CP v2

Blog

  • „Nomad Electric Services“ vadovų rokiruotė: naujas generalinis direktorius ir ambicijos plėstis Europoje

    Kas pasikeitė įmonės vadovybėje

    Fotovoltinių elektrinių ir energijos kaupimo sistemų eksploatacijos bei priežiūros (O&M) paslaugas teikianti „Nomad Electric Services“ paskelbė apie vadovybės pasikeitimą. Naujuoju bendrovės generaliniu direktoriumi tapo Jarosławas Żelewskis, iki šiol ėjęs operacijų vadovo pareigas.

    Tuo metu įmonės įkūrėjas ir iki šiol vadovavęs Pawełas Czausas pereina į valdybos nario poziciją. Bendrovė nurodo, kad jis daugiau dėmesio skirs visos „Nomad Electric“ grupės įmonių valdymui holdingo lygiu.

    3 GW portfelis ir auganti rinka

    Pasak „Nomad Electric Services“, per pastaruosius šešerius metus įmonė sustiprino pozicijas atsinaujinančios energetikos O&M segmente Europoje. Bendrovės prižiūrimų objektų portfelis, kaip teigiama, išaugo iki daugiau nei 3 GWp.

    Toks mastas išryškina bendrą tendenciją rinkoje: didėjant saulės elektrinių skaičiui, vis didesnę reikšmę įgauna ne tik naujos statybos, bet ir ilgalaikis efektyvumas, gedimų prevencija, nuotolinis monitoringas bei veiklos optimizavimas. O&M paslaugos tampa kritiška grandimi, ypač augant energijos kainų svyravimams ir stiprėjant reikalavimams tinklo stabilumui.

    Plėtra už Lenkijos ribų

    Įmonė nurodo, kad Jarosławas Żelewskis su „Nomad Electric“ susijęs nuo 2023 metų pavasario. Prieš tai jis patirties įgijo technologijų bendrovėje „Diebold Nixdorf“, kur dirbo paslaugų teikimo vadovu Lenkijoje.

    „Turėdami 3 GW O&M projektų portfelį, apimantį aukštos įtampos objektus saulės elektrinėse ir energijos kaupimo sistemose Lenkijoje, Vokietijoje, Rumunijoje ir Portugalijoje, esame pasirengę kitam plėtros etapui – ne tik dėl naujų gigavatų, bet ir dėl naujų rinkų bei technologijų“, – sakė Jarosławas Żelewskis.

    Bendrovės komunikacijoje akcentuojama, kad tolesnė plėtra bus susijusi tiek su papildomais pajėgumais, tiek su naujomis technologijomis. Energetikos rinkoje tai pirmiausia siejama su sparčiai augančiu energijos kaupimo sprendimų poreikiu ir DI naudojimu gamybos prognozėms, gedimų diagnostikai bei techninės priežiūros planavimui.

  • Prancūzija nuo rugpjūčio 11 dienos draus telemarketingo skambučius be sutikimo: kas keisis?

    Prancūzija nuo rugpjūčio 11 dienos draus telemarketingo skambučius be sutikimo: kas keisis?

    Prancūzijoje nuo rugpjūčio 11 dienos įsigalios nauja tvarka, kuri iš esmės keičia telemarketingo skambučių taisykles: skambinti vartotojams reklamos ar pardavimo tikslais bus galima tik gavus išankstinį sutikimą. Vyriausybės teigimu, taip siekiama sumažinti įkyrius skambučius ir apsaugoti pažeidžiamus žmones nuo apgavysčių.

    Iki šiol daugelyje atvejų veikė atsisakymo principas, kai žmogus turėdavo pats imtis veiksmų, kad būtų išbrauktas iš skambučių sąrašų. Dabar logika apsiverčia: be aiškaus leidimo skambutis laikomas neteisėtu, o sutikimą bus galima bet kada atšaukti.

    Kas bus leidžiama ir kas ne

    Naujoji taisyklė numato, kad be išankstinio sutikimo kontaktuoti vartotojų nebus galima, tačiau paliekamos kelios išimtys. Pavyzdžiui, skambutis gali būti teisėtas, jei žmogus jau davė sutikimą pirkimo metu, užpildydamas formą ar kitais aiškiai įvardytais būdais, taip pat jei skambinama dėl jau sudarytos sutarties vykdymo.

    Valdžios institucijos argumentuoja, kad ankstesni apribojimai nepasiekė tikslo, nes skambučių srautai išliko dideli, o sukčiavimo schemos prisitaikė prie ribojimų. Skaičiuojama, kad didelė dalis gyventojų bent kartą per savaitę sulaukia nepageidaujamų pardavimo skambučių, o dalis jų jų sulaukia gerokai dažniau.

