CP v2

Blog

  • Mercury Prize 2026: Paulas McCartney pirmą kartą nominuotas būdamas 84-erių, paskelbtas sąrašas

    Mercury Prize 2026: Paulas McCartney pirmą kartą nominuotas būdamas 84-erių, paskelbtas sąrašas

    Paskelbtas Mercury Prize 2026 trumpasis sąrašas, kuriame varžysis ryškiausi per pastaruosius metus išleisti britų ir airių atlikėjų albumai. Tarp nominantų šiemet atsidūrė ir muzikos legenda Paulas McCartney, kuriam tai pirmoji nominacija per visą apdovanojimo istoriją.

    84-erių buvęs grupės The Beatles narys įrašytas į sąrašą su albumu „The Boys Of Dungeon Lane“. Ši nominacija McCartney prilygina vienam vyriausių Mercury Prize istorijoje nominantų: panašaus amžiaus buvo ir britų folkloro atlikėjas Martinas Carthy, kuris į trumpąjį sąrašą pateko anksčiau.

    Mercury Prize, įsteigtas 1992 metais, kasmet išrenka geriausią Jungtinės Karalystės arba Airijos atlikėjo albumą. Apdovanojimas laikomas vienu prestižiškiausių dėl to, kad dažnai pastebi ne tik komerciškai sėkmingus, bet ir muzikiniu požiūriu drąsiausius darbus.

    Kas pateko į trumpąjį sąrašą?

    2026 metų nominantų sąrašas išsiskiria žanrų įvairove: nuo pop ir R&B iki elektronikos, repo bei džiazo. Tarp ryškiausių vardų minimi RAYE, Nia Archives, Florence + The Machine, Suede, Olivia Dean ir JADE, taip pat labdaros leidybinis projektas „HELP(2)“.

    Į trumpąjį sąrašą įtraukti albumai turėjo būti išleisti per nustatytą laikotarpį: nuo 2025 metų rugpjūčio 30 dienos iki 2026 metų liepos 17 dienos. Toks langas leidžia vertinimo komisijai apžvelgti pilną metų ciklą ir išvengti „sezoniškumo“ šališkumo.

    Kaip įprasta, paskelbus nominantus netrūko diskusijų ir dėl likusių už borto. Muzikos apžvalgininkai bei klausytojai socialiniuose tinkluose dažniausiai minėjo Lily Allen, Blood Orange, The Last Dinner Party ir Kneecap albumus, kurie šiemet į sąrašą nepateko.

    Kada paaiškės nugalėtojas?

    Mercury Prize 2026 laureatas bus paskelbtas spalio 22 dieną per ceremoniją Niukaslo „Utilita Arena“ arenoje. Nugalėtojas prisijungs prie ankstesnių laimėtojų, tarp kurių buvo Ezra Collective, Little Simz, Arlo Parks, Elbow, PJ Harvey ir Franz Ferdinand.

    Pernai Mercury Prize laimėjęs Samas Fenderis piniginį prizą paaukojo organizacijai Music Venue Trust, taip atkreipdamas dėmesį į mažesnių koncertų erdvių problemas Jungtinėje Karalystėje. Tai dar kartą priminė, kad Mercury Prize dažnai tampa ne tik muzikiniu, bet ir platesnio kultūrinio pokalbio katalizatoriumi.

    Šių metų trumpasis sąrašas: Dave – „The Boy Who Played The Harp“, Dove Ellis – „Blizzard“, Florence + The Machine – „Everybody Scream“, JADE – „THAT’S SHOWBIZ BABY!“, Knats – „A Great Day In Newcastle“, Kojey Radical – „Don’t Look Down“, Nia Archives – „Emotional Junglist“, Olivia Dean – „The Art Of Loving“, Paul McCartney – „The Boys Of Dungeon Lane“, RAYE – „THIS MUSIC MAY CONTAIN HOPE.“, Suede – „Antidepressants“, War Child Records – „HELP(2)“.

  • Nusekęs Dunojus Serbijoje atidengė nacių karo laivų nuolaužas: ES pradeda jas šalinti

    Nusekęs Dunojus Serbijoje atidengė nacių karo laivų nuolaužas: ES pradeda jas šalinti

    Užsitęsę karščiai ir mažėjantis vandens lygis Dunojuje vėl atidengė Antrojo pasaulinio karo pėdsakus Serbijoje, netoli Prahovo. Upės vagoje kasmet pasirodo Vokietijos karo laivų nuolaužos, kurias 1944 metais, traukdamiesi nuo Raudonosios armijos, nuskandino jų pačių įgulos.

    Šie laivai buvo skandinami vykdant įsakymą nepalikti priešui panaudojamos technikos. Kartu tai buvo ir taktinis sprendimas: nuolaužomis mėginta užblokuoti laivybos kelią Dunojuje, kad sovietų pajėgos negalėtų lengvai judėti upe aukštyn.

    Kodėl nuolaužos keliamos dabar?

