Blog

Paryžiuje įsikūręs startuolis „HrFlow.ai“, kuriantis darbo rinkos duomenų ir DI infrastruktūrą, pritraukė 6 mln. eurų prieš A serijos investicijų etape. Po šio sandorio bendras į įmonę investuotas kapitalas siekia 8,5 mln. eurų.

Investicijų etapui vadovavo rizikos kapitalo fondas 115K, priklausantis „La Banque Postale“, taip pat prisidėjo EmergingTech Ventures (EmTech). Tarp anksčiau investavusių vardų minimi Xavier Niel, Jean-Baptiste Rudelle, Romain Niccoli, Franck Le Ouay, Dominique Vidal ir kiti technologijų bei rizikos kapitalo ekosistemos dalyviai.

„HrFlow.ai“ įkūrėjas ir vadovas Mouhidine Seiv teigia, kad darbo rinka tapo per sudėtinga, jog ją efektyviai valdytų vien žmogaus sprendimai.

„Pasaulio pietuose pagrindinė problema yra prieiga: milijonams žmonių kelias į darbą uždarytas, sugriuvęs arba paslėptas, nors gebėjimų jiems netrūksta. Išsivysčiusiose ekonomikose galimybių yra, tačiau atrankos specialistus užgriūva mastas, greitis ir sudėtingumas, todėl pro akis praslysta milijonai galimybių. Išvada viena: reikia naujos darbo rinkos infrastruktūros“, – sakė M. Seiv.

Įmonė, įkurta 2016 metais, kuria platformą, skirtą žmogiškųjų išteklių duomenų sujungimui ir apdorojimui. Sprendimas orientuotas į organizacijas, turinčias didelius atrankos srautus, taip pat į vidinį kompetencijų ir įgūdžių valdymą.

„HrFlow.ai“ nurodo, kad su platforma dirba laikinojo įdarbinimo ir personalo agentūros, atrankų įmonės, darbo skelbimų ir laisvai samdomų specialistų platformos, stambūs darbdaviai, taip pat ATS sprendimų tiekėjai ir viešojo sektoriaus organizacijos. Tarp pavyzdžių minimi „Manpower“, „Sanofi“ ir Prancūzijos viešojo sektoriaus institucijos.

Šiuo metu komandoje yra 35 žmonės, iš jų 21 tyrėjas ir inžinierius. Bendrovė teigia turinti daugiau nei 200 integracijų, leidžiančių sujungti duomenis iš atrankos sistemų, darbo skelbimų portalų ir personalo informacinių sistemų.

Platforma apima kelis sluoksnius: duomenų sujungimą ir orkestravimą, aiškinamus DI modelius kandidatų ir pozicijų duomenims struktūruoti bei normalizuoti, taip pat galimybę kurti DI agentus ir individualias sąsajas, integruojamas į kasdienius personalo komandos įrankius. Tokia architektūra atitinka rinkoje stiprėjančią tendenciją HR technologijose atsieti duomenų sluoksnį nuo konkrečių programų, kad organizacijos galėtų greičiau diegti naujus sprendimus.

115K vadovė Armelle de Tinguy pabrėžė, kad „HrFlow.ai“ svarbą lemia gebėjimas struktūruoti ir aktyvuoti HR duomenis dideliu mastu, o API principu grįstas modelis leidžia sprendimą lengviau įdiegti skirtingose ekosistemose. Rinkoje tai svarbu dėl fragmentuotos programinės įrangos aplinkos, kur įmonės naudoja skirtingus ATS, HRIS ir atrankų kanalus.

Bendrovė teigia šiuo metu generuojanti apie 27 proc. maržą ir turinti pinigų srautą, leidžiantį išlaikyti savarankiškumą. Vis dėlto lėšos pritraukiamos kaip strateginis žingsnis spartesnei plėtrai ir naujos platformos kartos diegimui.

Gautą kapitalą „HrFlow.ai“ planuoja skirti komercinei plėtrai JAV, kur veikia nuo 2022 metų, bei pozicijų stiprinimui Europoje, ypač Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Nyderlanduose ir Italijoje. Taip pat numatomas antrosios kartos platformos diegimas, kurio kryptis siejama su vadinamąja Hiring SuperIntelligence vizija, orientuota į greitesnį sprendimų priėmimą atrankoje ir platesnę prieigą prie darbo galimybių.

