CP v2

Blog

  • Varėnos miškuose vyks karių pratybos: gyventojams pasakė, kur ir kada bus naudojamos garsinės priemonės

    Varėnos miškuose vyks karių pratybos: gyventojams pasakė, kur ir kada bus naudojamos garsinės priemonės

    2026 metais rugpjūčio 7–9 dieną Varėnos rajone planuojamos Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės 101 pėstininkų kuopos pratybos. Jos vyks Dusmenų, Šilaičio, Rudnios, Pamusių, Geidukonių ir Vėžionių miškų masyvuose.

    Pratybų metu karių grupės judės pėsčiomis ir ratiniu transportu, tačiau transportas važiuos tik keliais. Organizatoriai pabrėžia, kad dalyje užduočių bus naudojamos imitacinės garsinės priemonės, todėl vietomis gali būti girdimi triukšmingi garsai.

    Gyventojams primenama, kad tokios pratybos yra įprasta kariuomenės rengimo proceso dalis, skirta palaikyti ir gerinti savanorių parengtį bei sąveiką realistiškomis sąlygomis. Miškingose vietovėse paprastai treniruojamasi orientavimosi, ryšio, judėjimo ir užduočių vykdymo sudėtingoje vietovėje elementų.

    Pratybų organizatoriai informuoja, kad augmenija nebus žalojama, o aplinka nebus teršiama. Taip pat nurodoma, kad judėjimas vyks laikantis nustatytų saugos reikalavimų, o transporto maršrutai nebus planuojami per miško paklotę.

    Gyventojams, kurie pratybų metu pastebėtų karių veiklą ar girdėtų imitacinių priemonių garsus, rekomenduojama išlikti ramiems ir įprastai tęsti kasdienę veiklą. Lankantis miškuose tuo laikotarpiu verta būti atidesniems, laikytis saugaus atstumo ir netrukdyti pratybų eigai.

  • Samanos Merkinėje pakvies į partizanų takus: kas laukia per Dainavos apygardos 80-metį

    Samanos Merkinėje pakvies į partizanų takus: kas laukia per Dainavos apygardos 80-metį

    Rugpjūčio 16 dieną Merkinėje vyks penktosios senovės dienos „Samanos“, kviečiančios istoriją ne tik prisiminti, bet ir patirti. Renginyje žadami žygiai partizanų takais, paskaitos, parodos, koncertai ir bendruomeniškos veiklos visai dienai.

    Šių metų programa skiriama Lietuvos partizanų Dainavos apygardos 80 metų sukakčiai. Organizatoriai pabrėžia, kad Merkinės apylinkės Dzūkijoje buvo viena svarbiausių ginkluoto pasipriešinimo erdvių, todėl minėjimas čia įgauna ypatingą prasmę.

    „Ši sukaktis Merkinės kraštui yra ypatingai svarbi, nes būtent čia vyko vienos reikšmingiausių Dainavos apygardos kovų, o Merkinė tapo vienu ryškiausių ginkluoto pasipriešinimo simbolių Dzūkijoje“, – sakė istorikas ir Merkinės krašto muziejaus direktorius dr. Žygimantas Buržinskas.

    Istorija, kurią siūloma išgyventi

    „Samanų“ sumanytojas Vytaras Radzevičius akcentuoja gyvą pasakojimą: nuo miško takų ir partizanų dainų iki pokario kasdienybę aiškinančių tyrėjų įžvalgų. Tokia forma atliepia pastaraisiais metais ryškėjančią tendenciją Lietuvoje istoriją pristatyti per patyrimą, o ne vien per oficialias kalbas.

    Merkinė pokariu buvo strategiškai svarbi vieta prie Nemuno ir Merkio santakos, kur susikerta keliai, todėl čia susidūrė ir partizanų, ir okupacinės valdžios interesai. Dainavos apygarda laikoma viena stipriausių ir ilgiausiai kovojusių partizanų struktūrų Pietų Lietuvoje, o jos veiklai reikšmingos buvo ir Merkinės apylinkės.

