CP v2

Blog

  • Iki 10 000 eurų tvoroms ir elektriniams piemenims: kas gali gauti NMA paramą jau dabar

    Iki 10 000 eurų tvoroms ir elektriniams piemenims: kas gali gauti NMA paramą jau dabar

    Nuo spalio 1 dienos iki lapkričio 30 dienos Nacionalinei mokėjimo agentūrai bus galima teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“.

    Šia parama siekiama sumažinti vilkų ir kitų didžiųjų plėšrūnų daromus nuostolius ūkiuose, finansuojant prevencines priemones, kurios praktiškai labiausiai pasiteisina gyvulių laikymo vietose ir ganyklose.

    Bendra kvietimui skirta suma siekia 1 149 946 eurus. Sostinės regiono projektams numatyta ne daugiau kaip 392 173 eurai.

    Paramos intensyvumas pagal šią priemonę yra 90 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Išimtis taikoma aviganių įsigijimui, kuriam numatytas fiksuotas įkainis.

    Kam ir kiek paramos skiriama

    Didžiausia paramos suma vienam pareiškėjui strateginio plano laikotarpiu negali viršyti 10 000 eurų, kai finansuojamos tvoros ir elektros padavimo bei palaikymo įranga. Jei kartu planuojama įsigyti ir aviganių veislės šunis, maksimali suma gali siekti 12 000 eurų.

    Fiksuoti įkainiai numatyti dviem aviganių veislėms: už vieną Podhalės aviganį galima gauti iki 1 000 eurų, už vieną Vidurio Azijos aviganį – iki 850 eurų. Galima įsigyti ne daugiau kaip 2 aviganius, o jų amžius turi būti iki 4 mėnesių ir su kilmės dokumentais.

    Pareiškėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir įregistravę žemės ūkio valdą. Parama orientuota į ūkius, kuriuose laikomos avys, ožkos, galvijai iki 2 metų bei mėsinių ar mėsinių-pieninių veislių karvės žindenės su prieaugliu iki 6 mėnesių toje pačioje bandoje.

    Fiziniai asmenys turi būti ne jaunesni nei 18 metų. Praktikoje tai reiškia, kad paraiškas gali teikti tiek šeimos ūkiai, tiek įmonės, jei atitinka gyvulių laikymo ir registravimo reikalavimus.

    Kokios investicijos finansuojamos

    Priemonė finansuoja įvairių tipų aptvarus ir jų įrengimą, įskaitant elektrinius aptvarus, stacionarias tinklines tvoras bei sprendimus su papildoma elektrine juosta ar viela. Kai kuriais atvejais numatoma ir apsauga nuo prasikasimo, kuri laikoma svarbia, kai rizika kyla dėl plėšrūnų patekimo po tvora.

    Taip pat finansuojami elektros tiekimo ir palaikymo įrenginiai, reikalingi elektrinių aptvarų veikimui. Tokios investicijos dažnai tampa kritinės ganyklose, kur reikia patikimo sprendimo visą sezoną.

    Šiandien ūkiuose vis dažniau derinami keli apsaugos sluoksniai: fizinis aptvaras, elektrinis atgrasymas ir gyvulių stebėsena. Tokia praktika laikoma efektyvesne nei vien tik tvora, ypač teritorijose, kur vilkų aktyvumas didesnis.

    Svarbūs taisyklių akcentai ir atranka

    Atnaujintose taisyklėse pabrėžiama, kad projekte numatytos išlaidos negali būti finansuojamos iš kitų ES fondų ar kitų viešųjų lėšų. Pareiškėjas kartu su paraiška privalo pateikti savivaldybės pažymą dėl ankstesnių kompensacijų už panašias prevencines priemones.

    Dokumentuose taip pat atnaujinta informacija apie paramos teikimą savivaldybėse, kuriose per pastaruosius 5 metus fiksuota didesnė vilkų žalos tikimybė. Tokiose teritorijose praktinis prioritetas dažnai teikiamas greičiau įgyvendinamoms ir patikimoms prevencinėms priemonėms, nes žala kartojasi.

    Taisyklėse numatyta ir papildoma nuostata dėl neteistumo kriterijų, taikomų fiziniams asmenims bei juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems asmenims. Tai siejama su viešųjų lėšų apsauga ir reikalavimu užtikrinti skaidrų paramos administravimą.

