CP v2

Blog

  • TDJ vadovas: Silezija jau konkuruoja su pasauliu – kaip pramonę paversti naujų sektorių varikliu

    Silezija Lenkijoje vis dažniau lyginama ne su kitais šalies regionais, o su pramoniniais ir technologiniais centrais Europoje, Azijoje ir JAV. Investicijų grupės TDJ vadovas Jacekas Leonkiewiczius pabrėžia, kad regionas turi stiprų pramoninį identitetą, tačiau jis gali tapti ir tramdžiu, jei bus saugomas kaip neliečiama praeitis.

    Pasak jo, Silezijos pranašumas yra aiškiai atpažįstama ekonominė specializacija: gamyba, inžinerija, techninės kompetencijos ir darbo kultūra. Verslo aplinkoje tai laikoma patikimumo ženklu, bet viešojoje erdvėje regioną vis dar kartais lydi supaprastintos asociacijos su anglimi ir senosios pramonės konfliktais.

    Pramonės kompetencijos kaip starto taškas

    TDJ vadovas teigia, kad tikrasis iššūkis nėra „atsisakyti pramonės“, o perkelti jos sukauptas žinias į naujas sritis. Jis išskiria vėjo energetiką, automatiką, gynybos pramonę, kosmoso technologijas ir vadinamuosius dual use sprendimus, kuriuose pritaikomos tiek civilinės, tiek gynybinės technologijos.

    Kaip pavyzdį jis mini „Famur“ patirtį: ilgus metus įmonė kūrė įrangą kasybai, o dalis technologijų, pavyzdžiui, pavarų sprendimai, vėliau pasirodė tinkami ir vėjo turbinų komponentams. Tokia transformacija, anot jo, dažniausiai neprasideda „nuo nulio“: pramonė suteikia inžinerinį pagrindą, gamybos discipliną ir gebėjimą dirbti su sudėtingais užsakovais.

    „Silezija konkuruoja ne tik su Mažąja Lenkija ar Mazovija – ji konkuruoja su pasauliu“, – sakė Jacekas Leonkiewiczius.

    Kodėl transformacija užtrunka?

    Anot pašnekovo, persiorientavimas į naujus sektorius reikalauja laiko, kapitalo ir tolerancijos klaidoms. Įmonėms dažnai patogiau likti pažįstamoje rinkoje, kur aiškūs klientai, produktai ir maržos, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai didina atsilikimo riziką.

    Jis akcentuoja, kad pramonės technologijų raida istoriškai visada buvo ilgas procesas, todėl ir šiandien regionams reikia kantrybės. Tai apima ir viešąjį sektorių, kuris turėtų sukurti stabilesnes taisykles, kad investicijų planavimas nebūtų priklausomas nuo ilgamečių procedūrų.

    Lemiamas veiksnys – žmonės ir taisyklės

    TDJ vadovas didžiausią regiono „resursą“ sieja su žmonėmis, talentais ir švietimu. Jo teigimu, studijų pasirinkimas dažnai reiškia ir vietos pasirinkimą, todėl regionui svarbu turėti stiprias aukštąsias mokyklas, aiškias karjeros galimybes ir erdvę naujiems projektams.

    Jis taip pat kritikuoja situacijas, kai švietimas pernelyg atitrūksta nuo ekonomikos poreikių, o dialogas tarp verslo ir akademinės bendruomenės lieka fragmentiškas. Techniniai ir technologiniai gebėjimai, įskaitant DI kompetencijas, energetiką ir automatizaciją, jo vertinimu, tampa svarbiausiu konkurencingumo pagrindu.

    Kartu pabrėžiama, kad regiono ir valstybės politika turi labiau remti vietos verslą, nes būtent jis ilgainiui kuria darbo vietas, kompetencijas ir mokesčių bazę. Pasak jo, investicijoms ypač svarbios ne deklaracijos, o aiškios ir greitos procedūros, leidžiančios projektus įgyvendinti per prognozuojamus terminus.

    Jo vertinimu, Silezijos ateitis priklausys nuo to, ar regionas pramoninį pamatą panaudos kaip trampliną į naujas rinkas, o ne kaip argumentą išlaikyti seną modelį. Jei vietos įmonės galės „užsiauginti raumenis“ namuose, jos turės daugiau šansų sėkmingai plėstis globaliai.

  • Gento universitetas nušalino tyrėją dėl Jasono Arday plagijavimo bylos: pradėtas drausminis tyrimas

    Gento universitetas nušalino tyrėją dėl Jasono Arday plagijavimo bylos: pradėtas drausminis tyrimas

    Belgijoje įsikūręs Gento universitetas rugpjūčio 21 dieną nušalino JAV akademiką, kuris viešai kėlė plagijavimo įtarimus buvusiam Kembridžo universiteto profesoriui Jasonui Arday. Universitetas pranešė pradėjęs pirminį drausminį tyrimą, o nušalinimą įvardijo kaip atsargumo priemonę.

    Nors universiteto pranešime tyrėjas nebuvo įvardytas, aplinkybės sutampa su viešai skelbta informacija apie postdoktorantą Nathaną Cofnas. Jis socialiniame tinkle „X“ rašė, kad buvo nušalintas ir teigė manantis, jog gali būti atleistas.

