CP v2

Blog

  • Po Nolan filmo „Odisėją“ vėl aštrina mįslė: ar Homeras epus sukūrė Izmiro oloje?

    Po Nolan filmo „Odisėją“ vėl aštrina mįslė: ar Homeras epus sukūrė Izmiro oloje?

    Po Christopherio Nolano filmo „Odisėja“ sėkmės į viešumą sugrįžo sena, bet iki šiol neišspręsta literatūros istorijos diskusija: kur iš tiesų gimė Homero epai ir su kokiu miestu galima sieti patį poetą. Dalis Turkijos mokslininkų ir vietos bendruomenių dėmesį nukreipia į Izmiro apylinkes, kur rodoma ola, nuo seno vadinama Homero vardu.

    Izmiro šiaurės rytuose, Bornovos slėnyje, esanti drėgna ola vietos pasakojimuose minima kaip vieta, kur esą buvo kuriama „Odisėja“. Tačiau specialistai pabrėžia, kad folkloras ir vėlyvesni kulto ženklai nėra tas pats, kas tiesioginiai įrodymai iš paties Homero laikų.

    Kas sieja Homerą su Smyrna?

    Egėjo universiteto archeologė profesorė Aylin Ümit Erdem, cituojama „Euronews“, teigia, kad stipriausi argumentai siejant Homerą su senovės Smyrna, dabartiniu Izmiru, kyla iš tekstų kalbos ir regiono istorijos. Homero epai parašyti daugiausia jonėnų tarme, tačiau juose esama ir aiškių eoliečių tarmės pėdsakų.

    Pasak mokslininkės, VIII amžiuje prieš Kristų Smyrna, siejama su Bayraklı Höyük vietove, buvo savotiškoje ribinėje zonoje tarp eoliečių regiono šiaurėje ir jonėnų pietuose. Tokia aplinka galėjo natūraliai lemti mišresnę kalbą, kokią matome epuose, ir sustiprinti hipotezę apie šio miesto svarbą Homero pasaulyje.

    Kur baigiasi įrodymai ir prasideda tradicija?

    Nors senovės autoriai Homero kilmę neretai siejo su Smyrna, tiesioginių archeologinių įrodymų iš VIII amžiaus prieš Kristų, kurie neabejotinai patvirtintų poeto gyvenimą ar kūrybą šiame mieste, kol kas nėra. Profesorė Aylin Ümit Erdem pabrėžia, kad Bayraklı Höyük giliausieji sluoksniai ne visur pakankamai ištirti, todėl sensacingų radinių tikėtis sudėtinga.

    Vėlyvesni ženklai, tokie kaip helenistinių laikų monetos su Homero atvaizdu ar kulto simboliai netoliese buvusiose šventvietėse, greičiau rodo, kaip vėlesnės kartos norėjo poetą „prisijaukinti“. Tokie radiniai padeda suprasti reputaciją ir atminties politiką, bet nepakeičia tiesioginių įrodymų iš Homero epochos.

    Tuo pat metu Izmire stiprėja kultūrinis ir turistinis susidomėjimas: vietos valdžia kalba apie olos pritaikymą lankytojams, o tyrėjai viešai pabrėžia regiono istorinį ryšį su epais. Archeologai akcentuoja, kad galutinė diskusijos baigtis priklausys nuo nuoseklių kasinėjimų, finansavimo ir kantraus darbo, o ne nuo populiariosios kultūros bangos.

    Nolano filmas šiai temai suteikė naują impulsą, tačiau mokslinė dilema išlieka ta pati: tarp kalbinių užuominų, senųjų šaltinių liudijimų ir vietos tradicijų dar trūksta vieno dalyko, kurio labiausiai laukia akademinė bendruomenė, aiškaus, datuojamo ir neabejotinai su Homeru susijusio radinio.

  • Islandijos referendumas dėl ES: Rekjavike iki vidurdienio balsavo daugiau, apklausos rodo lygią kovą

    Islandijos referendumas dėl ES: Rekjavike iki vidurdienio balsavo daugiau, apklausos rodo lygią kovą

    Islandijoje šeštadienį vyksta referendumas, kuris spręs, ar šalis turėtų atnaujinti derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą. Pirmieji duomenys rodo didesnį rinkėjų aktyvumą sostinėje Rekjavike, o galutinė baigtis, remiantis naujausiomis apklausomis, žadama itin įtempta.

    Iki vidurdienio Rekjaviko šiaurės apygardoje balsavo 13,7 proc. rinkėjų, kai per 2024 metais vykusius parlamento rinkimus tuo pačiu metu jų buvo kiek daugiau nei 10 proc. Rekjaviko pietų apygardoje aktyvumas siekė kiek daugiau nei 14 proc., palyginti su kiek daugiau nei 11 proc. per 2024 metų balsavimą.

