CP v2

Blog

  • Ne tunas: ši konservuota žuvis gali būti naudingesnė širdžiai ir smegenims

    Konservuota žuvis daugeliui siejasi su tunu, tačiau mitybos specialistai dažnai primena, kad kasdieniams pasirinkimams vertėtų dažniau rinktis skumbrę. Ji yra sotus, lengvai pritaikomas produktas, kuriame gausu baltymų, o maistinė vertė neretai pranoksta įprastus pasirinkimus.

    Skumbrė išsiskiria riebalų sudėtimi, nes joje natūraliai gausu omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių. Šios medžiagos siejamos su palankiu poveikiu širdies ir kraujagyslių sistemai, o taip pat gali prisidėti prie geresnės pažintinės funkcijos, dėmesio ir atminties palaikymo.

    Kuo skumbrė pranašesnė?

    Reguliarus riebios žuvies vartojimas daugelyje mitybos rekomendacijų siejamas su palankesniais kraujo riebalų rodikliais, ypač trigliceridų mažėjimu. Tuo pačiu omega-3 riebalai siejami ir su uždegiminių procesų slopinimu organizme, todėl skumbrė dažnai įvardijama kaip praktiškas pasirinkimas kasdieniam racionui.

    Dar vienas skumbrės privalumas yra tai, kad ji priskiriama prie žuvų, kurios įprastai sukaupia mažiau gyvsidabrio nei dideli plėšrūnai. Dėl to skumbrė daugeliu atvejų laikoma saugesniu pasirinkimu dažnesniam vartojimui, ypač lyginant su kai kuriomis didesnėmis žuvimis.

    Vitaminai, mineralai ir energija

    Skumbrėje yra vitamino D, vitamino B12 ir seleno, kuris svarbus normaliai skydliaukės veiklai. Šis derinys siejamas su imuninės sistemos palaikymu, nervų sistemos funkcija ir energijos apykaitos procesais, todėl konservuota skumbrė gali būti paprastas būdas papildyti mitybą maistinėmis medžiagomis.

    Renkantis konservus verta atkreipti dėmesį į sudėtį: geriau, kai joje mažiau druskos, o aliejus nėra vienintelis riebalų šaltinis racione. Jei skumbrė konservuota aliejuje, dalį aliejaus galima nupilti, o skoniui sustiprinti užtenka citrinos sulčių ar natūralaus jogurto.

    Kaip ją įtraukti į racioną

    Konservuota skumbrė tinka greitiems patiekalams, kai norisi baltymų ir gerųjų riebalų be ilgo gaminimo. Ji dera su pilno grūdo duona, šviežiomis daržovėmis, žalumynais, ankštiniais produktais, taip pat gali tapti sočių salotų ar užtepėlių pagrindu.

    Jei tikslas yra subalansuota mityba, svarbiausia išlaikyti įvairovę ir derinti žuvį su daržovėmis bei pilno grūdo produktais. Tokiu būdu skumbrė gali tapti ne vien atsarginiu variantu spintelėje, o reguliaria, praktiška sveikesnio raciono dalimi.

  • Piknike šių 3 klaidų nedarykite: medikai įspėja dėl apsinuodijimo rizikos

    Šiltuoju metų laiku piknikai ir grilio vakarienės neretai baigiasi ne tik gera nuotaika, bet ir apsinuodijimu maistu. Specialistai pabrėžia, kad dauguma incidentų kyla dėl kelių pasikartojančių klaidų: nepakankamai iškepamos mėsos, netinkamo laikymo ir prastos rankų higienos.

    Didžiausia problema ta, kad pavojingos bakterijos dažnai nepalieka jokių aiškių požymių: nei kvapas, nei skonis, nei išvaizda nebūtinai pasikeičia. Todėl vien pasikliauti intuicija nepakanka, o saugumo taisyklės turėtų tapti įpročiu kiekvienoje išvykoje į gamtą.

    Nepakankamai iškepta mėsa

    Jei mėsa ar paukštiena iškepa netolygiai, jos viduje gali išlikti ligas sukeliantys mikroorganizmai, pavyzdžiui, salmonelės ar kai kurios žarninės bakterijos. Rizika ypač išauga, kai ant grotelių kepami mėsainiai, nes faršas gali atrodyti parudavęs išorėje, bet likti žalias viduje.

