CP v2

Blog

  • „Archicom“ pardavimai 2026 metų pirmą pusmetį augo iki 1 321 būsto: kodėl įmonė tikisi dar aktyvesnio rudens

    Lenkijos būsto plėtotoja „Archicom“, priklausanti „Echo“ grupei, paskelbė, kad 2026 metų pirmą pusmetį pardavė 1 321 butą ir kitą gyvenamąjį turtą. Tai daugiau nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu, kai įmonė skelbė pardavusi 1 162 lokalius.

    Bendrovė teigia, kad augimą palaikė geografiškai diversifikuota pasiūla ir skirtingiems pirkėjų segmentams pritaikytas projektų portfelis. 2026 metais „Archicom“ prioritetu įvardija pozicijų stiprinimą pagrindinėse rinkose, ypač Varšuvoje, taip pat masinio, vadinamojo populiaraus segmento plėtrą ir veiklos efektyvumo didinimą.

    „Išlaikome 2026 metų operacinius tikslus: planuojame parduoti 3 200–3 500 būstų ir perduoti pirkėjams 3 000–3 200 lokalių“, – sakė „Archicom“ finansų direktorė ir valdybos narė Justyna Kawa.

    Antrąjį 2026 metų ketvirtį įmonė sudarė 719 plėtros ir preliminarių sutarčių. Palyginimui, 2025 metų antrąjį ketvirtį tokių sutarčių buvo 632, todėl bendrovė fiksuoja nuoseklų paklausos atsigavimą ir didesnį pirkėjų aktyvumą.

    Pasak J. Kawos, populiarus segmentas šiuo metu yra vienas pagrindinių „Archicom“ augimo variklių. Įmonė prognozuoja, kad iki metų pabaigos šio segmento dalis bendroje pardavimų struktūroje didės iki maždaug 50 proc., kartu išlaikant stiprią pasiūlą premium klasėje.

    „Archicom“ pateikė ir perdavimo pirkėjams statistiką: 2026 metų antrąjį ketvirtį klientams perduoti 425 lokaliai, kai prieš metus per tą patį ketvirtį buvo 380. Nuo 2026 metų pradžios bendrovė iš viso perdavė 1 137 lokalius, o per analogišką 2025 metų laikotarpį buvo perduoti 404.

    Bendrovės vertinimu, antroji metų pusė bus pastebimai intensyvesnė tiek dėl naujų projektų startų, tiek dėl pardavimų ir būstų perdavimo pirkėjams. Toks sezoniškumas nekilnojamojo turto rinkoje dažnas: dalis projektų užbaigimo ir sandorių aktyvumo persikelia į metų pabaigą, kai užsakovai ir plėtotojai uždaro finansinius planus.

    Rinkai tai svarbus signalas ir platesniame kontekste: plėtotojai siekia subalansuoti pasiūlą tarp įperkamų ir aukštesnės klasės būstų, o pirkėjų sprendimus vis dar stipriai veikia finansavimo sąlygos ir palūkanų normų lūkesčiai. „Archicom“ komunikacija rodo, kad įmonė orientuojasi į apimtį ir operacinę discipliną, tikėdamasi, jog antra metų pusė leis įgyvendinti išsikeltus 2026 metų planus.

  • Startavo viešųjų pirkimų rangovų sertifikavimas: du sertifikatų tipai ir žadamas greitesnis tikrinimas

    Kas pasikeitė nuo šiol?

    Įsigaliojo viešųjų pirkimų rangovų sertifikavimo tvarka, kuri turėtų supaprastinti tiekėjų patikrą dalyvaujant konkursuose. Lenkijos plėtros ir technologijų ministerija tikina, kad tai leis greičiau vertinti paraiškas ir sutrumpins pasirengimą pateikti pasiūlymus.

    Esminė idėja – rangovas gali vieną kartą patvirtinti atitiktį reikalavimams ir vėliau tuo pačiu sertifikatu naudotis keliuose pirkimuose. Taip pirkimų procedūrose turėtų mažėti pasikartojančių pažymų ir dokumentų kiekis.

    Du sertifikavimo tipai

    Įstatymas numato du atskirus sertifikavimo kelius: vienas skirtas patvirtinti, kad nėra pagrindo tiekėją pašalinti iš pirkimo. Kitas – įrodyti gebėjimą įvykdyti sutartį, kai perkančiajai organizacijai svarbu rangovo kompetencija, pajėgumai, patirtis ir kvalifikacija.

    Sertifikavimą atliks akredituotos institucijos, o sertifikuotų rangovų duomenys turėtų būti kaupiami specialioje duomenų bazėje. Tai, valdžios institucijų vertinimu, turėtų didinti procedūrų skaidrumą ir mažinti skirtingą reikalavimų interpretavimą.