    Dar prieš pagrindinę balsavimo dieną išankstiniuose balsavimuose dalyvavo daugiau nei 20 proc. rinkėjų. Tokie skaičiai paprastai laikomi signalu, kad visuomenė klausimą vertina kaip strategiškai svarbų ir tikisi aiškaus politinio mandato, nes sprendimas apimtų ne tik užsienio politiką, bet ir ekonomikos bei saugumo kryptį.

    Paskutinė prieš referendumą skelbta apklausa rodė minimalų persvaros pranašumą stovyklai, remiančiai derybų atnaujinimą: už tai ketino balsuoti 50,4 proc., prieš buvo nusiteikę 49,6 proc. Tai reiškia, kad rezultatą gali nulemti keli tūkstančiai balsų ir tai, kuri pusė sėkmingiau mobilizuos svyruojančius rinkėjus.

    Kas būtų po teigiamo balsavimo

    Jei dauguma pasisakytų už, Islandija grįžtų prie stojimo proceso, kuris reikštų derybas su Europos Komisija dėl 35 politikos sričių. Jos apima ekonomikos reguliavimą, teisingumą, žmogaus teises, vidaus rinką, taip pat aplinkosaugą ir klimato politiką, kurioje ES pastaraisiais metais kelia vis griežtesnius tikslus.

    Viena jautriausių temų išliktų žuvininkystė, laikoma vienu svarbiausių Islandijos ekonomikos ramščių. Rekjavikas siekia išlaikyti išskirtinę kontrolę šioje srityje, o ankstesniais etapais būtent žvejybos kvotų ir prieigos klausimai buvo vieni didžiausių politinių barjerų kelyje į narystę.

    Argumentai už ir prieš

    ES šalininkai teigia, kad glaudesnė integracija suteiktų daugiau politinio svorio sprendžiant tarpvalstybines problemas, tokias kaip klimato kaita, migracija ar energetinis saugumas. Jie taip pat pabrėžia valiutos stabilumo argumentą ir tvirtina, kad euras būtų atsparesnis svyravimams nei Islandijos krona.

    Priešininkai sako, kad dabartinis modelis esą jau suteikia daug integracijos privalumų, tačiau leidžia išlaikyti daugiau suvereniteto. Jie akcentuoja, kad šalis gali savarankiškiau derėtis dėl prekybos susitarimų, o stojimas, jų vertinimu, neišvengiamai reikštų kompromisus dėl vidaus politikos ir strateginių ekonomikos sektorių.

    „Manau, turėtume būti didesnės bendrijos dalis. Verta į tai rimtai pasižiūrėti“, – sakė 71 metų pensininkė Unnur Jokulsdottir.

    „Anksčiau man patiko Europos Sąjunga, kai tai buvo geras dalykas. Dabar ji tapo savotišku dideliu ekonominiu kalėjimu“, – sakė 53 metų žuvų prekybininkas Olafur Thorsson.

    Kodėl šis balsavimas svarbus Europai

    Islandija, kurioje gyvena kiek mažiau nei 400 000 žmonių, dėl stojimo į ES kreipėsi po 2009 metais šalį smarkiai sukrėtusios finansų krizės. Derybos vėliau buvo sustabdytos 2013 metais, kai į valdžią atėjo euroskeptiškesnė politinė dauguma, o nuo tada klausimas periodiškai grįždavo į viešą darbotvarkę.

    Pastaraisiais metais Europoje pasikeitęs saugumo kontekstas, įskaitant Rusijos karą Ukrainoje, iš naujo iškėlė mažų valstybių atsparumo ir partnerystės klausimus. Islandija neturi savo kariuomenės, o gynyba remiasi NATO ir 1951 metais sudarytu dvišaliu susitarimu su Jungtinėmis Valstijomis, todėl visuomenės diskusijoje dažnai susipina ekonominiai ir saugumo argumentai.

    Referendumo rezultatą atidžiai stebi ir ES, nes ji seniai nėra priėmusi naujos turtingos valstybės, kuri potencialiai būtų grynoji įmokų į bendrą biudžetą mokėtoja. Balsavimas Islandijoje gali tapti svarbiu signalu tiek apie ES plėtros perspektyvas, tiek apie tai, kaip keičiasi visuomenių požiūris į integraciją geopolitinio neapibrėžtumo laikotarpiu.

  • Céline Dion sugrįžta į Paryžių po 6 metų: 16 koncertų serija jau kaitina aistras iki maksimumo

    Céline Dion sugrįžta į Paryžių po 6 metų: 16 koncertų serija jau kaitina aistras iki maksimumo

    Céline Dion rugpjūčio 28 dieną atvyko į Paryžių pradėti repeticijų prieš vieną didžiausių savo karjeros sugrįžimų į sceną. Kanados žvaigždė Prancūzijos sostinėje suplanuojo 16 koncertų, kurie vyks nuo rugsėjo 12 dienos iki spalio 17 dienos.

