CP v2

Blog

  • „OpenAI“ DI telefonas gali sudrebinti rinką: kalbama apie 30 mln. vienetų iki 2028 metų

    „OpenAI“ DI telefonas gali sudrebinti rinką: kalbama apie 30 mln. vienetų iki 2028 metų

    „OpenAI“ svarsto ambicingą žingsnį į išmaniųjų telefonų rinką: analitiko Ming-Chi Kuo vertinimu, bendrovės kuriamas DI telefonas galėtų pasiekti apie 30 mln. pristatytų įrenginių 2027–2028 metais. Tai būtų panašus mastas, kokį per pirmuosius metus pasiekia kai kurios didžiosios „Samsung Galaxy“ serijos kartos.

    Pasak M.-C. Kuo, masinė gamyba galėtų startuoti 2027 metų pradžioje, nors anksčiau jis buvo minėjęs vėlesnį laiką. Tokia projekto sparta rodo, kad „OpenAI“ gali siekti kuo greičiau įsitvirtinti naujoje kategorijoje, kol DI funkcijos telefonuose dar dažnai lieka priedu, o ne pagrindine patirtimi.

    Idėja: telefonas be programėlių centro

    Tekste akcentuojama, kad „OpenAI“ telefono kryptis būtų vadinamoji agentinė sąveika, kai vartotojas užduoda tikslą, o sistema pati atlieka veiksmų grandinę. Tai reikštų bandymą nutolti nuo įprasto modelio, kuriame viskas sukasi aplink atskiras programėles ir jų pranešimus.

    Toks požiūris rinkoje laikomas vienu svarbiausių DI plėtros etapų, tačiau jis kelia ir praktinių klausimų: kaip užtikrinti patikimumą, privatumo kontrolę ir veiksmų skaidrumą, kai sistema pati inicijuoja užsakymus, rezervacijas ar kitus veiksmus. Būtent telefonas kaip nuolat su vartotoju esantis įrenginys dažnai įvardijamas kaip patogiausia platforma tokiai patirčiai.

    Planuojama nuosava sistema ir specialus lustas

    Anot M.-C. Kuo, „OpenAI“ gali kurti visiškai nuosavą įrenginį: ne tik aparatinę dalį, bet ir operacinę sistemą. Tai reikštų bandymą kontroliuoti visą grandinę nuo DI modelių veikimo iki energijos valdymo, kad DI funkcijos nekenktų našumui ir baterijos laikui.

    Taip pat minima, kad įrenginys galėtų naudoti pritaikytą „MediaTek“ „Dimensity 9600“ lustą. Tokie sprendimai dažnai pasirenkami siekiant geriau suderinti DI skaičiavimus įrenginyje, ryšio galimybes ir kainą, tačiau galutinis našumas ir energijos sąnaudos paaiškėja tik realiuose produktuose.

    Jony Ive vaidmuo lieka neaiškus

    Viešai žinoma, kad buvęs „Apple“ dizaino vadovas Jony Ive nuo 2025 metų vidurio yra prisiėmęs kūrybines ir dizaino atsakomybes „OpenAI“ projektuose. Vis dėlto kol kas nėra patvirtintos informacijos, ar jis tiesiogiai dirba prie telefono išvaizdos ir formos.

    Tuo pat metu rinkoje netyla spėlionės, kad „OpenAI“ galėtų siekti ne tik klasikinio telefono, bet ir alternatyvios formos įrenginio, pavyzdžiui, nešiojamo, mažiau į ekraną orientuoto sprendimo. Pastaraisiais metais bandymai su DI įrenginiais parodė, kad vien idėjos nepakanka: svarbiausia tampa praktinis patogumas ir reali nauda kasdienėse situacijose.

    Kol kas tai tebėra analitiko vertinimai ir rinkos lūkesčiai, o ne oficialiai patvirtintas produktas. Tačiau jei „OpenAI“ iš tiesų pasirinktų telefoną kaip DI centro platformą ir projektą įgyvendintų iki 2027 metų, tai galėtų tapti vienu didžiausių pokyčių išmaniųjų įrenginių rinkoje per pastarąjį dešimtmetį.