    Maisto saugos rekomendacijose pabrėžiama, kad vidinė temperatūra turi pasiekti saugias ribas: paukštienai apie 74 laipsnius Celsijaus, maltai jautienai apie 71 laipsnį Celsijaus, žuviai apie 63 laipsnius Celsijaus. Patikimiausias būdas tuo įsitikinti yra maisto termometras, nes spalva ar sultys nėra tikslus rodiklis.

    Jeigu po įtartino maisto atsiranda stiprus pilvo skausmas, vėmimas, viduriavimas, aukšta temperatūra ar kraujas išmatose, delsti nereikėtų. Ypač svarbu greitai kreiptis į medikus, jei blogai pasijunta vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, nėščiosios ar asmenys, kurių imunitetas nusilpęs.

    Maistas per ilgai laikomas šilumoje

    Dar viena dažna klaida piknike – patiekalus palikti ant stalo per ilgai, ypač karštą dieną. Bakterijos sparčiausiai dauginasi vadinamojoje pavojingoje temperatūrų zonoje, kai maistas laikomas maždaug nuo 5 iki 60 laipsnių Celsijaus.

    Praktinė taisyklė paprasta: jei lauke vėsiau, maistas neturėtų stovėti ilgiau nei apie 2 valandas, o kai labai karšta – apie 1 valandą. Greičiausiai genda mėsa, žuvis, paukštiena, pieno produktai, kiaušiniai ir patiekalai iš jų, paruošti salotų mišiniai, virti ryžiai ar makaronai, taip pat supjaustyti vaisiai ir daržovės.

    Jei produktas išbuvo šilumoje ilgiau nei rekomenduojama, saugiausia jį išmesti net tada, kai jis atrodo normaliai. Dalis bakterijų ir jų gaminami toksinai ne visada pakeičia skonį ar kvapą, todėl rizika gali likti nepastebėta.

    Rankų higiena ir kryžminė tarša

    Piknike rankas nusiplauti sudėtingiau, todėl žmonės dažnai praleidžia šį žingsnį tarp kontakto su žalia mėsa ir paruošto maisto. Papildomą riziką kelia prisilietimai prie augintinių, šiukšlių, pinigų ar bendrų paviršių, o tada – prie sumuštinių, vaisių ar įrankių.

    Tokiais atvejais mikrobai lengvai pernešami nuo rankų ant maisto, o užkratas gali išplisti per pjaustymo lenteles, peilius ir lėkštes. Išvykose verta turėti rankų dezinfekantą ir drėgnų servetėlių, o žaliai ir paruoštai produkcijai naudoti atskirus įrankius.

    Maisto saugos specialistai taip pat primena, kad produktų negalima atitirpinti kambario temperatūroje ant stalo, o vien kvapas ar išvaizda nėra patikimas šviežumo testas. Saugiausia atitirpinti šaldytuve, šaltame vandenyje reguliariai jį keičiant arba mikrobangų krosnelėje, o vaisius ir daržoves prieš vartojimą kruopščiai nuplauti.

  • Vaikas prarijo vyšnios kauliuką: gydytoja paaiškino, kada tai pavojinga ir ką daryti

    Vasarą vaikams neretai nutinka išgąsdinanti, bet dažniausiai nepavojinga situacija – netyčia prarijamas vyšnios ar trešnės kauliukas. Gydytojai pabrėžia, kad vienas sveikas, nesukramtytas kauliukas paprastai natūraliai pasišalina per virškinamąjį traktą ir rimtų pasekmių nesukelia.

    Dažniausiai kauliukas su išmatomis pasišalina per 2–7 dienas, nors kai kuriais atvejais tai gali užtrukti iki 2 savaičių. Kietas kauliuko apvalkalas yra atsparus skrandžio sultims ir fermentams, todėl jis paprastai nesuyra ir nepasišalina „ištirpęs“.

    Ką daryti namuose?

    Jei vaikas jaučiasi gerai, rekomenduojama tęsti įprastą mitybą ir užtikrinti pakankamą skysčių kiekį. Specialistai pataria nebandyti sukelti vėmimo ir savarankiškai nenaudoti laisvinamųjų, nes tai gali labiau pakenkti nei padėti.

