CP v2

Blog

  • DI aptiko kasos vėžį dar iki 3 metų anksčiau: tyrimas atskleidė, kodėl medikai to nemato

    DI aptiko kasos vėžį dar iki 3 metų anksčiau: tyrimas atskleidė, kodėl medikai to nemato

    Kasos vėžys laikomas viena agresyviausių onkologinių ligų, nes dažnai nustatomas per vėlai, kai liga jau būna išplitusi ir gydymo galimybės smarkiai susiaurėja. Mokslininkai vis dažniau ieško būdų, kaip pasinaudojant medicininiais vaizdais aptikti ligą dar iki pirmųjų aiškių simptomų.

    JAV Mayo Clinic ir Teksaso universiteto MD Anderson Cancer Center tyrėjai pristatė radiomika paremtą ankstyvo aptikimo modelį, pavadintą REDMOD. Jis buvo mokomas analizuoti kompiuterinės tomografijos vaizdus ir ieškoti subtilių audinių tekstūros bei struktūros požymių, kurie žmogaus akiai dažnai lieka nepastebimi.

    Modelio mokymui panaudota 969 kasos kompiuterinės tomografijos tyrimų duomenų bazė, o vėliau sistema patikrinta su atskiru rinkiniu. Tyrėjai analizavo 63 žmonių, kuriems vėliau diagnozuotas kasos vėžys, ankstesnius tyrimus ir 430 kontrolinių atvejų, kai vėžio nebuvo.

    REDMOD teisingai pažymėjo 46 iš 63 atvejų, tai sudaro 73 proc., ir, pasak tyrėjų, vidutiniškai leido įtarti ligą maždaug 16 mėnesių iki oficialios diagnozės. Tuo pat metu du radiologai, peržiūrėję tuos pačius anksčiau „švariais“ laikytus vaizdus, ankstyvus požymius atpažino 38,9 proc. atvejų.

    Vis dėlto tyrimas parodė ir riziką: iš 430 kontrolinių atvejų 81 žmogus buvo klaidingai priskirtas prie įtartinų, todėl realiomis sąlygomis tai reikštų papildomus tyrimus ir nerimą pacientams. Tokie klaidingi teigiami rezultatai sveikatos sistemoje gali reikšti didesnį krūvį ir būtinybę aiškiai apibrėžti, kam tokie įrankiai taikomi.

    „Didžiausia kliūtis gelbstint gyvybes nuo kasos vėžio buvo mūsų nesugebėjimas pamatyti ligos tada, kai ji dar išgydoma“, – sakė Mayo Clinic radiologas ir branduolinės medicinos specialistas Ajit Goenka.

    „Šis dirbtinis intelektas gali atpažinti vėžiui būdingą signalą net tada, kai kasa atrodo normali, ir tai padaryti patikimai skirtingose klinikinėse aplinkose“, – sakė A. Goenka.

    Tyrėjų teigimu, modelio stiprybė yra tai, kad jis ieško ne akivaizdaus naviko, o vadinamųjų radiominių dėsningumų. Tai gali būti itin ankstyvi audinių pokyčiai, atsirandantys dar gerokai prieš tai, kai susiformuoja aiškiai matomas darinys arba pasireiškia simptomai.

    Komanda taip pat pažymi, kad sistema panašų rezultatą parodė ir papildomuose duomenų rinkiniuose, gautuose iš skirtingų ligoninių ir naudojant nevienodą įrangą. Kai pacientai turėjo kelis tyrimus skirtingu laiku, REDMOD iš esmės išlaikė stabilų vertinimą, o tai svarbu kuriant ilgalaikio stebėjimo strategijas.

    Praktinis klausimas dabar yra ne tik tikslumas, bet ir taikymo scenarijus: tokie įrankiai greičiausiai būtų naudingiausi didesnės rizikos grupėms. Tai gali būti žmonės, turintys paveldimų genetinių rizikos veiksnių, lėtinį pankreatitą, naujai atsiradusį cukrinį diabetą vyresniame amžiuje ar kitas gydytojų vertinamas aplinkybes.

    Tyrėjai pabrėžia, kad prieš diegiant į klinikinę praktiką būtini perspektyviniai tyrimai, kuriuose sistema būtų tikrinama realiu laiku, o sprendimų nauda vertinama pagal pacientų baigtis. Be to, reikės aiškių taisyklių, kaip sujungti DI signalus su radiologo išvada, laboratoriniais tyrimais ir tolesne diagnostika.

    Kasos vėžio atveju laikas dažnai yra lemiamas, todėl ankstyvo aptikimo technologijos laikomos viena perspektyviausių krypčių. Jei tokie modeliai bus patvirtinti platesniuose tyrimuose, jie galėtų tapti papildomu filtru, padedančiu nepraleisti atvejų, kai liga dar tik pradeda formuotis.

