CP v2

Blog

  • Nord Stream sprogdinimų byla plečiasi: Kroatijoje sulaikytas antras ukrainietis

    Nord Stream sprogdinimų byla plečiasi: Kroatijoje sulaikytas antras ukrainietis

    Vokietijos federalinė prokuratūra pranešė, kad Kroatijoje sulaikytas Ukrainos pilietis, siejamas su įtariamu Nord Stream dujotiekių sabotavimu. Vyras buvo suimtas Puloje, vakarų Kroatijoje, gavus Europos arešto orderį.

    Pasak prokurorų, sulaikytasis, įvardijamas kaip Volodymyras Z., yra kvalifikuotas naras ir, įtariama, priklausė grupei, kuri 2022 metų rugsėjį prie Bornholmo salos padėjo sprogmenis ant Nord Stream 1 ir Nord Stream 2 vamzdynų. Teigiama, kad jis dalyvavo nardymuose, reikalinguose sprogmenims pritvirtinti.

    Incidentas įvyko 2022 metų rugsėjo 26 dieną, praėjus maždaug septyniems mėnesiams po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. Sprogimai smarkiai apgadino Baltijos jūros dugnu nutiestą infrastruktūrą, kuri buvo skirta rusiškoms gamtinėms dujoms tiekti į Vokietiją, ir sunaikino tris iš keturių povandeninių vamzdžių.

    Kas žinoma apie įtariamą schemą

    Vokietijos tyrėjai nurodo, kad grupė į sprogimų vietą, kaip įtariama, vyko iš Rostoko išplaukusiu išnuomotu laivu. Prokuratūros vertinimu, tikslas buvo ilgam sutrikdyti dujų tiekimą šiais maršrutais ir apriboti Rusijos galimybes gauti pajamų, kurios galėtų būti naudojamos karui Ukrainoje finansuoti.

    Sulaikytasis dabar turėtų būti perduotas Vokietijai, kur jis bus pristatytas Federalinio teisingumo teismo teisėjui. Prokuratūra taip pat pažymėjo, kad šis Ukrainos pilietis jau buvo sulaikytas Lenkijoje 2025 metais, tačiau tuomet išduoti jį Vokietijai buvo atsisakyta ir vyras buvo paleistas.

    Byloje minimas ir Ukrainos kariškis

    Tyrimas Vokietijoje jau anksčiau įgavo pagreitį, kai buvo pareikšti kaltinimai kitam asmeniui, įvardijamam kaip Serhii K. Jis buvo sulaikytas Italijoje 2025 metų rugpjūtį ir tų pačių metų lapkritį išduotas Vokietijai.

    Vokietijos federalinė prokuratūra yra nurodžiusi, kad Serhii K. buvo Ukrainos kariuomenės karininkas ir, įtariama, vadovavo grupei, siejamai su Nord Stream sabotavimu. Galutines atsakomybes ir motyvus turės įvertinti teismas, o ikiteisminis tyrimas, kaip skelbiama, tęsiamas.

    Kodėl Nord Stream sprogdinimai vis dar kelia įtampą

    Nord Stream sprogdinimai tapo vienu reikšmingiausių pastarųjų metų saugumo incidentų Europos energetikos infrastruktūroje. Nors po 2022 metų energetikos krizės Europa sparčiai mažino rusiškų dujų dalį ir diversifikavo tiekimą, povandeninių objektų apsauga liko jautri tema, ypač Baltijos jūros regione.

    Ši byla svarbi ir politiniu požiūriu, nes joje susikerta karo Ukrainoje, Europos energetinio saugumo ir tarptautinio teisinio bendradarbiavimo klausimai. Vokietijos institucijos pabrėžia, kad įtariamųjų paieška ir sulaikymai vykdomi remiantis tarpvalstybiniais mechanizmais, įskaitant Europos arešto orderį.

  • „Unitree“ akcijos per debiutą šovė iki 600 proc.: investuotojus pakerėjo šokantys robotai

    „Unitree“ akcijos per debiutą šovė iki 600 proc.: investuotojus pakerėjo šokantys robotai

    Kinijos humanoidinių robotų gamintoja „Unitree“ debiutuodama Šanchajaus biržoje sulaukė išskirtinio investuotojų dėmesio: prekybos pradžioje akcijų kaina šoktelėjo daugiau nei 600 proc. Bendrovė išgarsėjo virusiniais vaizdo įrašais, kuriuose jos robotai šoka, daro salto ir demonstruoja kitus sudėtingus judesius.

    Pagal viešai skelbtą informaciją, akcijos nuo pirminio viešo akcijų platinimo kainos pakilo iki maždaug 1 100 juanių, o vėliau dienos eigoje dalį prieaugio atidavė ir fiksavosi ties maždaug 500 proc. šuoliu. Skaičiuojant eurais, tai atitinka augimą nuo maždaug 19 eurų iki maždaug 141 euro, o vėliau iki maždaug 89 eurų.

    Didžiąją paklausos dalį sudarė mažmeniniai investuotojai Kinijoje, o akcijų paklausa, skirta neprofesionaliems investuotojams, kelis tūkstančius kartų viršijo pasiūlą. Toks disbalansas dažnai lemia staigius kainų šuolius pirmosiomis prekybos dienomis, tačiau vėliau gali didinti ir svyravimų riziką.

