Duomenų suverenitetas tapo geopolitika
Dar prieš 2022 metais prasidėjusį Rusijos karą prieš Ukrainą terminas duomenų suverenitetas buvo nišinis, dažniau girdimas IT ir reguliavimo specialistų aplinkoje. Tačiau reali karo grėsmė ir kibernetinių atakų mastas privertė valstybes bei verslą iš naujo įvertinti, kur laikomi jų duomenys ir kas iš tikrųjų juos kontroliuoja.
Ukrainos patirtis, kai dalis kritinių sistemų buvo perkelta į užsienyje veikiančią debesiją, tapo svarbiu argumentu, kad vien fizinė serverių vieta nėra viskas. Esminis klausimas yra jurisdikcija, prieigos teisės ir galimybė tęsti veiklą krizės metu.
Kodėl Europa atsitraukia nuo JAV debesijų
Europos institucijos ir vyriausybės jau kurį laiką nerimauja dėl priklausomybės nuo amerikietiškų skaitmeninių tiekėjų, ypač po to, kai duomenų apsauga tapo griežtesnė įsigaliojus BDAR. Tačiau pastaraisiais metais priklausomybės tema vis dažniau keliama ne tik kaip privatumo, bet ir kaip nacionalinio saugumo bei ekonominio atsparumo klausimas.
Praktinė rizika dažnai siejama su JAV Cloud Act, kuris tam tikromis aplinkybėmis gali įpareigoti JAV bendroves pateikti turimus duomenis valdžios institucijoms. Tai reiškia, kad net jei duomenys fiziškai laikomi Europos Sąjungoje, vien tiekėjas gali lemti, kokiems teisiniams reikalavimams tie duomenys realiai paklūsta.
„Duomenų suverenitetas reiškia, kad savininkas žino, kur yra jo duomenys, kas gali prie jų prieiti ir kad jie nebus perduoti be jo žinios ir sutikimo“, – sakė skaitmenizacijos viceministras Dariusz Standerski.
Šiame kontekste Europos Komisija ėmėsi kurti vadinamąją suverenią debesiją savo institucijoms, o dalis Europos valstybių viešajame sektoriuje svarsto arba jau pradėjo migracijas nuo uždarų ekosistemų prie atviresnių sprendimų. Tokias kryptis paprastai skatina du motyvai: mažesnė tiekėjų priklausomybė ir aiškesnė duomenų kontrolė.
Lenkija tampa duomenų centrų traukos tašku
Vienas ryškiausių pastarųjų metų signalų yra duomenų centrų plėtra Vidurio Europoje, ypač Lenkijoje. Prancūzijos duomenų centrų operatorė „Data4“ netoli Varšuvos atidarė naują objektą Jawczycėse, o bendras įmonės investicijų mastas Lenkijoje, jos teigimu, jau pasiekė apie 200 milijonų eurų.
Bendrovė skelbia, kad iki 2030 metų investicijas planuoja didinti maždaug tris kartus, o kampuse Jawczycėse numatyti dar keli etapai. Šiuo metu atidaryto pastato galia siekia 10 megavatų, o ilgalaikis tikslas tame pačiame sklype – išauginti iki 60 megavatų bendros galios.
„Stabili skaitmeninė infrastruktūra šiandien yra sąlyga tolesnei skaitmeninės ekonomikos plėtrai“, – sakė „Data4“ vadovas Lenkijoje Adam Ponichtera.
Duomenų centrų rinką dar labiau kaitina spartėjanti DI plėtra, nes moderniems modeliams ir jų diegimui reikia daugiau skaičiavimo galios, grafinių procesorių, aušinimo ir patikimo elektros tiekimo. Tai tampa konkurenciniu faktoriumi: regionai, kurie greičiau užtikrina infrastruktūrą ir energijos prieinamumą, pritraukia daugiau investicijų.
Lenkija čia mato galimybę: šalies valdžios atstovai viešai pabrėžia, kad duomenų centrai gali tapti ilgalaikiu ekonomikos varikliu. Tuo pačiu tai kelia praktinius klausimus dėl elektros tinklų, energetikos pajėgumų, tiekimo grandinių ir aplinkosauginių standartų.
„Nėra stiprios ekonomikos be technologinio suverenumo“, – sakė Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzej Domański.
Plėtojant infrastruktūrą vis dažniau akcentuojamas ir tvarumas. „Data4“ teigimu, naujasis centras atitinka BREEAM standartą, o dalis konstrukcijų buvo gaminama iš anksto, siekiant sumažinti statybų poveikį aplinkai. Tokie argumentai tampa svarbūs, nes duomenų centrai visoje Europoje vis dažniau vertinami ne tik kaip IT objektai, bet ir kaip dideli energijos bei vandens vartotojai.
Duomenų suvereniteto diskusija, prasidėjusi nuo privatumo ir kibernetinių grėsmių, šiandien vis labiau primena strateginę varžybą dėl kontrolės, reguliavimo ir infrastruktūros. Kai duomenys tampa ekonomikos kuru, klausimas, kam priklauso jų saugyklos ir taisyklės, ima reikšti tiek pat, kiek kadaise reiškė naftos tiekimo grandinės.
