CP v2

Blog

  • „Spiko“ pritraukė apie 78 mln. eurų: žada paprastinti verslo grynųjų valdymą ir grąžą

    „Spiko“ pritraukė apie 78 mln. eurų: žada paprastinti verslo grynųjų valdymą ir grąžą

    Spiko, a provider of tokenised cash funds, has raised $90
    million in a Series B funding round led by New Enterprise Associates (NEA),
    bringing its total funding to $120 million. The round also included
    participation from Index Ventures, Speedinvest and White Star Capital,
    alongside angel investors including the founders of Qonto and Axel Weber,
    former president of the Bundesbank.

    Spiko was founded to broaden access to yield on cash.
    Europe and the United States hold around $50 trillion in cash and deposits,
    much of which earns little or no return. While banks and large institutions can
    access the wholesale financial system to generate yield on their cash, smaller
    businesses, entrepreneurs, nonprofits, and financial institutions often have
    more limited access to similar opportunities.

    Every person and every organisation holds cash, yet
    whether it earns anything still depends on who you are and how much you have.
    Yield should be universal. Our ambition is to make all cash earn by default,
    around the clock,

    said Paul-Adrien Hyppolite, co-founder and CEO of Spiko.

    The company develops its own range of regulated cash funds,
    from products offering sub-daily liquidity to fixed-term options. Businesses
    can access them through Spiko’s desktop and mobile app, while companies and
    financial platforms can integrate the products into their own services through
    an API.

    Its clients include startups, scaleups, research
    institutes, public institutions, venture capital funds and medical practices,
    with products available across the euro, US dollar, sterling and Swiss franc.

    Spiko is also developing its products around the growing
    need for cash to move continuously through software, rather than being
    constrained by traditional market, payment and accounting hours. Its funds
    currently offer instant withdrawals, with the company planning to introduce
    yield that accrues continuously.

    The funds are issued onchain, allowing them to operate on
    the same infrastructure as stablecoins and smart contracts. Spiko says it has
    become the world’s largest issuer of tokenised cash funds, ahead of BlackRock
    and Franklin Templeton.

    This infrastructure is designed to make cash programmable
    and automate treasury management. Companies can set rules determining how much
    cash remains in operating accounts for expenses such as payroll and supplier
    payments, automatically move excess funds into liquid products, and allocate
    cash that is not immediately needed to fixed-term funds. These rules can also
    be adjusted through Spiko’s API by treasury management systems or AI agents.

    Spiko will use the new funding to launch additional funds,
    enter new markets and expand its team. The company operates from hubs in Paris
    and London and is building local teams across Europe, including in Germany,
    Italy, Spain, the Netherlands and the Nordics.

  • Bezdonyse bręsta naujas mokslo pastatas: ką žada projektas Geležinkelio g. 40?

    Bezdonyse bręsta naujas mokslo pastatas: ką žada projektas Geležinkelio g. 40?

    Vilniaus rajono savivaldybė informuoja apie pradedamą rengti mokslo paskirties pastato statybos projektą Geležinkelio gatvėje 40, Bezdonyse. Planuojamas objektas priskiriamas visuomeninių pastatų paskirties grupei, todėl projektui taikomos viešinimo ir visuomenės įtraukimo procedūros.

    Projektinius pasiūlymus parengė UAB „Synergy Solutions“, projekto vadovas Tomas Kazlauskas, o projekto dalies vadovas – Ignius Pupinis. Statytojas yra Vilniaus rajono savivaldybė, kuri atsakinga už projekto inicijavimą ir viešą informacijos pateikimą gyventojams.

    Su parengtais projektiniais pasiūlymais gyventojai gali susipažinti Daugėliškio gatvėje 32, Vilniuje, darbo dienomis nustatytu laiku. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios procedūros leidžia bendruomenei dar planavimo etape įvertinti numatomus sprendinius ir pateikti argumentuotas pastabas.

