CP v2

Blog

  • Nemokamas futbolo hitas užkariavo „Steam“: „Strikers Club“ jau vadinamas rimtu EA Sports FC varžovu

    Nemokamas futbolo hitas užkariavo „Steam“: „Strikers Club“ jau vadinamas rimtu EA Sports FC varžovu

    Liepos 17 dieną „Steam“ platformoje pasirodė nepriklausomos studijos „Oddshot Games“ kuriamas futbolo žaidimas „Strikers Club“. Nors vizualiai jis atrodo paprastas, žaidėjų atsiliepimai rodo, kad po kuklia grafika slepiasi gilesnė, į komandinį žaidimą orientuota mechanika.

    „Strikers Club“ išsiskiria tuo, kad žaidėjas valdo ne visą komandą, kaip daugelyje tradicinių futbolo simuliatorių, o tik vieną futbolininką aikštėje. Toks sprendimas keičia įprastą ritmą: daugiau atsakomybės tenka pozicionavimui, laiku atliktiems perdavimams ir gebėjimui susikalbėti su komandos draugais.

    „Įvaldykite driblingą, perdavimus ir smūgius, bendradarbiaukite su komanda ir kiekvienu veiksmu kurkite pranašumą“, – teigiama žaidimo aprašyme.

    Kiekvieną aikštės žaidėją kontroliuoja realus žmogus, todėl rungtynių baigtį labiau lemia tarpusavio susižaidimas, o ne atsitiktinumai. Tokia formulė primena komandinius internetinius žaidimus, kur pergalę dažnai nulemia komunikacija ir vaidmenų pasidalijimas, o ne vieno žaidėjo individualus „solo“ pasirodymas.

    Kūrėjai pabrėžia, kad „Strikers Club“ siekia laikytis futbolo taisyklių ir į žaidimą įtraukia standartinius epizodus, tokius kaip įmetimai iš užribio, kampiniai, baudiniai ir pražangos. Dėl to žaidimo tempas tampa labiau struktūruotas, o sprendimų kaina aikštėje didesnė.

    Verslo modelis taip pat prisidėjo prie dėmesio bangos: „Oddshot Games“ skelbia, kad „Strikers Club“ yra nemokamas ir toks išliks, o pajamos bus generuojamos iš kosmetinių elementų bei papildomų funkcijų. Toks požiūris atitinka vis labiau įsitvirtinančią „free-to-play“ kryptį, kai įėjimo barjeras mažas, o ilgalaikį žaidėjų aktyvumą palaiko nuolatiniai atnaujinimai ir renginiai.

    Per pirmąsias tris dienas žaidimas, kaip teigiama kūrėjų ir platformos statistikoje, pritraukė apie 350 000 žaidėjų, o įvertinimai „Steam“ sistemoje išliko daugiausia teigiami. Komanda žada toliau tobulinti esmines funkcijas, taisyti klaidas, gerinti optimizaciją ir įdiegti reitingų sistemą, kuri dažnai tampa pagrindiniu ilgalaikės konkurencijos varikliu.

    Ar „Strikers Club“ taps ilgalaikiu konkurentu didiesiems futbolo vardams, priklausys nuo to, kaip greitai bus sprendžiami techniniai nesklandumai ir ar pavyks išlaikyti aktyvią bendruomenę. Vis dėlto startas rodo, kad paprasta idėja, paremta komandiškumu ir sąžiningomis sąlygomis, vis dar gali nustebinti net perpildytoje sporto žaidimų rinkoje.

  • PRL kioskas grįžta į „Steam“: žaidime „People’s Press Kiosk“ laukia eilės ir talonų drama

    PRL kioskas grįžta į „Steam“: žaidime „People’s Press Kiosk“ laukia eilės ir talonų drama

    Platformoje „Steam“ pristatytas naujas Lenkijoje kuriamas žaidimas „People’s Press Kiosk“, nukeliantis į 9-ojo dešimtmečio kasdienybę, kai prie kiosko langelio driekdavosi eilės, o apsipirkimą ribodavo talonai. Žaidėjas čia tampa kiosko darbuotoju ir turi aptarnauti pirkėjus, tikrinti dokumentus bei vertinti, ar talonai galioja.

    Mechanika paremta nuolatiniu įtampos jausmu: prekių trūkumas verčia spręsti, ką parduoti pirmiau, o klaidos gali kainuoti personažo šeimos biudžetą. Kūrėjai pabrėžia, kad tikslas yra ne vien nostalgija, bet ir autentiškai perteikiamos to laikotarpio dilemų situacijos, kai vienas neteisingas sprendimas galėjo turėti pasekmių.