Tai jau antrasis įmonės investicijų etapas: anksčiau, 2018 metais, „HrFlow.ai“ buvo pritraukusi 1,9 mln. eurų. Investuotojų dėmesys tokiems sprendimams išlieka didelis, nes darbo rinkoje vienu metu susiduria du iššūkiai: talentų trūkumas dalyje sektorių ir neefektyvus kandidatų bei pozicijų suderinimas, kurį dar labiau apsunkina dideli duomenų kiekiai ir skirtingi standartai.

Šaltiniai:
https://hrflow.ai/
https://115k.vc/

Helsinkyje įsikūrusi dirbtinio intelekto infrastruktūros bendrovė „Verda“ pritraukė 100 mln. eurų finansavimą, kurį skirs DI debesijos infrastruktūros plėtrai ir tarptautinei plėtrai. Įmonė taip pat planuoja iki metų pabaigos pasamdyti daugiau nei 100 darbuotojų.

Finansavimo paketą sudaro nuosavo kapitalo investicija ir skolos finansavimas iš Šiaurės šalių finansų institucijų. Nuosavo kapitalo daliai vadovavo „Lifeline Ventures“, taip pat dalyvavo „byFounders“, „Tesi“, „Varma“ ir kiti investuotojai.

„Kuriame naujos kartos DI debesijos infrastruktūrą komandoms visame pasaulyje. Šis finansavimas leidžia spartinti produktų kūrimą ir plėtrą Europoje, JAV bei Azijoje“, – sakė „Verda“ įkūrėjas ir vadovas Ruben Bryon.

Ką kuria „Verda“ ir kuo skiriasi

Bendrovė buvo įkurta 2020 metais ir vysto DI debesijos infrastruktūrą, kuri leidžia kūrėjams bei organizacijoms pagal poreikį naudotis didelės spartos skaičiavimo ištekliais. „Verda“ akcentuoja, kad siekia sumažinti trintį, kurią sukelia tradiciniai debesijos pirkimo ir diegimo procesai.

Įmonė teigia valdanti visą grandinę nuo fizinių serverių ir duomenų centrų iki įrankių ir paslaugų, kurių reikia DI sprendimams kurti. Bendrovės duomenų centrai Suomijoje, jos teigimu, naudoja 100 proc. atsinaujinančią energiją, išnaudodami Šiaurės šalių pranašumus dėl švaresnės elektros ir efektyvesnio vėsinimo.

„Verda“ taip pat pozicionuoja save kaip alternatyvą tradiciniams didiesiems debesijos tiekėjams, pabrėždama greitesnę prieigą prie gamybinei aplinkai paruoštų GPU resursų. Bendrovė nurodo, kad klientams leidžia išvengti ilgų pardavimo ciklų ir greičiau pradėti vykdyti DI darbo krūvius per valdymo skydelį ir programavimo sąsajas.

Pervadinimas ir augimo rodikliai

2025 metais lapkritį „DataCrunch“ pakeitė pavadinimą į „Verda“. Bendrovė aiškino, kad naujas pavadinimas siejamas su technologiniu skaidrumu ir tvarumo kryptimi, kurią ji nori pabrėžti tarptautinėje plėtroje.

Įmonė skelbia, kad jos veikla jau yra teigiamo pinigų srauto, o pajamų tempas pirmąjį 2026 metų ketvirtį išaugo iki daugiau nei 51,3 mln. eurų. Taip pat nurodoma, kad „Verda“ yra viena iš „NVIDIA“ Preferred Partners ir dirba su tokiais prekių ženklais kaip „Nokia“, „1X“, „ExpressVPN“ ir „Freepik“.

„Didelė mūsų sėkmės dalis yra vertikali integracija, kai valdome viską nuo fizinės infrastruktūros iki programų sluoksnio. Turime DI laboratoriją, kuri dirba tiesiogiai su klientais ir šias įžvalgas paverčia produkto sprendimais“, – sakė R. Bryon.

Kur bus panaudotos lėšos

Gautas finansavimas bus naudojamas spartinti DI debesijos infrastruktūros vystymą ir tarptautinę plėtrą. Bendrovė planuoja įžengti į naujas rinkas, tarp jų Jungtinę Karalystę ir Jungtines Amerikos Valstijas, siekdama atliepti augančią didelės spartos skaičiavimo paklausą.

