Blog

„Psichiškai pasyvios“ veiklos, pavyzdžiui, televizoriaus žiūrėjimas, gali didinti demencijos riziką, o protinę veiklą skatinantys užsiėmimai – turėti apsauginį poveikį.

Apie tai skelbiama remiantis tyrimu, publikuotu leidinyje „American Journal of Preventive Medicine“.

Tyrimo metu mokslininkai beveik 20 metų stebėjo daugiau nei 20 tūkst. suaugusiųjų Švedijoje. Dalyviai nurodė, kaip leidžia laiką sėdėdami, o šie duomenys vėliau buvo palyginti su demencijos atvejais.

Rezultatai parodė, kad esminę reikšmę turi ne pats sėdėjimas, o tai, kokia veikla užsiimama. Pasyvūs užsiėmimai, tokie kaip televizoriaus žiūrėjimas, buvo siejami su didesne kognityvinių sutrikimų rizika. Tuo metu protą aktyvinančios veiklos – skaitymas, mokymasis, galvosūkių sprendimas ar kūrybiniai pomėgiai – buvo susijusios su mažesne demencijos rizika.

Skaičiuojama, kad pakeitus vos vieną pasyvaus laiko valandą per dieną intelektine veikla, demencijos rizika gali sumažėti maždaug 7 proc. Dar didesnis poveikis fiksuojamas derinant protinę ir fizinę veiklą – tuomet rizika gali mažėti iki 11 proc.

Ekspertai aiškina, kad smegenims reikalinga nuolatinė stimuliacija, padedanti palaikyti neuroninius ryšius ir vadinamąjį kognityvinį rezervą. Tuo tarpu ilgas pasyvus turinio vartojimas gali neigiamai veikti kraujotaką ir miego kokybę.

Taigi net nedideli kasdieniai pokyčiai – pavyzdžiui, vietoje be tikslo žiūrimo televizoriaus pasirinktas skaitymas ar mokymasis – gali turėti ilgalaikį teigiamą poveikį smegenų sveikatai.

Silpnėjantis regėjimas ir įvairūs akių negalavimai gali kelti nemalonų diskomfortą. Vis dėlto akių sveikatą galima stiprinti ir be vaistų – tam praverčia kompleksinis požiūris. Subalansuota mityba, paprasti pratimai akims bei sveiki kasdieniai įpročiai padeda išsaugoti gerą regėjimo aštrumą net ir vyresniame amžiuje.

Regėjimo problemos. Iliustracinė nuotrauka

Specialistai išskiria kelias priemones, kurios gali padėti gerinti regėjimą be medikamentų.

Vitaminas A. Morkos, špinatai ir brokoliai padeda palaikyti tinklainės būklę ir mažina akių sausumo riziką.

Omega-3 riebalų rūgštys. Žuvis (lašiša, sardinės), linų sėmenys ir graikiniai riešutai siejami su mažesne geltonosios dėmės degeneracijos rizika.

Vitaminai C ir E. Citrusiniai vaisiai, uogos, migdolai bei saulėgrąžų sėklos padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso.

Cinkas. Moliūgų sėklose ir ankštiniuose produktuose esantis cinkas prisideda prie tinklainės sveikatos palaikymo.

Fokusavimas skirtingais atstumais. Kelias sekundes žiūrėkite į arti esantį objektą, tuomet perkelkite žvilgsnį į tolį – taip treniruojama akomodacija.

„Palmingo“ metodas. Kelias minutes pridengus akis šiltomis delnomis galima sumažinti įtampą ir pailsinti akis.

Akių judesiai. Sukamieji judesiai, žvilgsnis aukštyn–žemyn bei į kairę–dešinę gerina akių raumenų lankstumą.

Laiko prie ekranų ribojimas. Rekomenduojama taikyti 20–20–20 taisyklę: kas 20 minučių 20 sekundžių pažiūrėti į objektą, esantį maždaug už 6 metrų.

Reguliarūs pasivaikščiojimai gryname ore. Natūrali dienos šviesa prisideda prie normalios akių funkcijos palaikymo.

