CP v2

Blog

  • Vokietijos statybų krizė smogia dar kartą: plytelių prekiautoja „Fliesen-Zentrum Deutschland“ bankrutuoja

    Vokietijos statybų sektoriaus nuosmukis pasiekė dar vieną seną rinkos dalyvį: plytelių prekybos bendrovei „Fliesen-Zentrum Deutschland“ pradėtas laikinas bankroto procesas. Įmonė veikia nuo 1890 metų, tačiau pastarųjų metų paklausos kritimas ir išaugusios sąnaudos ją vėl stumia į nemokumą.

    Laikinas procesas inicijuotas 2026 metų liepos 31 dieną Vietlicho apylinkės teisme. Tai išskirtinis atvejis tuo, kad ankstesnis įmonės bankroto procesas buvo užbaigtas 2025 metų rugsėjį, tačiau stabilizacija, panašu, buvo trumpalaikė.

    Ieškoma pirkėjo ir investuotojo

    Pagrindinis tikslas dabar – kuo greičiau rasti investuotoją arba pirkėją visai įmonei ar bent daliai jos veiklos. Toks sprendimas padėtų išsaugoti tiekimo grandines, sandėlio infrastruktūrą ir bent dalį darbo vietų.

    „Mums reikia investuotojo, kuris galėtų atlaikyti užsitęsusį statybų sektoriaus nuosmukį. Jau vykdau konkrečias derybas su suinteresuotomis šalimis“, – sakė laikinasis bankroto administratorius Ingo Grünewald.

    Pasak jo, darbuotojų atlyginimai laikinai užtikrinami per Federalinę užimtumo agentūrą. Numatyta, kad išmokos bus mokamos nuo 2026 metų rugpjūčio iki spalio.

    Kodėl įmonė vėl atsidūrė ties riba?

    Administratoriaus vertinimu, spaudimas įmonei ryškiai išaugo 2024 metais, kai Vokietijos statybų rinka ėmė sparčiai vėsti. Prie to prisidėjo ir vidiniai pokyčiai: diegtas SAP sprendimas bei persikėlimas į naują centrinį sandėlį Föhrene, netoli Tryro.

    Didžiausią smūgį sudavė paklausos kritimas ir kainų šuolis. Skaičiuojama, kad nuo 2023 metų keraminių plytelių pardavimai smuko apie 30 proc., o 2024 metais fiksuotas dar maždaug 10 proc. kritimas, kurio pasekmės juntamos iki šiol.

    Situaciją apsunkino tiekėjų kainų didinimas, todėl įmonės sąnaudų bazė išaugo greičiau nei pajamos. Tokiose rinkose, kuriose pirkėjai jautriai reaguoja į kainą, brangimas dažnai reiškia ne tik mažesnę paklausą, bet ir spaudimą prekybininkų maržoms.

  • „Wildberries“ svarsto dalį logistikos perkelti į Kirgistaną: po dronų atakų ieško saugesnio kelio

    Kirgistano valdžia pasiūlė Rusijos e. prekybos platformai „Wildberries“ perkelti dalį sandėlių ir logistikos infrastruktūros į Kirgistaną. Idėja pristatyta Kirgistanui ir Rusijai skirtoje verslo taryboje, pabrėžiant siekį auginti prekybą ir sumažinti riziką, kai kritinė infrastruktūra sutelkta vienoje šalyje.

    Siūlymą iškėlė Kirgistano prekybos ir pramonės struktūroms artimi atstovai, akcentuodami, kad dalies sandėliavimo pajėgumų išskaidymas leistų lanksčiau valdyti tiekimo grandinę. Tai ypač aktualu dabar, kai „Wildberries“ objektai Rusijoje pastarosiomis savaitėmis tapo Ukrainos dronų atakų taikiniais.

    Kas verčia ieškoti alternatyvų?

    Pastaruoju metu pranešama apie virtinę smūgių „Wildberries“ logistikos objektams skirtinguose Rusijos regionuose. Tarptautinė žiniasklaida skelbė, kad per atakas buvo apgadinta arba sunaikinta reikšminga sandėliavimo infrastruktūros dalis, o tai neišvengiamai paveikė pristatymų greitį ir atsargų valdymą.

    Dėl tokių incidentų rizika tampa ne tik operacinė, bet ir finansinė: sutrinka prekių judėjimas, didėja draudimo bei saugumo kaštai, o smulkieji pardavėjai, priklausomi nuo platformos sandėliavimo ir paskirstymo tinklo, susiduria su užsakymų vėlavimu ir pajamų kritimu.

    Kodėl pasirinkimas gali kristi ant Kirgistano?

