CP v2

Blog

  • Audra paralyžiavo Kazlų Rūdą: meras skelbia ekstremalią situaciją, žmonės liko be elektros

    Kazlų Rūdos savivaldybėje po savaitgalį praūžusios audros paskelbta ekstremali situacija. Savivaldybės meras Mantas Varaška potvarkiu šį sprendimą priėmė rugpjūčio 24 dieną, įvertinus didelę žalą infrastruktūrai ir gyventojų pranešimus.

    Stiprus vėjas išvertė daugybę medžių, vietomis nutraukė elektros laidus ir išvartė elektros stulpus. Dėl sutrikusio elektros tiekimo daliai gyventojų kilo ir antrinės problemos: kai kur strigo vandens tiekimas, o dalis kelių tapo sunkiai pravažiuojami arba visai nepravažiuojami.

    Gyventojai taip pat pranešė apie ryšio sutrikimus, o savivaldybė fiksavo didėjantį kreipimųsi skaičių dėl vandens ir maisto stygiaus atokesnėse vietovėse. Papildomą riziką kėlė gyvenamosiose teritorijose likę nuvirtę medžiai ir nulūžusios šakos, galinčios kelti pavojų žmonių saugumui.

    Pagalba ir prioritetai

    Savivaldybė pirmadienį gyventojams pateikė informaciją, kur kreiptis dėl būtiniausių poreikių, jei pagalbos prireiktų atokiau gyvenantiems asmenims. Akcentuojama, kad pirmiausia siekiama užtikrinti geriamojo vandens prieinamumą, pagalbą dėl maisto bei skubius sveikatos poreikius.

    Prie likvidavimo darbų prisideda specialią įrangą turinčios įstaigos, kurios dalijasi ištekliais: generatoriais, bokšteliais, keltuvais ir kita technika. Prioritetas teikiamas pavojingų medžių ir šakų šalinimui, kelių pravalymui ir kritinių infrastruktūros gedimų šalinimui.

    Kodėl skelbiama ekstremali situacija

    Ekstremalios situacijos režimas leidžia operatyviau koordinuoti institucijų veiksmus ir greičiau pasitelkti papildomas pajėgas. Savivaldybė nurodo, kad taip paprasčiau organizuoti pagalbą valant teritorijas bei pristatant maistą, vandenį ir medicinos priemones į tolimesnes ar sunkiai pasiekiamas gyvenvietes.

    Gyventojai raginami išlikti atsargūs: nesiartinti prie nutrūkusių laidų, nevaikščioti po vietas, kur gali kristi šakos, ir įvertinti, ar namuose turimi žibintuvėliai, įkrauti telefonai, vandens atsargos. Esant būtinybei, patariama kreiptis į savivaldybės nurodytus kontaktus ar skubios pagalbos tarnybas.

  • Sportuojate ir maitinatės sveikai, bet cholesterolis kyla: gydytojas paaiškino, ką daryti

    Padidėjęs cholesterolis dažnai siejamas su riebia mityba ir pasyviu gyvenimo būdu, tačiau praktikoje tai ne visada taip paprasta. Net ir reguliariai sportuojant bei subalansavus racioną, daliai žmonių lipidų rodikliai išlieka per aukšti, o kartais net didėja.

    Tam įtakos turi ne tik kasdieniai įpročiai, bet ir paveldimumas, amžius, hormoniniai pokyčiai bei kitos ligos. Dėl to vien tik „teisingas gyvenimo būdas“ ne visada užtikrina optimalius MTL cholesterolio skaičius, ypač jei rizika širdžiai padidėjusi.

    Kodėl rodikliai gali kilti?

    Viena dažniausių priežasčių yra genetika: organizmas gali natūraliai gaminti daugiau cholesterolio arba lėčiau šalinti MTL daleles iš kraujo. Kai kuriais atvejais nustatoma šeiminė hipercholesterolemija, kai labai aukšti MTL rodikliai pasireiškia nuo jaunų metų ir reikalauja aktyvesnės gydytojo priežiūros.

    Cholesterolio pokyčiai siejami ir su amžiumi, o moterims reikšmingą įtaką gali turėti laikotarpis po menopauzės. Be to, padidėję rodikliai kartais būna susiję su hipotiroze, blogai kontroliuojamu cukriniu diabetu, nutukimu, metaboliniu sindromu ar lėtine inkstų liga.

