CP v2

Blog

  • Tajfunas Delfin pasiekė Japoniją ir artėja prie Kinijos: stabdomi skrydžiai, uždaromi uostai

    Tajfunas Delfin savaitgalį pasiekė pietinę Japonijos dalį ir sukėlė reikšmingų sutrikimų: be elektros liko daugiau kaip 50 000 namų ūkių, pranešta apie šešis sužeistuosius. Labiausiai nukentėjo Okinava ir Kagošimos prefektūra, kur stiprus vėjas vertė žmones nuo kojų ir trikdė kasdienę infrastruktūros veiklą.

    Vietos valdžia nurodė, kad penki vyresnio amžiaus žmonės Okinavoje patyrė lengvus sužalojimus, dar vienas asmuo sužeistas Kagošimoje. Elektros tiekimo sutrikimai Kagošimoje palietė apie 39 000 pastatų, Okinavoje – daugiau kaip 12 000, o tarnybos ragino gyventojus sekti oficialius perspėjimus.

    Japonijos oro bendrovės ANA ir Japan Airlines sustabdė skrydžius į Okinavą ir iš jos, nes oro sąlygos tapo pavojingos. Tokie sprendimai paprastai priimami siekiant sumažinti riziką, kai prognozuojami staigūs vėjo gūsiai, prastas matomumas ir galimi oro uostų darbo sutrikimai.

    Vėjai iki 216 km per valandą

    Pasak pranešimų, tajfunas atnešė vėją, kurio greitis siekė apie 162 km per valandą, o gūsiai sustiprėdavo iki 216 km per valandą. Tokios sąlygos kelia grėsmę ne tik pastatams ir elektros linijoms, bet ir eismui, todėl regione dažnai ribojamas judėjimas, o gelbėjimo tarnybos pereina į padidintos parengties režimą.

    Tajfunams judant per Ramiojo vandenyno regioną, rizika išauga ir pakrančių zonose, kur audros sukelia bangavimą bei vietinius potvynius. Dėl to gyventojams įprastai rekomenduojama vengti pajūrio, nestovėti po medžiais ar reklaminėmis konstrukcijomis ir pasirūpinti būtiniausiomis atsargomis.

    Kinija ruošiasi smūgiui

    Prognozuojama, kad Kiniją tajfunas gali pasiekti sekmadienio vakarą ir pirmadienio rytą, o jo poveikis, tikėtina, tęsis iki trečiadienio. Labiausiai tikėtinas poveikis įvardijamas Šanchajui ir aplinkinėms provincijoms, kur didelė gyventojų koncentracija ir intensyvus transporto srautas gali sustiprinti ekonomines pasekmes.

    Rytinių ir pietinių Kinijos provincijų valdžia ėmėsi prevencinių veiksmų: sustabdė keltų reisus, dalį statybos darbų ir nurodė žvejybos laivams grįžti į uostus. Tokios priemonės dažniausiai taikomos siekiant sumažinti nelaimių jūroje tikimybę ir apsaugoti infrastruktūrą, kuri audros metu tampa ypač pažeidžiama.

    Vienas didžiųjų oro uostų Džedziango regione paskelbė sekmadienį stabdysiantis visus skrydžius. Taip pat pranešta, kad nuo tos pačios dienos laikinai bus ribojamos kai kurios geležinkelio jungtys Jangdzės upės deltoje, nes audros metu pavojų kelia tiek užliejamos atkarpos, tiek vėjo nuversti objektai.

    Audra paveikė ir Taivaną: valdžia pranešė apie 78 atšauktus skrydžius, daugiausia tarptautinius. Regiono transporto sektoriui tokie sutrikimai reiškia ne tik atidėtus reisus, bet ir grandininį efektą – vėluojančias įgulas, perkrautus oro uostus bei sudėtingesnį keleivių informavimą.

    Ko tikėtis artimiausiomis dienomis?

    Artimiausiomis dienomis daugiausia priklausys nuo tajfuno trajektorijos ir to, kaip greitai jis silps pasiekęs sausumą. Net ir sumažėjus vėjo greičiui, dažnai išlieka pavojus dėl intensyvių liūčių, nuošliaužų ir staigių potvynių, ypač vietovėse su kalvotu reljefu ar tankiai užstatytomis pakrantėmis.

    Gyventojams ir keliautojams rekomenduojama nuolat tikrinti oro bendrovių bei vietos institucijų pranešimus, o planuojantiems keliones per Japoniją, Kiniją ar Taivaną – įsivertinti galimus maršrutų pokyčius. Tokiose situacijose svarbiausia yra laiku gauti patikimą informaciją ir prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančių sąlygų.

