CP v2

Blog

  • Europos startuolių finansavimo pulsas: „Olix“ pritraukė 288 mln. eurų, sandorių – virš 1 mlrd.

    Europos startuolių finansavimo pulsas: „Olix“ pritraukė 288 mln. eurų, sandorių – virš 1 mlrd.

    Europos technologijų rinkoje liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje fiksuota daugiau nei 35 finansavimo sandoriai, kurių bendra vertė viršijo 1 mlrd. eurų. Kartu registruoti ir 5 pasitraukimai bei įsigijimai, rodantys, kad rinka po vangiau atrodžiusio laikotarpio išlaiko pagreitį.

    Didžiausias savaitės sandoris – Jungtinės Karalystės lustų startuolio „Olix“ pritraukti apie 288 mln. eurų. Skelbiama, kad po šio etapo bendrovė įvertinta maždaug 3 mlrd. eurų, o tokio masto turai signalizuoja augantį investuotojų apetitą puslaidininkių ir infrastruktūros technologijoms.

    Stambūs turai ir kryptys

    Tarp ryškesnių etapų išsiskyrė ir „Volta“, pritraukusi apie 276 mln. eurų bei pasiekusi maždaug 2,2 mlrd. eurų vertinimą. Tokie skaičiai rodo, kad investuotojai vis dar linkę mokėti premiją už įmones, kurios turi aiškų kelią į mastelį ir gali įrodyti pajamų augimą.

    Kitoje spektro pusėje – su DI susiję sprendimai verslui: „HappyRobot“ gavo apie 138 mln. eurų C serijos investiciją, kad plėstų automatizuotas įmonių operacijų sistemas. Ši kryptis atspindi tendenciją, kai DI diegimas vertinamas ne kaip eksperimentas, o kaip produktyvumo ir kaštų mažinimo priemonė.

    Įsigijimai ir investuotojų judėjimas

    Įsigijimų rinkoje dėmesį patraukė „Apple“ sprendimas įsigyti „PlasmaSolve“, siekiant kurti atsparesnes dangas įrenginiams. Tokie sandoriai dažnai yra orientuoti ne į vartotojui matomą funkciją, o į gamybos, patvarumo ir tiekimo grandinės pranašumus.

    Taip pat pranešta, kad „Bending Spoons“ sudarė didelį po biržos žingsnį – įsigijo „Airtable“ už maždaug 1,2 mlrd. eurų. Tai signalizuoja, jog dalis technologijų bendrovių vis aktyviau remiasi įsigijimais kaip greitu augimo keliu, ypač kai naujų investicijų sąlygos tampa selektyvesnės.

    Ką sako liepos skaičiai?

    Apžvalgoje pažymėta, kad vien liepos mėnesį Europos startuoliai pritraukė apie 8,6 mlrd. eurų, o pasitraukimų aktyvumas augo. Tai svarbu, nes būtent sėkmingi pasitraukimai ir įsigijimai ilgainiui grąžina kapitalą į fondus ir sukuria pagrindą naujam investicijų ciklui.

    Rinkos dinamika rodo kelias kryptis: dideli turai koncentruojasi infrastruktūros, puslaidininkių ir DI sprendimų srityse, o investuotojai vis dažniau ieško tvaraus verslo modelio, o ne vien sparčios plėtros. Tokios nuotaikos leidžia tikėtis, kad artimiausiais mėnesiais finansavimo rinka išliks aktyvi, tačiau griežčiau vertins įmonių rodiklius.

  • Liepos investicijos Europoje: startuoliai pritraukė 8,6 mlrd. eurų, o pardavimų sandorių daugėja

    Liepos investicijos Europoje: startuoliai pritraukė 8,6 mlrd. eurų, o pardavimų sandorių daugėja

    Europos startuolių finansavimas 2026 metų liepos mėnesį išliko atsparus: nors sandorių skaičius mažėjo, pritraukta suma nežymiai ūgtelėjo. Per mėnesį paskelbti 267 finansavimo sandoriai, kai 2026 metų birželį jų buvo 293, tai yra 9 proc. mažiau.

    Vis dėlto bendra pritrauktų lėšų suma siekė 8,6 mlrd. eurų ir šiek tiek viršijo birželio 8,3 mlrd. eurų. Tokia dinamika rodo, kad rinka juda link didesnių, bet retesnių investicinių raundų, o kapitalas telkiasi į brandesnius projektus.

    Didžiausi raundai ir neatskleistos sumos

    Iš 267 liepos sandorių 14 įmonių pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų kiekviena, o 35 sandorių vertė nebuvo viešai atskleista. Neatskleistų sumų dalis dažnai apsunkina pilną rinkos vaizdą, tačiau kartu signalizuoja, kad dalis investuotojų ir įmonių renkasi didesnį konfidencialumą.

    Didžiausias mėnesio sandoris fiksuotas Vokietijoje: gynybos ir DI srityje veikianti „Helsing“ užsitikrino apie 1,7 mlrd. eurų vertės E serijos investiciją. Įmonės vertinimas šiame etape siekė apie 16,6 mlrd. eurų.

