CP v2

Blog

  • Sprogęs neatpažintas dronas Bulgarijoje: 1 000 m iki dujų vamzdyno, klausimų daugiau nei atsakymų

    Sprogęs neatpažintas dronas Bulgarijoje: 1 000 m iki dujų vamzdyno, klausimų daugiau nei atsakymų

    Kas nutiko pasienyje?

    Bulgarijoje, netoli sienos su Rumunija, šeštadienį sprogo kol kas neatpažintas dronas. Incidentas užfiksuotas prie buvusio Kardamo pasienio punkto, o įvykio vietoje pradėtas tyrimas.

    Bulgarijos pareigūnai nurodė, kad sprogimas įvyko maždaug už 1 000 metrų nuo Transbalkaninio dujotiekio kompresorių stoties. Teigiama, jog žmonės per incidentą nenukentėjo, taip pat neužfiksuota žalos pastatams ar infrastruktūrai.

    Kaip dronas nebuvo pastebėtas?

    Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas teigė, kad dronas į Bulgarijos oro erdvę įskrido iš Rumunijos. Pasak jo, nei Bulgarijos, nei Rumunijos institucijos laiku neužfiksavo objekto judėjimo per jų oro erdves.

    „Drono keliamą triukšmą užfiksavo Rumunijos pasienio policija, o vėliau General Toševo patrulis išgirdo garsų sprogimą“, – sakė Rumenas Radevas.

    Po įvykio paskelbta, kad regione bus stiprinamos stebėjimo ir kontrolės priemonės. Tyrėjai aiškinasi, kokio tipo dronas buvo panaudotas, kokiu maršrutu jis skrido ir ar incidentas susijęs su platesniais saugumo iššūkiais Juodosios jūros regione.

    Kodėl svarbi dujų infrastruktūra?

    Opozicijos parlamentaras Ivailo Mirčevas atkreipė dėmesį, kad Kardamo apylinkės siejamos su Vertikaliuoju dujų koridoriumi. Tai strateginis maršrutas, skirtas gamtinių dujų srautams per Pietryčių ir Vidurio Europą, jungiantis Graikiją, Bulgariją, Rumuniją, Vengriją, Slovakiją, Moldovą ir Ukrainą.

    Tokių objektų apsauga pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių Europos darbotvarkių dėl karo Ukrainoje, diversijų grėsmės ir dažnėjančių incidentų prie kritinės infrastruktūros. Energetikos tinklai laikomi itin jautriais, nes net ir ribotas sutrikimas gali turėti poveikį tiekimui bei kainoms regione.

    Fonas: incidentų daugėja

    Šis atvejis įvyko po to, kai Rumunija liepos pabaigoje per kelias dienas pranešė numušusi tris dronus savo oro erdvėje. Rumunijos pareigūnai yra nurodę, kad bent vienas iš jų buvo Shahed tipo, siejamas su Rusijos pajėgų naudojamomis sistemomis kare prieš Ukrainą.

    Rumunija ir Bulgarija, esančios NATO rytiniame flange ir turinčios priėjimą prie Juodosios jūros, pastaruoju metu susiduria su padidėjusia oro erdvės pažeidimų bei klaidžiojančių dronų rizika. Tokie incidentai dažniausiai siejami su kovinių veiksmų geografija, elektroninės kovos trikdžiais ir maršrutų nukrypimais.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen anksčiau yra pabrėžusi, kad panašūs įvykiai yra tiesioginė Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmė. Šiame kontekste Bulgarijos ir Rumunijos institucijoms didėja spaudimas stiprinti oro erdvės stebėseną ir greito reagavimo procedūras.

    Kol kas neatsakyta į esminį klausimą, kieno dronas sprogo Bulgarijoje ir ar tai buvo atsitiktinis nukrypimas, ar sąmoningas bandymas priartėti prie strateginės infrastruktūros. Tyrimo išvados turėtų paaiškinti tiek drono kilmę, tiek jo užduotį.

  • Kanye West sugrįžo į sceną Portugalijoje: į Algarvės stadioną suplūdo 34 000 gerbėjų

    Kanye West sugrįžo į sceną Portugalijoje: į Algarvės stadioną suplūdo 34 000 gerbėjų

    Koncertas įvyko nepaisant spaudimo

    Portugalijoje, Algarvės stadione, įvyko Kanye West, dar žinomo kaip Ye, koncertas, sutraukęs apie 34 000 žiūrovų. Renginys įvyko po to, kai kitose šalyse dalis jo turo pasirodymų buvo atšaukti, o kai kur jis susidūrė ir su papildomais ribojimais.

    Viešojoje erdvėje skambėjo raginimų pasirodymą atšaukti, tačiau Portugalijoje toks sprendimas nebuvo priimtas. Remiantis vietos žiniasklaidos ir socialinių tinklų liudijimais, koncertas praėjo sklandžiai ir be didesnių incidentų.

