CP v2

Blog

  • Ukrainiečių robotai keičia siuntų rūšiavimą: „Deus Robots“ pritraukė apie 4,6 mln. eurų

    Ukrainos startuolis „Deus Robots“, kuriantis robotus siuntų ir prekių rūšiavimui, pritraukė apie 4,6 mln. eurų investiciją. Bendrovę 2018 metais įkūrė programuotojas Pavlo Pikulin, o ankstesniais etapais jis į projektą buvo pritraukęs apie 460 000 eurų ir dar apie 920 000 eurų investavo asmeninių lėšų.

    Šiuo metu „Deus Robots“ robotai naudojami Ukrainos siuntų operatoriaus „Nova Post“ procesuose, kur automatizacija padeda mažinti rankinio darbo apimtį ir spartinti siuntų srautus. Augant e. prekybai ir didėjant siuntų kiekiams, būtent rūšiavimo grandis tampa viena kritiškiausių logistikos infrastruktūroje.

    Gamyba Ukrainoje, dalys iš užsienio

    Startuolis robotus surenka Ukrainoje, tačiau komponentus perka tarptautinėje rinkoje, įskaitant tiekėjus Kinijoje, Europoje ir JAV. Toks modelis leidžia greičiau kurti ir testuoti produktą, bet kartu didina priklausomybę nuo tiekimo grandinių, kainų svyravimų ir logistikos.

    Bendrovė planuoja plėtrą, numatydama išsinuomoti gamybines patalpas Kyjive, kad galėtų didinti pajėgumus ir greičiau įgyvendinti naujų modelių gamybą. Robotikos sektoriuje mastelio didinimas dažnai tampa svarbiausiu etapu, nes klientams reikalingi ne prototipai, o stabiliai veikiantys parkai, aptarnavimas ir atsarginių dalių tiekimas.

    Ką gali šie robotai?

    „Deus Robots“ nurodo vystanti kelis robotų tipus, pritaikytus skirtingoms sandėlio užduotims. Tarp jų minimi sprendimai, kurie rūšiuoja siuntas iki 30 kilogramų, perveža stelažus iki 300 kilogramų ir krauna paletes iki 1 tonos.

    Kitais metais startuolis planuoja pristatyti dar tris naujus modelius, įskaitant tokį, kuris galėtų paimti siuntas iš lentynų. Tokie sprendimai rinkoje vertinami dėl galimybės mažinti darbuotojų fizinį krūvį ir užtikrinti vienodesnį darbo tempą piko metu.

    Planas – tarptautinė rinka

    Startuolis siekia plėsti veiklą už Ukrainos ribų, orientuodamasis į mažmeninę prekybą, pašto ir kurjerių operatorius, farmacijos bei automobilių pramonę. Šiuose sektoriuose automatizacija dažniausiai diegiama dėl darbo jėgos trūkumo, didelių srautų ir poreikio tiksliai sekti prekes sandėlyje.

    Robotų rūšiavimas ir sandėlio automatizacija pasaulyje tampa vis labiau duomenimis grįsta sritimi, kur konkurencinį pranašumą lemia ne tik mechanika, bet ir programinė įranga, integracija su sandėlio valdymo sistemomis bei DI paremtas maršrutizavimas. Todėl investicijos į produktų liniją ir gamybos pajėgumus dažnai yra būtina sąlyga norint konkuruoti su didžiaisiais rinkos žaidėjais.

    Ukrainoje „Deus Robots“ kol kas dirba su „Nova Post“, tačiau sėkmingas diegimas vietinėje rinkoje gali tapti atspirties tašku deryboms su tarptautiniais klientais. Logistikos bendrovės, ieškančios greitų automatizavimo sprendimų, dažnai prioritetą teikia jau realiai veikiančioms sistemoms, kurios įrodė patikimumą dideliuose srautuose.

  • Mokyklą lanko robotas vietoj sergančio berniuko: kaip veikia ši technologija ir ką ji keičia

    Berlyne 7 metų berniukas Joshua Martinangeli dėl sunkios plaučių ligos negali kasdien lankyti pamokų, tačiau nuo klasės jis neatitrūko. Jį su mokytoju ir bendraklasiais sujungia robotas-avatars, kuris stovi klasėje ir perduoda vaizdą bei garsą.