  • Lenkijos pakrantėje baigiamas milžiniškas plaukiojantis dokas: 240 metrų projektas keičia laivų remontą

    Lenkijos Ščecino laivų pramonė baigia projektą, kuris, anot jo vykdytojų, bus didžiausias plaukiojantis dokas šiame Europos regione. Trečiasis doko modulio elementas neseniai buvo nuleistas į vandenį Odros upėje, o rudenį planuojama pradėti visų dalių sujungimą ant vandens.

    Dokas statomas Ščecino laivų statykloje „Wulkan“, o užsakovu yra kitoje Odros pusėje veikianti Morska Stocznia Remontowa „Gryfia“, specializuojanti laivų remonte ir modernizacijoje. Skelbiama, kad galutinė konstrukcija sieks daugiau kaip 240 metrų, o jos masė viršys 12 000 tonų.

    Trys moduliai ir sudėtingas sujungimas

    Projektas suskaidytas į tris didelius modulius, kurių kiekvienas yra maždaug 70–80 metrų ilgio, daugiau kaip 46 metrų pločio ir apie 19 metrų aukščio. Du moduliai nuo pavasario buvo prišvartuoti Odroje, o trečiojo nuleidimo operacija truko kelias valandas ir reikalavo itin tikslios logistikos.

    Planuojama, kad sujungimas prasidės nuo povandeninių konstrukcijos dalių paruošimo, o tada moduliai bus suvesti į vieną sistemą. Šis etapas turėtų startuoti rugsėjį, kai dokas bus pervilktas prie didžiausios statyklos krantinės, kad suvirinimo ir sujungimo darbai vyktų saugiau bei stabiliau.

    Ką tai reiškia laivybai?

    Statyklų atstovai akcentuoja, kad naujas dokas leis aptarnauti didžiausius laivus, galinčius įplaukti į Ščecino uostą, o tai gali sustiprinti regiono konkurencingumą Baltijos jūroje. Įvardijama, kad dokas bus pritaikytas laivams, kurių ilgis viršija 230 metrų, o tokio dydžio infrastruktūra yra svarbi augant didesnių laivų segmentui.

    Projekte, pasak įmonių vadovų, skirtingais etapais dirbo daugiau kaip 1 000 žmonių, o darbuotojų skaičius kito priklausomai nuo darbų fazės. Doko gamyba apima ne tik surinkimą, bet ir itin griežtą suvirinimo siūlių kontrolę, įskaitant ultragarsinius ir radiografinius bandymus, kurie reikalingi tokio masto jūrinei konstrukcijai.

    Kaina išaugo, pabaiga numatyta 2027 metais

    Projekto finansinė dalis per kelerius metus keitėsi: ankstesni vertinimai buvo mažesni, tačiau vėliau prireikė koreguoti planus ir finansavimo modelį. Šiuo metu skelbiama, kad galutinė doko gamybos kaina turėtų nesiekti 94 000 000 eurų, o darbų pabaiga ir perdavimas eksploatacijai numatomas 2027 metų liepą.

    Statyklų atstovai pabrėžia, kad tokio doko atsiradimas yra ne tik infrastruktūros objektas, bet ir bandymas atkurti Ščecino laivų statybos kompetencijas bei pritraukti daugiau tarptautinių užsakymų. Praktinėse detalėse net doko spalviniai sprendimai turi reikšmę: kai kurios dalys dažomos taip, kad narams būtų lengviau jas rasti prasto matomumo sąlygomis.

  • Rusija griežtina spaudimą emigrantams: be paso, be konsulinių paslaugų ir su įšaldomomis sąskaitomis

    Rusijos parlamentas patvirtino įstatymų paketą, kuriuo smarkiai apribojamos užsienyje gyvenančių Rusijos piliečių teisės, jei jie Rusijoje nuteisti už akių arba laikomi susiję su politinio pobūdžio bylomis. Tokie asmenys būtų įtraukiami į Rusijos teisingumo ministerijos registrą, o tai praktiškai atvertų kelią plačiam valstybinių paslaugų ir teisinių veiksmų blokavimui.

    Naujos nuostatos taikomos byloms, kuriose dažnai vartojami kaltinimai ekstremizmu, terorizmu ar valstybės išdavyste. Žmogaus teisių gynėjai ir nepriklausomi stebėtojai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad tokios formuluotės Rusijoje neretai naudojamos politiniams oponentams persekioti, ypač po 2022 metais pradėto plataus masto karo prieš Ukrainą.

    Kas keičiasi emigrantams?

    Įtraukti į registrą asmenys, pagal siūlomą modelį, nebegalėtų naudotis konsulinėmis paslaugomis, įskaitant dokumentų tvarkymą ir paso galiojimo pratęsimą. Praktikoje tai reikštų papildomas kliūtis legalizuojant buvimą užsienyje, kai priimančios šalys reikalauja galiojančių tapatybės dokumentų.