    Kam sistema bus prieinama?

    Numatyta, kad dėl sertifikato galės kreiptis tik tie subjektai, kurių kilmės valstybės užtikrina lygiavertę prieigą prie rinkos Europos Sąjungos rangovams. Taip siekiama išlaikyti abipusiškumo principą tarptautiniuose pirkimuose.

    Valdžios institucijos pabrėžia, kad sertifikavimas yra savanoriškas: jis nebus privaloma sąlyga dalyvauti konkursuose. Rangovai ir toliau galės varžytis pirkimuose pagal iki šiol taikytą dokumentų teikimo modelį.

    „Rangovas galės naudotis sertifikatu kituose pirkimuose, vietoje to, kad kiekvieną kartą teiktų daugybę dokumentų“, – nurodė Plėtros ir technologijų ministerija.

    Įgyvendinimas etapais ir 2027 metų terminas

    Ministerija skelbia, kad sistema bus diegiama etapais, kad pasiruošti spėtų ir rangovai, ir perkančiosios organizacijos, ir sertifikavime dalyvausiantys subjektai. Toks pasirinkimas turėtų sumažinti riziką, kad nauja tvarka skirtinguose sektoriuose bus taikoma nevienodai.

    Atskiras dėmesys skiriamas statybos darbų pirkimams, kur praktikoje ypač svarbu aiškiai apibrėžti rangovo gebėjimo lygius. Numatoma, kad su tuo susijęs reglamentavimas, apibrėžiantis rangovo gebėjimo atlikti statybos darbus lygius, turėtų įsigalioti 2027 metų sausio 1 dieną, paliekant pakankamą įsigaliojimo atidėjimo laikotarpį.

    Taip pat planuojami informaciniai ir mokomieji veiksmai perkančiųjų organizacijų darbuotojams bei rangovams, kad sertifikavimo praktika būtų taikoma nuosekliai. Tikimasi, kad tai ypač aktualu savivaldybėms, kurios vykdo reikšmingą dalį viešųjų pirkimų, įskaitant infrastruktūros ir statybos projektus.

  • Pokyčiai Ukrainos Vyriausybėje: po Zelenskio pareiškimo premjerė Julia Svyrydenko traukiasi

    Ką paskelbė premjerė

    Ukrainos ministrė pirmininkė Julia Svyrydenko sekmadienį pranešė pasitraukianti iš pareigų po pokalbio su prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Ji padėkojo už suteiktą pasitikėjimą ir teigė esanti pasirengusi toliau dirbti valstybės labui.

    Pasak premjerės, prioritetu išlieka Ukrainos stiprinimas ir siekis užtikrinti teisingą taiką. Viešame pareiškime ji nepateikė detalių, kada tiksliai įsigalios jos atsistatydinimas ir kokia būtų tolesnė jos rolė.

    Prezidento signalas apie pertvarką

    Apie planuojamus pokyčius pirmasis užsiminė prezidentas Volodymyras Zelenskis, paskelbęs, kad premjerė palieka postą, o jos laukia nauja užduotis, susijusi su „svarbia kryptimi bendradarbiaujant su pagrindiniu Ukrainos partneriu“. Kartu jis akcentavo, kad šaliai reikalingi ir platesni personaliniai sprendimai Vyriausybėje bei teisėsaugos struktūrose.

    „Atskiras, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas Ukrainos susitarimams su partneriais dėl šalies atstatymo. Dėl to Ukrainoje prasidės personaliniai pokyčiai, kurie turi užtikrinti atnaujintos politinės strategijos įgyvendinimą“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Kodėl tai svarbu dabar

    Ukrainai tęsiant gynybą nuo Rusijos agresijos, politinis stabilumas ir aiški vykdomosios valdžios kryptis yra kritiškai svarbūs tiek vidaus valdymui, tiek tarptautinei paramai. Vyriausybės sudėties pokyčiai karo metu dažnai vertinami kaip bandymas pagreitinti sprendimų priėmimą, perbalansuoti atsakomybes ir sustiprinti derybines pozicijas su sąjungininkais.

    Ypač reikšminga tampa atstatymo darbotvarkė, nes Ukrainos poreikiai apima ne tik infrastruktūrą, bet ir energetikos sistemos atsparumą, pramonės atsigavimą, gynybos pramonės plėtrą bei skaidrius viešuosius pirkimus. Tokiose srityse partneriai paprastai kelia aukštus atskaitomybės ir įgyvendinimo tempo reikalavimus, todėl Zelenskio paminėta „reorganizacija“ gali būti orientuota į greitesnį projektų valdymą ir tarptautinių susitarimų vykdymą.