„Verda“ ši investicija nėra pirmas didelis etapas: anksčiau bendrovė buvo pritraukusi 55 mln. eurų A serijos finansavimą, o dar prieš tai 12 mln. eurų pradinį finansavimo raundą. Tai rodo, kad investuotojai toliau remia specializuotos DI infrastruktūros tiekėjus, kai rinkoje auga GPU pasiūlos ir kainodaros jautrumas.

Pastaraisiais metais DI plėtra didina poreikį infrastruktūrai, kuri būtų greitai įjungiama, prognozuojamos kainos ir pritaikyta DI modelių mokymui bei diegimui. Tokie tiekėjai kaip „Verda“ siekia užimti nišą tarp brangių, universalių didžiųjų debesijų sprendimų ir lėčiau plečiamų vietinių infrastruktūrų, o dėmesys energijos šaltiniams ir efektyviam vėsinimui tampa papildomu konkurenciniu veiksniu.

Šaltiniai:

https://verda.com/

https://www.nvidia.com/en-us/ecosystem/partner-program/

Paryžiuje įsikūręs startuolis Sillage pranešė oficialiai startuojantis ir užsitikrinęs 1,7 mln. eurų išankstinę pradinę investiciją. Bendrovė kuria įrankį įmonių pardavimų komandoms, kuris pirkimo signalus paverčia kvalifikuotais kontaktais ir pardavimų galimybių srautu.

Finansavimo raunde dalyvavo fondai Kima Ventures, Angel Invest ir Drysdale Ventures, taip pat grupė verslo angelų. Pasak įmonės, gautos lėšos bus skirtos toliau vystyti platformą, kuri realiu laiku aptinka ketinimą pirkti pagal socialinius, įdarbinimo, konkurentų ir konkrečių paskyrų signalus.

DI kaip pagalbininkas, ne pakaitalas

Sillage bendraįkūrėjas Arthur Coudouy viešame komentare pabrėžė, kad bendrovė DI mato kaip pagalbininką, o ne pardavėjų pakaitalą. Jo teigimu, sudėtinguose įmonių pardavimuose lemiamas išlieka santykis su klientu, todėl automatizuoti pokalbius dažnai reiškia prarasti kontekstą ir pasitikėjimą.

„Mes tikime, kad DI turėtų palaikyti pardavėjus, o ne juos pakeisti. Kai santykiai su klientu yra pardavimų pagrindas, nenorite, kad DI perimtų pokalbius, norite jo kaip antro piloto“, – sakė Arthur Coudouy.

Kitas bendraįkūrėjas Arnaud Weiss teigia, kad tikslas paprastas: padaryti pardavimų darbą įdomesnį ir našesnį, sumažinant bereikalingų veiksmų. Įmonės logika remiasi nuostata, kad išorinė komunikacija neturi virsti DI sugeneruotu masiniu šlamštu, o geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai žmogus gauna laiku pateiktą, konkrečiam adresatui aktualų kontekstą.

„Mūsų vizija paprasta: mažiau veiksmų, daugiau rezultatų. Kokybė svarbiau už kiekybę“, – sakė Arnaud Weiss.

Kas laikoma pirkimo signalu?

Sillage platforma sukurta taip, kad pardavimų komandos galėtų apibrėžti idealų kliento profilį, įjungti signalų agentus ir gauti atrinktus kontaktus per įprastus darbo kanalus. Įmonė nurodo, kad sprendimą galima įsidiegti per kelias minutes, jis veikia „Slack“ aplinkoje ir CRM sistemose.

Pirkimo signalais laikomos situacijos, kurios rodo padidėjusį poreikį ar artėjantį sprendimo priėmimą. Pavyzdžiui, kai buvęs sprendimų priėmėjas pereina į kitą įmonę, kai potencialus klientas viešai užsimena apie problemą, kai suaktyvėja konkurento paminėjimai ar matomi nauji samdymo planai, rodantys augimą ar organizacinius pokyčius.

Įmonė taip pat mini konkurentų perspėjimus, svarbiausių kontaktų judėjimo sekimą, paskyrų struktūros pokyčius ir viešai matomus signalus apie finansavimo etapus. Tokie duomenys, Sillage vertinimu, padeda ne tik rasti naujų galimybių, bet ir apsaugoti svarbias paskyras bei laiku sureaguoti, kai konkurentai bando pervilioti klientą.