    Skandalas po profesoriaus mirties

    Jasonas Arday, 2023 metais tapęs jauniausiu juodaodžiu profesoriumi Kembridžo universitete, buvo rastas miręs būdamas 41 metų. Pastarosiomis savaitėmis jo pavardė figūravo akademinės etikos ginče, kuris sulaukė plataus dėmesio Jungtinėje Karalystėje ir JAV.

    Arday buvo metami kaltinimai, kad dalis jo daktaro disertacijos ir kitų darbų galėjo būti parengta nesilaikant citavimo taisyklių, taip pat viešojoje erdvėje skambėjo teiginiai apie galimai perdėtus asmeninės biografijos faktus. Pats mokslininkas šiuos įtarimus ginčijo.

    Kas paskatino universiteto sprendimą?

    Gento universitetas nurodė vertinantis, ar yra pakankamas pagrindas pradėti pilnas drausmines procedūras. Pasak universiteto, šiuo metu atliekamas pirminis tyrimas, kuris turėtų atsakyti, ar tyrėjo vieši pareiškimai ir veiksmai atitiko akademinės veiklos standartus ir institucijos taisykles.

    Šis sprendimas priimtas po to, kai ginčas dėl Arday darbų įgavo politinį atspalvį: dalis komentatorių siejo skandalą su įvairovės, lygybės ir įtraukties politikomis universitetuose. Tuo pat metu akademinėje bendruomenėje vis garsiau diskutuojama, kaip viešos kampanijos, socialinių tinklų spaudimas ir selektyvus faktų interpretavimas gali paveikti tyrimų reputaciją ir žmonių saugumą.

    Universitetas pabrėžia ribas

    Gento universiteto vadovybė viešai akcentavo, kad gina akademinę laisvę ir atvirą diskusiją, net kai pažiūros kelia prieštaravimų. Tačiau kartu pabrėžė, jog akademinė laisvė nėra absoliuti ir turi būti derinama su atsakomybe bei kitų asmenų teisėmis.

    „Akademinė laisvė nėra neribota: ji reiškia ir atsakomybę, o prireikus gali būti ribojama siekiant apginti kitų teises“, – teigiama Gento universiteto vadovybės pareiškime.

    Plagijavimo tyrimai universitetuose paprastai remiasi keliais lygmenimis: pradedama nuo pirminio faktų patikrinimo, vėliau vertinama metodinė medžiaga, citavimo praktika, šaltinių atsekamumas ir galimas tyčios aspektas. Tokios procedūros dažnai užtrunka, nes institucijos privalo užtikrinti tiek akademinės etikos standartus, tiek sąžiningą procesą visoms pusėms.

    Kol kas neaišku, kokios drausminės priemonės galėtų būti taikomos nušalintam tyrėjui ir ar universitetas pereis prie pilno tyrimo etapo. Taip pat neatsakyta, ar bus imamasi papildomų veiksmų dėl viešojoje erdvėje skelbtų teiginių, susijusių su Arday atveju.

  • Aukcijų sistema atsinaujinančiai energetikai po 2027-ųjų: ekspertas siūlo reformą dabar

    Lenkijoje nuo 2016 metų veikianti aukcijų sistema atsinaujinančiai energetikai artėja prie svarbaus lūžio: Europos Komisija yra suderinusi jos taikymą iki 2027 metų pabaigos, todėl sprendimus dėl tęstinumo teks priimti iš anksto. Energetikos analitikai pabrėžia, kad vien paprastas pratęsimas gali nebeatsakyti į pasikeitusius rinkos ir tinklų iššūkius.

    Apie tai komentare kalba Forum Energii viceprezidentas Tobiasz Adamczewski, teigiantis, kad aukcijos turėtų išlikti kaip investicijų stabilumo įrankis, bet taisyklės privalo evoliucionuoti. Pasak jo, teisėkūros procesas ir naujo modelio derinimas su Europos Komisija gali užtrukti daugiau nei metus, o delsimas sukurtų investicinę pauzę.

    Kas pasiteisino iki šiol?

    Eksperto vertinimu, aukcijų mechanizmas su vadinamaisiais skirtumo kontraktais sumažino investuotojų riziką ir padėjo projektams gauti pigesnį finansavimą. Tai leido sparčiai didinti saulės ir vėjo elektrinių pajėgumus, o vartotojams sistema ilgą laiką nekėlė reikšmingų papildomų kaštų.

    Forum Energii skaičiavimu, aukcijose iki šiol buvo sukontraktuota elektros gamyba iš maždaug 10,6 gigavato saulės elektrinių ir 5,5 gigavato sausumos vėjo parkų. Tuo pat metu išmokėta parama 2017–2025 metų laikotarpiu siekė apie 860 mln. zlotų, tai yra maždaug 200 mln. eurų.

    Pasak T. Adamczewskio, pastaraisiais metais mokestis, siejamas su atsinaujinančių išteklių rėmimu, buvo beveik nepastebimas bendrose sąskaitose. Jo teigimu, šiuo metu jis sudaro tik apie 0,6 proc. elektros sąskaitos, tačiau ateityje svarbiausia taps ne vien kilovatvalandės kaina, o tai, kada ir kaip elektra patenka į sistemą.