    Įkvėpimas iš dokumentų tikrinimo žaidimų

    „People’s Press Kiosk“ jungia asortimento valdymą su dokumentų kontrolės elementais, kurie primena žaidimuose išpopuliarintą patikrų logiką. Tokia kryptis leidžia kurti ne tik kasdienį darbą imituojančią rutiną, bet ir moralinių pasirinkimų sistemą, kai spaudimas augina klaidų tikimybę.

    Prekių deficito sąlygomis žaidėjas gali būti gundomas rizikuoti ir prekiauti neoficialiai, tačiau toks kelias didina patikrinimų grėsmę. Tai sukuria balansą tarp trumpalaikio pelno ir ilgalaikio saugumo, būdingo ekonominio nepritekliaus tematiką liečiančioms simuliacijoms.

    Kas kuria ir kada laukti?

    Žaidimą kuria Lenkijos studija „Orbital Knight“, veikianti nuo 2012 metais, anksčiau dirbusi kitu pavadinimu. Studija yra išleidusi kelis skirtingų žanrų projektus, o naujasis darbas rodo kryptį į labiau pasakojimu ir atmosfera paremtą simuliaciją.

    Kūrėjai praneša, kad projektas sulaukė finansinės paramos iš Lenkijos Kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijai pavaldžių priemonių, skirtų kūrybinių industrijų iniciatyvoms. Tiksli išleidimo data kol kas neskelbiama, tačiau komanda rengia demonstracinę versiją, kuri turėtų pasirodyti artimiausiais mėnesiais.

    Kodėl tokie žaidimai vėl populiarėja?

    Pastaraisiais metais „Steam“ ryškėja tendencija, kai simuliatoriai vis dažniau pasakoja ne tik apie profesijas, bet ir apie konkrečius istorinius ar socialinius kontekstus. Žaidėjai ieško trumpų, aiškių taisyklių, bet kartu nori sprendimų pasekmių, todėl dokumentų tikrinimo ir deficito ekonomikos temos vėl tampa patrauklios.

    „People’s Press Kiosk“ žada būtent tai: paprastą, lengvai perprantamą kiosko darbo modelį, už kurio slypi nuolatinė įtampa, kai taisyklės, trūkumas ir kontrolė tampa pagrindiniais žaidimo varikliais.

    „Norime sujungti dokumentų tikrinimo įtampą su tiesioginiu kiosko valdymu ir kasdienybe, kuri žaidimuose rodoma retai“, – sakė kūrėjai.

  • KOTOR perdirbinys pagaliau pajudėjo: nutekinta, kada gali pasirodyti naujas anonsas

    KOTOR perdirbinys pagaliau pajudėjo: nutekinta, kada gali pasirodyti naujas anonsas

    Ilgai lauktas „Star Wars: Knights of the Old Republic“ (KOTOR) perdirbinys vėl atsidūrė dėmesio centre. Po kelerius metus trukusių neapibrėžtų žinių apie projekto būklę internete pasirodė teigiamų signalų, kad kūrimas pagaliau stabilizavosi.

    Perdirbinys nuo pat paskelbimo lydimas problemų: ankstyvame etape už projektą atsakingai „Aspyr Media“ nepateisino lūkesčių, todėl darbai buvo perimti kitur. Vėliau už kūrimą atsakingu tapo „Saber Interactive“ priklausantis padalinys „Mad Head Games“, o tai iš esmės reiškė krypties pasikeitimą ir galimą darbų perkrovimą.

    Apie dabartinę situaciją pranešė su žaidimų industrija siejamas informatorius, internete žinomas kaip 100% Star Wars. Jo teigimu, perdirbinys gali būti pristatytas dar šiais metais, o tai būtų pirmas aiškesnis ženklas, kad projektas artėja prie viešo sugrįžimo.

    „Per pastaruosius trejus metus darbai juda ne tik sparčiau, bet ir sklandžiai, nes „Saber Interactive“ iš esmės pradėjo viską iš naujo ir telkia talentus iš visos įmonės“, – sakė informatorius, perteikdamas savo šaltinių teiginius.

    Pasak nutekintos informacijos, kūrėjai esą svarsto galimybę parodyti anonsą ir kartu užsiminti apie išleidimo laiką. Vis dėlto pabrėžiama, kad tokie planai gali keistis, o oficialaus patvirtinimo kol kas nėra, todėl šiuos teiginius verta vertinti atsargiai.

    Kaip vienas iš galimų scenarijų minimas ir pristatymas renginyje Star Wars Celebration, kuris Los Andžele vyks 2027 metų balandžio 1–4 dienomis. Jei projektas išties bus rodomas tik tuomet, realistiška premjeros data galėtų nusikelti į 2028 metus, ypač turint omenyje didelės apimties RPG kūrimo ciklus.