    Kol kas nėra oficialiai paskelbta, kas galėtų perimti ministro pirmininko pareigas ir kokie konkretūs portfelių perskirstymai planuojami. Tikėtina, kad daugiau aiškumo atsiras artimiausiomis dienomis, kai bus pristatyti sprendimai dėl Ministrų Kabineto sudėties.

  • Lenkijoje įkurta nauja partija Unia Centrum: jai vadovaus klimato ministrė Paulina Hennig-Kloska

    Lenkijoje sekmadienį paskelbta apie naujos politinės partijos Unia Centrum įkūrimą. Jos pirmininke išrinkta dabartinė klimato ir aplinkos ministrė Paulina Hennig-Kloska, o iniciatoriai teigia sieksiantys sutelkti tvirtą, modernų ir atsakingą politinį centrą.

    Partijos steigimą pristatančioje spaudos konferencijoje dalyvavo ir Europos Parlamento narys Michałas Kobosko. Jis tapo vienu iš Unia Centrum vicepirmininkų, kartu su Mirosławu Suchońiu, Elżbieta Bińczycka ir Ewa Szymanowska.

    „Unia Centrum bus tvirtas koalicijos, susiformavusios po spalio 15-osios rinkimų, pamatas“, – sakė Paulina Hennig-Kloska.

    Pasak steigėjų, partija sieks atstovauti rinkėjams, kurie tikisi atsakingos valstybės, stiprios ekonomikos ir modernių viešųjų paslaugų. Tarp deklaruojamų prioritetų įvardijami konkurencinga ekonomika, parama verslumui, gerai apmokamų ir stabilių darbo vietų kūrimas, valstybės ir piliečių saugumas bei Lenkijos pozicijų Europos Sąjungoje stiprinimas.

    Atsakinga energetikos transformacija

    Vienu iš programos pamatų įvardijama atsakinga energetikos transformacija. Ši kryptis aktuali visam regionui, nes Lenkija pastaraisiais metais balansuoja tarp būtinybės mažinti iškastinio kuro dalį, energetinio saugumo tikslų ir kainų spaudimo pramonei bei gyventojams.

    Partija taip pat akcentuoja stiprų savivaldos vaidmenį ir kompromisų paiešką, pabrėždama, kad politinis centras, jų vertinimu, yra vieta, kur skirtingos grupės gali susitarti dėl pragmatiškų sprendimų. Unia Centrum pasirinko mėlynai žalią spalvinę tapatybę, kuri, pasak vadovės, simbolizuoja ekonominę laisvę ir atsakomybę aplinkai.

    Rudeniop žadama programos konvencija

    Paulina Hennig-Kloska pranešė, kad rugsėjį turėtų įvykti pirmoji Unia Centrum programinė konvencija. Joje ketinama pristatyti detalesnes politines kryptis ir konkrečius pasiūlymus, kurie, pasak partijos, turėtų tapti ilgalaikės centristinės jėgos pagrindu.

    Tuo pačiu pabrėžiama, kad parlamento frakcijos Centrum nariai lieka valdančiojoje koalicijoje. Tai reiškia, kad naujas politinis projektas bent artimiausiu metu sieks augti ne per konfrontaciją su dauguma, o per savo atskirą identitetą koalicijos viduje.

    Frakcija Centrum susikūrė vasario viduryje po skilimo partijoje Polska 2050. Tuomet Paulina Hennig-Kloska, pralaimėjusi vidinius rinkimus naujam lyderiui, kartu su keliolika parlamentarų pasitraukė ir įkūrė atskirą klubą, o gegužės pabaigoje buvo įregistruota asociacija Centrum, kuriai ji vadovauja.

  • ARP investuoja apie 17 mln. eurų į ZGM Zębiec: automatizuota bentonito gamyba startuos 2026 metais

    Lenkijos Pramonės plėtros agentūra ARP pasirašė investicinę sutartį su kasybos ir metalurgijos bendrove ZGM Zębiec, pagal kurią agentūra įsigys naujai leidžiamas įmonės akcijas. Sutartis numato kapitalo didinimą keliais etapais, o lėšos bus skirtos gamybos pajėgumų plėtrai bentonitų ir bentonitinių mišinių segmente.

    Pagal paskelbtą informaciją, bendra planuojamo dokapitalizavimo vertė sieks apie 74,5 mln. Lenkijos zlotų, tai yra maždaug 17 mln. eurų. Numatyta, kad investicijos bus įgyvendinamos per kelis nuoseklius akcijų emisijos etapus 2026–2027 metais.

