CP v2

Blog

  • Būsto sandoriai Europoje vėl šovė į viršų: štai kur 2025 metais augimas didžiausias

    Būsto sandoriai Europoje vėl šovė į viršų: štai kur 2025 metais augimas didžiausias

    Europos būsto rinka 2025 metais atsigavo: namų ir butų pardavimai augo 17-oje iš 20 stebėtų šalių, o aktyvumą labiausiai skatino sumažėjusios skolinimosi sąnaudos. Nors kainos daugelyje rinkų ir toliau kilo, pirkėjų paklausa grįžo, ypač ten, kur bankai pradėjo siūlyti palankesnes paskolų sąlygas.

    Eurostato duomenys rodo ryškius skirtumus tarp valstybių: pardavimai Kroatijoje per metus smuko 4,1 proc., o Slovėnijoje šoktelėjo net 29,9 proc. Daugiau nei 20 proc. metinį augimą fiksavo Lietuva (22,8 proc.), Austrija (21,4 proc.) ir Belgija (20,2 proc.).

    Kas labiausiai judina rinką?

    Nekilnojamasis turtas euro zonoje išlieka pagrindinė namų ūkių turto dalis, todėl bet kokie palūkanų pokyčiai greitai persiduoda į sandorių skaičių. Rinkos ekspertai pabrėžia, kad pardavimus labiausiai lemia būsto įperkamumas su paskola, palūkanų normos, gyventojų pajamos, užimtumas, pasitikėjimas ekonomika ir pasiūlos dydis.

    „Gyvenamojo būsto sandorius labiausiai veikia būsto įperkamumas su paskola, palūkanų normos, pajamos, užimtumas, pasitikėjimas ir būsto pasiūla“, – sakė nekilnojamojo turto patarėjas Mikkas Kalmetas.

    Anot jo, 2025 metais visoje Europos Sąjungoje matėsi platus aktyvumo atsigavimas, nes dalis pirkėjų sugrįžo į rinką po laikotarpio, kai dėl aukštesnių palūkanų sprendimus atidėjo. Tam įtakos turėjo stabilizavęsis „Euribor“ ir didesnis prognozuojamumas nuo 2024 metų pabaigos.

    Didžiausi šuoliai ir išimtys

    Dviženklius augimus 2025 metais rodė ir Liuksemburgas (18,6 proc.), Vengrija (17,3 proc.), Nyderlandai (13,9 proc.), Danija (12,7 proc.), Prancūzija (11,2 proc.) bei Portugalija (10,5 proc.). Artimai 10 proc. ribai priartėjo Latvija (9,2 proc.), Suomija (9 proc.) ir Norvegija (8,3 proc.).

    Tarp didžiųjų Europos ekonomikų aiškiau matėsi Prancūzijos ir Ispanijos dinamika: Ispanijoje pardavimai augo 5,4 proc., o Prancūzijoje po 2024 metų nuosmukio įvyko ryškus lūžis į augimą. Ekspertai tai sieja su pagerėjusiomis finansavimo sąlygomis ir atsigaunančiu pirkėjų pasitikėjimu.

    Ne visur tendencija vienoda: pardavimai mažėjo ne tik Kroatijoje, bet ir Bulgarijoje (2,5 proc.) bei Lenkijoje (1,1 proc.). Skaičiai rodo, kad 2024 metais sandorių kritimą patyrė šešios šalys, o 2025 metais tokių buvo trys, todėl bendra kryptis Europoje tapo pozityvesnė.

    Prancūzija viršijo milijoną sandorių

    Pagal absoliučius skaičius išsiskyrė Prancūzija: 2025 metais ten įvyko daugiau nei 1 000 000 būsto sandorių. Įdomu tai, kad kainų spaudimas šioje rinkoje buvo santūresnis nei daugelyje kitų: per laikotarpį nuo 2025 metų pirmojo ketvirčio iki 2026 metų pirmojo ketvirčio kainos pakilo vos 0,1 proc.

    Nyderlanduose per 2025 metus pasikeitė apie 265 000 būstų savininkų, o Vengrijoje, Belgijoje, Portugalijoje ir Norvegijoje fiksuota po maždaug 130 000–160 000 sandorių. Tuo metu Slovėnija, nors ir parodė didžiausią procentinį šuolį, pagal apimtį išliko mažiausia iš lygintų rinkų – apie 11 000 sandorių.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad mažesnėse rinkose procentiniai pokyčiai dažnai atrodo įspūdingiau, nes bazinis sandorių skaičius yra nedidelis. Vis dėlto bendras vaizdas rodo, kad didelė dalis Europos pirkėjų grįžta į rinką, tačiau pasiūlą ir toliau riboja brangios statybos bei vangus naujų būstų į rinką patekimas.