    Organizatorių skelbiamu grafiku dainininkė planuoja pasirodyti tris kartus per savaitę, trečiadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais. Pranešama, kad kiekviename koncerte laukiama daugiau nei 30 000 žiūrovų, o bilietai išpirkti jau seniai.

    Paryžiuje sugrįžimą lydi gerbėjų antplūdis: prie „Royal Monceau“ viešbučio Avenue Hoche susirinko minia, norėjusi gyvai pasitikti atlikėją. Šis reiškinys jau spėjo gauti ir savo vardą, o mieste vėl kalbama apie Dion sugrįžimą kaip apie vieną ryškiausių sezono kultūros įvykių.

    Lauktas sugrįžimas į Prancūziją

    Nors Céline Dion tarptautinėje arenoje išlieka viena ryškiausių popmuzikos figūrų, Prancūzijoje tokio masto koncertų serijos ji nebuvo surengusi nuo 2017 metų. Pastaraisiais metais jos pasirodymai tapo reti, o planus nuolat koregavo sveikatos iššūkiai.

    Atlikėja ne kartą yra pabrėžusi ypatingą ryšį su prancūzakalbe auditorija ir pačia Prancūzija. Reikšminga dalis jos diskografijos yra prancūzų kalba, o tai paaiškina, kodėl didžiajam sugrįžimui pasirinktas būtent Paryžius.

    „Nuo pirmos dienos visada jaučiau palaikymą, ir ši istorija tęsiasi. Tai iš tiesų mano antrieji namai, ačiū, kad esate čia“, – sakė Céline Dion.

    Sveikata ir scenos pauzė

    Pastaruosius šešerius metus dainininkė beveik nekoncertavo dėl sveikatos problemų. Viešai patvirtinta, kad ji susidūrė su standaus žmogaus sindromu, kuris gali sukelti skausmingus raumenų spazmus ir riboti judesius bei balsines galimybes.

    Dėl šios diagnozės sugrįžimas į intensyvų koncertinį grafiką vertinamas kaip itin reikšmingas žingsnis. Muzikos industrijoje tai laikoma pavyzdžiu, kaip didelio masto turai vis dažniau planuojami lankstesniu principu, daugiau dėmesio skiriant atlikėjų sveikatai, repeticijų režimui ir pertraukoms.

    Be šių 16 koncertų, skelbiama, kad papildoma koncertų serija numatyta 2027 metų gegužę. Tai rodo, jog planuojama ne vienkartinė sugrįžimo kampanija, o ilgesnė ir nuosekli programa, jei sveikata leis išlaikyti tempą.

  • Bajė gobelenas pirmąkart per 900 metų Londone: Macronas atidaro parodą Britų muziejuje

    Bajė gobelenas pirmąkart per 900 metų Londone: Macronas atidaro parodą Britų muziejuje

    Istorinis eksponato „vizitas“

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas 2026 metų rugsėjo 2 dieną lankysis Londone ir Britų muziejuje atidarys parodą, skirtą Bajė gobelenui. Tai XI amžiaus kūrinys, pasakojantis apie Vilhelmo Užkariautojo žygį ir Anglijos užkariavimą 1066 metais.

    Eliziejaus rūmų teigimu, vizito ašis yra gobeleno paskolinimas, vadinamas išskirtiniu įvykiu Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės santykiams. Prancūzijos prezidentūra pabrėžia, kad sprendimas dėl paskolos buvo politiškai ir simboliškai svarbus žingsnis.

    Parodos datos ir išskirtinis eksponavimas

    Britų muziejus skelbia, kad paroda lankytojams duris atvers 2026 metų rugsėjo 10 dieną ir veiks iki 2027 metų liepos 11 dienos. Pirmiesiems keturiems mėnesiams jau parduota 100 000 bilietų, o tai rodo itin didelį visuomenės susidomėjimą.

    Londone maždaug 70 metrų ilgio lininė siuvinėjimo juosta bus eksponuojama paguldyta, o ne pakabinta vertikaliai, kaip ilgą laiką būdavo Bajė mieste Normandijoje. Muziejus teigia, kad toks pateikimas leidžia geriau suvokti kūrinio mastą ir naratyvo vientisumą.

    Diskusijos dėl būklės ir saugumo

    Gobeleno pervežimas iš Prancūzijos sukėlė dalies restauratorių ir paveldo specialistų kritiką, nes kūrinys yra trapus ir jautrus aplinkos pokyčiams. Viešojoje erdvėje buvo primenama apie audinio pažeidimus, įskaitant dešimtis įplyšimų ir tūkstančius skylučių, todėl baimintasi negrįžtamos žalos.