  • #GyvaTarmė konferencija Ukmergėje: kaip mokslas ir kūryba šiandien iš naujo atranda tarmes

    Ukmergėje, Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje, balandžio 29 dieną surengta konferencija #GyvaTarmė subūrė mokslininkus, kūrėjus, moksleivius ir vietos bendruomenę pokalbiui apie lietuvių tarmių gyvybingumą. Renginio ašis buvo klausimas, kaip tarmės kinta XXI amžiuje ir kaip jos gali išlikti kasdienėje kalboje, kultūroje bei švietime.

    Konferencijoje pranešimus skaitė Lietuvių kalbos instituto mokslininkės dr. Rima Bakšienė ir dr. Agnė Čepaitienė, taip pat Zigmo Zinkevičiaus premijos laureatė dr. Simona Vyniautaitė. Pranešėjų akcentai siejosi su šiuolaikiniais tarmių tyrimo metodais, tarmių kaitos kryptimis ir tuo, kaip kalbinė įvairovė atsispindi skirtinguose Lietuvos regionuose.

    Tarmės tarp mokslo ir literatūros

    Renginyje pristatyti ir literatūriniai tarmių pavyzdžiai, parodantys, kad tarmė gali būti ne vien tautosakinė detalė, bet ir šiuolaikinės kūrybos priemonė. Vienu ryškesnių akcentų tapo kūrybinės iniciatyvos, susijusios su „Mažojo princo“ perteikimu skirtingomis lietuvių tarmėmis, idėjos ir patirtys.

    Diskusijose ne kartą grįžta prie minties, kad tarmės geriausiai išlieka tada, kai tampa naudojamos, o ne vien saugomos. Tam svarbus ir mokyklos vaidmuo, ir regiono kultūrinis gyvenimas, o taip pat šiuolaikiniai formatai, kur tarmė įgauna naują skambesį.

    Kaip tarmė skamba muzikoje?

    Konferenciją papildė muzikanto ir atlikėjo Roko Kašėtos pasirodymas bei įžvalgos apie dzūkų tarmės skambesį muzikoje ir tarpdisciplininiame mene. Jo pristatymas pabrėžė, kad autentiška kalba gali tapti kūrybos pagrindu, natūraliai jungiančiu tradiciją su dabarties klausytojo patirtimi.

    Jaunatviško impulso renginiui suteikė Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos moksleivių pranešimai ir meniniai pasirodymai. Organizatoriai akcentavo, kad jaunų žmonių įsitraukimas yra vienas svarbiausių ženklų, jog tarmė gali būti perduodama ne kaip pareiga, o kaip tapatybės dalis.

    Bendruomenės dėmesys ir palaikymas

    Konferencijoje dalyvavo ir susirinkusiuosius sveikino Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorė Inga Pračkailė bei mero patarėja Goda Juzėnaitė. Toks institucinis dėmesys rodo, kad tarmių tema vis dažniau siejama ne tik su kultūros paveldu, bet ir su regiono savastimi, bendruomeniškumu bei vietos iniciatyvų stiprinimu.

    Renginio metu sutarta, kad tarmės šiandien yra gyvas, kintantis kalbos sluoksnis, kurį veikia migracija, medijos, socialiniai tinklai ir švietimo aplinka. Tačiau kartu pabrėžta, kad šie pokyčiai nebūtinai silpnina tarmes, nes jos gali persikelti į naujus kanalus ir formatus, kai atsiranda kūrėjų ir bendruomenių, norinčių jomis kalbėti.

    Konferenciją finansavo Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Ukmergės rajono savivaldybė. Renginio informacija parengta remiantis Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos pateikta medžiaga.

  • Ukmergės rajono tarybos posėdis balandžio 30 dieną: kur stebėti tiesioginę transliaciją?

    Ukmergės rajono savivaldybė skelbia, kad 2026 metais balandžio 30 dieną vyks savivaldybės tarybos posėdis Nr. 4. Gyventojai kviečiami jį stebėti nuotoliniu būdu, nes bus užtikrinta tiesioginė transliacija.

    Posėdis prasidės 10.00 valandą. Tiesioginė transliacija numatyta oficialiame Ukmergės rajono savivaldybės „YouTube“ kanale, todėl ją galės įsijungti visi norintys.

    Tiesioginės transliacijos tampa įprasta savivaldos praktika, leidžiančia gyventojams realiu laiku sekti sprendimų priėmimą ir geriau suprasti, kaip svarstomi vietos klausimai. Tai taip pat palengvina tarybos darbo viešumą, kai dalis žmonių negali atvykti į posėdžius fiziškai.

