CP v2

Blog

  • Visagine drama iki paskutinės sekundės: „Intero“ pramušė Gargžduose ir laimėjo 3:2

    Visagine drama iki paskutinės sekundės: „Intero“ pramušė Gargžduose ir laimėjo 3:2

    Gargžduose spalio 4 dieną įvyko emocingas rungtynių finišas, po kurio Visagino „Intero“ išsivežė pergalę 3:2 prieš vietos „Džiugo“ B ekipą. Lemiamas įvartis krito jau per pridėtą laiką, o sėkmė nutraukė kelių savaičių pergalių badą.

    Pirmoje rungtynių dalyje „Intero“ persvarą sukūrė Benas Weibertas, pasižymėjęs maždaug 15 minutę. Po pertraukos šeimininkai rezultatą išlygino, tačiau visaginiečiai netrukus vėl išsiveržė į priekį dar vienu B. Weiberto tiksliu smūgiu.

    Antroje pusėje rungtynių tempas augo, o įtampa pasiekė kulminaciją, kai „Džiugo“ dubleriai 77 minutę dar kartą išlygino rezultatą. Atrodė, kad komandos pasidalins po tašką, bet paskutinės atakos pakeitė scenarijų.

    Pagrindiniu vakaro herojumi tapo žaidžiantis treneris Sergejus Rubizovas, dėl vartininkų traumų stojęs į vartus ir padėjęs komandai išlikti žaidime iki pabaigos. Tokie sprendimai mėgėjų ir žemesnių lygų futbole nėra reti, tačiau dažniausiai tampa rimtu išbandymu visai gynybos grandžiai.

    Rungtynes „uždarė“ 86 minutę aikštėje pasirodęs Jegoras Provalskij, pelnęs pergalingą įvartį 90+1 minutę. Šis epizodas tapo svarbiausiu akcentu ir leido „Intero“ švęsti pergalę, kuri komandai itin reikalinga dėl pasitikėjimo ir turnyrinės dinamikos.

    Artimiausias „Intero“ išbandymas laukia namuose Visagine, kur spalio 10 dieną komanda priims „Kauno Žalgirio FA“. Klubas primena, kad jo veikla dalinai finansuojama Visagino savivaldybės administracijos.

  • Zarasų rajone – nemokamos psichologo ir mediacijos paslaugos: kam priklauso ir kaip užsiregistruoti

    Zarasų rajone – nemokamos psichologo ir mediacijos paslaugos: kam priklauso ir kaip užsiregistruoti

    Zarasų rajono socialinių paslaugų centro bendruomeniniai šeimos namai kartu su Europos socialinio fondo agentūra įgyvendina projektą „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“. Jo tikslas – nemokamai padėti rajono gyventojams spręsti kasdienius šeimos ir asmeninius sunkumus dar jiems neperaugus į ilgalaikes krizes.

    Projekte akcentuojama ankstyvoji pagalba šeimoms ir bendruomenėms, kai kyla įtampa dėl santykių, vaikų auklėjimo, emocinės sveikatos ar pasikeitus aplinkybėms namuose. Paslaugos skirtos stiprinti gebėjimus savarankiškai spręsti problemas ir palaikyti socialinius ryšius, kad žmogus neliktų vienas su sunkumais.

    Spalio mėnesio užsiėmimai

    Spalio mėnesį suplanuotos grupinės konsultacijos „Žmogaus vaidmenys šeimoje ir visuomenėje“, kurios vyks spalio 5 dieną, 12 dieną, 19 dieną ir 26 dieną nuo 16.00 iki 18.00 valandos. Užsiėmimus ves psichologė Laura Vitkūnaitė.

    Tėvams, auginantiems neįgalius vaikus, organizuojama savitarpio pagalbos grupė, numatyta spalio 8 dieną, 15 dieną, 22 dieną ir 29 dieną nuo 15.00 iki 17.00 valandos. Šią grupę ves psichologė psichoterapeutė Elona Berniūnienė.

    Taip pat vyks tėvystės mokymai, skirti tėvams, norintiems geriau suprasti vaikų poreikius ir sustiprinti kasdienius bendravimo įgūdžius. Užsiėmimai suplanuoti spalio 8 dieną, 15 dieną, 22 dieną ir 29 dieną nuo 17.30 iki 19.30 valandos, juos ves psichologė psichoterapeutė Elona Berniūnienė.

    Vaikams nuo 9 iki 14 metų numatyta socialinių įgūdžių grupė „Suprasti save ir kitus“, kuri vyks spalio 12 dieną nuo 15.30 iki 17.30 valandos. Grupę ves psichologė Aistė Lingienė.