    Scenografija, vėlavimas ir repertuaras

    Pasirodymas prasidėjo vėluodamas maždaug 45 minutes nuo numatyto laiko. Koncerto metu atlikėjas pasirodė ant didžiulį gaublį primenančios konstrukcijos, įrengtos stadiono aikštėje.

    Skambėjo gerai žinomi kūriniai, tarp jų Stronger ir Gold Digger, taip pat kelių metų laikotarpį apimantis repertuaras, kuris ir toliau išlieka vienu stipriausių Ye traukos veiksnių. Į sceną jis pakvietė ir dukrą North West bendrai dainai.

    Šįkart, pasak renginį stebėjusiųjų, atlikėjas apsiribojo muzika ir nuo scenos nesakė kontraversiškų kalbų. Būtent tokie pasisakymai pastaraisiais metais dažnai tapdavo pagrindine kritikos priežastimi jo pasirodymų kontekste.

    Kontroversijos šešėlis ir bandymas atsiprašyti

    Ye tarptautinis turas pastaruoju metu lydimas ginčų dėl ankstesnių viešų pareiškimų, kuriuos kritikai vertino kaip antisemitinę neapykantos kalbą ir kraštutinių ideologijų romantizavimą. Dėl to kai kuriuose Europos miestuose pasirodymai buvo atšaukti arba susidūrė su politiniu ir visuomeniniu pasipriešinimu.

    „Žmogus, kuris šlovino Hitlerį, skatino antisemitizmą ir yra pasakęs, kad vergovė buvo pasirinkimas, neprovokuoja, o skleidžia neapykantą“, – sakė Izraelio ambasadorius Lisabonoje Orenas Rozenblatas.

    Tuo pat metu pats atlikėjas pastaruoju laikotarpiu viešai mėgino sušvelninti toną ir atitaisyti reputacinę žalą, atsiprašydamas už ankstesnius antisemitinius komentarus. Jis teigė, kad tuo metu jo elgesį veikė sunkus psichikos sveikatos epizodas, dėl kurio buvo praradęs ryšį su realybe.

    Portugalijoje koncertą organizavusi komanda anksčiau yra teigusi, kad vietos kontekste tai nėra viešosios tvarkos ar saugumo problema, o dalis įtampos kyla iš dezinformacijos ir politizuojamų interpretacijų. Vis dėlto paties atlikėjo reputacija išlieka vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių, kaip skirtingos šalys vertina tokių renginių rizikas.

    Koncertas Portugalijoje buvo jau trečias Ye pasirodymas šioje šalyje. Anksčiau jis čia koncertavo 2006 metais ir 2011 metais, o dabartinis turas siejamas su naujesne kūryba ir pastarųjų metų viešais skandalais, kurie daro tiesioginę įtaką jo koncertų geografijai.

  • Vengrijos Tisza meta iššūkį Orbánui: prezidentu siūlo Fidesz kadaise nušalintą teisėją

    Vengrijos Tisza meta iššūkį Orbánui: prezidentu siūlo Fidesz kadaise nušalintą teisėją

    Kas yra Andrásas Baka?

    Vengrijos parlamente konstitucinę daugumą turinti Tisza partija šeštadienį nusprendė kandidatu į prezidentus teikti tarptautiniu mastu žinomą teisės ekspertą Andrásą Baką. Balsavimas dėl naujo šalies vadovo numatytas antradienį.

    A. Baka karjerą pradėjo Vengrijos mokslų akademijos Teisės studijų institute, vėliau ėjo Viešojo administravimo kolegijos generalinio direktoriaus pareigas. Didžiausias jo tarptautinis etapas siejamas su darbu Europos Žmogaus Teisių Teisme Strasbūre, kur jis dirbo 1991–2008 metais.

    Grįžęs į Vengriją 2009 metais A. Baka buvo išrinktas Aukščiausiojo Teismo pirmininku. 2010 metais į valdžią atėjusi Viktoro Orbáno vadovaujama politinė stovykla, pertvarkydama teismų sistemą ir pervadindama Aukščiausiąjį Teismą į Kuriją, faktiškai nutraukė jo kadenciją ir paskyrė naują vadovą.

    EŽTT sprendimas ir teisės viršenybės fonas

    Vėliau A. Baka kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir laimėjo bylą prieš Vengrijos valstybę. Teismas konstatavo, kad buvo pažeistos jo teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir saviraiškos laisvė.

    Pastaraisiais metais jis nuosekliai pasisakė dėl teisės viršenybės klausimų tiek Vengrijoje, tiek tarptautinėse diskusijose. Dėl atviros kritikos Orbáno politinei sistemai jo galimybės būti visus vienijančiu prezidentu gali tapti politinių ginčų objektu.

