CP v2

Blog

  • Paryžiaus „ColibriTD“ pritraukė 4 mln. eurų: kvantinės simuliacijos platformą žada perkelti į pramonę

    Paryžiaus „ColibriTD“ pritraukė 4 mln. eurų: kvantinės simuliacijos platformą žada perkelti į pramonę

    Paryžiuje įsikūrusi kvantinės programinės įrangos bendrovė „ColibriTD“ paskelbė užbaigusi 4 mln. eurų „seed“ etapo investicijų pritraukimą. Įmonė kuria kvantine kompiuterija paremtą daugiafizikės (multiphysics) simuliacijos platformą, skirtą sudėtingiems inžineriniams ir moksliniams skaičiavimams.

    Investicijų raundui vadovavo fondas Earlybird Venture Capital, taip pat prisidėjo SymbiaVC ir Medin VC. Bendrovė nurodo, kad tai tęsia ankstesnį Earlybird finansavimą, kai anksčiau buvo investuota 1 mln. eurų.

    „Aparatinė įranga gali atrakinti kvantinę kompiuteriją, bet programinė įranga nusprendžia, kur sukuriama vertė. „ColibriTD“ turi išskirtinę platformą su moksliniu pagrįstumu ir pramoniniu įdirbiu“, – sakė Earlybird Venture Capital partneris dr. Frédéric Du Bois-Reymond.

    Ką sprendžia „ColibriTD“?

    „ColibriTD“ įkurta 2019 metais, ją įsteigė Laurent Guiraud ir Hacène Goudjil. Bendrovė teigia vystanti H-DES (Hybrid Differential Equation Solver) metodą – nuosavą variacinį kvantinį algoritmą, skirtą spręsti dalines diferencialines lygtis.

    Tokios lygtis laikomos viena svarbiausių daugiafizių skaitmeninių simuliacijų ašių: jos naudojamos skysčių dinamikai, medžiagų deformacijoms, šilumos sklaidai, elektromagnetiniams reiškiniams ir kitiems procesams modeliuoti. Praktikoje tai reiškia, kad tikslus skaičiavimas gali lemti tiek geresnį variklio ar mikroschemos dizainą, tiek patikimesnį rizikos vertinimą finansuose.

    „Dirbtinis intelektas puikiai atpažįsta dėsningumus ir pateikia apytiksles prognozes, bet jis nepakeičia tikslių, fizika paremtų sprendinių, kurių reikia pramonėje“, – teigė bendrovė.

    Kur pritaikoma kvantinė simuliacija?

    Įmonė nurodo per kelerius metus įgyvendinusi bendrus kūrimo projektus šešiose srityse: gynyboje ir aviacijoje, kosmoso bei klimato moksle, puslaidininkių kūrime, branduolinėje energetikoje, automobilių inžinerijoje ir kiekybiniuose finansuose. Tokiuose sektoriuose dažnai susiduriama su itin didelėmis skaičiavimo apimtimis, todėl ieškoma metodų, galinčių sumažinti laiką nuo modeliavimo iki sprendimo.

    „ColibriTD“ taip pat pabrėžia „IBM“ poziciją, kad dalinių diferencialinių lygčių sprendimas yra viena sričių, kur kvantiniai kompiuteriai gali suteikti apčiuopiamą naudą artimesnėje perspektyvoje. Bendrovės sprendimas QUICK-PDE pateikiamas „Qiskit“ funkcijų kataloge ir skirtas „IBM“ kvantinių paslaugų planų naudotojams.

    „Kai 2019 metais įkūrėme „ColibriTD“, siekėme kvantinę kompiuteriją perkelti iš akademinės teorijos į apčiuopiamą verslo vertę. Šiandien matome lūžio tašką: įrodyta, kad kvantine simuliacija galima naudotis jau dabar“, – sakė „ColibriTD“ vadovas ir bendraįkūrėjas dr. Laurent Guiraud.

    Kur bus panaudoti 4 mln. eurų?

    Bendrovė nurodo, kad pritrauktas kapitalas bus skiriamas H-DES moksliniams tyrimams ir plėtrai, kvantinės srities tyrėjų bei konkrečių industrijų inžinierių samdai. Taip pat planuojama plėsti partnerystes su akademine bendruomene ir pramonės įmonėmis bei ruoštis tarptautinei plėtrai.

    „ColibriTD“ teigia aktyviai ieškanti bendrų kūrimo partnerių finansų, gynybos, puslaidininkių, aviacijos, automobilių ir energetikos sektoriuose. Bendrovės tikslas – kurti nuo konkrečios aparatinės įrangos nepriklausomą platformą, kuri leistų įmonėms praktiškai išnaudoti kvantinės kompiuterijos pranašumą.

  • „Binance“ įkūrėjas CZ: per kitą bulių rinką bitkoinas gali aplenkti auksą pagal vertę

    „Binance“ įkūrėjas CZ: per kitą bulių rinką bitkoinas gali aplenkti auksą pagal vertę

    „Binance“ bendraįkūrėjas Changpeng Zhao, plačiau žinomas kaip CZ, Honkonge vykusioje konferencijoje „Bitcoin Asia 2026“ teigė, kad per kitą kriptovaliutų augimo ciklą bitkoinas gali pralenkti auksą pagal rinkos vertę.