    Jei vaikas neturi nusiskundimų, paprastai nebūtina specialiai ieškoti kauliuko išmatose. Svarbiausia kelias artimiausias dienas stebėti savijautą, apetito pokyčius ir pilvo skausmo atsiradimą.

    Kada kyla didesnė rizika?

    Didesnis pavojus siejamas ne su pačiu prarijimu, o su kauliuko sukramtymu ar sutraiškymu. Kauliukuose yra augalinio junginio amigdalino, kuris suirus apvalkalui ir medžiagai kontaktuojant su fermentais bei žarnyno mikroflora gali virsti toksinėmis medžiagomis.

    Tikslaus „pavojingo“ kauliukų skaičiaus gydytojai paprastai nenurodo, nes rizika priklauso nuo vaiko amžiaus, kūno masės, kauliuko rūšies ir to, ar jis buvo sukramtytas. Vis dėlto, kai kauliukas nuryjamas sveikas, apsinuodijimo tikimybė laikoma labai maža.

    Simptomai, kai reikia skubios pagalbos

    Į medikus reikėtų kreiptis nedelsiant, jei per kelias valandas ar tą pačią dieną atsiranda pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, neįprastas mieguistumas, galvos skausmas, pasunkėjęs kvėpavimas, sąmonės sutrikimas ar traukuliai. Taip pat būtina įvertinti būklę, jei vaikas skundžiasi stipriu pilvo skausmu, negali nuryti seilių, springsta arba atsiranda dusulio požymių.

    Gydytojai atkreipia dėmesį, kad kauliukai įprastame rentgene gali būti nematomi, todėl sprendimas dėl tyrimų dažniausiai remiasi simptomais ir klinikine būkle. Jei vaikas jaučiasi gerai, papildomi tyrimai dažniausiai nebūna reikalingi.

  • Gydytoja įvardijo naudingiausią vasaros uogą: kiek mėlynių valgyti ir kam atsargiai

    Mėlynės vasarą dažnai vadinamos viena vertingiausių uogų ne tik dėl skonio, bet ir dėl poveikio sveikatai. Gydytojai pabrėžia, kad jos gausios antioksidantų, kurie siejami su mažesniu oksidaciniu stresu ir palankesne medžiagų apykaita.

    Oksidacinis stresas laikomas vienu iš veiksnių, galinčių prisidėti prie atsparumo insulinui, širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų metabolinių sutrikimų vystymosi. Dėl to mėlynės dažnai įvardijamos kaip paprastas būdas kasdienį racioną praturtinti augalinėmis biologiškai aktyviomis medžiagomis.

    Kuo mėlynės naudingos organizmui

    Mėlynėse esanti ląsteliena padeda lėčiau pasisavinti angliavandenius, todėl po valgio gliukozės lygis kraujyje gali kilti tolygiau. Tai aktualu žmonėms, kurie siekia stabilesnės energijos dienos eigoje ar mažina užkandžiavimą.

    Uogos taip pat siejamos su palankesne žarnyno mikrobiotos įvairove, o tai svarbu tiek virškinimui, tiek bendrai savijautai. Be to, mėlynės turi palyginti žemą glikeminį indeksą, todėl saikingai gali būti įtraukiamos ir į racioną žmonių, turinčių priešdiabetą, atsparumą insulinui ar cukrinį diabetą.

    Mėlynės aprūpina ir svarbiais mikroelementais bei vitaminais, tarp jų vitaminu C, vitaminu K ir manganu. Šios medžiagos svarbios kolageno sintezei, kaulų audiniui, antioksidacinių fermentų veiklai ir normaliai medžiagų apykaitai.

    Kiek mėlynių suvalgyti per dieną

    Daugumai sveikų suaugusiųjų įprastai rekomenduojama porcija yra apie 100–200 gramų per dieną. Tokį kiekį lengva įkomponuoti į pusryčius, užkandį ar desertą, nepersistengiant su cukrų kiekiu.

    Dažnai gerai toleruojamas ir didesnis kiekis, iki maždaug 300–400 gramų per dieną, ypač jei uogos valgomos ne iš karto, o per kelis kartus. Vis dėlto nuolat viršyti 500–700 gramų per dieną nerekomenduojama, nes dėl didelio ląstelienos ir vaisių cukrų kiekio gali atsirasti pilvo pūtimas, viduriavimas ar diskomfortas.