    Pastaraisiais metais Dunojaus vandens lygio svyravimai tapo vis ryškesni, o sausros periodai dažniau parodo, kas slypi upės dugne. Prahovo apylinkėse susiformavusi siaura, maždaug 5 kilometrų ilgio atkarpa laikoma viena problemiškiausių laivybai, nes nuolaužos trukdo farvateriui ir apsunkina laivų eismą.

    Į šią problemą reaguojama ne tik dėl istorinio palikimo, bet ir dėl ekonominių priežasčių. Kai vandens lygis krenta, vidaus vandens transportas patiria vėlavimų, o krovinių srautai dažniau perskirstomi į kelių transportą, kuris yra brangesnis ir labiau teršia aplinką.

    Planas: iškelti 21 labiausiai trukdančią nuolaužą

    Pagal su Europos Sąjungos parama siejamą projektą numatyta iškelti 21 laivą ar jo dalį, laikomą labiausiai trukdančia laivybai. Europos investicijų bankas, pristatomas kaip strateginis iniciatyvos partneris, yra skelbęs, kad dalis nuolaužų jau buvo pasiekta ir iškelta į krantą 2024 metais, naudojant lynus ir specialią techniką dumblui bei smėliui pašalinti.

    Projektą planuojama tęsti iki 2028 metų. Prieš pradedant darbus buvo vertinama, kad šioje Dunojaus atkarpoje gali būti apie 200 įvairių tipų laivų liekanų: nuo vilkikų ir baržų iki krovininių laivų, sunaikintų karo pabaigoje.

    Pavojingiausia dalis: galimi sprogmenys

    Nuolaužų šalinimas iš karo laikotarpio vandens telkinių laikomas vienu sudėtingiausių darbų dėl saugumo rizikų. Europos investicijų banko vertinimu, kai kuriuose laivuose gali būti likusių šaudmenų, todėl gelbėjimo ir kėlimo operacijos turi būti planuojamos itin atsargiai, pasitelkiant narus ir sprogmenų neutralizavimo procedūras.

    Dėl dydžio ar techninių apribojimų ne visos nuolaužos bus iškeltos. Dalis jų, kaip nurodyta projekto informacijoje, gali būti paliekamos upės dugne ir įgilinamos taip, kad nebekliudytų laivybai.

    Ekonominis poveikis taip pat įvardijamas kaip reikšmingas: trukdžiai Dunojuje, banko vertinimu, Serbijai gali kainuoti apie 5 000 000 eurų per metus dėl transporto vėlavimų ir papildomų logistikos kaštų. 2024 metų liepą Europos investicijų bankas projektui skyrė 16 000 000 eurų paramą, siekiant ilgainiui sustiprinti vidaus vandenų laivybos konkurencingumą Serbijoje ir regione.

    Iniciatyva siejama ir su platesnėmis Vakarų Balkanų investicijų kryptimis: daugiau krovinių skatinti perkelti nuo kelių į vandens transportą. Tačiau šiam tikslui būtina užtikrinti, kad pagrindiniai maršrutai, tokie kaip Dunojus, būtų pritaikyti saugiam ir patikimam eismui net ir ekstremalių orų sąlygomis.

  • Europa Mėnulio lenktynėse: ESA astronautas atskleidė, kaip „Artemis III“ sujungs JAV ir Europą

    Europa Mėnulio lenktynėse: ESA astronautas atskleidė, kaip „Artemis III“ sujungs JAV ir Europą

    Europos kosmoso agentūros astronautas Luca Parmitano sako, kad Europa siekia išlikti stipri JAV partnerė grįžtant į Mėnulį ir dalyvaujant „Artemis“ programoje. Pasak jo, kosmose bendras tikslas išlieka svarbesnis už įtampas, kurios kartais juntamos politiniame lygmenyje.

    L. Parmitano, vienas labiausiai patyrusių Europos astronautų, NASA atrinktas prisidėti prie „Artemis III“ misijos, kuri laikoma vienu sudėtingiausių pilotuojamų skrydžių pastaraisiais dešimtmečiais. Numatyta, kad misija startuos 2027 metais, o jos esmė yra išbandyti pagrindinius elementus, reikalingus naujos kartos skrydžiams Mėnulio kryptimi.

    Kas planuojama „Artemis III“

    Pagal dabartinę architektūrą „Orion“ erdvėlaivis turi pakilti su įgula ir atlikti sudėtingas suartėjimo bei susijungimo operacijas orbitoje. Vėliau planuojamas dokavimas su nusileidimo moduliais, kuriuos kuria „SpaceX“ ir „Blue Origin“.

    NASA pati yra pabrėžusi, kad misijos sėkmę lems kelių startų suderinimas per trumpą laiką ir tikslūs manevrai orbitoje. Tokia seka reiškia, kad kritiniai darbai priklauso ne vien nuo vieno erdvėlaivio parengties, o nuo visos grandinės, įskaitant nusileidimo sistemų pasirengimą.

    Europa kosmose atsineša ne tik vėliavą

    L. Parmitano yra buvęs pirmasis italas Tarptautinės kosminės stoties vadas, o iš viso kosmose praleido daugiau nei 366 dienas per dvi ilgalaikes misijas. Jis taip pat buvo pirmasis italas, atlikęs išėjimą į atvirą kosmosą, o „Artemis“ programoje turėtų tapti pirmuoju europiečiu, skrisiančiu pagal šį NASA planą.