    Paraiškos su pridedamais dokumentais teikiamos per ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkciją arba pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu ir pateikus dokumentus elektroniniu paštu. Dokumentai turi būti pateikti iki paskutinės kvietimo dienos 23 valandos 59 minutės 59 sekundžių.

    Jei paraišką teikia įgaliotas asmuo, įgaliojimą reikia pateikti iš anksto, likus ne mažiau kaip 3 dienoms iki paraiškų teikimo termino pabaigos. Tai padeda išvengti situacijų, kai paraiška vertinimui nepriimama dėl formalių trūkumų.

  • Pasieniečiai įžengė į politiką: Vilniaus rajone jie išbandė tarybos nario kėdę

    Pasieniečiai įžengė į politiką: Vilniaus rajone jie išbandė tarybos nario kėdę

    Spalio 6 dieną Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje apsilankę Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pasieniečių mokyklos darbuotojai susipažino su savivaldybės darbu ir dalyvavo tarybos posėdžio simuliacijoje. Praktinio užsiėmimo metu jie trumpam tapo tarybos nariais ir išbandė sprendimų priėmimo procesą.

    Svečių vizito metu pasitiko savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius. Simuliaciją vedė savivaldybės tarybos narys Daniel Ilkevič, pristatęs posėdžio tvarką ir pagrindinius savivaldos darbo principus.

    „Praėjusį pavasarį patys turėjome progą pasilankyti Pasieniečių mokykloje, o šiandien džiaugiamės galėdami priimti kolegas savivaldybėje. Tokie abipusiai vizitai padeda stiprinti ilgamečius ryšius ir geriau pažinti vieni kitų veiklą“, – sakė Vytautas Vansavičius.

    Pasak jo, simuliacija leido praktiškai pamatyti, kaip savivaldybės taryboje pristatomi klausimai, vyksta diskusijos ir formuojami sprendimai. Toks formatas, anot administracijos direktoriaus, padeda geriau suprasti savivaldos atsakomybes ir sprendimų pasekmes vietos bendruomenei.

    Simuliacijos metu dalyviai pasiskirstė į frakcijas, kėlė aktualius klausimus, teikė siūlymus ir ieškojo kompromisų, atkurdami realaus posėdžio dinamiką. Buvo akcentuojamas argumentuotas kalbėjimas, pozicijų derinimas ir balsavimo procedūros, kurios yra kasdienė savivaldybės tarybos darbo dalis.

    Vilniaus rajono savivaldybė teigia, kad tokie susitikimai yra platesnės atviros savivaldos krypties dalis, kai skirtingų institucijų atstovams suteikiama galimybė savivaldybės veiklą pažinti ne tik teoriškai, bet ir praktiškai. Anksčiau tokiose simuliacijose jau yra dalyvavę rajono moksleiviai ir savivaldybės visuomenės sveikatos biuro atstovai, o šįkart tarybos nario vaidmenį išbandė Pasieniečių mokyklos darbuotojai.

    Ekspertai pabrėžia, kad tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir pilietinis švietimas pastaraisiais metais tampa vis svarbesni, siekiant didinti pasitikėjimą viešuoju sektoriumi ir gerinti sprendimų suprantamumą gyventojams. Tokios praktinės simuliacijos dažnai naudojamos kaip priemonė aiškiau parodyti, kaip veikia demokratinės procedūros ir kodėl svarbu įsitraukti į vietos bendruomenei aktualių klausimų svarstymą.

  • Mobilus darbas su jaunimu keičia Trakų rajoną: „SIGNUM INTER“ atskleidė, ko trūko labiausiai

    Mobilus darbas su jaunimu keičia Trakų rajoną: „SIGNUM INTER“ atskleidė, ko trūko labiausiai

    Mokymai, stiprinantys specialistų kompetencijas

    Trakų rajone vyko mokymai, skirti mobiliojo darbo su jaunimu specialistams, savanoriams ir patiems jaunuoliams. Juos įgyvendino VšĮ „SIGNUM INTER“ pagal mobiliojo darbo su jaunimu projektą „Kelrodė žvaigždė-6“.