  • Neveikia „Youtube“ dalijimosi ir išsaugojimo mygtukai: vartotojai rado keistą laikiną sprendimą

    Neveikia „Youtube“ dalijimosi ir išsaugojimo mygtukai: vartotojai rado keistą laikiną sprendimą

    Pastarosiomis dienomis dalis „Youtube“ naudotojų pastebi trikdį: po vaizdo įrašu esantys dalijimosi ir išsaugojimo mygtukai kai kuriuose įrenginiuose nereaguoja į paspaudimus. Problema ypač išryškėja mobiliojoje programėlėje, kai bandoma išsaugoti įrašą grojaraštyje ar greitai nusiųsti jį draugams.

    Skundai pasirodė vartotojų forumuose ir socialinėse platformose, kur žmonės rašo, kad mygtukai atrodo įprastai, tačiau tiesiog nieko neįvyksta. Kai kurie teigia, jog trikdis paveikia ne tik „Share“ ir „Save“, bet ir kitus veiksmų juostos pasirinkimus, pavyzdžiui, „Remix“ ar pranešimo apie turinį funkciją.

    Kas susiduria su problema?

    Pagal vartotojų pranešimus, gedimas pasitaiko tiek „Youtube Premium“ prenumeratoriams, tiek nemokamai platformą naudojantiems žmonėms. Tai leidžia manyti, kad problema labiau susijusi su programėlės sąsajos veikimu ar konkrečiais atnaujinimais, o ne su paskyros tipu.

    Ne visi įrenginiai ar sistemos paveikiami vienodai: daliai žmonių viskas veikia įprastai, o kiti teigia, kad neveikia didžioji dalis mygtukų po vaizdo įrašu. Tokie skirtumai dažnai būdingi situacijoms, kai funkcijos diegiamos palaipsniui arba klaida pasireiškia tik tam tikrose programėlės versijose.

    Laikinas sprendimas, kuris stebina

    Kol oficialaus paaiškinimo ar pataisos nėra, kai kurie naudotojai rado laikiną būdą priversti mygtukus vėl veikti. Jie pastebėjo, kad pasukus telefoną į horizontalią padėtį mygtukai iš karto tampa paspaudžiami ir funkcijos suveikia.

    Toks sprendimas patogus ne visiems, ypač jei ekrano pasukimas užrakintas arba telefonas naudojamas viena ranka. Vis dėlto tai gali padėti tais atvejais, kai skubiai reikia pasidalyti įrašu ar išsaugoti jį grojaraštyje, kol „Youtube“ pateiks pataisymą.

    Ką verta išbandyti, kol laukiama pataisos?

    Jei pasukimas į horizontalią padėtį nepadeda, dažniausiai verta patikrinti, ar „Youtube“ programėlė atnaujinta, ir perkrauti ją iš naujo. Taip pat gali padėti programėlės talpyklos išvalymas arba atsijungimas ir prisijungimas prie paskyros, nors šie veiksmai ne visuomet išsprendžia sąsajos klaidas.

    Tokie trikdžiai dažniausiai ištaisomi serverio pusėje arba per artimiausią programėlės atnaujinimą, todėl tikėtina, kad sprendimas bus pateiktas be papildomų veiksmų iš naudotojų pusės. Kol kas, jei mygtukai neveikia, paprasčiausias kelias yra trumpam pasukti ekraną ir atlikti norimą veiksmą.

  • „Samsung“ vėl nutekėjo platesnis „Galaxy Z Fold“: nauji vaizdai žada netikėtą posūkį

    „Samsung“ vėl nutekėjo platesnis „Galaxy Z Fold“: nauji vaizdai žada netikėtą posūkį

    Internete vėl pasirodė informacija apie galimai ruošiamą platesnio formato „Samsung“ sulenkiamą telefoną, siejamą su „Galaxy Z Fold“ serija. Nutekėjimai rodo, kad įrenginys gali būti pristatytas vasarą kartu su įprasta gamintojo sulenkiamų modelių linija.