    Vis dėlto Prancūzijos kultūros ministrė Catherine Pegard po apsilankymo Londone 2026 metų liepą teigė, kad gobelenas eksponuojamas labai geros būklės. Oficialiai akcentuojama, kad transportavimas ir pristatymas buvo organizuoti laikantis griežtų konservavimo reikalavimų.

    Macrono susitikimai Londone

    Vizito metu E. Macronas taip pat planuoja išsamų pirmąjį pokalbį su naujuoju Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Andy Burnhamu. Prancūzijos prezidentūra nurodo, kad ryšys su nauja vyriausybės vadovybe buvo užmegztas greitai, o koordinacija tarptautiniais klausimais turėtų išlikti intensyvi.

    Taip pat numatoma galimybė prezidentui pasveikinti karalių Karolį III, nors detalių dėl susitikimo formato neatskleidžiama. Paryžius šį vizitą pristato kaip progą stiprinti dvišalius ryšius, pasitelkiant ir kultūros, ir politikos darbotvarkes.

  • Solidarumo flotilė į Seutą: 50 laivų iš Ispanijos uostų reaguoja į migracijos krizę

    Solidarumo flotilė į Seutą: 50 laivų iš Ispanijos uostų reaguoja į migracijos krizę

    Šeštadienį į Seutą išplaukė maždaug 50 laivų flotilė iš Kosta del Solio ir kitų Ispanijos uostų. Iniciatyva siekiama viešai parodyti paramą autonominiam miestui po liepos pabaigoje išaugusio migracijos spaudimo, kurį vietos valdžia įvardija kaip grėsmę miesto pajėgumams.

    Organizatorių teigimu, kelionėje dalyvauja apie 120 žmonių, o Seutos uoste laivams numatyta iki 60 nemokamų švartavimosi vietų. Laivai neplaukia vienu konvojumi: kiekvienas kapitonas išvyksta iš savo uosto ir savarankiškai kerta Gibraltaro sąsiaurį.

    Impulsu šiai akcijai tapo liepos 30 ir 31 dienomis užfiksuotas masinis žmonių atvykimas iš Maroko į Seutą. Tai buvo vienas didžiausių nereguliarios migracijos epizodų šiame pasienio ruože per pastaruosius metus, po kurio laikino apgyvendinimo ir registracijos infrastruktūra mieste ėmė veikti ant ribos.

    Kas numatyta Seutoje?

    Atvykę dalyviai planuoja ekskursiją po miestą ir bendrą vakarienę jachtklube. Sekmadienį numatytas plaukimas aplink Seutos pakrantę, o vėliau laivai turėtų susirinkti pietinėje įlankoje, siekiant simboliškai pabrėžti vienybę abipus sąsiaurio.

    Tokios pilietinės iniciatyvos Ispanijoje dažnai gimsta tada, kai viešojoje erdvėje susikerta saugumo, humanitarinės pagalbos ir sienų kontrolės klausimai. Seutos atvejis ypač jautrus, nes tai Europos Sąjungos išorės siena Afrikos žemyne, kur migracijos srautai priklauso ir nuo dvišalių Madrido bei Rabato sprendimų, ir nuo platesnių regiono veiksnių.

    Protestų savaitgalį kol kas neplanuojama

    Tuo pat metu Seutoje šį savaitgalį, vietos šaltinių duomenimis, naujų protestų kol kas neplanuojama. Pastarosiomis dienomis mieste vyko keli susibūrimai dėl tūkstančių atvykusių migrantų, o dalis gyventojų ragino juos grąžinti į Maroką ir mažinti spaudimą perpildytoms laikino apgyvendinimo vietoms.

    Vis dėlto vietos bendruomenė perspėja, kad įtampa gali atsinaujinti bet kuriuo metu, nes socialiniuose tinkluose mobilizacija vyksta greitai. Pranešama, kad rugsėjo 2 dieną numatyta demonstracija, kurią ketina rengti kaimynijų asociacijų federacija ir viena pilietinė organizacija.

    Seutos situacija išlieka atidžiai stebima ir nacionaliniu, ir Europos lygmeniu, nes tokie staigūs srautų šuoliai gali greitai peržengti vietos institucijų galimybes. Artimiausiomis dienomis daug lems tai, kaip bus paskirstyti atvykėliai, kokias priemones taikys Ispanijos institucijos ir ar pavyks sumažinti įtampą bendruomenėje.