Kokybiškas miegas. Pakankamas poilsis padeda atsistatyti audiniams ir mažina akių nuovargį.

Apsauga nuo ultravioletinių spindulių. Saulės akiniai su kokybiškais lęšiais gali padėti apsaugoti tinklainę nuo žalingo UV poveikio.

Taip pat pabrėžiama, kad reguliarus fizinis aktyvumas gerina kraujotaką, todėl akys geriau aprūpinamos deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Tai gali sumažinti glaukomos ir kitų lėtinių susirgimų riziką.

Prastai regėjimą veikia ir stresas – jis gali sukelti raumenų spazmus bei akių nuovargį. Įtampą mažinti padeda joga, meditacija ir kvėpavimo pratimai, kurie kartu prisideda ir prie bendros savijautos gerinimo.

Primename, kad portalas „Komentarai“ anksčiau rašė apie akims naudingus produktus.

Daugelis žmonių neturi aiškaus supratimo, kokie gali būti kraujo vėžio simptomai, todėl ne visada žino, kada vertėtų kreiptis į gydytoją. Kraujo vėžys apima kelias ligas, įskaitant leukemiją, limfomą ir daugybinę mielomą. Leukemija – tai baltųjų kraujo kūnelių vėžys, besivystantis kaulų čiulpuose, limfoma pažeidžia limfinę sistemą, o daugybinė mieloma taip pat prasideda kaulų čiulpuose ir paveikia plazmines ląsteles.

Nuotrauka: iš atvirų šaltinių

Pastaraisiais metais šios ligos atvejų fiksuojama vis daugiau. Teigiama, kad kraujo vėžys kasmet nusineša daugiau gyvybių nei krūties ar prostatos vėžys, tačiau visuomenėje vis dar trūksta žinių apie problemos mastą. Pasak onkologų, kasmet visame pasaulyje diagnozuojami milijonai kraujo vėžio atvejų, tačiau dėl vėlyvo nustatymo prognozės neretai išlieka prastos.

Skaičiuojama, kad apie 30 proc. kraujo vėžio atvejų nustatoma tik tuomet, kai žmogus skubiai hospitalizuojamas, o tai smarkiai sumažina išgyvenimo tikimybę. Jei liga aptinkama anksti, kai pacientą įvertina šeimos gydytojas, penkerių metų išgyvenamumas gali siekti 77 proc., o nustačius vėlai – apie 40 proc. Tai rodo, kad informuotumas apie kraujo vėžį išlieka nepakankamas, o dalis žmonių tiesiog nežino, kada būtina ieškoti pagalbos.

Ankstyvieji kraujo vėžio požymiai dažnai būna neryškūs ir nespecifiniai, todėl diagnozę nustatyti sudėtinga. Dažniausiai minimi simptomai: nepaaiškinamas svorio kritimas, lėtinis nuovargis, dažnas mėlynių atsiradimas, patinimai ar padidėję limfmazgiai, gausus prakaitavimas, pakilusi temperatūra, dusulys, nuolatinės arba pasikartojančios infekcijos, odos blyškumas, bėrimai ir niežulys.

Negydomas kraujo vėžys gali progresuoti ir sukelti rimtų komplikacijų. Netinkamai funkcionuojančios kraujo ląstelės užpildo kaulų čiulpus ir limfagysles, todėl gali atsirasti kaulų skausmas, ryškėti mažakraujystė, stiprėti dusulys, pasireikšti krūtinės skausmas, silpnėti imuninė sistema. Dėl to didėja infekcijų, plaučių uždegimo ir sepsio rizika. Sunkiais atvejais liga gali paveikti ir smegenis – tuomet galimi galvos skausmai bei traukuliai.

Daugelis žmonių kartais nori ko nors saldaus, o šokoladas dažnai tampa lengviausiu pasirinkimu. Vis dėlto kyla klausimas – ar šokoladą protinga valgyti kasdien, žvelgiant iš mitybos pusės?

Renkantis tarp pieninio ir juodojo šokolado, dažniausiai patariama pirmenybę teikti juodajam. Jame paprastai būna mažiau pridėtinio cukraus ir daugiau naudingų medžiagų, įskaitant antioksidantus.