    Šį kartą dėmesį patraukė vaizdai, aptikti ankstyvose „One UI 9“ versijose, kuriose matomas platesnis korpuso proporcijų sprendimas. Pagal nutekintą medžiagą, toks formatas turėtų pagerinti naudojimą išoriniame ekrane, kuris iki šiol dažnai kritikuojamas dėl siauro pločio.

    Kas naujo nutekintuose vaizduose

    Nutekėję renderiai sufleruoja dar vieną svarbų pokytį: gale gali likti tik dvi kameros. Toks sprendimas būtų netipiškas „Fold“ linijai, kuri įprastai orientuota į flagmano lygio komplektaciją, tačiau galėtų reikšti bandymą mažinti svorį, storį arba kainą.

    Vaizduose taip pat matomas įrenginys atlenktoje padėtyje, o ekrane pateikiamas užrakto ekranas leidžia spręsti apie ekrano proporcijas ir sąsajos pritaikymą. Vis dėlto tai nėra oficiali informacija, todėl galutinis dizainas dar gali keistis.

    Kada galima tikėtis pristatymo

    Nutekėjimų fone vis dažniau kartojama prielaida, kad pristatymas galėtų įvykti liepą, kai „Samsung“ paprastai rengia naujų sulenkiamų telefonų premjeras. Tiksli data nėra patvirtinta, tačiau pastaraisiais metais bendrovė naujus „Fold“ ir „Flip“ modelius pristatydavo vasaros viduryje.

    Rinkoje spaudimas inovuoti auga ir dėl konkurencijos, ir dėl vartotojų lūkesčių: pirkėjai vis dažniau tikisi, kad sulenkiami telefonai bus patogūs naudoti kaip įprasti telefonai, o ne kompromisas dėl siauro išorinio ekrano ar didelio storio.

    Ko dar tikimasi iš specifikacijų

    Nors galutinių techninių duomenų nėra, nutekėjimuose minima, kad platesnis modelis gali gauti tokį pat galingą lustą kaip ir pagrindinis serijos įrenginys, taip pat didesnės talpos bateriją bei greitąjį įkrovimą. Tokie parametrai atitiktų flagmanų lygį, tačiau kol kas tai reikėtų vertinti atsargiai.

    Jei informacija pasitvirtins, platesnis „Galaxy Z Fold“ variantas gali būti „Samsung“ bandymas išspręsti vieną pagrindinių sulenkiamų telefonų problemų: išorinio ekrano patogumą kasdienėms užduotims. Kita vertus, dviejų kamerų sprendimas gali sukelti klausimų, ar tai bus eksperimentinis modelis, ar nauja kryptis visai serijai.

    Kol „Samsung“ nepateikė oficialaus patvirtinimo, nutekėjimus verta vertinti kaip indikacijas, o ne faktą. Vis dėlto pasikartojantys vaizdai ir informacija iš programinės įrangos versijų rodo, kad toks įrenginys gali būti realiai testuojamas ir artėti prie pristatymo.

  • Netikėtas ryšio lyderis aplenkė AT&T, „Verizon“ ir „T-Mobile“: kas vyksta rinkoje?

    Netikėtas ryšio lyderis aplenkė AT&T, „Verizon“ ir „T-Mobile“: kas vyksta rinkoje?

    JAV mobiliojo ryšio rinkoje fiksuojamas netikėtas posūkis: naujausioje „Opensignal“ ataskaitoje geriausią bendrą naudotojų patirtį demonstruoja „Xfinity Mobile“, aplenkdama AT&T, „Verizon“ ir „T-Mobile“. Tai išsiskiria tuo, kad pastaraisiais metais viršūnėse dažniau dominavo „T-Mobile“ ir kiti didieji operatoriai.

    „Opensignal“ vertinimuose paprastai apjungiami keli rodikliai, įskaitant tinklo patikimumą, atsisiuntimo spartą ir kasdienę naudojimo patirtį. Nors „Xfinity Mobile“ ne visuose testuose pirmauja, bendrai ji išlaiko aukštą lygį ir kai kuriose srityse lenkia didžiuosius konkurentus.