    Vaikas, būdamas namuose, gali stebėti pamoką realiu laiku, o kai nori pasisakyti, robotas klasėje siunčia šviesos signalą. Taip mokytojas ir mokiniai mato, kada Joshua prašo žodžio, o bendravimas vyksta be papildomos įtampos ar triukšmo.

    Joshua mama Simona Martinangeli pasakojo, kad berniukas turi vamzdelį kakle ir dėl kvėpavimo sutrikimų negali būti tarp žmonių, kur didesnė infekcijų rizika. Tokiose situacijose technologija tampa ne pramoga, o realia galimybe išsaugoti mokymosi ritmą ir socialinį ryšį.

    Projektas yra privati iniciatyva, o jo įgyvendinimą apmoka vietos valdžia Berlyno Marzahn-Hellersdorf rajone. Rajono atstovai pabrėžia, kad sprendimas padeda vaikui išlikti klasės dalimi, o tai ypač svarbu ilgai sergantiems mokiniams, kuriems nuotolinis mokymas ne visada atstoja įprastą mokyklos bendruomenę.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad robotai-avatarai dažniausiai naudojami tuomet, kai vaikas negali būti mokykloje dėl gydymo, imuniteto nusilpimo ar reabilitacijos. Tokia praktika įvairiose šalyse siejama su mažesne socialine atskirtimi, geresniu emociniu savijautos vertinimu ir sklandesniu grįžimu į klasę, kai sveikata pagerėja.

    „Norėčiau, kad Joshua iš tikrųjų galėtų ateiti į mokyklą“, – sakė berniuko bendraklasis Beritan Aslanglu.

    Kartu keliami ir privatumo klausimai, nes robotas klasėje reiškia nuolatinį vaizdo ir garso ryšį su mokinio namais. Dėl to mokyklos ir savivaldybės paprastai taiko aiškias taisykles: kada ryšys gali būti įjungtas, kaip saugomi duomenys ir kaip informuojami tėvai bei mokytojai.

    Technologijų kūrėjai pastebi, kad tokių sprendimų vertė didėja ir dėl demografinių bei sveikatos tendencijų: ilgalaikės ligos, gydymas ligoninėse ar namuose, psichologiniai sunkumai po pandemijos vis dažniau verčia ieškoti lankstesnių mokymosi formų. Robotai-avatarai čia tampa tarpine grandimi tarp klasikinės pamokos ir nuotolinio mokymosi platformų.

  • Balandžio triukas nuo balandžių: ši balkono spalva gali priversti juos dingti ilgam

    Balandžiai balkonuose daugeliui miestų gyventojų tampa kasdiene bėda: ant turėklų ir palangių kaupiasi išmatos, plunksnos, o kartais paukščiai mėgina susisukti lizdus. Tai ne tik nemalonu, bet ir nehigieniška, nes paukščių išmatos gali pernešti ligų sukėlėjus, o dulkės dirgina kvėpavimo takus.

    Pastaruoju metu vis dažniau aptariamas paprastas sprendimas, kuris esą gali sumažinti balandžių norą tupėti balkone: tam tikros spalvos paviršiai. Idėja remiasi paukščių rega ir elgsena, nes balandžiai jautriai reaguoja į ryškius kontrastus ir staigius aplinkos pokyčius.

    Ar spalva tikrai veikia?

    Ornitologai pabrėžia, kad vienos stebuklingos spalvos, kuri visada išgąsdintų balandžius, nėra. Tačiau ryškūs, aukšto kontrasto paviršiai ar netikėtai atrodantys plotai kai kuriuose balkonuose gali sumažinti paukščių įprotį tūpti, ypač jei vieta jiems dar netapo nuolatiniu tašku.

    Dažniausiai minima balta arba labai šviesi spalva, nes ji stipriai atspindi šviesą ir keičia paviršiaus matomumą. Vis dėlto efektas priklauso nuo apšvietimo, balkono krypties, aplinkinių pastatų ir to, ar balandžiai jau spėjo priprasti prie vietos.

    Ką daryti, kad rezultatas būtų ilgalaikis?