Nors abu šokolado tipai gaminami iš kakavos, juodasis šokoladas dažniausiai yra mažiau apdorotas, todėl gali būti palankesnis sveikatai. Jis dažnai visai neturi karvės pieno arba jo būna labai mažai, o cukraus, palyginti su pieniniu šokoladu, – mažiau.

Juodasis šokoladas laikomas vienu palankiausių pasirinkimų tiems, kurie nori saldumynų, bet kartu siekia gauti ir vertingų maistinių medžiagų. Svarbus rodiklis – kakavos sausųjų medžiagų kiekis: kai jis siekia bent 50 proc., šokolade paprastai būna didesnė antioksidantų koncentracija ir mažiau cukraus.

Dietologė Sherry Gau rekomenduoja rinktis juodąjį šokoladą, kuriame kakavos sausųjų medžiagų yra ne mažiau kaip 70 proc.

Dėl didelio antioksidantų, pavyzdžiui, flavanolių, kiekio juodasis šokoladas siejamas su širdžiai palankiu poveikiu. 2024 metų tyrimai parodė, kad vyrai bėgikai, dvi savaites kasdien vartoję po 50 gramų juodojo šokolado, pasižymėjo geresniais arterinio kraujospūdžio rodikliais ir geresne arterijų funkcija.

Kai kurie mokslininkai juodąjį šokoladą netgi priskiria funkciniams maisto produktams, kurie teoriškai gali mažinti tam tikrų ligų, pavyzdžiui, Alzheimerio ligos ar vėžio, riziką. Pasak dietologės, apie 30 gramų juodojo šokolado per dieną gali turėti teigiamos įtakos sveikatai, ypač jei juo pakeičiami kiti saldumynai.

Vis dėlto pabrėžiama, kad net ir juodąjį šokoladą svarbu vartoti saikingai. Porcijas reikėtų kontroliuoti ir šį produktą derinti su visaverčiais, maistingais patiekalais, kad būtų išvengta per didelio kalorijų ir cukraus kiekio racione.

Kraujas atlieka itin svarbų vaidmenį žmogaus organizme: jis perneša deguonį, maistines medžiagas ir hormonus į visus organus. Kai organizmas patiria didesnį toksinų krūvį, tai gali pasireikšti nuovargiu, odos problemomis, galvos skausmais ar silpnesniu imunitetu.

Natūralūs organizmo „apsivalymo“ būdai padeda palaikyti kepenų, inkstų ir limfinės sistemos veiklą nenaudojant medikamentų. Norint padėti organizmui, verta į mitybą įtraukti naudingų produktų, peržiūrėti kasdienius įpročius ir prireikus koreguoti gyvenimo būdą.

Štai kas dažniausiai įvardijama kaip palankūs pasirinkimai:

Česnakas – pasižymi antibakterinėmis savybėmis ir gali padėti kepenims šalinti toksinus.

Žalumynai (špinatai, petražolės, krapai) – gausūs chlorofilo, kuris siejamas su detoksikacijos procesų palaikymu.

Citrusiniai vaisiai – turi vitamino C, kuris prisideda prie imuninės sistemos veiklos ir padeda organizmui kovoti su žalingu poveikiu.

Burokėliai – siejami su kepenų veiklos skatinimu ir kraujotakos gerinimu.

Vanduo – pakankamas skysčių kiekis padeda inkstams efektyviau šalinti apykaitos produktus.

Pienės – tradiciškai vartojamos kepenų ir inkstų veiklai palaikyti.

Dilgėlės – gausios geležies ir neretai siejamos su kraujo sudėties gerinimu.

Imbieras – gali skatinti kraujotaką ir pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis.

Ciberžolė – joje esantis kurkuminas siejamas su uždegimo mažinimu ir detoksikacijos procesų palaikymu.

Žalioji arbata – antioksidantai padeda kovoti su žalingomis medžiagomis ir oksidaciniu stresu.

Ne mažiau svarbūs ir kasdieniai įpročiai:

Fizinis aktyvumas – reguliarus judėjimas skatina kraujotaką ir limfinės sistemos veiklą.