    Bendrovės įkūrėjas ir vadovas Wang Xingxing, kaip skelbiama, tebėra vienas svarbiausių akcininkų ir valdo apie penktadalį įmonės. Tai investuotojams paprastai signalizuoja, kad vadovybė išlieka tiesiogiai suinteresuota ilgalaikiu įmonės rezultatu.

    „Unitree“ sėkmė siejama ne tik su rinkodaros efektu, bet ir su kaina: bendrovė siūlo robotus, įskaitant robotus šunis ir biudžetinius humanoidus, gerokai pigiau nei dalis JAV konkurentų. Analitikų vertinimu, ją stiprina ir vietinė tiekimo grandinė Hangdžou regione, padedanti mažinti gamybos savikainą ir greičiau didinti apimtis.

    Robotika tampa strategine kryptimi

    Robotika pastaraisiais metais sparčiai vystosi dėl pažangesnių jutiklių, efektyvesnių variklių ir spartėjančio DI modelių taikymo. Praktikoje tai reiškia, kad robotai geriau suvokia aplinką, tiksliau valdo judesius ir gali greičiau mokytis iš bandymų, pavyzdžiui, vaikščiojimo ar daiktų sugriebimo užduočių.

    Investuotojai vis dažniau ieško įmonių, galinčių paversti įspūdingas demonstracijas į tvarius pardavimus pramonėje, logistikoje ar paslaugų sektoriuje. Vis dėlto rinkoje išlieka klausimas, kiek greitai humanoidiniai robotai taps ekonomiškai pagrįstu sprendimu, o ne tik technologine vitrina.

    Kokia rinka ir kas konkuruoja?

    Prognozės dėl humanoidinių robotų rinkos dydžio išlieka ambicingos. Pavyzdžiui, „Goldman Sachs“ vertinimu, humanoidinių robotų rinka iki 2035 metų gali siekti apie 33 mlrd. eurų, tačiau šias projekcijas lems realus diegimo tempas ir tai, ar robotai gebės patikimai dirbti ne tik laboratorijose.

    Šiuo metu tarp žinomiausių humanoidinių robotų žaidėjų minimos Kinijos bendrovės, tokios kaip „Unitree“ ir „UBTECH Robotics“, o didieji technologijų ir automobilių gamintojai taip pat plečia šią kryptį. Tarp jų dažnai įvardijamos „Tesla“, „Xiaomi“ ir „Hyundai Motor“, turinčios atskirus humanoidinių robotų padalinius ar projektus.

    Nacionalinio saugumo klausimai

    Augant robotų galimybėms, dalis valstybių atsargiau vertina užsienyje pagamintų humanoidinių ar keturkojų robotų importą ir naudojimą kritinėse srityse. Tokios sistemos gali rinkti vaizdo, garso ir aplinkos duomenis, todėl kyla duomenų saugumo bei priklausomybės nuo tiekėjų klausimų.

    Tekste minima, kad „Unitree“ yra įtraukta į JAV Gynybos departamento sudaromą sąrašą, kuriame nurodomos Kinijos karinėmis struktūromis siejamos įmonės. Bendrovė viešai teigia, kad jos produktai skirti civiliniams tikslams, tačiau geopolitinė įtampa gali tapti papildomu rizikos veiksniu tarptautinei plėtrai.

    Kinija robotiką laiko viena iš strateginių krypčių, ypač siekiant kompensuoti mažėjančios darbo jėgos poveikį ir didinti pramonės našumą. Dėl to tikėtina, kad konkurencija, investicijos ir IPO planai šioje srityje artimiausiais metais tik intensyvės.

  • Krikščioniško metalo grupė stojo į kovą su „Netflix“: dėl vieno pavadinimo – milijoninė painiava?

    Krikščioniško metalo grupė stojo į kovą su „Netflix“: dėl vieno pavadinimo – milijoninė painiava?

    JAV krikščioniško metalo grupė „Demon Hunter“ padavė į teismą „Netflix“, teigdama, kad platforma neteisėtai naudojasi jų pavadinimu ir kuria painiavą tarp gerbėjų. Ieškinys pateiktas per grupės įmonę „Hyde Lane“ JAV Kalifornijos centrinės apygardos teisme.

    Ginčo epicentre atsidūrė „Netflix“ animacinio filmo KPop Demon Hunters sėkmė ir vėliau paskelbtas koncertinis turas bei su juo siejama atributika. Grupė teigia, kad „Demon Hunter“ vardas muzikos ir gyvų pasirodymų rinkoje naudojamas jau ketvirtį amžiaus, todėl naujas projektas esą sukuria beveik visišką sutapimą.

    Kas teigiama ieškinyje?

    „Demon Hunter“ prašo teismo uždrausti „Netflix“ naudoti pavadinimą KPop Demon Hunters įrašytai muzikai, gyviems pasirodymams ir prekybai suvenyrais. Taip pat siekiama priteisti nenurodytą žalą, argumentuojant prekių ženklo pažeidimu, nesąžininga konkurencija ir vartotojų klaidinimu.