    Reikšmės turi ir vartojami vaistai, todėl pirmą kartą nustačius ryškesnę dislipidemiją svarbu įvertinti galimas antrines priežastis. Praktikoje tai reiškia, kad gydytojas dažnai peržiūri ne tik mitybą, bet ir bendrą sveikatos būklę bei vartojamus preparatus.

    Kodėl dažnai nejaučiama jokių simptomų?

    Padidėjęs cholesterolis paprastai nesukelia skausmo ar silpnumo, todėl žmogus gali jaustis gerai, nors kraujagyslėse jau vyksta ateroskleroziniai pokyčiai. Šis procesas dažniausiai vystosi lėtai, per daugelį metų.

    Simptomai dažniau pasireiškia ne dėl paties cholesterolio, o dėl pasekmių, kai susiaurėja širdies, galvos smegenų ar kojų arterijos. Tuomet gali atsirasti krūtinės angina, didėti infarkto ar insulto rizika, pasireikšti protarpinis šlubavimas.

    „Padidėję cholesterolio rodikliai nebūtinai reiškia, kad žmogus gyvena nesveikai ar kažką daro netinkamai“, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojas Evaldas Šivickas.

    Kada pakanka mitybos, o kada reikia vaistų?

    Sprendimas dėl gydymo priklauso ne vien nuo konkretaus cholesterolio skaičiaus, bet ir nuo bendros širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Vertinant riziką atsižvelgiama į amžių, kraujospūdį, rūkymą, cukrinį diabetą, inkstų funkciją, šeiminę anamnezę ir tai, ar žmogus jau yra patyręs širdies ir kraujagyslių įvykių.

    Jei žmogus jaunas, bendra rizika maža, o MTL padidėjęs nedaug, dažniausiai pirmiausia rekomenduojami gyvenimo būdo pokyčiai ir pakartotinis lipidų tyrimas po sutarto laikotarpio. Tačiau didelės rizikos pacientams, sergantiems aterosklerozine širdies ir kraujagyslių liga, daliai sergančių cukriniu diabetu ar lėtine inkstų liga, taip pat įtariant šeiminę hipercholesterolemiją, vaistų gali prireikti anksčiau.

    Tais atvejais gydymas parenkamas individualiai, o tikslai priklauso nuo rizikos grupės. Esminė taisyklė paprasta: kuo didesnė bendra rizika, tuo griežtesni siektini MTL tikslai ir tuo svarbesnė nuosekli gydytojo kontrolė.

    „Lipidograma leidžia įvertinti atskiras cholesterolio dalis, o svarbiausias rodiklis dažniausiai yra MTL cholesterolis, kurio perteklius kaupiasi arterijų sienelėse“, – sako E. Šivickas.

    Specialistai primena, kad vien bendro cholesterolio skaičiaus nepakanka. Vertingiausia yra lipidograma, kuri parodo MTL, DTL ir trigliceridus, o rezultatai turi būti vertinami kartu su kitais rizikos veiksniais ir bendru klinikiniu vaizdu.

  • Šiauliai „nurungė“ didmiesčius: ES pinigai tirpsta sparčiausiai, jau dėlioja 2028–2034 planą

    Šiauliai pagal Europos Sąjungos investicijų įgyvendinimo spartą išlieka tarp šalies lyderių. Miestas kartu su Šiaulių regiono savivaldybėmis jau pradėjo pasirengimą kitam 2028–2034 metų ES finansavimo laikotarpiui, kuriame regionams numatoma daugiau sprendimų laisvės.

    Šiaulių regiono plėtros tarybos direktorius Viktoras Strups spaudos konferencijoje pristatė, kaip vyksta dabartinio laikotarpio projektai, kokie rezultatai jau pasiekti ir kokios kryptys ryškėja ateinančiam etapui. Pasak jo, greitas įgyvendinimas tiesiogiai lemia, kiek realių darbų pavyksta padaryti už suplanuotas sumas.

    Pagal 2022–2030 metų regionų plėtros planų įgyvendinimo duomenis, Šiauliuose regioninius projektus vykdantiems rangovams jau išmokėta 25,6 mln. eurų iš miestui numatytų 67 mln. eurų. Tai sudaro 38 proc. suplanuotų lėšų ir yra geriausias rodiklis tarp penkių didžiųjų Lietuvos miestų.