Kokybiškas miegas – poilsis padeda organizmui atsinaujinti ir efektyviau atlikti regeneracijos procesus.

Alkoholio ir rūkymo atsisakymas – šie įpročiai didina kepenų apkrovą ir gali trikdyti natūralius organizmo „valymo“ procesus.

Streso mažinimas – meditacija ir kvėpavimo praktikos gali padėti stabilizuoti savijautą ir hormonų balansą.

Keletas paprastų idėjų, kurias galima pritaikyti kasdien:

Rytą pradėkite nuo stiklinės šilto vandens su citrina.

Į kiekvieną valgymą įtraukite daugiau daržovių ir žalumynų.

Gaminant naudokite prieskonius, pavyzdžiui, ciberžolę ir imbierą.

Gerkite žolelių arbatas, kurios tradiciškai vartojamos kepenų ir inkstų veiklai palaikyti.

Braškės – ne tik gardi uoga, bet ir vertingas organizmui naudingų medžiagų šaltinis. Dėl mažo kaloringumo, vitaminų ir mineralų gausos jos gali tapti svarbia kasdienės mitybos dalimi, padedančia palaikyti gerą savijautą.

Šios uogos siejamos su įvairiomis naudingomis savybėmis. Teigiama, kad braškės gali prisidėti prie cholesterolio mažinimo ir padėti stabilizuoti kraujospūdį. Taip pat jos gali padėti palaikyti normalesnį cukraus kiekį kraujyje, o tai svarbu siekiant mažinti nutukimo ir 2 tipo diabeto riziką.

Braškėse gausu vitamino C – stipraus antioksidanto, svarbaus imunitetui ir odos būklei. Be to, jose yra mangano, folio rūgšties, kalio, taip pat geležies, magnio ir fosforo. Šios medžiagos reikalingos normaliai organizmo veiklai, įskaitant širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemų funkcijas.

Tyrimai rodo, kad reguliarus braškių vartojimas gali mažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Manoma, jog jos gali padėti gerinti „gerojo“ cholesterolio rodiklius, palaikyti stabilesnį kraujospūdį ir daryti įtaką trombocitų funkcijai, taip prisidedant prie trombų susidarymo rizikos mažinimo. Taip pat braškės gali lėtinti cukraus pasisavinimą po angliavandenių gausaus maisto, todėl mažėja staigių insulino šuolių tikimybė.

Vis dėlto braškės tinka ne visiems. Žmonėms, sergantiems lėtinėmis virškinamojo trakto ligomis, pavyzdžiui, gastritu ar opalige, jų reikėtų vartoti atsargiai ir saikingai. Sveikiems žmonėms dažniausiai nurodoma įprasta norma – iki 200 gramų per dieną.

Taip pat svarbu įvertinti alergijų riziką: braškės gali sukelti niežulį, tinimą, o sunkesniais atvejais – ir kvėpavimo sutrikimus. Ypač atsargiai jas reikėtų duoti vaikams, vartoti nėščiosioms bei žmonėms, turintiems skydliaukės funkcijos sutrikimų, nes braškėse gali būti goitrogenų.

Neturint kontraindikacijų, braškės gali būti puikus būdas papildyti mitybą naudingomis medžiagomis ir prisidėti prie geresnės sveikatos. Svarbiausia – saikas, kad būtų išvengta galimų nepageidaujamų reakcijų.

Portalas „Komentarai“ anksčiau rašė, kad dažni peršalimai gali paversti kasdienybę nuolatine kova dėl sveikatos. Kai žmogus serga nuolat, gali atrodyti, kad dienos praeina gydantis, o ne gyvenant visavertį gyvenimą. Aiškindama, kodėl taip nutinka ir kaip stiprinti imunitetą, šeimos gydytoja Neha Vyas iš „Cleveland Clinic“ įvardijo pagrindines priežastis ir pateikė patarimų, kaip gerinti sveikatą.