  • Atšilimas nutraukė Ramiojo ir Indijos vandenynų ryšį: mokslininkai įspėja dėl pasekmių

    Atšilimas nutraukė Ramiojo ir Indijos vandenynų ryšį: mokslininkai įspėja dėl pasekmių

    Keičiasi vandenynų klimato „pokalbis“

    Ilgus šimtmečius tropinio Ramiojo vandenyno pokyčiai per atmosferą paveikdavo Indijos vandenyno temperatūras, tarsi vyktų tolimo klimato pokalbis tarp dviejų milžiniškų baseinų. Ši sąveika svarbi ir sausumoje, nes Indijos vandenyno šiluma daro įtaką krituliams bei ekstremalių reiškinių tikimybei Afrikoje, Azijoje ir Australijoje.

    Naujas tyrimas rodo, kad pastaraisiais dešimtmečiais dalis šio ryšio ryškiai susilpnėjo ir net apsivertė. Tai reiškia, kad Indijos vandenyno klimato svyravimai nebe taip patikimai seka Ramiojo vandenyno signalus, kaip buvo įprasta anksčiau.

    Kodėl ryšys trūkinėja?

    Vienas pagrindinių mechanizmų, jungiančių šiuos regionus, yra Ramiojo vandenyno Walkerio cirkuliacija – didelio masto oro judėjimo sistema virš tropikų. Per El Ninjo epizodus ji dažnai silpnėja, o susiję atmosferos pokyčiai gali persiduoti Indijos vandenynui ir pakeisti jo šiluminį foną.

    Tyrime pabrėžiama, kad nuo praėjusio amžiaus vidurio tropinis Indijos vandenynas nuosekliai šyla, o tai siejama su didėjančia šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija. Kartu pastebėta, kad nuo maždaug 1980 metų Ramiojo vandenyno Walkerio cirkuliacija dažnėjo stiprėjimo fazėse, o tai prisidėjo prie netikėto šių baseinų sąsajos persitvarkymo.

    „Pagrindinė išvada tokia: pasaulinis atšilimas ir žmonių sukeltos emisijos ima nusverti natūralią Ramiojo vandenyno įtaką Indijos vandenynui“, – sakė klimato mokslininkė Caroline Ummenhofer.

    Duomenys iš koralų, medžių ir urvų

    Tiesioginiai vandenynų matavimai pasaulyje plačiau prieinami tik maždaug nuo XX amžiaus, todėl vien stebėjimais įvertinti istorinį išskirtinumą sudėtinga. Dėl to mokslininkai sujungė šiuolaikinius stebėjimus, klimato modelius ir vadinamuosius natūralius archyvus, kurie saugo praeities klimato pėdsakus.

    Rekonstrukcijai pasitelkti koralų įrašai, medžių rievių duomenys ir stalagmitų analizė, leidusi atkurti Indijos ir Ramiojo vandenynų klimato svyravimus nuo 1631 iki 1990 metų. Daugumoje šio laikotarpio šių baseinų dinamika judėjo išvien, tačiau išryškėjo ir reta išimtis.

    Maždaug 1810–1850 metų intervale ryšys buvo pastebimai susilpnėjęs, o šis laikotarpis sutapo su keliais itin dideliais tropiniais ugnikalnių išsiveržimais, įskaitant Tamboros 1815 metais. Tokie įvykiai į atmosferą išmeta sieros junginių, kurie sudaro aerozolius ir laikinai sumažina į Žemę patenkančios Saulės spinduliuotės kiekį, todėl vėsta paviršius ir persitvarko vėjai.

    Kuo dabartis kitokia?

    Mokslininkai pabrėžia, kad istorinis sutrikimas XIX amžiuje buvo laikinas ir susijęs su vulkaniniais impulsais, o dabartinis pokytis vyksta nuolatinio, žmogaus veiklos skatinamo atšilimo fone. Palyginus 1945–2025 metų ryšį su analogiškais 80 metų intervalais rekonstrukcijose ir modeliuose, dabartinis elgesys išsiskyrė ir nepateko į įprastą istorinę variaciją.

    Svarbu tai, kad ne visos Indijos ir Ramiojo vandenynų sąsajos subyrėjo vienodai: tyrimas nurodo, jog kai kurie kiti atmosferos ir vandenynų ryšiai išliko stabilesni. Vis dėlto aptiktas pokytis laikomas reikšmingu, nes tropikų baseinų sąveika yra vienas iš sezoninių ir kelių metų trukmės prognozių pagrindų.

    Praktinė pasekmė paprasta: jei vandenynų tarpusavio ryšiai kinta, dalį iki šiol patikimais laikytų prognozavimo taisyklių gali tekti perkalibruoti. Tai aktualu planuojant vandens išteklius, žemės ūkį, pasirengimą karščio bangoms ar potvyniams regionuose, kurių klimatą stipriai veikia Indijos vandenyno šiluminiai svyravimai.

  • Vasaros pabaigos liūdesys jau čia: kas yra august blues ir kaip iš jo išeiti iki rugsėjo?

    Vasaros pabaigos liūdesys jau čia: kas yra august blues ir kaip iš jo išeiti iki rugsėjo?