    Kokios paslaugos teikiamos

    Be grupinių užsiėmimų, gyventojams teikiamos individualios psichologo konsultacijos, kurios gali būti aktualios patiriant nerimą, emocinį perdegimą, gedulą, santykių krizes ar kitus psichologinius sunkumus. Tokia pagalba dažnai padeda greičiau atpažinti problemos šaknis ir pasirinkti tinkamus sprendimus.

    Taip pat siūlomos mediacijos paslaugos, kai kyla nesutarimų šeimoje ar tėvams gyvenant skyrium sunku susitarti dėl vaikų. Mediacijos tikslas – padėti kalbėtis konstruktyviai ir rasti abiem pusėms priimtiną susitarimą, kiek įmanoma išvengiant ilgo konflikto ar teisminių ginčų.

    Numatytas ir konsultavimas asmens namuose, kai šeimai ypač reikia praktinės ir emocinės paramos, pavyzdžiui, gimus kūdikiui, šeimos nariui nustačius specialiuosius poreikius ar negalią, taip pat išgyvenant netikėtas krizes. Tokiais atvejais pagalba arčiau kasdienės aplinkos gali sumažinti stresą ir palengvinti prisitaikymą.

    Registracija ir kontaktai

    Paslaugoms gauti būtina išankstinė registracija. Gyventojai kviečiami kreiptis į Zarasų rajono socialinių paslaugų centrą adresu Malūno g. 2, Zarasai, 202 kabinetas.

    Dėl registracijos galima skambinti telefonu +370 603 22 159 arba rašyti el. paštu laura.adamoniene@zarasuspc.lt. Veiklos finansuojamos projekto „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ lėšomis.

  • Zarasuose savivaldybė parėmė lazerių verslą: vienas pirkinys atvėrė kelią mugėms ir užsakymams

    Zarasuose savivaldybė parėmė lazerių verslą: vienas pirkinys atvėrė kelią mugėms ir užsakymams

    Zarasų rajone individualios veiklos vykdytojas Artūras Purvinskis įgyvendino savivaldybės smulkiojo verslo rėmimo programos projektą, skirtą lazerinės gamybos ir apdirbimo veiklos plėtrai. Jo dirbtuvėse gaminiai kuriami apdirbant medieną, plastiką, stiklą ir tekstilę, o užsakymai orientuoti į personalizuotas dovanas ir smulkiąją gamybą.

    Projekto esmė buvo praktiška ir tiesiogiai susijusi su augančiais užsakymų srautais: užtikrinti saugų žaliavų, įrangos ir pagamintos produkcijos transportavimą. Įsigyta priekaba turėtų palengvinti ne tik kasdienę logistiką, bet ir suteikti daugiau lankstumo planuojant gamybą bei pristatymus klientams.

    Smulkiajam verslui tokie investiciniai sprendimai dažnai tampa lūžio tašku, nes logistika yra viena brangiausių ir daugiausia laiko atimančių grandžių. Patikimas transportavimas sumažina sugadinimo riziką, leidžia greičiau reaguoti į užsakymus ir paprasčiau dalyvauti prekybos renginiuose, kur svarbus operatyvus pasiruošimas.

    Pasak projekto vykdytojo, įsigyta priekaba jau spėjo pasiteisinti praktikoje. Ja A. Purvinskis naudojosi vykdamas prekiauti į trijose Smalvų bendruomenės organizuotose šventėse ir dar dviejuose kituose Zarasų rajono renginiuose.

    Tokios išvykos į muges ir vietos šventes smulkiajam gamintojui yra svarbus kanalas pasiekti pirkėjus, išbandyti naujus produktus ir gauti grįžtamąjį ryšį. Tai padeda plėsti klientų ratą ne vien internete, bet ir gyvai, kur pirkėjai gali įvertinti gaminių kokybę ir individualizavimo galimybes.

    Projektas buvo finansuotas iš dalies Zarasų rajono savivaldybės lėšomis. Savivaldybės parama tokio tipo iniciatyvoms paprastai siejama su vietos ekonomikos stiprinimu, savarankiško užimtumo skatinimu ir galimybe mažoms veikloms augti nepersikeliant į didmiesčius.

  • Mokytojų diena Visagine: meras įteikė padėkas ir priminė skaičių, kuris nustebins

    Mokytojų diena Visagine: meras įteikė padėkas ir priminė skaičių, kuris nustebins

    Spalio 5 dieną, minint Mokytojų dieną, Visagine skambėjo padėkos tiems, kurių darbas dažnai įvertinamas ne iškart, o po metų. Miesto ugdymo bendruomenė pabrėžė, kad mokytojų ir trenerių indėlis matuojamas ne vien pažymiais, bet ir mokinių pasirinkimais bei pasiekimais.