    Kirgistanas siūlomas kaip vieta, kur būtų galima išskaidyti sandėliavimo ir logistikos grandis, sumažinant priklausomybę nuo vieno geografinio taško. Šalia to skaičiuojama ir ekonominė nauda: auganti prekybos apimtis, papildomos darbo vietos ir didesnis regiono vaidmuo tranzito bei paskirstymo schemose.

    „Prekės neturėtų būti laikomos vienoje vietoje, tai yra ir ekonomikos, ir rizikų valdymo klausimas“, – sakė Kirgistano pusės atstovas, pristatydamas idėją verslo taryboje.

    Platesnis kontekstas: Centrinė Azija kaip atsarginis planas

    Viešojoje erdvėje jau anksčiau skambėjo signalai, kad „Wildberries“ ieško alternatyvių krypčių už Rusijos ribų, tarp jų minėtas ir Kazachstanas. Tokia strategija atitinka platesnę tendenciją, kai didelės e. prekybos ir logistikos bendrovės, susidūrusios su geopolitinėmis rizikomis, dalį infrastruktūros perkelia ar dubliuoja kaimyninėse valstybėse.

    Kremliaus institucijos ir pati „Wildberries“ viešai neigia teiginius, kad platforma būtų naudojama Rusijos kariuomenei aprūpinti. Tuo metu Ukrainos pusė teigia, kad e. prekybos kanalais gali būti platinamos prekės, turinčios karinį ar dvejopos paskirties pritaikymą, todėl logistikos infrastruktūra tampa taikiniu.

    Kol kas nėra aišku, ar pasiūlymas perkelti dalį logistikos į Kirgistaną virs konkrečiais sprendimais ir investicijomis. Tačiau pats signalas rodo, kad didžiausi regiono e. prekybos žaidėjai vis dažniau logistiką planuoja ne tik pagal kaštus, bet ir pagal saugumo bei atsparumo kriterijus.

  • „Mitsubishi Electric“ perima 51 proc. „Medcom“: ką tai keičia Lenkijos ir regiono geležinkelių rinkoje

    „Mitsubishi Electric Europe“, priklausanti „Mitsubishi Electric Corporation“, pasirašė sutartį įsigyti 51 proc. Lenkijos įmonės „Medcom“ akcijų. Šis sandoris dar turės sulaukti privalomų administracinių leidimų, o jo užbaigimas numatomas 2026 metų trečiąjį ketvirtį.

    Įmonės teigimu, „Medcom“ ir toliau veiks kaip atskira bendrovė „Mitsubishi Electric“ grupėje: išsaugos pavadinimą, prekės ženklą, verslo modelį ir operacinę nepriklausomybę. Dabartinė valdyba lieka atsakinga už kasdienį valdymą, o pagrindinė būstinė ir gamyba išliks Varšuvoje.

    Kas yra „Medcom“?

    „Medcom“ specializuojasi modernios galios elektronikos sprendimuose, pirmiausia skirtuose bėginiam transportui. Įmonė kuria ir integruoja traukos pavaras, maitinimo ir valdymo sistemas, taip pat sprendimus, susijusius su energijos tiekimu, informacinėmis sistemomis bei įkrovimo įranga.

    Be geležinkelių sektoriaus, „Medcom“ portfelis apima sprendimus energetikai ir pramonei, įskaitant pažangius nuolatinės srovės maitinimo šaltinius, keitiklius, avarinio maitinimo infrastruktūrą ir energijos atkūrimo technologijas. Tokios kompetencijos tampa ypač svarbios, nes Europoje sparčiai plečiamas elektrifikuotas viešasis transportas ir didinami energijos efektyvumo reikalavimai.

    Nepriklausomybė lieka, bet atsiveria mastas

    Sandorio esmė – „Medcom“ inžinerinių žinių sujungimas su „Mitsubishi Electric“ technologiniu, gamybiniu ir organizaciniu mastu. Bendrovės akcentuoja, kad tai turėtų pagreitinti naujų kartų sprendimų kūrimą, orientuotą į dekarbonizaciją ir efektyvesnį viešąjį transportą.

    Svarbus praktinis aspektas – prieiga prie platesnės tarptautinės gamybos bazės, kuri gali palengvinti plėtrą į užsienio rinkas ir didesnių užsakymų vykdymą. Tokie susitarimai dažnai padeda vietos gamintojams greičiau pasiekti globalius tiekimo kanalus, tačiau kartu padidina lūkesčius dėl procesų standartizavimo ir kokybės valdymo.

    „Pasirinkome partnerį, kurį gerai pažįstame ir su kuriuo sėkmingai bendradarbiaujame daugiau nei keliolika metų. Tai įmonė, ne kartą įrodžiusi, kad gerbia mūsų organizacinę kultūrą, vertina kompetencijas ir palaiko ilgalaikę „Medcom“ plėtrą“, – sakė „Medcom“ vadovas Marekas Niewiadomskis.