    Baudos gali būti labai didelės

    Už naujos tvarkos pažeidimus numatytos reikšmingos finansinės sankcijos, kurios turėtų atgrasyti tiek pavienius asmenis, tiek verslą. Pranešama, kad baudos gali siekti iki 75 000 eurų už skambutį fiziniams asmenims ir iki 375 000 eurų už skambutį bendrovėms.

    Tokios sumos rodo, kad Prancūzija telemarketingo problemą nori spręsti ne vien rekomendacijomis ar ribotais draudimais, o griežta atsakomybe. Praktikoje daug kas priklausys nuo priežiūros institucijų gebėjimo identifikuoti skambintojus ir įrodyti, ar sutikimas iš tiesų buvo gautas teisėtai.

    Poveikis skambučių centrams ir tarptautinėms rinkoms

    Nauji ribojimai kelia nerimo ir už Prancūzijos ribų, ypač šalyse, kuriose veikia daug prancūziškai aptarnaujančių skambučių centrų. Maroke viešai svarstoma, kad daliai sektoriaus darbuotojų gali kilti rizika, nes Prancūzijos rinka ilgą laiką buvo viena svarbiausių šio verslo užsakovų.

    Tuo pat metu dalis industrijos jau kurį laiką diversifikuoja paslaugas, pereidama nuo gryno telemarketingo prie klientų aptarnavimo, techninės pagalbos ar pardavimų po užklausos. Tai reiškia, kad draudimas gali stipriausiai smogti būtent masinių skambučių kampanijoms, o ne visam skambučių centrų sektoriui.

    Prancūzijos sprendimas taip pat atspindi platesnę Europos tendenciją griežtinti nepageidaujamų skambučių reguliavimą. Kai kurios šalys jau seniau taiko išankstinio sutikimo principą, o kitos stiprina taisykles, ribodamos net ir skambučius esamiems klientams, jei reklaminiai pasiūlymai teikiami be aiškaus leidimo.

    Vartotojams tai turėtų reikšti mažiau netikėtų skambučių, tačiau ekspertai įspėja, kad dalis sukčių gali persikelti į kitus kanalus, įskaitant žinutes ar kontaktą namuose. Todėl šalia griežtesnio reguliavimo svarbi išlieka ir prevencija: kritiškas požiūris į netikėtus pasiūlymus bei asmens duomenų apsauga.

  • „Orlen“ pelnas šovė į viršų: per 2026 metų pusmetį uždirbo apie 3,7 mlrd. eurų grynojo pelno

    Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ paskelbė, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį uždirbo 15,87 mlrd. zlotų grynojo pelno, tai yra apie 3,7 mlrd. eurų. Vien antrąjį ketvirtį grynasis pelnas siekė 7,716 mlrd. zlotų, arba apie 1,8 mlrd. eurų.

    Bendrovė pabrėžia, kad rezultatams įtakos turėjo įtampa Artimuosiuose Rytuose ir dėl to išaugęs žaliavų bei energijos išteklių kainų nepastovumas. Nepaisant didesnių importo sąnaudų, dalį spaudimo padėjo atsverti didesnės naftos perdirbimo ir naftos chemijos maržos.

    Pajamos ir veiklos pelningumas

    „Orlen“ nurodo, kad per 2026 metų pirmąjį pusmetį pardavimo pajamos sudarė 152,24 mlrd. zlotų, arba apie 35,7 mlrd. eurų. Veiklos rezultatas (EBIT) pasiekė 22,18 mlrd. zlotų, tai yra apie 5,2 mlrd. eurų.

    EBITDA per pusmetį siekė 28,726 mlrd. zlotų, arba apie 6,7 mlrd. eurų, o EBITDA LIFO rodiklis buvo 27,986 mlrd. zlotų, arba apie 6,6 mlrd. eurų. Šie skaičiai rodo, kad koncernas išlaikė aukštą pelningumą net ir esant padidėjusiam kainų bei logistikos neapibrėžtumui.

    Investicijos ir papildomi įsipareigojimai

    Grupė per 2026 metų pirmąjį pusmetį investicijoms skyrė 14,651 mlrd. zlotų, arba apie 3,4 mlrd. eurų. Be įprasto investicijų biudžeto, dar 5,08 mlrd. zlotų, arba apie 1,2 mlrd. eurų, panaudota „Energa S.A.“ naujos emisijos akcijoms apmokėti.

    Tarp svarbiausių projektų minimos investicijos Norvegijos kontinentiniame šelfe, įskaitant dalyvavimą telkinių plėtroje, taip pat dujų infrastruktūros ir integruoto tiekimo pajėgumų stiprinimas. Bendrovė taip pat tęsia didesnės apimties chemijos projektus ir naujų elektros gamybos blokų plėtrą, įskaitant CCGT tipo projektus.