    DI – tarp ryškiausių krypčių

    Sektorių pjūvyje liepos mėnesį daugiausia dėmesio sulaukė dirbtinis intelektas: pagal investicijų apimtį DI įvardijamas kaip lyderiaujanti kryptis. Investuotojų interesą čia palaiko praktiniai pritaikymo scenarijai, ypač saugumo, programinės įrangos ir automatizavimo sprendimuose.

    Finansavimo koncentracija į DI taip pat atspindi platesnę tendenciją: investuotojai dažniau renkasi sritis, kuriose matomas aiškesnis produktyvumo šuolis ir greitesnė komercializacija. Tuo pat metu didėja reikalavimai dėl duomenų, saugumo ir atitikties, kas gali lemti aukštesnę įėjimo kartelę mažesniems žaidėjams.

    Vokietija pirmauja, o „exits“ aktyvėja

    Šalių reitinge pagal pritrauktas lėšas lyderiavo Vokietija: per 48 sandorius surinkta apie 3,5 mlrd. eurų. Tai pabrėžia, kad didelės ekonomikos su stipresne pramonės baze ir gynybos, inžinerijos bei programinės įrangos ekosistemomis šiuo metu gali lengviau pritraukti didžiuosius raundus.

    Dar vienas svarbus signalas rinkai – pagyvėję pasitraukimai: liepos mėnesį užfiksuotas 51 „exits“ sandoris, kai birželį jų buvo 39. Aktyvumas išsisklaidė per įvairius sektorius, o dažniausiai minimos kryptys apėmė programinę įrangą, DI, finansų technologijas, sveikatos technologijas ir žmogiškųjų išteklių technologijas.

  • Viduržemio jūroje džiūsta šuliniai: „Ahbstra“ pristatė įrenginį, geriamąjį vandenį gaminantį iš oro

    Viduržemio jūroje džiūsta šuliniai: „Ahbstra“ pristatė įrenginį, geriamąjį vandenį gaminantį iš oro

    Pietų Europoje vandens trūkumas vis dažniau tampa ne sezonine, o nuolatine problema: kai kuriose Viduržemio jūros regiono vietovėse skelbiamos ekstremalios situacijos, o dalis gyventojų susiduria su ilgalaikiu vandens stresu. Aplinkos agentūros ir tarptautinės organizacijos įspėja, kad dėl karščio bangų ir menkstančių kritulių didėja spaudimas požeminiams vandens ištekliams.

    Šiame kontekste Jungtinės Karalystės klimato technologijų bendrovė „Ahbstra“ pristatė įrenginį ARK, kuris, anot kūrėjų, gali iš oro pagaminti iki 500 litrų geriamojo vandens per parą. Įrenginys sukurtas taip, kad veiktų ir karštame, sausame klimate, o tai ypač aktualu saloms ir nuo tinklų atskirtiems objektams.

    „Idėja gimė tada, kai mano sklype Ibizoje tiesiog išdžiūvo šuliniai“, – sakė „Ahbstra“ vadovas Hashemas Arouzi.

    Pasak jo, vien Ibizoje yra daugiau kaip 15 000 nekilnojamojo turto objektų, neprijungtų prie centralizuoto vandentiekio, todėl jie priklauso nuo privačių šulinių ar atvežamo vandens. Problema ta, kad sausros metu senka ne tik šuliniai, bet ir vandens telkiniai, iš kurių pildomos cisternos, o gėlinimo pajėgumai ne visada pasiekia atokius objektus.

    Kaip veikia vandens gamyba iš oro?

    ARK technologijos pagrindas – pažangios nanomedžiagos, vadinamos metalų organiniais karkasais. Tai porėtos struktūros, kurios gali „pagauti“ vandens molekules iš oro, o vėliau jas atskirti ir surinkti kaip skystį.

    Vienas didžiausių iššūkių tokiose sistemose – pasiekti didelę išeigą ir kartu nepadidinti energijos sąnaudų iki nepraktiško lygio. „Ahbstra“ teigimu, jų sukurta patentuota dalelių reaktoriaus koncepcija leidžia efektyviau praleisti didelį oro kiekį pro aktyvią medžiagą ir optimizuoti ciklus, kurių metu vanduo sugeriamas ir išskiriamas.

    Įmonė taip pat akcentuoja vandens kokybę: surinktas vanduo, jų teigimu, išgaunamas be dažnai aptinkamų taršalų, tokių kaip PFAS grupės junginiai ar mikroplastikai. Vis dėlto praktikoje galutinė kokybė priklauso ir nuo įrenginio filtravimo grandinės, priežiūros bei vietos oro užterštumo.

    Ar tai reali alternatyva tradiciniams sprendimams?