    „Medcom“ taip pat pranešė artimiausiais mėnesiais Varšuvoje pradedanti statyti antrą gamyklą. Plėtra turėtų padidinti gamybos apimtis ir sukurti naujų darbo vietų inžinerijos, gamybos bei administravimo srityse.

    Šis įsigijimas išsiskiria platesniame kontekste: Europoje toliau auga investicijos į geležinkelius, elektrifikaciją ir energijos valdymo sprendimus, o tarptautinės pramonės grupės vis aktyviau stiprina pozicijas komponentų ir sistemų grandinėse. Lenkijoje tai taip pat matoma kaip dar vienas Japonijos kapitalo aktyvumo pavyzdys bėginio transporto ekosistemoje.

  • PiS pradeda patikrinimus dėl degalų kainų: klausia, kodėl didmena pinga, o degalinėse ne

    Lenkijoje opozicinės partijos PiS politikai pradėjo vadinamąsias parlamentines patikras dėl degalų kainų ir valstybės valdomų įmonių sprendimų. Pirmadienį jie lankėsi Valstybės turto ministerijoje, o artimiausiomis dienomis planuoja vykti į Žemės ūkio ministeriją ir „Orlen“.

    Politikai teigia siekiantys gauti atsakymus, kodėl pastaruoju metu didmeninės degalų kainos, jų vertinimu, smunka greičiau nei tai atsispindi kainose degalinėse. Pasak PiS atstovų, toks skirtumas kelia klausimų dėl rinkos veikimo ir valstybės vaidmens, kai reikšmingą sektoriaus dalį sudaro valstybės kontroliuojamos bendrovės.

    Vienas iš PiS parlamentarų Michałas Moskalas tikino, kad patikrų tikslas yra išsiaiškinti, ar valstybinės institucijos pakankamai aktyviai prižiūri degalų rinką. Jis taip pat siejo degalų kainų dinamiką su maisto brangimu, nes dyzelinas yra svarbi žemės ūkio ir logistikos sąnaudų dalis.

    „Matome „Orlen“ pelnus, kurie antrąjį ketvirtį šoktelėjo daugiau kaip 400 proc., o paaiškinimuose teigiama, kad tai susiję su palankia geopolitine situacija. Tai reiškia, kad maistas ant stalo šiandien visiems bus tiesiog brangesnis“, – sakė PiS parlamentaras.

    Kitas PiS narys Michałas Kowalskis paskelbė, kad per patikrą bus klausiama ministro Wojciecho Balczuno apie skirtumus tarp didmeninių ir mažmeninių kainų. PiS atstovai nurodė, kad per savaitę didmeninė dyzelino kaina, jų teigimu, sumažėjo apie 0,15 euro už litrą, o benzino – apie 0,13 euro, tačiau degalinėse benzinas pabrango maždaug 0,03 euro, o dyzelino kaina beveik nepakito.

    Politikai taip pat žada domėtis, kokį realų poveikį vartotojams ir valstybės biudžetui turėjo degalų kainas mažinti turėjusi programa Ceny Paliwa Niżej, kuri baigėsi birželio pabaigoje. PiS teigimu, vasaros kelionių sezonu lėčiau mažėjančios kainos degalinėse kelia visuomenės nepasitenkinimą ir reikalauja aiškaus paaiškinimo.

    Atskira patikrų kryptis – žemdirbiams aktualus akcizo grąžinimas už žemės ūkyje naudojamą dyzeliną. PiS politikai reikalauja didinti grąžinamą sumą iki maždaug 0,45 euro už litrą ir greitinti išmokas, kad jos geriau atitiktų realų kuro pirkimo laiką ir ūkininkų pinigų srautus.

    Pagal šiuo metu skelbiamą tvarką, paraiškos akcizo grąžinimui teikiamos savivaldybėse, nustatytais laikotarpiais, pridedant PVM sąskaitas už degalus. Ribos siejamos su dirbamų žemės ūkio naudmenų plotu ir laikomų gyvulių skaičiumi, todėl politinės diskusijos dėl tarifo dydžio ir terminų, tikėtina, tęsis ir artėjant kitų metų biudžeto sprendimams.

    Degalų kainų tema Lenkijoje tradiciškai tampa jautri tiek vartotojams, tiek transporto ir žemės ūkio sektoriams, nes net nedideli pokyčiai litre greitai virsta apčiuopiamomis mėnesio išlaidomis. Dėl to PiS pradėtos patikros gali tapti ne tik rinkos skaidrumo, bet ir platesnės politinės kovos dėl kainų bei valstybės valdomų bendrovių vaidmens dalimi.

