šie duomenys padeda suprasti rizikas, tačiau ne visada paaiškina, ar augalas jau patiria stresą ir kokio pobūdžio jis yra. „PlantVoice“ siekia šią spragą užpildyti tiesiogiai fiksuodama fiziologinius pokyčius.

    Nuo duomenų iki aiškių rekomendacijų

    Bendrovė akcentuoja, kad ūkininkams dažnai trūksta ne dar vienos skydelio programėlės, o aiškių patarimų. „Ūkininkams reikia suprantamų rekomendacijų, kurios padėtų priimti geresnius sprendimus“, – sako G. Ferrari.

    „Nuolat kalbamės su klientais, ir jie sako, kad turi po atskirą programėlę orams, kitą dirvožemio jutikliams, dar kitą dronams“, – pasakoja ji.

    „PlantVoice“ platforma sujungia augalo duomenis su lauko informacija, įskaitant orų prognozes, dirvožemio būklę, laistymo duomenis ir agronominius modelius. Taip sukuriamas skaitmeninis pasėlio būklės vaizdas, o rekomendacijos formuojamos vertinant ne pavienius parametrus, bet jų tarpusavio ryšius ir pokyčius per laiką.

    Praktinis pavyzdys yra vandens stresas: augalo fiziologinis signalas gali rodyti, kad stresas tik prasideda. Suderinus jį su dirvožemio drėgme ir artėjančių dienų orais, augintojas gali geriau suprasti priežastį, pasirinkti veiksmą ir numatyti, kaip situacija vystysis, o ne reaguoti pavėluotai.

    Tokio tipo informacija kasdienėje praktikoje virsta sprendimais, kada laistyti, kiek vandens skirti, ar pasėlis patiria stresą ir ar pasirinkta agronominė strategija veikia. Įmonė mini, kad tai apima ir sprendimus dėl apsaugos priemonių naudojimo, kai svarbu įvertinti ne tik sąlygas, bet ir augalo reakciją.

    DI modeliai ir plėtra už Italijos

    „PlantVoice“ teigia DI modelius treniruojanti derinant savo biosensorių surinktus duomenis su kitų įrenginių informacija, atviraisiais duomenų rinkiniais ir moksline literatūra. Bendrovė pabrėžia, kad laukuose susidaro dideli duomenų srautai, todėl be automatizuotos analizės iš jų sunku greitai išgauti praktiškai pritaikomas įžvalgas.

    „Turime inžinierių komandą, kuri renka duomenis, o analizei naudojame ir mašininio mokymosi modelius, nes mūsų stebėsenos sistema sukuria didelį duomenų kiekį“, – sako G. Ferrari.

    Modelių tikslumas, pasak įmonės, auga didėjant sukauptam duomenų kiekiui skirtinguose ūkiuose, klimatuose ir augimo sąlygose. Į procesą įtraukiami ir agronomai, kurie padeda sulyginti praktikoje matomus signalus su moksle aprašytais ryšiais, pavyzdžiui, tarp temperatūros, dirvožemio drėgmės, saulės spinduliuotės ir augalo vystymosi tarpsnio.

    Komerciniu požiūriu startuolis orientuojasi į didesnės vertės daugiametes kultūras, ypač vaismedžius, kur kokybė ir derliaus stabilumas tiesiogiai lemia pajamas. Įmonė mini, kad dirba su obuoliais, alyvuogėmis, vyšniomis, kiviais, citrusais ir kitais vaismedžiais, o technologija pritaikoma tiek didesniems ūkiams, tiek maždaug 5 hektarų valdoms.

    „PlantVoice“ jau diegia sprendimus ne tik Italijoje, bet ir Prancūzijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, taip pat Pietų Afrikoje ir Pietų Korėjoje. Įmonė vykdo ir pilotinį projektą su drakono vaisiais Angoloje bei pradeda pokalbius dėl plėtros Naujojoje Zelandijoje, kur reikšminga kivių gamyba.

  • „BYD“ įkūrė 10 000 itin greitų įkrovimo vietų: planas pribloškia, bet ar tinklas atlaikys?

    „BYD“ įkūrė 10 000 itin greitų įkrovimo vietų: planas pribloškia, bet ar tinklas atlaikys?

    Kinijos elektromobilių gamintoja „BYD“ skelbia pasiekusi simbolinę ribą – šalyje įdiegta 10 000 itin didelės galios „Flash Charging“ įkrovimo taškų. Bendrovė teigia, kad taip per maždaug penkis mėnesius padvigubino savo tinklą ir išplėtė aprėptį daugiau nei 300 miestų.

    Tokie skaičiai svarbūs ne tik rinkodarai. Elektromobilių pirkėjams viena didžiausių kliūčių vis dar yra įkrovimo patogumas, todėl gamintojai vis dažniau investuoja į savo infrastruktūrą, kad klientams pasiūlytų aiškią ir greitą įkrovimo patirtį.

    Kas išskiria 1,5 megavato įkroviklius

    „BYD“ įkrovikliai, apie kuriuos kalbama, gali tiekti iki 1,5 megavato galios per vieną kabelį. Tai kelis kartus viršija daugelyje rinkų įprastą didelės galios viešąjį nuolatinės srovės įkrovimą, todėl teorinis įkrovimo laikas gali sutrumpėti iki keliolikos ar net vienženklio minučių skaičiaus.

    Bendrovė taip pat akcentuoja sprendimus, kurie mažina apkrovas elektros tinklui: dalyje stočių integruojamos vietinės energijos kaupimo sistemos. Tokie kaupikliai leidžia amortizuoti pikinius srautus, kai vienu metu kraunama daug automobilių, ir stabiliau tiekti didelę galią.

    „Įkrovimas per kelias minutes neturi automatiškai reikšti didesnės žalos baterijai“, – teigia „BYD“, kalbėdama apie savo bandymus itin greito įkrovimo režimu.

    Ambicingi tikslai ir reali matematika

    „BYD“ deklaruojamas tikslas – iki 2026 metų pabaigos pasiekti 20 000 „Flash Charging“ stočių. Tai reikštų, kad plėtra turėtų išlikti labai sparti, o didžiausias iššūkis būtų ne vien įrangos gamyba, bet ir vietų parinkimas, prijungimai prie tinklo, statybos derinimai bei eksploatacija.

    Remiantis pačios bendrovės pateikta dinamika, nuo pavasario tinklas augo itin greitai, tačiau norint dar kartą padvigubinti apimtį per trumpą laiką, diegimo tempai turėtų dar labiau didėti. Praktikoje tai reiškia, kad sprendžiamas ne tik įkroviklių skaičiaus, bet ir elektros įvadų, transformatorių, kaupiklių bei priežiūros komandų mastelio klausimas.

    Nauda ne tik „BYD“ vairuotojams

    „BYD“ skelbia, kad per pirmuosius veiklos mėnesius jos tinkle suteikta didelė energijos apimtis ir aptarnauta 1 830 000 vairuotojų. Pasak bendrovės, apie 33 proc. įkrovimų atliko ne „BYD“ markės automobilių savininkai, todėl tinklas jau dabar veikia kaip platesnė vieša infrastruktūra.

    Tokia kryptis atitinka vieną ryškiausių tendencijų elektromobilių rinkoje: įkrovimo tinklai vis dažniau siekia būti suderinami su skirtingų gamintojų automobiliais, o konkurencija persikelia į patikimumą, galią, kainodarą ir patogumą. Jei megavatų klasės įkrovimas taps plačiau palaikomas, tokios stotys gali tapti svarbiu pranašumu tiek vietos rinkoje, tiek „BYD“ plečiantis į Europą ir kitas šalis.