    Taip pat numatomi ribojimai, susiję su turtu ir finansais Rusijoje: būtų sudėtingiau disponuoti paliktu nekilnojamuoju turtu, o bankų sąskaitos galėtų būti naudojamos teismo paskirtoms sankcijoms ar baudoms išieškoti. Be to, įstatymų paketas gali apriboti paveldėjimo procedūras, o atstovavimas per įgaliotinius būtų iš esmės paralyžiuotas.

    Kremliaus tikslas – nutildyti kritiką

    Rusijos politinę emigraciją atstovaujantys pašnekovai pabrėžia, kad pagrindinis šių priemonių tikslas – mažinti viešą kritiką užsienyje ir sukurti papildomą spaudimą tiems, kurie pasitraukė nuo represijų. Tai veikia ne tik aktyviai pasisakančius opozicionierius, bet ir plačiau – visus, kurie po išvykimo gali tapti nepatogūs režimui.

    „Pagrindinis šių taisyklių uždavinys yra užčiaupti emigrantams burnas, kad jie nedrįstų viešai kritikuoti Putino ir jo politikos“, – sakė opozicinės žiniasklaidos leidėjas Igoris Rudnikovas.

    Pašnekovai taip pat atkreipia dėmesį į antrinį efektą – spaudimą emigrantų artimiesiems, likusiems Rusijoje. Žinutė paprasta: kontaktai su užsienyje gyvenančiais kritiškai nusiteikusiais asmenimis gali tapti rizika, todėl visuomenė skatinama atsiriboti ir bijoti net kasdienių ryšių.

    Europa gali susidurti su naujais iššūkiais

    Jeigu daugiau Rusijos piliečių užsienyje liktų be galiojančių dokumentų, Europos Sąjungos šalims tai gali tapti praktiniu administraciniu iššūkiu. Migracijos institucijoms tektų ieškoti sprendimų, kaip identifikuoti ir dokumentuoti asmenis, kuriems grįžimas į Rusiją reikštų realią grėsmę, o Rusijos konsulatai atsisakytų teikti paslaugas.

    Ši situacija jau dabar didina teisinį neapibrėžtumą: žmogus gali gyventi Europos šalyje, dirbti ir mokėti mokesčius, tačiau be galiojančio paso ar konsulinių procedūrų gali susidurti su ribojimais keliauti, pratęsti leidimus gyventi ar atlikti kitus formalius veiksmus. Dalis politinės emigracijos atstovų viešai kelia klausimą, ar valstybės neturės plėsti alternatyvių dokumentavimo mechanizmų.

    „Tokie administracijos veiksmai labai apsunkina kiekvieno emigranto gyvenimą. Šios taisyklės smogia kiekvienam užsienyje gyvenančiam rusui ir yra skirtos jį nutildyti“, – sakė politinė komentatorė Oksana Akmajeva.

    Ekspertai pastebi, kad teisinių suvaržymų griežtinimas dera su platesne Kremliaus kryptimi – didinti kontrolę, stigmatizuoti režimo kritikus ir plėsti vadinamųjų „užsienio įtakos“ naratyvų taikymą. Tokios priemonės ne tik apsunkina emigrantų kasdienybę, bet ir siunčia signalą šalies viduje: net pasitraukimas iš Rusijos negarantuoja, kad valstybė nustos daryti įtaką žmogaus gyvenimui.

  • Roterdame sulaikytas 26-erių įtariamasis po virtinės, atsitiktinėmis vadinamų, išpuolių peiliu

    Roterdame sulaikytas 26-erių įtariamasis po virtinės, atsitiktinėmis vadinamų, išpuolių peiliu

    Kas įvyko Roterdame?

    Nyderlandų policija pranešė Roterdame sulaikiusi 26 metų vyrą, įtariamą keliomis atakomis peiliu, per kurias sužeisti mažiausiai du žmonės. Pareigūnai nurodė, kad aukos buvo vyrai, o išpuoliai kol kas vertinami kaip atsitiktiniai.

    Pasak Roterdamo policijos, pirmieji pranešimai gauti šeštadienio rytą: dūriai fiksuoti Schaepmanstraat gatvėje ir Marconiplein rajone į vakarus nuo miesto centro. Vienas sužeistasis išgabentas į ligoninę, kitam pagalba suteikta įvykio vietoje.

    Dar vienas bandymas po pusvalandžio

    Policija taip pat nurodė, kad maždaug po 30 minučių įvyko dar vienas bandymas peiliu sužaloti žmogų ties Brug Van Cyrene tiltu miesto šiaurės vakaruose. Šis epizodas, kaip teigiama, gali būti susijęs su tuo pačiu įtariamuoju.

    „Su šiais dūrimais siejamas vienas įtariamasis, kuris, manoma, judėjo automobiliu“, – pranešė Nyderlandų policija.

    Ką žino policija ir kas dar neaišku

    Pareigūnai kol kas nepateikė daugiau detalių apie įtariamojo tapatybę, galimą motyvą ar tai, ar aukos tarpusavyje buvo susijusios. Taip pat nepatikslinta, ar išpuoliai galėjo būti nukreipti į konkrečią vietą ar pasirenkami spontaniškai.