    Pasiūlymus projektuotojui galima teikti raštu iki 2026 spalio 15 dienos. Praktikoje tai yra svarbiausias terminas bendruomenei, nes vėliau projektiniai sprendiniai dažnai būna labiau „užfiksuoti“, o korekcijoms gali prireikti papildomų derinimų.

    Viešasis susirinkimas numatytas 2026 spalio 15 dieną 15.00 valandą ir vyks nuotoliniu būdu per „Teams“. Tokia forma pastaraisiais metais tapo įprasta daugelyje savivaldybių, nes leidžia prisijungti platesniam dalyvių ratui, tačiau gyventojams svarbu iš anksto pasiruošti klausimus ir pastabas.

    Savivaldybė nurodo, kad viešinimas ir susirinkimo organizavimas vykdomi pagal galiojančius statinių projektavimo reikalavimus, įskaitant STR 1.04.04:2017. Tai reiškia, kad visuomenei turi būti sudarytos sąlygos susipažinti su sprendiniais ir teikti pasiūlymus, o projektuotojas privalo į juos įvertintinai sureaguoti teisės aktų nustatyta tvarka.

  • Parudaminyje bręsta pokytis: Mokyklos g. planuoja naują sporto erdvę – gyventojai dar gali įsitraukti

    Parudaminyje bręsta pokytis: Mokyklos g. planuoja naują sporto erdvę – gyventojai dar gali įsitraukti

    Vilniaus rajone, Parudaminio kaime, Mokyklos gatvėje 7D, planuojama įrengti naują sporto ir laisvalaikio erdvę. Savivaldybė informuoja, kad pradedamas rengti supaprastintas statybos projektas, o visuomenė kviečiama susipažinti su projektiniais pasiūlymais ir teikti pastabas.

    Projektą rengia UAB „KRIANTA“, o statytojas yra Vilniaus rajono savivaldybė. Numatoma, kad teritorijoje atsiras sporto ir kitos paskirties inžineriniai statiniai, kurie būtų pritaikyti aktyviam laisvalaikiui ir bendruomenės poreikiams.

    Kur susipažinti su pasiūlymais?

    Su projektiniais pasiūlymais galima susipažinti Vilniuje, Kalvarijų gatvėje 129-301, darbo dienomis nuo 10.00 valandos iki 16.30 valandos. Gyventojams tai svarbus etapas, nes būtent projektinių pasiūlymų stadijoje paprasčiausia įvertinti, ar sprendiniai atitinka vietos lūkesčius.

    Praktikoje tokie projektai dažniausiai kelia klausimų dėl aikštelių apšvietimo, triukšmo, automobilių parkavimo ir srautų, taip pat dėl saugumo bei prieinamumo vaikams ir žmonėms su negalia. Kuo anksčiau pateikiami komentarai, tuo didesnė tikimybė, kad projektas bus pakoreguotas dar prieš techninių sprendinių galutinį įtvirtinimą.

    Kaip pateikti pastabas?

    Pasiūlymus projektuotojui galima teikti iki 2026 metų spalio 20 dienos. Savivaldybė pabrėžia, kad gyventojų pastabos ir pasiūlymai yra vertinami pagal galiojančią statinių projektavimo tvarką, todėl svarbu juos suformuluoti aiškiai, nurodant konkrečius siūlomus pakeitimus ar rizikas.

    Viešasis susirinkimas dėl projektinių pasiūlymų numatytas 2026 metų spalio 20 dieną 15.00 valandą. Jis vyks nuotoliniu būdu, todėl sudaromos sąlygos įsitraukti ir tiems gyventojams, kurie negali atvykti į susitikimą gyvai.

    Kodėl tai svarbu bendruomenei?

    Sporto ir laisvalaikio infrastruktūra mažesnėse gyvenvietėse vis dažniau planuojama kaip daugiafunkcė erdvė, skirta ne tik sportui, bet ir bendruomenės susibūrimams. Tokie projektai gali didinti gyvenamosios vietovės patrauklumą, tačiau kartu reikalauja subalansuotų sprendimų, kad kasdienė kaimynystė netaptų konfliktų šaltiniu.