    Originalus KOTOR pasirodė 2003 metais ir buvo sukurtas „BioWare“ – iki šiol jis laikomas vienu ryškiausių vaidmenų žaidimų „Star Wars“ visatoje. Būtent dėl šio palikimo perdirbinys kelia tiek emocijų: gerbėjai tikisi modernios grafikos ir patogesnių sistemų, bet kartu nenori prarasti istorijos ir atmosferos, dėl kurių žaidimas tapo kultinis.

    Kol kas svarbiausia žinia ta, kad projektas, panašu, nebuvo atšauktas ir gali grįžti į viešumą su konkretesniais pažadais. Artimiausi mėnesiai turėtų parodyti, ar kalbos apie anonsą šiais metais buvo pagrįstos, ar tai dar vienas per ankstyvas optimizmo pliūpsnis.

  • Vyriausybė siūlo švelninti VAT sąskaitų apmokėjimo taisykles: mažiau sankcijų verslui

    Kas keičiasi ir kodėl?

    Lenkijos Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam įstatymo projektui, kuriuo siūloma atsisakyti dalies papildomų sankcijų gyventojų pajamų mokesčio ir pelno mokesčio srityse. Pagrindinis tikslas – sumažinti administracinę naštą įmonėms ir atpiginti kasdienes apskaitos procedūras.

    Projektas siejamas su situacijomis, kai verslas apmoka VAT sąskaitą į neteisingą banko sąskaitą, kuri nėra įtraukta į vadinamąjį baltąjį VAT mokėtojų sąrašą. Taip pat kalbama apie atvejus, kai mokėjimas atliekamas apeinant padalinto mokėjimo mechanizmą.

    Kokios sankcijos būtų naikinamos?

    Iki šiol už mokėjimą į sąskaitą, kurios nėra oficialiame VAT mokėtojų sąraše, arba už reikalaujamo mechanizmo nesilaikymą galėjo grėsti papildomos pasekmės pajamų mokesčių srityje. Viena skaudžiausių – rizika prarasti teisę tokias išlaidas pripažinti leidžiamais atskaitymais, tai yra įtraukti į sąnaudas.

    Pagal patvirtintą projektą šios papildomos sankcijos PIT ir CIT mokesčiuose būtų panaikintos, todėl vien neteisingas apmokėjimo kelias automatiškai nebereikštų, kad įmonė negalės pripažinti išlaidų sąnaudomis. Tai reikšminga ypač didesnėms operacijoms, kai atsiskaitymai dažnai vyksta skubiai ir per kelias sistemas.

    Kokia atsakomybė vis tiek liktų?

    Nors siūloma atsisakyti papildomų „baudžiančių“ pasekmių pajamų mokesčiuose, projektas nereiškia, kad rizika išnyksta visiškai. Dokumente pabrėžiama, kad pirkėjas ir toliau gali išlikti solidariai atsakingas už tiekėjo VAT nepriemokas tais atvejais, kuriuos numato galiojančios VAT taisyklės.

    Jeigu mokėjimas atliekamas apeinant padalinto mokėjimo mechanizmą, projekte nurodoma, kad vienintelė sankcija būtų ta, kuri jau kyla iš VAT reguliavimo. Kitaip tariant, būtų atsisakoma „dvigubo baudimo“ per papildomas PIT ir CIT pasekmes.

    Kuo tai susiję su e. sąskaitomis?

    Finansų ministerija aiškina, kad sprendimas atsisakyti papildomų sankcijų susijęs su nacionalinės e. sąskaitų sistemos diegimu, kuri 2026 metais turėtų būti įvedama etapais. Tikimasi, kad privalomas e. sąskaitų naudojimas padės geriau kontroliuoti atsiskaitymus ir stiprins mokesčių sistemos skaidrumą.

    „Atsižvelgiant į nuoseklų nacionalinės e. sąskaitų sistemos diegimą 2026 metais, kuris turėtų reikšmingai prisidėti prie mokesčių sistemos sandarinimo, pagrįsta šias nuostatas panaikinti nuo 2027 metų sausio 1 dienos“, – nurodoma projekto motyvuose.

    Numatoma, kad siūlomi pokyčiai įsigaliotų nuo 2027 metų sausio 1 dienos. Terminas derinamas su tuo pačiu laikotarpiu planuojamu finansinių baudų taikymu už e. sąskaitų išrašymą nesilaikant reikalavimų.