    Mokytojų dienos proga Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz kartu su vicemere Aleksandra Grigiene ir Švietimo, sporto ir kultūros skyriaus vedėja Monika Gute lankėsi miesto mokyklose. Susitikimų metu pedagogams ir treneriams buvo dėkojama už kasdienį darbą, kantrybę ir rūpestį vaikais.

    Padėkos už pasiekimus ir pastangas

    Savivaldybė pranešė, kad už ypatingą indėlį, pasiekimus ir pastangas meras įteikė padėkas mokytojams, treneriams ir vadovams. Tarp apdovanotųjų – Aukse Baušytė, Aušra Gigelevičienė, Saulius Valiūnas, Julija Lipunova, Jelena Murina, Nadiežda Juodžiūnienė ir kiti ugdymo bei sporto įstaigų atstovai.

    Šis įvertinimas, kaip pabrėžiama, skirtas ne vien už konkrečius rezultatus, bet ir už nuoseklų darbą su vaikais, bendruomenės telkimą bei iniciatyvas, kurios stiprina mokyklų ir sporto įstaigų kasdienybę. Savivaldybės teigimu, tokios padėkos yra būdas viešai pasakyti ačiū tiems, kurie dažnai dirba tyliai ir be didelio dėmesio.

    111 sugrįžusių į savo mokyklas

    Ypatingu akcentu tapo skaičius, atskleidžiantis ryšį tarp miesto mokyklų ir dabartinių jų darbuotojų. Nurodoma, kad net 111 Visagino švietimo ir sporto įstaigose dirbančių mokytojų ir trenerių patys yra baigę Visagino mokyklas.

    Savivaldybė pabrėžia, kad dalis šių žmonių, baigę mokyklą, išvyko studijuoti, o vėliau sąmoningai sugrįžo į Visaginą jau kaip mokytojai ar treneriai. Šis tęstinumas pristatomas kaip svarbus miesto tapatybės elementas ir realus pavyzdys mokiniams, kad profesinis kelias gali vesti atgal į gimtąjį kraštą.

    Visiems 111 sugrįžusiems mokytojams ir treneriams meras įteikė simbolinę dovaną – knygą apie Visagino istoriją. Savivaldybės teigimu, tai pasirinkta kaip prasmingas priminimas apie miesto raidą ir žmones, kurie šiandien prisideda prie jo ateities.

    „Džiaugiamės savo mokytojais ir treneriais, didžiuojamės tais, kurie sugrįžo, ir dėkojame visiems, kurie kuria Visagino švietimo ir sporto įstaigų ateitį“, – sakė savivaldybės atstovai.

    Pastaraisiais metais daugelyje Lietuvos savivaldybių vis dažniau ieškoma būdų, kaip stiprinti mokytojo profesijos prestižą, pritraukti jaunų specialistų ir išlaikyti patyrusius pedagogus. Visagino pasirinktas dėmesys sugrįžusiems alumnams rodo siekį telkti bendruomenę ir kurti ilgalaikį ryšį tarp mokyklos, mokinio ir miesto.

  • Europos gynybos technologijų startuoliai 2026 metais pritraukė 6,9 mlrd. eurų: kas stumia rekordą?

    Europos gynybos technologijų startuoliai 2026 metais pritraukė 6,9 mlrd. eurų: kas stumia rekordą?

    Europos gynybos technologijų startuolių sektorius 2026 metais fiksuoja rekordinį rizikos kapitalo aktyvumą: iki spalio pritraukta apie 6,9 mlrd. eurų, kai per visus 2025 metus suma siekė maždaug 2,4 mlrd. eurų. Tokią dinamiką apžvelgia „Dealroom“ ir „Resilience Media“ ataskaita, kuri rodo beveik trigubą šuolį per metus.

    Didžiausią metų dalį sudaro vadinamieji mega etapai: septyni sandoriai, kurių kiekvienas viršijo apie 930 mln. eurų, generavo daugiau kaip 85 proc. viso pritraukto kapitalo. Tarp minimų bendrovių yra „Anduril“, „Helsing“, „Saronic“, „Shield AI“, „Quantum Systems“, „ICEYE“ ir „Castelion“.

    Ataskaitoje pažymima, kad gynybos technologijos tapo sparčiausiai augančiu didžiuoju Europos rizikos kapitalo segmentu. 2026 metais jis sudaro apie 11,1 proc. visų Europos rizikos kapitalo investicijų, o Europos Sąjungos 27 šalyse dalis siekia apie 15 proc.