    Tokiais atvejais tyrėjai paprastai tikrina kelias versijas: nuo asmeninių konfliktų iki psichikos sveikatos krizės ar kitų rizikos veiksnių, tačiau ankstyvoje stadijoje išvados dažnai būna preliminarios. Policija ragina gyventojus, turinčius vaizdo įrašų ar mačiusius įtartiną automobilį, bendradarbiauti su tyrimu.

    Institucijos pabrėžia, kad informacija dar tikslinama, o tyrimas tęsiamas. Tikimasi, kad artimiausiu metu bus paskelbta daugiau duomenų apie sulaikymo aplinkybes ir įtariamojo ryšį su visais epizodais.

  • Saudo Arabija plečia kasybą: valstybės „Ma’aden“ taikosi į pasaulio gavybos lyderių trejetą

    Saudo Arabija, dešimtmečius rėmusi savo ekonomiką nafta, vis aktyviau stato antrąjį ramstį – kasybą. Karalystė siekia, kad iki 2030 metais šis sektorius taptų vienu svarbiausių pajamų ir investicijų šaltinių, o valstybės valdoma bendrovė „Ma’aden“ būtų matoma tarp didžiausių pasaulio gavybos įmonių.

    Šis posūkis yra platesnės Saudi Vision 2030 strategijos dalis, kuria siekiama sumažinti priklausomybę nuo angliavandenilių. Ropa ir dujos artimiausiais metais vis tiek liks pagrindinis finansavimo šaltinis, tačiau uždirbti pinigai nukreipiami į pramonę, infrastruktūrą, energetikos projektus ir naujas technologijas.

    Po dykuma – milžiniškas mineralų potencialas

    Saudo Arabijos valdžia skelbia, kad šalyje identifikuotų mineralinių išteklių vertė siekia apie 2,3 trilijono eurų. Per pastarąjį dešimtmetį įverčiai augo dėl intensyvesnių geologinių tyrimų, naujų atradimų ir išaugusios kritinių metalų paklausos.

    Dalis šio potencialo siejama su vadinamąja Arabijos skydo zona šalies vakaruose, kur aptinkama aukso, vario, cinko, sidabro bei retųjų žemių elementų. Būtent šios žaliavos tampa vis svarbesnės energetikos pertvarkai, elektromobilumui, elektronikai ir gynybos pramonei.

    „Ma’aden“ ambicijos: nuo regiono lyderio iki pasaulinio čempiono

    Valstybinė „Ma’aden“ įkurta 1997 metais, tačiau didžiausias augimo etapas siejamas su Saudi Vision 2030 įsibėgėjimu. Bendrovė siekia ne tik plėsti gavybą, bet ir kurti didesnę pridėtinę vertę šalies viduje – nuo rūdos iki perdirbtų medžiagų ir komponentų.

    Viešai skelbiama, kad 2025 metais „Ma’aden“ uždirbo apie 1,8 milijardo eurų grynojo pelno, o pajamos viršijo 9,4 milijardo eurų. Tokie rezultatai stiprina valdžios siekį paversti bendrovę kasybos sektoriaus atitikmeniu tam, kuo „Saudi Aramco“ tapo naftos pramonei.

    Kodėl kritiniai metalai keičia žaidimo taisykles

    Saudo Arabija savo strategijoje akcentuoja kritinius metalus, kurių paklausa auga sparčiau nei tradicinių žaliavų. Varis būtinas elektros tinklams ir gamybai, litis ir kiti metalai reikalingi baterijoms, o retųjų žemių elementai – aukštosioms technologijoms bei gynybai.

    Papildomą impulsą suteikia geopolitinė aplinka: Europa ir JAV ieško tiekimo grandinių, mažiau priklausomų nuo vienos šalies dominavimo. Rijadas siekia pasinaudoti šia tendencija, pritraukti partnerius ir kapitalą, kartu plėsdamas perdirbimo pajėgumus vietoje.

    Vis dėlto ekspertai atkreipia dėmesį, kad sparčiai augantis kasybos sektorius kelia riziką sukurti naują priklausomybę – tik jau nuo kitų žaliavų. Saudo Arabijos planas šią riziką mažinti grindžiamas ne vien eksportu, o platesnės pramonės grandinės kūrimu šalies viduje, kad didesnė vertė liktų nacionalinėje ekonomikoje.

  • Vučić sutiko Zelenskį Belgrade: signalas Briuseliui ir Maskvai, kai Serbija ieško savo kelio

    Vučić sutiko Zelenskį Belgrade: signalas Briuseliui ir Maskvai, kai Serbija ieško savo kelio

    Vizitas, kurį stebi Europa

    Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučić Belgrade priėmė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, pabrėždamas norą kuo greičiau užbaigti karą, tačiau pripažindamas, kad artimiausiu metu proveržio nesitiki. Abiejų lyderių susitikimas surengtas tuo metu, kai Rusijos smūgiai Ukrainai vėl intensyvėja, o Europos sostinės ieško būdų didinti spaudimą Maskvai.