    Mokymų tikslas – stiprinti praktines kompetencijas ir padėti bendruomenei geriau įsitraukti į darbą su jaunuoliais, kurie dažnai lieka už įprastų paslaugų ribų. Mobilusis darbas su jaunimu orientuotas į pagalbą ten, kur jauni žmonės realiai leidžia laiką, o ne tik institucijose.

    Dėmesys laisvalaikiui ir talentų atradimui

    Darbuotojams ir savanoriams surengtuose intensyviuose mokymuose „Laisvalaikio jaunimo veiklų įvairovė ir jų talentų atradimas“ daug dėmesio skirta šiuolaikiniams neformalaus ugdymo metodams. Dalyviai mokėsi, kaip kurti įtraukią aplinką ir atpažinti jaunuolių stiprybes.

    Praktikoje tai reiškia gebėjimą užmegzti pasitikėjimu grįstą ryšį, pasiūlyti prasmingas veiklas ir padėti jaunuoliams išbandyti skirtingas sritis, nuo kūrybinių iniciatyvų iki bendruomeninių projektų. Tokie įgūdžiai ypač svarbūs dirbant su jaunuoliais, kurie stokoja motyvacijos ar aiškios krypties.

    Jaunuoliams – apie politiką ir pilietinį aktyvumą

    Atskira mokymų dalis buvo skirta jauniems žmonėms, norintiems geriau suprasti jaunimo politiką ir sprendimų priėmimo procesus. Mokymai „Žaliems“ apie jaunimo politiką“ orientuoti į pradedančiuosius, kurie dar tik žengia pirmuosius žingsnius šioje srityje.

    Tuo metu mokymai „Pilietinis ugdymas. Pokyčių inicijavimas“ buvo skirti tiems, kurie siekia realių pokyčių savo aplinkoje. Dalyviai gilinosi, kaip atpažinti bendruomenės problemas, formuluoti tikslus ir drąsiai imtis iniciatyvos, kad idėjos virstų konkrečiais darbais.

    Organizatoriai pabrėžia, kad mobilusis darbas su jaunimu nėra vien emocinė parama ar bandymas būti arčiau jaunų žmonių. Tai taip pat praktinis tiltas tarp jaunuolių idėjų ir jų įgyvendinimo, kai jaunimas skatinamas prisiimti atsakomybę, o specialistai padeda sukurti aiškų kelią nuo sumanymo iki rezultato.

    Mokymai vyko Trakų rajone, sodyboje „Trakų Aukštės“. Projektas finansuojamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis, o finansavimo konkursus skelbia Jaunimo reikalų agentūra.

  • Vilniaus rajono taryba renkasi posėdžiui: aišku, kur ir kada stebėti sprendimus gyvai

    Vilniaus rajono taryba renkasi posėdžiui: aišku, kur ir kada stebėti sprendimus gyvai

    2026 metais spalio 16 dieną 10 valandą Vilniaus rajono savivaldybės taryba rinksis į posėdį Tarybos posėdžių salėje Rinktinės gatvėje Vilniuje. Savivaldybė nurodo, kad posėdis vyks įprasta darbo laiko pradžia, o gyventojai galės sekti jo eigą nuotoliniu būdu.

    Prieš posėdį bus paskelbta darbotvarkė ir sprendimų projektai, su kuriais gyventojai galės susipažinti viešai. Tai leidžia iš anksto įvertinti planuojamus sprendimus ir suprasti, kokie klausimai bus svarstomi tarybos narių.

    Su paskelbtais projektais numatyta susipažinti Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje TAIS, kur pateikiami su savivaldybių sprendimais susiję dokumentai. Savivaldybė pabrėžia, kad dokumentai bus prieinami tik paskelbus posėdžio darbotvarkę.

    Posėdį bus galima stebėti tiesiogiai internetu, realiuoju laiku. Transliacija numatyta per VRSA „Youtube“ kanalą ir savivaldybės „Facebook“ paskyrą, todėl gyventojai galės sekti balsavimus ir diskusijas iš bet kurios vietos.

    Savivaldybės tarybų posėdžių transliacijos pastaraisiais metais tapo svarbia viešumo priemone, didinančia sprendimų skaidrumą ir gyventojų įsitraukimą. Tokia praktika ypač aktuali svarstant vietos biudžeto, infrastruktūros, švietimo ar socialinių paslaugų klausimus, kurie tiesiogiai veikia bendruomenių kasdienybę.