    Vengrijos prezidento vaidmuo daugiausia yra ceremoninis, o reali vykdomoji galia sutelkta Vyriausybės rankose. Vis dėlto prezidentas turi konstitucinių instrumentų, pavyzdžiui, gali grąžinti įstatymus pakartotiniam svarstymui ar kreiptis į Konstitucinį Teismą.

    Kaip keitėsi prezidentai Vengrijoje

    Tisza lyderis Péteras Magyaras dar prieš rinkimus buvo užsiminęs, kad gavus konstitucinę daugumą bus siekiama pakeisti dalį Fidesz paskirtų aukštų pareigūnų. Jo teigimu, dalis jų tapo politiškai lojalūs ir po rinkimų galėtų trukdyti naujos valdžios darbui.

    Per Fidesz valdymo laikotarpį prezidento institucija dažnai buvo vertinama kaip politiškai artima Vyriausybei. Iš ankstesnių prezidentų du kadencijos terminus iki galo išėjo tik Jánosas Áderis, ilgą laiką buvęs ryškus Fidesz politikas.

    László Sólyomas, iškeltas Fidesz dar opozicijoje, antrai kadencijai nebuvo perrinktas, o jo įpėdinis Pális Schmittas pasitraukė dėl plagiato skandalo. Vėliau prezidento pareigas ėjo Katalin Novák, kuri atsistatydino kilus rezonansui dėl malonės sprendimo byloje, susijusioje su seksualiniu smurtu prieš vaikus.

    Po jos prezidentu tapęs Tamásas Sulyokas ilgai poste neišbuvo: jo kadencijos pabaiga buvo įtvirtinta konstitucijos pataisa. Ši politinė turbulencija sustiprino diskusijas, ar prezidento institucija Vengrijoje iš tiesų veikia kaip nepriklausomas konstitucinis stabdis.

    Tisza planai ir politinės rizikos

    Tisza yra pranešusi, kad per šią parlamento kadenciją sieks naujos konstitucijos, taip pat svarstys galimybę prezidentą rinkti tiesiogiai. Tokie siūlymai Vengrijoje vertinami kaip potencialiai keičiantys politinę pusiausvyrą, nes tiesiogiai išrinktas prezidentas paprastai įgyja stipresnį politinį mandatą.

    Vis dėlto partija jau patyrė ir pirmą rimtesnį komunikacinį suklupimą, kai buvo pažadėta visuomenės konsultacija dėl kandidato, tačiau netrukus paskelbta apie šachmatų legendos Judit Polgár kandidatūrą. Kilus kritikai dėl skaidrumo, ji pasiūlymo atsisakė, o apklausos fiksavo pastebimą Tisza palaikymo smuktelėjimą.

    Galiausiai partija rinkosi iš trijų pavardžių ir apsistojo ties A. Baka. Kiti svarstyti kandidatai buvo istorikas Ignácas Romsicsas ir nepriklausomas teisininkas Botondas Fülöpas, viešai rašantis slapyvardžiu Vidéki Prókátor ir siejamas su informacijos paviešinimu, prisidėjusiu prie K. Novák pasitraukimo.

  • Baltarusija užblokavo „Euronews“ ir pavadino ekstremizmu: ekspertai įžvelgia Kremliaus scenarijų

    Baltarusija užblokavo „Euronews“ ir pavadino ekstremizmu: ekspertai įžvelgia Kremliaus scenarijų

    Baltarusijos valdžia uždraudė „Euronews“ interneto svetainę, priskirdama ją „ekstremistinei“ medžiagai ir įtraukdama į vadinamąjį Respublikinį ekstremistinių medžiagų sąrašą. Po šio sprendimo prieiga prie „Euronews“ skaitmeninių platformų Baltarusijos teritorijoje buvo apribota, ką fiksavo ir paties transliuotojo srautų stebėsenos duomenys.

    Apie sprendimą viešai pranešta per Baltarusijoje veikiančias žiniasklaidos priemones, tačiau iki šiol nebuvo pateikta detalesnio pagrindimo, kodėl būtent šis kanalas pripažintas „ekstremistiniu“. Taip pat nurodoma, kad „Euronews“ oficialaus pranešimo iš Baltarusijos institucijų iš karto negavo, nors sprendimas, kaip skelbiama, priimtas rugpjūčio 4 dieną.

    Buvę ribojimai jau kartojasi

    Tai ne pirmas kartas, kai Baltarusija riboja „Euronews“ veiklą. 2021 metų balandį šalyje buvo sustabdytos „Euronews“ televizijos transliacijos, o tuometiniai argumentai siejosi su licencijos galiojimu ir reklamos pateikimo kalba.

    Žiniasklaidos laisvės organizacijos tokias priemones vertina kaip dalį platesnės nepriklausomos žiniasklaidos spaudimo politikos, kuri suaktyvėjo po masinių protestų Baltarusijoje. Praktikoje „ekstremizmo“ etiketė dažnai tampa teisiniu pagrindu blokuoti turinį, riboti auditorijų pasiekiamumą ir didinti riziką vartotojams, kurie dalijasi ar platina draudžiamą medžiagą.