    Praktikoje geriausiai veikia kelių priemonių derinys. Vien dažymas gali padėti trumpam, bet jei balandžiai randa saugią vietą lizdui ar nuolatinį maisto šaltinį, jie dažnai prisitaiko ir grįžta.

    Ilgalaikiam efektui svarbu pašalinti traukos priežastis: nepalikti maisto likučių, reguliariai nuvalyti paviršius ir uždaryti kampus, kur patogu sukti lizdą. Taip pat padeda fizinės atgrasymo priemonės, pavyzdžiui, turėklų apsaugos nuo tupėjimo ar skaidrios, beveik nematomos užtvaros.

    Saugumas ir kaimynų taisyklės

    Renkantis sprendimą verta įvertinti daugiabučio taisykles ir fasado reikalavimus, nes ryškus balkono perdažymas gali neatitikti bendrų estetinių susitarimų. Jei planuojate rimtesnius pakeitimus, saugiau pirmiausia pasitarti su namo administratoriumi ar bendrija.

    Specialistai taip pat primena, kad paukščių baidymas neturi tapti žalingas: priemonės turi būti saugios ir paukščiams, ir žmonėms. Jei balandžių problema įsisenėjusi, efektyviausia kreiptis į kenkėjų kontrolės ar pastatų priežiūros specialistus, kurie parenka teisėtas ir veiksmingas priemones.

    Taigi, balkono perdažymas šviesia spalva kai kuriais atvejais gali sumažinti balandžių aktyvumą, bet patikimiausią rezultatą duoda tvarkos palaikymas ir kelių atgrasymo būdų derinys. Kuo anksčiau imsitės veiksmų, tuo mažesnė tikimybė, kad balandžiai balkoną pavers nuolatine vieta.

  • Robotas pirmą kartą atliko operaciją be žmogaus rankos: rezultatai pranoko chirurgus

    JAV mokslininkai pristatė svarbų proveržį robotinėje chirurgijoje: autonominis robotas pirmą kartą atliko minkštųjų audinių laparoskopinę operaciją be tiesioginės žmogaus rankos pagalbos. Eksperimentas atliktas su kiaule, o rezultatai publikuoti mokslo žurnale Science Robotics.

    Autonominė sistema pavadinta Smart Tissue Autonomous Robot, trumpai STAR. Tyrimą vykdė Džonso Hopkinso universiteto komanda kartu su klinikiniais partneriais, siekdama parodyti, kad robotas gali savarankiškai atlikti vieną sudėtingiausių virškinamojo trakto chirurgijos etapų.

    Kas tiksliai buvo atlikta?

    STAR įvykdė žarnyno anastomozę, kai sujungiami du žarnyno galai po pjūvio ar pašalinus pažeistą segmentą. Ši procedūra reikalauja itin tikslaus ir nuoseklaus siuvimo, nes net menka klaida gali sukelti nesandarumą ir sunkias komplikacijas.

    Mokslininkai pabrėžia, kad būtent minkštųjų audinių chirurgija laikoma viena sudėtingiausių sričių robotams, nes audiniai juda, deformuojasi, skiriasi jų elastingumas, o operacijos laukas nuolat kinta. Todėl autonomijai neužtenka iš anksto „užprogramuotos“ trajektorijos.

    Kaip robotas „matė“ ir sprendė?

    Komanda STAR papildė pažangiomis vizualizacijos priemonėmis ir specializuotais siuvimo įrankiais, kad sistema galėtų tiksliau atpažinti audinių ribas ir dygsnių vietas. Esminė naujovė – valdymas realiu laiku, leidžiantis koreguoti veiksmus operacijos metu, reaguojant į netikėtus pokyčius.

    „Minkštųjų audinių chirurgija robotams ypač sudėtinga dėl neprognozuojamumo – būtina greitai prisitaikyti prie netikėtų kliūčių, kaip tai darytų chirurgas“, – sakė vienas tyrimo autorių Axel Krieger.

    Ką tai reiškia pacientams?