    Gyventojams, planuojantiems stebėti posėdį, verta iš anksto pasitikrinti interneto ryšį ir pasirinkti patogų įrenginį, nes tiesioginės transliacijos metu dažniausiai pateikiama daug informacijos ir konteksto. Jei transliaciją norėsite peržiūrėti vėliau, įrašas paprastai išlieka kanale kaip vaizdo įrašas.

  • Ukmergės darželiuose įrengtos DĖK’ui kabyklos: kviečia dalintis tvarkingais vaikų drabužiais

    Ukmergėje šešiuose vaikų lopšeliuose-darželiuose įrengtos DĖK’ui kabyklos, skirtos dalintis nebereikalingais, bet dar kokybiškais ir dėvėti tinkamais vaikų drabužiais. Iniciatyva siekia, kad daiktai būtų panaudojami ilgiau, o šeimos galėtų paprasčiau perduoti išaugtus drabužius tiems, kam jų tuo metu reikia.

    DĖK’ui kabyklos atsirado darželiuose Vaikystė, Saulutė, Žiogelis, Nykštukas, Eglutė ir Buratinas. Bendruomenės raginamos atnešti švarius, tvarkingus, sezonui tinkamus drabužius, o prireikus pasiimti tai, kas gali būti naudinga kasdienybėje.

    Kaip veikia dalijimosi kabykla?

    Tokio tipo dalijimosi sprendimai paprastai remiasi paprasta taisykle: palik tai, ko nebereikia, ir pasiimk tai, kas praverstų. Praktikoje tai padeda mažinti drabužių švaistymą, o tėvams suteikia papildomą būdą taupyti, ypač kai vaikų drabužiai greitai tampa per maži.

    Iniciatyvos sėkmė priklauso nuo pačių bendruomenių įsitraukimo ir aiškių susitarimų: kad drabužiai būtų paliekami tik tinkamos būklės, o kabykla nevirstų nereikalingų daiktų sandėliu. Dažniausiai tokiose erdvėse geriausiai pasiteisina nuolatinė priežiūra ir periodiškas atrinkimas.

    Tvarumo žingsnis darželių bendruomenėms

    Projekto iniciatoriai – džinsų atnaujinimo studija „Denim Diaries“ ir Vilniaus atliekų tvarkymo centras. Pati idėja atliepia platesnę tendenciją: vis daugiau bendruomenių ieško sprendimų, kaip mažinti atliekų kiekį ir skatinti pakartotinį naudojimą, ypač ten, kur daiktų apyvarta natūraliai didelė.

    Ukmergės savivaldybė informavo, kad kabyklos kvies darželių bendruomenes dalintis drabužiais, kurie nebereikalingi vienai šeimai, tačiau gali būti vertingi kitai. Tokie projektai dažnai tampa ir praktine edukacija vaikams, kai tvarumas pristatomas per kasdienius, lengvai suprantamus įpročius.

  • Tyrimas: kavoje esančios medžiagos gali veikti senėjimo procesus per NR4A1 receptorių

    Tyrimas: kavoje esančios medžiagos gali veikti senėjimo procesus per NR4A1 receptorių

    Ką parodė naujas tyrimas?

    Naujame JAV mokslininkų tyrime nagrinėta, kaip kavoje esančios biologiškai aktyvios medžiagos gali būti susijusios su organizmo atsaku į su amžiumi didėjančias ląstelių pažaidas. Tyrėjai nustatė galimą mechanizmą, siejamą su baltymu NR4A1, kuris dalyvauja streso reakcijose, uždegimo reguliavime ir audinių atsinaujinime.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra įrodymas, jog kava sustabdo senėjimą ar veikia kaip gydymo priemonė. Vis dėlto rezultatai padeda tiksliau suprasti, kodėl anksčiau stebėti ryšiai tarp kavos vartojimo ir tam tikrų sveikatos rodiklių gali turėti biologinį pagrindą.

    „Kava turi gerai žinomų sveikatą palaikančių savybių“, – sakė Stephenas Safe.

    „Parodėme, kad dalis šių poveikių gali būti susiję su tuo, kaip kavos junginiai sąveikauja su receptoriumi, kuris padeda apsaugoti organizmą nuo streso sukeltos žalos“, – sakė Stephenas Safe.

    Kas yra NR4A1 ir kodėl jis svarbus?

    NR4A1 yra vadinamasis branduolinis receptorius, galintis veikti genų aktyvumą, kai ląstelės patiria stresą ar pažeidimus. Tyrėjai jį apibūdina kaip savotišką maistinių medžiagų jutiklį, kuris reaguoja į kai kuriuos su mityba gaunamus junginius.