    Rusijos pavyzdys ir informacinio lauko kontrolė

    „Euronews“ primena, kad Rusija dar 2022 metų kovą uždraudė šio kanalo televizijos transliacijas ir skaitmenines platformas. Sprendimas priimtas netrukus po plataus masto karo Ukrainoje pradžios, kai Kremlius sugriežtino taisykles žiniasklaidai ir pradėjo kriminalizuoti informaciją, kurią valdžia laiko kariuomenę „diskredituojančia“.

    Tuomet „Euronews“ atmetė kaltinimus dėl tariamai melagingos informacijos ir pabrėžė, kad ribojimai smogia auditorijoms, kurios ieško faktinės, ne propagandinės informacijos. Toks modelis, kai pasitelkiami reguliuotojai, prokuratūros ir baudžiamosios atsakomybės grėsmė, yra vienas dažniausiai minimų šiuolaikinės cenzūros instrumentų autoritarinėse valstybėse.

    „Mes griežtai smerkiame netoleruotiną ribojimą žmonėms, kurie labiau nei bet kada turi teisę gauti nešališkas, faktais paremtas naujienas“, – sakė „Euronews“ atstovai.

    Nauja tendencija: blokavimai ir kova su VPN

    Pastaraisiais metais informacijos ribojimai vis dažniau apima ne tik atskiras žiniasklaidos priemones, bet ir priemones, kurios leidžia apeiti blokavimus. Rusijoje fiksuojamos plataus masto VPN paslaugų ribojimo bangos, o tai rodo siekį uždaryti alternatyvius informacijos kanalus ir sumažinti galimybes pasiekti užblokuotas svetaines.

    Lygiagrečiai daugėja ir dezinformacijos kampanijų, kai socialiniuose tinkluose platinami klastoti reportažai, imituojantys žinomų redakcijų vizualinį stilių ir pateikimo manierą. Ekspertai pabrėžia, kad tokios operacijos gali būti nukreiptos ne tik į konkrečių žiniasklaidos priemonių reputaciją, bet ir į visuomenių pasitikėjimo pačia informacija ardymą.

    Autokratiški režimai, siekdami kontroliuoti informacinę erdvę, dažniausiai derina kelias priemones vienu metu: teisinius draudimus, techninius blokavimus, spaudimą platformoms, o kartu ir propaganda grįstas naratyvų kampanijas. „Euronews“ blokavimas Baltarusijoje šį modelį dar kartą išryškino, o platesnės pasekmės gali būti jaučiamos tiek pačioje šalyje, tiek regione.

  • Namai iš senų padangų ir butelių: kodėl viduje gali laikytis apie 20 laipsnių be kondicionieriaus

    Tokie statiniai jau kelis dešimtmečius domina tvarios statybos šalininkus, nes dalį medžiagų galima gauti iš atliekų, o inžineriniai sprendimai padeda sumažinti energijos poreikį. Vis dėlto teiginys, kad visur ir visada viduje būna pastovūs 20 laipsnių, yra per daug supaprastintas.

    Pagrindinis Earthship konstrukcijos elementas yra masyvios išorės sienos iš panaudotų automobilių padangų, pripildytų gruntu ir stipriai sutankintų. Tokia siena veikia kaip šilumos akumuliatorius: dieną sukaupia šilumą, o atvėsus orui ją pamažu atiduoda.

    Svarbu suprasti, kad šiluminė masė pati šilumos negamina ir nepakeičia šilumos izoliacijos. Šiuolaikiniuose projektuose paprastai derinamos kelios priemonės: izoliacija išorėje, apsauga nuo drėgmės, sandarumo sprendimai ir apgalvotas šilumos tiltelių mažinimas.

    Didelę dalį komforto lemia pastato orientacija ir įstiklinimas. Šiaurės pusrutulyje didesni langai dažnai planuojami į pietų pusę, kad žiemą patalpos gautų daugiau saulės šilumos, o vasarą būtų apsaugotos stogeliais ar kitais šešėliavimo sprendimais.

    Taip sumažinama perkaitimo rizika ir poreikis vėsinimui, tačiau rezultatas priklauso nuo vietos klimato, saulėtų dienų skaičiaus ir net aplinkinių objektų, kurie meta šešėlį. Net nedideli planavimo netikslumai gali reikšti, kad vasarą patalpos įkaista, o žiemą šilumos nepakanka.

    Kai kuriuose Earthship namuose papildomai naudojami oro kanalai ar vamzdžiai, per kuriuos oras patenka iš lauko ir dalinai susilygina su grunto temperatūra. Kartu su natūralia trauka ir teisingai suprojektuotais oro srautais tai gali pagerinti savijautą patalpose be aktyvaus kondicionavimo.