    Zelenskio atvykimas tapo išskirtiniu įvykiu Serbijos užsienio politikos kontekste, nes Belgradas tradiciškai palaiko glaudžius ryšius su Rusija. Tuo pat metu Serbija siekia judėti pirmyn dėl narystės Europos Sąjungoje, o būtent užsienio politikos suderinamumas su ES linija yra vienas jautriausių derybinių klausimų.

    „Jei klausiate manęs, kaip politinio veterano, nesu tuo tikras ir labai bijau, kad mūsų laukia dar viena sunki žiema“, – sakė Aleksandaras Vučić.

    „Tačiau tikiuosi, nors ir neturiu realių faktų, kad tai baigsis rytoj“, – pridūrė jis.

    Ukrainos vadovui Belgrade surengta iškilminga priėmimo ceremonija su garbės sargyba, po kurios vyko derybos Prezidento rūmuose. Susitikimo metu taip pat pasirašytas memorandumas, susijęs su žemės ūkio bendradarbiavimu, o Vučić pranešė, kad abi šalys artimiausiu metu sieks suderinti laisvosios prekybos susitarimą.

    Serbijos balansas tarp Maskvos ir ES

    Priimdamas Zelenskį, Vučić siunčia žinutę ne tik Briuseliui, bet ir Maskvai: Serbija nori išlaikyti manevro laisvę, tačiau kartu rodyti, kad dialogas su Ukraina jai nėra tabu. Tai ypač reikšminga, nes po plataus masto Rusijos invazijos Serbija išliko viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurios neįvedė platesnių sankcijų Rusijai.

    Belgradas viešai argumentuoja, kad sankcijos nėra jo pasirinktas instrumentas, tačiau tuo pat metu Serbija teikė Ukrainai finansinę ir humanitarinę paramą. Energetikos srityje šalis tebėra labai priklausoma nuo rusiškų išteklių, todėl kiekvienas žingsnis užsienio politikoje vertinamas per vidaus politikos ir ekonominio saugumo prizmę.

    Zelenskis: ginklų susitarimai yra, bet to neužtenka

    Zelenskis Belgrade daug dėmesio skyrė oro gynybos ir raketinių sistemų temai, pabrėždamas, kad susitarimai dėl tiekimo egzistuoja, tačiau realūs kiekiai vis dar neleidžia patikimai apsaugoti infrastruktūros. Pasak jo, Rusija vis dažniau naudoja balistines raketas, kurias numušti sudėtingiau, todėl Ukrainai būtina nuosekli ir didesnė partnerių parama.

    „Vakar naktį vėl buvo raketų smūgis: balistinės raketos taikėsi į mūsų infrastruktūrą. Buvo ir atakos dronais, o ypač reaktyviais „Shahed“ dronais vėl smogta energetikos objektams ir geležinkeliams“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukrainos prezidentas teigė, kad dalis oro gynybos sistemų tiekimo šiemet sumažėjo, palyginti su praėjusiais metais, o licencijų ir gamybos grandinių procesai Europoje neretai užtrunka. Jo teigimu, Ukrainai svarbu, kad parama būtų prognozuojama, o sprendimai dėl amunicijos ir oro gynybos nebūtų atidėliojami dėl vidaus politinių debatų partnerių šalyse.

    Belgrado susitikimas šiame fone tampa daugiau nei dvišaliu vizitu: jis atskleidžia, kaip regiono valstybės mėgina perskirstyti rizikas ir formuoti santykius su ES bei Rusija, kai karo dinamika ir saugumo poreikiai Europoje aštrėja.

  • Paryžiuje kyla pasipriešinimas naujam Nacionalinės Asamblėjos paviljonui: beveik 100 000 parašų

    Paryžiuje kyla pasipriešinimas naujam Nacionalinės Asamblėjos paviljonui: beveik 100 000 parašų

    Peticija artėja prie 100 000

    Paryžiuje įsibėgėja ginčas dėl planuojamo naujo priėmimo paviljono prie Nacionalinės Asamblėjos rūmų Palais-Bourbon. Internetinė peticija, raginanti stabdyti projektą, publikavimo metu buvo surinkusi beveik 100 000 parašų.

    Kritikai teigia, kad planuojamas šiuolaikinio stiklo statinys pakeistų istorinį 1888 metais pastatytą akmeninį paviljoną. Anot jų, tai būtų ne tik architektūrinis, bet ir paveldosauginis lūžis vienoje jautriausių Senos krantinių vietų.

    Kas labiausiai kelia aistras?