    „Mes, europiečiai, norime būti stiprūs Jungtinių Valstijų partneriai šiose lenktynėse“, – sakė Luca Parmitano.

    Jis pabrėžia, kad europietišką tapatybę suvokia kaip sąmoningai pasirinktą tikslą, o ne savaime duotą faktą, ir nori į orbitą atsinešti ryžtą bei ilgalaikį požiūrį. Astronautas taip pat yra dėkojęs viešajai švietimo sistemai, kuri, jo vertinimu, padėjo pamatus karjerai ir pasirengimui darbui ekstremaliomis sąlygomis.

    Kodėl ESA vaidmuo išlieka svarbus

    Praktinėje „Artemis“ programos pusėje ESA jau dabar yra vienas pagrindinių partnerių: Europa prisideda prie „Orion“ aptarnavimo modulio, kuris užtikrina elektros energiją, šilumos kontrolę ir gyvybės palaikymo resursus. Be šio elemento „Orion“ negalėtų vykdyti numatytų užduočių toliau nuo Žemės.

    Tuo pat metu programa susiduria ir su korekcijomis: NASA anksčiau pristabdė darbus ties „Lunar Gateway“ projektu, kuriame Europa turėjo kurti dalį modulių. Tokie sprendimai verčia partnerius iš naujo persidėlioti prioritetus, tačiau, pasak L. Parmitano, bendras Mėnulio tikslas ir tarptautinis bendradarbiavimas išlieka.

    Kalbėdamas apie 2027 metų terminą, kurį dalis ekspertų vertina kaip labai ambicingą, astronautas laikosi nuomonės, kad sudėtingi projektai be ambicijos nejuda į priekį. Jo teigimu, būtent spaudimas terminams ir intensyvus pasirengimas dažnai tampa varikliu technologinei pažangai, kuri vėliau praverčia ir Žemėje.

  • Bėgiojimas keičia kūną greičiau, nei manote: gydytojai paaiškino, kada poveikis pavojingas

    Bėgiojimas keičia kūną greičiau, nei manote: gydytojai paaiškino, kada poveikis pavojingas

    Kodėl bėgiojimas taip veikia organizmą?

    Bėgimas įdarbina beveik visą kūną: dirba kojų ir sėdmenų raumenys, aktyviai dalyvauja liemens stabilizatoriai, o širdies ir kvėpavimo sistemos priverstos prisitaikyti prie didesnio krūvio. Dėl to reguliarus bėgiojimas siejamas su geresne ištverme ir mažesne daugelio lėtinių ligų rizika.

    Fiziologiškai organizmas mokosi efektyviau naudoti deguonį, o širdis su laiku tą patį darbą atlieka mažesnėmis sąnaudomis. Daugeliui žmonių tai greitai pajuntama kasdienybėje: lipant laiptais, einant sparčiau ar ilgiau dirbant be nuovargio.

    Širdis, kraujospūdis ir cholesterolis

    Nuoseklus aerobinis krūvis, toks kaip bėgimas, laikomas vienu svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos veiksnių. Reguliarus judėjimas gali padėti mažinti padidėjusį kraujospūdį, gerinti kraujagyslių elastingumą ir palankiai veikti lipidų profilį, įskaitant cholesterolio rodiklius.

    Didžiausią naudą dažniausiai duoda pastovumas, o ne ekstremalus intensyvumas. Net vidutinio tempo treniruotės, jei jos kartojamos kelis kartus per savaitę, siejamos su geresniais širdies ir kraujotakos rodikliais nei reti, bet labai sunkūs krūviai.

    Svoris krenta ne visada, bet nauda išlieka

    Bėgimas didina energijos sąnaudas, todėl gali prisidėti prie svorio mažėjimo ar jo kontrolės. Vis dėlto rezultatas priklauso nuo bendro energijos balanso, mitybos įpročių, miego, streso bei individualių ypatumų, todėl vien bėgiojimas ne visada lemia greitą pokytį svarstyklėse.

    Svarbu nepainioti svorio su sveikata: net jei kūno masė keičiasi lėtai, gali gerėti ištvermė, gliukozės apykaita, kraujospūdis ir bendra savijauta. Praktikoje neretai pirmiausia kinta ne kilogramai, o kūno kompozicija ir fizinis pajėgumas.

    Psichologinė nauda ir miegas

    Bėgimas daugeliui žmonių tampa paprasta priemone mažinti įtampą ir gerinti nuotaiką, nes fizinio krūvio metu suaktyvėja neuromediatorių sistemos, susijusios su emocine savijauta. Reguliarus judėjimas taip pat siejamas su geresne koncentracija ir didesniu kasdieniu energingumu.

    Aktyvūs žmonės dažnai praneša ir apie kokybiškesnį miegą, tačiau laikas svarbus. Labai intensyvus bėgimas vėlai vakare daliai žmonių gali veikti stimuliuojančiai, todėl verta stebėti savo reakciją ir treniruotes planuoti taip, kad jos netrukdytų užmigti.