  • ES plieno gamyba smuko iki rekordo, o importas šoktelėjo: CBAM lūkesčiai keičia rinką

    Europos plieno pramonės asociacija Eurofer fiksuoja pirmuosius atsigavimo signalus Europos Sąjungos plieno rinkoje, tačiau bendra gamyba ir toliau traukiasi. Pasak asociacijos, vartojimas augo, bet reikšmingą šio augimo dalį „susirinko“ importuotojai, o ne ES gamintojai.

    Eurofer duomenimis, žaliavinio plieno gamyba ES sumažėjo 2,9 proc. iki 125,8 mln. tonų ir pasiekė žemiausią lygį istorijoje. Asociacija pažymi, kad gamyba buvo beveik 20 mln. tonų mažesnė nei prieš pandemiją ir maždaug 60 mln. tonų mažesnė nei prieš 2008 metų finansų krizę.

    Vartojimo augimas, kaip nurodo Eurofer, siekė 4,4 proc., tačiau jį iš dalies paskatino paspartintas importas. Importuotojai ypač suaktyvėjo metų antroje pusėje, siekdami apsirūpinti plienu prieš įsigaliojant su anglies dioksido korekciniu mechanizmu pasienyje (CBAM) susijusiems reikalavimams.

    Importas išaugo 14 proc. ir priartėjo prie 40 mln. tonų, o importuotas plienas užėmė rekordinę, apie 30 proc. rinkos dalį, palyginti su 27 proc. metais anksčiau. Eurofer teigimu, vien ketvirtąjį ketvirtį importas pašoko 53 proc., o tai asociacija sieja su pirkimų „sprintu“ prieš CBAM.

    Dėl tokios dinamikos ES suvartojo daugiau plieno, nei pagamino, o prekybos balanso minusas didėjo. Eurofer skaičiavimu, bendras plieno produktų prekybos deficitas pasiekė 24 mln. tonų, o gatavų plieno gaminių deficitas sudarė 15 mln. tonų.

    „Iš esmės iš atsigavimo šiuo metu daugiausia laimi importuotojai, o ne Europos plieno gamintojai“, – teigiama Eurofer vertinime.

    Paklausos struktūroje Eurofer išskiria statybų sektorių, kuris Europoje suvartoja didžiausią plieno dalį, apie 37 proc. Vis dėlto automobilių gamyba, antras pagal plieno imlumą sektorius, fiksavo trečius iš eilės metinius nuosmukio metus, o ryškesnio atsigavimo tikimasi tik vėliau.

    Asociacija prognozuoja, kad plieno vartojimas artimiausiu laikotarpiu gali augti nuosaikiai, tačiau pabrėžia riziką, kad šį augimą ir toliau „nuims“ importas. Eurofer akcentuoja, kad pagrindinis iššūkis bus užtikrinti, jog didėjanti paklausa stiprintų Europos gamybą, o ne didintų priklausomybę nuo įvežtinio plieno.

  • Lenkija ruošia gynybos pramonės strategiją 2026–2030: keturi tikslai ir dėmesys eksportui

    Lenkijos Vyriausybė baigia rengti Gynybos pramonės plėtros strategiją 2026–2030 metams ir planuoja ją patvirtinti dar trečiąjį metų ketvirtį. Dokumento projekte akcentuojama, kad pablogėjusi saugumo situacija Europoje paskatino vieną didžiausių gynybos finansavimo srautų per modernią istoriją, todėl svarbu, kad investicijos kurtų ilgalaikius pramonės pajėgumus.

    Strategijos pagrindinis tikslas – didinti Lenkijos gynybos pramonės gebėjimus ir atsparumą, kad šalies poreikiai būtų užtikrinami greičiau, patikimiau ir kuo didesne dalimi šalies viduje. Projekte pabrėžiama, kad vien tik didesnis gynybos biudžetas nepakanka, jei valstybės institucijos ir procedūros nesudaro sąlygų pramonei sparčiai plėstis.

    Keturi strategijos prioritetai

    Numatyti keturi pagrindiniai prioritetai: inovatyvumo ir konkurencingumo stiprinimas, esamo pramoninio potencialo modernizavimas, eksporto politikos sukūrimas ir valstybės taikomų plėtros instrumentų sustiprinimas. Strategija siekiama suderinti trumpalaikį poreikį greitai aprūpinti kariuomenę ir ilgalaikį tikslą sukurti tvarų gamybinį bei technologinį pagrindą.

    Projekte nurodoma, kad gynybos pramonė turėtų būti vertinama vienodai nepriklausomai nuo nuosavybės struktūros, o eksportas – laikomas nuolatine sektoriaus stiprinimo kryptimi. Tokia nuostata reiškia, kad prioritetas teikiamas ne vien vidaus užsakymams, bet ir gebėjimui konkuruoti tarptautinėse rinkose.