    Pasak jo, šiuo metu aukso kapitalizacija vis dar yra maždaug dešimt kartų didesnė nei bitkoino. CZ akcentavo, kad svarbiausias čia ne vien kainos šuolis, o platesnis investuotojų požiūrio į rezervinį turtą pasikeitimas.

    Kas lemia atotrūkį tarp aukso ir bitkoino

    Kalbėdamas apie galimą persilaužimą, CZ pabrėžė, kad valstybės dešimtmečiais kūrė vertinimo, saugojimo ir prekybos infrastruktūrą būtent aplink auksą. Dėl to perėjimas prie bitkoino, jo manymu, negali įvykti staiga ir greičiausiai bus laipsniškas.

    Jis taip pat išsakė prognozę, kad ilgainiui suverenių rezervų alokacijos gali labiau krypti į skaitmeninį turtą. CZ teigimu, tokioje strategijoje bitkoinas galėtų sudaryti daugiau nei 50 proc. kriptoturto dalies, šalia tokių projektų kaip „Ethereum“ ir BNB.

    Rinkos fonas: atšokimas kriptovaliutose ir brangstantis auksas

    Šie komentarai nuskambėjo po ryškesnio bitkoino atšokimo rinkoje. Straipsnyje nurodoma, kad bitkoinas per savaitę buvo pakilęs daugiau nei 25 proc., o ketvirtadienį siekė apie 79 700 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, tai yra maždaug 73 300 eurų, ir per parą buvo ūgtelėjęs apie 1,5 proc.

    Tuo pat metu auksas, remiantis publikacijoje pateiktais skaičiais, buvo pakilęs virš 4 600 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių už unciją, tai yra apie 4 200 eurų. Tokia dinamika parodo, kad investuotojai vienu metu ieško tiek tradicinių, tiek alternatyvių vertės saugojimo priemonių.

    DI ir kriptovaliutos: pradžia gali būti nuo stabiliųjų monetų

    Konferencijoje CZ palietė ir DI temą, teigdamas, kad DI ir kriptovaliutų integracija greičiausiai prasidės nuo stabiliųjų monetų. Jo argumentas paprastas: jei sistema jau priima stabilų skaitmeninį atsiskaitymo vienetą, vėliau pridėti bitkoiną tampa gerokai lengviau.

    „Manau, kad tai greičiausiai prasidės nuo stabiliųjų monetų. Kai jau gali priimti stabilias monetas, pridėti bitkoiną bus labai paprasta“, – sakė Changpeng Zhao.

    Pasak CZ, DI pirmiau įsitvirtins prekyboje nei kasdieniuose mokėjimuose. Jis aiškino, kad prekyboje kritiškai svarbi itin greita informacijos analizė ir sprendimų vykdymas, o vartotojai kasdienius mokėjimus ir šiandien gana patogiai atlieka kortelėmis bei įprastais bankiniais kanalais.

    „Reikia labai greitai surinkti didžiulius informacijos kiekius, žaibiškai reaguoti į naujienas ir analizuoti grafikus. Nesvarbu, kaip prekiauji, DI gali padidinti efektyvumą dešimteriopai“, – sakė Changpeng Zhao.

  • Briuselio „Motion“ pritraukė 1,7 mln. eurų: žada spartinti humanoidinių robotų diegimą Europoje

    Briuselio „Motion“ pritraukė 1,7 mln. eurų: žada spartinti humanoidinių robotų diegimą Europoje

    Briuselyje įsikūręs startuolis „Motion“ pranešė pritraukęs 1,7 mln. eurų išankstinę (pre-seed) investiciją, kurią vedė fondas „Extantia Capital“, o taip pat prisidėjo „Norrsken Evolve“. Bendrovė save pristato kaip platformą, siekiančią palengvinti humanoidinių robotų diegimą Europos pramonėje.

    Pasak „Motion“, gautos lėšos bus skirtos penkis jau vykdomus pilotinius projektus su Belgijos pramonės, sandėliavimo ir logistikos įmonėmis perkelti į pilną gamybinį režimą. Įmonė taip pat planuoja plėsti komandą ir didinti robotų parką, pirmiausia Beniliukso šalyse.

    Kas yra Humanoids-as-a-Service?

    „Motion“ veikia pagal Humanoids-as-a-Service modelį: gamintojams siūloma DI paremta platforma, leidžianti įdiegti ir valdyti humanoidinius robotus neturint vidinės robotikos komandos. Klientams tai pateikiama kaip viena mėnesinė įmoka be didelių pradinių investicijų.

    Bendrovė teigia, kad į šią įmoką įeina visi diegimui būtini elementai: duomenų surinkimas, roboto parinkimas, užduočių apmokymas, IT integracijos darbai, parko valdymas, finansavimas, draudimas, atitikties užtikrinimas ir priežiūra.

    „Europa turi robotų diegimo problemą: diegimas stringa dėl finansavimo, rizikos ir atitikties dar gerokai anksčiau nei dėl technologijų. Todėl viską, kas stovi tarp gamyklos ir pirmojo humanoido, paverčiame viena nuspėjama mėnesine įmoka. Samdyti robotą turėtų būti taip pat paprasta kaip samdyti žmogų“, – sakė „Motion“ įkūrėjas ir vadovas Alexanderis Stevensas.