    Raumenys, sąnariai ir saugi pradžia

    Nors dažniausiai akcentuojamos kojos, bėgimas stiprina ir liemens stabilizavimo raumenis, gerina koordinaciją bei bendrą funkcionalumą. Vyresniame amžiuje tai gali būti svarbu išlaikant savarankiškumą, pusiausvyrą ir judėjimo užtikrintumą.

    Vis dėlto staigus startas po ilgos pertraukos yra viena dažniausių klaidų, didinančių traumų riziką. Pradėti rekomenduojama palaipsniui, neretai gerai veikia bėgimo ir ėjimo intervalai, o krūvį saugiau didinti po truputį, leidžiant prisitaikyti sausgyslėms ir sąnariams.

    Jei žmogus turi širdies ir kraujagyslių ligų, lėtinių sveikatos sutrikimų, jaučia sąnarių skausmus ar ilgai nesportavo, prieš intensyvesnes treniruotes verta pasitarti su gydytoju. Praktinis pagrindas paprastas: tikslas yra reguliarus, įveikiamas krūvis, o ne sprintas į rezultatą pirmą savaitę.

    Dažnam pradedančiajam užtenka dviejų ar trijų ramių treniruočių per savaitę, papildomai skiriant dėmesio apšilimui ir atsigavimui. Patogi avalynė, realistiški tikslai ir kantrybė dažniausiai lemia, ar bėgimas taps įpročiu, o ne trumpu bandymu.

  • FED sprendimas nustebino: palūkanos nepajudėjo, bet trys vadovai reikalauja didinimo

    FED sprendimas nustebino: palūkanos nepajudėjo, bet trys vadovai reikalauja didinimo

    Palūkanos paliktos be pokyčių

    JAV Federalinis rezervų bankas liepos 29 dieną penktą posėdį iš eilės nusprendė nekeisti bazinių palūkanų normų. Tikslinis intervalas ir toliau siekia 3,50–3,75 proc., nors infliacija, centrinio banko vertinimu, išlieka padidėjusi.

    Sprendimas sutapo su rinkų lūkesčiais, tačiau posėdžio baigtis nebuvo vieninga. Iš 12 balsavimo teisę turinčių narių trys pasisakė už dar vieną 0,25 proc. punkto palūkanų didinimą.

    Trys prieštaravimai ir signalas rinkoms

    Už griežtesnę pinigų politiką balsavo Klivlando federalinio rezervo banko prezidentė Beth Hammack, Mineapolio federalinio rezervo banko prezidentas Neel Kashkari ir Dalaso federalinio rezervo banko prezidentė Lorie Logan. Tokie prieštaravimai rodo, kad komitete stiprėja „vanagiška“ stovyklos dalis, labiau akcentuojanti infliacijos rizikas.

    FED vadovas Kevinas Warshas po sprendimo pabrėžė, kad ekonomika, nepaisant pastarųjų sukrėtimų, demonstruoja atsparumą. Pasak jo, augimo tendencijos išlieka palankios, tačiau infliacija vis dar yra per toli nuo 2 proc. tikslo.

    Infliacija lėtėja, bet energija kelia grėsmę

    Metinė vartotojų kainų infliacija pastaruoju metu buvo sumažėjusi iki 3,5 proc., tačiau padėtį komplikuoja išaugusios energijos kainos, kurias kursto atsinaujinęs karinis konfliktas Irano regione. Energetikos kainų šuoliai istoriškai greitai persiduoda transporto, gamybos ir maisto kainoms, todėl centriniai bankai tokias bangas vertina kaip papildomą riziką.

    Rinkoms tai reiškia, kad palūkanų mažinimo scenarijus tampa mažiau užtikrintas, net jei bendras infliacijos rodiklis trumpuoju laikotarpiu atrodo gerėjantis. Finansų rinkose toliau išlieka juntama tikimybė, kad jau rugsėjį FED gali grįžti prie palūkanų didinimo, jei duomenys vėl pablogėtų.

    Fiksuotų pajamų tyrimų vadovas Richardas Carteris iš „Quilter Cheviot“ teigė, kad pastarosiomis savaitėmis buvo svarstomas net ir griežtesnis žingsnis, tačiau FED pasirinko palikti manevro laisvę. Jo vertinimu, bankas tarsi pasilieka palūkanų didinimą kaip atsarginį variantą, jei infliacijos trajektorija vėl išgąsdintų politikos formuotojus.

    Kas toliau: svarbiausi duomenys prieš rugsėjį

    Artimiausi sprendimai bus itin priklausomi nuo makroekonominių rodiklių. JAV Komercijos departamentas artimiausiomis dienomis skelbs pirminį balandžio–birželio laikotarpio ekonomikos augimo įvertį, o kartu bus paviešintas ir FED labiausiai stebimas infliacijos matas – asmeninio vartojimo išlaidų kainų indeksas.

    K. Warshas akcentavo, kad centrinis bankas sieks sugrąžinti kainų stabilumą, tačiau greitų sprendimų nėra. „Mes dirbame ir pasieksime rezultatą, bet nėra stebuklingos lazdelės, kuri akimirksniu grąžintų infliaciją į 2 proc. tikslą“, – sakė jis.