    Rinkoje jau yra atmosferos vandens generatorių, kurie vandenį išgauna kondensuodami drėgmę, tačiau tokie sprendimai paprastai geriausiai veikia karštose ir drėgnose vietovėse. Sausame klimate jų efektyvumas krenta, nes kondensacijai reikia gerokai daugiau energijos.

    „Ahbstra“ teigia, kad ARK gali išlaikyti našumą net esant maždaug 10 proc. santykinei drėgmei ir 45 laipsnių karščiui, kai paros išeiga, anot bendrovės, gali siekti apie 300 litrų. O 500 litrų per parą našumas, pasak gamintojo, pasiekiamas esant 30 laipsnių temperatūrai ir 30 proc. santykinei drėgmei.

    „Net esant labai mažai drėgmei ir dideliam karščiui galime pagaminti šimtus litrų per parą, o didėjant drėgmei didėja ir našumas bei gerėja energijos efektyvumas“, – sakė H. Arouzi.

    Įmonės požiūriu, svarbus pranašumas yra ir galimybė pritaikyti medžiagos sudėtį pagal vietos klimatą. Kitaip tariant, skirtingoms vietovėms galima parinkti skirtingą metalų organinį karkasą, kad jis efektyviau „dirbtų“ tam tikrame drėgmės ir temperatūros diapazone.

    Kaina, energija ir pirmieji klientai

    Įrenginys pirmiausia orientuotas į vystytojus ir savininkus objektų, kurie neturi patikimo vandens tiekimo: nuo vilų salose iki izoliuotų statybviečių ar pramoninių aikštelių. Bendrovė nurodo, kad tipinėmis pietinio Viduržemio sąlygomis įrenginiui gali reikėti apie 10 kilovatų galios, o tai sudaro maždaug 0,48 kilovatvalandės vienam litrui pagaminto vandens.

    ARK kaina siekia apie 180 000 eurų, o gamyba kol kas vykdoma pačios įmonės pajėgumais, naudojant tiekėjų komponentus. „Ahbstra“ teigia planuojanti plėsti gamybą su partneriais, o pirmosios įsigytos sistemos turėtų būti įdiegtos iki 2027 metų pradžios.

    Įmonė taip pat mato platesnį pritaikymą: nuo humanitarinės pagalbos ir ekstremalių situacijų valdymo iki pramonės, kuriai reikia itin švaraus vandens. Tarp minimų krypčių – ir duomenų centrai, kuriuose susidaro daug perteklinės šilumos, teoriškai galinčios būti panaudotos vandens gamybos procesuose.

  • Oregonas grąžina elektromobilių kompensacijas: kaip gauti iki 6 800 eurų ir kas nebetinka

    Oregonas grąžina elektromobilių kompensacijas: kaip gauti iki 6 800 eurų ir kas nebetinka

    Programa vėl atidaroma

    Oregono valstija Jungtinėse Valstijose atnaujina populiarią švarių transporto priemonių kompensacijų schemą gyventojams ir verslui. Clean Vehicle Rebate Program paraiškas vėl priims nuo rugpjūčio 25 dienos, o langas bus atviras iki lapkričio 4 dienos.

    Parama taikoma tiek naujiems, tiek naudotiems elektromobiliams ir įkraunamiems hibridams. Tačiau šiemet kompensacijų dydžiai mažesni nei ankstesniais programos etapais.

    Kiek galima atgauti eurais

    Didžiausia galima išmoka siekia 7 500 JAV dolerių, tai yra apie 6 800 eurų. Ši suma numatyta daliai pareiškėjų pagal didesnės paramos kryptį, o konkreti išmoka priklauso nuo transporto priemonės tipo ir pareiškėjo pajamų.

    Naujam automobiliui numatyti du keliai. Standartinė kompensacija taikoma perkant ar lizinguojant reikalavimus atitinkančią transporto priemonę, kurios kaina neviršija 50 000 JAV dolerių, tai yra apie 46 000 eurų.

    Pagal standartinę schemą skiriama 2 000 JAV dolerių, tai yra apie 1 800 eurų, naujam elektromobiliui ir 1 500 JAV dolerių, tai yra apie 1 400 eurų, naujam įkraunamam hibridui. Anksčiau abiem atvejais buvo mokama daugiau, todėl pirkėjams verta tiksliai įsivertinti galutinę naudą.

    Didesnė Charge Ahead kompensacija siejama su namų ūkio pajamomis, kurios turi patekti į nurodytą intervalą. Tokiu atveju naujam elektromobiliui galima gauti 7 500 JAV dolerių, tai yra apie 6 800 eurų, o naujam įkraunamam hibridui 5 000 JAV dolerių, tai yra apie 4 600 eurų.

    Naudotų automobilių pirkėjams skirta Used Charge Ahead kryptis. Už reikalavimus atitinkantį naudotą elektromobilį galima gauti 4 000 JAV dolerių, tai yra apie 3 600 eurų, arba ne daugiau kaip 30 proc. automobilio kainos.