    Kodėl reikia reformos?

    Didėjant saulės ir vėjo daliai, ryškėja kainų „kanibalizacijos“ reiškinys, kai tuo pačiu metu pagaminta gausi energija numuša rinkos kainas, o tinklams sudėtingiau subalansuoti sistemą. Dėl to vis svarbesni tampa lankstumo sprendimai, energijos kaupimas ir aiškesnė investicijų kryptis, kad plėtra būtų suderinama su tinklų galimybėmis.

    Ekspertas ragina ne priešinti aukcijų ir rinkos projektų, nes modelis gali veikti kartu su ilgalaikėmis tiekimo sutartimis tarp gamintojų ir įmonių bei prekyba biržoje. Jo teigimu, aukcija gali būti naudojama daliai gamybos apdrausti, o likusią dalį parduoti rinkoje, taip mažinant riziką ir išlaikant konkurenciją.

    „Aukcijų sistemą verta tęsti po 2027 metų, bet ne tomis pačiomis taisyklėmis. Sprendimą dėl naujo modelio būtina priimti jau dabar, kad neatsirastų investicinė pauzė“, – sakė Tobiasz Adamczewski.

    Kokie pokyčiai siūlomi?

    Viena svarbiausių idėjų – aiškiau atskirti technologijas, kad saulės ir vėjo projektai nekonkuruotų „viename krepšelyje“, nors jų gamybos profilis skiriasi sezoniškai ir paros metu. Tai, pasak T. Adamczewskio, leistų tiksliau planuoti, kokio kiekio ir kokiu metu reikalinga generacija, o aukcijų grafikas turėtų būti skelbiamas iš anksto.

    Dar vienas siūlymas susijęs su energijos kaupimu: projektams, kurie derina atsinaujinančius išteklius su baterijomis, būtų taikomos atskiros referencinės kainos ir palankesnės sąlygos. Taip pat siūloma mažinti administracines kliūtis hibridiniams sprendimams, kai keli objektai dalijasi tinklo infrastruktūra.

    Diskusijų kelia ir indeksavimo tvarka, kai aukcijoje laimėta kaina kasmet pilnai indeksuojama pagal infliaciją. Eksperto nuomone, statybos fazėje tai gali būti pagrįsta, tačiau vėliau indeksavimas turėtų labiau atitikti eksploatacinius kaštus, kad ilgainiui sumažėtų našta vartotojams.

    Galiausiai pabrėžiama, kad Europos Sąjungos pramonės ir tiekimo grandinių saugumo prioritetai gali keisti aukcijų logiką: šalia kainos atsiranda ir ne kainos kriterijai. T. Adamczewskio teigimu, juos diegti būtina atsargiai ir palaipsniui, kad sistema netaptų per brangi, bet skatintų lankstumą, kaupimą ir patikimesnę integraciją į tinklus.

  • Vermeerio „Mergina su perlo auskaru“ retai išvyksta: šedevras penkioms savaitėms atvežtas į Japoniją

    Vermeerio „Mergina su perlo auskaru“ retai išvyksta: šedevras penkioms savaitėms atvežtas į Japoniją

    Vienas garsiausių pasaulio tapybos kūrinių, olandų meistro Johanneso Vermeerio „Mergina su perlo auskaru“, šią savaitę pasiekė Japoniją. Paveikslas penkioms savaitėms eksponuojamas Osakoje, Nakanoshimos meno muziejuje.

    Ši kelionė išskirtinė: kūrinys itin retai skolinamas užsieniui, o tarptautiniu mastu nebuvo rodomas ilgiau nei dešimtmetį. Paveikslą paskolino Hagoje veikiantis Mauritshuis muziejus, kai jo nuolatinė ekspozicijų erdvė laikinai uždaroma dėl renovacijos darbų.

    Kodėl šedevras beveik nekeliavo?

    Mauritshuis vadovybė pabrėžia, kad „Mergina su perlo auskaru“ laikoma svarbiausiu ir brangiausiu muziejaus kūriniu, todėl sprendimai dėl skolinimo priimami itin atsargiai. Tokie paveikslai paprastai keliauja tik tada, kai užtikrinamos griežtos saugumo ir mikroklimato sąlygos, o transportavimo rizika pagrįsta išskirtinėmis aplinkybėmis.

    Šiuo atveju pagrindinė priežastis yra praktinė: muziejui atliekant statybos ir renovacijos darbus, lankytojams jis kuriam laikui tampa neprieinamas. Dėl to buvo pasirinkta laikina išvyka, leidžianti kūrinį rodyti tarptautinei auditorijai, kol įprastos salės uždarytos.

    „Mes neskoliname „Merginos su perlo auskaru“, nes tai svarbiausias ir brangiausias mūsų paveikslas. Tačiau dėl statybos ir renovacijos darbų muziejus kuriam laikui bus uždarytas, todėl ir atsirado vienintelė priežastis šiam kūriniui keliauti“, – sakė Mauritshuis generalinė direktorė Martine Gosselink.