    Vis dėlto stabilūs 20 laipsnių nėra garantija: ilgesnėmis šaltomis ir apsiniaukusiomis atkarpomis pastatas gali pamažu atvėsti, o karščio bangų metu be papildomų priemonių gali prireikti vėsinimo. Komfortas paprastai atsiranda iš visumos: šiluminės masės, izoliacijos, sandarumo, langų, šešėliavimo, vėdinimo ir vietos klimato.

    Be padangų, tokiuose namuose neretai naudojamos stiklinės butelių detalės ar aliuminio skardinės lengvesnėms pertvaroms ir šviesą praleidžiantiems elementams. Tačiau visiškai atsisakyti tradicinių medžiagų nepavyksta: dažniausiai vis tiek reikia medienos, stiklo, izoliacinių sluoksnių, hidroizoliacijos, stogo dangos ir inžinerinių sistemų.

    Earthship koncepcija taip pat siejama su didesniu savarankiškumu, kai diegiamos saulės elektrinės, energijos kaupimas, lietaus vandens surinkimas ir vietinės vandens valymo grandys. Praktikoje autonomija priklauso nuo teisinių reikalavimų, priežiūros galimybių ir to, ar sistemos yra tinkamai eksploatuojamos.

  • Naujojoje Zelandijoje sumedžiotas laukinis katinas: per trejus metus išnaikino dalį retų paukščių

    Naujojoje Zelandijoje gamtosaugininkai sulaikė ir nušovė laukinį katiną, kuris, jų teigimu, kelerius metus medžiojo saugomas rūšis ir padarė reikšmingą žalą vietos bioįvairovei. Gyvūnas buvo pravardžiuojamas Devyniais gyvenimais, nes ilgai išvengdavo gaudyklių ir stebėjimo sistemų.

    Katiną aptiko Purerua pusiasalyje Šiaurės saloje, kur vykdomos invazinių plėšrūnų kontrolės priemonės. Gamtosaugininkai skaičiuoja, kad per maždaug trejus metus jis galėjo pražudyti dešimtis patekių – rudųjų žąsinių ančių, laikomų vienomis rečiausių ančių šalyje.

    Vietos specialistai vertina, kad katino sumedžioti paukščiai galėjo sudaryti apie 1 proc. visos patekių populiacijos. Tokia dalis, ypač mažoms ir izoliuotoms populiacijoms, gali turėti neproporcingai didelį poveikį, nes sumažėja veisimosi sėkmė ir genetinė įvairovė.

    Be patekių, įtariama, kad gyvūno grobiu galėjo tapti ir kivių jaunikliai, vietinės gekonų rūšys bei kiti endeminiai gyvūnai. Naujojoje Zelandijoje daugelis paukščių evoliuciškai prisitaikė gyventi be sausumos plėšrūnų, todėl įvežtiniai plėšrūnai dažnai daro itin didelę žalą.

    Gamtosaugininkai teigia, kad katinas pirmą kartą identifikuotas 2023 metais, kai teritorijoje buvo išleista 20 patekių, siekiant stiprinti jų populiaciją. Netrukus fiksuotos pirmos žūtys, o vaizdo kamerų įrašai parodė tą patį plėšrūną, atpažintą pagal išskirtinę kailio spalvą.

    Pasak projekto komandos, vėliau žuvo dar 15 paukščių, todėl buvo didinamas gaudyklių skaičius, naudojamos termovizorinės kameros ir intensyvinamas stebėjimas. Tačiau katinas elgėsi neįprastai: pasirodydavo skirtingu paros metu ir po to dingdavo keliems mėnesiams, todėl jį nuspėti ir nukreipti į spąstus buvo sudėtinga.

    „Mes nelaikome šios sėkmės savaime suprantama, nes ilgą laiką šis katinas mums buvo mįslė“, – sakė projekto vadovas Andy Mentor.

    Proveržis įvyko liepos pabaigoje, kai stebėtojai pastebėjo, kad katinas tris naktis iš eilės pasirodė toje pačioje vietoje. Komanda naudojo masalus, pastatė narvus ir papildomas gaudykles, o galiausiai stebėjimo sistema užfiksavo gyvūną viename iš narvų; tuomet jis buvo humaniškai nušautas.

    Šis atvejis Naujojoje Zelandijoje vėl įžiebė diskusiją apie naminių ir sulaukėjusių kačių poveikį laukinei gyvūnijai. Šalyje kačių laikymas yra plačiai paplitęs, o gamtosaugininkai nuolat pabrėžia, kad net ir viena sulaukėjusi katė gali kelti grėsmę pažeidžiamoms vietinėms rūšims.

    Socialiniuose tinkluose nuomonės išsiskyrė: dalis žmonių piktinosi nušovimu, kiti tikino, kad tai būtina priemonė siekiant apsaugoti retas rūšis ir užkirsti kelią tolimesniems nuostoliams. Gamtosaugos organizacijos paprastai akcentuoja, kad prioritetas tokiais atvejais yra nykstančių rūšių išlikimas ir ekosistemų stabilumas.