  • Vilniaus rajone darbuotojai atsisakė automobilių: ką per savaitę suprato 63 savivaldybės žmonės

    Vilniaus rajone darbuotojai atsisakė automobilių: ką per savaitę suprato 63 savivaldybės žmonės

    Judumo savaitė tapo praktiniu eksperimentu

    Vilniaus rajono savivaldybėje Europos judumo savaitė virto realiu bandymu pakeisti kasdienius įpročius ir patikrinti, kiek iš tiesų įmanoma judėti be nuosavo automobilio. Rugsėjo 16–22 dienomis iniciatyvoje dalyvavo 9 komandos, subūrusios 63 darbuotojus.

    Dalyviai sprendė ne sportinį, o praktinį iššūkį: kaip pasiekti darbą, susitikimus ir užduotis, kai prioritetu tampa pėsčiųjų maršrutai, dviratis ar viešasis transportas. Vertintas ne kilometrų skaičius, o įsitraukimas, kūrybiškumas ir pateiktos įžvalgos.

    Savaitės metu darbuotojai įgyvendino septynis iššūkius: bent vieną dieną atvykti be automobilio, aktyviai įveikti paskutinę kelionės dalį, pavežti kolegą, surengti pasitarimą vaikštant. Taip pat lyginti skirtingų kartų judumo poreikius, maršrutą įvertinti žmogaus su negalia požiūriu ir sudėti komandos judumo kuprinę.

    Tokio formato užduotys atitiko Europos judumo savaitės kryptį, kuri pastaraisiais metais vis labiau orientuojasi į kasdienį patogumą, saugumą ir prieinamumą, o ne vien į raginimą persėsti ant dviračio. Miestams ir priemiesčiams aktualiausi tampa trumpi atstumai, paskutinės atkarpos sprendimai ir viešojo transporto patikimumas.

    Nuo 100 kilometrų dviračiu iki pirmos kelionės autobusu

    Pirmąją vietą laimėjo Energetikos ir inžinerinių tinklų skyriaus komanda „NEUŽTRUMPINK“. Komandos narys Andrejus vieną dieną į darbą ir atgal dviračiu įveikė apie 100 kilometrų, o pati kelionė į savivaldybę truko 53 minutes.

    Patirtis išryškino infrastruktūros spragas: dėl dviračių takų trūkumo Avižieniuose pasirinkti tiesiausio maršruto nepavyko, todėl kelią teko ilginti, kol pasiekti patogesni Vilniaus miesto takai. Tokie atvejai dažni priemiesčiuose, kur maršrutų vientisumas ir saugūs kirtimai neretai tampa pagrindiniu barjeru.

    „Nepaisant visų iššūkių, kelionę užskaitau. Tokios dienos yra proga pamatyti, ką dar galėtume pagerinti, kad važiuoti dviračiu būtų patogu ir saugu“, – sakė Andrejus.

    Komandoje buvo ir visai kitokio masto išbandymų. Renatai diena be automobilio tapo pirmu bandymu po maždaug 20 metų pertraukos vėl keliauti viešuoju transportu, o didžiausias nerimas buvo ne pats važiavimas, bet nežinomybė dėl kelionės sklandumo.

    „Supratau, kad į darbą viešuoju transportu nuvykti tikrai patogu. Kartais verta išbandyti tai, ko ilgą laiką nedrįsai“, – sakė Renata.

    Darbuotojai taip pat fiksavo kliūtis, kurios tiesiogiai veikia kasdienį judėjimo saugumą ir prieinamumą: nesaugius takus, didelius atstumus tarp perėjų, aukštus bortelius, laiptus be alternatyvos, kliūtis ant taktilinių paviršių. Tai tapo konkrečiu grįžtamuoju ryšiu apie aplinkos kokybę, kuri svarbi ne tik dviratininkams, bet ir tėvams su vežimėliais ar vyresnio amžiaus žmonėms.

    Pasitarimai vaikštant ir kelionės kartu

    Antrąją vietą užėmė Architektūros skyriaus komanda „Ant ribos“, kuri judumo pokytį apibūdino kaip ribą tarp automatinio sprendimo sėsti į automobilį ir sąmoningo pasirinkimo eiti, važiuoti dviračiu ar rinktis viešąjį transportą. Komandoje atsirado ir maršrutų, kuriuose paskutinė kelionės dalis buvo įveikta pėsčiomis per žaliąsias erdves bei Neries pakrantę.