    Šiaulių regionas, lyginant su kitais regionais, taip pat pirmauja pagal įgyvendinimo tempą: projektams jau išmokėta beveik 20 proc. suplanuotų lėšų. Praktikoje tai reiškia, kad sutartys pasirašomos, darbai vyksta, o projektai nepaliekami tik planavimo dokumentuose.

    „Kuo anksčiau projektai įgyvendinami, tuo daugiau infrastruktūros galima sukurti už suplanuotas lėšas, ypač kai statybų ir rangos kainos kyla“, – sakė Viktoras Strups.

    Projektai, kuriuos mato gyventojai

    Tarp Šiauliuose vykdomų projektų minimas Aukštabalio gatvės kvartalo sutvarkymas. Mieste taip pat nuosekliai plečiama ir atnaujinama dviračių takų infrastruktūra, siekiant sujungto ir saugaus tinklo, kuris patogiai vestų į mokyklas, gydymo įstaigas ir kitas kasdienes paslaugas.

    Prie pabaigos artėja futbolo ir regbio maniežo projektas, tęsiamos investicijos į švietimo įstaigų aplinką bei sporto infrastruktūrą. Tokie projektai dažniausiai vertinami ne tik kaip patogumo klausimas, bet ir kaip ilgalaikė priemonė miesto patrauklumui gyventi bei dirbti.

    Ruošiamasi 2028–2034 laikotarpiui

    Kartu jau vyksta pasirengimas 2028–2034 metų ES investicijų laikotarpiui, kuriame planuojama didesnė regionų įtaka sprendimams. Tai reiškia, kad regiono plėtros tarybos turėtų daugiau galimybių dėlioti prioritetus pagal vietos problemas, o ne vien pagal vienodus nacionalinius šablonus.

    Šiaulių regione į šį procesą įsitraukė septynios savivaldybės, seniūnijos, švietimo įstaigos, socialiniai partneriai ir kiti atstovai. Iš viso gauta 211 pasiūlymų ir probleminių sričių paminėjimų, o daugiausia dėmesio skirta socialinei sričiai, aplinkai ir klimato kaitai, kultūrai, turizmui, energetikai bei švietimui ir įgūdžiams.

    Apibendrinus pasiūlymus, išryškėjo keturios pagrindinės kryptys: gyventojų gyvenimo kokybė ir paslaugų prieinamumas, konkurencinga ekonomika ir talentų pritraukimas, tvari ir energetiškai efektyvi infrastruktūra bei regiono pasiekiamumas ir patrauklumas. Šios kryptys paprastai apima vandentvarką, judumo sprendimus, viešąsias erdves, energetinį efektyvumą, socialines paslaugas ir verslo aplinkos gerinimą.

  • Vievyje – 400 žmonių šventė: „Gemma“ globos namai atveria duris ir žada netikėtų akimirkų

    Vievio „Gemma“ globos namai rugpjūčio pabaigoje kviečia į vasaros palydėtuvių šventę „Vasaros spalvos“, kuri, organizatorių teigimu, jau tampa tradicija. Renginyje planuojama sulaukti beveik 400 dalyvių – ne tik senjorų, bet ir jų artimųjų bei šeimos narių.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokios iniciatyvos keičia požiūrį į globos namus: jie gali būti ne vien gyvenamoji vieta, bet ir bendruomenės susitikimų erdvė. Pastaraisiais metais Lietuvoje ryškėja tendencija atverti ilgalaikės globos įstaigas vietos bendruomenėms, skatinant socialinį ryšį ir mažinant atskirtį.

    Šventėje koncertuos Liveta ir Petras Kazlauskai, o senjorų laukia ir kaniterapinių šunų pasirodymas. Kaniterapija vis dažniau taikoma dirbant su vyresnio amžiaus žmonėmis, nes gyvūnų asistuojamos veiklos gali padėti mažinti vienišumo jausmą ir įtampą, skatinti bendravimą.

    Žiniasklaidai renginio metu numatoma galimybė fiksuoti akimirkas ir pabendrauti su senjorais bei Vievio „Gemma“ globos namų atstovais. Tokie susitikimai suteikia progą iš arčiau pamatyti kasdienę globos įstaigų aplinką ir tai, kaip kuriama gyventojų užimtumo bei emocinės gerovės sistema.

    Apie dalyvavimą prašoma pranešti iki rugpjūčio 28 dienos elektroniniu paštu arba telefonu. Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad išankstinė registracija padeda suvaldyti srautus ir užtikrinti sklandžią renginio eigą.