    Gyventojams, norintiems aktyviai dalyvauti procese, rekomenduojama įvertinti, ar numatytos veiklos nekels triukšmo jautriuoju paros metu, ar suplanuotas saugus patekimas pėstiesiems ir dviratininkams, taip pat ar sprendiniai derės su esama aplinka. Tokios detalės dažnai lemia, ar nauja erdvė taps realiai naudojama ir visiems patogi.

  • Šumsko moksleivių kelionė į Čenstakavą: penkios dienos, kurios sustiprino ryšius ir tapatybę

    Šumsko moksleivių kelionė į Čenstakavą: penkios dienos, kurios sustiprino ryšius ir tapatybę

    Šumsko pagrindinės mokyklos 8–10 klasių mokiniai leidosi į penkių dienų edukacinę išvyką į Čenstakavą Lenkijoje. Kelionė surengta įgyvendinant projektą „Mus vienija lenkiškumas – iš Šumsko į Čenstakavą“, kurio tikslas – stiprinti mokinių tautinę tapatybę ir praktinius lenkų kalbos įgūdžius.

    Projektas įgyvendintas bendradarbiaujant su Kalvelių seniūnija ir asociacija „Odra-Niemen“. Iniciatyvą finansavo Šv. Maksimiliano Marijos Kolbės lenkų kalbos plėtros institutas pagal programą „Minigrantai 2026“, 2 komponentą „Dotacijos jaunimui“.

    Pamokos kartu su bendraamžiais

    Čenstakavoje mokiniai dalyvavo bendrose pamokose ir edukaciniuose užsiėmimuose su 48-osios pagrindinės mokyklos bendruomene. Toks modelis vis dažniau taikomas tarptautiniuose mokyklų mainuose, nes kalbos įgūdžiai greičiausiai auga realiose situacijose, o ne vien klasėje.

    Lietuvos mokiniams buvo surengta lenkų kalbos pamoka, kurioje analizuota Adomo Mickevičiaus poemos „Ponas Tadas“ invokacija. Taip pat vyko pirmosios pagalbos praktiniai užsiėmimai ir chemijos eksperimentai pasitelkiant virtualiosios realybės akinius.

    Mokiniai įsitraukė ir į Europos kalbų dienos veiklas, kurių metu skirtingos klasės pristatė įvairias Europos šalis. Šumsko mokiniai šioje programoje atstovavo Lietuvai, pristatydami savo šalį bendraamžiams iš Lenkijos.

    Integracija per patirtis ir bendrą laisvalaikį

    Ne mažiau svarbi kelionės dalis buvo integracinės veiklos po pamokų, kurios padėjo formuoti pasitikėjimą ir komandinio darbo įgūdžius. Mokiniai dalyvavo sporto užsiėmimuose, žaidė dažasvydį, įsitraukė į komandinius žaidimus ir bendras veiklas su vietos mokiniais.

    Programoje netrūko ir aktyvaus laisvalaikio: mokiniai plaukiojo motorinėmis valtimis. Tokios patirtys paprastai kuria stipriausią bendrystės jausmą, nes tarpusavio ryšys užsimezga neformalioje aplinkoje.

    Pažintis su Čenstakavos simboliais

    Kelionės metu aplankyta viena svarbiausių miesto vietų – Jasna Goros vienuolynas ir šventovė. Mokiniai taip pat pasivaikščiojo Švč. Mergelės Marijos alėjomis, susipažino su Čenstakavos istorija ir šios vietos reikšme Lenkijos kultūrai.

    Organizatoriai pabrėžia, kad projekto esmė – ilgalaikiai ryšiai, kurie išlieka ir pasibaigus programai. Išvyka mokiniams tapo proga ne tik mokytis, bet ir užmegzti naujas pažintis, susirasti draugų bei sustiprinti ryšį su bendraamžiais.