    Šios komandos nariai išbandė pasitarimus vaikštant, aptardami darbinius klausimus be ekranų ir kabineto aplinkos. Dalyviai pastebėjo, kad judant lengviau išlaikyti dėmesį, o pokalbis tampa gyvesnis ir labiau įtraukiantis.

    Trečiąją vietą pelnė Socialinės gerovės skyriaus komanda „Gerovės žingsniu“. Darbuotojai derino skirtingus keliavimo būdus, o bendroms kelionėms maršrutus planavo taip, kad vienoje transporto priemonėje galėtų važiuoti daugiau kolegų ir būtų atsisakyta kelių atskirų važiavimų.

    Skirtingų kartų maršrutuose išryškėjo, kad tas pats kelias skirtingiems žmonėms reiškia nevienodus dalykus: vieniems svarbus greitis, kitiems lygi danga, aiškus ženklinimas, galimybė prisėsti ir saugiai pereiti gatvę. Tokios įžvalgos ypač reikšmingos planuojant viešąsias erdves ir susisiekimo sprendimus.

    Iniciatyvoje aktyviai dalyvavo ir Aplinkos apsaugos skyriaus „Gamtos komanda“, o viename maršrutų pėsčiomis įveikta 4,9 kilometro per 36 minutes. Kitur pasirinktas kombinuotas variantas, kai automobilis paliekamas aikštelėje, o likusi dalis įveikiama viešuoju transportu ir pėsčiomis, parodant, kad pereinant prie tvaresnio judumo nebūtina iš karto atsisakyti automobilio visiškai.

    Savaitę užbaigė bendras įvertinimas, kad didžiausi pokyčiai dažnai prasideda nuo mažų sprendimų: 15 minučių pėsčiomis, vienos kelionės kartu ar pasitarimo gryname ore. Dalyvių patirtys parodė, kad įpročius lengviausia keisti tada, kai tam sudaromos patogios ir saugios sąlygos.

    „Tvaresnis judumas nėra vien pasirinkimas tarp automobilio ir dviračio. Jį lemia patogus viešasis transportas, saugūs takai, apšvietimas, perėjos ir aplinka, kurioje savarankiškai gali judėti skirtingų poreikių žmonės“, – sakė iniciatyvos autorė, Aplinkos apsaugos skyriaus patarėja Jolanta Volodko.

  • Šiaurinė gatvė Vilniuje: atskleidė, kas keisis rajonuose – startuoja projektavimas

    Šiaurinė gatvė Vilniuje: atskleidė, kas keisis rajonuose – startuoja projektavimas

    Pristatė 3 kilometrų atkarpos viziją

    Vilniaus miesto savivaldybė pristatė Šiaurinės gatvės koncepciją: planuojama apie 3 kilometrų atkarpa nuo Vakarinio aplinkkelio iki Fabijoniškių gatvės. Artimiausias etapas – projektavimo darbai, po kurių bus derinami galutiniai techniniai sprendiniai.

    Ši jungtis laikoma vienu svarbiausių transporto projektų šiaurinėje sostinės dalyje, nes ji turėtų sujungti kelis tankiai apgyvendintus rajonus su Vakariniu aplinkkeliu. Savivaldybė akcentuoja, kad tikslas – ne vien greitesnis pravažiavimas, bet ir saugesnės, patogesnės kasdienės kelionės.

    „Šiaurinę gatvę tiesime tam, kad iš esmės pakeistume judėjimą šioje miesto dalyje ir sumažintume srautus gyvenamuosiuose kvartaluose“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Ką gatvė sujungs ir kodėl tai svarbu

    Pagal pristatytą koncepciją Šiaurinė gatvė pagerins susisiekimą tarp Pašilaičių, Justiniškių, Šeškinės ir Fabijoniškių bei suteiks patogesnę jungtį su Vakariniu aplinkkeliu. Savivaldybė teigia, kad tai turėtų sumažinti tranzitinį eismą dalyje aplinkinių gatvių ir perskirstyti srautus racionaliau.