    „Rinka pradėjo atsigauti stabilizavusis „Euribor“ ir kitoms palūkanų normoms, o žmonėms atsiradus daugiau prognozuojamumo“, – sakė Mikkas Kalmetas.

  • Iraną drebinančios įtampos: doleris pasiekė rekordą, rialas smunka, infliacija auga

    Iraną drebinančios įtampos: doleris pasiekė rekordą, rialas smunka, infliacija auga

    Irano laisvojoje valiutų rinkoje Teherane JAV dolerio kursas pasiekė naują rekordą ir perkopė 1,94 mln. rialų ribą. Valiutos nuvertėjimą paskatino atsinaujinusi karinė ir politinė įtampa regione, didinanti gyventojų bei verslo norą santaupas laikyti užsienio valiuta.

    Remiantis rinkos duomenimis, doleris šeštadienį buvo kotiruojamas apie 1,941 mln. rialų, tai yra maždaug 1,67 proc. daugiau nei ankstesnės dienos neoficiali uždarymo kaina. Kartu brango ir euras, kuris pasiekė apie 2,22 mln. rialų, pakilęs maždaug 1,64 proc.

    Naujausias šuolis reiškia, kad nuo metų pradžios rialas dolerio atžvilgiu prarado apie 43,7 proc. vertės: metų pradžioje doleris laisvojoje Teherano rinkoje siekė apie 1,35 mln. rialų. Tokia dinamika rodo gilėjantį nepasitikėjimą nacionaline valiuta ir augančius lūkesčius, kad kainos kils dar sparčiau.

    Geopolitika vėl spaudžia kursą

    Straipsnyje aprašoma, kad kursas smarkiai kito reaguodamas į įvykius: po JAV ir Izraelio oro smūgių vasario 28 dieną doleris buvo pakilęs iki 1,72 mln. rialų. Vėliau, laikinai sutrikus ekonominei veiklai ir sumažėjus paklausai užsienio valiutai, kursas trumpam buvo nusileidęs iki maždaug 1,46 mln. rialų.

    Rinka jautriai reagavo ir į politinius signalus: po Donaldo Trumpo grasinimų balandžio 7 dieną smogti Irano kritinei infrastruktūrai doleris šoktelėjo iki 1,63 mln. rialų. Paskelbus apie paliaubas kursas buvo sumažėjęs iki maždaug 1,525 mln. rialų, tačiau įtampai atsinaujinus rialas vėl ėmė sparčiai silpti.

    Tekste taip pat minimas trumpas pasitikėjimo atsigavimas po Teherano ir Vašingtono pasirašyto susitarimo memorandumo, kai doleris grįžo iki maždaug 1,53 mln. rialų. Vis dėlto vėlesni nesutarimai šį efektą panaikino, o doleris vėl priartėjo prie 1,7 mln. rialų ribos.

    Infliacija pasiekė rekordines aukštumas

    Rialo nuvertėjimą dar labiau sustiprina jau ir taip įtempta vidaus ekonominė padėtis. Oficialūs duomenys rodo, kad metinė vartotojų kainų infliacija nuo 52,6 proc. 2025 metų gruodį pakilo iki maždaug 68 proc. 2026 metų vasarį, o praėjusį mėnesį, kaip teigiama tekste, pasiekė 88,6 proc.

    Silpnesnė valiuta paprastai didina importo kainas, o tai ypač skaudžiai atsiliepia šalims, kurios priklauso nuo įvežamų prekių, žaliavų ar technologijų. Kartu didėja infliacijos lūkesčiai, todėl kainų kilimas įgauna pagreitį, o namų ūkiams tampa vis sunkiau išlaikyti perkamąją galią.

    Analizuojant situaciją, svarbus ir lūkesčių faktorius: geopolitinė rizika, prekybos ir logistikos trikdžiai bei neapibrėžtumas dėl energijos išteklių ir laivybos saugumo per Hormūzo sąsiaurį didina spaudimą valiutų rinkai. Tokiais laikotarpiais gyventojai ir įmonės dažniau ieško saugesnių aktyvų, o tai dar labiau silpnina rialą.

    Ką tai reiškia gyventojams ir verslui

    Praktinis padarinys yra paprastas: nuvertėjus rialui, brangsta importuojamos prekės, vaistai, įranga ir dalis maisto produktų, o kainų šuoliai greitai persiduoda į kasdienes išlaidas. Verslui tai reiškia didesnę savikainą, sunkiau prognozuojamus kaštus ir didesnę riziką investicijoms.