    Eksportas – ir ekonomikai, ir saugumui

    Strategijoje eksportas įvardijamas kaip priemonė didinti gamybos mastą, mažinti vienetinius kaštus ir užtikrinti nuoseklesnį užsakymų portfelį, kai vidaus paklausa svyruoja. Kartu pabrėžiama, kad eksporto politika gali būti naudojama kaip platesnės saugumo politikos dalis, stiprinant partnerystes ir suderinamumą su sąjungininkais.

    Dokumente taip pat akcentuojama valstybės institucijų vaidmens svarba – nuo aiškesnių taisyklių ir greitesnių sprendimų iki finansinių bei organizacinių priemonių, kurios padėtų pramonei investuoti į pajėgumus. Kontekstas aiškus: Europoje spartėjant ginkluotės ir amunicijos paklausai, laimi tos šalys, kurios geba greitai didinti gamybą, modernizuoti linijas ir užtikrinti tiekimo grandinių stabilumą.

  • Karo su Rusija kaina Lenkijai: ekspertai skaičiuoja smūgį BVP, infliacijai ir valiutai

    Rusijai tęsiant karą Ukrainoje ir ieškant būdų spausti Vakarus, saugumo ekspertai vis dažniau svarsto scenarijus, kurie apimtų ir NATO rytinį flanką. Lenkija, kaip viena svarbiausių Ukrainos rėmėjų ir logistikos mazgų regione, tokiose analizėse minima tarp labiausiai pažeidžiamų taikinių.

    Grėsmė nebūtinai reiškia tiesioginę plataus masto invaziją: realistiškesni modeliai apima raketinius smūgius, kibernetines atakas, diversijas prieš infrastruktūrą ir riboto masto karinę operaciją pasienio regione. Tokie veiksmai galėtų sukelti ne tik karines, bet ir didelio masto ekonomines pasekmes, kurios greitai paliestų kasdienį vartojimą, įmonių veiklą ir finansų sistemą.

    Trys scenarijai ir jų kaina

    Lenkijos verslo organizacijų analitikai savo vertinimuose paprastai skiria kelis eskalacijos lygius: nuo ribotų smūgių iki regioninės ofenzyvos ir aukšto intensyvumo karo. Net ir „švelniausiu“ atveju prognozuojamas reikšmingas ekonomikos susitraukimas, nes iš karto kristų investuotojų pasitikėjimas, brangtų draudimas ir logistika, o dalis verslų stabdytų veiklą dėl rizikos.

    Vidutinio scenarijaus atveju, kai konfliktas paliestų atskirus regionus, poveikis stiprėtų dėl gyventojų perkėlimo ir rinkų praradimo. Vertinimuose minima, kad vidaus migracija galėtų siekti apie 2 000 000 žmonių, o tai reikštų spaudimą socialinėms sistemoms, būstui, savivaldybių biudžetams ir darbo rinkai.

    Aukšto intensyvumo karo atveju prognozės tampa dramatiškos: galimas daugiau nei 50 proc. BVP kritimas, staigus nedarbo šuolis ir itin didelis kainų augimas. Analizėse minima, kad infliacija galėtų peržengti hiperinflacijos ribą, o tai paprastai sugriauna įprastus atsiskaitymo ir taupymo mechanizmus.

    Kodėl infrastruktūra tampa kritiniu veiksniu?

    Didžiausią ekonominį šoką dažniausiai sukelia ne vien fronto linija, o smūgiai logistikai ir energetikai. Analitikai išskiria rizikas, susijusias su naftos importo kanalais, perdirbimo pajėgumais ir stambiais logistikos terminalais, per kuriuos juda prekės į Europą ir iš jos.

    Raketiniai smūgiai ar diversijos prieš uostus, naftos terminalus, perdirbimo gamyklas ar geležinkelio mazgus reikštų tiekimo sutrikimus ir kainų šuolius. Tokiu atveju brangtų transportas, smuktų eksportas, o kai kurių prekių rinkoje atsirastų trūkumas, ypač jei būtų pažeistos degalų tiekimo grandinės.

    „Masinis valstybės skolos finansavimas gali paskatinti spontanišką perėjimą prie atsiskaitymų eurais, o nacionalinė valiuta prarastų dalį vaidmens“, – sakė ekonomistas Piotras Soroczyńskis.

    Valiuta, skola ir „euroizacijos“ rizika

    Karas arba net ilgalaikė jo grėsmė paprastai didina valstybės išlaidas: gynybai, infrastruktūros apsaugai, gyventojų paramai, verslo kompensacijoms. Jei didelė šių išlaidų dalis finansuojama skola, o centrinis bankas būtų spaudžiamas ją „monetizuoti“, kyla rizika, kad gyventojai ir verslas pradės vengti nacionalinės valiutos.