    Projekto esmė – nauja, pilnai automatizuota gamybos linija, kuri turėtų reikšmingai padidinti ZGM Zębiec pajėgumus bentonitų ir jų mišinių srityje. Šios žaliavos plačiai naudojamos pramonėje, įskaitant liejyklas, gręžinių sprendimus, statybines medžiagas ir kitas technologines grandines, kur reikalingos rišamosios ar sandarinamosios savybės.

    Kas numatyta projekte?

    ARP ir ZGM Zębiec skelbia, kad darbų pradžia planuojama 2026 metų trečiąjį ketvirtį, o pabaiga – 2028 metų trečiąjį ketvirtį. Toks grafikas rodo, jog investicija apima ne tik įrangos įsigijimą, bet ir projektavimą, statybos bei paleidimo derinimo darbus.

    Įmonės vertinimu, automatizacija ir naujos linijos įdiegimas turėtų leisti beveik padvigubinti gamybos apimtis. Kartu tai paprastai reiškia stabilesnę produkcijos kokybę, mažesnes vieneto sąnaudas ir didesnį lankstumą aptarnaujant tiek vietos, tiek eksporto užsakymus.

    „Ši investicija yra nuoseklios ARP misijos dalis – remti Lenkijos įmones jų plėtros etape. Projektas sustiprins bendrovės pozicijas bentonitų segmente ir didins visos ekonomikos konkurencingumą“, – sakė ARP valdybos viceprezidentas Marek Zaleśny.

    „Su ARP parama pradedame projektą, turintį esminę reikšmę įmonės ateičiai. Investicija leis beveik padvigubinti pajėgumus, įdiegti modernias technologijas ir padidinti mūsų produktų konkurencingumą vidaus ir užsienio rinkose“, – sakė ZGM Zębiec vadovė Katarzyna Bernaciak.

    Ką gamina ZGM Zębiec?

    ARP nurodo, kad ZGM Zębiec veiklą vysto dviejose kryptyse. Viena jų – mineralinių žaliavų perdirbimas, įskaitant bentonitus ir bentonitinius mišinius, o kita – metalo gaminių gamyba, tarp jų ir centrinio šildymo katilai, pritaikyti kūrenimui granulėmis.

    Tokios dviejų segmentų veiklos derinys leidžia bendrovei išskaidyti rizikas, tačiau kartu kelia poreikį tikslingai investuoti į konkurencingiausias nišas. ARP kapitalo injekcija rodo, kad prioritetas teikiamas aukštesnės pridėtinės vertės mineralinių medžiagų gamybai ir pajėgumų plėtrai, orientuotai į pramonės paklausą.

  • Lenkijos atominės elektrinės tiekimo grandinė plečiasi: „ZBUD“ taikosi į kranų kontraktą ir investuoja

    Lenkijoje įsibėgėjant pasirengimui pirmajai atominei elektrinei, vis daugiau vietos pramonės bendrovių bando įsitvirtinti branduolinės energetikos tiekimo grandinėje. Į šį ratą neseniai įsiliejo Mažosios Lenkijos regione veikianti įmonė „ZBUD“, siekianti tapti specializuotų kranų tiekėja vadinamojoje branduolinėje saloje.

    Įmonė gamina kėlimo įrangą, įvairias pramonines konstrukcijas ir kranus, o dabar orientuojasi į ypač aukštų reikalavimų segmentą. Pagal planą „ZBUD“ galėtų tiekti du kritinės paskirties kranus, naudojamus reaktoriaus zonoje ir panaudoto branduolinio kuro konteinerių krovai bei pervežimui elektrinės viduje.

    Didžiausias barjeras – kokybė

    Kelias į oficialaus branduolinės pramonės tiekėjo statusą Lenkijoje nėra trumpas: svarbiausia dalis yra kokybės užtikrinimo sistemos ir procesų sertifikavimas. „ZBUD“ diegia programą, kuri turi atitikti JAV branduolinės tiekimo grandinės reikalavimus, įskaitant NQA-1 standartą, taikomą branduolinės paskirties komponentų gamybai ir kontrolei.

    Praktiškai tai reiškia gerokai daugiau nei gamybos „tvarką“: reikalinga detali atsekamumo dokumentacija, griežti bandymų protokolai, kvalifikuoti auditoriai ir patikrinta subrangovų grandinė. Augančioje rinkoje papildomu iššūkiu tampa sertifikuotų branduolinės srities auditorių trūkumas.