    Nors kalbama apie bandymus su gyvūnu, tokie rezultatai rodo kryptį į naują robotinės chirurgijos etapą, kai dalis pasikartojančių, itin tikslių veiksmų galėtų būti patikėti autonominėms sistemoms. Praktikoje tai potencialiai reikštų stabilesnę siūlių kokybę, mažesnę žmogiškos klaidos riziką ir labiau standartizuotą rezultatą.

    Vis dėlto iki visiškai autonominių operacijų žmonėms dar liko daug etapų: papildomi tyrimai, saugumo įrodymai, klinikiniai bandymai ir griežtas reguliacinis vertinimas. Tikėtina, kad artimiausiu metu realistiškiausias scenarijus bus hibridinis modelis, kai chirurgas prižiūri procesą, o autonominės funkcijos padeda atlikti konkrečius, aiškiai apibrėžtus veiksmus.

  • 5 gudrybės su actu sode: piktžolės ir skruzdėlės traukiasi, bet svarbu nepadaryti vienos klaidos

    Actas jau seniai naudojamas ne tik virtuvėje: dėl rūgšties jis tinka ir buities, ir sodo darbams. Vis dėlto sodininkystėje tai nėra universalus stebuklingas sprendimas, todėl netinkamai panaudotas actas gali pakenkti dirvožemiui, augalams ar naudingiems vabzdžiams.

    Sodininkai actą dažniausiai renkasi kaip paprastesnę alternatyvą daliai cheminių priemonių, ypač kai reikia greito rezultato ant takelių ar tarp plytelių. Tačiau svarbu suprasti, kad actas veikia kaip kontaktinis rūgštinis tirpalas, o ne selektyvus herbicidas, todėl nudegina viską, ką pasiekia.

    Kaip actas padeda su piktžolėmis

    Dažnas triukas – piktžolių naikinimas ten, kur jos auga ne lysvėse, o tarp trinkelių, prie bortelių ar skaldos takeliuose. Tokiais atvejais actas gali išdeginti lapus ir stiebus, ypač jei purškiama saulėtą, sausą dieną, kai augalas patiria didžiausią drėgmės stresą.

    Praktikoje dažnai maišomas maždaug 1 litro acto tirpalas su nedideliu kiekiu indų ploviklio, kad skystis geriau priliptų prie lapų. Vis dėlto svarbu purkšti itin tiksliai, nes rūgštis gali pažeisti ir dekoratyvinius augalus, veją ar daržoves, o ant atviros žemės didesni kiekiai gali laikinai pakeisti dirvožemio reakciją.

    Skruzdėlės: poveikis dažnai laikinas

    Kitas populiarus panaudojimas – skruzdėlių atbaidymas. Acto kvapas gali sutrikdyti skruzdėlių paliekamus kvapų takus, todėl jos kuriam laikui pakeičia judėjimo maršrutus arba pasitraukia iš konkrečios vietos.

    Dažniausiai patariama actu sudrėkintus vatos diskelius padėti šalia takų ar prie skruzdėlynų. Vis dėlto toks būdas paprastai veikia trumpai, ypač po lietaus, todėl, jei skruzdėlės kelia problemų šiltnamyje ar aplink namo pamatus, gali prireikti ir kitų priemonių bei priežasčių paieškos.

    Valymas, rūdys ir dirvožemio rūgštinimas

    Acto ir vandens tirpalas santykiu 1:1 dažnai naudojamas sodo takelių, terasos dangos ar lauko plytelių valymui: jis padeda atlaisvinti apnašas, purvą, dalį samanų ar dumblių sluoksnio. Po užtepimo paviršių įprastai nušveičia šepečiu ir nuplauna vandeniu, tačiau reikia saugoti akmens dangas, kurios gali būti jautrios rūgščiai.

    Actas praverčia ir įrankiams – jis gali padėti atmirkyti bei nuvalyti rūdis ar įsisenėjusius nešvarumus, o po to metalą verta sausai nušluostyti ir lengvai sutepti. Sode kartais minimas ir dirvožemio rūgštinimas, tačiau čia svarbiausia saikas: rūgščiamėgiams augalams, tokiems kaip šilauogės, azalijos ar hortenzijos, saugiau remtis dirvožemio tyrimu ir specialiomis priemonėmis, o ne improvizuoti koncentruotu actu.