Rinka keičiasi: nuo kiekio prie tikslumo

Sillage startas sutampa su platesne Europos tendencija investuoti į pardavimų analitikos, go-to-market automatizavimo ir pajamų operacijų sprendimus, kuriuose DI naudojamas prioritetų nustatymui ir darbo eigų optimizavimui. Platesniame segmente pastaruoju metu fiksuojami finansavimo raundai rodo investuotojų lūkestį, kad konkurencinį pranašumą lems ne vien produkto savybės, o gebėjimas laiku pasiekti tinkamas įmones su tinkama žinute.

Angel Invest atstovas taip pat akcentavo, kad spartėjant programinės įrangos suvienodėjimui vis svarbesni tampa prekės ženklas ir pardavimų vykdymo kokybė. Šiame kontekste signalais paremti įrankiai žada padėti komandoms veikti tiksliau, o ne tiesiog didinti kontaktavimo apimtis.

Anot Sillage, ankstyvieji klientai fiksavo daugiau nei 50 proc. didesnius atsakymų rodiklius, lyginant su įprastu išėjimu į rinką. Bendrovė nurodo, kad produktas buvo kuriamas kartu su tokiomis įmonėmis kaip Yoobic, „Salesforce“, FullEnrich, Figures ir Sopht, o dabar platforma tapo viešai prieinama.

Augant generatyvinio DI įrankių pasiūlai, vis daugiau įmonių peržiūri išorinės komunikacijos praktiką: masinis automatizuotas kontaktavimas pigus, bet greitai praranda efektyvumą, nes mažina pasitikėjimą ir didina triukšmą. Tokiose sąlygose sprendimai, orientuoti į signalų kokybę ir kontekstą, gali tapti svarbiu atsaku į nuvertėjančios automatikos problemą.

Šaltiniai:

https://www.getsillage.com/

https://kima.vc/

https://www.salesforce.com/

Jungtinėje Karalystėje įsikūręs „MedTech“ startuolis „Cerca Magnetics“ pritraukė 4,3 mln. eurų A serijos investiciją, o bendrovės vertinimas po sandorio siekia apie 34,5 mln. eurų. Investicijų raundui vadovavo „Guinness Ventures“.

Bendrovė skelbia, kad lėšos bus skirtos žengti į klinikinės sveikatos priežiūros rinką: siekti klinikinių patvirtinimų, didinti gamybos apimtis ir plėstis tarptautiniu mastu. Tai reiškia perėjimą nuo mokslinių centrų naudojimo prie įprastų ligoninių darbo srautų.

„Ši investicija leidžia ryžtingai pereiti prie klinikinių pritaikymų, išplėsti technologiją taip, kad ji būtų įprastai naudojama ligoninėse Jungtinėje Karalystėje ir tarptautiniu mastu. Mūsų tikslas – padaryti pažangią smegenų vaizdinimo diagnostiką prieinamesnę, kad būtų galima anksčiau nustatyti ir geriau gydyti neurologines būkles“, – sakė bendrovės vadovas ir vienas iš įkūrėjų Davidas Woolgeris.

Kas yra dėvima MEG sistema

„Cerca Magnetics“ įkurta 2020 metais kaip Notingamo universiteto Fizikos ir astronomijos mokyklos atšaka. Įmonė kuria dėvimą smegenų skenerį, paremtą magnetoencefalografija, kai fiksuojami itin silpni magnetiniai laukai, atsirandantys dėl smegenų elektrinio aktyvumo.

Skirtingai nuo tradicinių, stacionarių ir brangių MEG sprendimų, bendrovė naudoja lengvus dėvimus optiškai pumpuojamus magnetometrus. Tokie jutikliai leidžia tiriamajam judėti natūraliau, o tai ypač svarbu vaikams ir pacientams, kuriems sunku išlikti nejudant.

Bendrovė teigia, kad dėvimas formatas atveria galimybes atlikti tyrimus kūdikiams, kuriems įprastinėse sistemose praktinis pritaikymas yra ribotas. Klinikinėje praktikoje tai gali sumažinti poreikį sudėtingoms imobilizavimo procedūroms ir pagerinti duomenų kokybę realistiškesnėmis sąlygomis.

Klinikinės kryptys ir plėtra

„Cerca Magnetics“ nurodo, kad jos technologija jau naudojama tiriant epilepsiją, išsėtinę sklerozę ir demenciją. Bendrovė taip pat skelbia žengianti klinikinių patvirtinimų keliu Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Valstijose.