    Kol išlieka aukšta įtampa ir nėra aiškios stabilizacijos programos, valiutos svyravimai gali išlikti dideli. Tai didina tikimybę, kad Iranas toliau susidurs su užsitęsusia infliacijos ir valiutos nuvertėjimo spiralės rizika, kurią sustabdyti ypač sunku be plataus masto pasitikėjimą grąžinančių sprendimų.

  • Kas vyksta Vokietijoje: apklausa rodo, kad kas antras daug uždirbantis svarsto išvykti

    Kas vyksta Vokietijoje: apklausa rodo, kad kas antras daug uždirbantis svarsto išvykti

    Per metus iš Vokietijos išvyko daugiau nei 288 000 šalies piliečių, rodo Federalinės statistikos tarnybos Destatis duomenys. Nauja „Indeed“ užsakymu atlikta apklausa leidžia manyti, kad emigracijos nuotaikos neslūgsta, o daliai gyventojų jos tampa ilgalaikiu planu.

    Ryškiausia tendencija matoma tarp daugiausiai uždirbančių: 54 proc. respondentų, kurių namų ūkio grynosios pajamos siekia bent 6 000 eurų per mėnesį, per pastaruosius 12 mėnesių arba kandidato į darbą užsienyje, arba aktyviai žvalgė tarptautinę darbo rinką. Dar du trečdaliai teigė apskritai svarstantys galimybę dirbti ne Vokietijoje.

    Kodėl žmonės nori išvykti?

    Apklausa rodo, kad žmones dažniausiai traukia didesnės pajamos ir geresnė gyvenimo kokybė: abu motyvai paminėti maždaug 51 proc. atvejų. Maždaug 42 proc. respondentų vilioja švelnesnis klimatas arba mažesnė mokesčių ir socialinių įmokų našta, o karjeros ir paaukštinimo perspektyvas kaip svarbiausią argumentą įvardijo 24 proc.

    „If two thirds of employees are flirting with the idea of leaving, that should also be understood as a sign of dissatisfaction with the conditions in Germany as a place to live and work“, – sakė „Indeed“ darbo rinkos ekonomistė Virginia Sodergeld.

    Vienas dažniausiai minimų nepasitenkinimo šaltinių – mokesčių ir įmokų našta. „Indeed“ apibendrinime pateikiamas palyginimas, kad iš 100 eurų darbdavio patiriamų darbo sąnaudų vidutinis vienišas darbuotojas Vokietijoje „į rankas“ pasilieka apie pusę, o likusi dalis tenka pajamų mokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms.

    Kur ir į kokius darbus dairosi?

    Nuo 2020 metų tarptautinių darbo pasiūlymų paieškų skaičius platformoje išaugo daugiau nei dvigubai, skelbia „Indeed“. Potencialūs emigrantai dažnai ieško vadinamųjų biuro darbų, pavyzdžiui, rinkodaros srityje, tačiau nemažai susidomėjimo sulaukia ir technologijų, svetingumo bei logistikos sektoriai.

    Populiariausia kryptimi pagal paieškas išlieka JAV, tačiau susidomėjimas per metus, kaip teigiama apklausos apžvalgoje, sumažėjo 34 proc. Toliau rikiuojasi Jungtinė Karalystė ir Šveicarija, o augantį patrauklumą rodo Jungtiniai Arabų Emyratai, Indija bei Australija.

    Didelė dalis norinčiųjų išvykti neplanuoja trumpalaikio nuotykio: 77 proc. iš jų teigė norintys gyventi už Vokietijos ribų kelerius metus arba net visam laikui. Ši tendencija sutampa su Destatis fiksuojamu balansu: pernai iš Vokietijos išvykusių piliečių buvo apie 97 000 daugiau nei sugrįžusių, tai – didžiausias grynasis praradimas nuo 2017 metų.

    Tuo pat metu bendras migracijos paveikslas išlieka dvejopas: žmonių be Vokietijos paso srautuose šalis fiksuoja teigiamą balansą ir reikšmingą grynąją imigraciją. Pastaraisiais metais augo ir aukštos kvalifikacijos specialistų atvykimas iš trečiųjų šalių, ypač į informacinių technologijų, programinės įrangos kūrimo, skaitmenizacijos, dirbtinis intelektas bei inžinerijos ir mokslinių tyrimų sritis.

  • Peru drebino 5,1 balo žemės drebėjimas: žuvo mažiausiai 5 žmonės, apgadintos ligoninės

    Peru drebino 5,1 balo žemės drebėjimas: žuvo mažiausiai 5 žmonės, apgadintos ligoninės

    Peru centrinę dalį šeštadienio naktį supurtė 5,1 balo stiprumo žemės drebėjimas, pareikalavęs mažiausiai penkių žmonių gyvybių. Dar apie dešimt žmonių patyrė sužalojimų, o gelbėtojai tęsia padarinių vertinimą Andų regione.