    Artėjant vasaros pabaigai dalis žmonių ima jausti liūdesį, nerimą ar dirglumą, nors atostogos dar nesibaigė. Ši būsena dažnai vadinama august blues ir paprastai sustiprėja antroje rugpjūčio pusėje, kai vis aiškiau matyti rugsėjo rutina.

    Psichologai aiškina, kad tai susiję ne tik su vasaros pabaiga, bet ir su pokyčiu: laisvesnį ritmą keičia ankstesni rytai, griežtesnis dienos planas ir daugiau pareigų. Suaugusiesiems tai reiškia grįžimą į darbų tempą, o šeimoms papildomai prisideda mokyklos metų startas.

    August blues primena vadinamąjį sunday blues, kai sekmadienį ima slėgti artėjanti darbo savaitė. Skirtumas tas, kad rugpjūtį žmogus dažnai geduliškai atsisveikina ne su viena diena, o su visu sezonu ir jo gyvenimo būdu.

    Kas dažniausiai suaktyvina šią būseną?

    Viena dažniausių priežasčių yra prabėgančio laiko jausmas: birželį atrodo, kad vasara ilga, o rugpjūtį staiga ima atrodyti, jog viskas baigiasi per greitai. Tuomet dėmesys persikelia nuo to, ką dar galima nuveikti, prie to, kas neįvyko, ir tai stiprina nusivylimą.

    Šiuolaikiniame kontekste reikšminga ir socialinių tinklų įtaka, nes jie lengvai sukuria įspūdį, kad visi aplink gyvena įspūdingą vasarą. Palyginimai su kitais dažnai didina kaltės jausmą ir mažina pasitenkinimą įprastomis, bet realiomis kasdienėmis patirtimis.

    Prie nuotaikos svyravimų prisideda ir aplinkos pokyčiai: trumpėjančios dienos, mažiau natūralios šviesos, vėsesni vakarai. Daliai žmonių tai veikia kaip papildomas signalas, kad baigiasi aktyvus, lengvesnis metų laikas.

    Kuo tai skiriasi nuo sezoninės depresijos?

    Svarbu atskirti august blues nuo sezoninio afektinio sutrikimo, kuris yra diagnozuojamas sveikatos sutrikimas. Rugpjūčio melancholija dažniausiai yra laikina emocinė reakcija į pokytį, o sezoninė depresija paprastai tęsiasi ilgiau, ryškiau sutrikdo kasdienį funkcionavimą ir gali reikalauti gydymo.

    Jei prislėgta nuotaika tęsiasi ne dienas, o savaites, stiprėja ir pradeda trukdyti darbui, mokslams ar santykiams, verta situacijos nenuvertinti. Ypač jei atsiranda ryškūs miego, apetito pokyčiai, dingsta motyvacija ir malonumas, didėja beviltiškumo jausmas ar norisi izoliuotis.

    Kaip sau padėti, kad rugsėjis negąsdintų?

    Praktiškiausia strategija yra priimti, kad sezonai keičiasi, ir sumažinti spaudimą suspėti viską iki vasaros pabaigos. Vietoj ilgo neįgyvendinamų planų sąrašo dažnai padeda viena ar dvi mažos, lengvai įgyvendinamos veiklos, kurios suteikia pojūtį, kad vasara dar vyksta.

    Naudinga sąmoningai susiplanuoti malonų įvykį jau pirmai rugsėjo savaitei, kad grįžimas į rutiną neatrodytų kaip vien pareigų siena. Tai gali būti koncertas, susitikimas su draugais, trumpa išvyka ar nauja veikla, kurią galima tęsti ir rudenį.

    Nuotaiką stabilizuoti padeda ir baziniai dalykai: reguliarus miegas, judėjimas, buvimas lauke bei ryšys su žmonėmis. Dažnai efektyviau veikia nuoseklūs maži įpročiai, o ne staigi, sunkiai išlaikoma gyvenimo revoliucija.

    Jei prasta savijauta stiprėja arba nepraeina, verta pasikalbėti su šeimos gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu. Ankstyvas kreipimasis padeda greičiau suprasti priežastis ir pasirinkti tinkamiausią pagalbą.

  • JAV dar 30 dienų pratęsė NIS licenciją: tęsiamos derybos su „MOL“ ir didinama Pančevo gamyba

    JAV dar 30 dienų pratęsė NIS licenciją: tęsiamos derybos su „MOL“ ir didinama Pančevo gamyba

    Licencija pratęsta iki rugsėjo 30 dienos

    Jungtinės Valstijos dar 30 dienų pratęsė Serbijos naftos bendrovės NIS veiklos licenciją. Apie sprendimą pranešė Serbijos kasybos ir energetikos ministrė Dubravka Đedović Handanović.