    Tokiu atveju atsiranda reiškinys, vadinamas „euroizacija“, kai didesnės vertės sandoriai, santaupos ar kainodara persikelia į eurus. Tai nebūtinai yra oficialus euro įvedimas, tačiau praktikoje jis mažina nacionalinės valiutos patikimumą ir apsunkina pinigų politiką.

    Papildomą spaudimą darytų ir įsipareigojimai eurais: silpnėjant zlotui, brangtų skolos aptarnavimas, o tai dar labiau didintų biudžeto deficitą. Dėl to išaugtų palūkanų našta ir sumažėtų erdvė finansuoti viešąsias paslaugas net ir nutolus nuo tiesioginių karo veiksmų.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokios prognozės yra scenarijų analizė, o ne neišvengiama baigtis, tačiau jos aiškiai rodo vieną tendenciją: šiuolaikinėje ekonomikoje karinė rizika greitai virsta finansine rizika. Todėl prioritetu laikomas ne tik gynybos stiprinimas, bet ir kritinės infrastruktūros atsparumas, tiekimo grandinių diversifikavimas bei finansinės sistemos stabilumo priemonės.

  • NASK įspėja: „TikTok“ algoritmas gali būti manipuliuojamas Kinijos propagandai ir dėmesiui nukreipti

    Ką rodo NASK tyrimas

    Lenkijos nacionalinis kibernetinio saugumo ir skaitmeninės erdvės kompetencijų centras NASK perspėja, kad „TikTok“ turinio atrankos algoritmas gali būti veikiamas taip, kad vartotojams dažniau būtų rodomi Kinijai palankūs naratyvai. Tyrimą atlikęs NASK Dezinformacijos analizės centras ragina kritiškai vertinti platformoje matomą turinį ir atsargiai dalintis informacija.

    NASK tyrėjai tris mėnesius stebėjo, ką „TikTok“ pateikia skirtingoms paskyroms, ir išanalizavo beveik 10 000 įrašų, susijusių su temomis, kurios Pekinui laikomos jautriomis. Vertinta, ar turinys yra palankus Kinijai, kritiškas, neutralus arba apskritai nesusijęs su paieškos tema.

    Kur palankus turinys dominuoja

    Didžiausia Kinijai palankių įrašų dalis fiksuota kalbant apie Sindziangą, kur gyvena uigurai: tokio pobūdžio turinys sudarė 58,7 proc. Tyrėjai pastebėjo, kad įrašuose dažnai piešiamas „laimingo gyvenimo“ vaizdas, akcentuojama gerovė ir tariama žodžio laisvė, o kritiškų pasakojimų matomumas mažesnis.

    Panaši tendencija matyta ir Tibeto temoje, kur Kinijai palankus turinys sudarė 44,5 proc. Žmogaus teisių klausimuose palankaus turinio dalis siekė 35 proc., tačiau čia, pasak tyrėjų, veikė kita taktika: probleminės diskusijos buvo stumiamos į šalį „pakaitinėmis“ temomis, kurios Pekinui kelia mažiau rizikų.

    „Kinija vaizduojama kaip gerovės valstybė ir naujas pasaulio centras, o tai kontrastuojama su smunkančiais Vakarais“, – sakė NASK analitikų komandos atstovas Michałas Marekas.

    Kai paieškai parodoma tai, kas nesusiję

    Vienas ryškiausių tyrimo signalų susijęs su paieškomis apie perauklėjimo stovyklas: net 89 proc. parodytų įrašų, kaip teigiama ataskaitoje, su tema buvo nesusiję. Vietoje informacijos apie Kiniją vartotojams siūlyti vaizdo įrašai apie lieknėjimą, sporto pratimus, sveikatą ar net perdirbimą.

    Toks modelis NASK vertinamas kaip dėmesio nukreipimo strategija, kai vartotojas, neradęs atsakymų, gali tiesiog nustoti ieškoti. Tyrėjai pabrėžia, kad algoritminė atranka tokiu atveju tampa ne tik rekomendacijų įrankiu, bet ir filtru, galinčiu keisti tai, kokį informacijos spektrą žmogus realiai pasiekia.

    „Algoritmas yra galingas įrankis, kuris netinkamose rankose gali formuoti mūsų įsitikinimus ir požiūrį į pasaulį“, – sakė NASK analitikė Patrycja Krzyśpiak.

    DSA taisyklės ir platformų skaidrumo klausimas

    NASK atkreipia dėmesį, kad „TikTok“ skaidrumas išlieka ribotas, ypač lyginant su platformomis, kurios žymi valstybės kontroliuojamus kanalus. Tyrėjų teigimu, kai tokio žymėjimo nėra, vartotojams sunkiau atpažinti, ar turinys gali būti siejamas su valstybiniu propagandos aparatu.