    Kodėl pasirinkta Japonija?

    Pasak muziejaus atstovų, susidomėjimą priimti šį kūrinį rodė kelios šalys, tačiau galiausiai pasirinkta Japonija. Argumentas paprastas: Japonijoje Vermeerio kūryba turi itin didelį gerbėjų ratą, o lankytojų iš Japonijos Mauritshuis muziejuje kasmet būna daug.

    Tokie skolinimai paprastai derinami ilgai: vertinamos draudimo sąlygos, ekspozicijos infrastruktūra, apsauga, lankytojų srautų valdymas ir transportavimo logistika. Didelės vertės kūriniams taikomi išskirtiniai reikalavimai, nes bet koks temperatūros, drėgmės ar vibracijos svyravimas gali kelti riziką.

    „Buvo daug norinčiųjų ir daug šalių, kurios norėjo, kad paveikslas atvyktų pas juos. Tačiau pasirinkome Japoniją, nes čia yra daugybė gerbėjų, kurie myli Vermeerį ir „Merginą su perlo auskaru“, – sakė M. Gosselink.

    Ką dar pamatys parodos lankytojai?

    Osakos parodoje pristatomas ne tik plačiausiai atpažįstamas Vermeerio kūrinys: ekspozicijoje rodomas ir kitas jo darbas „Diana ir jos nimfos“. Tokia dviejų kūrinių kombinacija suteikia daugiau konteksto apie dailininko tematiką ir tapybos manierą.

    Paroda Japonijoje atverta lankytojams rugpjūčio 21 dieną ir veiks iki rugsėjo 27 dienos. Organizatoriai tikisi didelio susidomėjimo, nes tokio masto kūrinių iš Europos muziejų atvykimas paprastai tampa vienu ryškiausių sezono kultūrinių įvykių.

    Vermeerio vardas pasaulyje dažnai siejamas su nedidele, tačiau ypatingai vertinama kūrybine palikimo apimtimi, o „Mergina su perlo auskaru“ – su išskirtiniu portreto intymumu ir šviesos pojūčiu. Dėl to kiekviena proga pamatyti kūrinį už jo įprastos vietos ribų vertinama kaip reta galimybė.

  • Aktorius Liev Schreiberis Kyjive slėpėsi nuo smūgių ir ragino stiprinti Ukrainos oro gynybą

    Aktorius Liev Schreiberis Kyjive slėpėsi nuo smūgių ir ragino stiprinti Ukrainos oro gynybą

    JAV aktorius ir Ukrainos paramos iniciatyvos UNITED24 ambasadorius Liev Schreiberis vizito Kyjive metu buvo priverstas leistis į slėptuvę, kai mieste pasigirdo oro pavojaus sirenos. Vizitas vyko po naktinių Rusijos smūgių, per kuriuos, Ukrainos pareigūnų teigimu, žuvo mažiausiai 16 žmonių.

    Aktorius lankėsi sostinės vietose, nukentėjusiose nuo atakų, tarp jų ir Solomjanskio rajone. Čia po smūgių buvo matyti nuolaužos, apdegę automobiliai ir pažeista infrastruktūra.

    Kalbėdamas apie tai, ką pamatė, Schreiberis pabrėžė, kad išpuolių dažnumas Kyjive, jo akimis, didėja. Pasak jo, tai dar labiau išryškina poreikį stiprinti Ukrainos oro gynybos pajėgumus.

    „Kadangi esu šiek tiek susipažinęs su tokiomis atakomis, matau, jog Kyjive jos atrodo gerokai dažnesnės. Man tai aiškiai parodo, kaip svarbu turėti įtikinamas oro gynybos strategijas“, – sakė Liev Schreiberis.

    Jis taip pat išskyrė „Patriot“ sistemų svarbą ir vylėsi, kad jų tiekimas bei parama bus atnaujinti ar sustiprinti. Schreiberio teigimu, būtent tokios sistemos yra būtinos siekiant perimti galingus šaudmenis dar prieš jiems pasiekiant taikinius, kurie dažnai yra civiliniai.

    Oro pavojaus signalui pasigirdus aktorius kartu su lydinčiais asmenimis paliko apžiūrimą teritoriją ir pasislėpė ligoninės slėptuvėje. Iš jos jis kalbėjo apie kasdienybę, kai žmonėms tenka reguliariai leistis į slėptuves, ir apie tai, kaip sunku išlaikyti platesnę perspektyvą gyvenant nuolatinės grėsmės sąlygomis.

    „Kai keturis ar penkis kartus per savaitę tenka būti tokioje slėptuvėje, sunku turėti perspektyvą. Bet tikiuosi, kad žmonės supranta, ką jau pasiekė, ir kaip arti jie yra sėkmės“, – sakė Liev Schreiberis.

    Pasak aktoriaus, jo parama Ukrainai siejasi ne tik su šeimos šaknimis, bet ir su įsitikinimu dėl demokratijos reikšmės. Jis tvirtino, kad Ukrainoje demokratijos kova jam atrodo ypač aiški, todėl tarptautinis dėmesys ir pagalba, jo nuomone, neturėtų silpnėti.