    Investuotojų ratas plečiasi

    Vienas ryškiausių pokyčių yra investuotojų bazės augimas. „Dealroom“ skaičiuoja, kad 2026 metais iki šiol bent viename Europos gynybos technologijų sandoryje dalyvavo 310 investuotojų, o visų metų skaičius gali pasiekti apie 620.

    Palyginimui, 2020 metais fiksuota 99 investuotojai, o 2025 metais jų buvo 387. Tai rodo, kad sektorius iš nišinio tampa įprasta rizikos kapitalo darbotvarkės dalimi, ypač esant didesniam dėmesiui Europos gynybiniam pasirengimui ir tiekimo grandinių atsparumui.

    Specializuoti gynybos fondai 2025 metais dalyvavo 34 proc. Europos gynybos technologijų investicinių etapų, beveik dvigubai dažniau nei metais anksčiau. Be rizikos kapitalo, 2025 metais NATO ir sąjungininkų gynybos bendrovėms papildomai tekėjo ir apie 2,2 mlrd. eurų per privataus kapitalo, projektinio finansavimo, skolos instrumentų bei dotacijų kanalus.

    Vokietija ir Miunchenas išsiveržė į priekį

    Pagal pritrauktą finansavimą Europoje 2026 metais pirmauja Vokietija, o augimą ypač traukia „Helsing“, „Quantum Systems“ ir „Stark“. Vokietijos startuoliai 2026 metais pritraukė apie 3,3 mlrd. eurų, o nuo 2020 metų suma siekia apie 5,5 mlrd. eurų.

    Miunchenas įvardijamas kaip ryškiausias gynybos technologijų traukos taškas: nors mieste veikia apie 4,1 proc. Europos rizikos kapitalo remiamų gynybos startuolių, jam priskiriama apie 39 proc. jų bendros įmonių vertės ir apie 40 proc. 2026 metų Europos gynybos rizikos kapitalo.

    Vien „Helsing“ ir „Quantum Systems“ bendra vertė ataskaitoje vertinama maždaug 23,9 mlrd. eurų. Kartu pabrėžiama, kad augimas neapsiriboja vien antraštiniais sandoriais: 14–93 mln. eurų dydžio augimo etapo investicijos 2026 metais jau padvigubėjo, palyginti su 2025 metais, ir pasiekė rekordą.

    Kur keliauja pinigai ir kokios spragos išlieka

    Didžiausi pinigų srautai krypsta į autonomines sistemas. Europos dronų startuoliai 2026 metais pritraukė apie 4,4 mlrd. eurų per 40 investicinių etapų, o kovos su dronais bendrovės sulaukė apie 1,1 mlrd. eurų.

    Jūrinės autonominės sistemos pritraukė apie 740 mln. eurų, ir abiejose pastarosiose kategorijose tai viršija visų ankstesnių metų sumą kartu sudėjus. Tai signalizuoja, kad rinka sparčiai pereina nuo eksperimentinių prototipų prie sprendimų, kuriems ieškoma realaus diegimo kariuomenėse ir kritinėje infrastruktūroje.

    Vis dėlto ataskaita piešia nevienodą Europos paveikslą: žemynas laikomas stipriu kvantinių technologijų, fotonikos, kosmoso ir dronų srityse, tačiau atsilieka nuo pasaulinių lyderių dirbtinio intelekto lustų ir procesorių, ryšių palydovų, paleidimo raketų bei kai kurių pažangių robotikos krypčių segmentuose. Šios sritys siejamos su technologiniu suverenitetu ir gebėjimu kurti sistemas, kurios nepriklauso nuo išorinių tiekėjų.

    Nors Europos gynybos technologijų finansavime auga JAV kapitalo dalis, ataskaitoje pažymima ir kita tendencija: sektoriuje daugėja sandorių, orientuotų į kibernetinį saugumą bei programiškai valdomas gynybos sistemas. Tai ypač aktualu, nes didėjant autonomijai ir DI sprendimų vaidmeniui, saugumas turi veikti greičiau nei žmogaus reakcija.

    „Nacionalinis saugumas, gynyba ir technologinės inovacijos dabar yra neatskiriami dalykai“, – sakė „Resilience Media“ bendraįkūrėja Leslie Hitchcock.

    „Gynyba vis labiau tampa programiškai valdoma, autonomiška ir sujungta, o tai sukuria visiškai kitokį kibernetinio saugumo iššūkį“, – sakė „Exein“ vadovas Gianni Cuozzo.

    „Jei norime Europoje kurti ir išlaikyti kritinius gynybos pajėgumus, mums reikia ir suverenios europinės finansavimo bazės“, – sakė „Lakestar“ įkūrėjas Klaus Hommels.