    Šis receptorius siejamas su procesais, kurie ypač aktualūs senstant: uždegimo kontrole, energijos apykaitos reguliavimu ir audinių atstatymu. Dėl to jis dažnai minimas platesniame kontekste, kai kalbama apie lėtinių ligų rizikos veiksnius ir ilgalaikę ląstelių sveikatą.

    Kokie kavos junginiai siejami su poveikiu?

    Tyrime daugiausia dėmesio skirta junginiams, randamiems kavoje, įskaitant polifenolius ir kitas polihidroksilintas medžiagas. Laboratoriniuose bandymuose stebėta, kad šie junginiai gali jungtis prie NR4A1 ir taip keisti jo aktyvumą.

    Taip pat pranešta, kad kai kuriais atvejais buvo fiksuotas mažesnis ląstelių pažeidimo lygis ir sulėtėjęs tam tikrų ląstelių augimas. Tyrėjai nurodo svarbų signalą: pašalinus NR4A1 iš tiriamų ląstelių, dalis apsauginių efektų nebesireiškė, todėl receptoriaus vaidmuo šiame kelyje atrodo reikšmingas.

    „Jei pažeidžiamas beveik bet koks audinys, NR4A1 reaguoja ir mažina žalos mastą“, – sakė Stephenas Safe.

    „Jei šį receptorių pašalini, žala būna didesnė“, – sakė Stephenas Safe.

    Ką tai reiškia kavos mėgėjams?

    Svarbiausia šio tyrimo žinia yra apie mechanizmo paieškas, o ne apie praktines rekomendacijas gerti daugiau kavos. Mokslininkai aiškina, kad kavos poveikis sveikatai greičiausiai nėra paaiškinamas vienu biologiniu keliu, o įvairūs junginiai gali veikti skirtingas sistemas.

    Ankstesni dideli stebėjimo tyrimai kavos vartojimą yra sieję su kai kurių lėtinių ligų rizikos mažėjimu, tačiau tokie duomenys savaime neįrodo priežasties ir pasekmės. Nauji laboratoriniai ir klinikiniai darbai padeda tikslinti, kokiomis sąlygomis, kokiais kiekiais ir kokioms žmonių grupėms kavos komponentai gali būti svarbūs.

    Tyrėjai pabrėžia, kad reikalingi papildomi darbai, kad būtų aiškiau įvertinta, kiek stiprus yra šis ryšys realiame gyvenime ir kaip jis priklauso nuo žmogaus sveikatos būklės, mitybos bei gyvenimo būdo. Tai ypač aktualu kalbant apie kofeino toleravimą, miegą, nerimą ir širdies bei kraujagyslių rizikos veiksnius.

  • Rusija iš Baikonuro išbandė naują raketą „Sojuz-5“: ką parodė pirmasis skrydis ir kas toliau

    Rusija iš Baikonuro išbandė naują raketą „Sojuz-5“: ką parodė pirmasis skrydis ir kas toliau

    Pirmasis „Sojuz-5“ bandymas

    Rusija naktį į penktadienį iš Baikonuro kosmodromo Kazachstane atliko pirmąjį naujos vidutinės klasės raketos „Sojuz-5“ bandomąjį paleidimą. Apie tai pranešė valstybinė korporacija „Roskosmos“, o Kazachstano skaitmeninės plėtros ir aviacijos bei kosmoso sektoriaus institucijos patvirtino, kad startas įvyko pagal bandymų programą.

    Raketa kilo iš 45 aikštelės, o bandymas buvo vykdomas kaip skrydžio kūrimo ir sertifikavimo etapų dalis. Tokie skrydžiai paprastai skirti patikrinti visą grandinę nuo starto infrastruktūros iki pakopų darbo realiomis sąlygomis.

    „Pirmoji ir antroji pakopos veikė normaliai, o krovinio maketas buvo išvestas į suplanuotą suborbitinę trajektoriją“, – sakė „Roskosmos“.

    Pagal pateiktą informaciją, vietoj realaus palydovo buvo naudotas maketas, kuris po suborbitinio skrydžio nukrito į Ramųjį vandenyną. Tai įprasta pirmųjų bandymų praktika, leidžianti įvertinti skrydžio dinamiką ir saugą neįtraukiant brangios naudingosios apkrovos.

    Kas tai per raketa ir kodėl ji svarbi

    „Roskosmos“ teigia, kad „Sojuz-5“ kuriama kaip naujos kartos nešėja, kuri turėtų mažinti vieno paleidimo kainą ir didinti galimybes iškelti sunkesnius krovinius. Skelbiama, kad projektuojamas naudingosios apkrovos limitas gali siekti iki 17 tonų, priklausomai nuo trajektorijos ir misijos profilio.