    Tokio tipo jungtys miestuose paprastai planuojamos ne vien dėl automobilių pralaidumo: vis daugiau dėmesio skiriama viešojo transporto patikimumui, eismo saugai, triukšmo bei taršos mažinimui. Vilnius pastaraisiais metais viešai deklaruoja prioritetą gatvėms, kuriose patogu judėti ir pėsčiomis, ir dviračiu, ir viešuoju transportu.

    Naujovė – viešasis transportas gatvės centre

    Vienas ryškiausių pokyčių, palyginti su ankstesnėmis idėjomis, – viešojo transporto eismo organizavimas. Koncepcijoje numatyta, kad viešasis transportas galėtų judėti gatvės centre įrengtose, nuo bendro automobilių srauto atskirtose juostose.

    Toks sprendinys dažnai taikomas Vakarų Europos miestuose, nes atskirta infrastruktūra mažina vėlavimus ir gerina maršrutų reguliarumą. Savivaldybė taip pat pabrėžia, kad ateityje šią infrastruktūrą būtų galima pritaikyti ir kitoms transporto rūšims, jei keistųsi miesto mobilumo poreikiai.

    „Rengiame ne greitkelio, o gyvos miesto gatvės sprendinius su pėsčiųjų, dviratininkų ir viešojo transporto prioritetais“, – sakė Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė.

    Dviračių takai, pėsčiųjų ryšiai ir želdynai

    Koncepcijoje numatyta, kad abiejose gatvės pusėse atsiras dviračių takai ir pėsčiųjų infrastruktūra, daugiau saugių perėjų. Automobilių eismui planuojama po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi, tačiau pabrėžiama, kad gatvė turėtų veikti kaip miesto erdvė, o ne vien tranzitinis koridorius.

    Taip pat skelbiama apie planuojamus želdynus: prie gatvės numatoma pasodinti apie 700 medžių. Savivaldybės teigimu, želdinimas ir viešosios erdvės turėtų tapti svarbia projekto dalimi, o pati gatvė formuotų naują urbanistinę ašį su paslaugomis ir traukos taškais.

    Apklausos duomenys ir projekto istorija

    Savivaldybė remiasi reprezentatyvia „Norstat“ apklausa, atlikta 2026 metais rugsėjo mėnesį: skelbiama, kad vidutinis Šiaurinės gatvės koncepcijos vertinimas siekė 7,8 balo iš 10, o 68,9 proc. apklaustųjų ją įvertino 7–10 balų. Dažniausiai įvardytas lūkestis – mažesni automobilių srautai aplinkinėse gatvėse, tačiau dalis gyventojų išreiškė ir susirūpinimą dėl galimo srautų augimo.

    Šiaurinės gatvės idėja nėra nauja: jos poreikis buvo numatytas dar 1987 metais Vilniaus generaliniame plane. Vis dėlto projektas ilgą laiką nejudėjo į priekį dėl finansavimo, prioritetų kaitos ir sudėtingų miesto plėtros klausimų, o grįžus prie temos sprendiniai buvo koreguojami atsižvelgiant į eismo modeliavimą bei gyventojų pastabas.

    Kada numatomi kiti žingsniai

    Skelbiama, kad iki 2027 metų antrojo ketvirčio planuojama parengti projektinius pasiūlymus, atlikti eismo modeliavimą ir poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūras. 2027 metais sprendinius ketinama dar kartą pristatyti visuomenei ir siekti gauti statybą leidžiantį dokumentą.

    Pagal pateiktą grafiką statybos darbų pradžia numatoma 2028 metais. Savivaldybė pabrėžia, kad terminai priklausys nuo projektavimo eigos, derinimų ir procedūrų, tačiau siekis – užtikrinti sprendinius, kurie realiai sumažintų konfliktus tarp skirtingų eismo dalyvių ir pagerintų susisiekimą šiaurinėje miesto dalyje.

  • Retas šansas kūrėjams Užupyje: atveriamos dvi studijos, viena – beveik 60 kv. m

    Užupio meno inkubatorius Vilniuje paskelbė atvirą kvietimą kultūros ir kūrybinių industrijų atstovams, norintiems įsikurti Kalno rezidencijų erdvėse. Konkursu siekiama pritraukti aktyviai kuriančius profesionalus ir komandas, kurios ieško darbo vietos bendruomenėje.