    Kaip pranešė atsakingos tarnybos, žemės drebėjimo epicentras buvo netoli Čupakos miesto Chunino regione, o židinys fiksuotas maždaug 24 kilometrų gylyje. Po 17 minučių tame pačiame rajone užregistruotas 3,7 balo stiprumo pakartotinis smūgis, kurio poveikis buvo gerokai silpnesnis.

    Didžiausia žala, pirminiais duomenimis, padaryta Čongos Bajo apylinkėse, kur užfiksuotos ir mirtys, tačiau dalis aukų tapatybių dar tikslinama. Vietos pareigūnai pabrėžia, kad informacija gali kisti, nes įvertinus atokias vietoves dažnai paaiškėja papildomų nuostolių.

    Regiono sostinėje Huankajuje apgadintos dvi gydymo įstaigos, tarp jų Danielio Alcideso Carrióno ligoninė, į kurią buvo atgabenti nukentėjusieji. El Carmen motinos ir vaiko ligoninėje pranešta apie įtrūkimus vaikų intensyviosios terapijos skyriuje.

    Stichija palietė ir kultūros paveldą: apgadintas istorinis Cani Cruz akmeninis kryžius Čongos Alto vietovėje bei dalis senojo Santjago de Leono vienuolyno. Kai kuriuose rajonuose fiksuoti elektros tiekimo sutrikimai, tačiau pirminiai vertinimai rodo, kad nacionalinio kelių tinklo magistralės nebuvo reikšmingai pažeistos.

    Kodėl Peru nuolat dreba žemė?

    Peru yra Ramiojo vandenyno Ugnies žiede, vienoje seismiškai aktyviausių planetos zonų, kur susiduria tektoninės plokštės. Dėl šios priežasties šalyje reguliariai fiksuojami įvairaus stiprumo žemės drebėjimai, o pakrantės ir kalnų regionai laikomi didesnės rizikos teritorijomis.

    Tarnybos primena, kad žemės drebėjimų tiksliai prognozuoti neįmanoma, tačiau rizika vertinama remiantis istoriniais duomenimis ir seisminiais modeliais. Čupakos apylinkėse 5 balų ar didesni smūgiai, kaip nurodoma vietos vertinimuose, vidutiniškai pasikartoja maždaug kas keliolika metų, o silpnesni sukrėtimai registruojami gerokai dažniau.

    Ką daro tarnybos ir ko tikėtis?

    Po sukrėtimo tęsiami pastatų patikrinimai, ypač ligoninėse, mokyklose ir religiniuose bei istoriniuose objektuose, kur pažeidimai gali kelti papildomą pavojų. Gyventojai raginami laikytis vietos civilinės saugos nurodymų ir būti pasirengę pakartotiniams smūgiams, kurie po pagrindinio drebėjimo yra įprastas reiškinys.

    Kol kas didesnės apimties nuošliaužų ar kritinių kelių užtvarų nacionaliniuose maršrutuose nepatvirtinta, tačiau situacija stebima. Tarnybos taip pat vertina, ar nereikės papildomų laikinų evakuacijų zonose, kur pastatų būklė kelia abejonių.

  • Skamba kaip sensacija: Zinedine’as Zidane’as jau turi starto datą Prancūzijos rinktinėje

    Skamba kaip sensacija: Zinedine’as Zidane’as jau turi starto datą Prancūzijos rinktinėje

    Prancūzijos sporto dienraštis „L’Équipe“ skelbia, kad Zinedine’as Zidane’as turėtų tapti naujuoju Prancūzijos futbolo rinktinės vyriausiuoju treneriu. Pasak publikacijos, legenda laikomas buvęs žaidėjas pareigas oficialiai perimtų rugsėjo 1 dieną, pakeisdamas Didier Deschamps’ą.

    Prancūzijos futbolo federacija šios informacijos kol kas nepatvirtino. Vis dėlto federacijos prezidentas Philippe’as Diallo yra užsiminęs, kad sprendimas dėl trenerio bus paskelbtas iki mėnesio pabaigos, todėl žiniasklaidos minima data tapo pagrindine diskusijų ašimi.

    Anot „Le Parisien“, Zidane’as jau dabar užkulisiuose dėlioja trenerių štabą ir dirba su ilgamečiu bendražygiu Davidu Bettoni. Pabrėžiama, kad pasirengimas vyksta itin uždarai, o konkrečių detalių apie planuojamą komandą ir darbo modelį viešumoje beveik nėra.

    Jei informacija pasitvirtins, pirmasis Zidane’o mačas prie rinktinės vairo turėtų įvykti išvykoje prieš Turkiją UEFA Tautų lygos rungtynėse. Vėliau Prancūzija namuose „Stade de France“ stadione turėtų priimti Italiją spalio 2 dieną.