    Kas turėtų pasitarti su gydytoju

    Daugumai žmonių mėlynės yra saugus pasirinkimas, tačiau daliai jų verta laikytis atsargumo. Pirmiausia tai aktualu turintiems alergiją mėlynėms ar kitoms uogoms.

    Dėmesio reikėtų ir tiems, kurie vartoja kraują skystinančius vaistus, nes mėlynėse yra vitamino K, todėl svarbu išlaikyti stabilų jo suvartojimą, o ne staiga drastiškai didinti uogų kiekį. Atsargiau mėlynes vertėtų rinktis ir paūmėjus virškinamojo trakto ligoms, taip pat esant dirgliosios žarnos sindromui ar labai jautriam virškinimui.

    Jei suvalgius uogų kartojasi pilvo skausmai, ryškus pūtimas, bėrimai ar kiti neįprasti simptomai, saugiausia yra sumažinti porciją ir pasitarti su gydytoju. Tai ypač svarbu žmonėms, kurie turi lėtinių ligų ar vartoja kelis skirtingus vaistus.

  • Taisyklė 7:1, kuri gali pridėti iki 4 gyvenimo metų: mokslininkai paaiškino, kas svarbiausia

    Miegas laikomas vienu svarbiausių organizmo atsistatymo procesų: naktį stabilizuojasi kraujotaka, vyksta audinių atsinaujinimas, o smegenys apdoroja dienos metu sukauptą informaciją. Vis daugiau tyrimų rodo, kad sveikatą lemia ne tik miego trukmė, bet ir reguliarumas.

    Londono ekonomikos mokyklos mokslininkai kartu su sveikatos programa „Vitality“ išskyrė paprastą įprotį, vadinamą 7:1 taisykle. Šios rutinos esmė – susikurti realiai įgyvendinamą režimą, kurį pavyktų išlaikyti ilguoju laikotarpiu.

    Kaip veikia 7:1 taisyklė?

    7:1 taisyklė remiasi trimis pagrindiniais principais. Pirma, miegoti apie 7 valandas, antra, eiti miegoti kasdien panašiame vienos valandos laiko intervale, trečia, tokio režimo laikytis bent 5 naktis per savaitę.

    Tyrėjai pabrėžia, kad pasirinkimas laikytis grafiko 5 dienas iš 7 padaro įprotį psichologiškai lengviau pasiekiamą. Tai palieka erdvės nedidelėms išimtims savaitgaliais ir mažina stresą, kuris dažnai sužlugdo pernelyg griežtus planus.

    Kokios naudos siejamos su reguliariu miegu?

    Analizėje nurodoma, kad nuoseklus miego grafikas siejamas su mažesne bendra mirtingumo rizika ir retesnėmis hospitalizacijomis. Skaičiuojama, kad ilgainiui toks įprotis gali reikšti ir papildomus gyvenimo metus, ypač jei reguliarus režimas susiformuoja anksti.

    Kita svarbi žinutė – miego trūkumas išlieka vienu ryškiausių rizikos veiksnių. Žmonės, kurie nuolat miega mažiau nei 6 valandas, tyrimuose siejami su reikšmingai didesne ankstyvos mirties rizika, palyginti su tais, kurie miega apie 7–8 valandas.

    Ką verta įsivertinti kasdien?

    Specialistai primena, kad 7 valandos nėra universali norma kiekvienam: daliai žmonių reikia šiek tiek daugiau ar mažiau, tačiau stabilus grafikas dažnai tampa kertiniu kokybės rodikliu. Jei ryte nuolat jaučiamas mieguistumas, sunku susikaupti ar dieną „užklumpa“ nuovargis, tai gali būti signalai peržiūrėti režimą.

    Jei miego problemos tęsiasi ilgiau, kartu pasireiškia knarkimas, dusimo epizodai, dažni prabudimai ar užmigimo sunkumai, verta kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus. Tokie simptomai kartais susiję ne su įpročiais, o su sutrikimais, kuriems reikalinga diagnostika ir gydymas.