    Ką robotai daro gamyklose

    „Motion“ nurodo, kad jų diegiami humanoidai apmokomi atlikti pasikartojančias užduotis, kurios dažniausiai tampa „siaurąja vieta“ gamybos ir logistikos procesuose. Tarp pavyzdžių minimas prekių krovimas į dėžes, pakuočių formavimas ir komponentų dėjimas ant konvejerių dirbant greta žmonių.

    Įmonė pabrėžia, kad lauko diegimo inžinieriai klientą lydi nuo idėjos iki realiai veikiančio proceso, o vėliau užtikrina parko valdymą, draudimą ir finansavimo sprendinius. Mokesčiai, pasak „Motion“, pritaikomi pagal robotų skaičių, kai gamyba plečiasi arba mažėja.

    Kur slypi esminiai skirtumai

    „Motion“ teigia, kad yra nepriklausoma nuo konkretaus gamintojo, todėl gali parinkti robotą pagal užduoties reikalavimus, o ne pagal vieno tiekėjo galimybes. Toks požiūris teoriškai leidžia greičiau rasti tinkamiausią sprendimą skirtingoms veikloms nuo sandėlių iki gamyklų.

    Kitas akcentas yra duomenų ir saugumo klausimai: bendrovė tvirtina, kad kiekvieno kliento duomenys išlieka kliento nuosavybe, o sprendimai veikia europiniame programinės įrangos sluoksnyje. „Motion“ taip pat nurodo, kad kibernetinio saugumo priemonės integruojamos į kiekvieną diegimą.

    Investuotojai šią kryptį sieja su platesnėmis Europos pramonės problemomis: kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu, prarandamomis kompetencijomis ir poreikiu efektyvinti gamybą. Startuolis tikina, kad per 12 mėnesių sieks diegti šimtus robotų įvairiose Europos šalyse.

  • „BlackRock“ atstovas: bitcoin ilgainiui labiau panašus į saugų prieglobstį nei rizikingą turtą

    „BlackRock“ atstovas: bitcoin ilgainiui labiau panašus į saugų prieglobstį nei rizikingą turtą

    „BlackRock“ skaitmeninio turto padalinio vadovas Robbie Mitchnick teigia, kad pastarasis bitkoino brangimas sustiprino jo, kaip portfelio diversifikatoriaus, argumentą. Jo vertinimu, rinkai konsoliduojantis ties maždaug 80 000 JAV dolerių riba, ilgalaikėje perspektyvoje verta labiau akcentuoti bitkoino „rizikos mažinimo“ istoriją.

    Mitchnick aiškino, kad trumpuoju laikotarpiu bitkoinas gali elgtis kaip rizikingas aktyvas dėl didelio kainos svyravimo, naujumo efekto ir spekuliacinės prekybos, įskaitant svertą. Vis dėlto, pasak jo, esminiai bitkoino grąžos ir rizikos veiksniai nebūtinai sutampa su akcijų ar kitų tradicinių finansų instrumentų dinamika.

    „Pastarosiomis savaitėmis į pirmą planą sugrįžo mintis, kad bitkoinas gali veikti kaip rizikos mažinimo priemonė. Ilguoju laikotarpiu būtent tai yra pasakojimas, į kurį verta statyti“, – sakė Robbie Mitchnick.

    Jis pabrėžė, kad taip šį turtą neretai vertina ir ilgalaikiai instituciniai investuotojai, su kuriais dirba „BlackRock“. Mitchnick bitkoiną apibūdino kaip globaliai ribotą, decentralizuotą ir kaip alternatyvą besiformuojančiam piniginiam modeliui, o pastarojo meto aukso bei bitkoino stiprėjimą akcijoms patiriant spaudimą siejo su šia logika.

    Rinkoje svarbus vaidmuo tenka ir biržoje prekiaujamiems fondams, kurie investuoja į bitkoiną. „BlackRock“ valdoma „iShares Bitcoin Trust“ (IBIT) yra didžiausias neatidėliotinas bitkoino ETF pagal valdomą turtą, o jo mastas dažnai įvardijamas kaip vienas iš institucinio susidomėjimo indikatorių.

    Bitkoino kaina pastaruoju metu buvo staigiai atšokusi nuo maždaug 60 000 JAV dolerių zonos ir trumpam buvo peržengusi 81 000 JAV dolerių lygį. Pasak Mitchnick, investuotojų nerimas dėl augančios valstybių skolos ir deficito temų niekur nedingsta, o joms sugrįžus į antraštes dažniau laimi tokie aktyvai kaip auksas ir bitkoinas.

    Šią kryptį papildo ir platesnės rinkos tendencijos: dalis analitikų pažymi stiprėjančius grynuosius įplaukimus į neatidėliotinus bitkoino ETF, kurie gali prisidėti prie paklausos stabilizavimo. Kartu pabrėžiama, kad vadinamoji manijos fazė, būdinga vėlyvam bulių ciklo etapui, dar gali būti nepasiekta, todėl svyravimai išlieka tikėtini.

    Trumpuoju laikotarpiu rinkos dalyviai dažnai stebi 80 000–83 000 JAV dolerių zoną kaip svarbų techninį intervalą. Jei kainai nepavyktų išsilaikyti aukščiau, dėmesys galėtų persikelti į žemesnius palaikymo lygius, o tolesnį toną diktuotų palūkanų normų lūkesčiai, JAV dolerio kryptis ir institucinė paklausa.