    Vis dėlto šis laimėjimas turi aiškių ribojimų. „Xfinity Mobile“ paslauga prieinama ne visiems, nes ja paprastai gali naudotis tik tie klientai, kurie jau turi kitą „Xfinity“ produktą, pavyzdžiui, namų internetą ar televizijos paslaugą.

    Kita svarbi detalė – geografinė aprėptis. „Xfinity“ infrastruktūra ir paslaugų prieinamumas JAV nėra universalūs, todėl net ir norintys pereiti prie šio operatoriaus kai kuriose vietovėse gali neturėti tokios galimybės.

    Ataskaita taip pat parodė, kad AT&T išlieka stipri bent vienoje aiškioje kategorijoje: įkėlimo spartos rezultatuose, kur kai kuriais atvejais ji lenkia konkurentus reikšmingu skirtumu. Tai aktualu tiems, kurie dažnai dalijasi dideliais failais, transliuoja vaizdą ar dirba nuotoliniu būdu.

    Rinkoje ryškėja ir strateginis didžiųjų operatorių poslinkis į namų interneto paslaugas. „Verizon“, AT&T ir „T-Mobile“ pastaraisiais metais vis aktyviau plečia fiksuoto belaidžio ryšio bei namų interneto pasiūlymus, siekdami augimo ne vien telefono planų segmente.

    Tokios varžybos dažniausiai išeina į naudą vartotojams: operatoriai dažniau peržiūri planus, taiko akcijas, stiprina tinklo pajėgumus ir investuoja į ryšio kokybę. Dėl to renkantis ryšį vis svarbiau vertinti ne tik kainą, bet ir realią patirtį konkrečioje vietovėje bei savo naudojimo įpročius.

  • „Google“ Pixel gavo gegužės atnaujinimą: taiso įkrovimą, kameras ir keičia Android 16

    „Google“ Pixel gavo gegužės atnaujinimą: taiso įkrovimą, kameras ir keičia Android 16

    „Google“ pradėjo platinti 2026 metų gegužės mėnesio „Pixel“ telefonų atnaujinimą, skirtą įrenginiams su „Android 16“. Bendrovė pabrėžia, kad diegimas vyksta etapais, todėl kai kuriuos naudotojus jis pasieks iškart, o kitus – per kelias savaites.

    Atnaujinimas pirmiausia pasiekiamas „Pixel 7“ ir naujesniems modeliams. Kaip įprasta „Pixel“ linijai, pataisos platinamos tiesiogiai per sistemos naujinimus, tačiau greitis gali skirtis priklausomai nuo regiono, operatoriaus ir įrenginio versijos.

    Pagrindinis šio leidimo tikslas – stabilumas ir klaidų taisymai. Tarp minimų patobulinimų – belaidžio įkrovimo veikimo nesklandumų šalinimas bei vaizdo įrašų filmavimo klaida, susijusi su priartinimu naudojant kamerą.

    Tokio tipo pataisos dažnai būna reikšmingos kasdieniam naudojimui, nes liečia įkrovimą, ryšio stabilumą ir kamerą, kuri daugeliui yra svarbiausia telefono funkcija. Jei įrenginys po atnaujinimo ima veikti neįprastai, rekomenduojama perkrauti telefoną ir patikrinti, ar nėra papildomų programėlių naujinimų.

    Tuo pačiu „Google“ ruošiasi „Google I/O“ kūrėjų konferencijai, kuri numatyta gegužės 19 ir 20 dienomis. Joje tradiciškai aptariamos „Android“ kryptys, naujos paslaugos ir funkcijos, o pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama ir dirbtinis intelektas sprendimams.