  • Lenkija skiria apie 230 mln. eurų išmaniesiems elektros skaitikliams: beveik 5 mln. įrenginių iki 2030

    Lenkijos Nacionalinis aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondas (NFOŚiGW) pranešė jau pasirašęs dotacijų sutartis dėl maždaug 230 mln. eurų investicijų į išmaniuosius elektros skaitiklius. Lėšos skirtos skaitiklių su nuotoliniu nuskaitymu (AMI) pirkimui ir įrengimui namų ūkiuose bei įmonėse.

    Fondas teigia finansuosiantis beveik 5 mln. skaitiklių, o projektų įgyvendinimas planuojamas iki 2030 metų. Kartu numatoma modernizuoti ir prie naujos apskaitos sistemos pritaikyti dalį tinklo infrastruktūros, kad duomenys būtų perduodami automatiškai.

    Kas keičiasi vartotojams?

    Išmanieji skaitikliai realiu laiku fiksuoja elektros suvartojimą ir perduoda rodmenis operatoriui, todėl sąskaitos dažniau paremamos faktiniu vartojimu, o ne prognozėmis. Tai ypač aktualu namų ūkiams, kurių vartojimas kinta sezoniškai, taip pat smulkiajam verslui.

    Vartotojams atsiranda daugiau galimybių sekti, kiek energijos suvartojama konkrečiu metu, ir atitinkamai koreguoti įpročius. NFOŚiGW pabrėžia, kad tai palengvina išlaidų kontrolę ir leidžia efektyviau pasinaudoti tarifu, kuris priklauso nuo paros meto.

    Kodėl tai svarbu tinklui?

    Fondas pažymi, kad išmanioji apskaita tampa viena iš prielaidų modernizuoti elektros sistemą, ypač sparčiau augant atsinaujinančių išteklių gamybai. Turint detalesnius duomenis, operatoriams lengviau planuoti tinklo apkrovas ir tiksliau prognozuoti poreikį.

    Tokie skaitikliai taip pat svarbūs turintiems saulės elektrines, nes padeda stebėti į tinklą atiduodamos energijos kiekius. Praktikoje tai reiškia aiškesnę apskaitą ir mažiau neapibrėžtumo, kai vartojimas ir gamyba vyksta skirtingu paros metu.

    Investicijos finansuojamos iš Modernizavimo fondo lėšų, o NFOŚiGW nurodo, kad planuojama pasirašyti ir daugiau sutarčių. Be to, duomenys iš skaitiklių turi būti integruojami į Centrinę energijos rinkos informacinę sistemą (CSIRE), kuri turėtų pagreitinti informacijos apsikeitimą rinkoje ir supaprastinti procesus tarp dalyvių.

    Pagal galiojančius reikalavimus Lenkijoje iki 2031 metų liepos mėnesio visi galutiniai elektros vartotojai turi būti aprūpinti nuotolinio nuskaitymo skaitikliais, sujungtais su CSIRE. Tai reiškia, kad dabartinė 230 mln. eurų programa yra tik dalis platesnio nacionalinio perėjimo prie išmaniosios apskaitos.

  • Stalprodukt smogia importas iš ne ES: elektrotechninių plieno lakštų pajamos per pusmetį smuko 36 proc.

    Lenkijos plieno gamintoja Stalprodukt pranešė, kad 2026 metų pirmojo pusmečio rezultatai reikšmingai nukrypo nuo pastarųjų dvejų metų to paties laikotarpio vidurkio. Didžiausias nuosmukis fiksuotas elektrotechninių plieno lakštų segmente, kuris yra vienas svarbiausių grupės verslų.

    Bendrovės teigimu, šio segmento pajamos per 2026 metų pirmąjį pusmetį siekė apie 72 000 000 eurų ir, lyginant su 2024 ir 2025 metų atitinkamo laikotarpio vidurkiu, smuko 36 proc. Stalprodukt akcentuoja, kad nuosmukis nėra vien ciklinis, o susijęs su struktūriniais pokyčiais Europos rinkoje.

    Kas labiausiai spaudžia rezultatus?

    Pagrindine priežastimi įvardijamas stipriai išaugęs plieno lakštų importas į Europą iš šalių už ES ribų, kai siūlomos kainos, pasak bendrovės, smarkiai prasilenkia su Europos gamintojų sąnaudų lygiu. Tokia konkurencija ypač paveikia aukštesnės pridėtinės vertės produktus, tarp jų ir transformatoriams skirtą elektrotechninį plieną.