    Esminė taisyklė – actą naudoti tik ten, kur tikrai reikia, ir vengti purkšti šalia kultūrinių augalų šaknų zonos. Jei kyla abejonių, geriau pradėti nuo mažo ploto bandymo ir rinktis mechaninį ravėjimą ar kitas mažiau rizikingas priemones.

  • Ukrainoje pristatytas robotas šnipas fronte: „Temerland“ žada nepastebimą ryšį ir ugnies galią

    Ukrainos Zaporižios regione veikianti bendrovė „Temerland“ pristatė naują žvalgybinį antžeminį robotą, skirtą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Į frontą planuojama perduoti roboto „Gnom“ linijos skauto versiją, kuri turėtų padėti saugiau žvalgyti priešo pozicijas ir sumažinti karių riziką.

    Pasak įmonės vadovo Eduardo Trocenkos, „Gnom“ sukurtas taip, kad būtų sunkiau aptinkamas, sunaikinamas ar perimamas. Skauto versija sveria apie 50 kilogramų, važiuoja keturiais ratais, turi elektrinę pavarą ir navigacijos sistemą, o pagrindinis akcentas – ryšio sprendimas, leidžiantis valdyti robotą ne per radijo kanalą.

    Ryšys užtikrinamas ilgu optiniu kabeliu, kuris suteikia plačiajuostį sujungimą ir mažina tikimybę, kad valdymo kanalas bus aptiktas ar nuslopintas elektroninės kovos priemonėmis. Tokia architektūra laikoma vienu patikimiausių būdų veikti aplinkoje, kur intensyviai trikdomi radijo signalai, o bepiločiai dažnai praranda ryšį.

    „Šis sprendimas kurtas taip, kad ryšys būtų kuo mažiau pažeidžiamas, o robotas galėtų vykdyti užduotis ten, kur žmogui pernelyg pavojinga“, – sakė Eduardo Trocenka.

    Viešai skelbiamoje informacijoje nurodoma, kad konkreti „Gnom“ skauto modifikacija gali būti komplektuojama su vaizdo stebėjimo įranga, o kai kurios šeimos versijos turi ir ginkluotės integraciją. Tarp minimų sprendimų – 7,62 milimetro kalibro kulkosvaidis, taip pat kitos specializuotos komplektacijos, orientuotos į ugnies paramą ar diversines užduotis.

    „Temerland“ teigia kurianti visą „Gnom“ platformų šeimą skirtingiems scenarijams: nuo žvalgybos ir ryšio retransliavimo iki logistikos, išminavimo ar kombinuotos žvalgybos, kai informacija renkama ir nuo žemės, ir pasitelkiant ore veikiančius dronus. Tokia modulinių platformų kryptis šiuo metu laikoma viena ryškiausių tendencijų, nes leidžia greičiau adaptuoti techniką kintančioms fronto sąlygoms.

    Antžeminiai bepiločiai kompleksai kare Ukrainoje vis plačiau naudojami dėl kelių priežasčių: jie padeda gabenti amuniciją ir atsargas, evakuoti sužeistuosius, atlikti žvalgybą siaurose ar apšaudomose vietose. Kartu tai atsakas į elektroninės kovos aplinką, kurioje radijo ryšiu valdomi įrenginiai susiduria su slopinimu ir perėmimo rizika.

    Pranešimuose taip pat primenama, kad Rusijos pajėgos kare naudoja įvairius karinės paskirties robotus, įskaitant išminavimo techniką. Dėl to abi pusės investuoja į sprendimus, kurie leistų veikti patikimiau, išlaikyti ryšį ir sumažinti operatorių bei pėstininkų pažeidžiamumą.

  • Pietų Korėjoje pramoninis robotas mirtinai sužalojo darbuotoją: įvyko skaudi klaida

    Pietų Korėjoje įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas, kai pramoninis robotas gamykloje mirtinai sužalojo 40 metų techninės priežiūros darbuotoją. Vietos žiniasklaida skelbia, kad įrenginys žmogų supainiojo su dėže ir prispaudė prie konvejerio.