    Šiandien regione išlikę partizaninio karo atminties ženklai: buvusių bunkerių vietos, žuvimo vietos, memorialai ir kapai. Istorinė atmintis čia palaikoma muziejinėmis ekspozicijomis, edukacijomis ir žygiais, kurie padeda žmonėms geriau suprasti 1944–1953 metų pasipriešinimo kontekstą.

    Parodos, paskaitos ir muzika

    Renginio išvakarėse numatyta šv. Roko atlaidų mugė Merkinės fabrike. Rugpjūčio 16 dieną 12 valandą Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje vyks atlaidai, giedos Kęstučio Breidoko vadovaujamas Merkinės kultūros centro mišrus choras Merkinė, po šv. Mišių jis surengs koncertą.

    Festivalio erdvėse veiks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro paroda „Bendražygės – moterys partizanės Lietuvoje 1944–1953 metais“. Šia tema paskaitą skaitys centro istorikai Ramona Staveckaitė-Notari ir Andrius Tumavičius, taip pat numatyti pranešimai apie partizanų nuotraukas ir pokario gyvenimą Merkinėje.

    Programoje žadamos ir bendruomeninės veiklos: žygis apie laukinius augalus, pasakojimai apie gamtos panaudojimą maistui ir buičiai, taip pat plaukimas baidarėmis Merkiu. Organizatoriai akcentuoja, kad „Samanos“ siekia sujungti kultūrą, istoriją ir vietos žmonių kuriamą tradiciją.

    Vakare skambės partizanų dainos ir folkloro programa, o žiūrovai bus kviečiami dainuoti kartu. Renginyje ketinama pristatyti ir partizanų dainyną, kurio skaitmeninė versija, organizatorių teigimu, leis dainoms gyventi ir pasibaigus festivaliui.

    Merkinės tradicija: nuo 1935 metų iki šiandien

    Merkinėje senovės dienų idėja siekia 1935 metus, kai renginys sutraukė tūkstančius žmonių, tarp jų ir tuometį Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną. Dabartinės „Samanos“ tęsia tą pačią kryptį, tik pasirinkdamos šiuolaikišką formą ir platesnį bendruomenės įtraukimą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tai nėra vien koncertų savaitgalis ar istorijos rekonstrukcija. Greičiau kvietimas sustoti, įsiklausyti į Dzūkijos pasakojimus ir pajusti ryšį su vieta, kur laisvės kovų istorija tebėra matoma kraštovaizdyje ir žmonių atmintyje.

    „Dainavos partizanų apygarda yra neatsiejama mūsų krašto istorijos dalis. 80-mečio sukaktį norime paminėti ne oficialiomis kalbomis, apie istoriją verta pasakoti gyvai, o „Samanos“ juk visada kalba apie tai, kas išlieka“, – sakė V. Radzevičius.

    Senovės dienos „Samanos“ vyks Merkinės fabrike rugpjūčio 16 dieną nuo 12 valandos. Renginį organizuoja Merkinės fabrikas, senovės dienas iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, partneriai – Merkinės kultūros centras ir Merkinės krašto muziejus.

  • Varėnoje sujudimas prie „Circle K“: pranešta apie galimą dujų nuotėkį, įvestas planas

    Varėnoje sujudimas prie „Circle K“: pranešta apie galimą dujų nuotėkį, įvestas planas

    Varėnoje, degalinės „Circle K“ teritorijoje, užfiksuotas galimas dujų nuotėkis. Reaguojant į pranešimą, buvo iš dalies aktyvuotas Varėnos rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, į vietą iškviestos atsakingos tarnybos.

    Situaciją įvertinę specialistai nurodė, kad šiuo metu grėsmės gyventojams nenustatyta. Tarnybos tikrina įrangą, matuoja galimą dujų koncentraciją ir atlieka veiksmus, reikalingus saugiam degalinės darbo atnaujinimui.

