CP v2

Blog

  • Šis madingas papildas gali pakenkti: kada graviola tampa pavojinga ir kam jos vengti

    Graviola, dar vadinama dygliuotuoju anonu (Annona muricata), pastaraisiais metais tapo madingu maisto papildu ir egzotišku „supervaisiumi“. Internete jai dažnai priskiriamas itin platus poveikis sveikatai, tačiau moksliniai įrodymai žmonėms išlieka riboti. Specialistai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla ne nuo paties vaisiaus, o nuo koncentruotų ekstraktų ir ilgalaikio vartojimo.

    Šis vaisius auga tropikuose, ypač Karibų regione ir Pietų Amerikoje, o Europoje dažniau pasitaiko miltelių, kapsulių, arbatos ar sulčių pavidalu. Skirtingos formos gali turėti nevienodą veikliųjų medžiagų kiekį, todėl tas pats pavadinimas ant pakuotės dar nereiškia tokio pat poveikio. Dėl to vartotojams sunku įvertinti realią dozę ir galimą riziką.

    Kas joje kelia daugiausia klausimų?

    Daugiausia dėmesio sulaukia annonacinai ir kitos annonacinių acetogeninų grupės medžiagos, apie kurias daug kalbama laboratoriniuose tyrimuose. Šios medžiagos gali veikti ląstelių energijos gamybos procesus, todėl mokslinėje literatūroje aptariamas jų potencialas, bet kartu ir galimos grėsmės. Svarbu tai, kad rezultatai mėgintuvėlyje ar su gyvūnais nebūtinai persikelia į saugų ir veiksmingą poveikį žmonėms.

    Didžiausią susirūpinimą kelia neurologinio saugumo tema. Kai kuriuose regionuose, kur graviolos vartojama daug ir ilgą laiką, stebėtos sąsajos su netipiniais parkinsonizmo simptomais, o tyrimuose aptariama, kad tam tikri annonacinių junginiai gali būti neurotoksiški. Nors priežastinis ryšys žmonėms nėra galutinai patvirtintas, atsargumo principas ypač aktualus vartojant koncentruotus produktus.

    Kam vertėtų būti itin atsargiems?

    Jei žmogus serga neurologinėmis ligomis ar turi simptomų, susijusių su tremoru, raumenų rigidiškumu ar pusiausvyros sutrikimais, graviolos papildų reikėtų vengti arba vartojimą aptarti su gydytoju. Taip pat atsargumas svarbus tiems, kurie vartoja vaistus kraujospūdžiui ar cukraus kiekiui mažinti, nes augaliniai produktai gali turėti papildomą poveikį ir didinti nepageidaujamų reakcijų tikimybę. Nėštumo ir žindymo laikotarpiu koncentruotų ekstraktų paprastai nerekomenduojama, nes trūksta patikimų saugumo duomenų.

    Dažna klaida yra manyti, kad jei produktas augalinis, jis savaime saugus ir tinka ilgalaikiam vartojimui. Maisto papildai dažnai nėra standartizuoti taip griežtai kaip vaistai, o veikliųjų medžiagų kiekis gali svyruoti priklausomai nuo žaliavos, apdorojimo ir gamintojo. Dėl to ypač rizikinga jungti kelias formas iš karto, pavyzdžiui, kapsules ir arbatą ar ekstraktą.

    Kaip vartoti saugiau?

    Jei graviola pasirenkama kaip egzotiškas maisto produktas, saugesnis kelias paprastai yra retkarčiais vartojamas pats vaisius ar jo minkštimas, o ne didelės koncentracijos ekstraktai. Perkant sultis ar šaldytą minkštimą verta rinktis produktus be pridėtinio cukraus ir kuo trumpesnės sudėties. O renkantis kapsules ar miltelius svarbiausia aiški sudėtis, atsakingos vartojimo rekomendacijos ir vengimas „stebuklingų“ pažadų apie ligų gydymą.

    Apibendrinant, graviola gali būti įdomus raciono paįvairinimas, bet jos nereikėtų laikyti gydymo priemone. Patikimų klinikinių įrodymų apie ryškų terapinį efektą žmonėms trūksta, o galimos rizikos, ypač nervų sistemai, skatina atsargiai vertinti ilgalaikį ir didelėmis dozėmis vartojamą papildų pavidalą. Jei yra lėtinių ligų ar vartojami vaistai, prieš pradedant vartoti graviolos papildus saugiausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

  • Calmcation mieste: parkai, pirtys ir skaitmeninis detoksas, kurie leidžia pailsėti be kelionės

    Calmcation mieste: parkai, pirtys ir skaitmeninis detoksas, kurie leidžia pailsėti be kelionės

    Kas yra calmcation ir kodėl jis populiarėja?

    Calmcation vadinamos atostogos, kurių tikslas ne kuo daugiau pamatyti, o sąmoningai sulėtinti tempą, sumažinti stresą ir atkurti jėgas. Ši kryptis siejama su laiku gamtoje, skaitmeniniu detoksu ir paprastomis geros savijautos praktikomis.