    „Tokios išvykos mokiniams suteikia ne vien kalbos praktiką, bet ir pasitikėjimą savimi, kai jie drąsiau bendrauja, diskutuoja ir veikia tarptautinėje aplinkoje“, – sakė Šumsko pagrindinės mokyklos lenkų kalbos mokytojas Daniel Lenkovskij.

  • Svarbus sprendimas Vilniaus rajone: Pagirių gimnazija taps 2026–2027 egzaminų bazine mokykla

    Svarbus sprendimas Vilniaus rajone: Pagirių gimnazija taps 2026–2027 egzaminų bazine mokykla

    Vilniaus rajono savivaldybė paskyrė Vilniaus r. Pagirių gimnaziją 2026–2027 mokslo metų valstybinių brandos egzaminų bazine mokykla savivaldybės teritorijoje. Sprendimas įformintas mero 2026 metų rugsėjo 15 dieną pasirašytu potvarkiu.

    Bazinė mokykla yra atsakinga už eksternų prašymų priėmimą laikyti valstybinių brandos egzaminų dalis. Taip pat tokia mokykla organizuoja ir vykdo pakartotinę valstybinių brandos egzaminų sesiją, kai ji reikalinga.

    Kas yra eksternas?

    Eksternu laikomas asmuo, kuris jau yra įgijęs vidurinį ar jam lygiavertį išsilavinimą Lietuvoje arba užsienyje. Eksternu gali būti ir užsienio valstybės ar tarptautinės organizacijos vidurinio ugdymo programos mokinys, norintis laikyti valstybinio brandos egzamino dalį.

    Tokiems kandidatams svarbu žinoti, kad prašymas dėl egzaminų dalių laikymo turi būti pateiktas bazinės mokyklos vadovui iki einamųjų mokslo metų vasario 15 dienos. Šis terminas leidžia mokyklai suplanuoti registraciją, egzaminų organizavimą ir kitus administracinius veiksmus.

    Kur kreiptis dėl informacijos?

    Dėl eksternų registracijos ir praktinių klausimų galima kreiptis tiesiogiai į Vilniaus r. Pagirių gimnaziją. Mokykla įsikūrusi Šiltnamių g. 22, Pagiriuose, Vilniaus rajone, kontaktinis telefono numeris +370 5 260 5546.

    Daugiau bendros informacijos apie valstybinius brandos egzaminus, jų tvarką ir aktualius reikalavimus skelbia Nacionalinė švietimo agentūra. Tokia informacija yra svarbi ir moksleiviams, ir eksternams, planuojantiems egzaminus iš anksto.

  • Už 1,4 mln. eurų atgimė Dūkštų mokykla: štai kas pasikeitė ir ką žada meras

    Už 1,4 mln. eurų atgimė Dūkštų mokykla: štai kas pasikeitė ir ką žada meras

    Vilniaus rajono savivaldybė baigė Avižienių gimnazijos Dūkštų pagrindinio ugdymo skyriaus modernizacijos projektą, kurio vertė siekė apie 1,4 mln. eurų. Spalio 6 dieną atnaujintas pastatas oficialiai atvėrė duris bendruomenei, o į renginį buvo pakviesti mokiniai, tėvai ir vietos gyventojai.

    Šventėje dalyvavęs Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič pabrėžė, kad investicijos į mokyklų infrastruktūrą yra ne tik apie remontą, bet ir apie gyvenimo kokybę bei paslaugų prieinamumą vietovėse. Pasak jo, atsinaujinusios erdvės turi tarnauti ir švietimui, ir platesniems bendruomenės poreikiams.

    „Šiandien Dūkštose – naujas startas: atgimęs pastatas atveria duris tam, kad tarnautų ir švietimo bendruomenei, ir visiems vietos gyventojams. Drąsiai naudokitės šiomis naujomis erdvėmis, pildykite klases ir kurkite čia aktyvų gyvenimą“, – sakė Robert Duchnevič.