    Pranešama, kad darbuotojas tikrino robotą, naudojamą dėžėms su žemės ūkio produkcija rūšiuoti ir pakuoti. Patikros metu robotinė ranka sugriebė vyrą ir, stumdama link konvejerio, stipriai suspaudė jo krūtinę bei galvą.

    Į įvykio vietą atvykę medikai nukentėjusįjį skubiai išvežė į ligoninę, tačiau patirti sužalojimai buvo mirtini. Incidentas sukėlė diskusijas apie pramoninių robotų saugą, ypač tuomet, kai darbuotojai prie įrangos dirba techninės priežiūros arba testavimo režimu.

    Įmonės atstovai po tragedijos pareiškė ketinantys stiprinti saugos sprendimus ir diegti tikslesnes apsaugos priemones, kad būtų sumažinta klaidingo atpažinimo rizika. Tokiais atvejais praktikoje dažniausiai vertinama, ar buvo tinkamai atitvertos pavojingos zonos, ar veikė avarinio stabdymo grandinės ir ar buvo laikomasi blokavimo bei žymėjimo procedūrų.

    Žinios apie panašius įvykius Pietų Korėjoje pasirodo ne pirmą kartą. 2023 metais buvo pranešta apie atvejį automobilių pramonėje, kai darbuotojas pateko į roboto veikimo zoną ir patyrė sunkių traumų, o tai dar kartą priminė, kad automatizacija didina našumą, bet kartu reikalauja griežtos darbo saugos kultūros.

    Ekspertai pabrėžia, kad dažniausios rizikos kyla ne įprastoje automatizuotoje gamyboje, o tada, kai įranga derinama, remontuojama ar perjungta į rankinio valdymo režimus. Todėl ypač svarbūs aiškūs darbo leidimai, darbuotojų mokymai, jutiklių ir fizinių barjerų patikimumas bei nuosekli incidentų analizė.

    Automatizacija ir sauga

    Pastaraisiais metais gamyklose sparčiai daugėja robotizuotų sistemų, o kartu auga dėmesys saugiam žmogaus ir roboto bendradarbiavimui. Naujesnės kartos sprendimuose plačiau naudojami jėgos ribojimo mechanizmai, saugos skeneriai ir zonų stebėsena, tačiau pramoniniai robotai, skirti kroviniams ir dėžėms perkelti, dažnai išlieka didelės galios įrenginiai.

    Tokie atvejai paprastai tiriami, siekiant nustatyti, ar įvyko techninis gedimas, programinės įrangos klaida, netinkamas jutiklių sukalibravimas ar žmogiškasis faktorius. Tyrimo išvadomis remiantis sprendžiama dėl papildomų apsaugų, procedūrų korekcijų ir atsakomybės pasidalijimo.

    Ar kaltas dirbtinis intelektas?

    Viešojoje erdvėje panašūs incidentai neretai siejami su dirbtinis intelektas, tačiau daugelyje pramoninių sistemų lemia ne DI sprendimai, o iš anksto apibrėžti judesio algoritmai ir saugos grandinės. Vis dėlto, kai į diegiamas atpažinimo kameras ir pažangesnę analizę, didėja poreikis griežčiau vertinti testavimą ir patikras realiomis gamybos sąlygomis.

    Pietų Korėjos atvejis tapo dar vienu priminimu, kad moderni automatizacija be aiškių saugos standartų ir disciplinos gali turėti tragiškų pasekmių. Įmonėms tai reiškia ne tik investicijas į įrangą, bet ir nuolatinį procesų auditą bei darbuotojų pasirengimą dirbti šalia galingų automatizuotų sistemų.

  • Pelės dings per 3 minutes? Sodininkai atskleidė paprastą triuką be chemijos, veikiantį visą sezoną

    Šylant orams pelės dažniau traukia arčiau sodybų, daržų ir sandėliukų: čia jos randa maisto, šiltesnes slėptuves ir lengviau įrengia lizdus. Graužikai apgraužia daigus, gadina šakniavaisius, užteršia maisto atsargas ir gali platinti ligų sukėlėjus per išmatas bei šlapimą.

    Vienas dažniausiai minimų natūralių būdų atbaidyti peles be cheminių priemonių yra kvapų barjeras. Idėja paprasta: pelės turi itin jautrią uoslę, todėl vengia vietų, kuriose vyrauja joms nemalonūs, intensyvūs augalų aromatai.