    Ataskaitoje taip pat išskiriamas talentų aspektas: 17 proc. Europos gynybos technologijų startuolių įkūrėjų turi karinės ar gynybos ministerijų patirties, o tarp vadovų grandies šis rodiklis siekia 14,7 proc. Tuo metu specializuotuose fonduose su tokia patirtimi siejami 26 proc. investuotojų, kai bendro profilio fonduose jų yra apie 12 proc.

    Galiausiai, didėjant investicijoms, ryškėja ir lūkestis dėl realaus diegimo: rinka vis dažniau vertina ne vien inovacijos pažadą, bet ir gebėjimą greitai integruotis į viešuosius pirkimus, atitikti saugumo reikalavimus ir veikti sąjungininkų standartų aplinkoje. Tai gali tapti pagrindiniu filtru, skiriančiu vien finansavimo rekordus nuo tvaraus sektoriaus augimo.

  • „Fleuret AI“ pritraukė 4 mln. eurų: DI agentai žada paversti pentestus nuolatiniu procesu

    „Fleuret AI“ pritraukė 4 mln. eurų: DI agentai žada paversti pentestus nuolatiniu procesu

    Prancūzijos kibernetinio saugumo startuolis „Fleuret AI“ užsitikrino 4 mln. eurų ikisėklinę investiciją, skirtą platformai, kuri automatizuoja įsilaužimų testavimą pasitelkiant DI agentus. Investicijų raundui vadovavo „RAISE Ventures“, prisidėjo „Auriga Cyber Ventures“, „Wind“, „Better Angle“ ir kibernetinio saugumo sektoriaus verslo angelai.

    Bendrovę įkūrė vadovas Yanis Grigy ir technologijų vadovas Augustin Ponsin. Jų kuriamas sprendimas siekia pakeisti įprastą praktiką, kai penetruojamasis testavimas atliekamas kaip vienkartinis auditas ir pateikia tik konkretaus momento situacijos vaizdą.

    „Fleuret AI“ akcentuoja, kad įmonių IT aplinka keičiasi nuolat: diegiami atnaujinimai, atsiranda nauji API, keičiasi infrastruktūra ir debesijos konfigūracijos. Dėl to po audito netrukus gali pakisti ir atakos paviršius, o anksčiau atliktas vertinimas nebeatspindi realių rizikų.

    Nuo vienkartinio audito prie nuolatinės patikros

    Platforma kuriama kaip penkių dalių ciklas: išorinių sistemų ir paslaugų žemėlapio sudarymas, pažeidžiamumų paieška, patikra ar juos įmanoma išnaudoti, pagalba šalinant spragas ir patvirtinimas, kad pataisymai iš tiesų suveikė. Toks modelis orientuotas į tęstinę kontrolę, o ne į periodines patikras kartą ar kelis per metus.

    Startuolis dalį pentesterių darbo automatizuoja dviem DI agentais, kurie analizuoja aplikacijas, API ir infrastruktūrą, o radę spragas bando patikrinti jų išnaudojamumą. Kiekvienam atvejui numatomas kompromitavimo įrodymas, padedantis suprasti, ar rizika yra teorinė, ar praktiškai įgyvendinama.

    Pasak bendrovės, sistema turėtų nuolat stebėti atakos paviršių ir inicijuoti papildomus testus tada, kai aplinkoje įvyksta pokyčiai. Kartu vystomi įrankiai pažeidžiamumų prioritetizavimui pagal realų išnaudojamumą, integracijoms su techninių komandų naudojamomis priemonėmis, automatiniam pakartotiniam testavimui ir ataskaitų generavimui.

    Akcentas Europai ir reguliuojamiems sektoriams

    „Fleuret AI“ orientuojasi į Europos rinką ir teigia siekianti, kad puolamasis kibernetinis saugumas būtų prieinamesnis įmonėms, kurios neturi resursų dažniems rankiniams testams. Bendrovė pabrėžia, kad agentai veiks Europoje ir bus vykdomi europinėje infrastruktūroje, taip atliepiant suvereniteto ir atitikties poreikius, ypač griežtai reguliuojamose srityse.

    „Mes nenorime tik automatizuoti pentestų taip, kaip jie atliekami šiandien. Mūsų ambicija yra sukurti puolamojo kibernetinio saugumo sluoksnį, kuris padėtų įmonėms, nepriklausomai nuo jų dydžio, išlikti saugioms visus metus“, – sakė „Fleuret AI“ vadovas ir vienas įkūrėjų Yanis Grigy.