    Įtampa rinkoje didėja ir dėl to, kad europiniai gamintojai veikia griežtesnėje reguliacinėje aplinkoje: energijos, aplinkosaugos ir emisijų kaštai ES dažnai yra aukštesni nei pagrindinių importo šaltinių rinkose. Stalprodukt vertinimu, tai apsunkina galimybes greitai prisitaikyti prie agresyvios kainodaros.

    Rinka suspausta tarp dviejų interesų

    Elektrotechninio plieno lakštų, naudojamų transformatoriams, reikšmė auga dėl elektros tinklų plėtros, atsinaujinančios energetikos integracijos ir bendro elektrifikacijos tempo Europoje. Tačiau tuo pat metu dalis pramonės grandinės dalyvių kelia klausimą, ar rinkos apsaugos priemonės neturėtų būti peržiūrėtos, nes brangesnė žaliava gali didinti transformatorių ir kitos įrangos kainas.

    Stalprodukt primena, kad ES tokio tipo plieną gamina tik kelios įmonės, o sektoriaus pelningumas pastaraisiais mėnesiais prastėjo net ir esant tam tikroms prekybos apsaugos priemonėms. Bendrovė anksčiau nurodė, kad transformatorinių lakštų pardavimo apimtys buvo kritusios 35,1 proc., o kainos apie 20 proc., todėl pajamos iš šios produkcijos mažėjo beveik perpus.

    Stalprodukt grupė yra viena didžiausių Lenkijoje aukštos pridėtinės vertės plieno produktų gamintojų ir eksportuotojų. Be elektrotechninių plienų, ji gamina šaltai lankstytus profilius, kelių apsauginius atitvarus, pjaustytą skardą ir juostas.

  • Jasono Arday skandalas Kembridže: nuo plagiato įtarimų iki klausimų dėl atrankos ir DI

    Jasono Arday skandalas Kembridže: nuo plagiato įtarimų iki klausimų dėl atrankos ir DI

    Kas nutiko Kembridže?

    Kembridžo universitetą supurtė skandalas, susijęs su sociologijos ir švietimo srities profesoriumi Jasonu Arday. Universitetas pradėjo tyrimą dėl jo akademinių kvalifikacijų ir garbės paskyrimų, o pats profesorius pasitraukė iš pareigų.

    Kembridžas viešai patvirtino, kad vertina naujai gautą informaciją ir kol procesas nebaigtas, išsamesnių komentarų neteikia. Kartu nurodyta, kad nagrinėjami ir atskiri skundai dėl galimo akademinio nusižengimo pagal universiteto tyrimų etikos taisykles.

    Kaltinimai plagijavimu ir vieša reakcija

    Skandalas įsiplieskė po viešai paskelbtų įtarimų, kad Arday daktaro disertacijoje galėjo būti daug su kitais darbais sutampančių fragmentų. Žiniasklaidoje aptarta, kad plagiato požymių ieškota pasitelkus teksto sutapimų aptikimo programinę įrangą.

    Įtarimai iškart tapo platesnės diskusijos dalimi: vieni akcentavo akademinės etikos standartus ir universitetų pareigą tikrinti darbus, kiti atkreipė dėmesį į tai, kaip tokios istorijos išnaudojamos kultūriniuose karuose apie įvairovę, lygybę ir įtrauktį.

    „Kemsbridžo universitetas pradėjo tyrimą gavęs naujos informacijos apie profesoriaus Arday akademines kvalifikacijas ir garbės paskyrimus. Siekdami užtikrinti sąžiningą procesą, daugiau nekomentuosime, kol tyrimas bus baigtas“, – teigiama universiteto pozicijoje.

    Klausimai dėl biografijos ir atsakomybės

    Vėliau viešojoje erdvėje imta kelti klausimus ir dėl kai kurių Arday biografijoje bei viešuose pasisakymuose minėtų teiginių. Dalį jų žurnalistiniai tyrimai bandė tikrinti dokumentais, institucijų atsakymais ir kitais patvirtinimo šaltiniais, o neatitikimai papildomai padidino spaudimą universitetui.

    Pats Arday viešai tvirtino, kad nepadarė nieko neteisėto, o prieš jį nukreipta kritika esą peržengė įprastų akademinių ginčų ribas. Savo pareiškimuose jis pabrėžė patirtą emocinį krūvį ir teigė atsitraukiantis tam, kad apsaugotų save ir artimuosius.

    „Nuolatiniai kaltinimai, spėlionės ir vieši komentarai man ir mano artimiesiems turėjo labai didelį poveikį“, – rašė Arday aiškindamas sprendimą pasitraukti.