    Mitchnick taip pat atkreipė dėmesį, kad reguliavimo pokyčiai, jo manymu, bitkoinui yra mažiau kritiški nei platesnei kriptoturto rinkai. Vis dėlto rinkos nuotaikos dėl reguliavimo aiškumo dažnai vertinamos kaip galimas papildomas teigiamas veiksnys, o ne tai, į ką investuotojai jau būtų pilnai „įskaičiavę“ baziniuose scenarijuose.

    Investuotojams tai reiškia, kad bitkoino vaidmuo portfelyje vis dažniau aptariamas ne tik kaip spekuliacinė pozicija, bet ir kaip galimas apsidraudimo nuo makroekonominių rizikų instrumentas. Tačiau dėl išskirtinio kintamumo ir cikliškumo sprendimai paprastai priimami vertinant rizikos toleranciją ir laiko horizontą.

  • „VitalFluid“ pritraukė 17,2 mln. eurų: „žaibas dėžutėje“ žada mažinti fungicidų poreikį

    „VitalFluid“ pritraukė 17,2 mln. eurų: „žaibas dėžutėje“ žada mažinti fungicidų poreikį

    Eindhovene įsikūręs žemės ūkio technologijų startuolis „VitalFluid“ pritraukė 17,2 mln. eurų investiciją, kurią ketina skirti sparčiau diegti tvaresnę augalų apsaugą. Bendrovė kuria vietoje pagaminamą plazma aktyvintą vandenį, kuris, jos teigimu, gali padėti mažinti cheminių fungicidų naudojimą ir išvengti likučių derliuje.

    Finansavimo etapą bendrai vedė Invest-NL ir Alder Tree Investments, prie jo prisidėjo ir ankstesni akcininkai, tarp jų Horticoop, Brabantse Ontwikkelings Maatschappij (BOM), Future Food Fund, Graduate Ventures, Innovation Industries, VDL Groep bei Goeie Grutten Impact Fonds. Į paketą taip pat įtrauktas 2,7 mln. eurų RVO inovacijų kreditas, o Invest-NL šiame etape investavo 4 mln. eurų.

    „Ši investicija patvirtina mūsų technologijos potencialą iš esmės prisidėti prie tvaresnės ir ateičiai atsparesnės maisto sistemos“, – sakė „VitalFluid“ vadovas Erikas Hertelis.

    „VitalFluid“ įkurta 2014 metais, o jos ištakos siejamos su Eindhoveno technologijos universitetu. Bendrovė vysto plazma aktyvinto vandens sprendimus, kurie gali būti naudojami kaip alternatyva daliai pesticidų ir kai kurioms trąšų funkcijoms, priklausomai nuo auginimo sistemos ir konkrečių ligų spaudimo.

    Kodėl ieškoma alternatyvų chemijai?

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja dvi kryptys, kurios stumia rinką ieškoti naujų augalų apsaugos priemonių: griežtėjantis reguliavimas ir didėjantis patogenų atsparumas veikliosioms medžiagoms. Kartu auga visuomenės ir prekybos tinklų spaudimas mažinti rizikas biologinei įvairovei, vandens kokybei ir maisto likučiams.

    Tokioje aplinkoje ūkiams svarbu ne tik „žalesnės“ priemonės, bet ir tai, ar jos dera su kasdiene praktika: ar sprendimas lengvai integruojamas, ar nesukelia papildomų logistinių kaštų, ar užtikrina stabilų rezultatą skirtingomis oro sąlygomis. Todėl vis daugiau dėmesio skiriama technologijoms, leidžiančioms sprendimus gaminti ūkyje arba šiltnamyje, be sudėtingų tiekimo grandinių.

    Kaip veikia plazma aktyvintas vanduo?

    Bendrovė savo technologiją apibūdina kaip „žaibą dėžutėje“: naudojant vandenį, orą ir elektrą sukuriamas plazma aktyvintas vanduo. Natūraliai panašus procesas vyksta audros metu, kai žaibo iškrova keičia atmosferos ir vandens cheminę sudėtį, tačiau „VitalFluid“ šį principą perkelia į kontroliuojamą, ūkiui pritaikytą įrenginį.

    „VitalFluid“ teigia, kad jos įranga leidžia išskirti ir stabilizuoti reaktyviuosius azoto ir deguonies komponentus plazma aktyvintame vandenyje. Pasak bendrovės, būtent šie komponentai padeda augalams apsisaugoti nuo grybelinių ligų, o sprendimo pranašumas – nepaliekami kenksmingi likučiai.

    Įmonė pabrėžia, kad plazma aktyvinto vandens gamyba vietoje gali būti patraukli šiltnamiams ir intensyvioms uogų bei vaisių auginimo sistemoms, kur svarbus tiek ligų valdymas, tiek likučių kontrolė. Vis dėlto reali nauda ūkiui priklauso nuo to, ar sprendimas tampa ekonomiškai konkurencingas, ar veikia masteliu ir ar sumažina bendrą cheminių priemonių poreikį, o ne tik papildo esamą schemą.