    Pastaruoju metu „Android“ ekosistemoje matyti aiški tendencija daugiau funkcijų perkelti į nuolat atnaujinamus sistemos komponentus, kad patobulinimai vartotojus pasiektų greičiau. Dėl to saugumo ir stabilumo pataisos tampa ne tik periodiniu įvykiu, bet ir nuolatiniu procesu, o „Pixel“ įrenginiai dažnai pirmieji gauna pakeitimus.

  • Rusijoje dingo gyvybiškai svarbūs vaistai nuo vėžio: pacientai priversti nutraukti gydymą

    Rusijos vaistinių tinkluose fiksuojamas ryškus gyvybiškai svarbių priešnavikinių vaistų trūkumas, dėl kurio daliai pacientų kyla rizika vėluoti ar nutraukti gydymą. Vietos pacientų organizacijos ir medikai skelbia, kad kai kurių chemoterapijoje naudojamų preparatų neįmanoma rasti dešimtyse regionų.

    Didžiausias dėmesys krypsta į metotreksatą ir etopozidą, kurie plačiai taikomi skirtingų onkologinių ligų gydymo schemose. Pranešama, kad metotreksato trūkumas fiksuojamas mažiausiai 57 regionuose, o etopozido situacija dar sudėtingesnė ir siejama su apie 80 regionų.

    Rusijos onkologinių pacientų asociacijos „Здравствуй!“ vadovė Irina Borovova teigia, kad skundai dėl dingusių vaistų ateina iš visos šalies. Pasak jos, žmonės bando ieškoti likučių skirtingose vaistinėse, o dalis pacientų vaistų ieško privačiuose skelbimuose.

    „Skundų dėl vaistų nebuvimo sulaukiame iš visos šalies, žmonės priversti ieškoti likučių, o kartais ir pertraukti gydymą“, – sakė Irina Borovova.

    Gydytojai pabrėžia, kad šie preparatai daugeliui schemų laikomi baziniais, o greitas pakeitimas alternatyvomis ne visada įmanomas. Onkologė Marina Shorina atkreipia dėmesį, kad metotreksatas ir etopozidas kai kuriais atvejais neturi pilnaverčių analogų, todėl gydymo protokolų laikymasis tampa sudėtingas.

    „Tai baziniai vaistai, o kai kuriose situacijose pilnaverčio pakaitalo nėra, todėl rizika pacientui didėja“, – sakė Marina Shorina.

    Ypač jautri laikoma vaikų onkologijos sritis, kur griežtai standartizuoti protokolai remiasi konkrečiais veikliaisiais preparatais. Pediatras ir onkologas Oleksij Masčan perspėja, kad vaistų trūkumas gali lemti priverstines pertraukas, o tai blogina gydymo rezultatus ir didina komplikacijų tikimybę.

    „Pertraukos ir nukrypimai nuo protokolų vaikų onkologijoje reiškia didesnę nesėkmės riziką“, – sakė Oleksij Masčan.

    Ekspertai tokias spragas sieja su tiekimo grandinių sutrikimais, lygiagretaus importo ribojimais, gamybos ir registracijos kliūtimis bei augančiomis logistikos sąnaudomis. Nors Rusijos institucijos anksčiau deklaravo priemones kritinių vaistų tiekimui stabilizuoti, pacientų ir medikų liudijimai rodo, kad praktikoje vaistų prieinamumas regionuose išlieka nelygus.

    Onkologijoje laikas yra vienas svarbiausių veiksnių, todėl gydymo atidėjimas dažnai reiškia prastesnes prognozes. Kol sisteminis sprendimas neįgyvendintas, dalis pacientų lieka priklausomi nuo atsitiktinai rastų vaistų likučių arba priversti derinti gydymą su tuo, ką realiai įmanoma gauti.

  • Urologė įvardijo vieną kūno dalį, kuri, anot tyrimų, siejama su penio dydžiu

    Urologė Rena Malik viešai aptarė tyrimų duomenis, kuriuose pastebėtas ryšys tarp veido bruožų ir vyro varpos ilgio. Pasak gydytojos, populiarios prielaidos apie dideles pėdas ar delnus kaip patikimą rodiklį moksliniais duomenimis nepasitvirtina.