    „Evakuacijos neprireikė, cisterna buvo tuščia. Įvykio vietoje dirba ugniagesiai gelbėtojai, policijos pareigūnai ir dujų įrangos specialistai, kurie vertina situaciją, tikrina įrangą ir atlieka visus būtinus saugumo veiksmus“, – sakė operacijų centro vadovas Alvydas Verbickas.

    Specialistai primena, kad incidentų, susijusių su dujomis, metu svarbiausia yra greitas teritorijos izoliavimas ir potencialių užsidegimo šaltinių eliminavimas. Dėl to įvykio vietoje įprastai ribojamas transporto ir žmonių judėjimas, o sprendimai dėl veiklos atnaujinimo priimami tik įsitikinus, kad nuotėkio rizika pašalinta.

    Gyventojų prašoma išlikti ramiems, laikytis tarnybų nurodymų ir nesibūriuoti įvykio vietoje. Savivaldybė teigia, kad apie bet kokius situacijos pasikeitimus bus informuojama papildomai.

  • Marcinkonyse atidaroma Miglės Markulytės paroda: žibintuvėlis, avys ir riba tarp būties

    Marcinkonyse atidaroma Miglės Markulytės paroda: žibintuvėlis, avys ir riba tarp būties

    Rugpjūčio 15 dieną 13 valandą Marcinkonių stoties galerijoje atidaroma menininkės Miglės Markulytės personalinė paroda „Kito vardo akimis. (ne)būti“.

    Paroda yra trejus metus plėtoto tarpdisciplininio projekto dalis, kuriame menininkė per fotografiją ir tekstą tiria posthumanistinį santykį su nežmogiškuoju Kitu. Pagrindinė kryptis – ne simbolinis gyvūno „įkalbinimas“, o simetriškesnis ryšys, paremtas stebėjimu ir rūpesčiu.

    Marcinkonių stoties galerijos erdvėje siūlomas patyrimas kuriamas taip, kad pasakojimas neužsifiksuotų vienoje, iš anksto nustatytoje reikšmėje. Lankytojas kviečiamas judėti prieblandoje ir žibintuvėlio šviesa pačiam brėžti dėmesio trajektoriją, tarsi „perskaitant“ parodą skirtingais būdais.

    „Vietos, kuriose (ne)buvai, atrodo tokios pažįstamos… Ar atsimeni, ko čia atėjai?“, – sakoma parodos tekste.

    Parodoje akcentuojama riba tarp būties ir nebūties, dokumentalumo ir fikcijos, konkretybės ir abstrakcijos. Šią įtampą kuria vaizdo ir žodžio sandūra, o simboliai ir užuominos tampa priemone kalbėti apie tai, kas sunkiai įvardijama tiesiogiai.

    Pasakojime svarbi vieta tenka avims, įvardijamoms nematomomis parodos protagonistėmis ir poezijos adresatėmis. Jos nurodo į vietas, keliones ir dėmesio perkėlimą nuo žmogaus patirties centro į aplinką, kurioje egzistuoja ir kitos gyvybės formos.

    Miglė Markulytė yra menininkė, kultūrologė ir meno kritikė. Ji baigė fotografijos ir medijų meno bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijoje, o Vilniaus universitete įgijo literatūros antropologijos ir kultūros magistrės kvalifikaciją.

    Parodą kuruoja Agnė Gintalaitė, o Marcinkonių stoties galeriją kuruoja Laura Garbštienė. Paroda veiks iki rugpjūčio 30 dienos, ją bus galima lankyti šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 12 iki 17 valandos arba susitarus iš anksto.

    Projektas yra parodų ciklo Marcinkonių stoties galerijoje dalis, jį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Varėnos rajono savivaldybė. Skelbiama, kad projekto tąsa numatyta ir kitose erdvėse Kaune bei Vilniuje.