    Kaip veikia pelynas?

    Sodininkų praktikoje dažnai minimas paprastasis pelynas, kurio kvapas daugeliui graužikų yra itin nepatrauklus. Pelyno šakelės ar ryšulėliai išdėliojami tose vietose, kur pelės juda dažniausiai: prie įėjimų į sandėliukus, palei sienas, prie komposto, šiltnamyje ar šalia daržovių laikymo patalpų.

    Norint, kad priemonė veiktų ilgiau, svarbu kvapo stiprumas: džiūstant augalui aromatas silpnėja. Todėl ryšulėlius verta periodiškai pakeisti, ypač jei patalpa vėdinama arba kvapus greitai „nuima“ drėgmė.

    Kur dėti ir ko nepamiršti?

    Praktiškiausia pelyną laikyti ten, kur pelės gali patekti į vidų arba kur jos ieško maisto: prie rūsio angų, sandėliukų durų, palėpėse, šalia maisto atsargų laikymo zonų. Lauke ryšulėlius galima dėlioti ir palei takus ar tvoras, jei būtent iš ten graužikai ateina į sklypą.

    Vis dėlto vien kvapų dažnai neužtenka, jei teritorijoje lengvai prieinamas maistas. Kad efektas būtų tvaresnis, patariama sandariai laikyti grūdus ir gyvūnų pašarus, nepalikti atvirų atliekų, užsandarinti plyšius prie pamatų ir aplink vamzdžių įvadus.

    Kada verta rinktis kitus sprendimus?

    Jei matyti aiškūs gausios populiacijos požymiai, pavyzdžiui, daug išmatų, apgraužti laidai ar nuolat girdimas krebždėjimas, gali reikėti kompleksinių priemonių. Tokiais atvejais svarbu įvertinti rizikas: pelės gali pažeisti elektros instaliaciją, o kontaktas su jų išskyromis kelia infekcijų pavojų.

    Natūralūs repelentai, tokie kaip pelynas, dažniausiai veikia kaip atbaidymo priemonė ir labiausiai tinka prevencijai arba ankstyvoje problemos stadijoje. Jei situacija kartojasi kasmet, verta peržiūrėti pastatų sandarumą ir sklypo higieną, nes būtent tai dažniausiai lemia, ar pelės sugrįš.

  • Cukinijų derlius gali šoktelėti į rekordą: vienas paprastas triukas, kurį daro patyrę ūkininkai

    Cukinijos yra viena greičiausiai augančių daržovių, tačiau gausus derlius neatsiranda savaime. Kad augalai stabiliai megztų vaisius ir derėtų ilgai, svarbiausia suderinti šilumą, drėgmę, apdulkinimą ir mitybą per visą sezoną.

    Vegetacijos pradžioje cukinijos neretai išaugina daugiau vyriškų žiedų, o jie vaisių neužmezga. Moteriški žiedai pasirodo vėliau ir atpažįstami pagal nedidelį sustorėjimą prie žiedo pagrindo, tai būsimo vaisiaus užuomazga.

    Didžiausią žalą derliaus pradžiai daro staigūs temperatūros svyravimai, užsitęsę lietūs arba alinanti kaitra. Dėl streso augalas gali numesti žiedus, o dirvoje užsistovėjusi drėgmė skatina šaknų problemas, todėl sodinimui ypač svarbi šiltesnė, gerai įšilusi žemė.

    Triukas, kuris gelbsti nuo tuščių žiedų

    Viena dažniausių bėdų yra menkas užuomazgų kiekis, kai žiedų daug, o vaisiai beveik nesimezga. Taip dažnai nutinka, kai sode trūksta vabzdžių apdulkintojų arba orai vėsūs ir lietingi, todėl apdulkinimas vyksta prasčiau.

    Tokiu atveju padeda rankinis apdulkinimas, paprastas, bet itin veiksmingas būdas. Žiedadulkės nuo vyriško žiedo švelniai perkeliamos ant moteriško žiedo piestelės, tam tinka minkštas teptukas arba vatos pagaliukas.