    Deschamps’as, kaip primena Prancūzijos žiniasklaida, rinktinę treniravo 14 metų ir per šį laikotarpį sužaidė 185 rungtynes. Jo vadovaujama komanda laimėjo 2018 metų pasaulio čempionatą, 2020–2021 metų UEFA Tautų lygą, pasiekė Euro 2016 finalą ir 2022 metų pasaulio čempionato finalą.

    Zidane’as ir Deschamps’as buvo komandos draugai, kai Prancūzija 1998 metais namuose tapo pasaulio čempione. Trenerio karjeroje Zidane’as ryškiausiai suspindo Madrido „Real“ klube, kur su komanda 2016–2018 metais tris kartus iš eilės laimėjo UEFA Čempionų lygą – tai iki šiol išskirtinis pasiekimas modernioje eroje.

    Žiniasklaidos vertinimu, pirmasis didelis turnyras, kuriam Zidane’as galėtų ruoštis kaip rinktinės strategas, būtų Euro 2028 čempionatas. Tokia perspektyva federacijai leistų išlaikyti tęstinumą po ilgo Deschamps’o ciklo ir tuo pačiu pradėti naują etapą su vienu žinomiausių Prancūzijos futbolo vardų.

  • 6 000 uniformuotų pareigūnų maršas Romoje: kodėl jie atmetė valdžios siūlytą susitarimą?

    6 000 uniformuotų pareigūnų maršas Romoje: kodėl jie atmetė valdžios siūlytą susitarimą?

    Šeštadienį Romoje į gatves išėjo apie 6 000 Italijos kariuomenės ir vidaus saugumo tarnybų atstovų. Protestuotojai reikalavo didesnių atlyginimų, palankesnių pensijų ir aiškesnių garantijų dirbant pavojingomis sąlygomis.

    Žygyje dalyvavo sausumos pajėgų, karinių jūrų pajėgų ir karinių oro pajėgų kariai, taip pat karabinieriai bei finansinė policija Guardia di Finanza. Tai buvo pirmas toks bendras pagrindinių gynybos ir saugumo profesinių sąjungų protestas.

    Protestas surengtas praėjus kelioms dienoms po to, kai vyriausybė atnaujino kolektyvinę sutartį, apimančią apie 430 000 kariškių ir saugumo pareigūnų. Pagal ją numatytas 188 eurų bruto mėnesinis atlyginimo didinimas ir 2 448 eurų vienkartinė išmoka už ankstesnį laikotarpį, taip pat pažadas pradėti derybas dėl pensijų sistemos pokyčių.

    Vis dėlto dalis profesinių sąjungų sutarties nepasirašė, teigdamos, kad siūlomi sprendimai neatitinka realių pragyvenimo išlaidų ir neatliepia senstančios darbo jėgos problemų. Tarp pasirašyti atsisakiusių organizacijų minimos Sinafi, New Carabinieri Union (NSC), Usami Aeronautica, Itamil ir Silmm.

    Protestuotojai žygiavo su šūkiu, kad kasdien tarnauja Italijai, bet dabar reikalauja pagarbos. Profesinių sąjungų pareiškimuose akcentuota, jog būtina stiprinti papildomo pensijų kaupimo modelį, atsisakyti planų kelti pensinį amžių iki 65 metų ir užtikrinti tvirtesnę teisinę apsaugą pareigūnams, susiduriantiems su smurtu ar grasinimais.

    Taip pat raginta suderinti algų augimą su infliacija ir sparčiai brangstančiu pragyvenimu, o valstybę skatinta daugiau investuoti į naujų pareigūnų pritraukimą, mokymus bei profesijos modernizavimą. Profesinės sąjungos pabrėžia, kad personalo trūkumas ir didėjantys darbo krūviai tampa ilgalaike rizika tiek viešajai tvarkai, tiek darbuotojų saugai.

    Po eitynių surengta konferencija apie Italijos saugumo, gynybos ir skubiosios pagalbos tarnybų ateitį. Joje dalyvavo ir NSC atstovai, kritikuojantys atnaujintą susitarimą.

    „Priežastys, kodėl nepasirašėme ir atmetėme šį susitarimą, paprastos: tai, kas buvo žadėta ekonomiškai, nebuvo įgyvendinta“, – sakė NSC generalinis sekretorius Massimiliano Zetti.

    „Po tomis uniformomis dirbantys valstybei nėra siluetai. Tai šeimos, žmonės, moterys ir vyrai, kurie dirba. Teisinga, kad jiems būtų mokama sąžiningai. Saugumas kainuoja“, – teigė jis.