  • Varėną vėl talžė škvalas: užversti keliai, be elektros likę gyventojai ir skubūs tarnybų veiksmai

    Varėną vėl talžė škvalas: užversti keliai, be elektros likę gyventojai ir skubūs tarnybų veiksmai

    Varėnos rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centras tęsia darbą po dar vienos rajoną užklupusios audros. Posėdyje su atsakingomis tarnybomis aptarta situacija vietovėse, kuriose fiksuota didžiausia žala, ir suderinti tolesni veiksmai.

    Stichija smogė dar nespėjus pilnai sutvarkyti praėjusį savaitgalį užfiksuotų padarinių Jakėnų ir Valkininkų apylinkėse. Šį kartą labiausiai nukentėjo Marcinkonių ir Merkinės seniūnijų teritorijos, kur škvalas išvertė daug medžių ir apgadino pastatus.

    Gyventojams didžiausių nepatogumų sukėlė sutrikęs susisiekimas ir elektros tiekimo trikdžiai. Savivaldybė primena, kad tokiais atvejais svarbiausia vengti užverstų kelių, neiti į mišką, o pastebėjus pavojų kuo greičiau informuoti atsakingas tarnybas.

    Viena sudėtingiausių situacijų fiksuota kelyje Marcinkonys–Puvočiai–Druskininkai, ties Norulių kaimu. Maždaug dviejų kilometrų ruožą užvertė nuvirtę medžiai, todėl eismas buvo smarkiai apsunkintas, o vietomis kurį laiką tapo neįmanomas.

    Į pranešimus operatyviai reagavo Varėnos rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybos komandos, prisidėjo Marcinkonių ir Perlojos ugniagesiai, policijos pareigūnai. Pagalbą teikė ir vietos ūkininkai su technika, gyventojai bei sustoję vairuotojai, o papildomai atvyko Alytaus rajono Makniūnų ugniagesių komanda.

    Audra paliko žymę ir Kasčiūnų kaime, ant Merkio kranto esančioje partizano Juozo Jakavonio-Tigro sodyboje. Čia su šaknimis išversti bei nulaužti seni medžiai, apgadinta ūkinių pastatų stogų danga, o privažiavimą laikinai apsunkino užvirtę medžiai.

    Marcinkonių seniūnijos Kašėtų kaime medis užkrito ant gyvenamojo namo. Savivaldybės duomenimis, žmonės nenukentėjo, tačiau tokie atvejai primena, kad stipraus vėjo metu pavojingiausia būti po senais medžiais ar šalia pastatų, kurių konstrukcijas gali paveikti gūsiai.

    Operacijų centro posėdyje aptartas padarinių šalinimo prioritetas, žalos vertinimo eiga ir pagalbos gyventojams organizavimas. Tarnybos ir toliau dirba sustiprintu režimu, šalina nuvirtusius medžius, atlaisvina kelius ir reaguoja į gyventojų pranešimus.

    Savivaldybė dėkoja visiems prisidėjusiems prie darbų: ugniagesiams, policijos pareigūnams, seniūnijų darbuotojams, ūkininkams, elektros tinklų specialistams, vietos gyventojams ir savanoriams. Gyventojai raginami nesiartinti prie nutrūkusių laidų ir apie tokius atvejus nedelsiant pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

  • Varėnos rajonas skelbia apleistų sklypų sąrašą 2026 metams: ar jūsų žemė jame?

    Varėnos rajono savivaldybė paskelbė 2026 metams parengtą preliminarų nenaudojamų ir apleistų kitos paskirties žemės sklypų sąrašą. Į jį įtraukiami sklypai, kurių būklė, savivaldybės vertinimu, neatitinka priežiūros reikalavimų ir kelia aplinkosauginių bei visuomenės saugumo rizikų.