    Ieškinyje akcentuojama, kad per ilgus metus kurtas prekės ženklas patiria reputacinę ir komercinę riziką, nes dalis auditorijos gali manyti, jog projektai yra susiję. Grupė tvirtina, kad tokia painiava gali paveikti pardavimus, reklamos sutartis ir renginių lankomumą.

    „Per pastaruosius 25 metus kruopščiai kurtas prekės ženklas dabar susiduria su egzistencine krize“, – teigiama ieškinyje.

    Konkreti painiavos istorija

    Kaip vieną iš pavyzdžių ieškinys mini situaciją, kai žmogus esą sumokėjo apie 430 eurų už bilietus į „Demon Hunter“ koncertą Olbanyje, Niujorko valstijoje. Vėliau jis neva paprašė grąžinti pinigus, nes manė, kad perka bilietus į KPop Demon Hunters renginį.

    Tokios istorijos teisme dažnai naudojamos siekiant parodyti realų vartotojų suklaidinimą, kuris yra vienas svarbiausių kriterijų prekių ženklo ginčuose. Grupės pozicija – net ir pavieniai atvejai rodo problemą, kuri gali augti plečiantis turui ir prekybai atributika.

    Platesnis kontekstas: kodėl tokie ginčai daugėja

    Pastaraisiais metais didžiosios pramogų platformos vis agresyviau plečia filmų projektus į koncertus, prekes ir licencijuotą muziką, todėl dažnėja konfliktų dėl pavadinimų ir prekės ženklų. Ypač rizikinga, kai pavadinimas sutampa su seniau veikiančiais atlikėjais ar renginių ženklais, nes muzikos industrijoje auditorija sprendimus dažnai priima impulsyviai.

    Ši byla išsiskiria tuo, kad ji susijusi ne vien su filmu, o su veiklomis už ekrano ribų: gyvais pasirodymais, prekių pardavimu ir potencialiai atskiru muzikiniu turiniu. Būtent šiose srityse vardų sutapimas gali turėti didžiausią komercinį efektą.

    Publikavimo metu nei „Netflix“, nei renginių organizatorius „AEG Presents“ viešai situacijos nekomentavo. Tuo metu „Netflix“ filmas KPop Demon Hunters, kaip skelbta, pasiekė rekordinius žiūrimumo rezultatus ir sulaukė reikšmingų įvertinimų, o tęsinys jau yra kuriamas.

  • Gandras Krutekas vėl pakilo į žygį: GPS rodo kelią į Afriką, o kelionė žada siurprizų

    Gandras Krutekas vėl pakilo į žygį: GPS rodo kelią į Afriką, o kelionė žada siurprizų

    Į Afriką – su GPS siųstuvu

    Lenkijoje išgarsėjęs gandras Krutekas rugpjūčio 16 dieną vėl leidosi į rudeninę migraciją pietų kryptimi. Jo kelionę, kaip ir pernai, galima sekti beveik realiu laiku, nes paukštis turi GPS siųstuvą.

    Rugpjūčio 18 dieną duomenys rodė, kad Krutekas jau buvo Ukrainoje, maždaug 70 kilometrų į rytus nuo Lvivo, Zoločivo apylinkėse. Toliau jo laukia tūkstančiai kilometrų, o maršrutas gali keistis priklausomai nuo oro sąlygų ir sustojimų vietų.

    Išgelbėtas jauniklis tapo žvaigžde

    Krutekas dar būdamas jauniklis iškrito iš lizdo, tačiau jį išgelbėjo vietos gyventojai ir Mozūrijos kraštovaizdžio parko darbuotojai. Vėliau paukštis buvo sugrąžintas į laukinę gamtą, o GPS siųstuvas leido stebėti jo skrydžius ir sustojimus.

    Tokie siųstuvai padeda ne tik smalsuoliams, bet ir mokslininkams, nes leidžia vertinti migracijos greitį, poilsio „stoteles“, pasirenkamus koridorius ir rizikas. Duomenys ypač svarbūs, kai kinta klimatas ir dažnėja ekstremalūs orai, galintys koreguoti įprastus migracijos įpročius.

    Šiemet – ypatingas sezonas

    Šių metų veisimosi sezonas Krutekui buvo išskirtinis: jis pirmą kartą tapo tėvu. Lizde išsirito penki jaunikliai, tačiau vienas jų neišgyveno, o likę keturi vasaros viduryje pradėjo pirmuosius skrydžių bandymus.

    Vasarai įsibėgėjus, šeimai pasidarė ankšta, todėl Krutekas su pora, kaip skelbiama, įsirengė naują lizdą netoliese, kelių dešimčių metrų atstumu. Vis dėlto jis toliau maitino jauniklius ir padėjo jiems treniruotis skraidyti.

    Ar kartos pernykštį maršrutą?

    Ornitologai pabrėžia, kad didžiausia intriga šiemet – ar Krutekas skries tuo pačiu keliu kaip ankstesnėmis migracijomis. Ankstesniais metais jo maršrutas vedė pro Bosforą, o žiemą jis praleido Egipte, todėl bendra kryptis daug kam atrodo nuspėjama, tačiau detalės gali keistis.

    GPS stebėjimas leidžia matyti, kur paukštis sustoja pailsėti, kokiu tempu įveikia atkarpas ir ar sugrįžta į jau patikrintas poilsio vietas. Iš viso Krutekui gali tekti įveikti apie 5 000 kilometrų.