  • Pamela Anderson parodė vasaros hitus: retro suknelė ir sviestinės geltonos detalės – štai kaip neapsirikti

    Pamela Anderson parodė vasaros hitus: retro suknelė ir sviestinės geltonos detalės – štai kaip neapsirikti

    Pamela Anderson pastaruoju metu vis dažniau giriama už natūralumą ir apgalvotą, santūresnį įvaizdį. Aktorė renkasi romantiškesnius, moteriškus siluetus, o vasarą ypač dažnai grįžta prie retro įkvėptų sprendimų, kurie dera su šiuolaikinėmis tendencijomis.

    Vienas ryškiausių jos pasirinkimų – balta midi suknelė su platėjančiu sijonu ir aiškiai išryškintu liemeniu. Toks kirpimas primena 6-ojo dešimtmečio eleganciją ir vadinamąją „senųjų laikų“ Holivudo estetiką, kuri kasmet sugrįžta į vasaros progines spintas.

    Įvaizdį ji subalansavo švelniomis bangomis suformuota šukuosena ir minimalistiniais papuošalais, todėl pagrindinis akcentas liko pati suknelė. Tokia kryptis atitinka dabartinę tendenciją mažinti aksesuarų kiekį ir rinktis labiau apgalvotus, universalius derinius.

    Didžiausia stiliaus staigmena tapo bateliai sviestinės geltonos atspalvio, kuris šį sezoną laikomas vienu madingiausių. Ši švelni spalva dažnai derinama su balta, smėlio ar pilkais tonais ir leidžia atnaujinti klasiką nekeičiant viso garderobo.

    Norint į šią kryptį įsilieti be didelių pirkinių, dažnai pakanka vieno akcento: batų, rankinės ar lengvos skarelės. Sviestinė geltona suteikia įvaizdžiui šviesos ir gaivos, bet išlieka elegantiška, todėl tinka tiek kasdienai, tiek vasaros progoms.

    Retro nuotaiką dar labiau pabrėžia „katės akių“ tipo saulės akiniai, kurie vėl matomi gatvės madoje. Toks aksesuaras padeda sukurti vientisą stilistiką net ir renkantis paprastą suknelės ar kostiumėlio modelį.

    Kitas Pameli Anderson būdingas vasariškas sprendimas – monochrominis komplektas beveik vien tik sviestinės geltonos spalvos. Ji pasirinko platėjančią medvilninės poplinos sijono formą ir klasikinį megztinį su pynimo raštu, o vientisa spalvinė gama suteikė deriniui modernumo.

    Įvaizdį užbaigė smulkūs auksiniai auskarai ir balti sportbačiai su tinkliniais intarpais. Tokie modeliai laikomi lengvesne alternatyva tradiciniams sportbačiams, nes pralaidesnės medžiagos suteikia daugiau komforto karštomis dienomis.

    Tinkliniai sportbačiai siejami su išpopuliarėjusia lengvos, beveik permatomos avalynės kryptimi, kai renkamasi vizualiai „orą“ praleidžiantys batai. Dėl universalaus dizaino jie derinami ne tik su kelnėmis, bet ir su suknelėmis ar sijonais, ypač vėlyvą vasarą.

    Nors šie du Pameli Anderson įvaizdžiai skirtingi, juos vienija ta pati logika: kokybiški audiniai, aiškūs siluetai ir nedaug detalių. Toks požiūris leidžia atrodyti madingai neperkraunant garderobo ir paprastai prisitaikyti prie sezoninių tendencijų.

    Retro balta suknelė tinka vasaros šventėms, pasimatymams ar šeimos progoms, o sviestinės geltonos komplektas su patogia avalyne labiau orientuotas į kasdienį miestą ir keliones. Abu variantai rodo, kad vasaros stilius gali būti ir elegantiškas, ir praktiškas, jei akcentai parenkami tiksliai.

  • Jolantos Kwaśniewskos spintos paslaptis: ši spalva akimirksniu skaistina veidą ir suteikia klasės

    Jolantos Kwaśniewskos spintos paslaptis: ši spalva akimirksniu skaistina veidą ir suteikia klasės

    Jolanta Kwaśniewska viešumoje atsidūrė 1995 metais, kai jos vyras Aleksanderis Kwaśniewskis buvo išrinktas Lenkijos prezidentu. Nuo tada ji tapo viena ryškiausių pirmųjų ponių regione, o jos įvaizdis ilgainiui virto atpažįstamu elegancijos etalonu.