    Tiekimo grandinės ir kainų rizikos valdymas

    „Orlen“ teigia, kad aukštesnės naftos ir dujų kainos didino degalų, elektros bei šilumos gamybos sąnaudas, tačiau dalį neigiamo poveikio pavyko sumažinti iš anksto sudarytomis tiekimo sutartimis. Bendrovė akcentuoja, kad tai padėjo stabilizuoti dalį kaštų ir išvengti staigių tiekimo sutrikimų.

    Kalbėdama apie logistikos rizikas, įmonė nurodo, jog net ir sutrikus transportui Hormūzo sąsiaurio regione nematė grėsmių dujų tiekimo tęstinumui Lenkijoje. Pasak bendrovės, svarbų vaidmenį čia vaidino tiekimo diversifikacija ir SGD kryptys, leidusios lanksčiau valdyti importo srautus.

    „Kartu maksimalizavome pelną iš tarptautinio degalinių tinklo. Per pastaruosius metus užsienio stočių dalis degalų segmento pelne išaugo 18 procentinių punktų“, – sakė „Orlen“ vadovas Ireneuszas Fąfara.

    Rinkoms šie rezultatai svarbūs ne tik dėl pačių skaičių, bet ir dėl signalo, kaip didelis integruotas energetikos koncernas sugeba uždirbti esant geopolitinei įtampai, aukštoms žaliavų kainoms ir jautrioms tiekimo grandinėms. Artimiausiais ketvirčiais investuotojai paprastai vertina, ar pelningumą padės išlaikyti maržų dinamika, energijos paklausa regione ir tolesni sprendimai dėl importo diversifikacijos.

  • Mirė italų dainų autorius Francesco Guccini: šeima skelbia apie privatų atsisveikinimą ir minėjimą rudenį

    Mirė italų dainų autorius Francesco Guccini: šeima skelbia apie privatų atsisveikinimą ir minėjimą rudenį

    Italijoje, Pavanos kaimelyje Toskanos–Emilijos Apeninuose, mirė dainų autorius ir atlikėjas Francesco Guccini. Jam buvo 86 metai, o apie netektį pranešė šeima, pabrėždama, kad menininkas išėjo apsuptas artimųjų.

    Šeimos pareiškime nurodoma, kad laidotuvės vyks artimiausiomis dienomis privačiai, laikantis paties Guccini valios. Kartu pranešta, kad rugsėjį planuojamas viešas minėjimas, kuriame gerbėjai galės atsisveikinti ir prisiminti kūrėją.

    Kas buvo Francesco Guccini

    Francesco Guccini laikomas vienu ryškiausių italų autorinės dainos tradicijos vardų, formavusių kultūrinį šalies kraštovaizdį nuo XX amžiaus antrosios pusės. Jo kūryba išsiskyrė literatūriška kalba, istorinių ir socialinių temų apmąstymu, o dainose dažnai skambėjo autobiografiniai motyvai.

    Jis gimė Modenoje 1940 metų birželio 14 dieną, tačiau vaikystė glaudžiai susijusi su Pavana, kur karo metais gyveno pas senelius. Šis kraštas ir Apeninų atmosfera vėliau tapo nuolatiniu jo dainų, prisiminimų ir eseistikos fonu.

    1961 metais jis persikėlė į Boloniją, miestą, su kuriuo buvo tapatinamas ne vieną dešimtmetį. Čia stiprėjo jo muzikinė tapatybė ir ryšys su intelektualine aplinka, o koncertuose jis derino dainas su pasakojimais bei monologais.

    Kūryba, kuri peržengė muziką

    Guccini kūrybinis kelias įsibėgėjo šeštajame dešimtmetyje ir septintojo dešimtmečio pabaigoje, o pirmasis albumas „Folk beat n. 1“ pasirodė 1967 metais. Vėliau jo diskografijoje atsirado albumai, kurie Italijoje laikomi autorinės dainos kanonu, tarp jų „Radici“ ir „Via Paolo Fabbri 43“.

    Jo dainos pasižymėjo kultūrinėmis nuorodomis į poeziją, eseistiką ir religinius tekstus, o klausytojams tapo savotišku laiko ženklu, padedančiu suprasti skirtingų kartų patirtis. Guccini taip pat rašė dainas kitiems atlikėjams, prisidėdamas prie platesnio italų muzikos lauko.

    2012 metais, išleidęs albumą „L’ultima Thule“, jis paskelbė pasitraukiantis iš aktyvios koncertinės veiklos ir daugiau dėmesio skirsiantis rašymui. Vėlesniais metais pasirodė ir naujesni įrašai, tačiau pagrindinis jo dėmesys krypo į literatūrinius projektus.