  • Vietnamas atvėrė Šondongo olą: 200 metrų aukščio požeminis pasaulis, talpinantis net Boeing 747

    Šiaurės Vietname, nacionaliniame parke Phong Nha–Ke Bang, esanti Šondongo (Son Doong) ola laikoma didžiausia natūralia ola pasaulyje pagal vieną vientisą urvo praėjimą. Jos matmenys įspūdingi: kai kur aukštis siekia apie 200 metrų, plotis – apie 150 metrų, o ištirtas ilgis viršija 6,5 kilometro.

    Tokie skaičiai nėra vien graži statistika turistams. Kai kuriuose urvo ruožuose erdvės pakaktų daugiau nei 40 aukštų dangoraižiui, o per plačiausias vietas teoriškai galėtų praskristi Boeing 747 – todėl Šondongo ola dažnai vadinama gamtos sukurta katedra po žeme.

    Šondongo olos istorija prasidėjo 1990 metais, kai vietos gyventojas Ho Khanh dirbo miškuose ieškodamas agarmedo. Staigi audra privertė slėptis, o ieškodamas prieglobsčio jis pastebėjo įėjimą į olą, iš kurio veržėsi rūkas ir girdėjosi vandens ūžesys.

    Tuomet tiksli vieta nebuvo užfiksuota, o pats radėjas vėliau jos neberado iš karto. Tik po daugiau nei dešimtmečio Ho Khanh apie olą papasakojo britų speleologams, tyrinėjusiems regiono karstinę sistemą, ir galiausiai 2009 metais ola buvo identifikuota bei nuodugniau ištirta.

    Šondongo ola yra įtraukta į Guinness pasaulio rekordų knygą kaip didžiausia natūrali ola, vertinant vientiso urvo tunelio mastą. Tokie rekordai speleologijoje skiriami ne vien pagal ilgį, bet ir pagal skerspjūvio dydį, todėl Šondongo išsiskiria būtent savo gigantišku tūriu.

    Per olą teka didelė požeminė upės sistema, formuojanti savitą mikroklimatą: drėgmė, vėsesnis oras ir rūko užuolaidos čia yra įprastas reiškinys. Dalis upės ruožų iki šiol kelia iššūkių narams, nes gilesniems tyrimams reikia itin sudėtingos logistinės įrangos ir saugos sprendimų.

    Vienoje žinomiausių vietų, vadinamoje Edeno sodu, saulės šviesa į urvą patenka per karstines smegduobes, todėl po žeme susiformavo žalias „miškas“. Čia aptinkami aukšti medžiai, samanos ir paparčiai, o mokslininkai yra fiksavę ir įvairių gyvūnų – nuo urvams būdingų rūšių iki į olą užklystančių beždžionių.

    Šondongo fenomenas atspindi platesnę tendenciją: pasaulyje vis labiau vertinamas gamtos paveldo turizmas, kuriame svarbiausia tampa ne masiškumas, o saugomas lankymas ir moksliniai tyrimai. Tokiose vietovėse kaip Phong Nha–Ke Bang parkas didžiausias iššūkis – suderinti augantį susidomėjimą su trapios karstinės ekosistemos apsauga.

    Urvo struktūra, požeminės upės ir „langai“ į paviršių suteikia retą galimybę tyrinėti, kaip izoliuotose erdvėse formuojasi mikroklimatas ir gyvybės bendrijos. Dėl šių priežasčių Šondongo ola išlieka ne tik įspūdinga kelionių kryptis, bet ir vertingas objektas speleologams bei gamtos mokslų tyrėjams.

  • El Ninjo gali paspartinti pasiutligės plitimą tarp ruonių: kodėl tai svarbu ir žmonėms

    Tarptautinės gyvūnų sveikatos organizacijos ragina pakrančių šalis atidžiau stebėti ruonių elgesį, nes El Ninjo sąlygos gali sudaryti prielaidas pasiutligės plitimui jūrų žinduolių populiacijose. Pastaraisiais metais nerimą kelia atvejai pietinėje Afrikos pakrantėje, kur ruoniai elgėsi neįprastai agresyviai ir yra fiksuota užpuolimų prieš žmones.

    Pietų Afrikoje ir Namibijoje per kelerius metus patvirtinta daugiau nei 100 pasiutligės atvejų tarp ruonių, daugiausia – vienoje rūšyje, vadinamuose Kapo kailiniuose ruoniuose. Ekspertai šį protrūkį įvardija kaip precedento neturintį jūrų žinduolių susirgimų mastą, nes pasiutligė tradiciškai siejama su sausumos gyvūnais.

