CP v2

Blog

  • NaujienosSidabro vainikėlis

    NaujienosSidabro vainikėlis


    Sidabro vainikėlis

    Utenos kraštotyros muziejuje vyko baigiamasis Lietuvos moksleivių liaudies dailės konkurso ,,Sidabro vainikėlis‘‘ Rytų Aukštaitijos regiono  parodos uždarymas ir  laureatų apdovanojimai.

    Jo metu buvo apdovanoti laureatai, pagerbti visi parodos dalyviai bei mokytojai, puoselėjantys tradicinę tautodailę ir perduodantys jos vertybes jaunajai kartai.

    Į renginį susirinko  mokiniai ir mokytojai iš Utenos, Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Rokiškio ir Zarasų rajonų.

    Renginio metu  buvo išrinkti geriausi regiono darbai, skambėjo padėkos jauniesiems kūrėjams ir jų mokytojams. Įteikti  Lietuvos nacionalinio kultūros centro diplomai bei muziejaus padėkos.

    Regioniniam turui buvo pristatyti 11 Ignalinos rajono mokinių darbai:

    Gintautės Šriūbėnaitės  kampinukės, Vilijos Brukštutės  karpiniai, Orintos Dubakaitės medžio raižiniai, Rusnės Petrulėnaitės popierinės užuolaidėlės, Kotrynos Lavrukaitės popierinės užuolaidėlės ir margučiai, Kamilės Drūteikaitės  ir Sandros Butavičiūtės margučiai, jų meninio ugdymo mokytoja,Ignalinos rajono švietimo ir sporto paslaugų centro dailės studijos vadovė Nijolė Trinkūnienė.

    Parodoje  buvo pristatyti ir puikūs keramikos darbai:

    Agnės Cicėnaitės moliniai paukšteliai- švilpynės, Jogailės Maskoliūnaitės dubenėliai, Marijos Zabolevičiūtės   keraminės figūrėlės, Evelinos  Šeluchinos   žvakidės,  jų meninio ugdymo mokytoja Ignalinos rajono švietimo ir sporto paslaugų centro keramikos būrelio vadovė Jolita Bužinskienė.

    Ignalinos rajono jaunieji kūrėjai pasirodė sėkmingai, septyni mokiniai tapo laureatais.

    Darbuose panaudotos įvairios technikos, darbai išskirtiniai, įdomūs spalvingi, kūrybiški, reikalaujantys atidumo,  kruopštaus darbo.

    Laureatais tapo:

    • pirmas vietas laimėjo  Orintos Dubakaitės medžio raižiniai, Vilijos Brukštutės karpiniai, dailės studijos vadovė Nijolė Trinkūnienė, Ignalinos rajono švietimo ir sporto paslaugų centras.

    Jų darbai bus siunčiami į konkurso ,,Sidabro vainikėlis‘‘ nacionalinį turą, kuris vyks Telšių rajono savivaldybės kultūros centre.

    • Antros vietos atiteko Gintautės Šriūbėnaitės kampinukėms,  Kotrynos Lavrukaitės margučiams, Rusnės Petrulėnaitės  popierinėms užuolaidėlėms, Jogailės Maskoliūnaitės dubenėliams, Agnės Cicėnaitės moliniams paukšteliams- švilpynėms, vadovės Nijolė Trinkūnienė, Jolita Bužinskienė, Ignalinos rajono švietimo ir sporto paslaugų centras.

    Visiems konkurso,, Sidabro vainikėlis‘‘ laimėtojams buvo  įteiktos Lietuvos nacionalinio kultūros centro  diplomai  bei muziejaus padėkos ir dovanos.

    Mokytojams ir mokiniams širdingai dėkojame už dalyvavimą konkurso ,,Sidabro vainikėlis‘‘ regioniniame etape, už pasiektus aukštus rezultatus,  puikius mokinių meninius gebėjimus, kūrybiškumą ir linkime didelės sėkmės nacionaliniame ture.

     

    Ignalinos švietimo ir  sporto paslaugų centro metodininkė Tatjana Leškevičienė

  • Rečionių kaime planuojama nuotekų valyklos rekonstrukcija: kur susipažinti ir teikti pasiūlymus

    Ukmergės rajone, Vidiškių seniūnijoje, Rečionių kaime (Ežero g. 11C) parengti nuotekų valyklos rekonstravimo projektiniai pasiūlymai. Projektas viešinamas, todėl gyventojai ir suinteresuotos institucijos gali susipažinti su sprendiniais bei teikti pastabas.