    Ataskaitoje taip pat keliama tema, ar Europos Sąjungos Skaitmeninių paslaugų aktas (DSA) praktiškai sustiprins spaudimą platformoms. NASK ekspertai pabrėžia, kad realus poveikis priklausys nuo to, ar už pažeidimus bus taikomos numatytos sankcijos, kurios gali siekti iki 6 proc. pasaulinių metinių pajamų.

    Ką pataria NASK

    NASK rekomenduoja „TikTok“ turinį vertinti su didesne skeptiška distancija, ypač kai kalbama apie geopolitiką, žmogaus teises ar karinius konfliktus. Taip pat raginama atsargiau skelbti asmeninę informaciją ir nepasikliauti vien trumpų vaizdo įrašų formatu, kuris dažnai skatina priimti išvadas be patikrinimo.

    Institucija ypatingą dėmesį siūlo skirti jaunų vartotojų medijų raštingumui ir kritiniam mąstymui. NASK pabrėžia, kad vien technologiniai sprendimai problemos neišspręs, jei auditorija neturės įgūdžių atpažinti manipuliacijas ir tikrinti informacijos kilmę.

    Platformos atstovų komentaro dėl tyrimo išvadų NASK pateiktoje informacijoje kol kas nebuvo.

  • Slovakijos Mochovcų AE ruošiasi 4-ojo bloko startui: 471 MW reaktorius VVER-440 ir rekordinė branduolinės energijos dalis

    4-asis Mochovcų blokas artėja prie paleidimo

    Slovakijos energetikos bendrovė „Slovenské elektrárne“ pranešė užbaigusi branduolinio kuro įkrovimą į ketvirtąjį Mochovcų atominės elektrinės bloką. Tai vienas paskutinių žingsnių prieš fizinius bandymus, kurie turėtų atvesti iki pirmosios kontroliuojamos skilimo reakcijos.

    Įkrovus kurą, taip pat baigtas reaktoriaus surinkimas ir sandarinimas, todėl blokas laikomas parengtu pereiti į kitą etapą. Projekto eiga atidžiai stebima, nes naujas pajėgumas reikšmingai keis Slovakijos elektros balansą regione.

    Kada elektra pasieks tinklą?

    Ketvirtojo bloko įrengto turbogeneratoriaus paleidimas planuojamas 2026 metų vasaros pabaigoje, tuomet į tinklą turėtų būti patiektos pirmosios kilovatvalandės. Vėliau galia bus keliama palaipsniui, kiekviename lygyje atliekant patikras ir bandymus.

    Galutinis etapas numatytas kaip 144 valandų bandymas dirbant visu pajėgumu. Skelbiama, kad pilną 471 MW galią blokas turėtų pasiekti 2027 metų pradžioje.

    Ką tai reikš Slovakijos energetikai?

    Pasiekus projektinę galią, ketvirtasis blokas, kaip nurodo operatorius, galėtų sudaryti apie 13 proc. Slovakijoje pagaminamos elektros. Toks šuolis svarbus ne tik tiekimo saugumui, bet ir kainų stabilumui, ypač kai regionas stiprina nepriklausomybę nuo iškastinio kuro.

    „Slovenské elektrárne“ skaičiavimu, bendra branduolinės energijos dalis Slovakijos elektros suvartojime po ketvirtojo bloko paleidimo gali siekti 77,5 proc. Tai būtų vienas didžiausių rodiklių pasaulyje, lenkiantis ir tradiciškai branduoline energija besiremiančią Prancūziją.

    Ilga statybų istorija ir investicijų mastas

    Trečiojo ir ketvirtojo Mochovcų blokų statybos pradėtos dar 1987 metais, tačiau projektas ilgus metus buvo sustabdytas. Sprendimas grįžti prie užbaigimo priimtas 2006 metais, o realūs darbai atnaujinti 2008 metais.

    Trečiasis blokas prie elektros tinklo prijungtas 2023 metais, jo galia taip pat siekia 471 MW. Nurodoma, kad trečiojo ir ketvirtojo blokų užbaigimo bendra kaina turėtų sudaryti apie 6,7 mlrd. eurų.

    VVER-440: technologija, pažįstama ir Lietuvai svarbiame regione

    Ketvirtajame Mochovcų bloke naudojamas VVER-440 tipo reaktorius, sukurtas Sovietų Sąjungoje, tačiau per pastaruosius dešimtmečius daugelyje šalių modernizuotas pagal šiuolaikinius saugos reikalavimus. Tokie reaktoriai veikia ne tik Slovakijoje, bet ir Čekijoje, Vengrijoje, Ukrainoje bei Suomijoje.