  • Ispanijoje infliacija vėl šoktelėjo: dėl degalų ir elektros kainų liepą pasiekė 3,5 proc.

    Ispanijoje infliacija vėl šoktelėjo: dėl degalų ir elektros kainų liepą pasiekė 3,5 proc.

    Kainas į viršų kelia energija

    Ispanijoje infliacija liepą vėl paspartėjo ir per metus pasiekė 3,5 proc., rodo išankstinis Nacionalinio statistikos instituto (INE) įvertis. Tai 0,3 procentinio punkto daugiau nei birželį.

    Statistikai nurodo, kad pagrindinė priežastis – sparčiau nei prieš metus brangę degalai ir tepalai privačioms transporto priemonėms, taip pat elektra. Pasak INE, tai aukščiausias metinis rodiklis nuo 2024 metų gegužės.

    Brangimas persimetė ir į krepšelį

    Kartu šiek tiek pakilo ir bazinė infliacija, kuri neįtraukia energijos ir neperdirbtų maisto produktų, nes jų kainos paprastai labiausiai svyruoja. Liepą ji padidėjo iki 3 proc., tai yra 0,1 procentinio punkto daugiau nei mėnesiu anksčiau.

    Toks pokytis paprastai vertinamas kaip signalas, kad kainų spaudimas nėra vien laikinas energijos šoko efektas. Verslui tai reiškia didesnę sąnaudų riziką, o gyventojams – lėčiau atsigaunančią perkamąją galią.

    Ką rodo ES lyginamas indeksas

    Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), naudojamą ES šalių palyginimui, metinė infliacija Ispanijoje liepą siekė 3,8 proc. Tai 0,2 procentinio punkto daugiau nei birželį.

    SVKI rodiklis svarbus ir dėl euro zonos pinigų politikos, nes leidžia vertinti bendras kainų tendencijas tarp valstybių. Staigesnis kainų kilimas didina spaudimą, kad infliacijos grįžimas į tvaresnį lygį užtruks ilgiau.

    Geopolitika ir naftos kainų poveikis

    Infliacijos šuolis fiksuojamas energijos brangimo fone, kai tarptautinėse rinkose naftos ir dujų kainas pastarosiomis savaitėmis veikė padidėjusi įtampa Artimuosiuose Rytuose. Tokiais laikotarpiais degalų kainos dažnai tampa greičiausiai į vartotojų krepšelį persiduodančiu veiksniu.

    Ispanijos Ekonomikos ministerija tuo pat metu pabrėžia, kad priemonės, skirtos sušvelninti konflikto su Iranu ekonomines pasekmes, tebėra taikomos ir padeda amortizuoti energijos kainų šoką. Ministerija teigia, kad tai prisideda prie mažesnio poveikio infliacijai ir namų ūkių biudžetams.

  • Prancūzijos gaisrai smogia ekonomikai: paveikta 40 000 verslų, kalbama apie mini Covid

    Prancūzijos gaisrai smogia ekonomikai: paveikta 40 000 verslų, kalbama apie mini Covid

    Verslai skaičiuoja nuostolius

    Prancūzija toliau kovoja su vienais didžiausių pastarųjų dešimtmečių miškų gaisrų, kurie ypač smarkiai paveikė Žirondos regioną prie Bordo. Kol Ispanija netoli Madrido atšaukė dalį evakuacijos nurodymų, Prancūzijoje sutrikimai verslui tik didėja.

    Bordo–Žirondos prekybos ir pramonės rūmai nurodo, kad gaisrai ir su jais susiję evakuacijos sprendimai tiesiogiai arba netiesiogiai paveikė apie 40 000 įmonių. Pasak rūmų, su šiais verslais siejama maždaug 200 000 darbo vietų.

    „Patiriame beprecedentę situaciją. Tai mini Covid. Ekonominė katastrofa mūsų įmonėms, kurios ir taip spaudžiamos dabartinio ekonominio klimato“, – sakė Bordo–Žirondos prekybos ir pramonės rūmų prezidentas Patrickas Seguinas.

    Atskirai Prancūzijos Ekonomikos ministerija vertina, kad dėl gaisrų apie 130 000 darbuotojų laikinai negalėjo dirbti. Tai reiškia ne tik prastovas, bet ir staigų pajamų kritimą smulkioms įmonėms, kurių veikla priklauso nuo nuolatinio klientų srauto.

    Kokios pagalbos prašo įmonės

    Bordo–Žirondos prekybos ir pramonės rūmai įkūrė krizės pagalbos liniją, į kurią kasdien kreipiasi vis daugiau įmonių. Daugiausia prašoma sprendimų dėl apyvartinių lėšų trūkumo, atidėtų paskolų ir mokesčių mokėjimų, draudimo žalų administravimo ir socialinio draudimo įmokų.

    Verslams aktuali ir galimybė pasinaudoti dalinio nedarbo schema, kai valstybė kompensuoja dalį darbuotojų atlyginimų prastovų metu. Tokia priemonė leidžia išlaikyti darbuotojus, kai veikla sustoja dėl nuo įmonių nepriklausančių aplinkybių.