    Naudotam įkraunamam hibridui numatyta 2 500 JAV dolerių kompensacija, tai yra apie 2 300 eurų, tačiau ji negali viršyti automobilio pirkimo kainos, jei ši mažesnė. Lyginant su ankstesniais metais, ir čia matomas mažėjimas.

    Svarbiausios sąlygos ir ribojimai

    Pareiškėjas gali rinktis tik vieną kryptį: arba standartinę, arba Charge Ahead, jų derinti negalima. Asmenims taikomas limitas per visą programos laikotarpį, o verslui nustatytas metinis kompensacijų skaičiaus apribojimas.

    Transporto priemonę reikia įsigyti ar lizinguoti tuo metu, kai programa yra atvira, ir tai turi būti padaryta per sertifikuotą pardavėją arba gamintoją. Pirkimas iš privataus asmens reiškia, kad kompensacija nebebus skiriama.

    Taip pat numatyti techniniai reikalavimai. Automobilis privalo būti techniškai tvarkingas, be gelbėjimo statuso, o anksčiau nurašytos transporto priemonės netinka.

    Elektromobilio nuvažiuojamas atstumas turi siekti bent 75 mylias, tai yra apie 121 kilometrą, o įkraunamas hibridas vien elektra turi įveikti bent 10 mylių, tai yra apie 16 kilometrų. Taip pat reikalaujama, kad transporto priemonė turėtų galiojančią gamintojo garantiją ir pareiškėjas išlaikytų nuosavybę bei registraciją Oregone 24 mėnesius.

    „Nuo 2018 metais startavusios programos jau išduota daugiau nei 42 000 kompensacijų, o bendra sutaupyta suma viršijo 138 milijonus JAV dolerių“, – skelbė Oregono viešosios žiniasklaidos kanalas OPB.

    Programos atnaujinimas vyksta platesnių pokyčių fone, kai įvairios JAV valstijos peržiūri skatinimo priemones, derina jas su biudžetais ir siekia tiksliau nukreipti paramą didžiausią poveikį turinčioms grupėms. Tai reiškia, kad pirkėjams svarbiausia tampa ne tik pažadėta maksimali suma, bet ir tai, ar konkreti transporto priemonė bei sandorio forma atitinka taisykles.

  • Po metų vilkinimo „Aptera“ ruošia pirmuosius 40 saulės elektromobilių: kas dar kliūva?

    Po metų vilkinimo „Aptera“ ruošia pirmuosius 40 saulės elektromobilių: kas dar kliūva?

    Po kelerius metus trukusių nukėlimų JAV startuolis „Aptera“ skelbia pagaliau pereinantis nuo prototipų prie pirmųjų klientams skirtų automobilių. Bendrovė teigia užsakiusi kėbulus, rėmus ir pakabos komponentus pirmajai maždaug 40 vienetų partijai.

    Pasak „Aptera“, dalys turėtų pradėti atvykti spalio mėnesį, o saulės elementų sandėlyje esą užtektų iki 100 automobilių. Vis dėlto įmonė pripažįsta, kad dar reikia kitų svarbių komponentų, todėl galutinis grafikas išlieka miglotas.

    Pinigai ir leidimai dar neišspręsti

    Didžiausia rizika išlieka finansavimas: pati „Aptera“ yra pripažinusi, kad gamybos didinimui dar neturi pakankamai lėšų. Tai reiškia, kad net ir pradėjus komplektuoti pirmuosius automobilius, serijinei gamybai gali prireikti papildomo kapitalo.

    Ne mažiau svarbus ir reguliacinis kelias. Bendrovei dar reikia užbaigti bandymus bei gauti galutinius patvirtinimus prieš pradedant komercinius pardavimus, todėl tvirtos pirmųjų pristatymų datos ji vis dar nenurodo.

    „Užsakėme pagrindines kėbulo ir važiuoklės dalis, tačiau iki realių pristatymų dar turime įveikti kelis kritinius etapus“, – sakė bendrovės atstovas.

    40 automobilių prieš 50 000 užsakymų

    Net jei pirmieji automobiliai pasiektų klientus, 40 vienetų beveik nepajudintų milžiniškos išankstinių užsakymų eilės. „Aptera“ yra minėjusi apie maždaug 50 000 rezervacijų, tad pradinė partija būtų labiau simbolinis žingsnis nei realus proveržis.

    Tokio masto „pilotinis“ paleidimas įprastas automobilių pramonėje: gamintojai pirmiausia tikrina surinkimo procesus, tiekimo grandinę ir kokybės kontrolę. Tačiau būtent čia dažniausiai ir išryškėja brangiausios problemos, dėl kurių terminai gali vėl slinkti.

    Kuo išskirtinis „Aptera“ modelis?

    „Aptera“ kuria triratį elektromobilį, kurio kėbulas dengiamas saulės moduliais. Bendrovė tvirtina, kad toks sprendimas idealiomis sąlygomis gali pridėti dalį kasdienio nuvažiuojamo atstumo be įkrovimo iš tinklo, tačiau realus rezultatas priklausys nuo klimato, sezono ir važiavimo įpročių.