    Dar vienas akcentas yra kuro sprendiniai: nurodoma, kad raketa turėtų naudoti aplinkai palankesnius kuro komponentus, palyginti su kai kuriomis senesnėmis sistemomis. Pastaraisiais metais tai tapo svarbiu kriterijumi kosmodromams, ypač kai paleidimai vykdomi arti gyvenamų teritorijų ar jautrių ekosistemų.

    Baikonuras ir Kazachstano interesai

    Baikonuras išlieka viena svarbiausių istorinių kosminių aikštelių pasaulyje: būtent iš čia 1961 metais startavo „Vostok 1“ su Jurijumi Gagarinu. Po Sovietų Sąjungos žlugimo kosmodromas liko Kazachstano teritorijoje, o Rusija jį eksploatuoja pagal nuomos sutartį.

    2004 metais Kazachstanas ir Rusija pradėjo bendrą „Baiterek“ projektą, kuriuo siekiama modernizuoti infrastruktūrą ir pereiti prie šiuolaikiškesnių, mažiau taršių paleidimo sprendimų. Kazachstano parlamentas 2021 metais pratęsė Rusijos Baikonuro nuomos terminą iki 2050 metų, taip įtvirtindamas ilgalaikį bendradarbiavimą.

    „Sojuz-5“ bandymas Kazachstanui svarbus ne tik kaip dar vienas paleidimas, bet ir kaip signalas apie didesnę šalies rolę kosmoso sektoriuje. Kartu su „Baiterek“ komplekso plėtra šalis siekia turėti daugiau praktinės kontrolės modernioje starto infrastruktūroje ir stiprinti savo pozicijas regione.

  • Trumpas apie Irano taikos siūlymą: nesu patenkintas, derybos įšalo, Hormūzo sąsiauris uždarytas

    Trumpas apie Irano taikos siūlymą: nesu patenkintas, derybos įšalo, Hormūzo sąsiauris uždarytas

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas gegužės 1 dieną pareiškė, kad nėra patenkintas nauju Irano derybiniu pasiūlymu, nors tarp šalių jau kelias savaites galioja paliaubos. Pasak jo, taikos derybos įstrigo, o Vašingtonas esą nemato pakankamai aiškaus kelio į susitarimą.

    Iranas pasiūlymo tekstą ketvirtadienio vakarą perdavė tarpininkaujančiam Pakistanui, apie tai pranešė Irano valstybinė naujienų agentūra IRNA. Pasiūlymo detalės viešai neatskleidžiamos, o Baltieji rūmai, kaip ir anksčiau, neskuba komentuoti turinio.

    „Šiuo metu nesu patenkintas tuo, ką jie siūlo“, – sakė Donaldas Trumpas.

    JAV prezidentas teigė, kad sprendimus Teherane apsunkina vidaus nesutarimai, o Vašingtonas, jo žodžiais, svarsto dvi kryptis: tęsti derybas arba grįžti prie karinės eskalacijos. Jis pridūrė, kad pirmenybę teiktų susitarimui, tačiau neatmetė ir griežtesnio scenarijaus, jei derybos nejudės į priekį.

    Hormūzo sąsiauris ir rinkų nervingumas

    Nors aktyvūs karo veiksmai sustabdyti nuo balandžio 8 dienos, Iranas išlaiko kontrolę Hormūzo sąsiauryje, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos logistikos taškų. Užsitęsęs sąsiaurio uždarymas didina spaudimą naftos, dujų ir trąšų tiekimo grandinėms, o tai tiesiogiai atsispindi kainų svyravimuose.

    Rinkos trumpam reagavo optimistiškai: pasirodžius žiniai apie Irano pasiūlymą, naftos kainos smuko beveik 5 proc. Vis dėlto kainos išlieka maždaug 50 proc. aukštesnės nei iki karo pradžios, nes prekybininkai toliau vertina užsitęsusios Hormūzo krizės rizikas.

    Diplomatinėje linijoje aktyviai dalyvauja ir Europos Sąjunga: vienas ES pareigūnas nurodė, kad užsienio politikos vadovė Kaja Kallas telefonu aptarė su Irano užsienio reikalų ministru Abbasu Araghchi pastangas atverti sąsiaurį. ES, kuri jautriai reaguoja į energijos ir logistikos sutrikimus, siekia, kad būtų atkurtas laivybos saugumas ir sumažinta eskalacijos grėsmė regione.