    Rūmai taip pat prisidėjo prie tarpusavio pagalbos iniciatyvų, kai įmonės siūlo viena kitai laikinas patalpas, sandėliavimo vietas ar logistinę paramą. Praktikoje tai padeda greičiau atkurti veiklą, kai tenka skubiai išsikelti arba kai sutrinka tiekimas.

    Turizmui tai pats blogiausias metas

    Didžiausias smūgis tenka turizmo verslams, nes vasaros sezonas daugeliui jų generuoja didžiąją dalį metinių pajamų. Prekybos ir pramonės rūmai įspėja, kad kai kurioms įmonėms vasara sudaro iki 80 proc. metinės apyvartos, todėl net kelių savaičių prastova gali tapti kritinė.

    Žiniasklaidoje skelbiama, kad evakuota dešimtys kempingų ir stovyklaviečių, o dalį jų palietė liepsnos. Iš Lacanau apgyvendinimo vietų evakuota apie 4 000 poilsiautojų, o tai automatiškai mažina vietos restoranų, pramogų ir paslaugų sektoriaus pajamas.

    Verslo atstovai pabrėžia ir reputacinę žalą: kai regionas siejamas su evakuacijomis bei dūmais, turistai neretai renkasi alternatyvias kryptis. Toks poveikis gali tęstis ilgiau nei pats gaisrų pikas, nes užsakymai planuojami iš anksto.

    Valstybės priemonės ir elektros tinklo rizikos

    Prancūzijos vyriausybė paskelbė skubios pagalbos paketą įmonėms, nukentėjusioms Žirondoje, Landuose ir Varo regione. Įmonėms, kurių veiklą paveikė evakuacijos nurodymai, numatyta galimybė taikyti dalinio nedarbo schemą, o Ekonomikos ministerijoje suplanuotas susitikimas dėl tikslesnių sprendimų.

    Gaisrų metu papildomą spaudimą patyrė ir energetikos infrastruktūra. Prancūzijos elektros perdavimo sistemos operatorius RTE pranešė, kad jo komandos dirbo kartu su ugniagesių vadaviete, siekdamos apsaugoti kritiškai svarbius tinklo objektus, užtikrinančius elektros tiekimą namams, ryšių infrastruktūrai ir priėmimo centrams.

    RTE taip pat nurodė, kad dalis linijų ir pastočių buvo laikinai išjungtos, kad ugniagesiai galėtų dirbti saugiai. Operatorius pabrėžė, kad tinklo darbas koreguojamas realiuoju laiku koordinuojantis su Enedis, kad galimi sutrikimai vartotojams būtų kuo mažesni.

    Pagal naujausią situacijos vertinimą, gaisras stabilizuotas, tačiau dar nėra visiškai suvaldytas, todėl atsinaujinimo rizika išlieka. Skelbiama, kad išdegė apie 42 000 hektarų, o nuo gaisro pradžios evakuota daugiau nei 220 000 žmonių; daliai gyventojų leista grįžti namo, nors vietomis fiksuoti nauji ugnies židiniai stiprėjant vėjui ir kylant temperatūrai.

  • ES smogs Balkanų importą: įtariama, kad kinų muito apėjimas kelia kainų audrą statyboms

    ES smogs Balkanų importą: įtariama, kad kinų muito apėjimas kelia kainų audrą statyboms

    ES ruošia tyrimą dėl importo

    Europos Komisija svarsto pradėti tyrimą dėl tam tikrų statybinių medžiagų importo iš kelių Balkanų šalių. Įtarimai siejami su galimu ES muitų apėjimu, kai gamyboje naudojamas pigesnis stiklo pluoštas iš Kinijos, kuriam jau taikomi papildomi mokesčiai.

    Komisijos dėmesio centre atsidūrė vadinamieji atviro tinklo audiniai, plačiai naudojami statybose, įskaitant fasadų šiltinimo ir termoizoliacines sistemas. Tokie gaminiai dažnai montuojami kaip armuojantis sluoksnis, todėl jų kaina ir tiekimo stabilumas yra svarbūs visai statybų grandinei.

    Kas įtariama ir kodėl

    ES institucijos įtaria, kad dalis produkcijos gali būti surenkama Balkanų regione, o pagrindinė žaliava atkeliauja iš Kinijos. Tokia schema leistų galimai išvengti anksčiau įvestų antidempingo ir antisubsidinių muitų, skirtų atsverti nesąžiningą kainodarą ir valstybės paramą.

    Europos Komisija pastaraisiais metais ne kartą taikė papildomas priemones stiklo pluošto produktams, argumentuodama, kad pernelyg pigus importas daro žalą Europos gamintojams. Panašūs įtarimai dėl kilmės ir surinkimo grandinių buvo keliami ir kitais atvejais, kai prekės formaliai į ES patenka iš trečiųjų šalių, tačiau esminė vertės dalis sukuriama naudojant pigesnes, muitais apmokestintas žaliavas.