    Ji rėmėsi 2021 metais žurnale Basic and Clinical Andrology publikuotu Japonijos mokslininkų darbu, kuriame analizuota 126 vyrų nuo 30 iki 50 metų anatominių matavimų sąsaja. Tyrime užfiksuota statistinė koreliacija tarp nosies ilgio ir varpos ilgio.

    Publikacijoje nurodyta, kad dalyvių grupėje, kurių nosys buvo didesnės, vidutinis varpos ilgis siekė apie 13,5 centimetro, o mažesnių nosių grupėje – apie 10,4 centimetro. Šie skaičiai pateikiami kaip grupiniai vidurkiai, o ne prognozė konkrečiam žmogui.

    Gydytoja pabrėžė, kad koreliacija nereiškia priežastinio ryšio ir nėra būdas tiksliai nustatyti varpos dydį pagal išvaizdą. Tokius rezultatus gali lemti bendri prenataliniai vystymosi veiksniai ir genetika, todėl vienas požymis savaime nepaaiškina individualių skirtumų.

    Pasak R. Malik, varpos dydį daugiausia nulemia biologiniai veiksniai, susiformuojantys dar iki gimimo, o suaugus jis reikšmingai nekinta dėl amžiaus ar gyvenimo būdo. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad kūno masės mažinimas kai kuriems vyrams gali sukurti vizualų didesnio dydžio įspūdį, tačiau anatominiai matmenys dėl to nepadidėja.

    Specialistai, vertindami tokio tipo tyrimus, dažnai pabrėžia ir metodologinius ribojimus: imtis gali būti palyginti nedidelė, o rezultatai nebūtinai pritaikomi kitoms populiacijoms. Dėl to tokias išvadas vertėtų laikyti įdomia statistine įžvalga, o ne universalia taisykle.

  • DNR testas atskleidė šeimos paslaptį: įvaikinta amerikietė sužinojo, kodėl išsiskyrė iš kitų

    Vartotojams skirti DNR testai vis dažniau tampa ne tik pramoga, bet ir priemone atkurti šeimos istoriją. 26 metų amerikietės Sidnės Parkherst istorija parodo, kaip genetiniai duomenys gali padėti rasti biologinius artimuosius ir atsakyti į klausimus, lydėjusius nuo vaikystės.

    Moteris buvo įvaikinta netrukus po gimimo 2000 metų kovą ir užaugo Rod Ailande. Ji pasakojo, kad dar vaikystėje jautėsi išsiskirianti: tamsūs garbanoti plaukai ir veido bruožai kėlė klausimų, į kuriuos šeimoje nebuvo aiškių atsakymų.

    Paieškos įsibėgėjo 2018 metais, kai ji pasinaudojo „23andMe“, o vėliau ir „Ancestry“ paslaugomis bei atliko DNR tyrimą. Iš gautų sutapimų ir giminystės ryšių ji pradėjo dėlioti biologinės šeimos žemėlapį, o dalis giminaičių su ja susisiekė patys.

    2020 metais jai parašė įseserė iš motinos pusės ir pranešė, kad jų biologinė motina mirė 2018 metais. Tačiau didžiausia intriga išliko dėl tėvo tapatybės, nes iki tol jokio patvirtinto ryšio iš tėvo linijos ji neturėjo.

    Atsakymas atėjo po dar vieno DNR testo, kai su Sidne susisiekė pusbrolis iš tėvo pusės. Jis padėjo nustatyti biologinio tėvo tapatybę: juo, pasak moters, yra Lentonas Mitčelas, kuris iki tol esą nežinojo turintis dukrą.

    Pirmasis jų susitikimas įvyko 2024 metais Džordžijos valstijoje. Tuomet, pasak Sidnės, ji pirmą kartą gyvai pamatė žmogų, su kuriuo dalijasi panašiais bruožais, ir sužinojo esanti napus afroamerikietė, o tai paaiškino jos išvaizdą ir ilgai lydėjusį kitoniškumo jausmą.