    Branduolinė darbotvarkė grįžta į derybas

    Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad JAV pasiuntinys Steve’as Witkoffas anksčiau šią savaitę teikė pataisas ankstesniam pasiūlymui, siekdamas į derybas grąžinti Irano branduolinės programos klausimą. Tai signalizuoja, kad Vašingtonas nori susieti karo deeskalaciją su papildomais apribojimais Teherano branduolinėje veikloje.

    Remiantis viešai cituojamais šaltiniais, JAV taip pat siekia, kad Iranas neišgabentų prisodrinto urano iš anksčiau apgadintų objektų ir neatnaujintų veiklos juose derybų metu. Tokios sąlygos Teheranui istoriškai yra politiškai jautrios, nes režimas jas dažnai pristato kaip spaudimą ir suvereniteto ribojimą.

    Irano pusė tuo pat metu bando parodyti atvirumą deryboms, bet pabrėžia, kad nepripažins primetimų. Šalies teisminės valdžios vadovas Gholamhosseinas Mohseni Ejei viešai pareiškė, kad Islamo Respublika nėra vengusi derybų, tačiau nesutiks su sąlygomis, kurios, Teherano vertinimu, būtų diktatas.

    JAV vidaus spaudimas ir sankcijos

    Vašingtone lygiagrečiai vyksta ginčas dėl karo įgaliojimų: diskutuojama, ar prezidentas nepraleido termino, per kurį privalėjo kreiptis į Kongresą dėl leidimo tęsti karinius veiksmus. Administracija tvirtina, kad paliaubos sustabdo terminų skaičiavimą, o Donaldas Trumpas kartoja, jog JAV esą yra „didelės pergalės viduryje“.

    Karo tema JAV tampa vis labiau politiškai rizikinga: didėjanti infliacija, neaiškus strateginis rezultatas ir artėjantys lapkričio mėnesį numatyti vidurio kadencijos rinkimai kelia spaudimą Baltiesiems rūmams ieškoti aiškesnio sprendimo. Tuo metu Iranas taip pat jaučia ekonominį smūgį, kuris dar labiau sustiprėja dėl daugelį metų taikomų tarptautinių sankcijų.

    JAV paskelbė naujas sankcijas trims Irano užsienio valiutos keitimo bendrovėms, taip pat įspėjo, kad mokėjimai Teheranui už „saugų praplaukimą“ per Hormūzo sąsiaurį gali užtraukti sankcijas. JAV kariuomenė skelbė, kad blokada sutrukdė Iranui eksportuoti apie 5 100 000 000 eurų vertės naftos, o infliacija šalyje pastarosiomis savaitėmis perkopė 50 proc.

  • Diušanbės „Grand Slam“ startas: Tadžikistano dziudo auksas ir įtemptos finalų kovos

    Diušanbės „Grand Slam“ startas: Tadžikistano dziudo auksas ir įtemptos finalų kovos

    2026 metais Diušanbėje prasidėjęs Tarptautinės dziudo federacijos (IJF) pasaulio turas į Tadžikistaną sugrįžo itin garsiai: pirmąją „Grand Slam“ varžybų dieną šeimininkai iškovojo auksą, o tribūnos Kasri Tennis arenoje buvo sausakimšos nuo ryto iki vakaro.

    Šis turnyras yra vienas svarbiausių sezono etapų, kuriame sportininkai renka reitingo taškus ir tikrina formą prieš didžiuosius metų startus. Diušanbėje tradiciškai juntamas išskirtinis vietos sirgalių palaikymas, todėl kiekviena šeimininkų kova čia virsta atskiru įvykiu.

    Pirmos dienos nugalėtojai

    Moterų svorio kategorijoje iki 48 kg Mongolijos atstovė Anudari Jamsran finale įveikė Nyderlandų sportininkę Amber Gersjes. Dvikovos baigtį nulėmė vienas įvertinimas, todėl akistata išliko įtempta iki pat pabaigos.

    Vyrų iki 60 kg finale Ayub Bliev varžovą Artemą Lesiuką pranoko technišku pasirodymu: du waza-ari įvertinimai susidėjo į ippon ir atnešė auksą. Tai buvo jau ketvirtasis šio sportininko „Grand Slam“ aukso medalis karjeroje.

    Moterų iki 52 kg kategorijoje 2024 metų pasaulio čempionė Odette Giuffrida laimėjo taktinę finalo kovą ir iškovojo šeštąjį „Grand Slam“ auksą. Italė po apdovanojimų akcentavo, kad tai pirmasis jos vizitas Tadžikistane ir kad atmosfera arenoje paliko stiprų įspūdį.

    „Tai pirmas kartas, kai esu Tadžikistane. Visi kalba apie šią ypatingą vietą, o šiandien ji tikrai buvo ypatinga“, – sakė Odette Giuffrida.