    Schreiberis UNITED24 ambasadoriumi tapo 2022 metais ir nuo tada prisideda prie iniciatyvos, renkančios paramą humanitariniams ir medicinos poreikiams. Jo teigimu, užsitęsęs karas atnešė nuovargį, tačiau kartu jis jaučia ir augantį tikėjimą bei aiškumą dėl Ukrainos atsparumo.

    Pastarosiomis savaitėmis Rusija Kyjivą ir jo apylinkes ne kartą atakavo dronais ir raketomis, o oro gynybos apkrova išlieka didelė. Tokios aplinkybės didina spaudimą sąjungininkams sparčiau pildyti perėmėjų atsargas ir plėsti sistemų, galinčių dengti didelius miestus, skaičių.

  • Reggaetono žvaigždė Wisin kuria Perreo universitetą: žada saugoti žanro istoriją ir kultūrą

    Reggaetono žvaigždė Wisin kuria Perreo universitetą: žada saugoti žanro istoriją ir kultūrą

    Puerto Riko reggaetono atlikėjas Wisin paskelbė pradedantis projektą, kurį vadina Perreo universitetu. Pasak jo, tai turėtų tapti platforma reggaetono istorijai, raidai ir kultūriniam kontekstui fiksuoti bei tirti.

    Oficiali iniciatyvos svetainė jau veikia, tačiau joje kol kas pateikiama nedaug konkrečios informacijos apie studijų turinį, dėstytojus ar atrankos tvarką. Matomas 15 dienų atgalinis skaičiavimas leidžia suprasti, kad detalesni planai bus pristatyti vėliau.

    Wisin, kurio tikrasis vardas Juan Luis Morera, teigia, kad po daugiau nei trijų dešimtmečių muzikoje reggaetonas nusipelnė ne tik scenos, bet ir akademinio dėmesio. Anot atlikėjo, žanro tarptautinė įtaka ir socialinės šaknys yra vertos sistemingo įamžinimo.

    „Norime reggaetonui suteikti griežtumo ir pagarbos, kurių jis nusipelno“, – sakė Wisin.

    Reggaetonas formuotis pradėjo XX amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje Puerto Rike, maišydamas dancehall, hiphopo ir lotyniškos muzikos elementus. Ankstyvuoju laikotarpiu žanras patyrė visuomenės kritiką ir cenzūros bandymus, tačiau ilgainiui tapo pasauline popkultūros dalimi.

    Pastaraisiais metais reggaetono sklaida dar labiau paspartėjo dėl srautinių platformų ir socialinių tinklų, o žanras tapo didžiųjų festivalių bei pasaulinių topų nuolatiniu dalyviu. Tokios iniciatyvos kaip Perreo universitetas rodo augantį poreikį populiariąją muziką vertinti ne vien pramogos, bet ir kultūros paveldo požiūriu.

  • Pompėja po Vezuvijaus: nauji Renesanso radiniai rodo, kad miestas nebuvo pamirštas

    Pompėja po Vezuvijaus: nauji Renesanso radiniai rodo, kad miestas nebuvo pamirštas

    Pompėja ilgą laiką buvo laikoma miestu, kurio gyvenimą galutinai sustabdė Vezuvijaus išsiveržimas 79 metais. Tačiau nauji archeologiniai radiniai leidžia manyti, kad teritorija nebuvo visiškai apleista, o vietos atmintis apie palaidotą miestą išliko šimtmečius.

    Pietinėje Pompėjos dalyje, vadinamojoje Insula Meridionalis zonoje, aptikta Renesanso laikotarpio keramikos ir kitų buities artefaktų. Jie datuojami 15–16 amžiumi, tai yra gerokai anksčiau nei 1748 metais prasidėję sistemingi Burbonų dinastijos inicijuoti kasinėjimai.

    Pompėja tarp dviejų epochų

    Įprastame pasakojime Pompėja dažnai pristatoma dviem aiškiais pjūviais: romėniškas miestas, užkonservuotas pelenais, ir modernus miestas-muziejus, vėl iškilęs į dienos šviesą po beveik 17 amžių. Nauji radiniai primena, kad tarp šių dviejų taškų egzistavo mažiau matomas, bet reikšmingas tarpsnis.

    Archeologai vis dažniau kalba apie tai, kad po katastrofos dalis žmonių galėjo sugrįžti į apylinkes, naudoti griuvėsius kaip prieglobstį, ūkio ar ganyklų erdvę. Tokios veiklos pėdsakai paprastai būna fragmentiški, todėl ilgą laiką liko oficialiosios istorijos paraštėse.

    „Tai trapūs, sunkiai pastebimi gyvenimo pėdsakai, kurie ilgai netilpo į didįjį pasakojimą apie Pompėją“, – sakė Pompėjos archeologinio parko direktorius Gabrielis Zuchtriegelis.

    Renesanso ženklai po pelenais

    Insula Meridionalis radiniai svarbūs tuo, kad jie nukelia Pompėjos istoriją į Renesanso epochą, kai Italijoje keitėsi miestų augimo modeliai, prekybos tinklai ir kasdienės buities kultūra. Keramika bei kiti datuojami daiktai rodo, kad vietovė galėjo būti periodiškai lankoma ar net turėti tam tikrą praktinę paskirtį.