    Pastaraisiais metais kelionių rinkoje vis ryškesnė tendencija rinktis trumpesnes, arčiau namų esančias išvykas ir kokybišką poilsį be didelio planavimo. Tai ypač aktualu miestų gyventojams, kuriems vasara nebūtinai reiškia kelionę į kurortą.

    Gamta mieste: greičiausias kelias į ramybę

    Ryšys su gamta laikomas vienu svarbiausių calmcation elementų: žaliosios erdvės gali padėti greičiau nusiraminti, lengviau atsitraukti nuo kasdienių minčių ir pagerinti nuotaiką. Net trumpas pasivaikščiojimas parke veikia kaip pertrauka nervų sistemai, ypač jei tai daroma be skubėjimo.

    Didmiesčiuose parkų ir natūralesnių teritorijų dažnai daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pavyzdžiui, Edinburge žygiui vilioja Arthur’s Seat, Paryžiuje miesto gamtos pojūtį kuria atgaivinta Petite Ceinture žalioji juosta, o Londone Richmond Park išsiskiria plačiomis pievomis ir laukinių elnių bandomis.

    Lėtas gyvenimo ritmas: mažiau triukšmo, daugiau prasmės

    Mieste calmcation dažnai prasideda nuo paprasto sprendimo atsisakyti įprastų „must see“ maršrutų: perpildytų prekybos gatvių, populiariausių objektų ir nuolatinio bėgimo nuo vienos vietos prie kitos. Vietoj to pasirenkamos ramesnės veiklos, kurios neturi aiškaus rezultato, bet grąžina savijautą į balansą.

    Tam tinka ramios kavinės žaliose vietose, kur galima skaityti, rašyti dienoraštį ar tiesiog stebėti aplinką. Skaitmeninis detoksas čia tampa praktiniu įrankiu: kuo mažiau ekranų, tuo lengviau pastebėti, kad poilsis mieste gali būti visavertis.

    Miesto gerovė: pirtys, joga ir vanduo

    Gerovės paslaugos daug kur jau seniai nebėra tik prabangių viešbučių privilegija: miestų sporto ir laisvalaikio centrai plečia pirčių zonas, siūlo jogos užsiėmimus, kvėpavimo praktikas ir ramesnes treniruotes. Europoje kai kur tokios tradicijos yra kasdienybės dalis, todėl į jas lengva įsilieti net trumpam.

    Milane neseniai atidarytas „Terme de Montel“ kompleksas pristatomas kaip vienas didžiausių miesto terminių parkų Italijoje, o Suomijos Tamperė dažnai minima kaip pirčių kultūros centras su dešimtimis viešų saunų. Tuo metu šalto vandens maudynės taip pat persikelia į miestus: Londone populiarūs atviri baseinai, o Miunchene ar Ciuriche žmonės maudosi upėse ir ežeruose.

    Norint susikurti calmcation mieste, svarbiausia ne konkretus miestas ar biudžetas, o sąmoningas planas: daugiau žalumos, mažiau informacinio triukšmo ir bent viena veikla, kuri ramina kūną. Kartais tokios atostogos prasideda ne nuo bilieto pirkimo, o nuo sprendimo kelioms valandoms tiesiog sustoti.

  • Mokslininkai nustebino: 5 dienų magnetiniai impulsai pagerino autistiškų vaikų bendravimą

    Mokslininkai nustebino: 5 dienų magnetiniai impulsai pagerino autistiškų vaikų bendravimą

    Trumpas, vos penkias dienas trunkantis neinvazinės smegenų stimuliacijos kursas gali reikšmingai pagerinti dalies autistiškų vaikų socialinę komunikaciją ir kalbinius gebėjimus, rodo BMJ paskelbtas klinikinis tyrimas. Tyrime dalyvavo ir vaikai, turintys intelekto negalią, kurie tokio tipo bandymuose dažnai apskritai neįtraukiami.

    Mokslininkai pabrėžia, kad autizmo spektro sutrikimui būdingi socialinės sąveikos ir komunikacijos sunkumai dažnai mažinami elgesio ir kalbos terapijomis, tačiau specialistų trūkumas bei ilgi užsiėmimų ciklai riboja jų prieinamumą. Daliai šeimų ypač sudėtinga rasti intensyvią, nuoseklią pagalbą, kai vaikas turi ir intelekto negalią.

    Kas yra magnetinė stimuliacija

    Tyrime taikyta neinvazinė neuromoduliacija, kai prie galvos odos priglaustas prietaisas generuoja greitai kintantį magnetinį lauką ir taip veikia po kaukole esančių neuronų aktyvumą. Šis metodas nereikalauja operacijos, nejautros ar vaistų, o pati procedūra paprastai trunka minutes.

    Mokslininkai naudojo vadinamąją teta impulso bangų stimuliaciją, kai impulsai pateikiami trumpomis „paketų“ serijomis. Praktinis tokio sprendimo pranašumas ypač svarbus dirbant su mažais vaikais, nes trumpesnė sesija didina tikimybę, kad vaikas išbus ramiai ir bendradarbiaus.