    Simbolinę atidarymo juostą kartu su meru perkirpo Avižienių gimnazijos direktorė Alicija Bilinska ir renovacijos darbus atlikusios bendrovės „Adeso“ vadovas Marius Zabaras. Renginyje taip pat dalyvavo savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius, Dūkštų seniūnijos seniūnė Honorata Masalskienė ir savivaldybės tarybos narys Stasys Mušeikis.

    Vytautas Vansavičius akcentavo, kad atnaujinta įstaiga yra pasirengusi priimti mokinius, o investicijos turėtų padėti užtikrinti patrauklesnę ugdymo aplinką. Savivaldybėje pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama mokyklų pastatų būklei, energiniam efektyvumui ir pritaikymui skirtingiems mokinių poreikiams.

    „Jokie gandai apie įstaigos likimą nepakeis realybės – ši mokykla veikia, gražėja ir yra pasiruošusi priimti mokinius“, – sakė Vytautas Vansavičius.

    Kaip nurodo savivaldybė, anksčiau prastos būklės ir ribotai ugdymo veiklai pritaikytas pastatas po darbų pasikeitė iš esmės. Rekonstruotame apie 850 kvadratinių metrų ploto pastate numatytos 7 klasės, atnaujinta lopšelio grupė, įrengta virtuvė ir biblioteka.

    Didelis dėmesys skirtas prieinamumui: įrengtas keltuvas, pandusas ir papildoma evakuacinė laiptinė. Taip pat apšiltintos sienos ir stogas, atnaujintas fasadas, pakeisti langai, danga bei durys, o viduje perplanuotos ir sutvarkytos patalpos, įrengti sanitariniai mazgai ir persirengimo erdvės.

    Projektas siejamas ir su energijos taupymu, kuris savivaldybėms tampa vis svarbesnis dėl kintančių šildymo ir eksploatacijos kaštų. Energiškai efektyvesni sprendimai leidžia mažinti išlaidas ir gerinti komfortą mokiniams bei darbuotojams, o atnaujintos erdvės dažnai tampa traukos centru vietos bendruomenei.

    Po oficialios dalies šventę papuošė ugdytinių programa, o vaikai turėjo progą merui užduoti klausimų apie vaikystę ir mokyklos metus. Savivaldybė pabrėžia, kad pirmame aukšte įrengtos atskiros erdvės ir Dūkštų bendruomenės veikloms, tad pastatas turėtų būti naudojamas plačiau nei vien tik pamokoms.

  • Vilniuje startuoja Bitėnų g. 9 sklypo pertvarka: ką tai reiškia gyventojams ir kaimynams

    Vilniaus miesto savivaldybė pradeda rengti žemės sklypo Bitėnų gatvėje 9 formavimo ir pertvarkymo projektą. Sprendimas priimtas tenkinant sklypo bendraturčio prašymą ir remiantis savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metų spalio 5 dieną pasirašytu įsakymu.

    Projektas apima apie 2 503 kv. m ploto teritoriją. Pagrindinis tikslas – suformuoti naudojamą kitos paskirties žemės sklypą, kad jis būtų pritaikytas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre nurodytą jų tiesioginę paskirtį.

    Tokie projektai paprastai rengiami siekiant aiškiai nustatyti sklypo ribas, sureguliuoti naudojimo tvarką ir suderinti faktinį naudojimą su kadastro duomenimis. Tai aktualu ir kaimynystei, nes tikslinamos ribos gali turėti įtakos privažiavimams, servitutams, inžinerinių tinklų koridoriams ar sklypo užstatymo planavimui ateityje.

    Visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai bus atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą ŽPDRIS. Gyventojai ir suinteresuoti asmenys, prisijungę prie sistemos, gali sekti elektroninių paslaugų būsenos pasikeitimus ir matyti sprendimų rezultatus.