    Pavasarį sugrįžo neįprastai

    Krutekas šiemet jau buvo patekęs į antraštes, kai vasario mėnesį grįžo iš Afrikos į Lenkiją. Išsekusį paukštį prie kelio netoli Jedvabno pastebėjo praeiviai, o vėliau juo pasirūpino gamtosaugininkai ir jis buvo nuvežtas į gandrų apsaugos centrą Krutynėje.

    Atsigavęs Krutekas sugrįžo prie lizdo ir užbaigė sėkmingiausią savo veisimosi sezoną. Dabar jis vėl kelyje, o jo gerbėjai stebi, ar migracija klostysis sklandžiai ir kiek netikėtumų pateiks šių metų maršrutas.

  • Palangos vasaros skaitykla slepia netikėtą praeitį: kas čia buvo dar iki modernizmo paviljono?

    Atnaujintas Palangos vasaros skaityklos tyrimas parodė, kad vieno žinomiausių šalies modernizmo paviljonų istorija prasideda gerokai anksčiau nei įprasta manyti. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos iniciatyva pristatytas prof. dr. Marijos Drėmaitės sudarytas leidinys „Vasaros skaitykla Palangoje“ išryškina ir mažiau matytą šios vietos sluoksnį.

    Tyrime atsiskleidžia, kad dabartinė kultūrinė erdvė susiformavo ne tik kaip pajūrio skaitymo tradicijos tąsa, bet ir kaip konkrečios, su Palanga susijusios asmeninės istorijos ženklas. Jubiliejaus proga prie pastato atidengta memorialinė lenta priminė ankstesnį sklypo gyvenimą ir jį formavusius žmones.

    Kas daro paviljoną išskirtinį?

    Palangos vasaros skaitykla laikoma vienu ankstyvųjų ir iki šiol išlikusių organiškojo modernizmo paviljonų Lietuvos pajūryje, išsaugojusiu pirminę paskirtį daugiau kaip šešis dešimtmečius. Architekto Albino Čepio suprojektuotą pastatą atpažįstamu daro banguotas stogas, medinė konstrukcija ir dideli stiklo plotai, leidžiantys architektūrai susilieti su aplinka.

    2014 metais skaitykla įtraukta į Kultūros vertybių registrą, o pastaraisiais metais ji vis dažniau minima kaip svarbus medinio modernizmo pavyzdys. Tokie objektai šiandien ypač vertinami dėl autentiškumo, medžiagiškumo ir santykio su kraštovaizdžiu, kurį sunku atkurti nauja statyba.

    „Lietuvos nacionalinė biblioteka saugo praeities liudijimus ne tik knygose, rankraščiuose ar archyvuose, bet ir mūsų kultūrai reikšmingose erdvėse. Tokia yra ir Palangos vasaros skaitykla, kur susitinka architektūros paveldas, skaitymo tradicija ir aktyvus kultūrinis gyvenimas“, – sakė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė.

    Vienoje vietoje susitinka dvi istorijos

    Leidinys akcentuoja, kad dar iki skaityklos šiame sklype buvo diplomato, rašytojo ir visuomenės veikėjo Jurgio Savickio šeimos vasarnamis. Iki šiol ši detalė platesnei auditorijai buvo mažiau žinoma, nors ji svarbi suprantant, kaip Palangos erdvės kito ir kokius kultūrinius ryšius telkė.

    Tyrimą sustiprino ir Jurgio Savickio anūko Raimondo Savicko perduotas šeimos archyvas, leidęs tiksliau atkurti vietos chronologiją. Archyvinės fotografijos, dokumentai ir istorinė medžiaga padeda pamatyti ne tik pastatą, bet ir jo socialinį kontekstą bei Palangos kaip kūrėjų ir diplomatų traukos vietos vaidmenį.

    „Palangos vasaros skaitykla yra puikus organiško modernizmo pavyzdys, parodantis, kaip architektūra gali taikytis prie gamtinės aplinkos, o ne bandyti ją pakeisti“, – sakė leidinio „Vasaros skaitykla Palangoje“ sudarytoja prof. dr. Marija Drėmaitė.

    Kas laukia toliau?

    Istoriniai tyrimai tampa praktiniu įrankiu planuojant paveldo objektų ateitį, ypač kai kalbama apie medines konstrukcijas pajūryje, kurias veikia drėgmė, vėjas ir temperatūrų svyravimai. Tokiais atvejais svarbu rasti balansą tarp autentiškumo išsaugojimo ir šiuolaikinių saugumo bei eksploatacijos reikalavimų.

    Numatyta, kad rugsėjo 10 dieną ir rugsėjo 11 dieną Palangos vasaros skaitykloje vyks architektūros studentų ir ekspertų iš Lietuvos bei Danijos simpoziumas, skirtas restauravimo galimybėms aptarti. Tikimasi, kad diskusijos ir papildomi tyrimai padės pasirinkti sprendimus, leidžiančius išlaikyti pastato savitumą ir jo, kaip atviros kultūros erdvės, funkciją.