    Tyrimo eiga ir rezultatai

    Tyrime dalyvavo 194 vaikai, kurių vidutinis amžius siekė apie 6,5 metų. Maždaug pusės dalyvių intelekto koeficientas buvo mažesnis nei 70, tačiau visi vaikai turėjo bent 50 balų, kad būtų užtikrintas patikimas įvertinimas ir prasmingas dalyvavimas.

    Dalis vaikų gavo tikrą stimuliaciją, o kontrolinė grupė gavo imituotą procedūrą: prietaisas buvo naudojamas taip pat, tačiau aktyvūs impulsai nebuvo taikomi. Toks palyginimas leidžia objektyviau įvertinti, ar pokyčiai susiję su pačiu metodu, o ne su lūkesčių efektu ar natūraliu raidos svyravimu.

    Vaikų tėvai prieš kursą, iškart po jo ir po mėnesio pildė klausimynus apie socialinę komunikaciją. Tyrėjai nurodo, kad po penkių dienų fiksuoti pagerėjimai išliko ir po mėnesio, be to, užfiksuota kalbinių gebėjimų pažanga.

    Pranešta, kad rimtų nepageidaujamų reiškinių nebuvo, o lengvi šalutiniai poveikiai, jei pasireiškė, praeidavo savaime. Vis dėlto specialistai atkreipia dėmesį, kad saugumo vertinimas visuomet priklauso ir nuo ilgesnio stebėjimo, todėl svarbūs tolesni tyrimai.

    Ką tai reiškia šeimoms ir gydytojams

    Autistiški vaikai, turintys intelekto negalią, neretai sulaukia mažiau tyrimais pagrįstų gydymo alternatyvų, nors pagalbos poreikis jų šeimoms būna didesnis. Dėl to pats faktas, kad ši grupė įtraukta į klinikinį tyrimą dideliu mastu, laikomas svarbiu žingsniu į priekį.

    Ekspertai pabrėžia, kad neuromoduliacija nėra elgesio ir edukacinės pagalbos pakaitalas. Tačiau trumpas penkių dienų kursas galėtų tapti papildoma priemone, ypač jei vėlesni darbai patvirtins, kiek laiko išlieka nauda, kiek kursų reikia palaikymui ir kaip metodas veikia kasdienėje klinikinėje praktikoje.

    Ne mažiau svarbus ir prieinamumo klausimas: magnetinės stimuliacijos įranga kainuoja, o paslauga nėra visuotinai prieinama visose gydymo įstaigose. Kita vertus, ilgalaikės programos, kurioms reikia kasdienių vizitų kelias savaites, taip pat reikalauja didelių laiko ir finansinių išteklių, todėl trumpesnės intervencijos potencialas sveikatos sistemoms ir šeimoms išlieka aktualus.

  • Tyrimas atskleidė: nėštumas perbraižo moters smegenis – keičiasi beveik visos sritys

    Tyrimas atskleidė: nėštumas perbraižo moters smegenis – keičiasi beveik visos sritys

    Iki maždaug 1970-ųjų buvo manoma, kad suaugusio žmogaus smegenys yra tarsi „kietai sujungtos“ ir jų tinklai beveik nebekinta. Vis daugiau neurovaizdinimo duomenų rodo priešingai: smegenys visą gyvenimą persitvarko, o nėštumas yra vienas ryškiausių šių pokyčių laikotarpių.

    JAV neuromokslininkai 2024 metais pristatė vienos nėštumo istorijos detalią smegenų pokyčių „žemėlapio“ analizę, paremtą kartotiniais magnetinio rezonanso tyrimais prieš nėštumą, jo metu ir po gimdymo. Artėjant gimdymo terminui dalies smegenų struktūrų tūris mažėjo, o šis reiškinys paskatino platesnę programą, vadinamą Maternal Brain Project.

    Projekto vadovė Kalifornijos universitete Santa Barbaroje Emily Jacobs pabrėžia, kad moterų sveikatai smegenų skenavimo tyrimuose ilgą laiką buvo skiriama neproporcingai mažai dėmesio. Pasak jos, nuo 1990 metų tik apie 0,5 proc. smegenų skenavimo studijų kryptingai nagrinėjo moterų sveikatą ir su nėštumu susijusius pokyčius.

    Ką rodo skenavimai nėštumo metu?

    Naujesni projekto duomenys, surinkti jau iš kelių motinų, rodo panašią tendenciją: nėštumo metu bendras smegenų tūris, pilkosios medžiagos tūris ir žievės storis reikšmingai mažėja, o po gimdymo dalis rodiklių bent iš dalies atsistato. Tuo pat metu smegenų skysčio rodikliai kinta priešinga kryptimi, kas leidžia įtarti platesnį persitvarkymą, o ne vien izoliuotą vienos srities efektą.

    Tyrėjai taip pat fiksuoja pokyčius smegenų kraujagyslių sistemoje ir smegenų skysčio tekėjimo ypatumuose. Tai dera su gerai žinomomis nėštumo fiziologinėmis adaptacijomis, kai smarkiai persitvarko visa širdies ir kraujagyslių sistema, kad aprūpintų augantį vaisių.