    Retas reiškinys, bet ne išimtis Europoje

    Nors uniformuotų tarnybų protestai Europoje nėra dažni, pastaraisiais metais jų pasitaikė keliose ES šalyse. Pagrindinės priežastys dažniausiai sutampa: atlyginimų atsilikimas nuo infliacijos, pareigūnų trūkumas, darbo sąlygų įtampa ir papildomų socialinių garantijų poreikis.

    Italijoje policijos profesinės sąjungos jau 2023 metais protestavo dėl finansavimo algoms ir papildomo įdarbinimo. Prancūzijoje 2024 metų pradžioje pareigūnai reikalavo priedų ir aiškesnių darbo grafikų, o Ispanijoje 2024 metais tęsiami ginčai dėl atlyginimų pariteto su regioninėmis policijos pajėgomis.

  • Po medžioklės ilsėjosi Tuzlų limanuose: Odesos srityje užfiksuoti reti milžiniški pelikanai

    Odesos srityje, Tuzlų limanų nacionalinio gamtos parko teritorijoje, vaizdo kamera užfiksavo retus didžiulius paukščius – garbanotąjį pelikaną ir rožinius pelikanus. Įrašas padarytas prie Šaganų limano, kur paukščiai, pasak parko atstovų, ramiai ilsėjosi po medžioklės.

    Apie šį stebėjimą viešai pranešė parko mokslinių tyrimų padalinio vadovas, biologijos mokslų daktaras Ivanas Rusevas. Jo teigimu, vaizdo medžiagoje matyti garbanotasis pelikanas pirmame plane, o rožiniai pelikanai laikosi kiek atokiau.

    „Garbanotasis pelikanas – pirmame plane, o rožiniai pelikanai po medžioklės ilsisi Šaganų limane Tuzlų limanų nacionaliniame gamtos parke“, – sakė Ivanas Rusevas.

    Vaizdo įraše girdimi ir kitų paukščių balsai – mokslininko teigimu, už kadro rėkia įprastos žuvėdros. Tokie garsai limanų ekosistemose yra įprasti, ypač kai šalia ilsisi ar minta dideli vandens paukščiai.

    Garbanotasis pelikanas laikomas vienu didžiausių skraidančių paukščių Europoje: jo kūno masė gali siekti iki 12 kilogramų, o sparnų mostas – beveik 3 metrus. Ši rūšis tarptautiniu mastu priskiriama pažeidžiamoms, todėl kiekvienas patikimas fiksavimas svarbus stebint jos paplitimą ir migracijos kelius.

    Rožinis pelikanas taip pat yra reta ir saugoma rūšis: suaugę paukščiai paprastai sveria apie 10–12 kilogramų, o sparnų mostas dažniausiai siekia iki maždaug 2 metrų. Jų plunksnos baltos su rausvu atspalviu, o skrydžio plunksnos išsiskiria tamsesniais, kontrastingais sparnų galais.

    Gamtininkai primena, kad stebint didelius ir retus vandens paukščius ypač svarbu laikytis atstumo ir neprovokuoti jų pakilti. Trikdymas poilsio vietose gali didinti energijos sąnaudas ir mažinti sėkmingos migracijos ar perėjimo tikimybę, ypač kai paukščiai ilsisi po maitinimosi.

  • Havajai prieš 140 metų atsivežė mangustus žiurkėms naikinti: klaida, kuri iki šiol kainuoja gamtai

    Havajuose XIX amžiaus pabaigoje priimtas sprendimas, kuris turėjo padėti apsaugoti cukranendrių plantacijas nuo žiurkių, šiandien laikomas viena ryškiausių invazinių rūšių pamokų. 1883 metais į salas buvo atvežti mažieji Indijos mangustai, tikintis, kad jie greitai sumažins graužikų populiaciją.

    Tačiau planas rėmėsi esmine prielaida, kurios niekas nepatikrino: žiurkės daugiausia aktyvios naktį, o mangustai medžioja dieną. Dėl šio elgsenos skirtumo mangustai su žiurkėmis susidurdavo rečiau, nei tikėtasi, o „naujasis sprendimas“ ėmė ieškoti lengvesnio grobio.

    Didžiausią smūgį patyrė vietinės, ant žemės perinčios paukščių rūšys, jų kiaušiniai ir jaunikliai. Taip pat fiksuota, kad mangustai gali kelti grėsmę ir kitiems vietiniams gyvūnams, įskaitant roplius bei smulkius žinduolius, o pakrančių teritorijose gali būti pavojingi jūrinių vėžlių lizdams.

    Havajų gamtosaugos praktikoje šiandien svarbiausias tikslas dažnai yra nebe visiškas invazinių plėšrūnų išnaikinimas, o jautriausių teritorijų apsauga. Tam pasitelkiamos gaudyklės, fiziniai barjerai ir nuolatinė stebėsena, ypač vietose, kur peri retos paukščių rūšys.