    Numatomas darbų objektas – biologiniai nuotekų valymo įrenginiai ir su jais susiję nuotekų šalinimo tinklai. Rekonstravimo sprendiniai rengiami konkrečiam statiniui, kurio unikalus numeris yra 8198-4033-7016, o žemės sklypo kadastro numeris – 8132/6233:4758.

    Kas rengia ir kas užsako?

    Statytojas – „Ukmergės vandenys“. Projektinius pasiūlymus parengė projektuotojas „Hidrus“, o projektuotojo įgaliotas asmuo – Arnoldas Jakubėnas.

    Tokio tipo rekonstrukcijos paprastai siejamos su nuotekų valymo efektyvumo gerinimu, patikimesniu įrenginių veikimu ir aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimu. Praktikoje tai gali reikšti technologinių grandžių atnaujinimą, nusidėvėjusios įrangos keitimą ir proceso stabilumo didinimą skirtingų apkrovų metu.

    Kur susipažinti su pasiūlymais?

    Su projektiniais pasiūlymais galima susipažinti Ukmergėje, Gėlių g. 18. Taip pat nurodoma galimybė susipažinti Ukmergės rajono savivaldybės interneto svetainėje.

    Susipažinimui nurodytas laikas – 15:00. Dėl detalesnės informacijos ir organizacinių klausimų pateiktas kontaktinis telefono numeris +370 600 35514.

    Iki kada teikti pastabas ir kada vyks susirinkimas?

    Pasiūlymus dėl projektinių pasiūlymų galima teikti iki 2026 metų gegužės 11 dienos. Pastabas galima pateikti raštu adresu Gėlių g. 18, LT-20115, Ukmergė, taip pat telefonu +370 600 35514.

    Viešasis susirinkimas numatytas 2026 metų gegužės 11 dieną 15:00 ir vyks nuotoliniu būdu. Transliacijos nuoroda pateikiama projekto viešinimo skelbime.

  • Gyvūnų priežiūra: kaip pateikti prašymą dėl kačių ir šunų populiacijos reguliavimo paslaugų

    Kur ir kam teikiami prašymai

    Savivaldybės reguliariai perka naminių gyvūnų, dažniausiai kačių ir šunų, populiacijos reguliavimo paslaugas, kad būtų mažinamas benamių gyvūnų skaičius ir su tuo susijusios problemos. Tokios paslaugos paprastai apima gyvūnų paėmimą, laikiną globą, ženklinimą, registravimą ir sterilizaciją arba kastraciją.

    Prašymai dažniausiai reikalingi tam, kad gyventojai, globėjai ar bendruomenės galėtų pranešti apie konkrečias vietas, kuriose gyvūnai dauginasi, kelia pavojų saugumui ar patiria nepriežiūrą. Kiekviena savivaldybė nustato tvarką, kam teikiamas prioritetas ir kaip organizuojami iškvietimai.

    Kokią informaciją verta pateikti

    Pildant prašymą svarbu kuo tiksliau nurodyti vietą ir situaciją: adresą ar aiškius orientyrus, gyvūnų skaičių, jų elgesį ir ar matomi šeimininko požymiai. Jei gyvūnai yra sužaloti, agresyvūs ar gali kelti riziką eismo saugumui, tai verta aiškiai pažymėti, nes tokie atvejai paprastai sprendžiami skubiau.

    Praktikoje paslaugos teikėjams padeda ir papildoma informacija, pavyzdžiui, kada gyvūnai dažniausiai pasirodo, ar teritorija uždara, ar yra galimybė saugiai prieiti. Jei turite nuotraukų ar vaizdo įrašą, jie gali palengvinti situacijos vertinimą, tačiau jų pateikimas priklauso nuo konkrečios formos ir privatumo taisyklių.

    Slapukai ir „Google ReCaptcha“: ką reikia žinoti

    Jeigu prašymų teikimo forma įdiegta savivaldybės ar įstaigos interneto svetainėje, ji dažnai veikia tik įjungus tam tikrus slapukus. Dalis jų būtini pačios svetainės funkcionalumui, o kita dalis gali būti skirta našumo matavimui ar statistikai.

    Dažna kliūtis teikiant prašymą yra apsauga nuo brukalų, kai forma naudoja „Google ReCaptcha“. Tokiu atveju, kad forma veiktų sklandžiai, gali reikėti sutikti su našumo slapukais, nes priešingu atveju sistema gali neįkelti patvirtinimo lango ir prašymas nebus pateiktas.