    Šeimininkų triumfas Diušanbėje

    Didžiausio dienos dėmesio sulaukė vyrų iki 66 kg finalas, kuriame Tadžikistano atstovas Nurali Emomali susitiko su Uzbekistano sportininku Ortikovu. Anksti atliktas ryškus veiksmas, įvertintas waza-ari, tapo lemiamu ir atnešė šeimininkams auksą.

    Emomali tai buvo antrasis „Grand Slam“ auksas Diušanbėje, o tribūnos akimirksniu sprogo nuo emocijų. Sportininkas pabrėžė, kad jam svarbiausia buvo pradžiuginti sirgalius ir įprasminti startą namuose.

    „Esu labai dėkingas sirgaliams: atvykau čia juos pradžiuginti ir džiaugiuosi, kad tapau čempionu“, – sakė Nurali Emomali.

    Moterų iki 57 kg finale Olga Mukhina nugalėjo Mongolijos atstovę Terbish, o jos persvarą užtikrino du yuko įvertinimai. Pirmoji diena Tadžikistanui buvo ypač sėkminga ir dėl bronzos, kurią iškovojo 18-metis Loiq Kudbudinov.

    Turnyras Diušanbėje bus tęsiamas kitą dieną, kai ant tatamio žengs vidutinių svorių kategorijų sportininkai. Organizatoriai tikisi tokio pat ar net dar didesnio ažiotažo, nes „Grand Slam“ čia jau tapo vienu ryškiausių miesto sporto renginių.

  • Nyderlanduose siaučia miškų gaisrai: Prancūzija ir Vokietija atsiuntė ugniagesius, aiškinamasi priežastis

    Nyderlanduose siaučia miškų gaisrai: Prancūzija ir Vokietija atsiuntė ugniagesius, aiškinamasi priežastis

    Nyderlanduose keliose vietovėse įsiplieskus miškų ir krūmynų gaisrams, šaliai prireikė tarptautinės pagalbos. Į pagalbą penktadienį atvyko ugniagesių pajėgos iš Prancūzijos ir Vokietijos, mobilizuotos per Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmą.

    Nyderlandų tarnybos nurodė, kad dalis gaisrų židinių kilo šalies pietuose, teritorijose, kurios naudojamos kariniams mokymams. Tarp jų minima ir artilerijos poligono zona, todėl paraleliai su gesinimu pradėtas aiškintis galimas ryšys tarp vykdytos veiklos ir gaisrų kilmės.

    Prancūzijos vidaus reikalų ministras Laurent Nuñez pranešė, kad šalis į Nyderlandus išsiuntė 41 civilinės saugos pareigūną ir 10 transporto priemonių. Papildomos pajėgos į regioną atvyko siekiant sustiprinti vietos ugniagesių darbą ir užtikrinti greitesnį židinių suvaldymą.

    Iš Vokietijos, Bono ugniagesių tarnybos duomenimis, į Nyderlandus buvo nusiųsti 67 ugniagesiai, 21 transporto priemonė ir trys priekabos. Tokie skaičiai rodo, kad situacija vertinama kaip didelės apimties incidentas, kai vietiniams resursams reikia pastiprinimo iš kaimyninių valstybių.

    Nyderlandų kariuomenės atstovas majoras Mike Hofman patvirtino, kad gaisrų pradžios metu mokymų teritorijos buvo naudojamos. Pasak jo, vyksta tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti, ar karinės operacijos galėjo turėti įtakos gaisrų kilimui.

    „Tiriame, ar yra ryšys tarp karinės veiklos ir gaisrų kilmės“, – sakė majoras Mike Hofman.

    Nyderlandų ginkluotųjų pajėgų vadas ketvirtadienį teigė, kad dėl šalį alinamos sausros mokymų teritorijose taikomos papildomos atsargumo priemonės. Vis dėlto pabrėžta, kad vykdomos pratybos kol kas nebus stabdomos, o rizikos valdymas bus griežtinamas atsižvelgiant į meteorologines sąlygas.

    Gaisrų gesinimas ir tarptautinių pajėgų įtraukimas vyksta per ES civilinės saugos mechanizmą, kuris skirtas greitai koordinuoti valstybių pagalbą, kai nacionaliniai pajėgumai patiria didelį krūvį. Tokiais atvejais šalys gali operatyviai dalintis technika, specialistais ir logistika, ypač kai gaisrų plitimą skatina sausra bei vėjas.