    Situaciją komplikuoja tai, kad mangustai kai kuriose salose jau seniai yra įsitvirtinę ir gali greitai daugintis. Dėl to realistiškiausia strategija tampa ilgalaikė kontrolė ir prevencija, kad invaziniai gyvūnai nepatektų į salas ar vietoves, kur jų dar nėra.

    Havajų pavyzdys dažnai minimas kaip argumentas, kodėl biologinės kontrolės sprendimai turi būti vertinami itin atsargiai. Ekologijoje net ir iš pirmo žvilgsnio logiška idėja gali sukelti grandininę reakciją, o pasekmių taisymas trunka dešimtmečius.

    Gamtosaugininkai pabrėžia ir prevencijos svarbą: vienos invazinės rūšies pasirodymas izoliuotoje ekosistemoje gali pakeisti konkurenciją dėl maisto, plėšrūnų ir grobio balansą bei prisidėti prie biologinės įvairovės nykimo. Todėl tokiose vietose kaip salynai griežta bioapsauga laikoma viena efektyviausių priemonių.

  • Mokslininkai parodė, kaip paversti mišrias plastiko atliekas švariu vandeniliu be rūšiavimo

    Mokslininkų komanda pristatė naują būdą, kaip iš mišrių plastiko atliekų išgauti didelio grynumo vandenilį jų iš anksto nerūšiuojant. Metodas orientuotas į tris dažniausiai buitinių pakuočių sraute sutinkamas plastiko rūšis ir, tyrėjų teigimu, gali vienu metu mažinti atliekų kiekį bei prisidėti prie mažiau taršios energetikos.

    Tyrimą bendrai vykdė Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA) Samueli inžinerijos mokyklos ir Pietų Korėjos Ehwa moterų universiteto mokslininkai. Rezultatai publikuoti žurnale Proceedings of the National Academy of Sciences, kur pateikiama vadinamoji šarminė termocheminė apdorojimo schema, pritaikyta plastikams.

    Siūlomas metodas remiasi plastiko kaitinimu kartu su natrio hidroksidu, kuris reakcijos metu padeda iš organinės žaliavos išlaisvinti vandenilį. Skirtingai nei tradicinė garinė dujinimo technologija, čia siekiama mažesnių temperatūrų, todėl teoriškai galima sumažinti energijos sąnaudas ir išlaikyti stabilesnį proceso valdymą.

    Eksperimentuose daugiausia dėmesio skirta polietilentereftalatui, polietilenui ir polipropilenui. Tyrėjai nurodo, kad iš šių mišinių pavyko gauti daugiau nei 90 proc. grynumo vandenilį viename reaktoriuje, o pirminio rūšiavimo poreikis, kuris dažnai brangina ir lėtina perdirbimą, iš esmės eliminuojamas.

    Komanda taip pat pažymi, kad polietilenas ir polipropilenas iš pradžių buvo mažiau efektyvūs vandenilio išeigai nei polietilentereftalatas. Tam pritaikyta papildoma paruošiamoji stadija, kai plastikas trumpai termiškai oksiduojamas ore, kad vėlesnėje reakcijoje jis skaidytųsi aktyviau.

    Vienas svarbiausių klausimų tokiuose procesuose yra anglies likimas. Mokslininkai teigia, kad reakcijos metu išsiskirianti anglis natrio hidroksido aplinkoje daugiausia surišama ir virsta kietuoju natrio karbonatu, o ne pasišalina į atmosferą kaip anglies dioksidas.

    Pagal pateiktą analizę daugiau nei 75 proc. pradinės plastiko anglies virto stabiliu karbonatu arba skystais organiniais likučiais. Mažiau nei 13 proc. anglies aptikta dujinėje fazėje, o tiesioginės anglies emisijos reakcijos metu, kaip skelbiama, buvo nedidelės.

    Be to, natrio karbonatą galima paversti kalcio karbonatu, taip anglies junginius fiksuojant mineralo pavidalu. Kalcio karbonatas plačiai naudojamas pramonėje, todėl ši grandis potencialiai gali tapti papildomu būdu panaudoti reakcijos produktus, nors praktinis įgyvendinimas priklausytų nuo sąnaudų ir mastelio.

    Vandenilis laikomas vienu iš dekarbonizacijos įrankių, ypač pramonėje ir transporte, kur elektrifikacija ne visada paprasta. Tačiau didelė dalis šiandien rinkoje esančio vandenilio gaminama iš iškastinio kuro, todėl klimato nauda priklauso nuo gamybos būdo, energijos šaltinių ir visos tiekimo grandinės.