    Jei matote, kad prašymo pateikti nepavyksta, pirmiausia patikrinkite, ar leidžiate būtinus ir našumo slapukus, o tada pabandykite iš naujo įkelti puslapį. Jei problema kartojasi, dažnai padeda naršyklės nustatymuose išvalyti svetainės duomenis arba pabandyti kitą naršyklę, o skubiais atvejais kreiptis į savivaldybę telefonu ar el. paštu.

  • Motinos diena Lietuvoje: kaip sekmadienio tradicija tapo padėkos švente visoms mamoms

    Pirmąjį gegužės sekmadienį Lietuvoje minima Motinos diena, kai šeimos susiburia pasveikinti mamų ir padėkoti už kasdienį rūpestį. Ši proga daugeliui tampa ne tik švente, bet ir priminimu skirti laiko artimiausiems žmonėms.

    Motinos dienos tradicija Lietuvoje įsitvirtino kaip šilta, bendruomeniška šventė: vaikai ruošia sveikinimus, dovanoja gėles, o šeimos renkasi prie bendro stalo. Nors sveikinimai dažnai trumpi, jų esmė išlieka ta pati: pagarba ir dėkingumas už mamos indėlį į šeimos gyvenimą.

    Šventės proga dėmesio sulaukia ir mamos, auginančios vaikus vienos, globėjos bei močiutės, kurios neretai tampa kasdieniu atramos tašku. Pastaraisiais metais daugiau kalbama ir apie emocinę motinystės pusę, moterų perdegimą, poreikį turėti palaikymo ratą ir realią pagalbą, o ne vien simbolinius palinkėjimus.

    Padėka, kuri svarbi kasdien

    Motinos dieną viešuose sveikinimuose dažnai akcentuojama mamos kantrybė, stiprybė ir meilė, tačiau šeimos psichologai primena, kad labiausiai įsimena ne dovanos, o laikas kartu. Paprastas apsilankymas, skambutis ar nuoširdus pokalbis daugeliui mamų tampa reikšmingiausia šventės dalimi.

    Šventiniu laikotarpiu daugiau dėmesio skiriama ir bendruomeninėms iniciatyvoms: mokyklos bei darželiai rengia pasirodymus, o savivaldybės ir organizacijos dalijasi viešais sveikinimais. Tokie gestai stiprina bendruomeniškumą ir primena, kad tėvystė ir motinystė yra vertybė, kurią palaiko visa visuomenė.

    „Nuoširdžiai dėkojame visoms mamoms už meilę, rūpestį, kantrybę ir stiprybę, kuri kasdien kuria jaukesnį ir saugesnį pasaulį“, – sakė Vilkaviškio rajono savivaldybės vadovai.

    Motinos diena kasmet įgauna ir naujų formų: dalis šeimų renkasi šventę paminėti gamtoje, kitos planuoja trumpas keliones ar ramią dieną namuose. Vis dėlto pagrindinė žinutė nesikeičia: mamos vaidmuo šeimoje išlieka kertinis, o paprasta, laiku ištarta padėka dažnai reiškia daugiau nei bet koks formalus sveikinimas.

  • Erasmus+ kursai Lisabonoje: Panevėžio r. darželio „Bitutė“ mokytojos parsivežė tvarumo idėjų

    Mokymai apie tvarumą per žaidimą

    Balandžio 20–25 dienomis Panevėžio rajono Naujamiesčio lopšelio-darželio „Bitutė“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja Lauryna Augėnaitė ir priešmokyklinio bei ikimokyklinio ugdymo mokytoja Dovilė Baranauskienė dalyvavo Erasmus+ programos kursuose Lisabonoje.

    Mokymų tema buvo tvarumo ugdymas pasitelkiant žaidybinį mokymąsi ir žaidybinimo principus. Pasak organizatorių, toks metodas padeda sudėtingas temas vaikams pateikti per praktiką, smalsumą ir aiškias kasdienes situacijas.

    Kursuose kartu su pedagogais iš įvairių šalių mokytojos gilinosi į tvarumo sampratą ir aptarė aktualias aplinkosaugos problemas, kurios vis dažniau pasiekia ir ugdymo įstaigas. Daug dėmesio skirta atliekų pertekliui, ypač tekstilės vartojimui, taip pat oro taršos poveikiui sveikatai ir aplinkai.