  • Vilnius renka pasaulio miestą kuriančius lyderius: prasidėjo balsavimas dėl prestižinių apdovanojimų

    Vilnius pristatė naują iniciatyvą, kuria siekiama matomai padėkoti užsienio kilmės vilniečiams ir jų kuriamoms idėjoms, prisidedančioms prie miesto augimo. Prasidėjo viešas balsavimas pirmiesiems „Vilnius Is My City Awards“ apdovanojimams, o lemiamą žodį kviečiami tarti visi gyventojai.

    Vilniaus miesto verslo ir turizmo plėtros agentūra „Go Vilnius“ per dvi savaites sulaukė beveik 800 gyventojų pasiūlymų, kas vertas nominacijų. Komisija išrinko po tris finalininkus keturiose kategorijose, apimančiose verslą, kultūrą, gastronomiją ir miesto atstovavimą už Lietuvos ribų.

    Kas patenka į finalą?

    Kategorijoje „Už verslą, kuriantį Vilnių“ išskiriami skirtingi miesto ekonomikos veidai: nuo tarptautiniu mastu žinomos technologijų įmonės iki socialinio verslo ir žaidimų industrijos. Tarp finalininkų minimi „Vinted“, socialinis restoranas „Pirmas blynas“ ir žaidimų kūrėja „Wargaming“.

    Kultūros kategorijoje akcentuojamos iniciatyvos, kurios padeda atvykusiems žmonėms įsilieti į miesto gyvenimą ir kuria tarpkultūrinį dialogą. Čia tarp nominantų įvardijama „SPEAK Lithuania“, taip pat tarptautinio choro „The Garfunkels – International Choir of Vilnius“ įkūrėjas ir dirigentas Matthieu Bruyndonckx bei ESN VILNIUS TECH bendruomenę telkianti Hatice Kübra Kaya.

    „Kiekvienas į finalą patekęs nominantas įrodo, kad Vilnius yra vieta, kurioje idėjos randa namus. Užsienio talentai ir verslai tampa neatsiejama mūsų miesto tapatybės dalimi“, – sakė „Go Vilnius“ Užsienio talentų skyriaus vadovė Indrė Laučienė.

    Gastronomija ir miesto ambasadoriai

    Kategorijoje „Už skanų Vilnių“ ryškėja sostinės gastronomijos tarptautiškumas ir tvarumo kryptys: minimas Nielsas Peteris Pretzmannas su „Senatorių pasažu“, virtuvės šefas Gasparas Fernandesas su restoranu „Gaspar’s“ ir someljė Francesco di Marco, prisidedantis prie vyno kultūros edukacijos.

    „Vilniaus ambasadoriaus“ kategorijoje pristatomi žmonės, kurie miestą reprezentuoja per mokslą, kultūrą, kalbą ir verslo ryšius. Tarp nominantų įvardijama meno istorikė Anna Sylwia Czyż, italų kalbos mokytojas Alessandro Sposato ir startuolių ekosistemos ambasadorė Rita Sakus, siejama su „LitBAN“ veikla.

    Kada paaiškės nugalėtojai?

    Nugalėtojus kiekvienoje kategorijoje lems daugiausia gyventojų balsų surinkę finalininkai. Apdovanojimų laureatai bus paskelbti rugsėjo 5 dieną Bernardinų sode vyksiančioje tarptautinės bendruomenės šventėje „Vilnius Is My City“.

    Organizatoriai pabrėžia, kad apdovanojimai yra platesnės krypties dalis, kuria Vilnius siekia stiprinti miesto atvirumą talentams ir tarptautinėms bendruomenėms. Pastaraisiais metais Europos miestai vis dažniau konkuruoja ne tik investicijomis, bet ir gyvenimo kokybe, integracijos priemonėmis bei aiškiu signalu, kad atvykę žmonės yra laukiami ir reikalingi.

  • RRT skelbia naujausius skaičius: ryšys atsigauna, bet šimtai bazinių stočių dar neveikia

    Ryšių reguliavimo tarnyba praneša, kad ryšio situacija Lietuvoje toliau gerėja, tačiau mobiliojo ryšio tinklų atkūrimo darbai dar nesibaigė. Rugpjūčio 25 dieną operatoriai informavo, kad jų tinkluose vis dar neveikia 329 bazinės stotys, kai rugpjūčio 24 dieną neveikė 516.