    Specialistai pabrėžia, kad tai nebūtinai reiškia Pompėjos atstatymą kaip miesto, tačiau leidžia kalbėti apie tęstinę žmogaus veiklą ir vietos žinojimą. Tokie duomenys padeda tikslinti, kaip po didelių gamtinių katastrofų ilgainiui formuojasi kraštovaizdis ir gyventojų santykis su pavojingomis teritorijomis.

    Atmintis, išlikusi vietovardžiuose

    Vienas iš argumentų, kuriais remiamasi kalbant apie ilgalaikę vietos atmintį, yra vietovardžiai. Pompėjos apylinkėse fiksuotas pavadinimas Civita, kuris, pasak parko atstovų, galėjo reikšti, jog žmonės suvokė čia esant palaidoto miesto likučius, net jei jų neįvardijo šiuolaikinės archeologijos terminais.

    Šis požiūris keičia ir patį Pompėjos „atradimo“ suvokimą: 18 amžiaus kasinėjimai tampa ne visiškai iš niekur prikelta istorija, o labiau instituciškai įtvirtintu procesu, kai vietos žinojimas perėjo į mokslo ir paveldo apsaugos lauką.

    Pasak archeologų, Pompėjos istorija dar turi daug neišspręstų klausimų, o nauji smulkūs radiniai gali tapti svarbiais raktais, leidžiančiais atkurti, kaip miestas gyvavo žmonių vaizduotėje ir kasdienybėje po 79 metų katastrofos.

  • Musulmonų pasaulio lyga Vakarų Afrikoje pradeda planą prieš ekstremizmą: kas numatyta?

    Musulmonų pasaulio lyga Vakarų Afrikoje pradeda planą prieš ekstremizmą: kas numatyta?

    Musulmonų pasaulio lyga paskelbė pradedanti iniciatyvą, skirtą silpninti ekstremistinės propagandos poveikį Vakarų Afrikoje ir stiprinti bendruomenių taiką. Planas pristatytas tarptautinėje konferencijoje Abudžoje, kur susirinko musulmonų ir krikščionių religiniai lyderiai, valdžios atstovai bei pilietinės visuomenės organizacijos.

    Renginys vyko globojant Nigerijos prezidentui Bola Ahmedui Tinubu, o jo metu dalyviai sutarė dėl bendros krypties, kaip mažinti įtampas ir užkirsti kelią konfliktams. Konferencijoje pabrėžta, kad saugumo priemonės vienos problemos neišsprendžia, jei kartu neveikia švietimas, bendruomenių dialogas ir atsakinga komunikacija viešojoje erdvėje.

    Abudžos deklaracija ir naujas koordinavimo organas

    Konferencijos dalyviai bendru sutarimu priėmė Abudžos deklaraciją, kuria įtvirtintas bendras veiksmų planas valstybės institucijoms, religiniams lyderiams ir nevyriausybinėms organizacijoms. Deklaracijoje akcentuotas konfliktų prevencijos stiprinimas ir kryptinga kova su ekstremistų skleidžiamais naratyvais.

    Taip pat nuspręsta plėsti švietimo, mokymų ir žiniasklaidos programas, siejamas su Mekos chartija, kuri pristatoma kaip religinio bendradarbiavimo ir socialinės sanglaudos gairės. Įgyvendinimui koordinuoti įsteigtas naujas Vakarų Afrikos religinių ir pilietinių lyderių bei institucijų koordinavimo organas, kuris turėtų vertinti pažangą ir reguliariai teikti įgyvendinimo apžvalgas.

    Keturi susitarimai tarp religinių organizacijų

    Po konferencijos įvykusiame susitikime pasirašyti keturi bendradarbiavimo memorandumai tarp musulmonų ir krikščionių organizacijų. Tarp jų įvardyti susitarimai tarp Musulmonų pasaulio lygos ir Nigerijoje veikiančio tarpreliginės mediacijos centro, taip pat kelių religinių asociacijų ir krikščionių lyderių bei jaunimo taikos iniciatyvų.

    Skelbiama, kad naujasis koordinavimo organas prižiūrės visų pasirašytų susitarimų įgyvendinimą. Tikslas – per praktinius projektus stiprinti bendruomenių atsparumą radikalizacijai ir mažinti bandymus supriešinti skirtingų tikėjimų žmones.

    „Ši iniciatyva skirta spręsti ekstremistinių idėjų šaknis per abipusiškai įpareigojančius susitarimus“, – sakė Musulmonų pasaulio lygos generalinis sekretorius šeichas Mohammedas bin Abdul Karimas Al-Issa.

    Kontekstas: Sahelio saugumo krizė ir Nigerijos patirtis

    Iniciatyva pristatyta regione, kuris pastarąjį dešimtmetį patiria nuolatinį smurtą Sahelio juostoje. Vakarų Afrikoje ir kaimyniniuose rajonuose aktyvios grupuotės, siejamos su tarptautiniais džihadistiniais tinklais, o jų išpuoliai prisidėjo prie masinio gyventojų perkėlimo ir humanitarinių iššūkių.