    Pirmieji diegimai ir plėtros planai

    „VitalFluid“ skelbia, kad jos sprendimas jau komerciškai pritaikytas Jungtinėje Karalystėje, o technologija panaudota daugiau nei 100 hektarų komercinės braškių produkcijos plotuose. Bendrovė tai vertina kaip perėjimą nuo bandymų prie didesnio masto diegimo, kuris paprastai yra kritinis etapas agrotechnologijų startuoliams.

    Gautas kapitalas bus naudojamas spartinti komercinį augimą Jungtinėje Karalystėje, pradėti plėtrą Jungtinių Amerikos Valstijų rinkoje ir didinti diegimą kitose kultūrose, įskaitant braškes, obuolius ir vynuoges. Anksčiau, 2024 metų balandį, įmonė buvo pranešusi apie 5 mln. eurų finansavimą, skirtą greitesniam produkto įvedimui į rinką.

    „VitalFluid“ atvejis atspindi platesnę tendenciją, kai investuotojai ieško technologijų, galinčių suteikti ūkiams apčiuopiamą rezultatą čia ir dabar: mažesnį cheminių priemonių naudojimą, paprastesnį atitikimą reguliaciniams reikalavimams ir stabilesnę derliaus kokybę. Jei plazma aktyvintas vanduo pasiteisins skirtinguose regionuose ir kultūrose, ši kryptis gali tapti svarbia augalų apsaugos rinkos dalimi.

  • Moonwell stabdo naują skolinimąsi Base tinkle: po MAMO rinkos incidento įtariamas 8 mln. eurų nuostolis

    Moonwell stabdo naują skolinimąsi Base tinkle: po MAMO rinkos incidento įtariamas 8 mln. eurų nuostolis

    Decentralizuoto skolinimo protokolas Moonwell tiria incidentą, palietusį MAMO Core Market rinką Base tinkle. Įtarimus dėl kelių milijonų eurų vertės išnaudojimo viešai iškėlė blokų grandinės saugumo bendrovės CertiK ir PeckShield.

    Reaguodamas į situaciją, Moonwell ėmėsi skubių ribojimų, kurie iš esmės sustabdė naują skolinimąsi Base tinkle veikiančiose pagrindinėse rinkose. Tai įprasta rizikos mažinimo priemonė, kai protokolas siekia pristabdyti galimą žalą, kol aiškinamasi incidento mechanika.

    Kas buvo padaryta nedelsiant

    Moonwell pranešė, kad kaip atsargumo priemonę visų Core Markets Base tinkle skolinimosi limitai sumažinti iki 1 wei, taip užkertant kelią naujoms paskoloms. Papildomai iki 1 wei sumažinti ir MAMO bei WELL pasiūlos limitai, o kiti pasiūlos limitai palikti nepakitę.

    „Kaip atsargumo priemonę visų Core Markets Base tinkle skolinimosi limitai nustatyti ties 1 wei, taip užkertant kelią naujam skolinimuisi ir ribojant galimą tolesnį poveikį“, – pranešė Moonwell.

    Kiek galėjo siekti nuostolis

    PeckShield vertinimu, išnaudojimo metu galėjo būti prarasta apie 8 milijonus eurų. Bendrovė taip pat nurodė, kad lėšos, atrodo, buvo konsoliduotos į stabilios vertės kriptoturtą DAI ir sukauptos viename adresu.

    CertiK pateikė panašų vertinimą ir taip pat skelbė apie maždaug 8 milijonų eurų dydžio žalą. Pasak saugumo analitikų, ataka galėjo būti įvykdyta manipuliuojant santykinai nelikvidaus MAMO žetono užstato kaina, o vėliau pasiskolinant likvidesnį turtą iš susijusios rinkos.

    Kontekstas: DeFi rizika ir spaudimas rinkai

    Toks incidentas dar kartą primena, kad DeFi skolinimo protokolai išlieka jautrūs užstato kainos manipuliacijoms, ypač kai užstatas yra mažo likvidumo žetonas. Tokiais atvejais net trumpalaikis kainos iškreipimas gali leisti pervertinti užstatą ir iš protokolo išsiurbti likvidesnį turtą.

    Po pranešimų apie incidentą rinkoje fiksuotas neigiamas poveikis susijusiems žetonams. Moonwell nurodė, kad apie tolesnius veiksmus ir atnaujinimus informuos, kai tik turės daugiau patvirtintos informacijos.

  • Lozano „Adaptyv Bio“ pritraukė 34,35 mln. eurų: automatizuota laboratorija DI baltymų dizainui

    Lozano „Adaptyv Bio“ pritraukė 34,35 mln. eurų: automatizuota laboratorija DI baltymų dizainui

    Lozanoje įsikūręs biotechnologijų startuolis „Adaptyv Bio“ pritraukė 34,35 mln. eurų A serijos investiciją. Bendrovė kuria automatizuotą „šlapią“ laboratoriją, kuri DI sukurtus baltymų variantus greitai paverčia realiais eksperimentiniais duomenimis.

    Raundui vadovavo „Highland Europe“, o esami investuotojai „Ace Ventures“, „ByFounders“ ir „Y Combinator“ dalyvavo dar kartą. 2024 metais „Adaptyv Bio“ buvo pritraukusi 6,8 mln. eurų pradinę investiciją, o per dvejus metus komanda, bendrovės teigimu, išaugo kelis kartus, o pajamos padidėjo maždaug dešimteriopai.