    Be muzikos, Guccini buvo žinomas kaip publicistas ir rašytojas, kūręs eseistiką ir grožinę literatūrą, o dalį gyvenimo dirbo dėstytoju. Jo veikla apėmė ir kitas sritis, įskaitant scenarijų rašymą bei darbą su kultūriniais projektais, todėl jis Italijoje dažnai apibūdinamas kaip autorinės kultūros simbolis.

    Privatus atsisveikinimas ir viešas minėjimas

    Šeima prašo gedulo laiką gerbti ir išgyventi be viešo šurmulio, laikantis privatumo. Toks sprendimas atitinka paties menininko nuostatą vengti pompastikos ir dėmesį sutelkti į kūrybos palikimą.

    Rugsėjį planuojama ceremonija turėtų tapti proga visuomenei prisiminti Guccini vaidmenį italų muzikoje ir literatūroje. Tikėtina, kad minėjime bus akcentuojama ne tik jo diskografija, bet ir platesnis kultūrinis pėdsakas, kurį paliko jo tekstai, pasakojimai ir viešosios minties tradicija.

  • Koliziejus po sutemų: Italija rugpjūtį ilgina lankymo laiką Romoje ir Milane populiariausiuose objektuose

    Koliziejus po sutemų: Italija rugpjūtį ilgina lankymo laiką Romoje ir Milane populiariausiuose objektuose

    Ilgesnis darbo laikas per patį piką

    Italija rugpjūtį pradeda bandomąją programą, pagal kurią dalis žymiausių kultūros objektų lankytojus priims ilgiau, įskaitant vakarinius apsilankymus. Sprendimas siejamas su vasaros turizmo piko metu augančiais srautais ir karščiu, kai dienos viduryje lankytis ne tik mažiau patogu, bet ir sudėtingiau valdyti minias.

    Programą įgyvendina Kultūros ministerija, Turizmo ministerija ir Milano savivaldybė. Tikslas – paskirstyti lankytojų srautus tolygiau per parą, pagerinti apsilankymo patirtį ir įvertinti, ar toks modelis galėtų tapti ilgalaike priemone populiariausiose vietose.

    Kur ir kada bus galima apsilankyti

    Pirmajame etape numatyti trys objektai: Koliziejus ir Panteonas Romoje bei Sforcų pilis Milane. Bandomasis laikotarpis truks vieną mėnesį, apimdamas vieną intensyviausių atostogų laikotarpių visoje šalyje.

    Koliziejus penktadieniais ir šeštadieniais bus atviras vakarais nuo 19.45 iki 23.30 valandos. Panteonas dirbs iki 23.00 valandos visomis dienomis, išskyrus ketvirtadienį, o Milane esanti Sforcų pilis kasdien darbo laiką pratęs iki 19.30 valandos, maždaug dviem valandomis ilgiau nei įprasta.

    Ką tai keičia turistams ir miestams

    Institucijos tikisi, kad vakariniai apsilankymai taps alternatyva tiems, kurie nori išvengti didžiausio karščio ir dienos spūsčių. Toks sprendimas taip pat leidžia miestams geriau suvaldyti srautus aplink pagrindinius traukos taškus, kurie piko metu neretai daro spaudimą viešajam transportui, saugumui ir infrastruktūrai.

    Kultūros ministras Alessandro Giuli pabrėžė, kad vakarinės valandos suteikia kitokį šių objektų patyrimą ir didina jų prieinamumą lankytojams.

    „Vakarinis apsilankymas leidžia šiuos paminklus pamatyti kitu kampu ir padaro juos patogiau pasiekiamus“, – sakė Alessandro Giuli.

    Turizmo ministras Gianmarco Mazzi savo ruožtu akcentavo kultūrinio turizmo svarbą šalies ekonomikai. Pasak jo, per pastarąjį dešimtmetį kultūra tapo viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių keliaujama į Italiją, o sektorius jau dabar generuoja reikšmingas lankytojų išlaidas.

    „ISNART duomenimis, nuo 2026 metų kultūra tapo pagrindine kelionių į Italiją priežastimi, o sektorius sukuria apie 58 milijardus eurų lankytojų išlaidų“, – sakė Gianmarco Mazzi.

    Milane sprendimas pratęsti darbo laiką siejamas su augančiu muziejų lankomumu. Skelbiama, kad per pastaruosius metus Sforcų pilį aplankė apie 500 000 žmonių, o visų miesto savivaldybės muziejų metinis lankomumas išaugo nuo 1 300 000 2019 metais iki 1 700 000.

    Rugpjūtį Milane taip pat numatyti kai kurių ekspozicijų ir muziejinių erdvių bilietų kainų mažinimai, siekiant paskatinti lankymąsi ne tik piko valandomis. Jei bandomasis laikotarpis pasiteisins, modelis galėtų būti pritaikytas ir kituose Italijos paveldo objektuose.