    Šio tipo reaktoriai istoriškai siejami ir su Lenkijos Žarnovieco atomine elektrine, kurios projektas buvo nutrauktas dar XX amžiaus pabaigoje. Dabar VVER-440 reaktoriai išlieka svarbia kelių Europos valstybių energetikos sistemos dalimi, o branduolinį kurą jiems tiekia ir Vakarų gamintojai, įskaitant „Westinghouse“ bei „Framatome“.

    Valstybė svarsto didinti įtaką bendrovėje

    Slovakijos premjeras Robertas Fico viešai pareiškė norintis pasinaudoti galimybe išpirkti papildomą 17 proc. „Slovenské elektrárne“ akcijų paketą. Tokia teisė, kaip skelbiama, atsirastų per šešis mėnesius nuo ketvirtojo bloko prijungimo prie tinklo.

    Šiuo metu Slovakijos valstybei priklauso 34 proc. bendrovės akcijų, o likusi dalis yra privačiose struktūrose per Slovak Power Holding. Kiek kainuotų papildomas paketas ir iš kokių šaltinių būtų finansuojamas sandoris, kol kas neatskleidžiama.

    „Prie šio klausimo grįšime, kai jis taps aktualus“, – sakė Robertas Fico.

  • Ekspertai: Trumpui greitai užbaigti karą su Iranu bus sunku, bet jis gali skelbti pergalę

    Kodėl konfliktą baigti sunku

    JAV prezidentui Donaldui Trumpui gali nepavykti greitai užbaigti karo su Iranu, o tikėtinas sprendimas gali tekti jau kitai administracijai. Taip vertina analitikai iš JAV think tanko Defense Priorities, nagrinėjantys, kaip JAV vadovai istoriškai išbrenda iš pačių pradėtų karų.

    Pasak jų, kai karas įstringa „klinče“, prezidentai dažnai vengia ieškoti kompromiso, nes tai gali atrodyti kaip politinis pralaimėjimas. Tokiose situacijose sprendimus stabdo jau patirtos išlaidos, reputacijos klausimas ir vidaus politikos spaudimas, ypač artėjant rinkimų ciklams.

    Derybų mazgas ir reputacijos kaina

    Defense Priorities ekspertas ir Wake Forest universiteto profesorius Will Walldorf pabrėžia, kad Kongresas turi ribotų praktinių svertų greitai priversti Baltuosius rūmus keisti kursą. Nors teoriškai galima riboti finansavimą ar stiprinti parlamentinę kontrolę, tokie procesai paprastai juda lėtai ir retai duoda greitą rezultatą.

    Analitiko vertinimu, Iranas yra ypač atkaklus oponentas, todėl konfliktas gali užsitęsti ilgiau nei vieną prezidento kadenciją. Kartu D. Trumpui svarbu parodyti, kad jis pajėgus pasiekti „geresnį susitarimą“ su Teheranu nei 2015 metais sudarytas branduolinis susitarimas, kurį jis nuosekliai kritikavo.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad derybų dinamikoje svarbi ir asmeninė politinė reputacija. Pasak jų, net ir priartėjus prie laikino susitarimo, sprendimas gali būti atšauktas, jei jis viduje ar viešumoje pradedamas lyginti su ankstesnių administracijų pasiekimais.

    Siūlymas: pasitraukti, o ne eskaluoti

    Kitas Defense Priorities analitikas Adamas Gallagheris laikosi nuomonės, kad JAV labiau apsimokėtų siekti deeskalacijos ir pasitraukimo iš karo, o ne didinti smūgių intensyvumą. Jo vertinimu, įstrigęs konfliktas kelia ilgalaikių kaštų, o maksimalistiniai tikslai, tokie kaip režimo pakeitimas, realistiškai reikalautų gerokai didesnės karinės kampanijos.

    „Trumpas turėtų paskelbti pergalę ir su tuo baigti“, – sakė Adamas Gallagheris.

    Analitikai pažymi, kad politinėje praktikoje „pergalės paskelbimas“ kartais tampa būdu uždaryti sudėtingą užsienio politikos epizodą nepripažįstant klaidos. Tokia strategija leistų sumažinti įsipareigojimus, išvengti tolesnės eskalacijos ir kartu išlaikyti vidaus auditorijai priimtiną naratyvą.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad bet koks realus konflikto užbaigimas priklausys nuo kelių veiksnių: derybų kanalo atgaivinimo, vidaus politikos spaudimo Vašingtone ir Teherano pasirengimo ieškoti kompromiso. Kol šios sąlygos nesusiformuos, karas gali likti užsitęsusioje aklavietėje.