    „Beveik kiekviena smegenų sritis nėštumo metu reikšmingai keičiasi“, – sakė Emily Jacobs.

    Ar tūrio mažėjimas reiškia prastėjimą?

    Iš pirmo žvilgsnio smegenų tūrio mažėjimas gali skambėti grėsmingai, tačiau mokslininkai ragina jo nesieti su blogėjančia funkcija. Vienas pagrindinių aiškinimų yra efektyvumo hipotezė: smegenys, veikiamos didelių hormoninių ir fiziologinių pokyčių, persitvarko taip, kad geriau prisitaikytų prie naujų užduočių, susijusių su motinyste.

    Ši perspektyva prisideda prie požiūrio į vadinamąjį „mamos smegenų“ fenomeną peržiūros. Vietoj prielaidos, kad tai yra sutrikimas ar neadekvatumas, vis dažniau kalbama apie matrescenciją, tai yra apie biologiškai ir psichologiškai intensyvų virsmą, kai organizmas, įskaitant smegenis, prisitaiko prie naujo gyvenimo etapo.

    Kas toliau ir kodėl tai svarbu medicinai?

    Dabartinė projekto imtis dar nėra didelė, tačiau ji plečiama: įtraukiamos pirmą kartą gimdančios ir pakartotinai gimdančios moterys, taip pat palyginamosios grupės, pavyzdžiui, tėčiai ir nėštumo metu nedalyvaujančios moterys. Dalyviai stebimi apie 18 mėnesių, derinant magnetinio rezonanso tyrimus, kraujo tyrimus ir klausimynus apie miegą, nuotaiką bei sveikatą.

    Vienas ambicingiausių tikslų yra sukurti atvirą ir kuo išsamesnę motinystės smegenų duomenų bazę, kuri leistų ieškoti ankstyvų biologinių žymenų. Praktinė nauda gali būti didelė: geriau suprasti pogimdyminės depresijos riziką, nėštumo komplikacijų, tokių kaip preeklampsija ar gestacinis diabetas, sąsajas su smegenų sveikata, ir galiausiai patikslinti, kokios profilaktikos ar pagalbos priemonės veikia geriausiai.

    „Šie duomenys padeda atsisakyti pasenusių įsitikinimų, kad „mamos smegenys“ yra disfunkcija, ir rodo gebėjimą nuolat prisitaikyti bei išlaikyti neuroplastiškumą“, – sakė Emily Jacobs.

  • Seminaras apie DI smulkiam verslui: kaip su „ChatGPT“ taupyti laiką ir aiškiau priimti sprendimus

    Kam skirtas seminaras

    Smulkus verslas dažnai remiasi vieno ar kelių žmonių sprendimais, todėl kasdienė rutina greitai virsta darbų pertekliumi ir informacijos chaosu. Būtent į šią realybę orientuotas seminaras apie dirbtinio intelekto taikymą kasdienėse užduotyse.

    Renginys skirtas tiems, kurie nori ne teorijos, o praktiškų būdų sutaupyti laiko, aiškiau planuoti ir greičiau pasirengti komunikacijai bei dokumentams. Akcentuojama, kad DI čia suprantamas kaip pagalbininkas, o ne darbo pakaitalas.

    Ką žada išmokyti

    Seminare daugiausia dėmesio skiriama „ChatGPT“ kaip universaliam įrankiui, pritaikomam planavimui, tekstų rengimui, idėjų generavimui ir informacijos apibendrinimui. Taip pat aptariama, kada verta rinktis kitus sprendimus, pavyzdžiui, „Gemini“, „Copilot“ ar „Perplexity“.

    Organizatoriai pabrėžia, kad smulkiam verslui svarbiausia ne įrankių gausa, o aiškus procesas: ką automatizuoti, ką standartizuoti ir kaip patikrinti sprendimų logiką. Dėl to žadama nagrinėti ir situacijas, kai pakanka vieno įrankio, o papildomos platformos tik apsunkina darbą.

    Praktinė dalis ir lektorius

    Praktinėje dalyje dalyviai kviečiami dirbti su savo veiklos pavyzdžiais: identifikuoti pasikartojančias užduotis, susidėlioti prioritetus ir pamatyti, kaip DI gali paversti išsibarsčiusią informaciją aiškiais veiksmais. Tokia struktūra ypač aktuali, kai sprendimai priimami greitai, o laiko planavimui nuolat trūksta.

    Nurodoma, kad seminarą ves Darius Simanavičius, „Mintys.ai“ vystytojas. Programoje taip pat numatoma pristatyti lietuvišką sprendimą „mintys.ai“ ir aptarti, kur jis gali būti praktiškai naudingas kasdienėje smulkaus verslo veikloje.

    Seminaras planuojamas 2026 metų balandžio 29 dieną. Registracija vykdoma organizatorių nurodytais kanalais.

  • Gegužės renginiai Ukmergėje ir rajone: miesto šventės programa, koncertai ir parodos

    Kas laukia gegužę Ukmergėje?