  • Kaip užtemimai pateko į meną: nuo viduramžių kryžiaus scenų iki poparto ir mokslo iliustracijų

    Kaip užtemimai pateko į meną: nuo viduramžių kryžiaus scenų iki poparto ir mokslo iliustracijų

    Užtemimas, kurį norisi išsaugoti

    Saulės užtemimas trunka vos kelias minutes, tačiau žmonės jį bando įamžinti tūkstančius metų. Iki fotografijos eros tai darė dailininkai, graveriai ir rankraščių iliustruotojai, bandę perteikti akimirką, kai diena staiga virsta prieblanda.

    2026 metų rugpjūčio 12 dieną visiškas Saulės užtemimas vėl bus matomas dalyje Ispanijos, todėl tema grįžta ne tik į mokslines prognozes, bet ir į kultūros lauką. Kartu tai primena, kaip keitėsi mūsų santykis su reiškiniu: nuo baimės ir pranašysčių iki smalsumo, estetikos ir tikslaus stebėjimo.

    Nuo ženklų danguje iki religinių siužetų

    Ankstyviausi dangaus vaizdavimo pėdsakai rodo, kad žmonės seniai siekė „sudėti“ Saulę, Mėnulį ir žvaigždes į suprantamą schemą. Tam dažnai pasitelkti simboliai, o dangaus reiškiniai interpretuoti kaip įspėjimai ar dieviški ženklai.

    Antikos autorių tekstuose minima, kad užtemimai galėjo tapti lūžio tašku net mūšiuose, kai kariaujančios pusės reiškinį suprasdavo kaip ženklą sustoti. Vėliau viduramžių mene užtemimas ypač dažnai tapo pasakojimo priemone Kristaus nukryžiavimo scenose, kur dangaus patamsėjimas pabrėždavo dramą ir sakralumą.

    Tuometiniuose kūriniuose Mėnulis ir Saulė neretai vaizduoti ne tiek astronomiškai tiksliai, kiek atpažįstamai žiūrovui. Dailininkams, kurie patys galėjo nebūti matę visiško užtemimo, svarbiausia buvo idėja ir emocija, o ne realistiškas vainiko ar šviesos žiedų perteikimas.

    Barokas ir augantis mokslo smalsumas

    Baroko laikotarpiu užtemimų vaizdavimas tapo technologiškai ambicingesnis: dailininkai ieškojo būdų parodyti šviesos praradimą, dangaus atspalvių lūžius ir žmonių reakcijas. Religinė simbolika niekur nedingo, tačiau greta jos vis ryškiau matėsi naujas impulsas – noras suprasti reiškinį.

    Šiame kontekste užtemimai paveiksluose kartais jau tampa ne tik fonu siužetui, bet ir pagrindiniu objektu. Kūriniuose atsiranda astronominiai instrumentai, stebėtojai, skaičiavimai, o pats dangaus įvykis pateikiamas kaip vertas tyrimo ir fiksavimo.

    18 amžiuje dailė neretai veikė kaip argumentas mokslo infrastruktūrai: astronominių stebėjimų ciklai ir užsakomi darbai tapdavo priemone įtikinti mecenatus ar institucijas remti observatorijas. Taip estetika ir pažanga ėjo greta: paveikslas tapo ir meno kūriniu, ir idėjos nešėju.

    Kai tapyba tapo beveik matavimo priemone

    19 amžiuje, romantizmo ir susižavėjimo didingais gamtos reiškiniais laikais, užtemimas buvo puiki proga kalbėti apie žmogaus mažumą ir gamtos jėgą. Dailininkai rinkosi skirtingas perspektyvas: vieni rodė miestų panoramas, kiti kūrė beveik naktinius peizažus, kuriuose šviesa tampa pagrindiniu veikėju.

    Vėlyvuoju 19 amžiumi atsiranda dar vienas posūkis: kol fotografija dar negalėjo patikimai užfiksuoti Saulės vainiko ir subtilių šviesos struktūrų, kai kurie kūrėjai tapė itin preciziškai. Tokie darbai rėmėsi greitais užrašais, eskizais ir stebėjimo disciplina, nes visiškos fazės laikas trumpas.

    20 amžiuje užtemimas persikelia į modernizmo ir poparto kalbą. Vieniems jis tampa forma, ritmu ir kontrastu tarp šviesos bei šešėlio, kitiems – grafiška idėja, kurią galima perkelti į aiškias linijas, apskritimus ir spalvinius laukus.

    Šiandien, kai užtemimą fiksuoja telefonai ir kameros, tapybos tradicija atrodo tarsi atminties archyvas. Ji primena laikus, kai vienintelis būdas išsaugoti patirtį buvo akys, ranka ir kelių minučių įspūdis, paverstas vaizdu.