    „DI palengvino baltymų projektavimą: dabar komandos per popietę gali sugeneruoti tūkstančius kandidatų. Tačiau išsiaiškinti, kurie iš jų veikia, vis dar sunkiausia dalis – tam reikia laboratorijos, o dauguma laboratorijų buvo sukurtos laikams, kai vienam taikiniui buvo testuojama kelios dešimtys, o ne keli tūkstančiai variantų“, – teigė „Ace Ventures“.

    „Adaptyv Bio“ sprendimo esmė – automatizuotas procesas nuo skaitmeninės baltymo sekos iki matavimo rezultatų. DNR sintezę įmonė atlieka savo viduje, baltymus išreiškia be ląstelių, o prisijungimą prie taikinio matuoja paviršiaus plazmonų rezonanso metodu, integruodama kokybės kontrolę.

    Klientai projektus gali pateikti per internetinę platformą arba per programinę sąsają, kad eksperimentus galėtų užsakyti ir automatiniai agentai. Bendrovė nurodo turinti daugiau nei 100 klientų, tarp jų – pažangias DI laboratorijas, didžiąsias farmacijos kompanijas ir DI pagrindu veikiančius vaistų atradimo startuolius.

    Įmonė taip pat pristatė viešą programinę sąsają, kuri, jos teigimu, integruota su keliais biotechnologijų įrankiais ir platformomis. Kartu ji vysto konkursinę aplinką „Proteinbase“, kuri, kaip skelbiama, pritraukė 680 dalyvių ir apie 10 000 baltymų dizainų vienoje konkurencijoje.

    Vienas plačiau aptartų pavyzdžių – bendras bandymas su „Anthropic“, kai 16 taikinių iš viešų dizaino konkursų buvo pateikti „Claude Science“ generuotiems sprendimams, o gautos sekos laboratorijoje testuotos anonimiškai. „Adaptyv Bio“ skelbia, kad buvo išreikšta 95 proc. iš 1 320 dizainų.

    „Iš 1 320 dizainų 354 prisijungė prie taikinio, tad vidutinis sėkmės rodiklis siekė 26,8 proc.; tik vienam taikiniui nepavyko rasti nė vieno prisijungiančio varianto“, – pranešė „Adaptyv Bio“.

    Startuolis tikina, kad tokios validacijos grandinės tampa kritiškai svarbios dėl augančio skirtumo tarp skaitmeninio dizaino greičio ir laboratorinių patikrinimų pajėgumų. Būtent „šlapios“ laboratorijos pralaidumas dažnai tampa kliūtimi, kai DI per trumpą laiką pasiūlo tūkstančius hipotezių.

    Naujas kapitalas bus skirtas dviem kryptims: laboratorijos pajėgumų plėtrai ir sudėtingesniems biologijos uždaviniams. Bendrovė planuoja iki 2026 metų pabaigos maždaug patrigubinti laboratorijos pralaidumą ir tęsti augimą 2027 metais.

    Vertikaliai „Adaptyv Bio“ siekia išplėsti paslaugas už prisijungimo matavimų ribų ir judėti link išvystomumo bei išsamios biofizinės charakterizacijos. Įmonė taip pat mini ambicijas dirbti su naujesnėmis molekulinėmis modalumų kryptimis, o vėliau – su ląstelėmis grįsta funkcine analize.

    Plėtros planuose numatyta ir geografinė plėtra: 2026 metų ketvirtą ketvirtį bendrovė ketina atidaryti laboratoriją ir biurą Londone, lygiagrečiai didindama apimtis Lozanoje. Komandą planuojama auginti nuo 25 iki maždaug 60 darbuotojų, didžiausią dėmesį skiriant gamybai, automatizacijai ir programinei įrangai.

    Ilgalaikė vizija – sukurti itin didelio masto automatizuotą eksperimentinę infrastruktūrą, kad DI galėtų mokytis iš fizinės realybės panašiu tempu, kaip mokosi iš teksto ir skaitmeninių duomenų. Tokia kryptis atliepia platesnę biotechnologijų tendenciją: algoritmų generuojamų kandidatų daugėja, o konkurencinis pranašumas vis dažniau persikelia į greitą, patikimą ir mastelį išlaikančią laboratorinę validaciją.

  • „Chainalysis“ skaičiuoja: 2025 metais apmokestinama kripto veikla pasaulyje viršijo 457 mlrd. eurų

    „Chainalysis“ skaičiuoja: 2025 metais apmokestinama kripto veikla pasaulyje viršijo 457 mlrd. eurų

    Blokų grandinės duomenų analizės bendrovė „Chainalysis“ skelbia, kad 2025 metais pasaulyje fiksuota mažiausiai 457 mlrd. eurų apmokestinamos kriptoturto veiklos. Pasak ataskaitos, didžiausia dalis teko JAV – apie 112,6 mlrd. eurų.

    „Chainalysis“ vertinimas apima kelių didžiųjų tinklų duomenis, tarp jų „Bitcoin“ ir „Ethereum“, taip pat „Solana“, „Tron“, „BNB Smart Chain“ ir „Base“. Skaičiai apima įvairias kategorijas – nuo kapitalo prieaugio iki pajamų iš kasimo, statymo, skolinimo, lošimų ir atsiskaitymų kriptoturtu.