    Pratęsimas galios iki rugsėjo 30 dienos ir leidžia įmonei tęsti veiklą, įskaitant Pančevo naftos perdirbimo gamyklos darbą. Serbijos valdžia akcentuoja, kad tai svarbu tuo metu, kai auga degalų paklausa.

    Kontekstą apsunkina ir ribotos importo galimybės. Pasak ministrės, dėl žemo Dunojaus vandens lygio logistikos grandinė tampa mažiau patikima, todėl vietinė gamyba įgauna dar didesnę reikšmę.

    Pančevo gamykla didino apimtis

    Rugpjūtį Pančevo perdirbimo gamykla padidino gamybą maždaug iki 13 000 tonų per dieną. Tikslas – geriau patenkinti vidaus rinkos poreikius ir sumažinti priklausomybę nuo importo.

    Toks sprendimas energetikos rinkoje dažnai vertinamas kaip apsidraudimas nuo kainų svyravimų ir tiekimo sutrikimų, ypač kai transporto keliai vandeniu tampa mažiau prognozuojami.

    Derybos su „MOL“ tęsiasi

    Kartu su licencijos pratęsimu toliau vyksta derybos dėl NIS pardavimo. Serbijos pusė pratęsimą įvardija kaip signalą, kad procese matoma pažanga, tačiau galutinių sprendimų kol kas neskelbia.

    „Pratęsta licencija yra svarbus signalas, kad matome progresą, ir kartu leidžia mums toliau atsakingai ir saugiai dirbti, kaip iki šiol, nepaisant visų sunkumų“, – sakė Dubravka Đedović Handanović.

    Ministrė pabrėžė, kad prioritetu išlieka pakankamas degalų kiekis gyventojams ir verslui bei energetinio saugumo užtikrinimas. Pasak jos, nestabilioje tarptautinėje aplinkoje nuosavi perdirbimo pajėgumai ir didesnis rėmimasis vietiniais ištekliais Serbijai yra kritiškai svarbūs.

  • Rytas ar vakaras? Tyrimas atskleidė, kada treniruotės labiausiai mažina kraujospūdį

    Rytas ar vakaras? Tyrimas atskleidė, kada treniruotės labiausiai mažina kraujospūdį

    Kas ištirta ir kaip?

    2026 metais žurnale „Open Heart“ publikuotame randomizuotame tyrime dalyvavo 150 fiziškai neaktyvių 40–60 metų žmonių. Visi jie turėjo bent vieną širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnį, pavyzdžiui, padidėjusį kraujospūdį, antsvorį ar nutukimą.

    Dalyvių chronotipas buvo nustatytas klausimynu ir 48 valandų giluminės kūno temperatūros matavimu, kuris padeda įvertinti cirkadinį ritmą. Vėliau dalis žmonių sportavo jiems natūraliai tinkamu metu, o kiti treniravosi priešingu paros laiku.

    Ryto tipo žmonės treniravosi maždaug nuo 8 iki 11 valandos, o vakaro tipo dalyviai sportavo nuo 18 iki 21 valandos. Programa truko 12 savaičių ir apėmė penkis prižiūrimus 40 minučių vidutinio intensyvumo ėjimus bėgtakiu per savaitę.

    Ką parodė rezultatai?

    Visą programą baigė 134 dalyviai, o teigiami pokyčiai fiksuoti abiejose grupėse, nepriklausomai nuo treniruočių laiko. Vis dėlto didesnė nauda pastebėta tiems, kurie sportavo pagal savo chronotipą.

    Šių dalyvių sistolinis kraujospūdis vidutiniškai sumažėjo 10,8 mmHg, o sportavusių ne pagal ritmą – 5,5 mmHg. Tarp žmonių, kuriems buvo diagnozuota hipertenzija, sumažėjimai siekė atitinkamai 13,6 ir 7,1 mmHg.

    Ryškesni skirtumai fiksuoti ir kitose srityse: diastoliniame kraujospūdyje, širdies ritmo variabilume, aerobiniame pajėgume, gliukozės nevalgius rodikliuose ir MTL cholesterolio lygyje. Taip pat skyrėsi miego kokybė: ją vertinančio klausimyno balas labiau pagerėjo grupėje, kuri sportavo pagal savo paros ritmą.

    Kaip tai pritaikyti kasdien?

    Praktiška užuomina gali būti metas, kada be žadintuvo pabundate pailsėję, ir valandos, kai įprastai jaučiate daugiausia energijos. Vaizdą gali iškreipti miego trūkumas, darbas pamainomis, šeimos įsipareigojimai ar didesni kofeino kiekiai.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad nereikia aklai laikytis būtent tokių laiko intervalų, kokie buvo taikyti tyrime. Jei turite pasirinkimą, verta kelias savaites stebėti, kuriuo metu lengviau išlaikyti reguliarumą, geriau miegate ir po treniruotės greičiau atsistatote.