    Sąraše nurodyti sklypai įvairiose seniūnijose, tarp jų Jakėnų, Kaniavos, Marcinkonių, Matuizų, Merkinės, Varėnos ir Valkininkų. Dažniausiai fiksuojami požymiai yra nešienaujama žolė, menkaverčių krūmų ar savaiminių medžių sąžalynai, taip pat atvejai, kai teritorijose kaupiamos šiukšlės ar formuojami nelegalūs sąvartynai.

    Tokie preliminarūs sąrašai sudaromi siekiant aiškiai identifikuoti problemines teritorijas ir paskatinti savininkus ar valdytojus imtis priežiūros. Savivaldybės praktikoje apleisti sklypai neretai tampa invazinių augalų plitimo židiniais, didina gaisrų riziką sausringais laikotarpiais ir blogina gyvenamosios aplinkos kokybę.

    Kas laikoma apleistu sklypu?

    Į sąrašus paprastai patenka sklypai, kuriuose ilgą laiką nevykdoma priežiūra ir akivaizdžiai matomi neūkiškumo požymiai. Varėnos rajone nurodomi kriterijai apima nešienaujamą žolę, krūmų ir savaiminių medžių plitimą, atliekų kaupimą bei aplinką teršiančių medžiagų laikymą.

    Svarbu tai, kad vertinamas ne tik estetinis vaizdas, bet ir reali grėsmė aplinkai bei kaimyniniams sklypams. Pavyzdžiui, nešienaujami plotai vasarą gali didinti degios sausos žolės kiekį, o šiukšlių sankaupos gali tapti kenkėjų ir graužikų židiniais.

    Ką tai reiškia savininkams?

    Preliminarus sąrašas savaime nereiškia automatinės sankcijos, tačiau tai yra signalas, kad teritorija pateko į savivaldybės stebėseną. Praktikoje savininkams dažniausiai sudaroma galimybė pašalinti nustatytus pažeidimus, sutvarkyti sklypą ir pateikti informaciją savivaldybei.

    Jeigu sklypas ir toliau lieka neprižiūrimas, savivaldybės gali taikyti griežtesnes priemones, įskaitant didesnį žemės mokestį už apleistą žemę, jei tokia tvarka nustatyta. Tokie sprendimai paprastai siejami su tikslu skatinti atsakingą turto valdymą ir mažinti apleistų teritorijų skaičių.

    Kur daugiausia problemų?

    Varėnos rajono paskelbtame sąraše matyti, kad apleistų sklypų yra tiek kaimiškose vietovėse, tiek gyvenvietėse ir Varėnos mieste. Kriterijai kartojasi skirtingose seniūnijose, o tai rodo, kad problema nėra pavienė ir dažnai susijusi su turto nepriežiūra, savininkų migracija ar užsitęsusiais nuosavybės klausimais.

    Gyventojams, įtariantiems, kad jų sklypas galėjo būti įtrauktas, svarbu pasitikrinti savivaldybės skelbiamą informaciją ir, esant poreikiui, kreiptis dėl patikslinimų. Taip pat verta nelaukti galutinių sprendimų ir iš anksto pasirūpinti elementaria priežiūra, ypač šienavimu ir atliekų pašalinimu.

  • Alytaus rūšiavimo centruose – lankytojų antplūdis: prašo atliekas paruošti iš anksto

    Alytaus rūšiavimo centruose – lankytojų antplūdis: prašo atliekas paruošti iš anksto

    Alytaus regiono atliekų rūšiavimo centruose pastaruoju metu fiksuojamas didesnis nei įprastai gyventojų srautas. Dėl to atliekų tvarkytojai ragina prieš vykstant atliekas iš anksto susirūšiuoti ir paruošti taip, kad iškrovimas vietoje užtruktų kuo trumpiau.

    Pirmiausia siūloma atliekas išrūšiuoti dar namuose, atskiras rūšis sudėti atskirai ir vežant didesnį kiekį pasirūpinti, kad viską būtų patogu iškrauti. Taip trumpėja eilės, o aptarnavimas vyksta sklandžiau ir greičiau.