    Projektą palaiko Nacionalinės Asamblėjos vadovybė, argumentuodama, kad reikalingos patogesnės erdvės lankytojams. Numatyta, jog naujame paviljone atsirastų informavimo ir edukacinės zonos, taip pat kavinė ir suvenyrų parduotuvė.

    Tačiau paveldo apsaugos organizacija Sites & Monuments mano, kad tokios funkcijos parlamentui yra antraeilės, o pats sprendimas griauti istorinį paviljoną – pernelyg radikalus. Organizacija pabrėžia, kad teritorija patenka į saugomo paveldo reglamentavimo zoną, o bet koks ryškus pokytis gali paveikti viso urbanistinio ansamblio vientisumą.

    „Problema ta, kad šis pastatas suardytų simetriją ir įneštų daug naujos medžiagos, pirmiausia stiklo“, – sakė Sites & Monuments vadovas Julienas Lacaze.

    Jo teigimu, planuojamas sprendimas keistų vietos charakterį keliais aspektais: atsirastų didelis stiklo kiekis aplinkoje, kur dominuoja akmuo, būtų pakeista istorinių fasadų ir krantinės linijų dermė. Kritikai taip pat akcentuoja, kad nugriautas paveldinis elementas nebegalėtų būti sugrąžintas.

    Kaina ir leidimų kelias

    Diskusijas kursto ir numatoma projekto kaina – 52,8 mln. eurų. Nors skelbiama, kad lėšos būtų užtikrinamos pačios institucijos, o ne papildomai skiriamos iš valstybės biudžeto, oponentai pabrėžia viešųjų finansų jautrumą ir riziką, kad galutinė suma statybų metu gali išaugti.

    Pasak projekto kritikų, ankstesni leidimų bandymai esą susidūrė su taisyklėmis, taikomomis saugomoms teritorijoms, todėl procedūros buvo koreguojamos. Būtent dėl to pastaruoju metu itin daug dėmesio sulaukė Paryžiaus tarybos sprendimai, susiję su urbanistinių nuostatų pritaikymu, kad projektas atitiktų reikalavimus.

    „Pavojingiausia yra sunaikinti istorinį pastatą. Kai nugriauni ir pastatai tai, kas nedera su aplinka, sprendimo neįmanoma atšaukti“, – sakė Julienas Lacaze.

    Jis taip pat teigia, kad esama alternatyvų, kurios leistų išlaikyti 1888 metų paviljoną ir pritaikyti jį šiuolaikiniams poreikiams. Kaip vieną iš pavyzdžių jis mini japonų architektų studijos SANAA siūlytą kryptį, kai šiuolaikiškumas derinamas su akmens tąsa, o ne dominuojančiu stiklu.

    Politinis fonas ir kas bus toliau

    Peticiją palaiko įvairių politinių pažiūrų veikėjai, o tai rodo, kad klausimas peržengė vien architektūros bendruomenės ribas. Kritikai projektą sieja ir su politiniu noru palikti ryškų pėdsaką kadencijoje, pristatant statinį kaip institucijos atvirumo simbolį.

    Tuo metu Paryžiaus savivaldybė yra nurodžiusi, kad projektas dar turės pereiti statybos leidimo procedūras, o savivaldybės vaidmuo bus konsultacinis. Vis dėlto oponentai tvirtina, kad sprendimai dėl urbanistinių taisyklių jau rodo politinį pritarimą projekto krypčiai.

    „Darysime viską, kas teisėta. Turime teisę rinkti parašus ir ginčyti leidimą teisme“, – sakė Julienas Lacaze.

    Artimiausi mėnesiai turėtų parodyti, ar peticija peraugs į formalų teisinį ginčą dėl statybos leidimo ir paveldo apsaugos reikalavimų. Organizacija, inicijavusi kampaniją, skelbia ketinanti dalyvauti viešo svarstymo procesuose ir, prireikus, siekti sprendimo per teismus.

  • Amanda Knox Edinburgo Fringe scenoje: komedijos šou apie bylą vėl supriešino Kercher šeimą

    Amanda Knox Edinburgo Fringe scenoje: komedijos šou apie bylą vėl supriešino Kercher šeimą

    Beveik po dviejų dešimtmečių nuo britų studentės Meredith Kercher nužudymo Italijoje, Amanda Knox vėl atsidūrė dėmesio centre. Šįkart priežastis ne teismo posėdžiai, o jos pasirodymas Edinburgo Fringe festivalyje.

    Knox pristato vienos aktorės komedijos šou „Cartwheel“, kurį įkvėpė jos pačios patirtis po 2007 metais Perudžoje įvykusios tragedijos. Spektaklis rodomas 11 vakarų, o bilietai, organizatorių teigimu, išgraibstyti iš anksto.