    Mokymų lektorė pristatė praktinius būdus, kaip šias temas integruoti į ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, kad vaikai ne tik išgirstų faktus, bet ir suprastų priežasties bei pasekmės ryšius. Akcentuota, kad tvarumo įgūdžiai stiprėja tada, kai vaikas pats veikia, o ne vien klausosi.

    Praktinės užduotys ir pažintinės išvykos

    Mokymų metu dalyvės atliko praktines užduotis, kurios skatina aktyvų įsitraukimą ir leidžia išbandyti naujus ugdymo scenarijus. Tokie metodai dažnai remiasi komandiniu darbu, trumpomis užduotimis ir aiškiais pasiekimo žingsniais, kurie vaikams sukuria motyvuojantį procesą.

    Programoje numatytos ir edukacinės išvykos, padėjusios tvarumo temas susieti su realia aplinka. Mokytojos lankėsi lėlių muziejuje, o taip pat parke, kuriame analizavo augaliją, medžių įvairovę ir žaliųjų erdvių reikšmę žmonių gerovei.

    Viena iš išvykų vyko į paplūdimį prie Atlanto vandenyno, kur dėmesys sutelktas į žmogaus ir gamtos sąveiką. Praktiniuose stebėjimuose aptarta, kaip tarša pasireiškia kasdienėje aplinkoje ir kokie mažesni, bet nuoseklūs įpročiai gali prisidėti prie aplinkos tausojimo.

    Mokytojų teigimu, tokios patirtys padeda tvarumą suvokti ne kaip teoriją, o kaip kasdienį pasirinkimų rinkinį. Grįžus į ugdymo įstaigą, šias idėjas planuojama pritaikyti veiklose su vaikais, stiprinant jų atsakomybę už aplinką nuo ankstyvojo amžiaus.

    Kodėl tvarumą svarbu ugdyti anksti

    Ankstyvasis amžius laikomas vienu svarbiausių laikotarpių formuojant įpročius, todėl tvarumo temos vis dažniau integruojamos į ugdymą per kasdienius veiksmus. Vaikams suprantamiausios tampa užduotys, susijusios su rūšiavimu, daiktų pakartotiniu panaudojimu, vandens ir energijos taupymu.

    Pedagogų patirtis rodo, kad žaidybinis mokymasis gali padėti išvengti moralizavimo ir suteikti vaikams aiškius, jų amžiui pritaikytus veikimo būdus. Taip tvarumas tampa ne abstrakčia sąvoka, o praktika, kurią vaikas gali atpažinti darželyje ir namuose.

  • Gegužės 4 dieną Latvija mini Nepriklausomybės deklaraciją: ką ši data reiškia Baltijos vienybei

    Gegužės 4 dieną Latvija mini Nepriklausomybės deklaraciją: ką ši data reiškia Baltijos vienybei

    Gegužės 4 dieną Latvijoje minima Nepriklausomybės deklaracijos diena, tapusi vienu svarbiausių šalies modernios valstybingumo istorijos simbolių. Ši data siejama su 1990 metais, kai Latvijos Aukščiausioji Taryba priėmė deklaraciją dėl nepriklausomybės atkūrimo.

    Deklaracija įtvirtino politinį apsisprendimą atkurti Latvijos Respublikos valstybingumą ir pradėti pereinamąjį laikotarpį, kuris vėliau atvedė prie visiško nepriklausomybės atkūrimo. Šiandien tai ne tik istorinės atminties diena, bet ir proga visuomenei susitelkti, pabrėžiant demokratijos ir laisvės vertę.

    Bendra Baltijos patirtis

    Latvijos gegužės 4-osios reikšmė Baltijos regione dažnai siejama su platesniu tautų atgimimo kontekstu, kai XX amžiaus pabaigoje stiprėjo nepriklausomybės siekiai. Lietuvai ir Estijai tai artima patirtis, primenanti, kad politiniai sprendimai ir visuomenės vienybė gali tapti lūžio tašku.

    Šventės proga kaimyninėms šalims įprasta siųsti sveikinimus, pabrėžiant bendras istorines pamokas ir atsakomybę už regiono saugumą. Tokie akcentai ypač aktualūs šiandien, kai Baltijos valstybės koordinuoja veiksmus gynybos, energetinio atsparumo ir infrastruktūros srityse.