    Atliekų tvarkytojai primena, kad į rūšiavimo centrus reikėtų vežti tas atliekas, kurių negalima išmesti į buitinių atliekų konteinerius. Tarp jų paprastai patenka stambiagabaritės, statybinės ir remonto, elektros ir elektronikos, pavojingos buitinės atliekos bei kitos specifinės frakcijos.

    Tokia tvarka svarbi ne tik patogumui, bet ir kokybiškam tolimesniam atliekų sutvarkymui. Iš anksto nesurūšiuotos ar sumaišytos atliekos dažniau sukelia papildomų klausimų, pailgina priėmimo laiką ir apsunkina vėlesnį apdorojimą.

    Prieš vykstant verta pasitikrinti konkretaus rūšiavimo centro darbo laiką ir kontaktus, nes skirtingose vietose priėmimo sąlygos ir srautai gali skirtis. Iš anksto pasiruošus atliekas, vizitas dažniausiai būna trumpesnis, o eilės juda sparčiau.

  • Pamirškite tujas: šis krūmas gyvatvorei greitai auga, atsparus šalčiui ir puošnus žiemą

    Pamirškite tujas: šis krūmas gyvatvorei greitai auga, atsparus šalčiui ir puošnus žiemą

    Ieškant alternatyvos tujoms ar visžalėms laurovyšnioms, vis dažniau dėmesys krypsta į baltąjį sedulą (Cornus alba). Tai lapuotis krūmas, vertinamas dėl greito augimo, ištvermės ir ryškiai raudonų ūglių, kurie labiausiai išryškėja žiemą, nukritus lapams.

    Paprastai baltasis sedulas užauga iki 2–3 metrų aukščio ir panašaus pločio, todėl tinka ir laisvai augančiai gyvatvorei, ir pavieniams želdiniams. Vasarą jis pražysta smulkiais balsvai kreminiais žiedais, o vėliau gali sunokinti šviesiai melsvas uogas.

    Veislės, kurios atrodo įspūdingai

    Šio augalo dekoratyvumą lemia ne tik ūglių spalva, bet ir lapų margumas bei rudeninis nusidažymas. Dėl to sodininkai dažnai renkasi veisles, kurios išlaiko ryškų vaizdą viso sezono metu, o žiemą suteikia sodui spalvos.

    Populiarios veislės yra „Elegantissima“ su baltais lapų pakraščiais ir raudonais ūgliais, „Sibirica“, išsiskirianti itin ryškiais raudonais ūgliais, bei „Kesselringii“, kurios ūgliai tamsesni, vyšninio atspalvio. „Miracle“ vertinama dėl lapų, kurie rudenį pereina į rožinius ir purpurinius tonus.

    Kaip sodinti ir prižiūrėti?

    Baltasis sedulas nėra reiklus, tačiau geriausiai jaučiasi saulėtoje arba lengvai pusiau pavėsingoje vietoje. Svarbu žinoti, kad kuo daugiau saulės, tuo ryškiau nusidažo ūgliai, todėl norint žiemą matyti intensyvią spalvą verta rinktis atviresnę vietą.

    Dirvai jis tolerantiškas, bet gražiausiai auga derlingoje, vidutiniškai drėgnoje ir laidžioje žemėje, kurios reakcija nuo silpnai rūgščios iki neutralios. Prieš sodinimą pakanka įmaišyti subrendusio komposto, o papildomas tręšimas dažniausiai nėra būtinas.

    Pirmais metais po pasodinimo krūmą reikėtų reguliariai laistyti, ypač karščio metu. Vėliau jis pakelia trumpas sausras, tačiau užsitęsus be lietaus verta palaistyti gausiau, o mulčias padeda išlaikyti drėgmę ir pristabdo piktžoles.