    Byla, sukrėtusi Europą

    Meredith Kercher, tuomet 21 metų Lidso universiteto studentė, 2007 metais lapkričio 2 dieną buvo rasta mirtinai subadyta bute, kuriame gyveno kartu su Knox. Tyrimas greitai nukrypo į Knox ir italą Raffaele Sollecito, su kuriuo ji tuo metu draugavo.

    Knox ir Sollecito buvo nuteisti, tačiau vėliau sprendimai kelis kartus keitėsi apeliacinėse instancijose. 2015 metais Italijos aukščiausiasis teismas galutinai išteisino abu, konstatavęs, kad nepakanka įrodymų apkaltinamajam nuosprendžiui.

    Trečiasis asmuo, Dramblio Kaulo Kranto pilietis Rudy Guede, 2009 metais buvo nuteistas dėl Kercher nužudymo. Jam skirta laisvės atėmimo bausmė vėliau buvo sumažinta, o 2021 metais jis buvo paleistas į laisvę po daugiau nei dešimtmečio už grotų.

    Nuo kalėjimo iki komedijos scenos

    Dabar 39 metų Knox teigia, kad „Cartwheel“ nagrinėja, ką reiškia tapti viena labiausiai smerkiamų moterų pasaulyje ir kaip su tuo gyventi toliau. Pasak jos, svarbi spektaklio dalis yra bandymas vaikui paaiškinti gyvenimo etapą, kuris buvo paženklintas visuomenės įtarumo ir žiniasklaidos spaudimo.

    „Kalbu apie tai, kaip buvau demonizuojama, ir apie bandymą tai paaiškinti dukrai, kai situacija skamba absurdiškai, nors iš tiesų buvo labai rimta“, – sakė Amanda Knox.

    Spektaklio pavadinimas siejamas su seniai žiniasklaidoje kartota istorija, esą Knox policijos nuovadoje netrukus po nužudymo buvo daranti kūlvirsčius. Šis pasakojimas tapo jos įvaizdžio dalimi viešojoje erdvėje, nors pati Knox ne kartą kritikavo, kaip buvo formuojamas jos portretas.

    Kercher šeimos protestas ir diskusija apie ribas

    Meredith Kercher artimieji į spektaklį sureagavo itin jautriai ir kritiškai, teigdami, kad su smurtiniu nusikaltimu susijusi istorija neturėtų tapti komedijos medžiaga. Šeima pabrėžia, kad toks formatas, jų vertinimu, gali normalizuoti ar banalinti smurtą prieš moteris.

    „Manėme, kad su tokia tema susijęs smurtas nėra tinkamas komedijos šou platformai. Norėčiau, kad po dviejų dešimtmečių atsirastų daugiau empatijos ir Meredith vardas būtų paliktas ramybėje“, – sakė Stephanie Kercher.

    Viešojoje erdvėje taip pat pasirodė peticija, raginanti atšaukti pasirodymus, ir ji surinko tūkstančius parašų. Kritikai tvirtina, kad net jei Knox pasakoja apie savo patirtį, tragedijos atspindžiai neišvengiamai paliečia aukos artimuosius.

    Knox atmeta teiginius, kad jos pasakojimas savaime yra žalingas, ir sako nesistebinti pasipriešinimu. Jos teigimu, ji daugelį metų susiduria su kritika nepriklausomai nuo to, ką daro, o spektaklio tikslas nėra pašiepti auką, bet kalbėti apie viešą pasmerkimą ir ilgalaikes pasekmes.

    Ši istorija vėl atgaivino seną diskusiją apie ribą tarp asmeninės patirties pasakojimo ir tragedijos, kuri vis dar skaudina nužudytosios šeimą. Edinburgo Fringe atvejis taip pat primena, kaip jautriai visuomenė reaguoja, kai pramogos forma paliečia realius nusikaltimus ir dar gyvą atmintį.

  • Rekordiškai nusekęs Dunojus Budapešte atvėrė karo relikviją: rastas beveik sveikas DKW motociklas

    Rekordiškai nusekęs Dunojus Budapešte atvėrė karo relikviją: rastas beveik sveikas DKW motociklas

    Dunojus nuseko iki rekordo

    Budapešte fiksuojant rekordiškai žemą Dunojaus vandens lygį, upės dugne atsivėrė tai, kas dešimtmečius buvo paslėpta dumble. Prie pat Vengrijos parlamento aptiktas beveik nepažeistas Antrojo pasaulinio karo laikų Vokietijos kariuomenės motociklas.

    Vietos Karo istorijos instituto ir muziejaus specialistai teigia, kad tokie radiniai pasitaiko itin retai, nes metaliniai objektai paprastai būna smarkiai korozijos paveikti. Šį motociklą, anot jų, nuo irimo ilgą laiką saugojo tankus Dunojaus dumblas.

    Koks tai motociklas?

    Identifikuotas modelis – DKW NZ 350-1, kurtas karo reikmėms ir gamintas nuo 1944 metų. Skaičiuojama, kad iki 1945 metų pabaigos buvo pagaminta apie 12 000 vienetų, todėl išlikę egzemplioriai šiandien vertinami ir kaip technikos istorijos, ir kaip karo laikotarpio liudijimai.