    Startui planuojama priekiniais ratais varoma versija su vienu varikliu, o vėliau žadama ir galingesnė modifikacija. „Launch Edition“ turėtų gauti 44 kilovatvalandžių bateriją, o ateityje minimos ir kitos baterijų bei nuotolio konfigūracijos.

    Prie reguliavimo aspektų prisideda ir tai, kad triračiai JAV dažnai traktuojami kitaip nei įprasti keturratiai lengvieji automobiliai. Tai gali palengvinti kai kuriuos patvirtinimo žingsnius, tačiau vis tiek nepanaikina būtinybės atlikti bandymus ir užtikrinti saugos bei atitikties reikalavimus.

    Artimiausi mėnesiai „Aptera“ bus lemiami: jei spalį iš tiesų pradės plaukti užsakytos dalys, bendrovė turės įrodyti, kad sugeba ne tik surinkti pirmuosius vienetus, bet ir rasti lėšų stabiliai gamybai. Priešingu atveju eilinis pažadas apie gamybos startą vėl gali likti tik planuose.

  • „Porsche“ elektrinis „Cayenne Turbo“ pribloškė bandymuose: 0–96 km per 2,3 s ir stabdo kaip superautomobilis

    „Porsche“ elektrinis „Cayenne Turbo“ pribloškė bandymuose: 0–96 km per 2,3 s ir stabdo kaip superautomobilis

    Elektrinis „Porsche“ „Cayenne Turbo“ pastarosiomis dienomis sukėlė diskusijų audrą: instrumentiniais bandymais užfiksuoti skaičiai verčia suabejoti fizikos logika, turint omenyje, kad tai didelis, daugiau kaip 2,7 tonos sveriantis visureigis. Bandymuose jis demonstravo ne tik įspūdingą įsibėgėjimą, bet ir stulbinamai trumpą stabdymo kelią bei dideles šonines perkrovas posūkiuose.

    „Out of Spec Studios“ vaizdo įraše bandymų trasoje kelis kartus pakartoti startai parodė, kad automobilis geba nuosekliai kartoti rezultatą, o ne iššauna tik vieną sėkmingą kartą. Tai ypač svarbu vertinant elektrinių automobilių galią, nes rezultatus gali lemti baterijos temperatūra, įkrovos lygis ir programinis galios ribojimas.

    Skaičiai, kurie stebina

    Bandymuose fiksuota, kad 0–96 kilometrų per valandą greitį elektrinis „Cayenne Turbo“ pasiekia per 2,279 sekundės. Naudojant vadinamąjį vienos pėdos starto paklaidą, rezultatas dar geresnis ir siekia 2,142 sekundės, o tai prilygsta dalies egzotinių superautomobilių tempui.

    Ketvirčio mylios distancijoje dauguma važiavimų sukosi apie 9,6 sekundės, o finišo greitis buvo maždaug 230 kilometrų per valandą. Toks stabilumas rodo, kad aušinimo ir galios valdymo sistemos sukalibruotos taip, kad automobilis neperkaistų ir nesumažintų traukos po kelių agresyvių startų.

    Ne mažiau dėmesio sulaukė stabdymas: nuo 121 iki 0 kilometrų per valandą automobilis sustojo per maždaug 44,8 metro. Įdomu tai, kad minėtas rezultatas pasiektas be anglies keramikos stabdžių, todėl dar labiau išryškėjo padangų sukibimo, važiuoklės geometrijos ir stabdžių sistemos darbo efektyvumas.

    Kodėl taip greita, nors taip sunku?

    Elektrinių automobilių pranašumas slypi momentiniame sukimo momente ir galimybėje tiksliai valdyti trauką kiekvienai ašiai ar net ratui. Galingi varikliai, pažangios traukos kontrolės algoritmai ir plataus sukibimo padangos leidžia perkelti didžiulę galią į asfaltą su mažiau prasisukimų.

    Teigiama, kad elektrinis „Cayenne Turbo“ išvysto iki 1 139 arklio galių, todėl vien pagreitis teoriškai neturėtų stebinti. Tačiau didžiausia intriga yra stabdymas ir valdymas: tokio svorio automobiliui išlaikyti superautomobilio lygio stabdymo kelią padeda ne vien stabdžių mechanika, bet ir pakaba, svorio paskirstymas bei elektronikos darbas, įskaitant rekuperacijos ir hidraulinių stabdžių derinimą.

    Tokie rezultatai tampa aiškiu signalu, kad sportiškų elektromobilių rinka pereina į naują etapą, kai skaičiai nebeapsiriboja vien 0–100 kilometrų per valandą sprintu. Vis dažniau vertinama, ar automobilis gali pakartotinai stabdyti ir važiuoti greitai, neperkaitindamas stabdžių, padangų ir baterijos.