    Dar iki prezidentavimo laikotarpio ji buvo aktyvi versle, tačiau pradėjusi eiti pirmosios ponios pareigas perėjo prie reprezentacinių ir visuomeninių veiklų. 1997 metais ji įkūrė ir iki šiol vadovauja labdaros ir socialinių iniciatyvų organizacijai „Porozumienie bez Barier“.

    Stiliaus prasme Kwaśniewska dažniausiai renkasi klasiką ir santūrumą: kokybiškus audinius, tvarkingas linijas, patogius, bet solidžius siluetus. Jos garderobe dažnai matyti švarkai, klasikinės suknelės, plačių klešnių kelnės, o įvaizdį užbaigia apgalvotos detalės ir tvarkinga, trumpa šukuosena.

    Spalva, kuri daro didžiausią efektą

    Nors kasdienybėje ji neretai pasirenka neutralius tonus, viešuose renginiuose vis dažniau sužiba mėlynos gamos drabužiais. Būtent šviesiai mėlyna, pasak įvaizdžio specialistų taikomų spalvų derinimo principų, vizualiai suteikia veidui gaivumo ir labiau atspindi šviesą.

    Tokie atspalviai ypač palankūs vėsesnio tipo išvaizdai, nes gali sumažinti nuovargio įspūdį ir išryškinti akių spalvą. Dėl to mėlynos variacijos dažnai rekomenduojamos ir kaip saugus pasirinkimas profesionaliam įvaizdžiui, kai norisi atrodyti šviesiau, bet išlaikyti santūrią eleganciją.

    Kodėl mėlyna grįžta į madą

    Mėlyna pastaraisiais sezonais matoma vis plačiau ir tarptautinėse kolekcijose, nes derinama prie minimalistinės estetikos, kurią renkasi vis daugiau pirkėjų. Šviesūs mėlyni marškiniai, suknelės ar kostiumai laikomi universalia investicija, nes lengvai derinami su tamsiai mėlyna, pilka, balta ar juoda.

    Kita priežastis – praktinis universalumas: mėlyna tinka tiek dienos, tiek vakaro aprangai, o aksesuarais ją nesunku paversti ir ryškesniu akcentu. Dėl to ši spalva dažnai minima kaip vienas paprasčiausių būdų greitai atnaujinti garderobą nekeičiant viso stiliaus krypties.

  • Vasaros stiliaus triukai: šios spalvų poros kuria prabangos efektą ir stebina

    Vasaros stiliaus triukai: šios spalvų poros kuria prabangos efektą ir stebina

    Vasaros aprangoje ilgus metus dominavo klasikinis derinys: šviesiai mėlyna ir balta. Stilistai aiškina, kad jis veikia dėl aiškių asociacijų su atostogomis prie Viduržemio jūros ir lengvo, gaivaus įvaizdžio, todėl dažnai laikomas saugia vasaros elegancijos formule.

    Tačiau pastaraisiais sezonais mados kryptis pastebimai kinta: vis dažniau vietoj baltos siūloma rinktis šokoladinę rudą. Šis tonas anksčiau buvo siejamas su rudens garderobu, bet dabar įsitvirtina ir vasarą, ypač kai dominuoja natūralios faktūros ir santūri prabanga.

    Šviesiai mėlyni marškiniai su rudomis lininėmis kelnėmis ar šokoladinė rankinė prie melsvos suknelės suteikia deriniui gylio. Tokios poros atrodo mažiau nuspėjamos nei mėlyna su balta, bet išlaiko elegantišką nuotaiką ir vizualiai brangina įvaizdį.

    Kitas sezono favoritas – vadinamasis sviestinis geltonas, išlikęs madingas ne vieną vasarą. Švelnus kreminis atspalvis dažnai pasirenkamas todėl, kad paryškina įdegį ir dera su lengvais audiniais, o stiliuje sukuria švaros ir šviesos įspūdį.

    Iškilmingesnėms progoms, pavyzdžiui, vestuvėms ar vasaros vakarienei, šį geltoną siūloma derinti su sodriu burgundišku atspalviu. Gili raudona sukuria kontrastą, kuris suteikia solidumo ir padeda išvengti pernelyg saldaus ar vaikiško įspūdžio.