    Nurodomas paslaugos registracijos numeris ŽPDRIS sistemoje – ZSFP-223159. Tai leidžia tiksliai identifikuoti projektą ir patogiau rasti su juo susijusią informaciją, jei vėliau tektų tikslintis dėl procedūrų ar derinimų.

    Dėl papildomos informacijos galima kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Žemės tvarkymo ir valdymo poskyrio vyresniąją specialistę Vilmą Gargasienę telefonu +370 5 211 2735 arba el. paštu vilma.gargasiene@vilnius.lt.

  • Seimo kontrolierius įspėja: nauja pažyma atskleidė rimtą spragą valstybės darbe

    Seimo kontrolierius 2026 metais paskelbė pažymą Nr. A50-36473/26, datuotą rugsėjo 30 dieną. Dokumentas viešinamas PDF formatu, tačiau pateiktame įraše nėra matomo turinio santraukos ar esminių išvadų.

    Tokia situacija apsunkina visuomenės galimybes greitai suprasti, kokį klausimą kontrolierius nagrinėjo, kokie pažeidimai ar trūkumai nustatyti ir kokių veiksmų tikimasi iš institucijų. Praktikoje tai mažina sprendimų skaidrumą ir visuomenės pasitikėjimą, nes reikšminga informacija lieka tik techniniame priede.

    Seimo kontrolieriai nagrinėja gyventojų skundus dėl institucijų pareigūnų veiksmų, vertina biurokratizmo ir piktnaudžiavimo atvejus, teikia rekomendacijas. Tokios pažymos paprastai turi aiškiai įvardyti faktines aplinkybes, nustatytus trūkumus ir rekomenduojamus taisomuosius veiksmus, taip pat terminus, per kuriuos institucijos turi reaguoti.

    Pastaraisiais metais vis dažniau keliami reikalavimai, kad viešinant tokius dokumentus būtų pateikiama trumpa, aiškiai suprantama santrauka. Tai padeda greičiau identifikuoti sistemines problemas, palyginti skirtingas bylas ir užtikrinti, kad rekomendacijos neliktų tik formaliu įrašu.

    Kol pažymos turinys nėra aiškiai pristatytas pačiame puslapyje, svarbiausia visuomenei išlieka galimybė susipažinti su PDF dokumentu ir įvertinti, kokių pokyčių gali prireikti. Jei pažymoje nustatyti pažeidimai yra reikšmingi, institucijų atsakas ir rekomendacijų įgyvendinimas paprastai tampa vienu svarbiausių tolesnių viešojo valdymo skaidrumo testų.

  • Žvėrynas nustebino skaičiais: 95 proc. vertina teigiamai, bet viena problema bado akis

    Žvėrynas nustebino skaičiais: 95 proc. vertina teigiamai, bet viena problema bado akis

    Žvėrynas išlieka vienas geriausiai vertinamų Vilniaus rajonų: teigiamai jį vertina 95 proc. apklaustų gyventojų, o 63 proc. teigia norintys čia gyventi neribotą laiką. Tyrimas rodo, kad rajonas žmonėms pirmiausia siejasi su trimis savybėmis: žalias, charakteringas ir patogus.

    Žalumą ir charakteringumą su Žvėrynu sieja po 87 proc. gyventojų, patogumą – 78 proc. Įspūdingas ir objektyvus rodiklis: apie 72 proc. seniūnijos teritorijos sudaro žaliosios zonos, todėl Žvėrynas pagal šį kriterijų patenka tarp žaliausių Vilniaus seniūnijų.

    Kuo išsiskiria Žvėrynas?

    Gyventojai kaip rajoną geriausiai reprezentuojančias vietas dažniausiai mini Vingio parką, Neries krantinę, Žvėryno medinę architektūrą, taip pat Vingio tiltą bei sakralinius objektus. Šis derinys formuoja savitą tapatybę, kurioje miesto centras yra šalia, tačiau kasdienybė daugeliui atrodo ramesnė nei kituose centriniuose rajonuose.