    Sveikinimai ir bendradarbiavimo žinutės

    Sveikinimuose dažniausiai pabrėžiami laisvės siekis, vienybė ir tikėjimas valstybe, o taip pat kaimynystė, kuri perauga į praktinį bendradarbiavimą. Nepriklausomybės deklaracijos diena tampa proga priminti, kad tarpusavio ryšiai kuriami ne vien simboliais, bet ir konkrečiais sprendimais.

    Viešuose palinkėjimuose neretai akcentuojama draugystės stiprinimo kryptis ir noras atverti daugiau galimybių ateityje. Tokia retorika atspindi realybę, kurioje Baltijos šalys siekia išlaikyti glaudžią politinę, ekonominę ir kultūrinę partnerystę.

    Gegužės 4 dieną Latvijos visuomenė mini istorinį pasirinkimą, o kaimynai šią progą išnaudoja kaip priminimą apie bendras vertybes ir regiono vienybę. Tai diena, kai šventinis tonas natūraliai susilieja su ilgalaike žinute apie atsparumą, laisvę ir solidarumą.

  • Pagėgių NVO taryba aptarė 2025 metų darbus ir 2026 metų planus: ką žada aktyvesnis bendradarbiavimas?

    Pagėgių NVO taryba aptarė 2025 metų darbus ir 2026 metų planus: ką žada aktyvesnis bendradarbiavimas?

    Posėdis su platesniu ratu

    Kovo 16 dieną įvyko Pagėgių savivaldybės NVO tarybos išplėstinis posėdis, kuriame pristatyta 2025 metų veiklos ataskaita ir aptarti svarbiausi per metus atlikti darbai. Susitikime taip pat dėlioti 2026 metų prioritetai, akcentuojant nevyriausybinių organizacijų įtraukimą į savivaldos procesus.

    Tarybos nariai ir svečiai aptarė, kuriose srityse NVO veikla per praėjusius metus davė didžiausią naudą bendruomenėms, o kur dar matyti spragos. Diskusijose išryškėjo poreikis aiškiau derinti iniciatyvas tarp skirtingų organizacijų ir seniūnijų, kad veiklos nesidubliuotų ir pasiektų daugiau gyventojų.

    Savivaldybės vadovų akcentai

    Susirinkusius sveikino Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, vicemerė Aušra Zongailienė, Lumpėnų seniūnijos seniūnė Danguolė Mikelienė ir VVG „Pagėgių kraštas“ pirmininkė Viktorija Ūselienė. Jie pabrėžė, kad aktyvios NVO padeda spręsti kasdienius vietos klausimus, stiprina bendruomeniškumą ir prisideda prie socialinių paslaugų, kultūros bei jaunimo iniciatyvų plėtros.

    Susitikime išsakyta mintis, jog tvarūs pokyčiai dažniausiai prasideda nuo vietos lyderių ir nuoseklaus organizacijų bendradarbiavimo. Todėl 2026 metų veiklos plane daugiau dėmesio numatoma skirti partnerystėms, informacijos sklaidai ir įtraukiančioms veikloms, kurios padėtų pritraukti naujų savanorių.

    2026 metų planai ir bendrystė

    Planuojant 2026 metus, aptartos kryptys, susijusios su bendruomenių stiprinimu ir aktyvesniu NVO įsitraukimu į savivaldybės gyvenimą. Posėdyje kalbėta apie tai, kaip geriau atliepti skirtingų gyventojų grupių poreikius, įskaitant šeimas, senjorus ir jaunimą, bei kaip užtikrinti ilgalaikį iniciatyvų tęstinumą.

    Po oficialiosios dalies neformalios diskusijos tęsėsi jaukesnėje aplinkoje prie kavos puodelio, dalijantis idėjomis ir praktine patirtimi. Ši bendrystės dalis neretai tampa erdve susitarti dėl konkrečių bendrų veiksmų, kurie vėliau virsta naujais projektais ar bendrais renginiais.

    Posėdyje taip pat paminėta Pasaulinė NVO diena, todėl dalyviams skirta muzikinė programa. Susirinkusiesiems pasirodė Lumpėnų seniūnijos moterų ansamblis „Pavakarys“, o skambiomis melodijomis pritarė kapelos „Lumpėlė“ muzikantai.

    Organizatoriai dėkojo visiems dalyvavusiems už aktyvumą ir indėlį stiprinant Pagėgių krašto bendruomenes. Pabrėžta, kad nuoseklus NVO ir savivaldybės dialogas išlieka viena svarbiausių sąlygų, siekiant realių pokyčių vietos lygiu.