    Manoma, kad pirminis viruso patekimas į ruonių populiaciją galėjo įvykti per kontaktą su sausumoje gyvenančiais plėšrūnais, pavyzdžiui, šakalais, kurie regione yra žinomi pasiutligės platintojai. Vėliau virusas galėjo pradėti plisti jau pačių ruonių kolonijose, kur gyvūnai nuolat artimai kontaktuoja.

    El Ninjo – natūralus klimato svyravimas, susijęs su neįprastai šiltu paviršinių vandenų periodu Ramiajame vandenyne, galintis paveikti orus ir vandenynų ekosistemas visame pasaulyje. Šiltėjant vandeniui ir kintant maisto išteklių pasiskirstymui, ruonių populiacijos dažniau migruoja ieškodamos žuvų, todėl skirtingų regionų kolonijos gali susitikti ir perduoti infekcijas.

    Specialistai pabrėžia, kad migracijos grandinė teoriškai gali veikti taip: ruoniai pasislenka į naujas maitinimosi zonas, susiduria su užkratu, o vėliau grįžta į įprastas veisimosi vietas ir virusą perneša toliau. Tai svarbu ir dėl to, kad pietų pusrutulyje gyvena kelios giminingos ruonių rūšys, todėl infekcija gali „peršokti“ tarp populiacijų.

    Pasiutligė yra mirtina liga, jei po užsikrėtimo laiku nepradedama profilaktika, todėl bet koks įtarimas dėl galimo kontakto su užkrėstu gyvūnu vertinamas itin rimtai. Vis dėlto veterinarijos ir visuomenės sveikatos ekspertai atkreipia dėmesį, kad iki šiol fiksuoti žmonių kontaktai su įtartinais ruoniais nevirto patvirtintais pasiutligės atvejais.

    Žmonėms, lankantiems pietinės Afrikos paplūdimius, rekomenduojama laikytis atstumo nuo ruonių ir nebandyti jų šerti ar liesti. Rizikos signalai – ne tik agresija, bet ir dezorientacija, neįprastas artėjimas prie žmonių, bandymai kandžioti daiktus ar „kandžioti orą“, taip pat akivaizdi baimės stoka.

    Pasaulyje pasiutligė kasmet nusineša apie 60 000 žmonių gyvybių, daugiausia Azijoje ir Afrikoje, o didžioji dalis užsikrėtimų siejama su šunų įkandimais. Liga išlieka išvengiama, jei taikoma prevencinė vakcinacija rizikos grupėms arba skubi profilaktika po įkandimo.

    Dėl to sveikatos specialistai pabrėžia, kad net jei ruonių protrūkiai kol kas laikomi labiau gyvūnų sveikatos ir biologinės įvairovės problema, situacija pakrantėse reikalauja budrumo. Kintantis klimatas vis dažniau susieja anksčiau atskirtas ekosistemas, o tai didina netikėtų infekcijų plitimo riziką.

  • Takla-Makano dykumos žaliasis žiedas: pasodinti medžiai jau sugeria daugiau CO2 nei išskiria smėlynai

    Kinijoje užbaigtas vienas didžiausių pasaulyje kovos su dykumėjimu projektų: pietiniame Takla-Makano dykumos pakraštyje suformuota 3 046 kilometrų ilgio medžių ir krūmų juosta. Ji dešimtmečius buvo sodinama pirmiausia tam, kad sulaikytų slenkančias kopas ir apsaugotų kelius, ūkius bei gyvenvietes.

    Naujausi tyrimų rezultatai rodo, kad šis žaliasis barjeras pradėjo veikti ir kaip anglies sinkas. Kitaip tariant, apželdinta dykumos pakraščio teritorija, vertinant bendrą balansą, gali sugerti daugiau anglies dioksido, nei jo išskiria smėlingas kraštovaizdis.

    Studijoje, publikuotoje 2026 metais mokslo žurnale Proceedings of the National Academy of Sciences, teigiama, kad anglies dioksido koncentracijos virš apželdintų teritorijų kito kartu su sezonais ir augalijos plotu. Autorių vertinimu, tai patvirtina, jog žmogaus sukurta ekosistema net itin sausringuose regionuose gali pastebimai sustiprinti anglies kaupimą.

    „Pirmą kartą aiškiai matome, kad tikslinga žmogaus intervencija gali padidinti anglies sugėrimą net ekstremaliai sausringuose kraštovaizdžiuose“, – sakė vienas iš tyrimo bendraautorių profesorius Yuk Yung.

    Takla-Makanas yra viena didžiausių smėlio dykumų pasaulyje, užimanti apie 337 000 kvadratinių kilometrų. Daugiau nei 95 proc. jos paviršiaus dengia judantys smėlynai, o aukšti kalnų masyvai aplink baseiną didžiąją metų dalį riboja drėgno oro patekimą.