    Nors ši istorija baigėsi artimųjų paieškos rezultatais, genetinių paslaugų ekspertai nuolat pabrėžia ir kitą pusę: tokie testai gali netikėtai atskleisti šeimos paslaptis, nežinomus giminystės ryšius ar neatitikimus dokumentuose. Dėl to prieš dalijantis rezultatais su giminaičiais svarbu įvertinti emocines pasekmes ir privatumo klausimus.

    Pati Sidnė pabrėžė, kad vaikystė su įtėviais buvo laiminga, o jie ją palaikė. Tačiau noras suprasti savo šaknis niekur nedingo, todėl DNR testas jai tapo būdu susigrąžinti dalį asmeninės istorijos, kurios anksčiau tiesiog neturėjo.

  • 7 veiksniai, didinantys prostatos vėžio riziką: gydytojai įspėja, ką verta žinoti kiekvienam

    Prostatos vėžys – viena dažniausių vyrų onkologinių ligų, o rizika didėja su amžiumi ir kai kuriais įpročiais. Gydytojai pabrėžia, kad dalies veiksnių pakeisti neįmanoma, tačiau kiti priklauso nuo gyvenimo būdo ir profilaktikos.

    Didžiausias rizikos šuolis siejamas su amžiumi: prostatos vėžys dažniau diagnozuojamas po 50 metų, o reikšminga dalis atvejų nustatoma vyresniems nei 65 metų vyrams. Dėl to svarbu neignoruoti šlapinimosi pokyčių, skausmo ar kitų užsitęsusių simptomų ir laiku kreiptis į urologą.

    Reikšmingas veiksnys yra paveldimumas. Jei prostatos vėžiu sirgo tėvas ar brolis, tikimybė susirgti gali būti didesnė, o rizika dar labiau išauga, jei šeimoje liga nustatyta keliems giminaičiams ar jaunesniame amžiuje.

    Su paveldimumu susijusios ir tam tikros genetinės mutacijos, pavyzdžiui, BRCA1 ar BRCA2, taip pat Lyncho sindromas. Nors tokie atvejai sudaro mažesnę dalį visų diagnozių, jie siejami su didesne rizika ir gali lemti ankstesnį bei agresyvesnį ligos pasireiškimą.

    Tarp gyvenimo būdo veiksnių dažnai minimas mitybos pobūdis. Kai kuriuose tyrimuose didesnė rizika siejama su racionu, kuriame gausu sočiųjų riebalų, perdirbtos ir raudonos mėsos bei didelio kiekio riebių pieno produktų, o daugiau daržovių ir augalinio maisto turintys meniu vertinami palankiau.

    Svarbus ir kūno svoris: nutukimas ne visada reiškia, kad prostatos vėžys diagnozuojamas dažniau, tačiau jis siejamas su agresyvesnėmis ligos formomis ir prastesnėmis išeitimis. Specialistai akcentuoja, kad svorio kontrolė, reguliarus fizinis aktyvumas ir metabolinės sveikatos priežiūra gali turėti realios naudos.

    Rūkymas nėra laikomas vienu pagrindinių prostatos vėžio atsiradimo veiksnių, tačiau jis siejamas su didesne mirtingumo rizika ir blogesniais gydymo rezultatais. Dėl to metimas rūkyti laikomas vienu svarbiausių žingsnių bendrai vyrų sveikatai, ypač vyresniame amžiuje.

    Galiausiai, reikšmės gali turėti ir ilgalaikis kontaktas su kai kuriomis toksinėmis medžiagomis darbo aplinkoje, pavyzdžiui, tam tikrais sunkiaisiais metalais. Nors ryšys ne visada vienareikšmis, profesinės sveikatos priemonės, apsaugos priemonių naudojimas ir periodiniai patikrinimai yra svarbūs riziką mažinantys žingsniai.

    Medikai primena, kad prostatos vėžys išsivysto dėl DNR pokyčių ląstelėse, o procesą gali veikti ir hormoniniai mechanizmai, įskaitant testosterono signalus. Kuo anksčiau liga nustatoma, tuo daugiau gydymo galimybių, todėl vyresniems vyrams ir turintiems šeiminę riziką ypač svarbu aptarti su gydytoju individualią patikrų strategiją.