    DI šešėlis ir sistemos spragos

    Skandalą papildė diskusija dėl DI naudojimo: žiniasklaidoje pasirodė teiginių, kad vienas iš viešų tekstų galėjo būti parengtas naudojant dirbtinį intelektą. Net jei tokie vertinimai nebūtinai yra galutinis įrodymas, jie tapo dar vienu klausimu, kaip universitetai turėtų vertinti autentiškumą, autorystę ir atsakomybę.

    Ši istorija taip pat išryškino platesnę problemą: aukšto rango akademinių pareigų atrankose reputacinė rizika dažnai valdomа ne vien dokumentais, bet ir komunikacija. Todėl skaidrūs patikros mechanizmai, aiškūs interesų konfliktų filtrai ir nuoseklūs tyrimų etikos procesai tampa kritiškai svarbūs.

    Kembridžas pranešė, kad tyrimo išvados bus panaudotos peržiūrint vyresniųjų akademinių pareigų skyrimo procesą ir atnaujinant galimo mokslinio nusižengimo nagrinėjimo tvarką. Kol tyrimas tęsiasi, klausimas lieka atviras: ar tai pavienė istorija, ar ženklas, kad prestižinėms institucijoms būtina griežtinti patikrą ir atsparumą reputacinėms manipuliacijoms.

  • Vėjo elektrinių bumas Lenkijoje: vietinės gamybos dalis auga, bet ar įmanoma turbiną pagaminti šalyje?

    Vėjo energetika Lenkijoje vis dažniau vertinama ne vien kaip pigesnės elektros šaltinis, bet ir kaip pramonės bei eksporto variklis. Lenkijos vėjo energetikos asociacijos PSEW viceprezidentas Piotras Czopekas teigia, kad didžiausias laimėjimas būtų ne vien nauji parkai, o vietinių įmonių įsitraukimas į tiekimo grandinę.

    Pasak jo, jūrinio vėjo projektų vietinės kilmės dalis auga, tačiau turi natūralias ribas. Pirmojo etapo projektuose ji siekė apie 20 proc. per visą projekto gyvavimo ciklą, o antrojo etapo projektams investuotojai jau prognozuoja apie 40 proc. ir daugiau, bet viršyti 50 proc. gali būti sudėtinga dėl tarptautinės konkurencijos.

    Kas stabdo vietines įmones?

    PSEW atstovas pabrėžia, kad dideli jūrinio vėjo užsakymai dažnai būna per stambūs mažesnėms įmonėms, todėl svarbu kurti pirkimų modelius, kurie leistų dalyvauti ir vidutiniam verslui. Ne mažiau reikšmingi ir valstybės ar valstybės institucijų remiami garantiniai mechanizmai, padedantys įmonėms finansuoti apyvartinį kapitalą ir prisiimti didesnius įsipareigojimus.

    „Lenkijos įmonėms dažnai pritrūksta ne produkto kokybės, o masto ir finansinių galimybių konkuruoti su tarptautiniais koncernais“, – sakė Piotras Czopekas.

    Jo vertinimu, papildomas postūmis būtų ir jūrinės logistikos stiprinimas, įskaitant didesnį specializuotų laivų bei uostų infrastruktūros prieinamumą. Taip pat skatinama įmonėms telktis į konsorciumus, kad jos galėtų įvykdyti didelės apimties kontraktus.

    Ne tik vietinė, bet ir europinė gamyba

    PSEW akcentuoja, kad diskusija neturėtų virsti rinkos uždarymu vien nacionaliniams tiekėjams, ypač Europos Sąjungos bendrosios rinkos sąlygomis. Asociacijos požiūriu, svarbiau kalbėti apie europinę tiekimo grandinę, kurioje Lenkijos įmonės dalyvautų ne tik šalies projektuose, bet ir užsienyje, o vidaus rinka taptų tramplinu eksporto plėtrai.

    Ši tema aktuali ir dėl Europos Sąjungos pramonės politikos, kuri pastaraisiais metais vis labiau orientuojasi į atsparias tiekimo grandines bei gamybos perkėlimą arčiau vartotojų. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį ne kainai vien, bet ir pramoniniams kriterijams, kurie stiprina Europos gamintojų pozicijas globalioje konkurencijoje.

    Sausumos vėjas ir „lenkiškos turbinos“ idėja

    Sausumos vėjo energetikoje, kur patirties daugiau, potencialas vietinei pramonei, PSEW vertinimu, yra didesnis. Remiantis sektoriaus analizėmis, vietinės kilmės dalis sausumoje artimiausiais metais galėtų siekti apie 55–60 proc., o per maždaug dešimtmetį, esant tinkamoms sąlygoms, priartėti prie 75 proc.