    „Didžiausias iššūkis yra dokumentacijos apimtis ir NQA-1 reikalavimų įgyvendinimas, taip pat sertifikuotų branduolinių auditorių stygius besiformuojančioje Lenkijos rinkoje“, – sakė „ZBUD“ vadovybės atstovas Andrzejus Wilkas.

    Kodėl svarbi vietinė grandinė?

    Branduolinėje energetikoje tiekėjai tikrinami itin detaliai, todėl pranašumu tampa gebėjimas daug procesų atlikti savo jėgomis ir mažinti riziką, susijusią su išorinių rangovų kontrole. „ZBUD“ pabrėžia, kad didžiąją dalį gamybos operacijų vykdo savo gamykloje, o išorėje palieka tik ribotą dalį paslaugų, pavyzdžiui, kai kurias paviršiaus apdorojimo ar neardomuosius bandymus.

    Toks modelis atitinka ir plačiau Europoje stiprėjančią tendenciją branduolinės pramonės projektuose didinti vietinę pridėtinę vertę. Tai svarbu ne tik ekonomikai, bet ir tiekimo saugumui: kuo mažiau grandžių, tuo lengviau valdyti terminus, kokybę ir rizikas.

    „Siekiame kuo didesnio savarankiškumo – nuo žmonių ir projektavimo iki gamybos pajėgumų ir dirbtuvių bazės. Beveik visus gamybos procesus atliekame patys, o išorėje perkame tik siaurai apibrėžtas paslaugas“, – sakė Andrzejus Wilkas.

    Milijoninės investicijos, bet be garantijų

    Norėdama realiai varžytis dėl branduolinės energetikos užsakymų, „ZBUD“ planuoja reikšmingai plėsti pajėgumus. Skelbiama, kad 2025–2027 metais įmonė į gamybos bazę ketina investuoti daugiau kaip 11 milijonų eurų, didžiausią dalį skirdama dviejų naujų cechų statybai: gamybos ir surinkimo.

    Vis dėlto net ir įgyvendinus sertifikavimo reikalavimus, automatinės sėkmės nėra: galutiniai tiekėjai parenkami konkurencinėje aplinkoje, o užsakovai vertina kainą, terminus, patikimumą, patirtį ir gebėjimą užtikrinti kokybę viso projekto metu. Rizika išlieka, tačiau sėkmės atveju tokie kontraktai paprastai suteikia kelių metų užsakymų portfelį ir galimybę dalyvauti kituose Europos projektuose.

    Esminiu atskaitos tašku taps pagrindinės projekto rangos sutartys, po kurių įprastai prasideda masinis komponentų pirkimas ir realus tiekėjų kontraktavimas. Iki tol įmonėms tenka investuoti į kompetencijas ir atitiktį, iš anksto ruošiantis momentui, kai pirkimai pereis į praktinę stadiją.

  • Karščiai Prancūzijoje sustabdė 3 branduolinius reaktorius prie upių: dar 8 dirba ribotai

    Prancūzijoje per karščio bangą laikinai sustabdyta trijų branduolinių reaktorių veikla, o dar aštuoni reaktoriai dirba ribotu režimu. Apie tai pranešė Prancūzijos energetikos bendrovė „EDF“, akcentuodama, kad sprendimus nulėmė aplinkosauginiai reikalavimai ir hidrologinės sąlygos.

    Pasak „EDF“, stabdyti reaktoriai yra prie upių, nes atominėms elektrinėms būtinas stabilus vandens kiekis aušinimui. Dėl užsitęsusių karščių upių vanduo įkaista, o tai apsunkina aušinimą ir didina riziką viršyti leidžiamas šilto vandens išleidimo į aplinką ribas.

    „Dėl klimato sąlygų ir siekiant laikytis vandens išleidimo į aplinką taisyklių dalies reaktorių darbas buvo sustabdytas arba apribotas“, – sakė „EDF“.

    Branduolinės jėgainės Prancūzijoje sudaro kertinę elektros gamybos sistemos dalį, todėl net laikini ribojimai tampa reikšmingi visai rinkai. Kai reaktorių galia mažinama, didėja poreikis elektros trūkumą padengti kitais šaltiniais arba importu, o tai karščio metu Europoje dažnai sutampa su didesniu vartojimu dėl kondicionavimo.

    Karščio bangos metu ribojimai taikomi ne tik dėl technologinių aušinimo poreikių, bet ir dėl ekologijos: per šiltas vanduo, grąžinamas į upes, gali kelti grėsmę ekosistemoms. Dėl to Prancūzijoje galiojančios taisyklės numato, kad, pasiekus tam tikrus temperatūros ar srauto slenksčius, elektrinės privalo mažinti galią arba stabdyti blokus.