    Pagal naujausius duomenis, daugiausia sutrikimų fiksuojama „Telia“ tinkle, kur neveikia 134 bazinės stotys. „Tele2“ tinkle neveikia 99, o „Bitės“ tinkle – 96 bazinės stotys, todėl dalyje vietovių ryšio kokybė gali išlikti prastesnė.

    „Matome nuoseklų situacijos gerėjimą ir mažėjantį neveikiančių bazinių stočių skaičių. Operatoriai tęsia infrastruktūros atkūrimo darbus, todėl situacija išlieka dinamiška ir gali keistis“, – sakė RRT tarybos narys Darius Kuliešius.

    Ne tik bazinės stotys

    RRT pabrėžia, kad mobiliojo ryšio paslaugų veikimas priklauso ne vien nuo bazinių stočių. Ne mažiau svarbūs yra elektros energijos tiekimas ir duomenų perdavimo jungtys, todėl net ir atstačius bazinės stoties darbą ryšys gali neatsinaujinti iš karto.

    Skirtingose vietovėse paslaugų atkūrimo trukmę dažnai lemia būtent ryšio ir elektros infrastruktūros grandinė, kurios dalys priklauso skirtingiems operatoriams. Dėl to, RRT vertinimu, itin svarbus koordinuotas bendradarbiavimas, kad paslaugos vartotojams būtų grąžintos kuo greičiau.

    „Vertindami situaciją matome, kad dalį sutrikimų lemia ne tik bazinių stočių veikla, bet ir duomenų perdavimo tinklai bei elektros energijos tiekimas. Todėl itin svarbus visų infrastruktūros operatorių bendradarbiavimas“, – pažymėjo D. Kuliešius.

    Atsparumas ir investicijos

    RRT primena, kad 2026 metais liepos mėnesį patvirtinti nauji reikalavimai ryšio paslaugų teikėjams, kuriais siekiama stiprinti tinklų atsparumą ir pagerinti pasirengimą didelio masto sutrikimams. Tikslas – kad panašiose situacijose ryšio atstatymas vyktų greičiau, o kritinė infrastruktūra būtų atsparesnė.

    Anot RRT, numatytoms priemonėms įgyvendinti operatoriams gali prireikti apie 39 mln. eurų investicijų. Taip pat akcentuojama, kad papildomų dažnių aukcionai suteikia galimybių gerinti ryšio kokybę ir padengiamumą visoje šalyje.

    RRT teigia ir toliau reguliariai skelbianti atnaujinimus apie ryšio situaciją bei atkūrimo procesą. Gyventojams primenama, kad reali situacija konkrečioje vietovėje gali kisti, kol darbai bus pilnai užbaigti.

  • Vilniuje sprendžiamas daugiabučių administratorius: ką privalo žinoti Birutės ir Kalvarijų gatvių gyventojai

    Vilniuje svarstomas bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimas keliems daugiabučiams, esantiems Birutės g. 13, Polocko g. 48 ir Kalvarijų g. 38. Tai sprendimas, kuris tiesiogiai lemia namo priežiūros kokybę, planuojamus darbus ir gyventojų mėnesines išlaidas.

    Pagal galiojančią tvarką administratorius atsako už bendrojo naudojimo objektų valdymą ir priežiūrą: nuo avarijų šalinimo ir privalomų patikrų iki remonto darbų organizavimo bei sąmatų rengimo. Praktikoje tai apima stogo, laiptinių, vamzdynų, elektros ūkio, rūsio patalpų, bendrų konstrukcijų ir kitų namo elementų priežiūrą.

    Kas keičiasi pasirinkus administratorių?

    Gyventojams svarbu suprasti, kad administratoriaus pasirinkimas nėra vien formalumas. Nuo jo priklauso, kaip greitai reaguojama į gedimus, kaip skaidriai pateikiamos ataskaitos, kaip planuojami ilgalaikiai darbai ir ar sprendimai priimami realiai įtraukiant savininkus.

    Administratoriaus darbas taip pat siejasi su namo finansiniu planavimu: kaupiamosios lėšos, remonto prioritetai ir darbų pirkimai turi būti organizuojami taip, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir pagrįstos kainos. Gyventojams aktualu, ar bus pateikiamos aiškios sąmatos ir ar bus sudarytos galimybės palyginti rangovų pasiūlymus.

    Ko gyventojai turėtų paprašyti?