    Didžiausia pridėtinės vertės galimybė siejama su turbinos gamyba, nes turbina sudaro apie ketvirtadalį visos vėjo elektrinės investicijos vertės. Turbinos gamyba apima kelias dešimtis pagrindinių komponentų ir šimtus subrangovų, todėl įtrauktų platų metalurgijos, liejyklų, sunkiosios pramonės ir inžinerinių paslaugų spektrą.

    Vis dėlto PSEW atstovas pripažįsta, kad „lenkiškos turbinos“ projektui reikia vienos esminės prielaidos – stabilios ir pakankamai didelės vidaus paklausos. Pasak jo, jei sausumos vėjo rinka vėl pasiektų 1–2 gigavatų metinių investicijų tempą, vietinės gamybos dalis galėtų pakilti iki 75 proc., o turbinos gamyba Lenkijoje taptų realesnė.

    Jis taip pat pabrėžia, kad pastaraisiais metais rinką stabdė reguliacinis nepastovumas ir ilgos administracinės procedūros. Kai kuriais atvejais planavimo ir poveikio aplinkai sprendimų išdavimas, anot PSEW, užtrunka nuo penkerių iki septynerių ar net dešimties metų, o tai mažina investicijų tempą ir planuojamumą.

    Kaip pozityvų pokytį Czopekas įvardija tinklų reguliavimo ir prijungimo sąlygų pertvarkas, kurios turėtų palengvinti atsinaujinančių išteklių integraciją. Tačiau jis pabrėžia, kad vien to nepakanka, jei nebus nuosekliai didinamas naujų projektų skaičius ir užtikrinamas ilgalaikis reguliacinis aiškumas.

    Galiausiai PSEW teigia, kad vietinės kilmės skatinimo programos, ypač valstybei priklausančių energetikos bendrovių pirkimuose, gali būti naudingos tik tada, jei jos virs realiais pirkimų, finansavimo ir kompetencijų auginimo mechanizmais. Pagrindinis tikslas, pasak asociacijos, turėtų būti ne vien „pamatuoti“ vietinę dalį, o padėti įmonėms tapti konkurencingomis visoje Europoje.

  • Švedijos Säpo sužlugdė Rusijos žvalgybos operaciją: taikėsi diskredituoti Švediją, NATO ir ES

    Švedijos Säpo sužlugdė Rusijos žvalgybos operaciją: taikėsi diskredituoti Švediją, NATO ir ES

    Švedijos saugumo tarnyba Säpo pranešė sužlugdžiusi Rusijos žvalgybos operaciją, kuria buvo siekiama paveikti Švedijos sprendimų priėmimą ir menkinti šalies reputaciją. Pasak tarnybos, taikiniais buvo įvardijami ir NATO bei Europos Sąjunga.

    Säpo teigimu, operacija buvo planuota ir koordinuota Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos SVR, o vienas iš įtariamų vykdytojų dirbo užsienio diplomatinėje atstovybėje Švedijoje. Kuri konkrečiai diplomatinė misija minima, tarnyba nenurodė.

    „Vienas operacijos tikslų buvo rinkti informaciją apie Švedijos sprendimų priėmimą, kad Rusijos žvalgyba galėtų vykdyti įtakos operacijas poliarizuojančiomis temomis ir taip menkinti Švediją, NATO bei ES“, – nurodė Säpo.

    Säpo operaciją apibūdino kaip ilgiau trunkanį bandymą pasinaudoti jautriais vidaus politikos klausimais ir visuomenės susiskaldymu. Tokia taktika, anot saugumo ekspertų, dažnai remiasi ne vien dezinformacija, bet ir tikslingu informacijos rinkimu, kontaktų kūrimu bei bandymais nukreipti diskusiją į skaldančias temas.

    Säpo operacijų vadovo pavaduotojas Christofferis Wedelinas teigė, kad sužinojusi apie veiksmus tarnyba ėmėsi priemonių apsaugoti svarbius Švedijos interesus ir užkirsti kelią tolesniam poveikiui. Plačiau apie konkrečias priemones nebuvo skelbiama, nes tokia informacija dažnai laikoma jautria kontržvalgybos požiūriu.

    Švedija NATO gretose ir augantys saugumo iššūkiai

    Švedija į NATO įstojo 2024 metais, nutraukdama daugiau nei du šimtmečius trukusią karinio neprisijungimo tradiciją. Sprendimą iš esmės paskatino 2022 metais prasidėjusi plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą, pakeitusi saugumo situaciją visame regione.

    Švedijos institucijos pastaraisiais metais ne kartą akcentavo, kad didžiausios žvalgybinės grėsmės šaliai kyla iš Rusijos, taip pat iš Kinijos ir Irano. Šis Säpo pranešimas vertinamas kaip dar vienas signalas, kad po Švedijos įstojimo į NATO informacinės ir įtakos operacijos gali intensyvėti, o kontržvalgybai tenka užduotis greitai identifikuoti ir neutralizuoti tokius bandymus.