    Kasdieniams deriniams sviestinis geltonas lengvai sugyvena su šviesiai mėlyna spalva, ypač jei renkatės paprastus siluetus. Tokie deriniai tinka karščiui, nes atrodo gaiviai, o kartu leidžia išlaikyti tvarkingą, miesto stiliui tinkamą įvaizdį.

    Ryškesnių akcentų mėgėjoms mados pasaulis siūlo drąsų spalvų blokavimą: fuksiją su intensyvia oranžine. Kad derinys neatrodytų perkrautas, stilistai rekomenduoja laikytis minimalizmo principo ir rinktis švarių linijų, be perteklinių detalių drabužius.

    Tuo pat metu populiarėja ir alyvinė spalva, kuri ypač gražiai pabrėžia vasaros įdegį. Vietoj įprastų derinių su balta ar pilka, vis dažniau siūloma alyvinę jungti su sviestiniu geltonu, taip sukuriant lengvą, modernų ir netikėtai harmoningą rezultatą.

    Stiliaus kryptis aiški: šią vasarą svarbiausia ne pavienės spalvos, o jų netikėtos poros. Būtent jos net paprastus drabužius paverčia įsimintinais, o garderobui leidžia atrodyti ir elegantiškai, ir originaliai be didelių pastangų.

  • Ewa Wachowicz atrado vasaros sijoną: vizualiai lieknina ir tinka moterims po 50

    Ewa Wachowicz atrado vasaros sijoną: vizualiai lieknina ir tinka moterims po 50

    Ewa Wachowicz viešuose pasirodymuose ir socialiniuose tinkluose dažnai renkasi tą patį stiliaus principą: siaurą midi ilgio sijoną, kuris baigiasi blauzdos viduryje. Šis siluetas laikomas elegantišku ir universaliu, nes dera tiek kasdienai, tiek oficialesnėms progoms.

    Nors jos spintoje matyti skirtingų audinių ir nuotaikų sijonai, juos sieja kelios detalės: tiesus kirpimas, minimalus dekoras, šviesesnė spalvų gama ir lengvesnės, vasarai tinkančios medžiagos. Tokie pasirinkimai padeda išlaikyti tvarkingą įvaizdį ir neapsunkina figūros.

    Viena vasariškiausių pastarųjų kombinacijų buvo baltas lengvai krintantis midi sijonas su subtiliu ažūriniu ar nėriniuotu raštu. Prie jo derintas rožinis marškinėlių tipo viršus sukūrė gaivų, atostogoms tinkantį įspūdį.

    Kitas variantas labiau vakarinis: satininis pieštuko tipo sijonas pudrinės rožinės spalvos su skeltuku priekyje. Su laisvesne balta palaidine toks derinys atrodo šventiškai ir tinka priėmimui ar šeimos šventei, kai norisi elegancijos be perteklinio puošnumo.

    Minimalistiškiausias įvaizdis remiasi klasika: balto atspalvio prigludęs midi sijonas ir marškiniai. Tai vienas praktiškiausių pasirinkimų vasaros susitikimams ar darbui, nes atrodo tvarkingai, o aksesuarais lengvai pritaikomas skirtingoms situacijoms.

    Trikas, kuris kuria proporcijas

    Ryškiausia detalė visose stilizacijose yra proporcijų žaidimas: siauras sijonas derinamas su laisvesniu viršumi. Tai gali būti minkštai krintantys marškinėliai, nevaržanti palaidinė ar šiek tiek laisvesni marškiniai.

    Toks sprendimas padeda sukurti harmoningesnį siluetą: apatinė dalis išryškina klubų ir kojų liniją, o laisvesnis viršus suteikia lengvumo ir neakcentuoja juosmens ar pilvo srities. Dėl to įvaizdis atrodo elegantiškas, bet ne per daug aptemptas.

    Kodėl midi ilgis ypač tinka vasarai

    Šviesių spalvų midi sijonai vizualiai suteikia įvaizdžiui gaivos, o ilgis yra praktiškas karštuoju sezonu. Jis leidžia jaustis patogiai, kartu išlaikant puošnesnį, labiau sutvarkytą įspūdį.