    Šį kartą siūlomos dvi studijos, o viena jų išsiskiria dydžiu: 57 kv. m ploto patalpos inkubatoriuje pasitaiko retai. Tokia erdvė labiau pritaikyta kūrybinėms komandoms, dirbtuvėms ar projektams, kuriems reikia daugiau vietos darbui ir įrangai.

    Didžiosios studijos nuomos kaina siekia 399 eurus per mėnesį, komunaliniai mokesčiai mokami papildomai. Nurodoma, kad vasarą jie gali sudaryti apie 18 eurų, o žiemą – apie 105 eurus per mėnesį, todėl planuojant biudžetą svarbu įvertinti sezoniškumą.

    Antroji studija yra 17,76 kv. m ploto, jos nuoma – 124,32 euro per mėnesį, komunaliniai mokesčiai taip pat neįskaičiuoti. Skelbiama, kad vasaros mėnesiais jie gali siekti apie 18 eurų, o žiemą – apie 45 eurus.

    Ką siūlo Kalno rezidencijos

    Kalno rezidencijos įsikūrusios Krivių gatvėje Vilniuje ir yra daugiau kaip 912 kv. m kūrybinė erdvė. Čia veikia 12 studijų, pritaikytų tiek individualiam darbui, tiek komandiniams projektams.

    Rezidentams sudaromos sąlygos naudotis bendra virtuve ir poilsio zona, taip pat rezervuojama susitikimų erdve. Numatytos ir praktiškos detalės kasdienybei: privati automobilių stovėjimo aikštelė bei lauko erdvė šalia miško ir pažintinių takų.

    Inkubatorius pabrėžia bendruomenės svarbą: čia dirba fotografai, dizaineriai, architektai, juvelyrai, dirbtinio intelekto sprendimus kūrybai kuriantys „art-tech“ atstovai ir tvarumo startuoliai. Tokia aplinka dažnai padeda greičiau rasti partnerius, dalintis kompetencijomis ir inicijuoti bendrus projektus.

    Terminai ir atrankos tvarka

    Paraiškas konkursui galima teikti iki spalio 16 dienos. Skelbiama, kad konkurso rezultatai bus paskelbti iki lapkričio 6 dienos.

    Norintys dalyvauti kvietime raginami kreiptis į Užupio meno inkubatorių elektroniniu paštu ir pateikti informaciją apie savo veiklą bei planus rezidencijoje. Atrankoje laukiami kūrėjai, profesionalai ir komandos, turintys aiškią kryptį ir poreikį dirbti kūrybinėje ekosistemoje.

  • Šių Vilniaus daugiabučių gyventojams svarbu: paviešinti balsavimo raštu protokolai

    Vilniaus daugiabučiuose Daugėliškio g. 27, Rygos g. 23, Memorialo g. 2 ir Liepkalnio g. 79 paviešinti butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu rezultatų skaičiavimo protokolai. Tokie dokumentai paprastai fiksuoja, kaip suskaičiuoti gyventojų balsai dėl konkrečių namo valdymo ir ūkinių sprendimų.

    Balsavimas raštu dažniausiai taikomas tada, kai nepatogu sukviesti susirinkimą arba reikia užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami laikantis nustatytos tvarkos. Protokoluose įprastai nurodoma, kiek savininkų turėjo teisę balsuoti, kiek balsų gauta ir ar pasiektas reikiamas sprendimo priėmimo slenkstis.

    Tokie protokolai svarbūs tuo, kad leidžia patikrinti sprendimų teisėtumą ir skaidrumą. Gyventojai, susipažinę su rezultatais, gali įvertinti, ar balsavimas vyko korektiškai, ar balsai suskaičiuoti tiksliai, o sprendimai atitinka daugumos valią.

    Praktikoje daugiausia klausimų kelia atvejai, kai gyventojai nesutaria dėl administratoriaus pasirinkimo, namo atnaujinimo ar rangos darbų, taip pat dėl kaupiamųjų lėšų dydžio ir jų panaudojimo. Dėl to protokolo aiškumas ir tikslus duomenų suvedimas tampa esminiai, nes būtent šie dokumentai vėliau naudojami sprendžiant ginčus ar teikiant pretenzijas.