    Gautos lėšos bus skirtos komandos plėtrai, samdant DI, programinės įrangos kūrimo ir puolamojo kibernetinio saugumo specialistus, taip pat spartinant platformos kūrimą. Rinka šiuo metu aiškiai juda automatizavimo linkme: organizacijos ieško būdų greičiau aptikti pažeidžiamumus ir trumpinti laiką nuo spragos atsiradimo iki jos uždarymo, o tęstinis testavimas vis dažniau laikomas praktine alternatyva vienkartiniams auditams.

  • „Buntar Aerospace“ pritraukė 14,8 mln. eurų: plės dronų gamybą ir DI sprendimus Ukrainai bei eksportui

    „Buntar Aerospace“ pritraukė 14,8 mln. eurų: plės dronų gamybą ir DI sprendimus Ukrainai bei eksportui

    Ukrainos gynybos technologijų bendrovė „Buntar Aerospace“ užbaigė 14,8 mln. eurų finansavimo etapą, kuriuo sieks greičiau plėsti gamybą ir paspartinti produktų kūrimą. Investicijai vadovavo „Freedom Fund“ kartu su tarptautiniu augimo kapitalo investuotoju, prisidėjo ir kiti fondai.

    Po šio raundo bendras „Buntar Aerospace“ pritrauktas kapitalas pasiekė apie 27,8 mln. eurų. Tokie sandoriai rodo, kad investuotojai vis aktyviau remia sprendimus, kurie trumpina tiekimo grandines ir didina gynybos savarankiškumą.

    Kas sudaro bendrovės pagrindą

    „Buntar Aerospace“ augimą grindžia „Buntar-3“ žvalgybinis dronas ir „Buntar Copilot“ sprendimas, kuriame naudojamas DI, padedantis valdyti užduotis ir apdoroti informaciją dronų kare. Bendrovė teigia, kad šie produktai jau turi tvirtą paklausą fronto linijoje veikiančiuose Ukrainos padaliniuose.

    Praktikoje tai reiškia orientaciją į greitą duomenų surinkimą, situacijos stebėjimą ir sprendimų priėmimo spartinimą, kai operatorių laikas ir parengtis yra riboti. Ši kryptis atitinka platesnę tendenciją: daugiau autonomijos ir mažiau rankinio darbo mūšio lauke.

    Kur bus nukreiptos investicijos

    Naujos lėšos bus skirtos produktų vystymui, gamybos pajėgumų didinimui ir darbuotojų pritraukimui inžinerijos, vadybos bei operacijų srityse. Bendrovė taip pat planuoja į „Buntar“ platformą integruoti patikrintas komandas ir technologijas, kad galėtų greičiau didinti apimtis.

    Didėjant paklausai, gamybos plėtra tampa kritine grandimi, nes būtent čia dažniausiai susiduria gynybos startuoliai: nuo prototipų pereiti prie stabilaus tiekimo dideliais kiekiais. Ukrainos rinkoje tai ypač aktualu dėl nuolat besikeičiančių poreikių ir spaudimo greitai diegti atnaujinimus.

    Dvigubos paskirties kryptis ir tarptautinės rinkos

    „Buntar Aerospace“ skelbia ketinanti toliau vystyti „Buntar Copilot“ ir žengti į naujas tarptautines rinkas su dvigubos paskirties produktų linijomis. Bendrovė pabrėžia, kad autonominės technologijos vis sparčiau pritaikomos ir civiliniame sektoriuje, kur auga paklausa automatizuotiems sprendimams.

    Įmonė pozicionuoja save ne tik kaip žvalgybos sprendimų kūrėją, bet kaip platesnės gynybos autonomijos žaidėją, aprėpiantį kelias užduočių kryptis. Tai atspindi bendrą Europos saugumo darbotvarkę, kurioje vis daugiau dėmesio skiriama vietinei gamybai, technologijų atsparumui ir greitam inovacijų diegimui.

    „Kiekviena „Buntar“ sistema kuriama taip, kad galėtų skristi, jausti aplinką ir prisitaikyti savarankiškai, kad kvalifikuoti žmonės galėtų sutelkti dėmesį į sprendimus“, – sakė „Buntar Aerospace“ bendraįkūrėjas Bohdanas Sasas.

    „Taikomės į misijas, kurios labiausiai priklauso nuo aukštos kvalifikacijos operatorių: žvalgybą, apsaugą nuo dronų ir pagalbą tiksliems smūgiams. To Ukrainai reikia šiandien, o Europa tam turi būti pasirengusi rytoj“, – pridūrė jis.