    Vienas svarbiausių darbų yra genėjimas. Žiemos pabaigoje arba labai ankstyvą pavasarį rekomenduojama išpjauti seniausius, storus ūglius paliekant apie 10 centimetrų nuo žemės, kad krūmas išleistų daugiau jaunų, ryškesnių atžalų.

    Kur jis labiausiai pasiteisina?

    Baltasis sedulas tinka kaip pavienis akcentas vejoje, krūmų grupėse ar mišriuose želdynuose. Tačiau ypač praktiškas sprendimas yra laisvai auganti, neformuojama gyvatvorė, kuri greitai sutankėja ir sukuria užuovėją.

    Jis gerai auga drėgnesnėse sklypo vietose, pavyzdžiui, šalia vandens telkinio ar natūralistinėje sodo dalyje. Sodinant gyvatvorei dažnai paliekamas apie 1 metro atstumas tarp krūmų, o pavieniui augalui verta skirti daugiau vietos išsiskleisti.

    Nors krūmas laikomas atspariu, kartais gali pasitaikyti grybinės ligos, pavyzdžiui, miltligė ar antraknozė. Profilaktikai svarbu nepertręšti azotu ir nepernelyg sutankinti krūmo, kad viduje laisvai cirkuliuotų oras.

  • Varėnoje pagerbti šimtukininkai: sužinokite, kas surinko 100 ir kas juos paruošė

    Varėnoje pagerbti šimtukininkai: sužinokite, kas surinko 100 ir kas juos paruošė

    Varėnos rajono savivaldybėje surengtas susitikimas su abiturientais, pasiekusiais aukščiausius valstybinių brandos egzaminų rezultatus, ir juos parengusiais mokytojais. Savivaldybė pabrėžė, kad tokie pasiekimai yra nuoseklaus darbo ir motyvacijos rezultatas.

    Moksleivius ir pedagogus pasveikino Varėnos rajono savivaldybės vicemeras Alvydas Verbickas bei administracijos direktorė Vilma Miškinienė. Jie dėkojo už atkaklumą, žingeidumą ir atsakomybę, o kartu palinkėjo sėkmės renkantis studijas bei žengiant į naują gyvenimo etapą.

    Tarp šių metų geriausių rezultatų išsiskyrė informatikos valstybinis brandos egzaminas. 100 balų įvertinimą jame pelnė Arnas Gasiliūnas ir Rokas Kazakauskas, kuriuos mokė mokytoja Vilija Jurgelevičienė.

    Dar vienas aukštas pasiekimas – 99 balai, kuriuos informatikos egzamine surinko Erikas Sinkevičius, taip pat mokytas V. Jurgelevičienės. Savivaldybė akcentavo, kad vieno dalyko rezultatų „sankaupa“ dažnai rodo kryptingą mokyklos ir mokytojo darbą, stiprią metodiką bei nuoseklų pasirengimą.

    Į šimtukui prilygintą įvertinimą buvo įskaitytas ir tarptautinis anglų kalbos egzaminas, kurio rezultatas prilygintas 100 balų valstybiniam brandos egzaminui. Tokį įvertinimą gavo Ugnė Aksomaitytė ir Reda Alekšiūnaitė, kurias mokė mokytoja Vida Juškevičienė.

    Šimtukui prilygintas rezultatas taip pat skirtas Barborai Balcevičiūtei ir Smiltėi Didikaitei, kurių mokytoja buvo Jolita Černienė. Savivaldybė pabrėžė, kad aukšti kalbos rezultatai dažnai tampa svariu pranašumu stojant į konkurencingas studijų programas Lietuvoje ir užsienyje.

    Susitikimo metu abiturientai pasidalijo savo pasirinktomis studijų kryptimis, ateities planais ir profesinėmis svajonėmis. Pasak savivaldybės atstovų, tokie pokalbiai leidžia geriau suprasti jaunų žmonių lūkesčius ir padeda kurti aplinką, skatinančią mokymosi motyvaciją.