Įmonės duomenimis, ji pardavė 19 sistemų neurologijos ir neuromokslų centrams 12 šalių, o pastaruosius trejus metus fiksavo daugiau nei 100 proc. metinį pardavimų augimą. Toks augimas rodo, kad dėvima MEG kryptis tampa vis aktualesnė tiek mokslui, tiek klinikinei diagnostikai.

„„Cerca Magnetics“ sprendžia aiškų nepatenkintą poreikį smegenų vaizdinime, siūlydama technologiją, kuri sujungia mokslinį gilumą ir prieinamą praktinį pritaikymą. Manome, kad bendrovė gerai pasirengusi tapti pasauline naujos kartos neurovaizdinimo lydere“, – sakė „Guinness Ventures“ investicijų pritraukimo vadovas Ashley Abrahamsas.

Nuo mokslinių centrų iki mobilių platformų

Bendrovė dirba su mokslo institucijomis, sveikatos priežiūros teikėjais ir valdžios partneriais įvairiose šalyse. Tarp klientų įvardijamas Toronto vaikų ligoninės mokslinių tyrimų centras, kuriame sistema naudojama autizmo tyrimams.

„Cerca Magnetics“ taip pat mini Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos projektą, kurio vertė siekia apie 3,2 mln. eurų, kuriame kuriama mobili platforma sprogimų bangos poveikiui kariams vertinti. Tokios iniciatyvos rodo, kad dėvimi kvantiniai jutikliai gali būti pritaikomi ne tik ligoninėse, bet ir lauko sąlygomis.

Ekspertų vertinimu, neurovaizdinimo srityje didėja poreikis metodams, kurie būtų tikslesni, patogesni pacientui ir lengviau integruojami į kasdienę klinikinę rutiną. Dėvimos MEG sistemos, paremtos kvantiniais jutikliais, laikomos viena perspektyviausių krypčių, nes gali išplėsti pacientų grupes ir sumažinti barjerus pažangiai diagnostikai.

Šaltiniai:
https://www.cercamagnetics.com/news/cerca-magnetics-raises-series-a-investment-to-scale-wearable-brain-imaging
https://www.nottingham.ac.uk/physics/news/quantum-sensing-spin-out-cerca-magnetics-secures-series-a-investment.aspx
https://www.nhs.uk/conditions/magnetoencephalography/

Delfte įsikūręs startuolis „Foamlab“ pritraukė 3 mln. eurų augimo kapitalo, kad paspartintų biologiškai skaidžių putų iš bakterinės celiuliozės kūrimą ir komercializavimą. Įmonė skelbia, kad lėšos bus skirtos bandomajai gamyklai, gamybos mastelio didinimui ir pirmųjų užsakymų vykdymui.

Investicijų raundui vadovavo „ICOS Capital“, taip pat dalyvavo „Value Factory Ventures“, „DOEN Ventures“, „Capricorn Industrial Biotech Fund“ ir „TTT Green Tech“, kurį valdo „SHIFT Invest“. Pasak bendrovės, investuotojai prisideda ne tik kapitalu, bet ir pramoniniais ryšiais bei praktine pagalba diegiant technologiją.

„Didėja bakterinės nanoceliuliozės putų paklausa įvairiose pramonės šakose, o šis finansavimas leis mums didinti gamybą, aptarnauti ankstyvuosius klientus ir greitinti kelią į rinką“, – sakė „Foamlab“ vadovas Jeroen van Rotterdam.

„Foamlab“ įkurta 2024 metais, o jos technologijos šaknys siekia Delfto technologijos universiteto Pramoninio dizaino inžinerijos fakultete vykdytus tyrimus. Startuolis bakterinę celiuliozę gamina fermentacijos būdu, pasitelkdamas mikroorganizmus, o iš jos suformuoja lengvas, tvirtas ir kompostuojamas putų medžiagas.

Bendrovė siekia pakeisti tradicines naftos ir mineralinės kilmės putas tokiose srityse kaip statyba, baldai, mada ir pakuotės. „Foamlab“ teigia galinti sukurti tiek minkštas, tekstilę primenančias medžiagas, tiek standžius konstrukcinius sprendimus, priklausomai nuo to, kokių savybių reikia klientui.