    Šie duomenys neįrodo, kad treniruotės pagal chronotipą tiesiogiai apsaugo nuo infarkto ar insulto, nes tyrimas truko tik 12 savaičių ir vyko specifinėje populiacijoje, o treniruotės buvo prižiūrimos. Tačiau rezultatai papildo vis gausėjantį mokslinį pagrindą, kad cirkadinis ritmas gali turėti reikšmės metabolinei ir širdies bei kraujagyslių sveikatai.

    Vis dėlto svarbiausia išvada išlieka paprasta: jei vienintelė galimybė sportuoti yra anksti ryte arba vėlai vakare, treniruotės verta nenutraukti. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas suaugusiesiems siektina 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos per savaitę arba 75–150 minučių intensyvesnio krūvio, o reguliarumas dažnai lemia daugiau nei ideali valanda.

  • Rugsėjo košmaras Graikijoje: mokyklai ruošiasi jau dabar – kiek kainuos krepšys ir sąsiuviniai?

    Rugsėjo košmaras Graikijoje: mokyklai ruošiasi jau dabar – kiek kainuos krepšys ir sąsiuviniai?

    Artėjant mokslo metams Graikijoje, knygynuose ir mokyklinių prekių parduotuvėse jau daugėja pirkėjų. Tėvai skuba įsigyti sąsiuvinių, rašymo priemonių, dailės reikmenų ir kitų būtiniausių daiktų, o galutinė suma neretai tampa rimtu išbandymu šeimos biudžetui.

    Prekybininkai ir rinkos stebėtojai teigia, kad daugelio bazinių prekių kainos iš esmės panašios į pernykštes. Vis dėlto galutinė krepšelio vertė labai priklauso nuo vaiko klasės, mokyklos pateikto sąrašo, pasirinktų prekių kokybės ir to, ar perkami žinomesnių prekės ženklų, ar ekonomiškesni gaminiai.

    Graikijos visuomeninio transliuotojo radijo ERTnews 105,8 atlikta rinkos apklausa rodo, kad pradinukui pagrindinės mokyklinės priemonės šiemet gali kainuoti apie 100–120 eurų. Į šią sumą paprastai neįskaičiuojama kuprinė ir papildomi kasdieniai daiktai, tokie kaip pietų dėžutė ar gertuvė.

    Kodėl sąskaita taip išauga?

    Didžiausią įtaką galutinei sumai daro tai, kad kainų skirtumai tarp pigiausių ir brangiausių variantų išlieka labai dideli. Pavyzdžiui, kuprinė gali kainuoti nuo maždaug 15 eurų, tačiau už brangesnius ar žinomų prekės ženklų modelius mokama iki 100 eurų.

    Skirtumai ryškūs ir perkant smulkesnes priemones, kur vieno daikto pabrangimas atrodo nedidelis, bet susidėjus visam sąrašui suma išauga. Sąsiuvinių, rašiklių, pieštukų ar dailės reikmenų kainas lemia popieriaus kokybė, komplektacija, prekės ženklas ir vieta, kur perkama.

    Pernykštė kainų „nuotrauka“

    2025 metų rugsėjį Graikijos darbuotojų vartotojų asociacija EEKE buvo paskelbusi orientacines kai kurių mokyklinių prekių kainas, remdamasi atrinktų prekybos tinklų stebėsena. Tarp pavyzdžių buvo įvairių formatų sąsiuviniai, flomasteriai, pieštukai, rašikliai, trintukai, drožtukai ir liniuotės.

    Nors tokie palyginimai ne visada tiksliai sutampa su šių metų asortimentu, jie leidžia įvertinti bendrą kainų lygį. Be to, Graikijos plėtros ministerija 2025 metais skelbė, kad po susitikimo su Graikijos prekybos tinklų asociacija dalis įmonių buvo įsipareigojusios išlaikyti mokyklinių prekių kainas 2024 metų lygyje.

    Praktika rodo, kad net ir stabilizuojantis bazinių prekių kainoms, šeimoms didžiausia problema tampa pasirinkimų amplitudė: nuo ekonomiškų iki brangių alternatyvų. Kai šeimoje auga du ar daugiau mokyklinio amžiaus vaikų, net nedideli skirtumai kiekvienoje pozicijoje greitai susideda į šimtus eurų.

    Ekspertai pastebi, kad siekiant sumažinti išlaidas dažniau laukiama akcijų, perkama anksčiau, lyginamos kainos skirtingose parduotuvėse ir dalis pirkinių planuojama etapais. Tačiau mokslo metų pradžia Graikijoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, išlieka laikotarpis, kai trumpam šokteli kasdienio vartojimo išlaidos.