    Perteklinės gamybos spaudimas Europai

    Stiklo pluošto rinka jau kurį laiką išlieka jautri dėl perteklinių pajėgumų ir kainų spaudimo. Pramonės atstovai Briuselyje perspėja, kad Kinijos stiklo pluošto pasiūlos perteklius, jų vertinimu, viršija visą ES rinkos paklausą, todėl konkurencija tampa itin agresyvi.

    ES gamyba remiasi gamyklomis keliose valstybėse, o sektorius pabrėžia investicijų, energijos kaštų ir reguliavimo naštos reikšmę savikainai. Dėl to importo kainų kritimas gali greitai virsti problema vietos gamintojams, o ginčai dėl tariamai nesąžiningos prekybos praktikos vis dažniau pasiekia Europos Komisijos darbotvarkę.

    Platesnis ES ir Kinijos prekybos fonas

    Šis galimas tyrimas siejamas su platesne ES kryptimi griežčiau taikyti prekybos gynybos priemones, kai fiksuojami dempingo ar subsidijavimo požymiai. Europos Komisija yra pareiškusi, kad prireikus imsis veiksmų dar iki politiniu lygiu keliamų terminų, jei matys riziką ES pramonei.

    Kartu ES ieško būdų subalansuoti prekybos santykius su Kinija, o spaudimas imtis konkrečių sprendimų auga dėl įsisenėjusio prekybos disbalanso. Jei tyrimas bus pradėtas, jo baigtis gali reikšti naujus muitus, griežtesnes kilmės taisykles ar papildomas kontrolės procedūras importuotojams.

    Europos Komisija šiuo metu viešai detalių nepatvirtino. Verslui ir statybų sektoriui tai signalas atidžiau vertinti tiekimo grandines, kilmės dokumentus ir galimą kainų svyravimą, jei ES nuspręstų sugriežtinti režimą šiai produktų grupei.

  • Portugalija parduoda TAP dalį: „Air France-KLM“ ir „Lufthansa“ pateikė įpareigojančius pasiūlymus

    Portugalija parduoda TAP dalį: „Air France-KLM“ ir „Lufthansa“ pateikė įpareigojančius pasiūlymus

    Privatizavimo finišo tiesioji

    Portugalijos vyriausybė gavo du įpareigojančius pasiūlymus įsigyti 44,5 proc. nacionalinės oro bendrovės TAP akcijų paketą. Pasiūlymus pateikė „Air France-KLM“ ir „Deutsche Lufthansa“ grupė, pranešė valstybės turto valdytoja Parpública.

    Šis etapas laikomas vienu svarbiausių atnaujintame TAP privatizavimo procese, nes įpareigojantys pasiūlymai paprastai jau apima kainą ir konkrečias sąlygas. Sprendimai dėl tolimesnių derybų turėtų paaiškėti gavus Parpública vertinimo išvadą.

    Kas bus per 30 dienų

    Parpública dabar turi 30 dienų išanalizuoti pateiktus dokumentus ir parengti ataskaitą Portugalijos vyriausybei. Jei vertinimo metu prireiktų papildomų paaiškinimų, terminas gali būti stabdomas iki tol, kol reikiama informacija bus pateikta.

    Vertinama ne tik siūloma suma už 44,5 proc. akcijų, bet ir pramoninis bei strateginis planas. Tokiu planu paprastai siekiama įrodyti, kaip bus užtikrintas bendrovės tvarumas, investicijos į parką, maršrutų tinklą ir veiklos efektyvumą.

    Valstybė išliks daugumos savininke

    Pagal Portugalijoje patvirtintą teisinį modelį privatiems investuotojams numatyta parduoti iki 49,9 proc. TAP, o valstybė išliktų daugumos akcininke. Iš šios dalies 5 proc. rezervuojama darbuotojams, o neišplatinta dalis galėtų atitekti pasirinktam investuotojui.

    Toks modelis leidžia pritraukti kapitalą ir kompetencijas iš didžiųjų Europos aviacijos grupių, bet kartu suteikia vyriausybei kontrolę sprendimuose, susijusiuose su strategine infrastruktūra. Praktikoje tai dažnai reiškia sudėtingesnes derybas dėl valdymo teisių ir ilgalaikių įsipareigojimų.

    „Įpareigojantys pasiūlymai turi apimti ne tik kainą, bet ir aiškų planą, kaip bus užtikrinta bendrovės ateitis“, – teigiama Parpública pranešime.

    Kodėl šis sandoris svarbus Europai

    TAP privatizavimas vyksta tuo metu, kai Europos oro linijų rinkoje stiprėja konsolidacija: didieji vežėjai siekia plėsti tinklus, gerinti jungiamumą ir dalintis kaštus keliančia infrastruktūra. TAP vertė pirkėjams pirmiausia siejasi su šalies turizmo srautais ir ryšiais tarp Europos, Brazilijos bei kitų Atlanto krypties rinkų.

    Procesą Portugalijos vyriausybė atnaujino 2025 metais, o atranka galiausiai susiaurėjo iki dviejų pretendentų po to, kai iš varžybų pasitraukė „International Airlines Group“. Po ataskaitos pateikimo vyriausybė gali kviesti vieną ar abu dalyvius pateikti patobulintą galutinį pasiūlymą.