  • „Namespace“ pritraukė apie 39 mlnn. eurų: DI kodavimo agentams kuria greitesnę kūrimo infrastruktūrą

    „Namespace“ pritraukė apie 39 mlnn. eurų: DI kodavimo agentams kuria greitesnę kūrimo infrastruktūrą

    Ciuriche įkurta kūrėjų infrastruktūros bendrovė „Namespace“ per B serijos investicijų raundą pritraukė apie 39 mlnn. eurų. Finansavimas gautas praėjus vos septyniems mėnesiams po A serijos, o tai rodo itin didelį investuotojų apetitą sprendimams, kurie spartina programinės įrangos kūrimą.

    „Namespace“ kuria platformą, padedančią programavimo komandoms greičiau vykdyti kodo surinkimo ir testavimo darbus, ypač tęstinės integracijos procesuose. Esminė idėja paprasta: inžinieriai gali sutelkti dėmesį į kodą, o infrastruktūros valdymą palikti paslaugai.

    Bendrovę 2022 metais įkūrė buvęs „Google“ pagrindinis inžinierius Hugo Santos. Jo teigimu, tikslas yra tapti infrastruktūros sluoksniu DI kodavimo agentams, kad tiek programuotojai, tiek DI įrankiai galėtų greičiau kurti, testuoti ir paleisti programinį kodą.

    Investicijų raundui vadovavo „Scale Venture Partners“, prie jo prisidėjo 20VC, NEA, „Essence“, „Burst Capital“ ir grupė verslo angelų. Tarp jų minimas ir Olivier Pomel, bendrovės „Datadog“ vadovas.

    Gautos lėšos bus skiriamos produkto vystymui paspartinti bei plėsti „Namespace“ skaičiavimo pajėgumus ir serverių eksploatavimą. Pastaruoju metu tai tampa kritiška, nes DI paremti kodavimo įrankiai didina testavimo ir paleidimo užklausų srautus, o komandoms reikia stabilaus našumo be papildomos administravimo naštos.

    Hugo Santos pabrėžė, kad „Google“ matė, kaip stipriai darbo eigą keičia aukšto lygio įrankiai ir infrastruktūra, tačiau už kelių didžiųjų kompanijų ribų tai vis dar nėra įprasta. Jo teigimu, „Namespace“ vizija yra padaryti tokią patirtį standartu greitai augančioms komandoms, pradedant nuo vietos, kurioje kūrėjai ir jų agentai praleidžia daugiausia laiko: kodavimo ir tęstinės integracijos.

    „Namespace“ skelbia dirbanti su organizacijomis, tarp kurių yra „Ramp“, „Framer“, „ElevenLabs“ ir „Vanta“. Bendrovė savo sprendimą pozicionuoja kaip būdą sutrumpinti ciklą nuo kodo pakeitimo iki patikrinimo ir įdiegimo, o tai vis dažniau tampa konkurenciniu pranašumu.

  • „Rayon“ pritraukė 10 mln. eurų: DI pagrįsta interjero dizaino platforma plečia 3D ir pardavimus

    „Rayon“ pritraukė 10 mln. eurų: DI pagrįsta interjero dizaino platforma plečia 3D ir pardavimus

    Naršyklėje veikianti interjero dizaineriams skirta braižymo platforma „Rayon“ pritraukė 10 mln. eurų A serijos investiciją. Raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas Partech, o prie finansavimo prisidėjo ir ankstesni investuotojai Northzone, Foundamental bei Seedcamp.

    Po šio etapo bendras „Rayon“ pritrauktas kapitalas priartėjo prie 16 mln. eurų. Bendrovė skelbia, kad lėšas naudos produkto plėtrai ir aktyvesniam augimui rinkoje, stiprindama pardavimus bei platinimą.

    Kam skirta „Rayon“ platforma?

    „Rayon“ pozicionuoja save kaip alternatyvą tradiciniams CAD įrankiams, kurie istoriškai kurti architektūrai ir inžinerijai, o ne interjerui. Platforma orientuota į interjero ir patirtinių erdvių projektus, kad nuo eskizų iki įgyvendinimo viskas vyktų vienoje aplinkoje.

    Naudotojai gali importuoti PDF, vaizdus ir DWG planus, kurti savo komponentų bibliotekas ir dirbti tiesiai naršyklėje. Praktikoje tai leidžia greičiau dalintis rezultatais su klientais ir komanda, nes brėžinius galima atverti nuoroda, o ne eksportuoti failus kiekvienam pataisymui.

    Svarbus platformos akcentas yra ryšys tarp brėžinio ir projekto duomenų: stiliaus sprendimų, specifikacijų ir grafikų. Keičiant brėžinį, atitinkami duomenys gali būti atnaujinami nuosekliau, o keli žmonės vienu metu gali dirbti su tuo pačiu projektu.