    Renkantis administratorių rekomenduojama įvertinti, kaip bus teikiama informacija gyventojams ir kokiu dažniu bus atsiskaitoma už atliktus darbus. Taip pat svarbu, ar siūlomas aiškus priežiūros planas, numatantis ne tik kasdienius darbus, bet ir ilgalaikę namo būklės gerinimo strategiją.

    Didžiausia praktinė rizika kyla tada, kai sprendimai priimami be pakankamo gyventojų įsitraukimo, o darbai organizuojami neatskleidžiant palyginamųjų kainų ar aiškių pasirinkimo kriterijų. Todėl gyventojams verta iš anksto sutarti dėl komunikacijos kanalų ir dokumentų prieinamumo.

    Tendencijos: daugiau dėmesio skaidrumui

    Pastaraisiais metais daugiabučių administravimo srityje vis daugiau dėmesio skiriama atskaitomybei ir duomenų prieinamumui. Gyventojai vis dažniau tikisi matyti aiškias ataskaitas, periodines namo apžiūras, argumentuotus darbų prioritetus ir iš anksto suplanuotus remonto grafikus.

    Gyventojams taip pat svarbu, kad administravimas būtų orientuotas į realią namo būklę, o ne vien į minimalų gedimų šalinimą. Tai ypač aktualu senesnės statybos pastatuose, kur didžiausią įtaką išlaidoms turi šilumos ūkis, vamzdynų nusidėvėjimas ir stogo bei fasado būklė.

    Jei name kyla klausimų dėl administratoriaus parinkimo ar jo pareigų apimties, savininkams verta prašyti pateikti aiškų administravimo paslaugų aprašą, veiklos ataskaitų pavyzdžius ir numatomų darbų planą. Tokia informacija leidžia sprendimą priimti pagrįstai ir sumažina konfliktų riziką ateityje.

  • Tūkstančiai be elektros Utenos regione: ESO įspėja, kada Zarasų rajone žada atstatyti tiekimą

    Tūkstančiai be elektros Utenos regione: ESO įspėja, kada Zarasų rajone žada atstatyti tiekimą

    Po smarkesnių oro sąlygų Elektros skirstymo operatorius (ESO) skelbia naujausią situaciją dėl elektros tiekimo sutrikimų Utenos regione ir Zarasų rajone. Įmonė nurodo, kad avarijų šalinimo tempą lemia pažeidimų mastas ir tai, kaip greitai brigados pasiekia gedimų vietas.

    Zarasų rajono savivaldybėje šiuo metu fiksuotas 121 elektros tiekimo sutrikimas, o be elektros yra 4 536 klientai. ESO teigia, kad gedimus rajone šalina devynios brigados, dirbančios pagal prioritetus ir rizikos lygį.

    „Pagal šiuo metu turimus duomenis, elektros tiekimo sutrikimų šalinimo darbai Zarasų rajone gali tęstis iki rugpjūčio 28 dienos“, – informuoja ESO.

    ESO atkreipia dėmesį, kad pajėgos tarp savivaldybių perskirstomos pagal situaciją, todėl prognozės gali kisti. Įmonė aiškina, kad pirmiausia tvarkomi gedimai, kurie paveikia didžiausią klientų skaičių, taip pat šalinami pavojų keliantys tinklo pažeidimai.

    Utenos regione šiuo metu fiksuoti 1 102 elektros tiekimo sutrikimai, o be elektros yra 22 712 klientų. Gedimus regione šalina 54 brigados, o darbai organizuojami taip, kad būtų kuo greičiau atstatomas tiekimas pagrindinėms linijoms ir transformatorinėms.

    Visoje Lietuvoje, ESO duomenimis, fiksuoti 8 953 elektros tiekimo sutrikimai, o be elektros yra 92 685 klientai. Gedimus šalina 380 brigadų, dalis jų dirba sustiprintu režimu, kad būtų mažinamas atjungtų vartotojų skaičius.

    Gyventojai, pastebėję naują elektros tiekimo sutrikimą ar pavojingai nutrūkusius laidus, raginami apie tai pranešti ESO nemokamu telefonu 1852 arba užregistruoti gedimą ESO interneto svetainėje. ESO pabrėžia, kad informacija dienos eigoje gali būti atnaujinama, atsižvelgiant į realią situaciją tinkle.