    Rankinį apdulkinimą geriausia atlikti ryte, kai žiedai ką tik prasivėrę ir žiedadulkės būna aktyviausios. Jei procedūrą pakartosite kelias dienas iš eilės, ypač po lietaus periodų, užuomazgų skaičius paprastai pastebimai padidėja.

    Laistymas ir tręšimas, kur dažniausiai suklystama

    Cukinijoms reikia tolygaus drėkinimo, ypač žydėjimo ir vaisių auginimo metu. Žemė turi būti drėgna, bet ne permirkusi, nes per didelė drėgmė skatina puvinius, o vandens trūkumas lemia mažesnius, deformuotus vaisius.

    Praktiškiausia laistyti anksti ryte arba vakare, kad vanduo mažiau garuotų ir nebūtų papildomo streso karštyje. Naudinga laistyti prie šaknų, o ne ant lapų, taip sumažinama ligų rizika ir vanduo panaudojamas efektyviau.

    Mityba taip pat turi savo logiką: sezono pradžioje augalui labiau reikia azoto, kad greičiau augtų lapija. Žydėjimo metu svarbesni fosforas ir kalis, o intensyvaus derėjimo metu praverčia kompleksiniai papildai arba pelenų tirpalai, palaikantys vaisių augimą.

    Geriausi rezultatai pasiekiami, kai suderinami keli dalykai: šiluma, stabilus laistymas, reguliarus maitinimas ir apdulkinimo kontrolė. Taip cukinijos ne tik greičiau pradeda megzti, bet ir ilgiau dera, o derlius būna tolygesnis viso sezono metu.

  • Robotas Sofija prabilo apie karą Ukrainoje: įvardijo, ką būtina padaryti su Vladimiru Putinu

    Humanoidinis robotas Sofija viešame interviu pakomentavo karą Ukrainoje ir pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, jos vertinimu, turėtų būti patrauktas atsakomybėn už karo nusikaltimus. Robotas pabrėžė, kad karas daro griaunamą poveikį žmonių gyvenimams ir ilgalaikei regiono raidai.

    Sofija buvo sukurta 2016 metais bendrovėje „Hanson Robotics“, o jos kūrėju laikomas Davidas Hansonas, anksčiau dirbęs su „Disney Imagineer“ projektais. Robotas išgarsėjo dėl žmogų primenančios mimikos ir gebėjimo palaikyti pokalbį, nors atsakymai iš esmės priklauso nuo programinės įrangos, parengtų scenarijų ir DI modelių.

    Interviu metu Sofijos buvo klausiama, kaip ji vertina Rusijos pradėtą karą Ukrainoje. Robotas konfliktą apibūdino kaip rimtą ir tragišką įvykį, o kalbėdama apie atsakomybę už karo veiksmus akcentavo teisingumo poreikį ir tarptautinės teisės svarbą.

    Ši tema tarptautiniu mastu siejama su plačiau aptariamu teisiniu kontekstu: Tarptautinis baudžiamasis teismas yra išdavęs Vladimiro Putino arešto orderį, susijusį su Ukrainos vaikų deportavimo ir perkėlimo klausimais. Ukraina ir jos partneriai taip pat nuosekliai kelia karo nusikaltimų tyrimų, įrodymų rinkimo ir atsakomybės mechanizmų stiprinimo būtinybę.

    Be karo temos, Sofija interviu aptarė ir DI plėtros klausimus, kurie pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių technologijų politikos objektų. Vis dažniau akcentuojama, kad žmones primenantys robotai ir DI sistemos turi būti vertinami kritiškai: jų pasisakymai nėra savarankiškos politinės pozicijos, o veikiau suprogramuotų atsakymų ir mokymų duomenų rezultatas.

    Sofija pasaulyje žinoma ir dėl 2017 metais gauto Saudo Arabijos pilietybės statuso, kuris sukėlė diskusijų apie technologijų etiką ir robotų vaidmenį visuomenėje. Socialiniuose tinkluose robotas turi daugiau nei 250 000 sekėjų, o jo vieši pasirodymai dažnai pasitelkiami diskutuojant apie žmogaus ir mašinos sąveiką, atsakomybę bei informacijos patikimumą skaitmeninėje erdvėje.