    DI funkcijos ir 3D planai

    Bendrovė plečia platformą DI ir 3D kryptimis, siekdama, kad generuojamas turinys liktų redaguojamas ir „pririštas“ prie brėžinio sluoksnio. Tokia kryptis rinkoje laikoma vienu svarbiausių reikalavimų, nes dizaineriams neužtenka gražios vizualizacijos, jei jos negalima tiksliai koreguoti ir suderinti su matmenimis.

    Jau dabar „Rayon“ turi planų vektorizavimo funkciją, kuri nuskenuotus ar nufotografuotus planus paverčia redaguojamais brėžiniais su pagrindiniais elementais, pavyzdžiui, sienomis, angomis ir zonomis. Taip pat siūlomas įrankis, galintis iš nuotraukų generuoti blokus, kuriuos vėliau galima naudoti projektuose.

    „Dažniausias dalykas, kurį išgirstame demonstracijose, yra nustebimas: žmonės atsidaro „Rayon“ naršyklėje ir tikisi žaislinės aplikacijos, tačiau pamato našumą ir funkcijų rinkinį, pranokstantį daugelį senųjų CAD sprendimų“, – sakė „Rayon“ bendraįkūrėjas ir vadovas Bastien Dolla.

    „Interjero dizainui reikia savos DI prieigos, o ne pasiskolintos. Mes ją kuriame tiesiai braižymo patirtyje ir kartu išliekame suderinami su tais DI įrankiais, kuriuos dizaineriai jau naudoja“, – sakė „Rayon“ bendraįkūrėjas Stanislas Chaillou.

    Be DI funkcijų, bendrovė mini ir kitas kryptis: mobiliesiems pritaikytą aplikaciją, pateikimo režimą, skirtą brėžinių peržiūrai ir korekcijoms su klientais, bei išplėstą šablonų biblioteką. Gavus finansavimą, planuojama pristatyti 3D galimybes ir toliau integruoti DI į projektavimo procesą, kad sprendimai būtų pritaikomi realiam darbui, o ne tik idėjų generavimui.

  • Vilniaus rajono riedulininkų A lygos krikštas: titulų pilnai „Sostinės Žuvėdros“ teko paprakaituoti

    Vilniaus rajono riedulininkų A lygos krikštas: titulų pilnai „Sostinės Žuvėdros“ teko paprakaituoti

    Vilniaus rajono SC-NSM jungtinė žolės riedulio komanda spalio 3 dieną debiutavo Lietuvos žolės riedulio A lygoje, pradėdama 43-iąjį vyrų čempionatą. Pirmasis išbandymas iškart buvo maksimaliai rimtas – akistata su daugkartiniais šalies čempionais Vilniaus „Sostinės Žuvėdra“.

    Nors varžovai į rungtynes žengė kaip tituluoti favoritai, aikštėje lengvo vakaro neturėjo. Vilniaus rajono riedulininkai pademonstravo drausmę, kovingumą ir gebėjimą laikytis žaidimo plano net tada, kai iniciatyvą perimdavo labiau patyrusi komanda.

    Rungtynių lūžis įvyko antroje mačo dalyje, kai 50-ąją minutę Vilniaus rajono ekipai įvartį pelnė Nemenčinės sporto mokyklos auklėtinis Denis Skovronskij. Jo tikslus smūgis leido išlyginti rezultatą ir suteikė realios vilties, kad debiutas A lygoje gali baigtis sensacija.

    Vis dėlto džiaugsmas truko trumpai – jau po minutės varžovai pasinaudojo gynybos klaida ir susigrąžino persvarą. Iki finalinio švilpuko Vilniaus rajono komanda ieškojo progų dar kartą išlyginti rezultatą, tačiau rungtynės baigėsi minimalia nesėkme 1:2.

    Nors taškai išvyko varžovams, pats pasirodymas siunčia aiškią žinutę: naujokai neketina būti statistais. Tokios rungtynės A lygoje dažnai tampa svarbia pamoka, nes aukščiausiame lygyje lemia ne tik fizinis pasirengimas, bet ir smulkmenos bei koncentracija kiekvienoje atakoje.

    Vilniaus rajono ekipai šis debiutas taip pat yra reikšmingas žingsnis rajono žolės riedulio plėtrai. Jaunesniems žaidėjams tai atveria aiškesnį kelią į aukščiausio lygio varžybas, o klubui suteikia galimybę auginti patirtį, reikalingą stabiliai kovai su stipriausiomis šalies komandomis.