    Tuo pat metu meteorologai fiksuoja, kad karštis apėmė didelę šalies dalį, o perspėjimai išplėsti į reikšmingą teritoriją. Prognozuojama, kad aukštos temperatūros gali užsitęsti iki kitos savaitės vidurio, todėl energetikos sektorius išlieka budrus dėl galimų naujų apribojimų.

    Pastaraisiais metais tokios situacijos tampa dažnesnės dėl klimato kaitos didinamų ekstremalių karščių epizodų, kurie veikia ir energijos gamybą, ir tinklų stabilumą. Ilgesnės karščio bangos reiškia ne tik didesnį elektros poreikį, bet ir mažiau palankias sąlygas elektrinėms, priklausomoms nuo vandens aušinimo.

  • Plūduriuojanti vėjo jėgainių elektrinė EFGL pasiekė pilną galią: per metus planuoja 110 000 MWh

    Viduržemio jūroje įsikūrusi plūduriuojanti jūrinio vėjo elektrinė Éoliennes Flottantes du Golfe du Lion (EFGL) pasiekė pilną 30 MW galią ir pradėjo pilną eksploataciją, pranešė projektą vystanti jūrinio vėjo energetikos bendrovė Ocean Winds. Tai vienas iš pilotinių projektų, skirtų patikrinti, kaip plūduriuojančios technologijos veikia gilesniuose vandenyse, kur tradiciniai fiksuoti pamatai dažnai nebeefektyvūs.

    Projektas priklauso Ocean Winds, kurią yra įsteigusios „EDP Renewables“ ir „Engie“ grupės. Bendrovė nurodo, kad EFGL plūduriuojančioje vėjo elektrinėje sumontuotos trys 10 MW turbinos, įrengtos ant plūduriuojančių pamatų ir nutolusios apie 16 kilometrų nuo kranto.

    Numatoma, kad elektrinė per metus pagamins apie 110 000 MWh elektros energijos. Toks kiekis yra reikšmingas pilotiniam projektui: jis leidžia ne tik generuoti elektrą, bet ir realiomis sąlygomis vertinti gamybos stabilumą, priežiūros kaštus, įrangos patikimumą ir prisijungimo prie tinklo sprendimų veikimą.

    Plūduriuojantys jūrinio vėjo parkai pastaraisiais metais įgauna pagreitį dėl kelių priežasčių. Svarbiausia jų – galimybė statyti vėjo elektrines toliau nuo kranto ir gilesniuose vandenyse, kur vėjas dažniausiai būna stipresnis ir tolygesnis, o vizualinis poveikis pakrantei mažesnis.

    „Plūduriuojantys jūrinio vėjo parkai atliks svarbų vaidmenį ateities energetikos derinyje, ypač šalyse, kurių pakrantėse vandenys yra gilūs, pavyzdžiui, Prancūzijoje“, – sakė Ocean Winds vadovas Craigas Windramas.

    Ocean Winds taip pat pažymi, kad projektas kuria darbo vietas vietos bendruomenei: eksploatacijos ir priežiūros bazėje Port-La Nouvelle uostamiestyje dirba daugiau kaip 20 vietos darbuotojų. Tokios bazės yra kritiškai svarbios jūriniams parkams, nes nuo jų priklauso reagavimo greitis, remonto logistikos grandinė ir bendras parko prieinamumas.

    Energetikos sektoriui EFGL pasiekta pilna galia reiškia dar vieną praktinį įrodymą, kad plūduriuojančios technologijos gali pereiti iš demonstracinių bandymų į reguliarią eksploataciją. Kuo daugiau tokių projektų pasiekia stabilios gamybos etapą, tuo greičiau rinkoje mažėja technologinė rizika ir atsiranda prielaidos spartesnei plėtros bangai.

  • Annecy animacijos festivalyje – DI šešėlis: kodėl studijos tyli, o jauni kūrėjai nerimauja

    Annecy animacijos festivalyje – DI šešėlis: kodėl studijos tyli, o jauni kūrėjai nerimauja

    DI tema nustelbė festivalį

    Prancūzijos Annecy mieste vykstantis tarptautinis animacijos festivalis ir rinka laikomi vienu svarbiausių Europos industrijos susitikimų, kur gimsta nauji projektai, sudaromi platinimo sandoriai ir mezgami karjeros ryšiai. Tačiau šiemet, dalyvių teigimu, pagrindiniu pokalbių objektu tapo ne vien filmai ar finansavimas, o dirbtinis intelektas.

    Festivalio metu Prancūziją alinusi karščio banga ir tvankios erdvės tapo fonu diskusijoms apie pokyčius, kurie animaciją gali perbraižyti greičiau nei bet kuri ankstesnė technologinė banga. DI minėtas beveik visur, tačiau viešai apie jo naudojimą dalis profesionalų kalba itin atsargiai.

