Pasaulio sveikatos organizacija patvirtino penkis su hantavirusu siejamus atvejus kruiziniame laive, plaukusiame Pietų Atlante. Skelbiama, kad trys žmonės mirė, o situacija vėl atkreipė dėmesį į infekcijų kontrolę kelionėse jūra.
Nors kruiziniai laivai savaime nėra pavojingi, jų aplinka palanki ligų plitimui: tūkstančiai žmonių ilgą laiką dalijasi tais pačiais koridoriais, valgyklomis ir pramogų erdvėmis. Tokios sąlygos ypač svarbios, kai infekcija plinta per artimą kontaktą, užterštus paviršius, maistą ar vandenį.
Kodėl laivuose virusai plinta greičiau?
Uždaros ar pusiau uždaros erdvės ir didelis žmonių srautas sukuria vadinamąjį tarpusavyje sujungtą „mikropasaulį“, kuriame infekcija gali pereiti nuo vieno žmogaus kitam dar iki pasireiškiant aiškiems simptomams. Riziką didina ir tai, kad keleiviai atvyksta iš skirtingų šalių, todėl gali atsivežti skirtingus užkratus.
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai tarptautinių kelionių rekomendacijose pabrėžia, kad kruizų kelionės išsiskiria specifinėmis grėsmėmis. Tarp jų minimas plitimas nuo žmogaus žmogui, taip pat su maistu ir vandeniu susijusios infekcijos.
„Kruizai parduodami kaip plaukiojančios atostogos, bet jie taip pat padeda suprasti visuomenės sveikatą“, – sakė visuomenės sveikatos tyrėjas Vikramas Niranjanas.
Kiek dažni protrūkiai kruiziniuose laivuose?
Šis atvejis įvardijamas kaip pirmasis plačiau žinomas hantaviruso protrūkis, susietas būtent su kruizine kelione. Vis dėlto protrūkiai laivuose apskritai nėra kasdienybė, o dažniausiai jie siejami su virškinamojo trakto infekcijomis, ypač norovirusu.
Kai protrūkiai vis dėlto įvyksta, jie paprastai greitai išryškėja dėl intensyvaus kontaktų tinklo: bendro maitinimo, pramogų ir nuolat liečiamų paviršių. Bufetai, bendri įrankiai ir dažnas prisilietimas prie tų pačių rankenų ar turėklų sudaro sąlygas virusams plisti greičiau nei, pavyzdžiui, individualiai maitinantis.
Vienas žinomiausių pavyzdžių – COVID-19 atvejai laive „Diamond Princess“, kai užsikrėtė daugiau nei 700 žmonių iš daugiau nei 3 700 keleivių ir įgulos narių. Ši patirtis paskatino laivybos bendroves griežtinti higienos ir reagavimo protokolus, tačiau pati aplinka išlieka jautri infekcijoms.
Kas nutinka susirgus kelionėje?
Pramonės asociacijos CLIA gairės numato, kad laivuose turi budėti kvalifikuotas medicinos personalas visą parą, o prireikus pacientai apžiūrimi ir kajutėje. Laivuose taip pat turi būti patalpos apžiūrai, intensyvesnei priežiūrai ir bazinei diagnostikai, kad būtų galima stebėti būklę ir skirti pradinius vaistus.
Vis dėlto tokios medicinos patalpos dažniausiai skirtos pirmajai pagalbai ir trumpalaikei priežiūrai, o ne didelio masto, greitai plintančių protrūkių valdymui. Dėl to lemiama tampa ankstyva simptomų registracija, greita izoliacija ir sustiprintas valymas.
„Todėl kruizų sveikata labai priklauso nuo ankstyvo pranešimo, greitos izoliacijos ir griežtų valymo praktikų“, – sakė V. Niranjanas.
Kaip keleiviai gali sumažinti riziką?
Specialistai pataria pasiruošti dar prieš įlipant į laivą: pasitikrinti, ar atnaujinti skiepai, įvertinti kelionės draudimo apimtį ir pasitarti su šeimos gydytoju, jei žmogus priklauso didesnės rizikos grupei. Didesnės rizikos grupėms dažniausiai priskiriami vyresnio amžiaus žmonės, nėščiosios ir sergantys lėtinėmis ligomis.
Kelionės metu svarbu stebėti savijautą ir atsiradus simptomams nedelsti kreiptis į laivo medicinos punktą. Jei žmogus pasijunta prastai, rekomenduojama vengti buffet tipo maitinimo ir perpildytų bendrų erdvių, kad būtų sumažinta tikimybė užkrėsti kitus keleivius.
Hantaviruso protrūkis Atlante priminė, kad net ir sustiprėjus higienos standartams kruizai išlieka kelionės forma, kurioje infekcijų kontrolė reikalauja greitų sprendimų. Sveikatos institucijos pabrėžia, kad didžiausią efektą duoda paprastos priemonės: ankstyvas reagavimas, izoliacija ir nuosekli rankų higiena.