    Ukmergėje ir rajone skelbiamas gegužės mėnesio renginių kalendorius, apimantis koncertus, parodas, edukacijas ir bendruomenės susitikimus. Dalis veiklų vyks Ukmergės kultūros centre, Ukmergės kraštotyros muziejuje ir Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje.

    Gyventojams ir miesto svečiams tai patogus būdas iš anksto susiplanuoti laisvalaikį, ypač savaitgaliais, kai renginių pasiūla įprastai būna didžiausia. Organizatoriai kviečia sekti atnaujinimus, nes programa gali būti tikslinama.

    Kur ieškoti programų?

    Renginių informacija dažniausiai skelbiama pagrindinių kultūros įstaigų svetainėse ir jų renginių skiltyse. Ten pateikiami laikai, vietos, registracijos sąlygos ir, jei taikoma, bilietų informacija.

    Šalia bendro mėnesio kalendoriaus atskirai išskiriama ir miesto šventės programa. Ji paprastai apima didžiausius koncertus, viešas veiklas miesto erdvėse bei papildomus renginius partnerių aikštelėse.

    Miesto šventė ir kiti akcentai

    Miesto šventės savaitė Ukmergėje tradiciškai tampa didžiausiu mėnesio traukos tašku, todėl verta iš anksto pasitikrinti laikus ir atvykimo galimybes. Didesnių renginių metu gali keistis eismo organizavimas, o dalis veiklų persikelia į atviras erdves.

    Muziejaus ir bibliotekos renginių programos papildo bendrą kalendorių parodomis, pristatymais, susitikimais su autoriais ir edukacinėmis veiklomis įvairioms amžiaus grupėms. Tai ypač aktualu šeimoms ir ieškantiems ramesnio kultūrinio laisvalaikio.

    Organizatoriai kviečia rinktis renginius pagal interesus ir atkreipti dėmesį į registraciją, jei vietų skaičius ribotas. Patogiausia planuoti iš anksto, nes dalis populiariausių veiklų greitai užsipildo.

  • Astanoje finišavo „Qazaqstan Barysy“ dziudo „Grand Slam“: šeimininkai iškovojo 4 medalius

    Astanoje finišavo „Qazaqstan Barysy“ dziudo „Grand Slam“: šeimininkai iškovojo 4 medalius

    Astanoje gegužės 10 dieną baigėsi 2026 metų „Qazaqstan Barysy“ dziudo „Grand Slam“ etapas, kurio paskutinę dieną dėmesys krypo į sunkiasvorius ir aukščiausių svorio kategorijų finalus. Trijų dienų turnyrą lydėjo aktyvi sirgalių atmosfera, o šeimininkai kazachai finišavo ypač ryškiai.

    Tarptautinės dziudo federacijos (IJF) „World Tour“ kalendoriuje „Grand Slam“ varžybos laikomos vienomis svarbiausių sezono stotelių, nes jose sportininkai renka didelį reitingo taškų kraitį. Tai turi tiesioginę įtaką sėkloms ir palankesniems burtams artėjant svarbiausiems čempionatams bei olimpiniam ciklui.

    Vyrų svorio kategorijoje iki 90 kilogramų finale serbas Boris Rutovičius įveikė brazilą Guilherme Schimidtą. Lemiamu tapo vienintelis įvertinimas „yuko“, pelnytas likus maždaug 20 sekundžių iki kovos pabaigos, o Rutovičiui tai buvo auksas vos antrajame „Grand Slam“ starte.

    Moterų svorio kategorijoje iki 78 kilogramų finale susitiko dvi Vokietijos atstovės Anna Monta Olek ir Alina Boehm. Auksą iškovojo A. M. Olek, o nugalėtoją lėmė teisėjų skirti įspėjimai ir taktinis pranašumas kovos pabaigoje.

    „Man čia labai patinka, nes žmonės ateina nuo pat pradžios, o ne tik į finalus, ir atmosfera tikrai puiki. Smagu matyti ir vaikus, kurie domisi dziudo“, – sakė Anna Monta Olek.

    Vyrų svorio kategorijoje iki 100 kilogramų tribūnų džiaugsmui auksą iškovojo Kazachstano atstovas Maratas Baikamurovas, finale nugalėjęs Moldovos sportininką Vadimą Ghimbovschi. Anksti pelnytas „yuko“ ir sėkminga gynyba iki pat pabaigos leido šeimininkams iškelti rankas prieš namų publiką.

    „Labai noriu padėkoti savo žmonėms Kazachstane už palaikymą. Džiaugiuosi, kad galėsiu girdėti mūsų himną“, – sakė Maratas Baikamurovas.

    Moterų svorio kategorijoje virš 78 kilogramų Elis Startseva finale įveikė kazachę Kamilą Berlikash, o pergalę nulėmė laiku atliktas rankos laužimas, įvertintas „ippon“. Startsevai tai buvo pirmasis „Grand Slam“ auksas, sustiprinęs jos pozicijas pasaulio reitinge.