    Scenoje – pažadai ir abejonės

    Vienoje iš diskusijų, skirtų animacijos ateičiai, skambėjo argumentas, kad DI gali sumažinti įėjimo barjerą kūrėjams iš šalių ar regionų, kur iki šiol trūko studijų infrastruktūros ir brangios programinės įrangos. Tokia kryptis, anot šalininkų, galėtų praplėsti balsų ir istorijų įvairovę.

    Kita vertus, pabrėžta, kad „tingus“ įrankių naudojimas linkęs suvienodinti estetiką ir stumti kūrybą į vidurkį, todėl lemiamu faktoriumi išlieka autoriaus skonis, žvilgsnis ir kontrolė. Vis dažniau kalbama apie hibridinę gamybą, kai DI atlieka dalį techninių procesų, o žmonės išlaiko judesio, dizaino ir režisūros sprendimus.

    Diskusijose išryškėjo ir ekonominis aspektas: mažesnės komandos tikisi sukurti tai, kam anksčiau reikėdavo didžiulių biudžetų, o didelės studijos gali būti spaudžiamos mažinti sąnaudas. Tačiau dalis kūrėjų priminė, kad realioje gamyboje DI integravimas į procesus ne visada sutaupo laiko, ypač kai tenka testuoti įrankius ir pritaikyti juos konkrečiam projektui.

    Kodėl industrija apie DI kalba puse lūpų

    Už scenos ribų DI tema dažnai tampa tabu: jis naudojamas vis plačiau, tačiau viešas prisipažinimas daliai kūrėjų ar studijų kelia reputacinių rizikų. Prie to prisideda aštrios reakcijos socialiniuose tinkluose ir baimė būti apkaltintiems neetišku kūrybos „automatizavimu“ ar kitų autorių darbų išnaudojimu.

    Vienu iš ryškiausių pastarųjų mėnesių signalų industrijai tapo atvejai, kai kūrėjų dalyvavimas DI projektuose sukėlė viešą pasipiktinimą ir spaudimą trauktis. Tokios istorijos sustiprina nuostatą, kad daugelis renkasi tylėti, net jei DI įrankiai jau įtraukti į kasdienį darbo procesą.

    Etikos ašis animacijoje dažnai sukasi apie du klausimus: ar išlaikoma kūrybinė kontrolė ir ar nepažeidžiamos autorių teisės. Ypač kritiškai vertinami generatyviniai modeliai, treniruojami su dideliais kiekiais internete surinktų duomenų, kai autoriai nėra davę aiškaus sutikimo.

    Pirmas karjeros laiptelis gali dingti

    Didžiausias nerimas juntamas tarp pradedančiųjų. Tradiciškai daugelis jaunų animatorių pradėdavo nuo rutininio darbo, pavyzdžiui, tarpinių kadrų kūrimo ar kitų pagalbinių užduočių, kurios leisdavo mokytis iš vyresnių kolegų ir pamažu kilti karjeros laiptais.

    Jei būtent šias užduotis perims DI, daliai jaunų specialistų gali nelikti aiškaus kelio į profesiją. Kartu jie baiminasi, kad kai modeliai „sugeria“ daugybę stilių, išsiskirti savitu balsu tampa sunkiau, o originalumas gali būti nustelbtas efektyvumo logikos.

    Kaip atsvara minimas grįžimas prie technikų, kurias DI atkurti sudėtingiau, pavyzdžiui, stop kadro animacijos ar darbo su fizinėmis medžiagomis. Tačiau skeptikai įspėja, kad tokia kūryba gali likti nišine, o rinkoje dominuos pigesni ir greitesni DI sprendimai.

    Kas iš tiesų vadinama DI?

    Dar viena problema – pats terminas. Vienu žodžiu dažnai apibūdinami ir seniai naudojami pagalbiniai įrankiai animacijos gamybos grandinėje, ir generatyvinės sistemos, galinčios kurti vaizdus ar animacijos fragmentus iš tekstinių užklausų.

    Kūrėjai, kritiškai vertinantys generatyvinius sprendimus, ragina tiksliai įvardyti technologiją, nes nuo apibrėžimų priklauso ir sąžininga diskusija apie autorystę, atsakomybę bei taisykles. Jų teigimu, be aiškaus skirstymo industrija kalba skirtingomis kalbomis ir neišvengiamai poliarizuojasi.