  • UEFA neatmeta boikoto FIFA renginiams: po Infantino atsiprašymo reikalauja aiškių garantijų

    UEFA neatmeta boikoto FIFA renginiams: po Infantino atsiprašymo reikalauja aiškių garantijų

    Boikoto grėsmė išlieka

    Europos futbolo organizacija UEFA pareiškė, kad FIFA vadovo Gianni Infantino atsiprašymas dėl privataus investavimo plano situacijos iš esmės nekeičia. Pasak UEFA, boikoto FIFA turnyrams galimybė vis dar svarstoma, nes iki šiol neįvykdytos esminės sąlygos, kurios buvo iškeltos anksčiau.

    UEFA pabrėžia, kad jos 55 narių asociacijos buvo aiškiai nurodžiusios, kokiomis aplinkybėmis jos nedalyvautų FIFA varžybose. Organizacijos teigimu, vien komunikaciniai paaiškinimai ar vieši atsiprašymai nėra pakankami, jei nėra konkrečių sprendimų, užkertančių kelią panašiems projektams ateityje.

    Kas yra ginčijamas planas

    Įtampą sukėlė FIFA Forward Enterprise planas, numatęs naujos dukterinės įmonės sukūrimą ir galimybę trečiosioms šalims įsigyti mažumos, nekontroliuojamą dalį. Ši struktūra būtų apėmusi reikšmingą FIFA komercinių teisių ir renginių organizavimo valdymą, todėl daugeliui futbolo institucijų tai pasirodė kaip bandymas iš esmės perbraižyti sporto valdymo modelį.

    Viešojoje erdvėje minėta investicijų apimtis siekė 20 milijardų JAV dolerių, tai yra apie 18,4 milijardo eurų. Kritikai teigė, kad tokio masto projektas keistų paskatų sistemą ir galėtų silpninti asociacijų įtaką strateginiams sprendimams, todėl kilo klausimų ne tik dėl finansų, bet ir dėl valdymo skaidrumo.

    Ko reikalauja UEFA ir ką sako FIFA

    UEFA pozicija išlieka griežta: pirma, pasiūlymai, susiję su pagrindinių varžybų komercinių teisių „pardavimo“ logika, turi būti galutinai atšaukti. Antra, turi būti suteiktos aiškios garantijos, kad panašūs bandymai nepasikartos, o tokie sprendimai ateityje nebus stumiami per uždarus procesus.

    Po krizinių diskusijų Rabate FIFA pranešė, kad G. Infantino turi generalinio sekretoriaus Mattiaso Grafströmo ir vadovybės palaikymą. Tuo pat metu FIFA pripažino, jog buvo padaryta klaidų, ir nurodė atsiprašiusi narių asociacijų.

    „Vakar paskelbta žinia, kad su FIFA prezidentu sutinka jo pavaldiniai, kurių karjera priklauso nuo jo palankumo, nieko nekeičia“, – teigiama UEFA pareiškime.

    Žaidėjų atstovai: problema gilesnė

    Tarptautinė profesionalių futbolininkų atstovų organizacija FIFPRO taip pat kritiškai įvertino situaciją, akcentuodama, kad tai nėra vien procedūrinis nesusipratimas. Jos vertinimu, ginčas atskleidė sistemines valdymo spragas ir pernelyg didelę sprendimų koncentraciją FIFA prezidento rankose.

    FIFPRO teigimu, FIFA vidinis situacijos „peržiūrėjimas“ ir vadovybės palaikymo demonstravimas neatsako į pagrindinius klausimus: kaip priimami strateginiai sprendimai ir kokie saugikliai veikia, kai kalbama apie pasaulinio futbolo komercinę kryptį. Dėl to UEFA ir kitų organizacijų spaudimas gali tęstis, kol bus pasiūlyti aiškūs instituciniai pokyčiai.

  • Baltarusija „Euronews“ svetainę įtraukė į ekstremistinių sąrašą: kuo tai gresia skaitytojams

    Baltarusija „Euronews“ svetainę įtraukė į ekstremistinių sąrašą: kuo tai gresia skaitytojams

    Baltarusijos informacijos ministerija „Euronews“ svetainę pripažino „ekstremistine“ ir įtraukė ją į Respublikinį ekstremistinių medžiagų sąrašą. Sprendimas priimtas vykdant nacionalinio teismo nutartį, apie tai pranešė Baltarusijoje veikiantys žiniasklaidos kanalai.

    Tokio statuso suteikimas paprastai reiškia, kad prieiga prie domeno šalyje gali būti ribojama, o už turinio platinimą ar laikymą gali grėsti administracinė atsakomybė. „Euronews“ teigia, kad šis žingsnis ypač paveiktų auditoriją Baltarusijoje, kur daugelį metų tai buvo vienas iš labiausiai pasiekiamų europinių naujienų šaltinių.