  • Viršuliškėse atidaryta nauja žalia erdvė: šventę perkėlė, bet programa žada staigmenų

    Viršuliškėse atidaryta nauja žalia erdvė: šventę perkėlė, bet programa žada staigmenų

    Viršuliškėse planuota naujos viešosios erdvės atidarymo šventė perkeliama į rugpjūčio 27 dieną 18 valandą. Vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami susitikti žaliojoje erdvėje tarp J. Rutkausko gatvės ir Pilaitės prospekto, netoli Spaudos rūmų.

    Šventės programoje numatytos veiklos, skirtos gamtai pažinti per pojūčius: vyks vaistažolių edukacija ir arbatų degustacija, lankytojai galės stebėti natūralioje pievoje gyvenančius vabzdžius. Mažieji dalyviai bus kviečiami susipažinti su Vilniaus paukščiais ir įsitraukti į muilo burbulų pramogas.

    Renginyje taip pat lauks pramoginis „Rimi“ laimės ratas, kuriame bus galima laimėti skanėstų. Kūrybinėse dirbtuvėse su VšĮ „Neutralus klimatui Vilnius“ dalyviai kurs gamtos motyvais puoštas vėduokles, o atmosferą papildys fleitininkės Dominykos Šeibok muzika.

    Vienu žaismingiausių šventės akcentų taps gamtiškiausios pavardės rinkimai. Organizatoriai kvies dalyvius, kurių pavardėse atsispindi gamtos motyvai, pretenduoti į simbolinį titulą.

    Šventės metu gyventojai bus kviečiami balsuoti už būsimą viešosios erdvės pavadinimą. Tokiu būdu siekiama į sprendimus įtraukti bendruomenę, kuri šia erdve naudosis kasdien, ir stiprinti vietos tapatybę.

    Daugiau kaip hektaro ploto teritorijoje įrengti pėsčiųjų takai, poilsio ir sporto zonos, šunų vedžiojimo erdvė, apšvietimas bei šachmatų stalai. Išskirtiniu akcentu tapo išsaugota šlapynė, per kurią nutiestas medinis lieptas su poilsio vietomis.

    Anksčiau šventė buvo planuota rugpjūčio 25 dieną, tačiau renginio data pakeista į rugpjūčio 27 dieną. Vieta ir pradžios laikas nesikeičia.

  • Panevėžyje brangsta šiluma ir karštas vanduo: nuo rugsėjo – naujos AB „Panevėžio energija“ kainos

    Panevėžyje brangsta šiluma ir karštas vanduo: nuo rugsėjo – naujos AB „Panevėžio energija“ kainos

    Nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos įsigalioja nauji AB „Panevėžio energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos tarifai. Bendrovė skelbia, kad šilumos kaina už suvartotą kiekį sieks 7,59 ct/kWh be pridėtinės vertės mokesčio.

    Taikant 21 proc. PVM, galutinė kaina vartotojams sudarys 9,18 ct/kWh. Šis tarifas bus taikomas visiems bendrovės aptarnaujamiems vartotojams, atsiskaitantiems už centralizuotai tiekiamą šilumą pagal suvartojimą.

    „Nuo rugsėjo 1 dienos nustatyta centralizuotai tiekiamos šilumos kaina sudaro 7,59 ct/kWh be PVM, o su 21 proc. PVM vartotojams – 9,18 ct/kWh“, – skelbiama AB „Panevėžio energija“ informacijoje.

    Gyventojams, naudojantiems centralizuotai ruošiamą karštą vandenį, taip pat numatyti pokyčiai. Įvertinus šilumos kainą ir padidėjusius geriamojo vandens bei nuotekų tvarkymo įkainius Zarasų mieste ir rajone, karštas vanduo kainuos 9,91 euro už kubinį metrą su 21 proc. PVM.

    Praktikoje tai reiškia, kad galutinę karšto vandens kainą lemia ne vien šilumos tarifas, bet ir vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugų dalis, kuri skirtingose savivaldybėse gali kisti. Dėl to karšto vandens kaina gali augti net ir tuomet, kai šilumos dedamoji keičiasi nedaug.

    Centralizuoto šildymo kainos Lietuvoje paprastai svyruoja priklausomai nuo kuro struktūros, šilumos gamybos efektyvumo ir reguliuojamų dedamųjų. Vartotojams patariama sekti sąskaitas, o išaugus išlaidoms įvertinti būsto šilumos vartojimo mažinimo galimybes, pavyzdžiui, šilumos punkto balansavimą ar pastato modernizavimą.