    Nigerija savo ruožtu nuo 2009 metų kovoja su „Boko Haram“ ir su ja siejamomis atšakomis, o konfliktas ne kartą buvo lydimas bandymų kurstyti priešiškumą tarp musulmonų ir krikščionių bendruomenių. Konferencijos dalyviai akcentavo, kad tarpreliginis dialogas ir vietos lyderių įsitraukimas laikomi vienu iš būdų mažinti radikalizacijos riziką.

    Skelbiama, kad Nigerijos prezidentas susitiko su šeichu M. Al-Issa prezidentūroje ir patvirtino paramą deklaracijai bei jos įgyvendinimo programoms, įskaitant įsipareigojimą periodiškai vertinti pažangą. Į Abudžą taip pat atvyko tarptautinių religinių organizacijų ir įvairių konfesijų atstovai, siekiant suteikti iniciatyvai platesnį regioninį ir tarptautinį svorį.

  • Ukraina įtraukė „Mašą ir Lokį“ į sankcijų sąrašą: kas pasikeis „Youtube“ ir platformose

    Ukraina įtraukė „Mašą ir Lokį“ į sankcijų sąrašą: kas pasikeis „Youtube“ ir platformose

    Ukraina paskelbė sankcijas asmenims ir organizacijoms, siejamoms su rusiško animacinio serialo „Maša ir Lokys“ kūrimu bei platinimu. Kyjivas teigia, kad pasaulyje itin populiarus vaikams skirtas turinys esą gali skleisti prorusiškas žinutes ir normalizuoti Kremliaus naratyvus.

    Naujas sankcijų paketas buvo įformintas prezidento Volodymyro Zelenskio sprendimu ir apima platesnį taikinių spektrą: Rusijos karinei pramonei artimas struktūras, pareigūnus ir įmones, kurias Ukraina sieja su karo prieš Ukrainą rėmimu. Į sąrašą įtraukti ir keli su „Maša ir Lokys“ susiję Rusijos piliečiai bei organizacijos.

    Kaip veiks sankcijos?

    Ukrainos sprendime numatytos priemonės paprastai apima turto įšaldymą, komercinės veiklos ribojimus ir draudimus vykdyti tam tikrus sandorius šalies teritorijoje. Praktikoje tai gali paveikti licencijavimą, pajamas iš reklamos ir autorinių teisių naudojimą Ukrainoje.

    Kyjivas taip pat signalizuoja, kad sankcijos gali tapti pagrindu riboti prieigą prie „Mašos ir Lokio“ turinio „Youtube“ ir kitose platformose Ukrainos vartotojams. Tokie ribojimai dažniausiai įgyvendinami per teisinius reikalavimus platformoms ar turinio teisių apribojimą, tačiau jų apimtis priklauso nuo konkrečių vykdymo mechanizmų.

    Kodėl kritika nukreipta į vaikų turinį?

    Ukrainos institucijos jau ne vienus metus kartoja argumentą, kad pramoginis turinys gali būti naudojamas kaip minkštosios galios įrankis. „Maša ir Lokys“ atveju dėmesys sutelktas į epizodus ir vizualinius elementus, kuriuose matoma sovietinė ar karinė simbolika, o tai, Ukrainos vertinimu, gali daryti poveikį ikimokyklinio amžiaus auditorijai.

    Serialas rodomas nuo 2009 metais, išverstas į daugybę kalbų ir pasiekęs auditorijas daugiau nei 100 šalių. „Youtube“ platformoje kai kurie epizodai yra surinkę milijardus peržiūrų, o tai reiškia, kad net pavieniai ginčytini elementai tampa matomi labai plačiai.

    Diskusijos Ukrainoje kilo dar iki plataus masto Rusijos invazijos 2022 metais. 2017 metais Ukrainos valstybinės kino agentūros lygmeniu buvo svarstoma galimybė riboti serialo rodymą, o 2025 metų vasarą tema vėl sugrįžo į darbotvarkę, kai turinys išliko itin populiarus tarp Ukrainos vaikų auditorijos internete.

    Reakcija ir platesnis kontekstas

    Kremlius pasmerkė Kyjivo sprendimą, o Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad sankcijos vaikų programai esą parodo Ukrainos valdžios požiūrį. Tuo pat metu Ukrainos pareigūnai tikina, kad kalbama ne apie pramogą, o apie informacinio saugumo klausimą.

    Ginčas dėl serialo jau peržengė Ukrainos ribas. Jungtinėje Karalystėje daugiau nei 50 parlamentarų kreipėsi į kultūros sekretorę Lisą Nandy, ragindami transliavimo platformas įvertinti turinį ir, jų nuomone, pašalinti epizodus, kuriuose matoma sovietinė karinė ikonografija.

    Serialo studija „Animaccord“ tokius kaltinimus neigia ir tvirtina, kad kūrinys nėra propaganda. Ukraina savo ruožtu teigia sieksianti, kad jos sankcijas atkartotų tarptautiniai partneriai, o tai galėtų išplėsti sprendimo poveikį ir už šalies ribų.