    Vyrų svorio kategorijoje virš 100 kilogramų pasaulio čempionas Inal Tasoevas pateisino favorito statusą ir finale nugalėjo Ushangi Kokauri. Pergalei užteko vieno „yuko“, o Tasoevui tai buvo jau 11-asis „Grand Slam“ aukso medalis karjeroje.

    Turnyras sėkmingai susiklostė Kazachstanui: šeimininkai iškovojo 4 medalius ir komandų įskaitoje užėmė trečiąją vietą. IJF skelbia, kad pasaulio turas artimiausiu metu persikels į Ulan Batorą, kur po maždaug mėnesio vyks kitas etapas, tęsiantis intensyvią sezono atkarpą.

  • Atsparumas antibiotikams Europoje: ES planas mažinti vartojimą 20 proc. ir skatinti naujus vaistus

    Atsparumas antibiotikams Europoje: ES planas mažinti vartojimą 20 proc. ir skatinti naujus vaistus

    Tylioji grėsmė, kuri auga

    Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms, dažniausiai vadinamas atsparumu antibiotikams, vis dažniau įvardijamas kaip viena rimčiausių šiuolaikinių sveikatos krizių Europoje. Kai bakterijos prisitaiko ir vaistai nebeveikia, įprastos infekcijos tampa sunkiai gydomos, o gydymas ligoninėse ilgėja ir brangsta.

    Europos Komisijos vertinimu, Europos Sąjungoje dėl šio reiškinio kasmet miršta apie 35 000 žmonių. Taip pat skaičiuojama, kad sveikatos sistemos kaštai ir prarastas produktyvumas bendrai sudaro apie 1,5 milijardo eurų per metus.

    Problema apima ne vien ligonines ar šeimos gydytojų kabinetus. Atsparumas formuojasi ir dėl netikslaus antibiotikų vartojimo žmonėms, ir dėl antimikrobinių medžiagų naudojimo gyvūnų auginime, o aplinkoje atsparios bakterijos gali plisti per vandenį ar dirvožemį.

    Paciento istorija atskleidžia kainą

    Ispanas Iñaki Morán pasakojo, kad su atsparių bakterijų sukeltomis infekcijomis susiduria jau daugiau nei dešimtmetį. Jis teigė ne kartą gulėjęs ligoninėje skirtingais metais, kaskart dėl kitų sukėlėjų.

    63 metų vyras serga lėtine obstrukcine plaučių liga, taip pat buvo gydytas dėl storosios žarnos ir plaučių vėžio. Atsparių bakterijų sukeltos infekcijos, pasak jo, smarkiai pablogino kasdienę savijautą ir net kėlė grėsmę planuotai plaučių transplantacijai.

    „Mano gyvenimo kokybė labai suprastėjo. Planas dėl plaučių transplantacijos buvo pakibęs ant plauko: jei plaučiai nuolat infekuoti, transplantacija gali būti atšaukta. Man pasisekė, atliko dvigubą plaučių transplantaciją, blogiausio pavyko išvengti“, – sakė Iñaki Morán.

    Ką siūlo Europos Komisija?

    Europos Komisija atsparumą antibiotikams vadina sudėtinga ir skubiai spręstina problema. Vienas iš įvardytų tikslų yra iki 2030 metų sumažinti antimikrobinių vaistų vartojimą 20 proc., stiprinant atsakingą skyrimą, infekcijų prevenciją ir kontrolę.

    Lygiagrečiai siekiama spręsti kitą silpną grandį: naujų antibiotikų rinkoje atsiranda per mažai. Komisija siūlo papildomas paskatas kūrėjams, tarp jų ir ilgesnę reguliacinės informacijos apsaugą, kad investicijos į naujus antimikrobinius vaistus būtų patrauklesnės.

    „Nuo 1980-ųjų neturėjome naujos klasės antimikrobinių vaistų, todėl reikėjo stiprių paskatų, kad atsirastų nauji sprendimai“, – sakė už sveikatą ir maisto saugą atsakinga Europos Komisijos narė Stella Kyriakides.

    Viena iš diskutuojamų priemonių yra perleidžiami išskirtinumo kuponai, kurie turėtų suteikti papildomą komercinę naudą inovatoriams. Kritikai tokias priemones vertina atsargiai, nes būtina suderinti paskatas su vaistų prieinamumu ir tvariu sveikatos biudžetų planavimu.

    Kodėl vien vaistų neužteks?

    Medicinos specialistai pabrėžia, kad atsparumo mažinimas prasideda nuo prevencijos: rankų higienos, skiepijimo, infekcijų kontrolės ligoninėse ir tikslesnės diagnostikos. Intensyviosios terapijos skyriuose atsparios infekcijos ypač pavojingos, nes pacientai dažnai būna sunkios būklės, o gydymo pasirinkimai riboti.

    „Yra dideli epidemiologiniai tyrimai, apimantys daugiau nei 1 000 intensyviosios terapijos skyrių, rodantys, kad tam tikrą dieną daugiau nei 50 proc. paguldytų pacientų turi aktyvią infekciją“, – sakė Madrido viešosios ligoninės vidaus ligų skyriaus vadovė María Cruz Soriano Cuesta.