    Regioniniu pjūviu didžiausia apmokestinamos veiklos dalis, anot ataskaitos, teko Šiaurės Amerikai – apie 134,6 mlrd. eurų. Europos Sąjungoje įvardijamas rodiklis siekė apie 125,1 mlrd. eurų, o Rytų Azijoje – apie 54,7 mlrd. eurų.

    Ataskaitoje pateikiami ir palyginimai su kai kurių valstybių viešaisiais finansais, siekiant parodyti mastą. Pavyzdžiui, Portugalijoje apie 2 mlrd. eurų apmokestinamos kripto veiklos prilyginta 201 proc. šalies maždaug 1 mlrd. eurų biudžeto deficitui 2025 metais.

    Nigerijoje, „Chainalysis“ teigimu, apie 4,4 mlrd. eurų apmokestinamos kripto veiklos sudarė 12,3 proc. maždaug 35,5 mlrd. eurų valstybės pajamų. Tokie palyginimai pabrėžia, kad kriptoturto operacijų apimtis kai kuriose rinkose gali būti reikšminga net makroekonominiu lygmeniu.

    Vis dėlto „Chainalysis“ akcentuoja, kad pateiktas 457 mlrd. eurų skaičius yra apatinė riba. Metodika neapima dalies veiklos centralizuotose biržose, kitose blokų grandinėse bei tam tikrų sandorių tipų, todėl realus apmokestinamos veiklos mastas gali būti didesnis.

    Tuo pat metu visame pasaulyje plečiasi kriptoturto mokesčių deklaravimo taisyklės. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos kriptoturto ataskaitų teikimo sistema numato, kad prisijungusiose šalyse paslaugų teikėjai mokesčių administratoriui turės teikti klientų sandorių duomenis.

    Pagal dabartinius planus, informacijos mainai tarp valstybių turėtų startuoti 2027 metais. „Chainalysis“ skaičiuoja, kad šios sistemos apimami įvykiai sudarė apie 14 proc. jų nagrinėtos apmokestinamos veiklos, o likusi dalis siejama su decentralizuotomis biržomis, pervedimais tarp naudotojų, pajamomis grandinėje ir mokėjimais.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad didėjant ataskaitų teikimo prievolei, rinkai svarbiu veiksniu tampa duomenų skaidrumas ir sandorių atsekamumas. Tai gali didinti mokesčių surinkimo efektyvumą, tačiau kartu kelia klausimų dėl privatumo, reguliavimo suderinamumo tarp jurisdikcijų ir praktinio įgyvendinimo decentralizuotoje aplinkoje.

  • „Charles Schwab“ plečia kriptovaliutų prekybą: prie BTC ir ETH prisijungs Solana, Avalanche ir Chainlink

    „Charles Schwab“ plečia kriptovaliutų prekybą: prie BTC ir ETH prisijungs Solana, Avalanche ir Chainlink

    JAV investicijų valdymo bendrovė „Charles Schwab“ pranešė planuojanti išplėsti kriptovaliutų pasiūlą savo platformoje „Schwab Crypto“. Į sąrašą, šalia jau siūlomų bitkoino ir eterio, artimiausiais mėnesiais turėtų būti įtrauktos Solana, Avalanche ir Chainlink.

    Bendrovė akcentuoja, kad plėtra bus vykdoma nuosekliai, orientuojantis į labiau įsitvirtinusius skaitmeninius aktyvus ir klientų paklausą. Tokia kryptis rodo tradicinių brokerių siekį užimti didesnę rinkos dalį, kuri ilgą laiką buvo labiau susijusi su kriptovaliutų biržomis.

    Kas keisis „Schwab Crypto“ klientams

    „Charles Schwab“ nurodo, kad naujieji aktyvai bus prieinami pirkimui ir pardavimui per artimiausius mėnesius. Praktikoje tai reiškia daugiau pasirinkimo klientams, kurie kriptovaliutas nori laikyti ir valdyti šalia kitų investicijų vienoje įprastoje tarpininkavimo aplinkoje.

    Šis sprendimas ypač reikšmingas tuo, kad „Charles Schwab“ iki šiol laikėsi santūresnio požiūrio: pirmiausia įdiegė tiesioginę prekybą dviem didžiausiomis kriptovaliutomis, o tik po to ėmėsi plėtros. Rinkoje tai dažnai vertinama kaip bandymas suderinti inovacijas su rizikos valdymu ir reguliaciniu atsargumu.

    Konkurencija su „Coinbase“ ir „Robinhood“

    Kriptovaliutų prekybos segmentas sparčiai keičiasi: dalis investuotojų nori platesnio monetų pasirinkimo, kurį siūlo tokios platformos kaip „Coinbase“ ar „Robinhood“. Vis dėlto tradiciniai brokeriai turi kitą pranašumą – ilgametį pasitikėjimą, įprastus investavimo įrankius ir galimybę kriptovaliutų pozicijas valdyti kartu su akcijomis, fondais ar obligacijomis.

    „Charles Schwab“ sprendimas pridėti Solana, Avalanche ir Chainlink rodo siekį sumažinti atotrūkį nuo kriptovaliutų rinkos lyderių, tačiau kartu neperžengti ribos, kuri galėtų kelti papildomų reputacinių ar reguliacinių rizikų. Pasirinktos trys kriptovaliutos priskiriamos prie didesnių ir plačiau naudojamų ekosistemų, kurios turi aktyvias bendruomenes ir pritaikymo atvejus.