    Portugalijos infrastruktūros ministras Miguelis Pinto Luzas anksčiau yra sakęs, kad privatizavimą norėtų užbaigti iki rugsėjo, o pasirinktas investuotojas galėtų prisidėti prie valdymo jau 2026 metais. Kapitalo įliejimas realiai galėtų įvykti vėliau, kai bus įvykdytos sandorio sąlygos ir gauti būtini reguliuotojų sprendimai.

  • „Microsoft“ rekordas sprogdino akcijas: kas vyksta su DI ir kodėl „Meta“ investuotojus nuvylė

    „Microsoft“ rekordas sprogdino akcijas: kas vyksta su DI ir kodėl „Meta“ investuotojus nuvylė

    „Microsoft“ skaičiai viršijo lūkesčius

    „Microsoft“ paskelbė rekordinį ketvirčio grynąjį pelną, o investuotojams teigiamai sureagavus akcijos prieš biržos atsidarymą šoktelėjo iki 10 proc. Rinką labiausiai nuramino bendrovės prognozės: tikimasi spartesnio „Azure“ debesijos verslo augimo ir didesnių nei prognozuota pajamų.

    Bendrovė nurodė, kad liepos–rugsėjo ketvirčio pajamos turėtų siekti 78,5–79,5 mlrd. eurų. Tai reikštų maždaug 16–17 proc. augimą, o „Azure“ pajamų augimas, perskaičiavus pastoviomis valiutomis, prognozuojamas apie 45 proc., kai ankstesnį ketvirtį siekė 43 proc.

    Debesija ir DI tampa varikliu

    Per balandžio–birželio ketvirtį „Microsoft“ pajamos išaugo 18 proc. iki 78,7 mlrd. eurų ir pranoko analitikų lūkesčius. Grynasis pelnas pakilo 31 proc. iki 31,3 mlrd. eurų, tačiau į rezultatą įtrauktas ir apie 2,8 mlrd. eurų nerealizuotas vertės prieaugis dėl investicijos į DI bendrovę „Anthropic“.

    Debesijos segmento „Microsoft Cloud“ pajamos per ketvirtį sudarė 51,9 mlrd. eurų, tai yra 27 proc. daugiau nei prieš metus. „Azure“ ir kitos debesijos paslaugos augo 43 proc., o pati bendrovė pripažino, kad klientų paklausa kai kuriais atvejais vis dar viršija turimus pajėgumus, nors infrastruktūra buvo plečiama.

    „Šiais metais „Azure“ pajamos pirmą kartą viršijo 87,4 mlrd. eurų, o „Microsoft 365 Copilot“ peržengė 30 mln. mokamų vietų ribą“, – sakė „Microsoft“ vadovas Satya Nadella.

    Milžiniškos investicijos ir rinkos nervingumas

    Rinkoje pastaruoju metu daugėjo klausimų, ar didžiulės investicijos į DI infrastruktūrą atsipirks, todėl „Microsoft“ prognozės ir augantys „Azure“ skaičiai tapo svarbiu signalu visam sektoriui. Finansų direktorė Amy Hood investuotojams pabrėžė, kad 2026 kalendorinių metų kapitalo išlaidų planai iš esmės nesikeičia.

    Po apskaitos pakeitimo bendrovės pateikiama kryptis priartėja prie maždaug 152,9 mlrd. eurų, tačiau, pasak vadovybės, tai labiau techninis suvienodinimas, o ne realus investicijų mažinimas. Toks tonas išsiskiria iš dalies konkurentų, kurie pastaruoju metu linkę nuolat didinti planuojamas išlaidas infrastruktūrai.

    „Meta“ pajamos augo, bet pelną spaudė kaštai

    Tuo pat metu „Meta“ pranešė apie mažesnį nei tikėtasi pelną, nors pajamos augo ir viršijo Volstrito prognozes. Per balandžio–birželio ketvirtį bendrovės pelnas siekė 13,8 mlrd. eurų, tai yra 14 proc. mažiau nei prieš metus.

    „Meta“ pajamos padidėjo 28 proc. iki 53,1 mlrd. eurų, tačiau sąnaudos išaugo net 55 proc. iki 36,7 mlrd. eurų. Rezultatus blogino apie 2,1 mlrd. eurų susiję teisiniai kaštai ir maždaug 1,03 mlrd. eurų išeitinės išmokos po darbuotojų mažinimo, todėl veiklos marža smuko iki 31 proc., kai prieš metus siekė 43 proc.

    „DI jau šiandien spartina mūsų pagrindinį verslą, kuria naujos kartos produktus ir atveria visiškai naujas galimybes įmonėms“, – teigė „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas.

    Šie rezultatai išryškino skirtingą dviejų technologijų milžinių dinamiką: „Microsoft“ investuotojai labiau vertina aiškiai monetizuojamą debesijos ir darbo įrankių ekosistemą, o „Meta“ atveju augančios pajamos kol kas neužgožia didelių teisinių ir restruktūrizavimo kaštų. Rinkoms tai signalas, kad DI lenktynėse vis svarbesnė tampa ne tik plėtra, bet ir kaštų kontrolė bei aiškus pelningumo kelias.