    Tyrime pabrėžiama, kad Žvėryno stiprybė yra urbanistinės kokybės ir gamtos artumo pusiausvyra. Gyventojams svarbūs kriterijai renkantis gyvenamąją vietą čia dažniausiai siejami su parkais ir želdynais, saugumu bei mažesniu triukšmu.

    Kas gyvena Žvėryne?

    Žvėrynas yra palyginti nedidelė seniūnija: čia gyvena apie 9 900 žmonių, o vidutinis gyventojų amžius siekia apie 40 metų. Būsto struktūra rodo, kad rajone ryškiau nei kai kur kitur dominuoja didesni butai ar namai: trijų ir daugiau kambarių būstuose gyvena 63 proc. apklaustųjų.

    Nuosavybės statistika taip pat išsiskiria: 68 proc. nurodo būstą įsigiję, 13 proc. jį paveldėję, o nuomojamame būste gyvena 7 proc. Tai atspindi santykinai stabilų gyventojų branduolį ir paaiškina, kodėl rajone itin svarbūs ilgalaikiai aplinkos kokybės sprendimai.

    Patogu kasdien, bet gydymo ieško kitur

    Vertinant vadinamąjį 15 minučių miestą, esminių paslaugų prieinamumas Žvėryne įvertintas 4,3 balo iš 5, o pasitenkinimas kaimynyste siekia 4,2 balo. Kitaip tariant, kasdieniai poreikiai daugeliui gyventojų yra lengvai pasiekiami.

    Vis dėlto ryškiai išsiskiria sveikatos paslaugos: 73 proc. apklaustųjų dėl gydymo dažniau vyksta į kitus rajonus. Sveikatos priežiūros prieinamumas įvertintas 2,9 balo iš 5, ir tai yra maždaug puse balo prasčiau nei bendras Vilniaus vidurkis.

    Susisiekimo įpročiai rodo, kad daugeliui darbo vietos nėra toli: 49 proc. teigia, jog kelionė į darbą trunka 15–30 minučių, o maždaug trečdalis darbą pasiekia greičiau nei per 15 minučių. Dažniausiai renkamasi automobilis arba ėjimas pėsčiomis, abiem būdais naudojasi po 48 proc. gyventojų.

    Kaimynystė stipri, tačiau yra jautrių vietų

    Žvėryne vyrauja geri kaimynų santykiai: 81 proc. juos apibūdina kaip mandagius arba draugiškus. Bendruomeniškumas taip pat gana ryškus, nes 77 proc. gyventojų nurodo bent kartą per metus dalyvaujantys bendruomeninėse veiklose.

    Tačiau tyrime fiksuojama ir aiški įtampa dėl kasdienės aplinkos kokybės. Analizuojant „Tvarkau miestą“ pranešimus matyti, kad dažniausiai gyventojai kreipiasi dėl aplinkos tvarkymo, tokie pranešimai sudaro 28 proc. visų fiksuotų problemų.

    Dar 17 proc. pranešimų siejami su duobėmis, įgriuvomis ir šuliniais, o 10 proc. – su želdynų priežiūra, įskaitant medžių ir krūmų genėjimą ar kirtimą. Žvėrynas išsiskiria tuo, kad želdynų priežiūra čia patenka tarp trijų dažniausiai minimų problemų, nors pati žaluma laikoma viena didžiausių rajono vertybių.

    Gyventojai taip pat įvardija smulkiosios infrastruktūros trūkumus, susijusius su šaligatvių būkle, automobilių statymu ir nuoseklaus, tarpusavyje susieto viešųjų erdvių tinklo stoka. Tarp ateities krypčių akcentuojamas ir Neries pakrantės pritaikymas gyventojų poreikiams, daugiau mažų susitikimų erdvių bei vietinių paslaugų stiprinimas.