    Jos teigimu, maždaug pusė atvejų gali būti susiję su ligoninėje įgytomis infekcijomis, o intensyviosios terapijos skyriuose dažnai nustatomos daugeliui vaistų atsparios bakterijos. Tai didina komplikacijų riziką ir verčia taikyti sudėtingesnį, brangesnį gydymą.

    Farmacijos pramonės atstovai taip pat pabrėžia, kad vienkartinės iniciatyvos problemos neišspręs. Europos farmacijos pramonės federacija yra sakiusi, kad reikalingas nuoseklus paskatų modelis, o kartu būtina didinti visuomenės informuotumą apie atsakingą antibiotikų vartojimą.

    Pacientų patirtis rodo, kad informuotumas gali turėti tiesioginę praktinę naudą. Žmonės, kurie supranta, kada antibiotikai reikalingi, o kada jie nepadės, rečiau spaudžia gydytojus dėl receptų ir dažniau laikosi paskirto gydymo režimo, taip mažindami riziką, kad atsparumas toliau stiprės.

  • Ispanijos ir Kanarų ginčas dėl hantaviruso laivo: kaip „MV Hondius“ vis dėlto pasiekė Tenerifę

    Ispanijos ir Kanarų ginčas dėl hantaviruso laivo: kaip „MV Hondius“ vis dėlto pasiekė Tenerifę

    Prie Tenerifės krantų kilusi įtampa dėl kruizinio laivo „MV Hondius“, kuriame nustatyti hantaviruso atvejai, peraugo į atvirą Kanarų salų ir Madrido institucijų konfliktą. Kanarų vyriausybės vadovas Fernando Clavijo viešai kaltino centrinę valdžią delsiant ir grasino neįleisti laivo į Granadiljos uostą.

    Ginčo esmė buvo evakuacija: Kanarų administracija reikalavo, kad dalis keleivių, dar laukusių pervežimo, būtų išskraidinti kariniu Ispanijos orlaiviu. Pasak F. Clavijo, lėktuvas galėjo gabenti apie 210 žmonių, tačiau planuota, kad juo skrenda tik 14 keleivių, todėl, jo teigimu, sprendimai atrodė neefektyvūs.

    Centrinė valdžia netrukus pateikė oficialų nurodymą priimti laivą, argumentuodama būtinybe suteikti medicininę pagalbą ir įvertinti blogėjančias oro sąlygas. Dokumente taip pat pabrėžta, kad sveikatos patikras praktiškiau atlikti uoste, nei palikti laivą jūroje neribotam laikui.

    Laivas sekmadienio rytą, apie 06:30 vietos laiku, vis dėlto nuleido inkarą Granadiljos uoste, o pirmieji keleiviai į krantą buvo išlaipinti apie 09:40. Pirmiausia išvyko 14 Ispanijos piliečių, kuriuos, lydint pareigūnams, autobusu išgabeno į Tenerifės pietų oro uostą.

    Kaip vyko evakuacija uoste

    Kol politikai aiškinosi atsakomybes, uoste buvo parengtas aiškus logistinis planas, kurį koordinavo sveikatos ir vidaus reikalų institucijos. Skelbta, kad keleiviai buvo išlaipinami etapais mažomis grupėmis, atsižvelgiant į jų pilietybes ir suplanuotus skrydžius.

    Taikyti ir papildomi ribojimai: keleiviai negalėjo išsinešti bagažo, buvo leidžiamas tik mažas krepšys su dokumentais ir būtiniausiais daiktais. Pranešta, kad keleiviai bei aptarnaujantis personalas dėvėjo FFP2 respiratorius, o vežimo grandinė uoste buvo kontroliuojama siekiant sumažinti riziką.

    Ispanijos sveikatos ministrė Mónica García viešai patvirtino, kad tuo metu keleiviai išliko be simptomų, tačiau situacija vertinta atsargiai. Hantavirusai žmonėms dažniausiai perduodami per kontaktą su užkrėstų graužikų išskyromis ar jų aerozoliais, o protrūkiai, nors ir reti, gali sukelti sunkias komplikacijas, todėl tokiais atvejais taikomos griežtos infekcijų kontrolės priemonės.

    PSO ragino išlaikyti ramybę

    Į Tenerifę atvyko Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedros Adhanom Ghebreyesus, kuris stebėjo operaciją ir kreipėsi į salos gyventojus. Jis pabrėžė, kad visuomenės nerimas suprantamas po COVID-19 patirties, tačiau dabartinė situacija, jo vertinimu, valdoma geriau ir yra aiškesni protokolai.

    „Suprantame nerimą, nes visi prisimename COVID-19 ir ta patirtis vis dar gyva, tačiau dabar situacija yra geresnė ir valdoma“, – sakė Tedros Adhanom Ghebreyesus.

    PSO anksčiau pranešė patvirtinusi šešis iš aštuonių iš pradžių įtartų atvejų ir nurodė, kad laive neliko neįvertintų įtariamų susirgimų. Skelbta, kad protrūkis palietė keleivius iš 23 valstybių, o visame kontekste buvo minimos ir trys mirtys, todėl sprendimų priėmimas tapo ne tik sveikatos, bet ir politinės atsakomybės klausimu.