    „Jei kelyje pamatysite elektrinį „Cayenne Turbo“, nesitikėkite lengvos pergalės, net jei jūsų automobilis atrodo sportiškesnis“, – teigiama bandymus apžvelgusiuose komentaruose.

    Kol gamintojas dar neatskleidė visų galutinių serijinės versijos parametrų ir komplektacijų niuansų, tokie nepriklausomi matavimai tampa svarbiausiu orientyru pirkėjams ir konkurentams. Akivaizdu, kad dideli, sunkūs elektriniai visureigiai vis dažniau pradeda diktuoti tempą ne tik šeimos kelionėse, bet ir trasoje.

  • „Subaru“ pila pinigus į elektromobilius: išlaidos trigubos, bet pardavimai stringa

    „Subaru“ pila pinigus į elektromobilius: išlaidos trigubos, bet pardavimai stringa

    Reklamos biudžetas auga, rezultatai nuvilia

    „Subaru“ JAV per balandžio–birželio ketvirtį elektromobiliams skyrė maždaug tris kartus daugiau pardavimo skatinimo lėšų nei benzininiams modeliams, tačiau ryškaus pirkėjų proveržio tai neatnešė. Tai rodo rinkos tyrimų bendrovės Motor Intelligence duomenys, kuriais remiasi JAV automobilių verslo žiniasklaida.

    Skaičiai iškalbingi: vienam parduotam „Solterra“ esą teko apie 8 900 eurų gamintojo paskatų, o „Uncharted“ ir „Trailseeker“ atvejais suma siekė maždaug 8 400–8 500 eurų už automobilį. Tuo metu vienam „Outback“ pardavimui paskatos vidutiniškai sudarė apie 2 800 eurų.

    Pelnas krito, elektromobilių dalis išlieka maža

    Didelės paskatos prisidėjo prie prastėjančių finansinių rezultatų: „Subaru“ skelbė, kad jos veiklos pelnas pirmąjį finansinių metų ketvirtį, pasibaigusį birželio 30 dieną, smuko apie 44 proc. Nuo maždaug 439 mln. eurų prieš metus jis sumažėjo iki maždaug 245 mln. eurų.

    Tuo pat metu „Solterra“ pardavimai JAV pirmąjį pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, krito apie 21 proc. Naujesni „Uncharted“ ir „Trailseeker“ iki birželio pabaigos kiekvienas sukaupė maždaug po 2 500 pardavimų.

    Iš viso „Subaru“ per sausį–birželį JAV pardavė 10 064 elektromobilius, kai bendri markės pardavimai siekė 307 340 vienetų. Tai reiškia, kad elektromobiliai sudarė tik apie 3,3 proc. visų pardavimų, o pagrindinį srautą generavo „Forester“ ir „Crosstrek“ modeliai.

    Kodėl gamintojai didina paskatas?

    Tokio masto paskatos automobilių rinkoje dažniausiai naudojamos tada, kai gamintojas nori greitai padidinti paklausą, sumažinti kainos jautrumą ar kompensuoti pasikeitusią valstybės paramą. JAV kontekste svarbus veiksnys yra tai, kad daliai modelių pasikeitė ar susiaurėjo galimybės gauti federalines lengvatas, todėl gamintojai dažniau bando „užpildyti spragą“ nuolaidomis ir palankesniu finansavimu.

    Motor Intelligence akcentuoja, kad fiksuojamos išlaidos apima gamintojo paskatas, tokias kaip grąžinamosios išmokos, nuolaidos ar subsidijuotos lizingo ir paskolų sąlygos. Tai nėra vien reklama tradicine prasme, tačiau realiai veikia tą patį tikslą: sumažinti galutinę kainą ir paskatinti sprendimą pirkti.

    „Subaru“ atvejis parodo platesnę tendenciją: kai elektromobilio kaina, įkrovimo infrastruktūros įpročiai ir konkurentų pasiūla keičiasi greičiau nei pirkėjų lūkesčiai, vien nuolaidos ne visada sukuria tvarų pardavimų augimą. Dėl to gamintojams tenka laviruoti tarp rinkos dalies siekio ir pelningumo, o trumpalaikės paskatos gali smarkiai spausti maržas.

    Signalas apie lėtėjančią paklausą

    Šių metų pavasarį „Subaru“ taip pat skelbė apie maždaug 336 mln. eurų vertės turto vertės sumažėjimo (impairment) sąnaudas, susijusias su lėtėjančia elektromobilių paklausa. Be to, bendrovė atidėjo savarankiškai kuriamo elektromobilio gamybos startą Japonijoje, kuris buvo planuotas naujoje Oizumi gamykloje.

    Šie sprendimai rodo, kad elektromobilių strategija vis dažniau perskaičiuojama ne tik rinkodaros, bet ir investicijų planavimo lygmenyje. Gamintojams svarbu ne tik pristatyti daugiau modelių, bet ir užtikrinti, kad jų pardavimai vyktų be itin brangių paskatų, kurios ilgainiui gali tapti sunkiai pakeliama našta.