  • Tujų era baigiasi? Šie augalai gyvatvorei auga greičiau ir sudaro tankesnę žalią sieną

    Projektuojant gyvatvorę vis dažniau atsisakoma vien tik tujų: vienodą, visžalę sieną keičia įvairesni ir atsparesni augalai. Sprendimą verta pradėti nuo paprasto klausimo: ar norite ištisus metus visiško privatumo, ar sezoniškai besikeičiančios, gyvos žalumos.

    Pasirinkimą lemia ne tik skonis, bet ir vietos sąlygos. Svarbiausia įvertinti saulėtumą, dirvos tipą ir drėgmę, taip pat ar sklypas yra prie judrios gatvės, kur daugiau dulkių ir druskų po žiemos.

    Visžalės alternatyvos tujoms

    Jei tikslas yra privatumą užtikrinanti gyvatvorė visus 12 mėnesių, visžaliai augalai išlieka patikimiausias pasirinkimas. Tačiau vietoje tujų verta rinktis rūšis, kurios geriau pakelia genėjimą, šešėlį ar miesto taršą.

    Cis laikomas vienu elegantiškiausių ir ilgaamžiškiausių sprendimų: jis gerai auga ir pavėsyje, o formuojamas atželia net iš senesnės medienos. Tiesa, tai lėčiau augantis augalas, todėl rezultatui gali prireikti daugiau kantrybės.

    Greitesnio efekto ieškantys dažnai renkasi rytinę laurovyšnią: ji formuoja tankią, blizgių lapų sieną ir tinkamai prižiūrima per sezoną gali paaugti keliasdešimt centimetrų. Vis dėlto šaltesnėse vietose svarbu parinkti atsparesnes veisles ir pasirūpinti drėgme, ypač rudenį.

    Ten, kur svarbus atsparumas šalčiui ir užterštam orui, verta atkreipti dėmesį į serbinę eglę. Ji siaura, todėl tinka mažesniems sklypams, o jos dvispalviai spygliai vėjyje suteikia dekoratyvumo ir neatrodo monotoniškai.

    Jei norite ne tik žalios sienos, bet ir papildomos apsaugos, gali tikti dygliuoti krūmai, pavyzdžiui, ugniukas, taip pat kai kurios bugienio rūšys. Tokie augalai gali tapti natūralia kliūtimi, o jų uogos rudenį dažnai pritraukia paukščius.

    Mažose erdvėse praktiškas sprendimas yra vijokliniai augalai, pavyzdžiui, gebenė, leidžiama ant tvoros ar tinklo. Ji užima mažiau vietos nei krūmai, tačiau greitai sukuria vizualiai tankią sieną, jei turi pakankamai drėgmės ir tinkamą atramą.

    Lapuočiai gyvatvorėms: daugiau gyvybės

    Lapuočiai dažnai pasirenkami dėl natūralesnio vaizdo ir gerų savybių mieste: lapai kaupia dulkes, o lietus juos nuplauna, todėl gyvatvorė veikia kaip žalias filtras. Be to, tokie augalai neretai geriau atlaiko intensyvų formavimą.

    Skirtas karpyti ir tankinti, skroblas laikomas klasika: nors lapus numeta, dalis jų per žiemą lieka ant šakų, todėl privatumas išlieka didesnis, nei tikimasi. Tai patikimas pasirinkimas tiems, kurie nori tvarkingos, geometrinės gyvatvorės.

    Ligustras vertinamas dėl atsparumo ir greitesnio augimo, ypač prastesnėse, sausesnėse dirvose. Tuo pačiu jis gerai reaguoja į dažną karpymą, todėl tinka, kai norisi greitai suformuoti tankią sieną.

    Ieškant daugiau spalvos, dažnai pasirenkama pūslenė: ji gali būti purpurinių ar gelsvų lapų ir išlieka dekoratyvi didžiąją sezono dalį. Toks krūmas gyvatvorei suteikia įvairovės ir mažiau primena standartinį, vienodą apželdinimą.

    Kaip prižiūrėti iki žiemos

    Net ir geriausiai parinkti augalai praras formą bei tankį, jei priežiūra bus atsitiktinė. Vasaros pabaigoje ir rudenį svarbiausia nepersistengti su azoto trąšomis, kad augalai nepradėtų leisti jaunų, šalčiui jautrių ūglių.

    Formuojamąjį karpymą paprastai verta baigti iki vasaros pabaigos, o vėliau pereiti prie rudeninių trąšų, kuriose daugiau kalio ir fosforo. Tokia mityba padeda ūgliams sumedėti ir lengviau pasiruošti šalčiams.

    Prieš žiemą ypač svarbus gausus laistymas, ypač visžaliams augalams. Jie žiemą nepraranda lapų ar spyglių ir saulėtomis, šaltomis dienomis vis tiek garina vandenį, todėl esant įšalui gali nukentėti nuo fiziologinės sausros.

    Todėl gyvatvorę verta planuoti ne pagal madą, o pagal sklypo sąlygas ir norimą efektą. Tujos nėra vienintelė išeitis: tinkamai parinkus cisą, laurovyšnią, skroblą ar ligustrą, galima gauti tankesnę, atsparesnę ir įdomesnę žalią sieną.