    Gyventojams rekomenduojama atkreipti dėmesį į tai, ar protokole aiškiai išdėstyta balsavimo procedūra, ar nurodyti balsų skaičiavimo duomenys ir kas patvirtino rezultatus. Jei kyla pagrįstų abejonių, dažniausiai prašoma pateikti balsavimo biuletenių suvestines ir kitą su balsavimu susijusią informaciją.

  • Vilniuje prie Senosios Pilaitės kelio šalinami želdiniai: ką žada po šaligatvio darbų?

    Kas vyksta Senosios Pilaitės kelyje

    Vilniuje, Senosios Pilaitės kelyje, vykdomi infrastruktūros gerinimo darbai: įrengiamas šaligatvis ir stiprinamas šlaitas. Darbų metu numatyta pašalinti dalį želdinių, kurie įvardijami kaip nesaugotini, prastos būklės, menkaverčiai arba neperspektyvūs.

    Tokie sprendimai dažniausiai siejami su saugumo reikalavimais ir inžineriniais apribojimais, kai šlaitas tampa nestabilus, o pėsčiųjų infrastruktūrai reikia aiškios, saugios trasos. Savivaldybės praktikoje želdinių šalinimas paprastai derinamas su prievole sumažinti rizikas eismui ir pėstiesiems.

    Kodėl šalinami želdiniai

    Šlaitų sutvirtinimo darbai paprastai apima grunto tvirtinimą, drenažo sprendinius ir šaknų zonos tvarkymą, todėl dalis augalų gali neatitikti saugumo kriterijų. Jei medžiai ar krūmai yra prastos būklės, turi pažeistą šaknyną arba kelia griūties riziką, jie gali būti šalinami kaip neverti išsaugojimo.

    Šaligatvio įrengimas taip pat reikalauja vietos konstrukciniams sluoksniams, apšvietimui, lietaus nuotekų surinkimui ir matomumo zonoms. Dėl to net ir vizualiai žali plotai kartais patenka į darbų ribas, ypač kai kelio ir šlaito erdvė yra siaura.

    Ką žada po darbų

    Po infrastruktūros įrengimo planuojama įvertinti galimybę papildomai apželdinti sutvarkytą vietą. Tokiu atveju dažniausiai sprendžiama, kokie želdiniai geriausiai tinka konkrečioms sąlygoms: šlaito stabilumui, drėgmei, užterštumui nuo transporto ir priežiūros galimybėms.

    Praktikoje atnaujinant šlaitus dažnai pasirenkami augalai, kurie geriau sutvirtina gruntą ir yra atsparesni miestų aplinkai, o apželdinimas derinamas su ilgalaikės priežiūros poreikiu. Galutinis sprendimas priklauso nuo techninių sprendinių, saugumo reikalavimų ir suderinto projekto apimties.

  • Grigiškėse trumpam paralyžiuos eismą: ribojimai Mokyklos ir Pašto gatvėse – kada važiuoti?

    Grigiškėse dėl kelio remonto darbų spalio 8 dieną laikinai bus ribojamas eismas Mokyklos ir Pašto gatvėse. Skelbiama, kad ribojimai numatyti nuo 9 iki 15 valandos, todėl vairuotojams patariama iš anksto planuoti maršrutus.

    Darbų metu galimi laikini pravažiavimo susiaurėjimai, trumpi sustojimai ar nukreipimas apylankomis, priklausomai nuo konkrečios darbų vietos. Tokiais atvejais didžiausia rizika susidaryti spūstims paprastai kyla ryto ir pietų metu, kai eismas intensyvesnis.

    Pasak kelininkų, eismas įprasta tvarka bus atnaujintas užbaigus darbus ir atvėsus paklotam asfaltui. Tai svarbu ne tik dėl dangos ilgaamžiškumo, bet ir dėl saugumo, nes per anksti atidarius eismą gali būti pažeistas dar nespėjęs sukietėti paviršius.

    Gyventojų ir miesto svečių prašoma kantrybės bei atidumo, ypač atkarpose, kur dirba technika ar laikinai keičiasi eismo organizavimas. Rekomenduojama stebėti kelio ženklus, laikytis greičio ribojimų ir, jei įmanoma, rinktis alternatyvius maršrutus per aplinkines gatves.