    Į procesą įsitraukė ir Europos Komisija, aktyvavusi ES civilinės saugos mechanizmą: dalis transporto pajėgumų buvo laikoma parengtyje, o Norvegija nusiuntė medicininės evakuacijos orlaivį. Paskutiniai išvykimo skrydžiai planuoti artimiausiomis dienomis, tarp jų ir reisas į Australiją, kuris turėjo užbaigti didžiąją evakuacijos dalį.

  • Ne 10 000: tyrimas rodo, kiek žingsnių per dieną padeda numesti svorio ir jo neatgauti

    Ne 10 000: tyrimas rodo, kiek žingsnių per dieną padeda numesti svorio ir jo neatgauti

    Kiek žingsnių iš tiesų reikia?

    Svorį metantys žmonės dažnai taikosi į 10 000 žingsnių per dieną, tačiau nauja analizė rodo, kad veiksmingas tikslas gali būti mažesnis. Europos nutukimo tyrimų asociacijos apžvelgtuose klinikiniuose tyrimuose dažniausiai išryškėjo apie 8 500 žingsnių per dieną riba.

    Mokslininkai pabrėžia, kad šis skaičius svarbus ne tik metant kilogramus, bet ir siekiant išlaikyti rezultatą. Būtent svorio sugrįžimas po dietos, pasak autorių, yra viena didžiausių ilgalaikės sėkmės kliūčių.

    „Apie 80 proc. antsvorį ar nutukimą turinčių žmonių, kurie iš pradžių numeta svorio, per 3–5 metus dalį ar visą svorį vėl susigrąžina“, – sakė vienas tyrimo bendraautorių Marwan El Ghoch.

    Ką parodė klinikinių tyrimų analizė

    Norėdami įvertinti, kiek realiai žingsnių padeda metant svorį, tyrėjai sujungė kelių klinikinių tyrimų duomenis, kuriuose iš viso dalyvavo apie 4 000 žmonių. Buvo lyginamos grupės, dalyvavusios gyvenimo būdo keitimo programose, su tais, kurie laikėsi tik mitybos rekomendacijų arba išvis negavo intervencijų.

    Gyvenimo būdo programose dalyviai paprastai gaudavo mitybos gaires, raginimą daugiau vaikščioti ir sekti žingsnius. Pasibaigus svorio metimo etapui jų vidutinis aktyvumas siekė 8 454 žingsnius per dieną.

    Tuo metu vidutinis kūno svorio sumažėjimas šioje grupėje sudarė apie 4,39 proc., o tai apytikriai atitiko maždaug 4 kilogramus. Tyrėjų vertinimu, svarbu, kad žingsnių tikslas būtų išlaikomas ir vėliau, kai svoris stabilizuojamas.

    „Dalyvius reikėtų nuolat skatinti didinti žingsnių skaičių iki maždaug 8 500 per dieną svorio metimo etape ir išlaikyti tokį aktyvumą vėliau, kad sumažėtų svorio sugrįžimo rizika“, – sakė M. El Ghoch.

    Kodėl 10 000 žingsnių nėra vienintelis kelias

    10 000 žingsnių tikslas plačiai paplitęs, tačiau jis labiau siejamas su populiariais sveikatingumo standartais nei su viena aiškia moksline riba, tinkančia visiems. Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad praktikoje svarbiausia ne simbolinis skaičius, o nuoseklumas ir realistiškas tikslas, kurį pavyksta įgyvendinti kasdien.

    Žingsniai yra patogus rodiklis, nes daugeliui nereikia specialios įrangos ar sudėtingų treniruočių planų. Vis dėlto rezultatus lemia bendras energijos balansas, miego kokybė, mityba ir tai, ar žmogus sugeba palaikyti pokytį ilgą laiką.

    Nutukimo augimas verčia ieškoti paprastų sprendimų

    Tyrimas primena platesnį kontekstą: nutukimo paplitimas pasaulyje auga, o tai didina spaudimą sveikatos sistemoms. Su antsvoriu ir nutukimu siejamos tiek fizinės, tiek psichologinės gretutinės būklės, o ilgalaikiai gydymo rezultatai dažnai priklauso nuo kasdienio elgesio pokyčių.

    Europos regione suaugusiųjų nutukimo rodikliai ir toliau kyla, o ankstesni tikslai sustabdyti augimą daugelyje šalių nebuvo pasiekti. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama tokioms priemonėms kaip kasdienis vaikščiojimas, kurį lengva pritaikyti įvairaus amžiaus ir fizinio pasirengimo žmonėms.

    Ekspertai pabrėžia, kad 8 500 žingsnių per dieną nėra stebuklinga formulė, tačiau tai gali būti aiškus, pamatuojamas ir daugeliui pasiekiamas orientyras. Jei judėjimo tikslas derinamas su subalansuota mityba ir individualiai parinktu krūviu, tikimybė išlaikyti pasiektą svorį ilgainiui didėja.