  • Kelionių vairuotojų apklausa atskleidė: kuriose šalyse keliuose daugiausia agresijos ir kas erzina labiausiai

    Kelionių vairuotojų apklausa atskleidė: kuriose šalyse keliuose daugiausia agresijos ir kas erzina labiausiai

    Nauja tarptautinė vairuotojų apklausa parodė, kad dalis populiariausių turistinių krypčių kartu yra ir vienos nemaloniausių vietų sėsti prie vairo. Respondentai vertino, kur dažniausiai susiduria su agresyviu ar neprognozuojamu elgesiu keliuose, o taip pat įvardijo labiausiai erzinančius įpročius.

    Didžiausios agresijos keliuose, remiantis apklausos dalyvių patirtimis, sulaukė Italija. Apie 23 proc. vairuotojų teigė ten susidūrę su chaotišku ar rizikingu vairavimu, o tai ypač ryšku didmiesčiuose ir intensyvaus eismo zonose.

    Antroje vietoje atsidūrė Jungtinė Karalystė, kuri dažnai siejama su tvarkingu eismu, tačiau 11 proc. apklaustųjų nurodė patyrę agresyvų kitų vairuotojų elgesį. Dažniausiai minėtas miestas buvo Londonas, kur prie įtampos prisideda spūstys, sudėtinga infrastruktūra ir dideli srautai.

    Kas labiausiai erzina vairuotojus?

    Trečią vietą pagal vairuotojų įvardytą agresiją užėmė Jungtinės Amerikos Valstijos su 9 proc., o po jų rikiavosi Prancūzija ir Australija, abiejose šalyse po 5 proc. respondentų teigė susiduriantys su agresyviu elgesiu keliuose.

    Į penketą taip pat pateko Ispanija ir Turkija, po 4 proc. apklaustųjų nurodė būtent ten patyrę didžiausią įtampą vairuojant. Tokie rezultatai rodo, kad agresijos suvokimas dažnai siejamas ne tik su vairavimo kultūra, bet ir su eismo tankiu bei vietinėmis taisyklėmis, prie kurių turistams tenka greitai prisitaikyti.

    Kalbant apie erzinančius įpročius, dažniausiai minėtas posūkių nerodymas. Tai pažymėjo 56 proc. apklausos dalyvių, nes toks elgesys didina neapibrėžtumą ir avarijų riziką, ypač sankryžose ir persirikiuojant.

    Kitas dažnas nusiskundimas buvo važiavimas per arti iš galo, tai erzino 46 proc. respondentų. Taip pat nemažai vairuotojų nurodė, kad įtampą kelia lėtas važiavimas lenkimo juostoje, tai pažymėjo 43 proc., o netikėtas stabdymas minėtas rečiau, apie 20 proc.

    Kur vairuotojai laikomi mandagiausiais?

    Toje pačioje apklausoje vertintas ir mandagumas, kuris skirtingose šalyse gali būti suprantamas nevienodai. Vis dėlto aukščiausiai reitinguota Japonija, kur pagarbos gestai ir santūrumas laikomi svarbia bendravimo dalimi, o tai atsispindi ir eismo kultūroje.

    Po Japonijos rikiavosi Kanada, o trečioje vietoje vėl atsidūrė Jungtinė Karalystė, nors agresijos kategorijoje ji buvo tarp lyderių. Tai pabrėžia, kad bendras mandagumo įvaizdis ir reali vairavimo patirtis ne visuomet sutampa, ypač didmiesčiuose.

    Apklausa taip pat kvietė respondentus įvertinti save, ar jie patys laiko save mandagiais ir ar gerbia nepažįstamuosius. Įdomu tai, kad Japonijos gyventojai sau skyrė vieną žemesnių, nors vis tiek aukštą įvertinimą, apie 8,73 balo iš 10.

    Aukščiausius savęs vertinimo balus apklausoje skyrė Brazilija ir Čilė, vidutiniškai po 9,46 balo. Toliau sekė Indija su 9,41 balo, Švedija su 9,40 balo, o Prancūzija taip pat pasiekė 9,40 balo, nors vairuotojų patirtyse keliuose buvo minima kaip viena labiau įtemptų krypčių.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokios apklausos fiksuoja subjektyvią patirtį, kurią veikia sezoninis turizmas, spūstys, kelio darbai, skirtingos taisyklės ir vietinės vairavimo normos. Vis dėlto jos aiškiai parodo, kokie elgesio modeliai labiausiai kelia stresą ir kur keliaujant verta iš anksto pasiruošti intensyvesniam eismui.