    Tyrėjų siūloma schema įdomi tuo, kad vienu procesu sprendžia dvi problemas: plastiko atliekų perteklių ir žaliavos paiešką mažiau taršiam kurui. Vis dėlto mokslininkų laboratoriniai rezultatai dar nėra pramoninis sprendimas: reikėtų įvertinti energijos balansą, cheminių reagentų regeneravimą, įrenginių atsparumą korozijai bei galutinę vandenilio kainą, kai procesas būtų didinamas iki realių atliekų srautų.

    „Mes sprendžiame dvi globalias problemas vienu metu: plastiko atliekos auga grėsmingu tempu, o švarus vandenilis reikalingas energetikos dekarbonizacijai. Ši technologija abi užduotis sujungia kūrybiškai ir su potencialu didinti mastą“, – sakė bendraautorė Alyssa Park.

    Pastaraisiais metais daugėja tyrimų, ieškančių alternatyvų tradiciniam plastiko perdirbimui, nes mechaninis perdirbimas ne visada tinka užterštoms ar mišrioms atliekoms. Cheminiai metodai, įskaitant skaidymą į žaliavas ar dujas, gali tapti papildoma grandimi, jei bus įrodyta jų ekonominė ir aplinkosauginė nauda realiomis sąlygomis.

  • Turbinos be menčių: „Vortex Bladeless“ žada tylią vėjo energiją, bet remiasi pavojingu efektu

    Vėjo energetikoje įprasta matyti didelius bokštus su besisukančiomis mentėmis, tačiau Ispanijoje kuriamas sprendimas siūlo kitokią kryptį. Bendrovė „Vortex Bladeless“ kuria turbinas be menčių, kurios ne sukasi, o siūbuoja ir taip generuoja elektros energiją.

    Pagrindinis principas – vėjo sukelti virpesiai. Kai oro srautas apteka vertikalią cilindro formos koloną, už jos susidaro kintantys sūkuriai, periodiškai stumiantys konstrukciją į šalis ir sukeliantys ritmišką judėjimą.

    Šis reiškinys vadinamas von Karmano sūkurių gatve ir inžinerijoje dažnai laikomas rizika. Dėl rezonanso sukelti virpesiai gali pažeisti tiltus, kaminus ar bokštus, todėl projektuojant aukštas konstrukcijas paprastai siekiama tokių svyravimų išvengti.

    „Vortex Bladeless“ idėja – pavojų paversti resursu: mąsto elastingumas parenkamas taip, kad tam tikru vėjo greičiu pasiektų rezonansą, o judesys būtų panaudotas elektros gamybai. Vietoje pavarų dėžių ir rotoriaus naudojamas generatorius, pritaikytas virpesius paversti elektros srove.

    Vienas svarbiausių tokio dizaino argumentų – mažiau judančių mechaninių dalių, todėl teoriškai mažėja nusidėvėjimas ir priežiūros poreikis. Kartu mažesnė rizika paukščiams ir šikšnosparniams, nes nėra greitai besisukančių menčių, o pats įrenginys gali būti tylesnis.

    Vis dėlto technologija dar ankstyvoje komercializavimo stadijoje ir pagal galią kol kas neprilygsta pramoninėms vėjo jėgainėms. Skelbiama, kad didžiausi šiuo metu demonstruojami įrenginiai generuoja apie 100 vatų, kai šiuolaikinės didžiosios vėjo turbinos pasiekia milijonų vatų lygį.

    Todėl realiausia niša artimiausiu metu – mažos galios taikymai, kur svarbiau paprastas montavimas ir aptarnavimas, o ne maksimalus našumas. Tokie įrenginiai galėtų maitinti jutiklius, telekomunikacijų įrangą, atokias stoteles ar mažą infrastruktūrą miestuose.

    Kūrėjai taip pat akcentuoja, kad sprendimas gali būti derinamas su saulės moduliais ir energijos kaupikliais, kad sistema veiktų stabilesniu režimu. Praktikoje tai reikštų hibridinius objektus, kuriuose skirtingi šaltiniai kompensuoja vienas kito svyravimus.

    Kodėl inžinieriai apskritai ieško naujų turbinų formų? Tradicinės vėjo jėgainės yra labai efektyvios, tačiau jų gamyba, logistika, montavimas ir eksploatacija brangūs, o didelės mentės reikalauja erdvės ir kelia triukšmo bei poveikio laukinei faunai klausimus.

    Be menčių veikianti konstrukcija dalį šių problemų potencialiai mažina, bet kartu kelia kitus iššūkius. Kad sprendimas taptų plačiai naudojamas, reikės įrodyti ilgaamžiškumą, patikimą darbą skirtingomis oro sąlygomis ir ekonomiškai pagrįstą elektros savikainą.