    DKW markė priklausė „Auto Union“ grupei, susiformavusiai 1932 metais, suvienijus kelis prekės ženklus, tarp jų ir „Audi“. DKW NZ serija išsiskyrė tuo, kad jos rėmo konstrukcijos buvo suvirinamos, o ne suvaržomos varžtais, kaip dalies ankstesnių modelių.

    Kartu rasta ir amunicijos

    Toje pačioje Dunojaus atkarpoje aptikta ir daugiau pavojingų karo laikų liekanų: prieštankinių minų, rankinių granatų fragmentų bei artilerijos sviedinių. Karo istorijos instituto atstovai neatmeta, kad ši vieta galėjo būti naudojama kaip karo šiukšlių ar ginklų liekanų išmetimo zona.

    Dėl tokių radinių įprastai kviečiami išminuotojai, o teritorija laikinai ribojama, kol objektai identifikuojami ir neutralizuojami. Vengrijos institucijos akcentuoja, kad nusekus upėms rizika aptikti sprogmenų didėja, todėl gyventojai raginami neliesti įtartinų daiktų ir apie juos pranešti tarnyboms.

    Kontekstas: Budapešto mūšis

    Istorinis fonas šioje vietoje ypač ryškus: 1944 metų pabaigoje ir 1945 metų pradžioje miestas tapo vienu kruviniausių fronto taškų regione. Budapešto mūšis vyko nuo 1944 metų spalio iki 1945 metų vasario, kai sovietų ir rumunų pajėgos susikovė su Vokietijos bei Vengrijos daliniais.

    Skaičiuojama, kad per kautynes žuvo apie 30 000 vokiečių, daugiau nei 17 000 vengrų ir maždaug 80 000 sovietų bei rumunų karių. Budapeštas buvo išlaisvintas 1945 metų vasario 13 dieną, o šiuolaikiniai radiniai upės dugne primena, kiek ilgai karo pėdsakai gali išlikti miesto aplinkoje.

    Specialistai motociklo būklę dar vertina, tačiau jau dabar aišku, kad tai ne tik netikėtas istorinis artefaktas, bet ir dar vienas signalas, kaip ekstremalūs vandens lygio svyravimai gali „iškelti“ praeities pavojus į paviršių. Artimiausiu metu sprendžiama, kaip radinį saugiai konservuoti ir paruošti eksponavimui.

  • Gardo ežero kalnuose įsiplieskė didelis gaisras: evakuota apie 200 žmonių, situaciją sunkina vėjas

    Gardo ežero kalnuose įsiplieskė didelis gaisras: evakuota apie 200 žmonių, situaciją sunkina vėjas

    Italijoje, Gardo ežero vakarinėje pakrantėje esančiuose Tignale kalnuose, penktadienio vakarą kilo didelis miško gaisras. Į įvykio vietą sutelktos ugniagesių pajėgos, civilinės saugos komandos, miškų apsaugą prižiūrintys Carabinieri pareigūnai ir savanoriai.

    Vietos valdžios teigimu, gaisro plitimą apsunkina iki 40 kilometrų per valandą sustiprėjęs vėjas, nuolat keičiantis liepsnų kryptį. Situaciją dar labiau paaštrina pastarųjų savaičių sausra: dėl išdžiūvusios augmenijos ugnis plinta greičiau, o židiniai gali atsinaujinti net po gesinimo.

    Evakuota apie 200 žmonių

    Institucijos nurodė evakuoti apie 200 gyventojų ir turistų. Per naktį iš poilsio būstų ir apgyvendinimo vietos „La Forca“ perkelti poilsiautojai, dalis jų buvo išvežti į saugesnes zonas.

    Gelbėtojai tikrina namus ir atostogų būstus, nes ne visada aišku, kurie objektai tuo metu buvo užimti turistų. Pranešimų apie nukentėjusius žmones kol kas nėra, o pagrindinis tikslas išlieka liepsnų suvaldymas ir gyventojų saugumo užtikrinimas.

    Gesinimui pasitelkta aviacija

    Šeštadienio rytą gaisro gesinimui pasitelkti du vandens semtuvai lėktuvai „Canadair“, kurie nuo vandens telkinių surinktą vandenį išmeta virš ugnies židinių. Tokia taktika dažniausiai naudojama kalnuotose vietovėse, kur gaisro neįmanoma greitai pasiekti antžeminėmis priemonėmis.

    Gaisro priežastis kol kas neįvardijama, o tarnybos ragina žmones laikytis saugumo nurodymų ir nevyksti į uždarytas teritorijas. Gelbėjimo darbai tęsiami, o situacijos raidą lems vėjo kryptis ir artimiausių valandų meteorologinės sąlygos.