    Varėnos rajono savivaldybė sveikino visus šių metų abiturientus ir jų mokytojus, pabrėždama bendro darbo svarbą. Pasiekimai brandos egzaminuose įvardyti kaip tvirtas pagrindas tolesniems iššūkiams, studijoms ir sėkmingam profesiniam keliui.

  • Sodininkai primena: rugpjūtį buksmedžius kirpkite tik iki šios datos, kitaip nukentės žiemą

    Sodininkai primena: rugpjūtį buksmedžius kirpkite tik iki šios datos, kitaip nukentės žiemą

    Rugpjūtis buksmedžiams yra paskutinis mėnuo, kai dar verta atlikti formuojamąjį, lengvą kirpimą. Sodininkai pabrėžia, kad pernelyg vėlyvas genėjimas paskatina naujus, minkštus ūglius, kurie iki šalčių nespėja sumedėti ir dažniau apšąla.

    Praktinė taisyklė paprasta: vasaros pabaigoje buksmedžius galima tik švelniai sulyginti ir pakoreguoti formą, o ne radikaliai trumpinti. Kuo krūmas vyresnis ir silpnesnis, tuo atsargiau reikėtų elgtis, nes atsigavimui jam prireikia daugiau laiko.

    Iki kada dar saugu kirpti?

    Daugumoje vidutinio klimato sodų paskutinis formuojamasis kirpimas planuojamas iki rugsėjo pradžios. Vėliau rekomenduojama apsiriboti tik sanitariniu genėjimu, pašalinant nudžiūvusias, nulūžusias ar ligų pažeistas šakeles.

    Ne mažiau svarbios ir oro sąlygos: buksmedžių nereikėtų kirpti per karščius, per šalnas, taip pat užsitęsus lietui. Po stipraus lietaus didėja grybinės kilmės ligų rizika, o per kaitrą augalas patiria papildomą stresą.

    Kaip kirpti, kad nepadarytumėte žalos?

    Rugpjūtį dažniausiai atliekamas išlyginamasis kirpimas, kai pašalinami tik pernelyg išsikišę metų ūgliai. Formuojant gyvatvorę, patogu naudoti virvelę ar špagatą, kad pjūvio linija būtų tiesi, o paviršius tolygus.

    Sanitarinio genėjimo metu šakas reikėtų trumpinti iki sveiko audinio, o išpjautas, įtartinai atrodančias dalis iš karto išnešti iš sodo. Darbui būtini švarūs, aštrūs įrankiai: smulkiems ūgliams tinka žirklės, storesnėms šakoms – sekatorius.

    Priežiūra po kirpimo: vanduo ir apsauga šaknims

    Po genėjimo buksmedžiui svarbiausia padėti atsigauti: jei dirva sausa, krūmą reikia palaistyti, vandenį pilant tiesiai į šaknų zoną. Lapų ir ūglių šlapinimas nėra pageidautinas, nes drėgmė ant žalumos gali paskatinti ligas.

    Artėjant rudeniui laistymą verta daryti saikingesnį, kad augalas nebūtų skatinamas leisti naujų, silpnai sumedėjančių ūglių. Prieš žiemą naudinga papildyti mulčio sluoksnį, kuris padeda sulaikyti drėgmę ir mažina temperatūros svyravimus dirvoje.

    Buksmedžius vazonuose reikėtų saugoti dar atidžiau, nes šaknys juose greičiau peršąla. Indą galima apšiltinti, o paviršių pridengti mulčiu; žiemą laistoma tik atodrėkio metu, kai nėra šalčio.

    Jei buksmedis po kirpimo leidžia naujus ūglius, tai normalu, tačiau vėlyvą sezoną jų gausa gali signalizuoti, kad genėjimas buvo per intensyvus. Tokiu atveju rudenį geriau nebeskubėti su papildomu formavimu ir leisti augalui ruoštis ramybės periodui.