  • Šv. Florijono diena: ugniagesiams – padėka už tarnybą ir priminimas, ko dažniausiai neprisiruošiame

    Gegužės 4 dieną minima šv. Florijono, ugniagesių globėjo, diena. Tai proga padėkoti žmonėms, kurie į iškvietimus vyksta tada, kai kiti skuba kuo greičiau pasitraukti iš pavojaus.

    Ugniagesių darbas seniai neapsiriboja vien gaisrais: jie padeda eismo įvykiuose, gelbsti žmones iš uždūmintų patalpų, atlieka gelbėjimo darbus vandenyje, reaguoja į cheminius incidentus ir audrų padarinius. Būtent todėl ši diena daugeliui tarnybų tampa ir profesiniu, ir visuomeniniu akcentu.

    Sveikinimas ir pagarba tarnybai

    Šv. Florijono dieną įprastai skiriami padėkos žodžiai pareigūnams, savanoriams, dispečeriams ir visiems, kurie prisideda prie gelbėjimo grandinės. Visuomenei tai priminimas, kad už kiekvieno sėkmingo iškvietimo yra nuolatinis pasirengimas, mokymai ir darbas rizikos sąlygomis.

    Ši profesija reikalauja ne tik fizinės ištvermės, bet ir psichologinio atsparumo, gebėjimo greitai priimti sprendimus bei dirbti komandoje. Neretai būtent pirmosios minutės atvykus į įvykio vietą lemia, ar pavyks išgelbėti gyvybes ir sustabdyti nuostolius.

    Primena ir apie namų saugumą

    Minėjimas dažnai paskatina prisiminti ir tai, ką atidėliojame kasdienybėje: dūmų detektoriaus būklę, gesintuvo tinkamumą, aiškų evakuacijos kelią, saugų elektros prietaisų naudojimą. Tokios smulkmenos kritinėje situacijoje tampa esminės.

    Praktikoje daugiausia problemų kelia užgriozdintos laiptinės, užrakintos ar sunkiai atidaromos evakuacinės durys, taip pat neprižiūrėti šildymo įrenginiai. Ugniagesiai nuolat pabrėžia, kad prevencija ir laiku atlikti patikrinimai dažnai yra paprasčiausias būdas išvengti nelaimių.

    Ką ši diena reiškia bendruomenėms

    Šv. Florijono vardas glaudžiai siejamas su ugniagesių tradicijomis daugelyje Europos šalių, o Lietuvoje ši data taip pat minima kaip profesinės bendrystės ir visuomenės dėkingumo ženklas. Kai kur rengiami susitikimai su bendruomenėmis, atvirų durų veiklos ar edukacijos apie gaisrinę saugą.

    Šiandienos kontekste ugniagesių pasirengimas vis dažniau siejamas ir su klimato kaitos atnešamais iššūkiais: intensyvesnėmis audromis, karščio bangomis, didesne gaisrų rizika sausros metu. Tai reiškia, kad tarnyboms tenka adaptuotis, o visuomenei dar labiau svarbu laikytis saugumo rekomendacijų.

    Šv. Florijono dieną verta ne tik pasveikinti ugniagesius, bet ir padaryti vieną konkretų žingsnį namuose ar darbe: patikrinti dūmų detektorių, atlaisvinti evakuacijos kelią ar susitarti šeimoje, ką daryti nelaimės atveju.

  • Projektas „Nė vienas nėra pamirštas“: nuotolinė paskaita atskleis, kaip LTG Link palengvina keliones

    Nuotolinė paskaita apie keliones traukiniu

    Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su skaitmeninių įgūdžių lavinimo projektu „Nė vienas nėra pamirštas“ kviečia į nemokamą nuotolinę paskaitą apie patogesnes keliones traukiniu. Renginys skirtas visiems, norintiems paprasčiau planuoti maršrutus ir tvarkyti bilietus internetu.

    Paskaita vyks 2026 metais gegužės 7 dieną, ketvirtadienį, 16 valandą, o jos trukmė sieks apie 1,5 valandos. Organizatoriai pabrėžia, kad dalyviams bus užtikrintas vertimas į lietuvių gestų kalbą.