    Žalioji juosta laikoma dalimi platesnės Kinijos apsauginių miškų juostų programos šiauriniuose regionuose, pradėtos 1978 metais. Per kelis dešimtmečius šalyje buvo masiškai plečiami miškų plotai, siekiant mažinti dirvožemio eroziją, dulkių audras ir lėtinti dykumėjimą.

    Vis dėlto projekto tvarumas priklauso ne vien nuo pasodintų medžių skaičiaus. Didžiausia rizika išlieka vanduo: kritulių daugelyje Takla-Makano baseino vietų nepakanka, kad želdiniai išsilaikytų be papildomo drėkinimo ar vandens nukreipimo sprendimų.

    Dėl to Kinija planuoja tęsti darbus perimetre ir stiprinti vandens valdymo priemones, įskaitant potvynių vandenų nukreipimą ir vietinių miškų atkūrimą šiaurinėje dykumos dalyje. Ekspertai pabrėžia, kad ilgalaikis efektas priklausys nuo to, ar pavyks suderinti želdinimą su atsakingu vandens išteklių naudojimu.

    Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį, kad vien anglies sugėrimo nepakanka vertinti tokio masto projektų sėkmei. Ne mažiau svarbu, kokios rūšys sodinamos, ar išlaikoma biologinė įvairovė ir kaip kinta dirvožemis, nes monokultūriniai želdiniai gali būti jautresni sausroms, ligoms ir kenkėjams.

    Takla-Makano atvejis vis dažniau minimas kaip pavyzdys, kaip infrastruktūros ir saugumo tikslams pradėtas projektas gali tapti ir klimato politikos dalimi. Tačiau jo rezultatai bus vertinami per ilgesnį laiką, nes dykumų ekosistemose net nedideli klimato ir vandens režimo pokyčiai gali greitai pakeisti bendrą anglies balansą.

  • Kaip globalinis atšilimas keičia dykumas: mokslininkai įspėja apie karštį, dulkes ir net lietų

    Globalinis atšilimas vis dažniau siejamas su karščio bangomis Europoje ir kitur, tačiau dykumose jo poveikis pasireiškia ne vien paprastu temperatūros kilimu. Klimato mokslininkai pabrėžia, kad dykumos gali ir toliau kaisti, bet kai kur keičiasi ir kritulių režimas, todėl scenarijai nėra vienodi.

    Svarbu suprasti, kad dykuma moksliškai apibrėžiama pirmiausia pagal kritulių kiekį, o ne pagal karštį. Teritorijos, kur per metus iškrenta mažiau nei 250 milimetrų kritulių, paprastai laikomos dykumomis, todėl prie jų priskiriama ir Antarktida, nors ten vyrauja itin žemos temperatūros.

    Daugelis karščiausių pasaulio dykumų, tokių kaip Sahara ar Arabijos dykuma, yra maždaug ties 30-uoju šiaurės ar pietų platumos laipsniu. Šiose platumose atmosferos cirkuliacija dažnai lemia leidžiantisį, šylantį ir sausėjantį orą, kuris palaiko sausas sąlygas ir riboja debesų bei kritulių susidarymą.

    Didėjant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, šis balansas kai kuriose vietose persitvarko. Dalis regionų patiria dar intensyvesnį karštį, sausrą ir dulkių audras, o dykumėjimo procesai gali plėstis į teritorijas, kur anksčiau buvo daugiau augalijos.

    „Daugelyje pasaulio vietų globalinis atšilimas dykumas daro karštesnes, sausesnes ir dulkėtesnes, tačiau pokyčiai visur nevyksta vienodai“, – sako klimato mokslininkai.

    Kai kuriose dykumose situacija gali būti netikėta: dėl pakitusios atmosferos cirkuliacijos ir drėgmės pernašos didėja kritulių tikimybė. Tokios tendencijos stebimos pietiniuose Sacharos pakraščiuose, taip pat kai kuriuose Pietų Azijos ir Kinijos regionuose, kur įprastai sausos zonos periodiškai gauna daugiau lietaus nei anksčiau.

    Iš pirmo žvilgsnio dykumos „žalėjimas“ gali atrodyti kaip gera žinia, tačiau ekologai įspėja, kad tai nebūtinai reiškia ekosistemų atsigavimą. Staigesni kritulių svyravimai, naujų augalų rūšių plitimas ar dirvožemio pokyčiai gali išbalansuoti vietines bendrijas ir apsunkinti rūšių, prisitaikiusių prie itin sausų sąlygų, išlikimą.

    Mokslininkų vertinimu, dykumos yra vienos pažeidžiamiausių gamtinių sistemų, nes jose net nedideli kritulių ar temperatūros pokyčiai gali greitai pakeisti vandens prieinamumą, dirvožemio būklę ir gyvūnų bei augalų išteklius. Todėl globalinis atšilimas dykumoms reiškia ne vien daugiau karščio, bet ir sudėtingesnį, vietovėmis labai besiskiriantį klimato persitvarkymą.