  • STT ir šauliai kviečia į nemokamą žygį Telšių rajone: registracijai liko laiko

    Specialiųjų tyrimų tarnyba kartu su Lietuvos šaulių sąjungos Žemaitijos šaulių 8-ąja rinktine 2026 metų rugsėjo 12 dieną rengia žygį Vertybių keliu’26. Ketvirtus metus organizuojamas renginys šįkart vyks Pavandenės apylinkėse Varnių seniūnijoje Telšių rajone.

    Organizatoriai teigia, kad žygis skirtas ne tik aktyviam laisvalaikiui, bet ir pilietiškumo bei antikorupcinio sąmoningumo stiprinimui. Į renginį tradiciškai kviečiami gyventojai, jaunimas, švietimo bendruomenė, nevyriausybinių organizacijų nariai ir visi norintys.

    Kur ir kada prasidės žygis?

    Žygio startas numatytas 2026 metų rugsėjo 12 dieną 10 valandą. Dalyviai keliaus maršrutu, kuriame numatyti tiek gamtos, tiek kultūros paveldo objektai.

    Skelbiama, kad pakeliui planuojama aplankyti Moteraičio ir Sprūdės piliakalnius, Pavandenės dvarą, Gludo ežero apylinkes, Pavandenės alkakalnį, vietos bažnyčią bei kitas šiam kraštui reikšmingas vietas. Įveikusiems trasą bus įteikti atminimo medaliai, o finiše lauks šauliška košė.

    Edukacijos ir partneriai

    Renginio metu numatyti edukaciniai užsiėmimai, kuriuos organizuos ne tik STT ir Lietuvos šaulių sąjunga, bet ir partneriai. Prie žygio prisijungia Lietuvos Raudonasis Kryžius bei Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija.

    Tokio formato renginiai pastaraisiais metais tampa vis populiaresni, nes vienoje vietoje sujungia pažintinį turizmą, bendruomeniškumą ir praktines žinias. Organizatoriai pabrėžia, kad tai proga prasmingai praleisti dieną ir geriau pažinti regiono istoriją bei kraštovaizdį.

    Registracija ir dalyviai

    Į žygį kviečiami registruotis pavieniai žmonės, šeimos, draugų ar kolegų komandos, vietos bendruomenės, ugdymo įstaigų bendruomenės, studentai, jaunimo ir nevyriausybinės organizacijos, taip pat viešojo sektoriaus įstaigos.

    Registracija vyksta iki 2026 metų rugsėjo 4 dienos. Renginys yra nemokamas, o tikslią dalyvių registravimo ir organizacinę informaciją organizatoriai pateikia STT interneto svetainėje.

    „Norime, kad žygis būtų atviras kiekvienam ir skatintų ne tik judėti, bet ir stiprinti pilietines nuostatas“, – teigiama organizatorių informacijoje.

  • Savanorystė bibliotekoje, kuri keičia ateitį: po 6 mėnesių – darbas ir 0,25 balo priedas

    Jaunimo savanorystė Lietuvoje vis dažniau tampa ne tik prasminga veikla, bet ir praktišku tramplinu į profesinį gyvenimą. Tai ypač ryšku kultūros įstaigose, kur jauni žmonės gali išbandyti komunikacijos, organizavimo ir kūrybos įgūdžius realiomis sąlygomis.

    Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešojoje bibliotekoje savanoriai prisideda prie kasdienės veiklos ir kartu gauna galimybę augti. Įstaiga per pastaruosius trejus metus priėmė penkis Jaunimo savanoriškos tarnybos dalyvius, kurie savanoriavo po šešis mėnesius.

    Bibliotekos patirtis rodo, kad nuosekli savanorystė gali virsti konkrečiomis karjeros galimybėmis. Viena aktyviausių dalyvių Smiltė Rimkutė tris mėnesius savanorystę atliko bibliotekoje, vėliau tęsė kitoje organizacijoje, o vasarą dėl pademonstruotų gebėjimų buvo įdarbinta bibliotekoje.

    Kita dalyvė Akvilė Liaudanskaitė per pusmetį tapo svarbia bibliotekos komandos dalimi ir įsitraukė į įvairias užduotis. Ji tvarkė knygų fondą, kūrė ir montavo vaizdo įrašus, vedė edukacinius užsiėmimus, prisidėjo prie renginių organizavimo ir iš arčiau pažino bibliotekininko darbo kasdienybę.

    Ryškesni savanorių projektai bibliotekoms padeda atsinaujinti ir pritraukti jaunesnę auditoriją, ypač socialiniuose tinkluose. Akvilės inicijuoti kūrybiniai sprendimai, tarp jų ir vaizdo siužetas „Kolega apie kolegas“, tapo pavyzdžiu, kaip jauno žmogaus idėjos gali įnešti naujos energijos į bendruomenės gyvenimą.

    „Savanorystė bibliotekoje man buvo puiki patirtis. Per šį laiką įgijau daug įgūdžių, tobulinau bendravimą, laiko planavimą ir discipliną, taip pat geriau pažinau save ir darbo aplinką“, – sakė A. Liaudanskaitė.

    Nuo šių metų sausio mėnesio bibliotekoje savanorystę atliko ir Gabriela Šidlauskaitė, kuri daug dėmesio skyrė kūrybiniam turiniui bei renginiams. Ji dalyvavo edukacinėse veiklose, prisidėjo prie miesto šventės ir padėjo įgyvendinti festivalio „Naisių vasara 2026“ edukacinius užsiėmimus.