    Ką parodys lektorius iš LTG Link

    Paskaitos tema – patogesnės kelionės LTG Link: nuo kelionės planavimo iki traukinio bilieto. Lektorius, UAB „LTG Link“ pardavimų projektų vadovas Andžejus Keso, pristatys, kaip naudojantis skaitmeniniais įrankiais susiplanuoti kelionę ir greitai rasti svarbiausią informaciją apie maršrutus.

    Dalyviams taip pat bus praktiškai paaiškinta, kaip nusipirkti bilietą, jį pakeisti ar grąžinti, taip pat kaip panaudoti nuolaidų kuponus. Tokios temos aktualios ne tik rečiau keliaujantiems, bet ir tiems, kurie nori sutaupyti laiko kasdienėse išvykose.

    Registracija ir pažymėjimai

    Norint dalyvauti, reikalinga išankstinė registracija, o priminimas apie paskaitą bus išsiųstas renginio dienos rytą. Dėl to organizatoriai ragina itin atidžiai įvesti el. pašto adresą, nes klaidos atveju priminimas gali nepasiekti.

    Taip pat numatyta galimybė gauti dalyvavimo pažymėjimą: jei registracijos anketoje bus pažymėtas toks pageidavimas, dokumentas turėtų būti atsiųstas maždaug per dvi savaites po paskaitos. Tokia praktika ypač patogi tiems, kurie kaupia mokymų istoriją ar dalyvavimą nori pagrįsti formaliai.

  • Savivaldybės mero sveikinimas ugniagesiams: už ką padėkota ir kokių sprendimų tikimasi šiemet

    Savivaldybės mero sveikinimas ugniagesiams: už ką padėkota ir kokių sprendimų tikimasi šiemet

    Savivaldybės meras pasveikino ugniagesius ir padėkojo už jų darbą bei pasirengimą reaguoti į nelaimes. Tokie sveikinimai dažniausiai siejami su Šv. Florijono diena, kai Lietuvoje tradiciškai pagerbiami ugniagesiai gelbėtojai.

    Ugniagesių darbas apima ne tik gaisrų gesinimą, bet ir pagalbą eismo įvykiuose, gelbėjimo darbus vandenyje bei reagavimą į pavojingas situacijas dėl audrų ar potvynių. Pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojamas ir pasirengimas ekstremalioms situacijoms, kai svarbi tampa civilinės saugos grandinė.

    Padėka už darbą ir budrumą

    Sveikinime paprastai pabrėžiama kasdienė tarnybos rizika, komandinio darbo svarba ir atsakomybė už gyventojų saugumą. Savivaldybėms tai taip pat proga viešai priminti, kad prevencija ir gyventojų švietimas yra ne mažiau svarbūs nei operatyvus reagavimas.

    Kontekstas ugniagesiams pastaruoju metu sudėtingėja dėl klimato kaitos didėjančių ekstremalių reiškinių. Dalis iškvietimų būna susiję su stipriais vėjais, nuvirtusiais medžiais, užtvindytais rūsiais ar nutrūkusiu elektros tiekimu, kai reikalinga koordinuota pagalba vietoje.

    Ką savivaldybė gali pakeisti?

    Praktikoje tokie sveikinimai neretai pereina į platesnę diskusiją apie sąlygas tarnyboje, technikos atnaujinimą ir finansavimą. Nuo savivaldybės sprendimų gali priklausyti infrastruktūra, bendradarbiavimas su bendruomenėmis, savanorių įtraukimas ir pasirengimas vietos lygmens krizėms.

    Gyventojams tai svarbi proga prisiminti, kad saugumas prasideda namuose: dūmų detektoriai, tvarkinga krosnis ar elektros instaliacija, aiškus evakuacijos planas ir atsargus elgesys su ugnimi tiesiogiai mažina nelaimių riziką. Ugniagesių tarnybai tai reiškia mažiau kritinių situacijų ir daugiau laiko prevencijai.

    „Ugniagesių darbas yra pasitikėjimo ir tarnystės pavyzdys, o savivaldybės pareiga – užtikrinti, kad pagalba žmones pasiektų greitai ir saugiai“, – sakė savivaldybės meras.

    Nors sveikinimas dažniausiai būna simbolinis, jis kartu iškelia ir labai praktišką klausimą: ar vietos bendruomenė bei institucijos pakankamai investuoja į pasirengimą, kad ugniagesiai galėtų dirbti moderniai ir efektyviai. Artimiausiais mėnesiais tai gali virsti konkrečiais sprendimais dėl įrangos, mokymų ir prevencinių programų.