    Toks sijonas lengvai prisitaiko prie skirtingos avalynės: nuo įsispiriamų basučių iki aukštakulnių ar klasikinių batelių. Pakeitus batus ir rankinę, tas pats drabužis gali tikti tiek pasivaikščiojimui, tiek vakarienei ar renginiui.

    Ewa Wachowicz įvaizdis nuosekliai remiasi paprastais kirpimais, švelniomis spalvomis ir kokybiškai atrodančiais drabužiais. Siauras midi sijonas šiame garderobe tampa vienu universaliausių pasirinkimų, kai norisi lengvai sukurti liekninantį ir amžiui nepavaldų derinį.

  • Monicos Bellucci grožio paslaptis be procedūrų: 15 minučių vakare ir viena taisyklė miegui

    Monicos Bellucci grožio paslaptis be procedūrų: 15 minučių vakare ir viena taisyklė miegui

    Monica Bellucci, pristatydama naują filmą „Histoires de la Nuit“, Paryžiuje vėl atkreipė dėmesį spindinčia oda. Aktorė ne kartą yra sakiusi, kad nesiremia agresyviomis estetinėmis procedūromis, o pirmenybę teikia nuosekliai kasdieninei priežiūrai ir gyvenimo ritmui.

    Jos vakaro rutina, anot publikacijose cituojamų interviu, nėra sudėtinga ir gali tilpti į maždaug 15 minučių. Pagrindinis principas – kruopštus veido nuvalymas po dienos ir paprastas, bet reguliarus odos drėkinimas.

    Kas svarbiausia vakare?

    Pirmasis žingsnis – švelnus, bet tikslus makiažo ir nešvarumų pašalinimas, kad ant odos neliktų priemaišų, galinčių dirginti ar kimšti poras. Po valymo ji renkasi drėkinantį serumą ir kremą, o formules linkusi pasirinkti švelnesnes, nes pabrėžia jautresnę odą.

    Pasak aprašomos rutinos, kartais kremą ji pakeičia aliejais, pavyzdžiui, migdolų ar ryžių. Toks sprendimas dažnai pasirenkamas tada, kai norisi papildomo komforto, tačiau specialistai primena, kad aliejai gali užfiksuoti drėgmę, o ne ją „suteikti“, todėl svarbus ir odos sudrėkinimas po valymo.

    Atskiras dėmesys skiriamas lūpoms – jos naudoja lūpas drėkinančią ir glotninančią priemonę. Tai logiška, nes lūpų oda yra plonesnė, greičiau netenka drėgmės ir jautriau reaguoja į temperatūros bei vėjo pokyčius.

    Diena be SPF – ne išeitis

    Dienos metu, ypač šiltuoju sezonu, Bellucci rutinoje minimas ir kremas su apsauga nuo saulės. Dermatologai nuosekliai pabrėžia, kad kasdienė apsauga nuo UV spinduliuotės yra vienas svarbiausių veiksnių, mažinančių fotosenėjimo požymius, pigmentines dėmes ir odos elastingumo mažėjimą.

    Praktikoje tai reiškia, kad vien tik geras vakarinis kremas nekompensuos įpročio išeiti į lauką be SPF, ypač kai UV indeksas didesnis. Dėl to apsauga nuo saulės šiandien laikoma ne sezoniška, o kasdiene priemone, kuri įsipaišo į įprastą rytinę rutiną.

    Didžiausias grožio sąjungininkas – miegas

    Vis dėlto aktorė akcentuoja, kad vien kosmetika nėra esminis dalykas. Ji pabrėžia miego kokybę ir ankstesnį ėjimą ilsėtis, nes išsimiegojimas tiesiogiai matomas veide: mažėja paburkimas, oda atrodo ramesnė, o žvilgsnis – gaivesnis.

    „Nėra nieko geriau už miegą. Kai miegi, oda atsipalaiduoja, o akys nebūna patinusios. Tai viena svarbiausių grožio rutinų, kurią verta puoselėti ir dėl laimės“, – sakė Monica Bellucci.

    Prieš miegą ji kartais renkasi trumpą jogos ar pilateso sesiją, kuri padeda nusiraminti ir lengviau užmigti. Toks derinys atitinka ir šiuolaikinę tendenciją grožį vertinti plačiau: ne tik kaip kremų lentyną, bet ir kaip miego, streso valdymo bei kasdienio nuoseklumo rezultatą.