Dažnos peršalimo ligos gali paversti kasdienybę nuolatine kova dėl sveikatos. Kai žmogus serga vis iš naujo, atrodo, kad gyvenimas sukasi apie vaistus, o ne apie įprastus planus ir veiklas. Norint suprasti, kodėl taip nutinka ir kaip sustiprinti imunitetą, šeimos gydytoja Neha Vyas iš „Cleveland Clinic“ išskiria pagrindines priežastis ir pateikia praktinių patarimų.

Nuotrauka: iš atvirų šaltinių

Imuninė sistema yra sudėtingas mechanizmas, sudarytas iš organų, ląstelių ir kitų komponentų. Ji saugo organizmą nuo mikrobų ir virusų. Kai imunitetas atpažįsta virusą, pradedami gaminti antikūnai – specializuoti baltymai, kurie prisijungia prie viruso ir „pažymi“ jį sunaikinimui.

Specialistės teigimu, dažniausiai pasikartojančias ligas lemia keli pagrindiniai veiksniai.

Stresas gali turėti tiesioginę įtaką organizmo atsparumui. Trumpalaikis stresas kartais net suaktyvina imuninį atsaką, tačiau ilgalaikė įtampa mažina organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis. Be to, nuolatinis stresas siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, depresijos ir kitų rimtų sutrikimų rizika, taip pat gali paaštrinti esamas sveikatos problemas, pavyzdžiui, egzemą ar opas.

Reikšmės turi ir amžius bei gyvenimo būdas. Senstant imuninė sistema silpnėja, tačiau kai kurie įpročiai gali pastebimai pagerinti savijautą. Mažas fizinis aktyvumas, prasta mityba ir per dažnas psichoaktyvių medžiagų vartojimas didina riziką dažniau sirgti. Dėl to svarbu judėti, maitintis subalansuotai ir vengti žalingų įpročių.

Dar vienas dažnas veiksnys – mikrobų plitimas. Vaikai serga dažniau, nes ne visada laikosi higienos taisyklių. Infekcijos lengvai perduodamos ir viešajame transporte, taip pat keliaujant lėktuvu.

Gydytoja atkreipia dėmesį ir į burnos higieną. Burnos ertmėje gyvena daugybė bakterijų, o jos būklė daro įtaką bendrai sveikatai. Nereguliarus dantų valymas ir prasta higiena gali prisidėti prie infekcijų ir rimtesnių sutrikimų. Reguliari burnos priežiūra ir vizitai pas odontologą gali padėti sumažinti susirgimų riziką.

Imunitetą silpninti gali ir autoimuninės ligos. Tokiais atvejais imuninė sistema puola paties organizmo ląsteles, o gydymas dažnai apima steroidinius vaistus, kurie slopina natūralų imuninės sistemos aktyvumą.

Norint rečiau sirgti, gydytoja rekomenduoja pradėti nuo bazinių dalykų:

Mažinkite stresą. Kasdieniai būdai nusiraminti ir atgauti pusiausvyrą gali pagerinti imuninį atsaką.

Puoselėkite sveikus įpročius. Subalansuota mityba, reguliarus judėjimas ir pakankamas miegas yra sveikatos pagrindas.

Rūpinkitės burnos ertme. Reguliarus dantų valymas, tarpdančių priežiūra ir odontologo konsultacijos gali reikšmingai sumažinti ligų riziką.

Laikykitės higienos. Dažniau plaukite rankas ir laikykitės pagrindinių higienos taisyklių, kad sumažintumėte mikrobų plitimą.

Imuniteto stiprinimas – kompleksinis procesas, reikalaujantis dėmesio gyvenimo būdui ir nuolatinės sveikatos stebėsenos. Jei kyla klausimų ar vargina dažni susirgimai, verta pasitarti su gydytoju ir gauti individualias rekomendacijas.

Kaip anksčiau rašė „Komentarai“, nors dietologai dažnai rekomenduoja avižinę košę kaip naudingus pusryčius, pastaruoju metu jos nauda kelia diskusijų socialiniuose tinkluose. „BBC Food“ vaizdo įraše buvo svarstoma, ar avižos iš tiesų yra tokios naudingos sveikatai.