  • Testas parodė: „Tesla“ FSD atnaujinimas sutrumpino reakciją beveik perpus – skaičiai stebina

    Testas parodė: „Tesla“ FSD atnaujinimas sutrumpino reakciją beveik perpus – skaičiai stebina

    Naujame bandyme palyginta, kaip greitai „Tesla“ automobiliai sureaguoja į staiga kelyje pasirodžiusį pėsčiąjį imituojantį manekeną, kai skiriasi tiek autopiloto kompiuteris, tiek FSD programinės įrangos versija. Rezultatai rodo, kad vien galingesnė įranga padeda, tačiau didžiausią šuolį gali duoti ir programinės įrangos atnaujinimai.

    Bandymą atlikęs „Youtube“ kūrėjas pasirinko tris automobilius ir identiškas sąlygas: tą patį maršrutą, vienodą greitį ir tą patį „netikėtumo“ scenarijų, kai manekenas virve įtraukiamas į važiuojamąją dalį. Automobilio reakcijos laikas buvo matuojamas sekundės dalimis nuo manekeno pasirodymo iki automobilio veiksmų.

    Trys kombinacijos ir aiškūs skirtumai

    Du automobiliai turėjo senesnį „Tesla“ autopiloto kompiuterį Hardware 3, o vienas – naujesnį Hardware 4. Hardware 3 automobiliuose buvo įdiegtos skirtingos FSD versijos: viename v12.6.4, kitame v14 Lite, o Hardware 4 automobilyje veikė FSD v14.3.4.

    Fiksuoti reakcijos laikai buvo tokie: Hardware 3 su FSD v12.6.4 – 1,065 sekundės, Hardware 3 su FSD v14 Lite – 0,675 sekundės, o Hardware 4 su FSD v14.3.4 – 0,450 sekundės. Tai reiškia, kad naujausias derinys buvo greičiausias, tačiau įdomiausia dalis – ką parodė vien programinės įrangos pasikeitimas tame pačiame Hardware 3 kompiuteryje.

    Programinė įranga gali būti lūžis

    Palyginus du Hardware 3 automobilius paaiškėjo, kad FSD v14 Lite toje pačioje įrangoje sureagavo apie 36,6 proc. greičiau nei FSD v12.6.4. Kitaip tariant, vien atnaujinus programą reakcija sutrumpėjo nuo maždaug 1,065 iki 0,675 sekundės.

    Tuo metu Hardware 4 su FSD v14.3.4 pasiekė 0,450 sekundės rezultatą ir buvo apie 57,8 proc. greitesnis nei Hardware 3 su FSD v12.6.4. Lyginant su Hardware 3 ir FSD v14 Lite, Hardware 4 derinys buvo apie 30,7 proc. greitesnis.

    Ką tai reiškia saugumui ir „Tesla“ krypčiai

    Reakcijos laikas nėra vienintelis rodiklis, nusakantis pagalbinių vairavimo sistemų kokybę, nes realiame eisme svarbu ir objektų atpažinimas, ir sprendimų teisingumas, ir stabdymo trajektorija. Vis dėlto tokie matavimai aiškiai parodo, kad milisekundės gali tapti skirtumu tarp išvengto įvykio ir susidūrimo, ypač mieste.

    Bandymas taip pat atspindi platesnę tendenciją automobilių pramonėje: saugumo ir komforto funkcijas vis labiau lemia ne tik jutikliai, bet ir skaičiavimo galia bei DI modelių „inferencija“ automobilyje. „Tesla“ viešai kalba apie dar didesnę kompiuterinę galią ateities sistemose, todėl tikėtina, kad konkurencija persikels į tai, kas greičiau apdoroja vaizdą ir priima sprendimus realiuoju laiku.

    Svarbu pabrėžti, kad tai buvo vieno kūrėjo atliktas praktinis testas su konkrečiomis sąlygomis, todėl jo rezultatų nereikėtų aklai prilyginti visoms situacijoms. Tačiau jis gerai iliustruoja, kodėl šiuolaikiniuose automobiliuose programiniai atnaujinimai gali pastebimai pakeisti elgseną net nekeičiant pačios mašinos.

  • Agnieszkos Woźniak-Starak suknelė pavergė žiūrovus: ši vasaros 2026 spalva bus visur

    Agnieszkos Woźniak-Starak suknelė pavergė žiūrovus: ši vasaros 2026 spalva bus visur

    Agnieszka Woźniak-Starak televizijos laidoje „Pytanie na śniadanie“ dažnai atkreipia dėmesį apgalvotomis stiliaus detalėmis. Ji renkasi tiek klasikinius siluetus, tiek sprendimus, atitinkančius ryškiausias sezono tendencijas. Šįkart žvilgsnius traukė lengva, vasarai pritaikyta suknelė ir ypač jos spalva.