    „Biblioteką savanorystei pasirinkau siekdama įsitraukti į kūrybines ir kultūrines veiklas. Savanoriaudama kūriau filmukus, dalyvavau edukacijose ir renginiuose, o ši patirtis ugdė atsakomybę, kūrybiškumą ir gebėjimą bendradarbiauti“, – sakė G. Šidlauskaitė.

    Šiuo metu bibliotekos komandoje savanorystę pradėjo Gintarė Mikalauskaitė. Artimiausiais mėnesiais ji planuoja prisidėti prie kultūrinių veiklų, organizuoti Vasaros skaityklos darbą, vesti edukacinius užsiėmimus ir padėti viešinti bibliotekos iniciatyvas.

    Ko suteikia Jaunimo savanoriška tarnyba

    Jaunimo savanoriška tarnyba yra šešių mėnesių programa, skirta 14–29 metų jaunuoliams, siekiantiems ugdyti bendrąsias kompetencijas. Joje didelis dėmesys skiriamas atsakomybei, komandiniam darbui, komunikacijai ir praktinei patirčiai, kuri praverčia tiek moksluose, tiek pirmojo darbo paieškose.

    Programą baigusiems jaunuoliams taikoma ir aiški motyvacinė priemonė stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Sėkmingai įvykdžius tarnybą suteikiamas papildomas 0,25 stojamojo balo priedas.

    Kodėl bibliotekoms svarbūs savanoriai

    Bibliotekų vaidmuo keičiasi: jos tampa ne tik knygų skolinimo vieta, bet ir bendruomenės centru, kuriame vyksta edukacijos, renginiai ir skaitmeninio raštingumo veiklos. Tokiose erdvėse savanoriai gali prisidėti prie modernių formatų, pavyzdžiui, trumpų vaizdo įrašų kūrimo, renginių komunikacijos ir kūrybinių dirbtuvių.

    Biblioteka pabrėžia, kad savanoriai suteikia naujų idėjų ir padeda pasiekti jaunesnę auditoriją, o patys įgyja apčiuopiamų įgūdžių. Tikimasi, kad sėkmingos patirtys paskatins daugiau jaunuolių rinktis savanorystę kaip būdą prasmingai įsitraukti į bendruomenę ir kartu kryptingai pasiruošti ateičiai.

    Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešoji biblioteka yra akredituota Jaunimo savanoriškos tarnybos savanorius priimanti organizacija. Tai reiškia, kad jaunuoliai čia gali atlikti programą struktūruotai, su aiškiomis veiklomis ir kompetencijų ugdymu.

    Kristina Ruočienė, Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešosios bibliotekos Informacijos ir vadybos skyriaus informacijos specialistė

  • „Elektrum Lietuva“ pažadas Kupiškyje: šviesa kaimams ir 47 mln. eurų hibridinis parkas

    „Elektrum Lietuva“ Kupiškio rajono Puponių ir Paberžių gyvenvietėse iki metų pabaigos planuoja įrengti pagrindinių gatvių apšvietimą. Bendrovė šiam projektui skirs daugiau nei 100 tūkst. eurų, o įrengtą infrastruktūrą po darbų neatlygintinai perduos Kupiškio rajono savivaldybei.

    Gyvenvietės yra šalia vystomo hibridinio vėjo ir saulės parko, kurio vertė siekia apie 47 mln. eurų. Tokia kaimynystė dažnai kelia klausimų dėl kasdienio komforto, todėl bendruomenėms aktualūs sprendimai tampa svarbia projekto dalimi.

    „Vystydami atsinaujinančios energetikos projektus siekiame kurti vertę ne tik šalies energetikos sistemai, bet ir bendruomenėms, šalia kurių dirbame“, – sakė „Elektrum Lietuva“ vadovė Neringa Petrauskienė.

    Puponių kaime numatyta įrengti 35 LED šviestuvus, pakloti beveik 1,7 kilometro elektros kabelio ir apšviesti apie 1 150 metrų ilgio Juozo Baltušio gatvę. Tai pagrindinė gyvenvietės gatvė, kur apšvietimas tiesiogiai veikia eismo ir pėsčiųjų saugumą tamsiuoju paros metu.

    Paberžių kaime planuojama įrengti 12 LED šviestuvų, pakloti beveik 0,5 kilometro kabelio ir apšviesti apie 340 metrų pagrindinės gatvės. LED technologija dažniausiai pasirenkama dėl mažesnių elektros sąnaudų ir ilgesnio tarnavimo laiko, o tai svarbu vėlesnei infrastruktūros priežiūrai.

    Baigus darbus, apšvietimo infrastruktūrą perėmus savivaldybei, ji bus atsakinga už eksploatavimą ir remontą. Praktikoje tai reiškia, kad bendruomenės gauna naują viešą turtą, o jo išlaikymas tampa įprasta savivaldybės komunalinių paslaugų dalimi.