    Prie diskusijos prisideda ir aplinkosauginis aspektas: didelių skaičiavimo pajėgumų reikalaujantys modeliai kelia klausimų dėl energijos vartojimo, ypač kai klimato ekstremumai, tokie kaip karščio bangos, tampa vis dažnesni. Annecy festivalyje tai tapo papildomu argumentu, kodėl dalis kūrėjų nori ne tik greitesnių įrankių, bet ir aiškių ribų.

    Kol kas bendro sutarimo nėra: vieni DI mato kaip naują kūrybos instrumentą ir galimybę mažesnėms komandoms, kiti – kaip grėsmę profesijos pradžiai, autorystei ir pasitikėjimui. Tačiau Annecy tapo vieta, kur akivaizdu viena: pokalbis apie DI animacijoje jau nebeateities klausimas, o dabarties realybė.

  • Pasaulio futbolo čempionato drama: Anglija po pratęsimo palaužė Norvegiją, Argentina žengė toliau

    Pasaulio futbolo čempionato drama: Anglija po pratęsimo palaužė Norvegiją, Argentina žengė toliau

    Anglija išsigelbėjo ir laimėjo

    Anglijos rinktinė žengė į pasaulio futbolo čempionato pusfinalį po pergalės 2:1 po pratęsimo prieš Norvegiją rungtynėse Majamyje. Nors dvikova ilgai klostėsi nervingai, anglams lemiamu metu pavyko išlaikyti šaltą protą ir pasinaudoti progomis.

    Norvegija išsiveržė į priekį pirmojo kėlinio pabaigoje, kai Andreaso Schjelderupo perdavimas į baudos aikštelę virto klastingu smūgiu ir apgavo vartininką Jordaną Pickfordą. Kamuolys nusileido už jo nugaros ir, atsitrenkęs į virpstą, atsidūrė vartuose.

    Anglija atsakė dar iki pertraukos: Jude’as Bellinghamas kairės kojos smūgiu išlygino rezultatą ir dar kartą patvirtino savo svarbą šiame turnyre. Įvartis sugrąžino anglams žaidimo kontrolę, nors antrajame kėlinyje iniciatyva dažnai slydo iš rankų.

    Tuchelio keitimai ir VAR intriga

    Po pertraukos Anglijos treneris Thomasas Tuchelis ėmėsi korekcijų ir atliko kelis ryškius keitimus, siekdamas pagyvinti žaidimą. Aikštėje pasirodę Bukayo Saka ir Eberechi Eze suteikė daugiau greičio bei kūrybos, tačiau būtent norvegai kurį laiką atrodė pavojingesni.

    Norvegija buvo arti įvarčio, kai vienas epizodas baigėsi įmuštu, bet neįskaitytu įvarčiu, o kitame smūgis galva sudrebino skersinį. Anglams teko atlaikyti spaudimą, o rungtynės pamažu artėjo prie pratęsimo.

    Pratęsime lemiamą žodį tarė Bellinghamas: 93 minutę jis pirmasis susiorientavo prie atšokusio kamuolio ir pasiuntė jį į vartus po vartininko Ørjano Nylando atremto smūgio. Vėliau įtampą dar padidino situacija baudos aikštelėje, kai teisėjas iš pradžių skyrė baudinį, tačiau po VAR peržiūros sprendimą atšaukė.

    Argentina laimėjo po pratęsimo

    Kitoje ketvirtfinalio dvikovoje Argentina Kanzaso Sityje įveikė Šveicariją, o pergalę taip pat nulėmė pratęsimas. Argentinos pradžia buvo sėkminga, kai Alexis Mac Allisteris galva pasiuntė kamuolį į vartus ir suteikė komandai pranašumą.

    Šveicarai atsitiesė 67 minutę, kai Danas Ndoye išlygino rezultatą ir grąžino intrigą. Netrukus šveicarų padėtis komplikavosi: Breelis Embolo gavo antrą geltoną kortelę už vaidybą ir paliko komandą žaisti dešimtyje.

    Pratęsimo pabaigoje Juliánas Álvarezas tiksliu smūgiu iš toli išplėšė Argentinos persvarą, o vėliau Lautaro Martínezas įtvirtino pergalę, nustatydamas galutinį rezultatą 3:1. Argentina toliau tęsia kovą su Lionelio Messi vedama komanda ir išlieka viena pagrindinių turnyro favoričių.

    Pusfinalyje Anglija susitiks su Argentina Atlantoje trečiadienį, o finale jų lauks nugalėtojas iš Ispanijos ir Prancūzijos poros. Artėjant lemiamoms turnyro kovoms vis daugiau reikšmės įgauna ne tik meistriškumas, bet ir suolelio gylis, fizinis pasirengimas bei sprendimai, kuriuos lemia VAR.