    Vedėja pasirodė vilkėdama ilgą, plazdančią suknelę su halter tipo iškirpte, kuri išryškina pečius ir vizualiai ilgina siluetą. Modelis pasiūtas iš viskozės, todėl audinys krenta minkštai ir yra patogus karštomis dienomis. Apatinėje dalyje matomi subtilūs peršviečiamumo elementai suteikė atostogų nuotaiką.

    Suknelės charakterį sustiprino smulkūs raukiniai ir lengvi klostavimai, kurie kuria judesio įspūdį ir leidžia drabužiui neapsunkinti figūros. Tokie sprendimai pastaraisiais sezonais vertinami dėl universalumo, nes tinka ir miestui, ir vasaros renginiams. Šios krypties stilistika dažnai siejama su laisva elegancija, boho ir švelnia romantika.

    Spalva, kuri diktuos vasarą

    Didžiausiu akcentu tapo švelnus dangaus mėlynumo atspalvis, vadinamas „celeste“. Mados industrijoje šis tonas vis dažniau minimas kaip viena svarbiausių 2026 metų vasaros krypčių, nes suteikia įvaizdžiui gaivos ir lengvumo. Tokia spalva ypač išryškėja saulės šviesoje ir gražiai dera su natūraliomis medžiagomis.

    Stilistas efektą sustiprino ir pats audinys: suknelė buvo dekoruota subtiliais taškeliais tame pačiame spalviniame registre, todėl įvaizdis išliko vientisas. Švelni mėlyna dažnai pasirenkama dėl to, kad ją lengva derinti su neutraliomis spalvomis ir ji tinka įvairiems odos tonams. Be to, ji atrodo pakankamai šventiškai, net kai drabužio kirpimas paprastas.

    Kaip atkartoti įvaizdį kasdien

    Agnieszka Woźniak-Starak liemenį pabrėžė smėlio spalvos diržu, o prie suknelės priderino zomšines platformines basutes panašiame atspalvyje. Tokie aksesuarai leidžia pagrindiniam drabužiui išlikti dėmesio centre ir neperkrauna įvaizdžio. Minimalistiniai papuošalai šiuo atveju veikia kaip subtilus fonas.

    Švelnios mėlynos ir kiti mėlyni tonai vedėjos garderobe kartojasi ne pirmą kartą, o ilgos, lengvos suknelės dažnai derinamos su pintais diržais ir vasariška avalyne. Tai praktiškas pasirinkimas, nes tinkamas audinys ilgiau išlaiko formą ir gali tarnauti daugiau nei vieną sezoną. Norint panašaus efekto, pakanka pasirinkti lengvai krintančią medžiagą ir santūrius priedus.

  • Kaia Gerber pavergė premjerą: „Gucci“ juodas komplektas ir netikėta istorija apie mamą

    Kaia Gerber pavergė premjerą: „Gucci“ juodas komplektas ir netikėta istorija apie mamą

    Modelis ir aktorė Kaia Gerber pastaruoju metu gyvena intensyviu tempu, reklamuodama naują serialą „The Shards“. Jo veiksmas nukelia į Los Andželą 1981 metais, o ekrane dominuoja ryški 9-ojo dešimtmečio estetika: išraiškingos šukuosenos, drąsūs siluetai ir to laikmečio nuotaika.

    Vis dėlto serialo premjeroje Gerber pasirinko visiškai kitą kryptį ir atsigręžė į laikui nepavaldų minimalizmą. Ant raudonojo kilimo ji pasirodė vilkėdama juodą dviejų dalių „Gucci“ komplektą, kuris išsiskyrė švara, aiškiomis linijomis ir subtilia prabanga.

    Įvaizdį sudarė juodas viršus ir ilgas sijonas, o bendrą siluetą pabrėžė platus satino diržas ties liemeniu. Paprastas, bet preciziškas kirpimas priminė 10-ojo dešimtmečio eleganciją, kai įvaizdžio stiprybė slypėjo ne detalėse, o proporcijose ir medžiagų kokybėje.

    Viešumoje Gerber nuolat lyginama su mama, supermodeliu Cindy Crawford, ir tokios paralelės nenuostabu. Panašūs veido bruožai, ryškūs skruostikauliai ir fotogeniškumas dažnai tampa pagrindine gerbėjų ir mados apžvalgininkų diskusijų tema.

    Rengdamąsi vaidmeniui seriale, Gerber yra pasakojusi, kad autentiškumo ieškojo ir šeimos istorijoje.

    „Paskambinau mamai ir paklausiau, ar paauglės tikrai tiek laiko skirdavo plaukų formavimui mokykloje. Ji atsakė, kad taip, tikrai taip darydavo“, – sakė Kaia Gerber.

    Šis prisipažinimas dar kartą parodė, kiek daug įkvėpimo aktorė semiasi iš realių patirčių, tačiau kartu nuosekliai kuria savą identitetą. Premjeroje jos pasirinkimas signalizavo ir platesnę tendenciją: vis dažniau raudonuosiuose kilimuose ryškėja tvarus požiūris į stilių, kai vietoje efektingų eksperimentų renkamasi ilgaamžė klasika.