    Pirmasis hibridinis parkas Kupiškyje

    Kupiškio rajone „Elektrum Lietuva“ vystomas hibridinis parkas apjungs vėjo ir saulės elektrines bei energijos kaupimo sistemą. Projektą sudarys keturios vėjo jėgainės, kurių bendra galia sieks 24 MW, 6 MW galios saulės elektrinė ir 2,4 MW galios energijos kaupimo sistema.

    Planuojama, kad pirmosios parko pagamintos kilovatvalandės pasieks tinklą 2027 metų pradžioje. Bendrovės skaičiavimu, per metus parkas turėtų pagaminti apie 93 GWh elektros energijos, kurios pakaktų maždaug 32 tūkst. vidutinių namų ūkių poreikiui.

    Energetikos rinkoje hibridiniai projektai vertinami kaip būdas geriau išnaudoti skirtingų šaltinių gamybos profilius, o kaupimas padeda lankščiau valdyti pikus. Tai ypač aktualu sparčiai augant atsinaujinančios energetikos daliai ir stiprėjant poreikiui užtikrinti sistemos patikimumą.

    Ką tai reiškia vietos žmonėms?

    Vietos bendruomenėms artimiausias pokytis – apšviestos pagrindinės gatvės, kurios mažina avaringumo riziką ir didina saugumo jausmą. Ilgesnėje perspektyvoje svarbi ir aiški savivaldybės bei investuotojo komunikacija, nes būtent nuo jos priklauso, kaip sklandžiai sprendžiami praktiniai klausimai šalia didelių energetikos objektų.

    Tokie sprendimai kaip gatvių apšvietimas dažnai tampa ir bendruomenių dialogo forma, kai į konkrečius poreikius atsakoma apčiuopiamais darbais. Kartu tai rodo tendenciją, kad atsinaujinančios energetikos plėtra vis dažniau siejama ne tik su gamybos pajėgumais, bet ir su vietos infrastruktūros stiprinimu.

  • Valstybinės žemės pardavimo kaina: kada skaičiuoja žemėlapiai, o kada vertintojas?

    Valstybinės žemės, priskiriamos kitai paskirčiai, pardavimo kaina nėra vienoda visiems atvejams. Ją lemia konkretaus sklypo paskirtis, vieta ir teisės aktuose nustatytas vertės nustatymo būdas.

    Nacionalinė žemės tarnyba pabrėžia, kad vieniems sklypams taikomas masinis vertinimas pagal žemės verčių žemėlapius, o kitiems reikalingas individualus turto vertinimas. Dar atskira tvarka taikoma namų valdos sklypams, kai daliai pirkėjų gali būti suteikiamos nuolaidos.

    Masinis vertinimas pagal žemėlapius

    Sklypų, reikalingų daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti, vertė paprastai nustatoma pagal žemės verčių žemėlapius. Šie žemėlapiai sudaromi masinio vertinimo būdu, įvertinus rinkos vertę lemiančius veiksnius.

    Skaičiuojant konkretaus sklypo kainą, vertė siejama su jo priskyrimu tam tikrai verčių zonai, kuri atspindi vietos rinkos situaciją. Dėl to individualus turto vertinimas dažniausiai nereikalingas, o pardavimo kaina išvedama pagal žemėlapiuose nurodytą vertę.

    Pagal tą patį principą vertinami ir įsiterpę valstybinės žemės plotai, kai dėl dydžio, formos ar išsidėstymo nėra galimybės suformuoti racionalių ribų atskiro sklypo. Tokiais atvejais kaina taip pat remiama žemės verčių žemėlapiais, o ne individualiu vertintojo skaičiavimu.

    Įsiterpusio ploto kriterijai apibrėžiami teisės aktuose, o praktikoje vertinama, ar plotas iš tiesų negali būti suformuotas kaip savarankiškas sklypas. Gyvenamosios paskirties teritorijose dažnai minimas iki 0,04 hektaro orientyras, kitose teritorijose gali būti taikomos didesnės ribos.

    Kada būtinas individualus vertinimas

    Komercinės paskirties valstybinės žemės sklypams ir kitiems be aukciono parduodamiems sklypams dažniau taikomas individualus turto vertinimas. Toks vertinimas atliekamas pagal Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo nuostatas.

    Individualus vertinimas leidžia tiksliau atsižvelgti į sklypo specifiką, pavyzdžiui, naudojimo galimybes, apribojimus, susisiekimą, inžinerinę infrastruktūrą ir panašią rinkos informaciją. Vertinimą užsako Nacionalinė žemės tarnyba, parinkdama teisę vertinti turinčius specialistus viešųjų pirkimų tvarka.

    Vertinimo išlaidas iš pradžių apmoka Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau pirkėjas jas kompensuoja iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Šios išlaidos įskaičiuojamos į galutinę sklypo kainą, todėl pirkėjui svarbu iš anksto įvertinti ne tik pačią vertę, bet ir susijusias procedūrines sąnaudas.

    Namų valdos sklypams taikoma kita tvarka

    Namų valdos žemės sklypų pradinė kaina skaičiuojama pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintą Žemės įvertinimo metodiką. Miesto gyvenamojoje vietovėje prie apskaičiuotos vertės tam tikrais atvejais gali būti pridedamas teisės aktuose numatytas priedas už inžinerinius statinius.