  • Šlivos be kirmėlių: paprastas kartono triukas ant kamieno gali išgelbėti derlių šį sezoną

    Šlivos be kirmėlių: paprastas kartono triukas ant kamieno gali išgelbėti derlių šį sezoną

    Kirminuoti vaisiai – viena dažniausių priežasčių, kodėl šlivų derlius nuvilia net tada, kai medis gausiai žydi. Dažniausiai kaltininkė yra slyvinė vaisėdė – nedidelis drugys, kurio lervos įsigraužia į dar nesunokusius vaisius ir minta minkštimu ties kauliuku.

    Iš išorės šlivos kurį laiką gali atrodyti sveikos, tačiau viduje atsiranda pažeidimai ir tamsios, grūdėtos išmatos. Dalis vaisių pradeda kristi dar vasaros pradžioje, o pažeistos šlivos lengviau užsikrečia puviniais ir kitomis grybinėmis ligomis.

    Slyvinė vaisėdė per sezoną dažnai išaugina dvi kartas. Pirmasis aktyvumo pikas paprastai būna pavasario pabaigoje, kai atšyla orai, o antrasis – vasaros viduryje ir antroje pusėje, kai vabzdžiai ieško vietos lėliukei ar žiemojimui.

    Kaip veikia kartono gaudyklė?

    Vienas paprasčiausių cheminių priemonių nereikalaujančių būdų – ant kamieno pritvirtinta gofruoto kartono juosta. Lervos, baigusios maitintis vaisiuje, ieško slėptuvės po žieve, todėl kartono gofrų tarpeliai joms tampa patogia priedanga.

    Tokiu būdu dalį kenkėjų galima surinkti mechaniškai, nutraukiant jų vystymosi ciklą. Svarbu prisiminti, kad gaudyklė nėra selektyvi, todėl joje gali pasislėpti ir naudingi vabzdžiai, pavyzdžiui, boružės ar auksakės.

    Kada ir kaip dėti juostą?

    Kartono juosta dažniausiai tvirtinama du kartus: pavasario pabaigoje ir dar kartą vasaros viduryje, kai suaktyvėja antroji kenkėjo karta. Praktikoje orientuojamasi į laiką po žydėjimo ir į vasaros antrą pusę, kai daugėja anksti krentančių, pažeistų vaisių.

    Imkite 15–20 centimetrų pločio gofruoto kartono gabalą, kurio ilgis leistų apvynioti kamieną bent du kartus. Kamieno vietą maždaug 30–50 centimetrų nuo žemės verta lengvai nuvalyti šepetėliu, kad kartonas geriau priglustų.

    Kartono gofras patikimiausia orientuoti vertikaliai, tada jose patogiau slėptis ropojančioms lervoms. Juostą tvirtai apsukite, prispauskite ir perriškite virve, o išorę galite pridengti plona plėvele, kad kartonas nepermirktų po lietaus.

    Po kelių savaičių juostą nuimkite ir apžiūrėkite. Naudingus vabzdžius paleiskite, o kartoną, kuriame yra lervų ar lėliukių, sunaikinkite taip, kad kenkėjai nebegrįžtų į sodą.

    Ką dar verta žinoti?

    Vien kartono dažnai neužtenka, jei kenkėjų daug: tvarkinga sodo higiena ir laiku surenkami nukritę vaisiai mažina užkratą kitam sezonui. Praktikoje geriausi rezultatai pasiekiami derinant kelias priemones ir stebint, kada sode prasideda masinis kenkėjo aktyvumas.

    Jei planuojate naudoti papildomas apsaugos priemones, verta pasitarti su agronomu ar sodininkystės specialistu, nes skirtingoms veislėms ir vietovėms tinkamas laikas gali skirtis. Taip lengviau apsaugoti derlių ir išvengti situacijos, kai gražios šlivos viduje pasirodo esančios sugadintos.