Įmonė pabrėžia, kad vienas svarbiausių skirtumų yra galimybė tiksliai valdyti medžiagos struktūrą nanomasteliu, pasitelkiant mikrobinę biofabrikaciją. Tai, pasak „Foamlab“, leidžia tikslinti mechanines, akustines ir estetines savybes išlaikant biologišką skaidumą ir mažesnį poveikį aplinkai.

„Džiaugiamės galėdami paremti „Foamlab“ jų kitame mastelio didinimo etape. Jų bakterinės nanoceliuliozės putų gamybos technologija gali pasiūlyti tvarią alternatyvą iškastinės kilmės medžiagoms, pavyzdžiui, statybų izoliacijai, aukštos klasės pakuotėms ir madai“, – sakė „ICOS Capital“ valdantysis partneris Peter van Gelderen.

Tokios investicijos atspindi platesnę tendenciją, kai ieškoma praktiškai pritaikomų medžiagų, galinčių pakeisti iškastinės kilmės plastiką neprarandant funkcinių savybių. Europoje papildomą impulsą šiai krypčiai suteikia griežtėjantys reikalavimai pakuotėms ir atliekų mažinimui, todėl kompostuojamų ir biologiškai skaidžių medžiagų rinka tampa vis konkurencingesnė.

„Foamlab“ tikslas artimiausiu metu yra įrodyti technologijos patikimumą pramoniniu mastu ir įsitvirtinti tarp tiekėjų, galinčių pasiūlyti alternatyvas įprastoms putoms. Bendrovė akcentuoja, kad bandomoji gamykla bus pagrindinis žingsnis pereinant nuo laboratorinių ir mažų partijų prie nuoseklios gamybos klientams.

Šaltiniai:
https://www.foamlab.co/

Europos startuolių finansavimo rinkoje balandžio 20–24 dienomis dėmesį vėl traukė savaitės sandorių suvestinės, kurias skelbia „EU-Startups“. Nors dalis turinio šįkart buvo prieinama tik prenumeratoriams, pati tendencija aiški: rinka išlieka selektyvi, o kapitalas vis dažniau keliauja į įmones, kurios jau turi apčiuopiamas pajamas ir aiškų augimo planą.

Pastaraisiais metais, ypač po spartaus palūkanų normų kilimo, investuotojai Europoje ryškiau akcentuoja tvarų augimą ir efektyvumą. Tai reiškia, kad ankstyvos stadijos komandoms tenka įrodyti ne vien idėją, bet ir produkto paklausą, o vėlesnių stadijų startuoliai dažniau susiduria su griežtesnėmis vertinimo sąlygomis ir ilgesniais derybų ciklais.

Regioniniu pjūviu Europos kapitalo žemėlapyje ir toliau matyti keli traukos centrai: Jungtinė Karalystė, Vokietija, Prancūzija ir Nyderlandai. Vis dėlto augančio aktyvumo ženklų yra ir kituose regionuose, nes dalis fondų plečia geografiją ieškodami geresnio kainos ir kokybės santykio bei stiprių inžinerinių komandų.

Sektorių prasme investuotojai dažniausiai palankiai vertina startuolius, kurie sprendžia aiškias verslo problemas ir gali pasiūlyti greitą investicijų grąžą klientams. Todėl daug dėmesio paprastai sulaukia įmonės, kuriančios programinę įrangą verslui, kibernetinio saugumo sprendimus, finansinių technologijų infrastruktūrą, taip pat sveikatos ir klimato technologijų projektus, kurių poveikis išmatuojamas.

Atskirą kryptį formuoja ir DI bumas, tačiau kapitalas čia vis dažniau skiriamas ne bendroms platformoms, o konkretiems pritaikymams bei infrastruktūrai, kuri mažina kaštus arba didina produktyvumą. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį duomenų kokybei, saugai, atitikčiai reguliavimui ir aiškiam komercializavimui, o ne vien technologiniam naujumui.

Tokia savaitinė sandorių apžvalga išlieka naudinga kaip rinkos termometras, tačiau ji neparodo viso vaizdo, nes dalis susitarimų viešinami vėluodami arba apskritai neviešinami. Vis dėlto bendras signalas investuotojams ir startuoliams šiuo metu gana nuoseklus: finansavimą lengviausia pritraukia tie, kurie gali parodyti aiškų augimo variklį, disciplinuotą kaštų valdymą ir realų konkurencinį pranašumą.

Šaltiniai:
https://www.eu-startups.com/