    Žvėryno tapatybės tyrimo rezultatų pristatymas gyventojams numatytas spalio 13 dieną 18.00 valandą Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazijoje, Blindžių gatvėje. Susitikime planuojama aptarti rajono stiprybes, problemines sritis ir tolesnio vystymo potencialą.

    Seniūnijos portretas parengtas remiantis 2025 metais Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu bendrovės „Synthesis“ atliktu Vilniaus seniūnijų tapatybės tyrimu. Jame naudoti gyventojų apklausų duomenys, 2021 metų visuotinio gyventojų surašymo informacija, nusikalstamumo statistika, žiniasklaidos analizė ir „Tvarkau miestą“ pranešimų apžvalga.

  • Vilnius pervadina gatvę ir skverą: kas bus su Kuzmiškių pavadinimu ir adresais Paneriuose?

    Vilniaus miesto savivaldybės tarybai pateiktas sprendimo projektas, kuriuo siūloma suteikti pavadinimą bevardžiam skverui Šnipiškių seniūnijoje ir pakeisti dalies gatvės pavadinimą Panerių seniūnijoje. Dokumente numatyti ir su tuo susiję adresų bei registrų atnaujinimo veiksmai.

    Pagal projektą, Šnipiškėse esančiam bevardžiam skverui siūloma suteikti Boimų pavadinimą. Sprendimo aiškinamojoje dalyje nurodoma, kad pavadinimas būtų įtvirtintas pagal pridedamą planą, kad nekiltų neaiškumų dėl teritorijos ribų.

    Taip pat siūloma pakeisti Vilniaus miesto Panerių seniūnijoje esančios Kuzmiškių gatvės dalies pavadinimą. Numatyta, kad atkarpa nuo Vytauto Kavolio gatvės iki Stasio Ylos gatvės būtų pervadinta į Paulinos Radziulytės gatvę, o kartu patikslintos šios gatvės geografinės charakteristikos.

    Projektas apima ir techninius pakeitimus: planuojama patikslinti Kuzmiškių gatvės ašinę liniją, kad ji tiksliai atitiktų faktinę gatvės padėtį bei duomenis registruose. Tokie patikslinimai paprastai reikalingi, kai dėl planavimo, statybų ar kadastro duomenų tikslinimo reali situacija skiriasi nuo anksčiau registruotos.

    Sprendimo projekte numatyta pavesti savivaldybės padaliniui organizuoti adresų pakeitimus, kurie atsirastų dėl pervadinimo ir ribų tikslinimo. Dokumente įvardyta, kad būtų rengiamas seniūno įsakymo projektas dėl konkrečių adresų pakeitimo, o įsigaliojus sprendimui informacija per 5 darbo dienas turėtų būti perduota Adresų registro tvarkytojui.

    Kas keičiasi gyventojams ir verslui

    Gatvės pavadinimo pakeitimas praktikoje reiškia, kad daliai gyventojų ir įmonių gali tekti atnaujinti deklaruojamus duomenis, sutartis, korespondencijos adresus bei navigacijos sistemas. Nors registre duomenys atnaujinami centralizuotai, pereinamuoju laikotarpiu dažnai pasitaiko situacijų, kai skirtingose sistemose pavadinimai atsinaujina nevienodu tempu.

    Skverų ir gatvių pavadinimų suteikimas ar keitimas savivaldybėse paprastai derinamas su istorinio atminimo ir vietovardžių principais, kad pavadinimai būtų aiškūs, pagrįsti ir nekeltų painiavos. Šiuo atveju projektas parengtas remiantis teisės aktais, reglamentuojančiais pavadinimų suteikimą ir jų apskaitą.

    Kaip sprendimas įsigalioja

    Sprendimas įsigalios jį priėmus savivaldybės tarybai ir atlikus numatytus registrų atnaujinimo veiksmus. Po to duomenys turi būti perduoti Adresų registro tvarkymo įstaigai, o adresų pakeitimai būtų įtvirtinami seniūno administraciniu aktu pagal numatytas procedūras.