    Koks sprendimo teisinis pagrindas

    Kaip skelbiama, nutartį priėmė Horkių rajono teismas Mogiliovo srityje rugpjūčio 4 dieną. Nurodyta, kad sprendimas vykdytinas nedelsiant pagal Baltarusijos civilinio proceso kodekso 302 straipsnį.

    Praktikoje tai reiškia, kad interneto paslaugų teikėjai gali būti įpareigoti blokuoti prieigą prie svetainės, o institucijos gauna papildomų įrankių kontroliuoti informacijos sklaidą. Baltarusijos valdžia iki šiol viešai nepaaiškino, kokie argumentai lėmė tokį įvertinimą.

    „Euronews“ reakcija ir kontekstas regione

    „Euronews“ redakcijos vadovas Clausas Strunzas pasmerkė sprendimą ir pabrėžė, kad žiniasklaidos priemonės įvardijimas „ekstremistine“ rodo valdžios baimę laisvai žurnalistikai. Anot jo, redakcija nebuvo iš anksto informuota ir laukia oficialaus institucijų paaiškinimo.

    „Nebuvome informuoti apie šį sprendimą ir laukiame valdžios pagrindimo. Mūsų įsipareigojimas nesikeičia: esame su savo auditorija Baltarusijoje ir toliau teiksime faktais paremtą nepriklausomą žurnalistiką“, – sakė C. Strunzas.

    Šis žingsnis papildo jau anksčiau taikytus ribojimus: „Euronews“ televizijos transliacijos Baltarusijoje buvo sustabdytos 2021 metais. Vėliau, Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje, „Euronews“ turinys buvo apribotas ir Rusijoje, o tai dar labiau susiaurino galimybes regione gauti alternatyvią informaciją.

    Nepriklausoma Baltarusijos žurnalistų asociacija yra siejusi transliacijų stabdymą su bandymais riboti prieigą prie informacijos šaltinių. „Euronews“ atvejis rodo platesnę tendenciją, kai informacijos kontrolė stiprinama ne tik tradicinėje žiniasklaidoje, bet ir skaitmeninėje erdvėje.

  • Granito stalviršis gali tarnauti iki 50 metų, bet viena dažna klaida jį sugadina gerokai greičiau

    Granito stalviršiai virtuvėse laikomi vienu patvariausių pasirinkimų: akmuo atsparus kasdieniam dėvėjimuisi, o tinkamai prižiūrimas paviršius dažnai tarnauja apie 50 metų ir ilgiau. Vis dėlto reali tarnavimo trukmė priklauso ne tik nuo akmens kokybės, bet ir nuo to, kaip jis valomas bei ar laiku atnaujinama apsauginė danga.

    Kasdieninei priežiūrai paprastai pakanka drėgnos, švarios, minkštos šluostės ir švelnaus valiklio, skirto natūraliam akmeniui. Išsiliejus skysčiams verta nelaukti, nes net ir tvirtas granitas gali sugerti dėmes, jei paviršius nusidėvėjęs arba neapsaugotas. Prikepusioms dėmėms dažnai taikomos švelnios priemonės, pavyzdžiui, valomoji molio pudra ar vanduo su trupučiu sodos.

    Ką dažniausiai sugadina šeimininkai

    Didžiausia klaida, kuri trumpina granito stalviršio amžių, yra agresyvūs cheminiai valikliai, ypač turintys chloro ar baliklių. Tokios priemonės ilgainiui gali pažeisti akmens paviršių dengiantį sandariklį, o kartais ir patį akmenį, todėl jis tampa labiau porėtas, greičiau dėmėjasi ir praranda blizgesį.

    Dar viena rizika yra rūgštys: ilgiau palikti citrusiniai vaisiai ar jų sultys gali veikti panašiai kaip stiprūs chemikalai ir matomai pakeisti paviršiaus išvaizdą. Praktikoje tai reiškia, kad ant stalviršio geriau nepalikti perpjautų citrinų, apelsinų ar kitų rūgštesnių produktų, o išsiliejus sultims paviršių nuvalyti iš karto.

    Sandariklis, karštis ir įskilimai

    Dalis granito stalviršių būna padengti apsauginiu sandarikliu, kuris, naudojant tinkamas priemones, gali saugoti paviršių maždaug 10 metų. Tačiau norint išlaikyti atsparumą dėmėms, sandariklį dažnai rekomenduojama atnaujinti reguliariai, neretai bent kartą per metus, atsižvelgiant į naudojimo intensyvumą ir gamintojo nurodymus.