  • ES Pramonės spartinimo aktas stringa: Vokietijos pramonė jį vadina biurokratiniu monstru

    ES Pramonės spartinimo aktas stringa: Vokietijos pramonė jį vadina biurokratiniu monstru

    Europos Komisijos siūlomas Pramonės spartinimo aktas, kurį pristato už pramonę atsakingas eurokomisaras Stéphane Séjourné, sulaukia vis aštresnio pasipriešinimo. Kritika girdima ne tik iš kai kurių ES institucijų ir valstybių narių, bet ir iš Vokietijos pramonės lyderių, kuriems svarbiausia išlikti konkurencingiems pasaulinėse rinkose.

    Didžiausią rezonansą sukėlė signalai iš Hanoverio pramonės parodos, kur Vokietijos verslo atstovai viešai suabejojo akto kryptimi. Vokietija yra viena labiausiai nuo eksporto priklausomų ES ekonomikų, todėl bet kokios naujos taisyklės, galinčios išprovokuoti prekybos ribojimus už Europos ribų, čia vertinamos ypač jautriai.

    Vokietijos verslas: per daug protekcionizmo

    Vokietijos pramonės federacija BDI, vienijanti dešimtis sektorių asociacijų, aktą įvardijo kaip perteklinės reguliacijos pavyzdį. Verslo atstovai baiminasi, kad siūlomas modelis skatins biurokratinę naštą ir labiau rems protekcionistinę nei konkurencingumą didinančią politiką.

    BDI vadovas Peteris Leibingeris akcentavo, kad tokia iniciatyva gali tapti ypač skausminga eksportuojančiai ekonomikai. Jo teigimu, naujas reguliavimas gali susiaurinti manevro laisvę įmonėms, kurios konkuruoja ne tik Europoje, bet ir JAV bei Azijoje.

    „Tai biurokratinis monstras, dar vienas biurokratinis monstras iš Briuselio“, – sakė Peteris Leibingeris.

    Ką siekia pakeisti Europos Komisija

    Akto idėja siejama su platesniu ES planu stiprinti švariųjų technologijų pramonę ir mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių tiekimo grandinių. Tarp prioritetų minima elektromobilių baterijų, vėjo ir saulės energetikos komponentų gamyba, taip pat spartesnis pramonės modernizavimas.

    Viena iš jautriausių akto dalių yra vadinamoji Made in EU preferencija, kuri suteiktų daugiau svorio Europos kilmės gaminiams viešuosiuose pirkimuose ir paramos schemose. Kritikai pabrėžia, kad net ir gerų tikslų siekiančios nuostatos gali virsti papildomais reikalavimais, lėtinančiais projektus ir didinančiais kaštus.

    Diskusijas kaitina ir signalai apie griežtesnį požiūrį į trečiųjų šalių investicijas, ypač tais atvejais, kai rinkoje dominuoja vienas žaidėjas. Verslo organizacijos baiminasi, kad tokie ribojimai gali atsiliepti atsakomosiomis priemonėmis, o tai labiausiai smogtų eksportuojantiems sektoriams.

    Skirtingos stovyklos pačioje Europoje

    Ne visos įmonės Vokietijoje aktą vertina vienodai. Dalis automobilių tiekėjų ir baterijų gamintojų palankiau žiūri į paramos ir paskatų modelį, nes jis gali padėti greičiau finansuoti gamybos plėtrą Europoje ir sumažinti atotrūkį nuo Azijos konkurentų.

    „Volkswagen“ pozicija rodo, kad dalis pramonės nori aiškesnių kriterijų, kurie apibrėžtų, kam ir kokiomis sąlygomis gali būti skiriamas viešasis finansavimas. Įmonė pabrėžė, kad siūlomos taisyklės labiau nustato paramos gavimo sąlygas, o ne tiesiogiai uždaro rinkas.

    Prancūzijos verslo atstovai kritikuoja interpretaciją, esą pasiūlymas naudingas tik vienai ar kelioms šalims. Jų teigimu, Europos preferenciją reikėtų vertinti kaip techninį konkurencingumo instrumentą, o ne kaip nacionalinių interesų konfliktą.

    Akto kritikai institucijų lygiu taip pat kelia klausimą, ar griežtesnė preferencija neprieštaraus tarptautiniams įsipareigojimams ir ar neapsunkins santykių su svarbiais prekybos partneriais. Šie argumentai svarbūs, nes ES siekia derinti pramonės stiprinimą su taisyklėmis pagrįsta prekyba ir Pasaulio prekybos organizacijos principais.

    Numatoma, kad artimiausios politinės diskusijos tarp ES šalių ministrų taps pirmu rimtu testu, ar aktas gali būti priimtas dar šiais metais. Kol kas signalai rodo, kad kompromisų reikės daug, o didžiausios įtampos kyla dėl biurokratinių mechanizmų apimties ir galimų pasekmių Europos eksportui.