    Fiziniams asmenims, perkantiems namų valdos žemės sklypus, gali būti taikomos 40–50 proc. nuolaidos, kurios priklauso nuo vietos ir aplinkybių. Nuolaidos paprastai taikomos tik nustatytai sklypo daliai, o už didesnį plotą nuolaida nebetaikoma.

    Iki 1995 metų birželio 1 dienos nustatytose miestų ribose ar iki tos datos miestams priskirtose teritorijose taikoma 40 proc. nuolaida ne didesnei kaip 0,06 hektaro sklypo daliai, o senatvės pensininkams gali būti taikoma 50 proc. nuolaida. Kaimo gyvenamosiose vietovėse ir po 1995 metų birželio 1 dienos miestams priskirtose teritorijose paprastai taikoma 50 proc. nuolaida ne didesnei kaip 0,15 hektaro daliai.

    Jeigu tas pats fizinis asmuo perka kelis namų valdos sklypus, nuolaida taikoma tik vienam iš jų. Perkant bendrosios nuosavybės teise, nuolaida skaičiuojama kiekvienam bendraturčiui pagal jo įsigyjamą dalį, neviršijant nustatytų hektarų ribų.

    Praktikoje pirkėjams svarbiausia iš anksto aiškiai identifikuoti, kuri kategorija taikoma konkrečiam sklypui, nes nuo to priklausys ir kainos nustatymo kelias, ir terminai. Kilus klausimams dėl vertinimo būdo, įsiterpusio ploto kriterijų ar nuolaidų taikymo, reikšminga pasitikrinti aktualias teisės aktų redakcijas ir institucijų taikomą praktiką.

  • Atidaroma anksčiau nei žadėta: nauja Kauno Pietrytinio aplinkkelio trasa ir pokyčiai per HE

    Kaune rugpjūčio 24 dieną planuojama atverti naują Pietrytinio aplinkkelio atkarpą, vedančią T. Masiulio gatvės kryptimi. Tą pačią dieną vairuotojams bus atnaujintas ir pravažiavimas per Kauno hidroelektrinę, kur lauks pasikeitusi eismo tvarka.

    Savivaldybė skelbia, kad darbus pavyko užbaigti greičiau nei numatyta, todėl eismas bus paleistas anksčiau. Iki šiol dėl baigiamųjų darbų pravažiavimas per Kauno HE buvo laikinai ribojamas, o vairuotojams teko rinktis apylankas.

    Nauji maršrutai ir tikslas

    Atidarius atkarpą, nuo Vilniaus pusės atvykstantys vairuotojai turės patogesnį maršrutą, leidžiantį greičiau pasiekti Marijampolės kryptį ir aplenkti intensyvesnes miesto centro gatves. Miesto gyventojams projektas turėtų palengvinti susisiekimą su Palemonu ir Petrašiūnais.

    „Šiuolaikinio miesto susisiekimas neatsiejamas nuo patogių ir greitų apvažiavimų, leidžiančių tranzitiniam transportui aplenkti centrą“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Pasak savivaldybės, tuneliai ties Amaliais, kurie ilgą laiką buvo vertinami kaip neužbaigtos infrastruktūros grandis, pradės veikti visu pajėgumu ir taps vientisos jungties dalimi.

    Kur keičiasi eismo tvarka?

    Atvėrus aplinkkelio atkarpą ir pravažiavimą per Kauno HE, vairuotojai turės atidžiau sekti kelio ženklus, nes keisis prioritetai ir judėjimo kryptys. Važiuojantieji hidroelektrinės keliu Pažaislio vienuolyno link galės rinktis, ar važiuoti tiesiai nauju aplinkkeliu, ar leistis viaduku į T. Masiulio gatvę.

    „Įrengus Pietrytinio aplinkkelio atkarpą, šioje vietoje keisis pirmumas ir įsivyraus vienpusis eismas. Vairuotojų prašome atkreipti dėmesį į kelio ženklus“, – sakė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

    Taip pat primenama, kad pokyčiams buvo ruošiamasi iš anksto: Ateities plento transporto mazge jau pakoreguotas horizontalusis ženklinimas ir atnaujinti kelio ženklai. Savivaldybė ragina pirmosiomis dienomis planuoti keliones su laiko rezervu, nes nauja schema gali laikinai sulėtinti srautų pasiskirstymą.

    Kas jau padaryta ir kas dar laukia?

    Pirmąjį projekto etapą sudaro trys atkarpos. Prieš dvejus metus ties Amaliais atidarytas Ateities plento tęsinys su viadukais, žiedinėmis sankryžomis, pėsčiųjų ir dviračių takais bei atnaujintais inžineriniais tinklais.

    Dabar baigiant jungtį iki Kauno HE, likusiose atkarpose įrengtos požeminės komunikacijos, šviesoforai, kelio pagrindai su asfalto danga, jungiamosios gatvės, pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra, viadukas bei atraminės konstrukcijos šlaitams sutvirtinti.

    Visą Pietrytinio aplinkkelio projektą sudaro keturi etapai. Numatyta, kad apie 11 kilometrų ilgio trasa sujungs magistralę A1 su „Via Baltica“ kryptimi, stiprindama tranzito apvažiavimo galimybes ir mažindama dalies transporto srautus miesto gatvėse.