    Nors granitas laikomas atspariu karščiui, karštą keptuvę ar puodą dėti tiesiai ant akmens gali būti rizikinga, ypač jei virtuvėje vėsu arba žiemą paviršius būna šaltas. Staigūs temperatūros pokyčiai gali sukelti įtrūkimus, todėl saugiau naudoti padėkliukus ar karščiui atsparius kilimėlius. Jei atsirado įskilimas ar nuskilimas, meistrų patariama taisyti nedelsiant, kad pažeidimas neplistų.

    Ko vengti kasdien

    Granitas nėra pjaustymo lentelė: pjaustymas tiesiai ant akmens ne tik bukina peilius, bet ir gali palikti mikroįbrėžimų, į kuriuos lengviau patenka nešvarumai. Taip pat patariama nevilkti metalinių ar keraminių daiktų per paviršių, nes laikui bėgant tai palieka žymes, o aplink išpjovas ar neparemtas vietas nereikėtų sėdėti ar stovėti, kad akmuo nepatirtų papildomos apkrovos.

    Laikantis kelių paprastų taisyklių granitas išlieka vienu ilgaamžiškiausių virtuvės sprendimų. Švelnus valymas, atsargumas su karščiu ir rūgštimis bei laiku atnaujinamas sandariklis dažniausiai lemia, ar stalviršis tarnaus kelis dešimtmečius, ar pradės prastėti gerokai anksčiau.

  • Trumpo muitų bomba sprogo: JAV verslui grąžina 86,6 mlrd. eurų, bet sąskaita dar auga

    Trumpo muitų bomba sprogo: JAV verslui grąžina 86,6 mlrd. eurų, bet sąskaita dar auga

    Milžiniški grąžinimai po teismo sprendimo

    JAV administracija per muitinės institucijas verslui jau grąžino apie 86,6 mlrd. eurų vadinamųjų Liberation Day muitų. Tokį mastą rodo teismui pateikti JAV muitinės ir sienos apsaugos dokumentai.

    Grąžintos sumos sudaro maždaug 60 proc. visų pagal šią iniciatyvą surinktų muitų. Iš viso, viešai skelbtais duomenimis, buvo surinkta apie 143 mlrd. eurų.

    Dar dešimtys milijardų eurų pakibo ore

    Prekybos institucijos šiuo metu dar vertina galimų grąžinimų prašymus, kurių apimtis siekia apie 25,1 mlrd. eurų. Be to, maždaug 1,4 mlrd. eurų grąžinimai stringa dėl to, kad dalis importuotojų nepateikė banko duomenų.

    JAV verslui buvo atidarytas specialus prašymų teikimo kanalas, kad įmonės galėtų greičiau atgauti neteisėtais pripažintus mokesčius. Iki jo starto jau buvo pateikta tinkamų reikalavimų su palūkanomis už maždaug 110 mlrd. eurų.

    Kodėl muitai pripažinti neteisėtais

    Grąžinimų banga kilo po JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo, kuriuo konstatuota, kad prezidentas viršijo Kongreso kompetenciją nustatyti mokesčius. Teismas taip pat nurodė, kad Konstitucija nesuteikė pagrindo šiems importo mokesčiams įvesti.

    Muitai buvo įvesti remiantis 1977 metais priimtu Tarptautinių nepaprastųjų ekonominių galių aktu, kuris leidžia reguliuoti prekybą ekstremalių situacijų metu. Tačiau teismas išaiškino, kad ši teisė savaime nereiškia įgaliojimo nustatyti muitus kaip mokestinę priemonę.

    Kas realiai sumoka už muitus

    Nors politinėje retorikoje muitai dažnai pristatomi kaip spaudimas užsienio valstybėms, praktikoje juos pirmiausia sumoka importuotojai, kai prekės pasiekia muitinę. Dėl to dalis kaštų persikelia į vidaus rinką ir atsispindi kainose vartotojams.

    Dideli grąžinimai gali trumpam pagerinti įmonių pinigų srautus, tačiau verslas pabrėžia, kad didžiausia rizika yra ne vien sumos, o nenuspėjamumas. Kai muitų politika dažnai keičiasi, įmonėms sudėtingiau planuoti tiekimo grandines, atsargas ir kainodarą.

    „Muitai teoriškai skirti spausti užsienį, bet praktikoje smogia vietos importuotojams ir kainoms parduotuvėse“, – sakė prekybos teisės ekspertas, komentavęs teismo dokumentus.

    Tuo pat metu administracija ir toliau remiasi tarifais kaip ekonominio spaudimo priemone, skelbdama naujus tarifus atskiriems partneriams. Analitikai pabrėžia, kad tokie sprendimai didina teisinę riziką, nes įmonės vis aktyviau ginčija tarifų pagrįstumą teismuose.