    Kiek tai kainuos ir kodėl tai svarbu rinkai

    Bendrovė anksčiau yra nurodžiusi, kad prekybai taikomas 75 bazinių punktų mokestis už sandorį. Tai yra svarbus veiksnys investuotojams, lyginantiems, kur prekiauti: kriptovaliutų biržose kainodara gali skirtis, o dalis jų taiko ir papildomus mokesčius už įnešimus, išėmimus ar spredus.

    „Su šia plėtra klientai turės daugiau pasirinkimo formuodami skaitmeninio turto dalį šalia investavimo ir bankininkystės patirties, kurią jie pažįsta ir kuria pasitiki „Schwab““, – sakė „Charles Schwab“ skaitmeninio turto padalinio vadovas Joe Vietri.

    Rinkai tai signalas, kad skaitmeninis turtas vis labiau persikelia į tradicinių finansų infrastruktūrą. Kriptovaliutų projektams patekimas į didelio brokerio pasiūlą gali tapti reikšmingu platinimo kanalu, nes jis atveria kelią platesnei mažmeninių investuotojų auditorijai, kuri dažnai vengia specializuotų kriptovaliutų platformų.

  • ESA skyrė „PLD Space“ 158,9 mln. eurų: ką reiškia Europos „Launcher Challenge“ ir MIURA 5 planai

    ESA kontraktas ir jo tikslas

    Ispanijos kosmoso transporto bendrovė „PLD Space“ gavo 158,9 mln. eurų finansavimą iš Europos kosmoso agentūros (ESA) pagal programą European Launcher Challenge. Ši iniciatyva skirta stiprinti Europos savarankišką, konkurencingą ir atsparesnę prieigą prie kosmoso.

    Kontraktas pasirašytas tuo metu, kai Europoje auga institucinis ir komercinis poreikis patikimiems paleidimams, o geopolitinė įtampa ir tiekimo grandinių rizikos verčia daugiau pajėgumų kurti žemyne. Daugiau vietinių paleidimo paslaugų reiškia mažesnę priklausomybę nuo išorinių tiekėjų ir aiškesnį planavimą palydovų operatoriams.

    Kaip „PLD Space“ augo 2026 metais

    ESA sprendimas sutapo su intensyvia „PLD Space“ plėtros faze: bendrovė 2026 metais pritraukė didelio masto finansavimą ir papildomus instrumentus, orientuotus į gamybos bei infrastruktūros stiprinimą. Tokie resursai paprastai skiriami ne vien prototipams, o perėjimui į nuoseklesnį skrydžių grafiką ir pramoninę gamybą.

    Bendrovė sieja savo strategiją su keliomis lygiagrečiomis kryptimis: technologijų demonstravimu, orbitinių paleidimų pajėgumo įrodymu, raketos parametrų didinimu ir pakartotinio naudojimo elementų diegimu. Visa tai turėtų mažinti vieno paleidimo savikainą ir kelti sistemos patikimumą.

    „ESA pasirinkimas patvirtina kelių metų kryptingai kurtą planą: Europos paleidimo pajėgumą, kurio technologijas, pramonę ir įgyvendinimą valdome patys“, – sakė „PLD Space“ vykdomasis prezidentas Ezequielis Sánchezas.

    MIURA 5 ir kelias į didesnę klasę

    ESA skirta suma apima dvi European Launcher Challenge dalis. Pirmoji kryptis orientuota į komercinės orbitinių paleidimų paslaugos konsolidavimą ir skrydžių tempo didinimą iki 2030 metų, atsižvelgiant į augantį susidomėjimą MIURA 5 raketa.

    Antroji kryptis susijusi su vadinamąja padidinta orbitine galia, kuri numato MIURA 5 patobulinimus didesniam naudingajam kroviniui ir platesniam orbitų spektrui. Kartu numatomi sprendimai, susiję su varomuoju nusileidimu, kaip vienu iš žingsnių pakartotinio naudojimo link.

    „Tai nėra pavienė pergalė: tai disciplinuoto įgyvendinimo kelio dalis nuo MIURA 1 demonstravimo iki MIURA 5 orbitinių pajėgumų ir technologijų perkėlimo į MIURA Next“, – sakė Ezequielis Sánchezas.

    Europos kosmoso rinka: kodėl finansavimas auga

    ESA sprendimas įsilieja į platesnę Europos kosmoso sektoriaus tendenciją, kai investicijos nukreipiamos į palydovų gamybą, ryšį, Žemės stebėseną, variklius ir kosminės žvalgybos sprendimus. Rinką augina tiek komerciniai užsakymai, tiek valstybių siekis turėti daugiau suverenios infrastruktūros.

    Šiame kontekste „PLD Space“ pozicionuojama kaip viena iš privačių bendrovių, kurios turėtų sustiprinti Europos paleidimų ekosistemą. Bendrovė, įkurta 2011 metais ir įsikūrusi Elčėje, plėtoja MIURA raketų šeimą ir LINCE įgulos kapsulės koncepciją, siekdama padengti skirtingų misijų poreikius.