CP v2

Blog

  • Nigel Farage’o papildomuose rinkimuose netikėtas varžovas: kas yra grafas Binface?

    Nigel Farage’o papildomuose rinkimuose netikėtas varžovas: kas yra grafas Binface?

    Rinkimai, kuriuose atsirado intriga

    Jungtinėje Karalystėje įsibėgėja papildomi rinkimai Klaktone, kuriuos išprovokavo euroskeptiškų pažiūrų politikas ir Reform UK lyderis Nigelas Farage’as. Sprendimas atsistatydinti iš Parlamento nario pareigų sukėlė audringą reakciją, o kritikai tai vadina bandymu pakeisti darbotvarkę.

    Farage’as viešai tvirtino, kad prieš jį vyksta institucijų spaudimas, ir savo žingsnį pristatė kaip kovą tarp žmonių ir elito. Tuo pat metu viešojoje erdvėje aptarinėjami klausimai dėl politinio finansavimo skaidrumo ir dovanų deklaravimo.

    Kodėl pagrindinės partijos traukiasi?

    Papildomus rinkimus išskirtiniais daro tai, kad kelios didžiosios politinės jėgos atsisakė kelti savo kandidatą. Dalis lyderių situaciją apibūdino kaip politinį triuką, o ne tikrą programų ir idėjų varžybas.

    Toks sprendimas sukūrė retą reiškinį: Farage’ui tenka kautis ne su įprastais oponentais, o su kandidatu, kuris išgarsėjo kaip politinės satyros personažas. Dėl to kampanija įgavo ne tik politinį, bet ir kultūrinį atspalvį.

    Kas yra grafas Binface?

    Grafas Binface yra komiko Jonathano Harvey’aus sukurtas personažas, pasirodantis rinkimuose kaip satyrinis kandidatas. Anksčiau jis rinkimuose dalyvaudavo kaip Lord Buckethead, tačiau po autorinių teisių ginčų 2018 metais pakeitė įvaizdį ir vardą.

    Personažas pristatomas kaip ateivis kosminis karys iš planetos Sigma IX, dėvintis juodai pilką kostiumą, sidabrinę skraistę ir ant galvos užsidėjęs šiukšliadėžę primenantį šalmą. Pastaraisiais metais jis tapo vienu ryškiausių vadinamųjų naujoviškų, protesto ar humoro kandidatų britų politikoje.

    „Mano darbas yra švęsti ir ginti britų demokratiją. Tai, kad jūs mane kalbinate, daugiau pasako apie kitas partijas nei apie mane“, – sakė grafas Binface.

    Grafas Binface jau yra dalyvavęs keliuose ryškiuose politiniuose mūšiuose: jis kandidatavo prieš Borisą Johnsoną, Londono merą Sadiqą Khaną, taip pat buvo pasirodęs kampanijose, kurios sulaukė didelio socialinių tinklų dėmesio. Viename iš ankstesnių Londono mero rinkimų jis surinko 92 896 balsus, nors finišavo toliau nuo lyderių.

    Satyrinė programa ir rimtas efektas

    Grafas Binface garsėja manifestais, kuriuose sąmoningai maišomi realūs nusivylimai politika ir absurdas. Tarp jo idėjų įvairiais metais skambėjo pasiūlymai dėl kainų ribojimo kasdieniams produktams, simbolinės „nacionalizacijos“ sprendimai ir kitos provokacijos, skirtos išryškinti politinių pažadų tuštumą.

    Nors tokia kampanija iš pirmo žvilgsnio atrodo vien juokas, britų politinėje tradicijoje ji turi aiškią funkciją. Satyros kandidatai dažnai veikia kaip visuomenės nusiteikimo barometras, o kartu priverčia kalbėti apie rinkėjų apatiją ir pasitikėjimo politika krizę.

    Ar grafas Binface gali nustebinti?

    Lažybų prognozėse Farage’as laikomas favoritu, tačiau neįprasta situacija prikausto dėmesį. Kai rinkimuose mažėja konkurencija, bet didėja simbolinė reikšmė, net ir „juokų kandidatas“ gali tapti rimtu kampanijos veidrodžiu.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad protesto balsas britų politikoje nėra naujiena, o tokie personažai kaip grafas Binface gali mobilizuoti dalį rinkėjų, kurie nenori rinktis tarp tradicinių partijų. Net jei pergalė mažai tikėtina, pats faktas, kad kampanija virsta dvikova su satyra, jau yra reputacinis iššūkis.

  • ES ministrai pritaria Vengrijos atsigavimo planui: kelias į 10 mlrd. eurų atšaldymą

    ES ministrai pritaria Vengrijos atsigavimo planui: kelias į 10 mlrd. eurų atšaldymą

    Sprendimas priartina lėšų išmokėjimą

    Europos Sąjungos finansų ministrai ECOFIN posėdyje turėtų patvirtinti atnaujintą Vengrijos nacionalinį atsigavimo ir atsparumo planą. Tai būtų paskutinis formalus žingsnis, po kurio Budapeštas galėtų priartėti prie maždaug 10 mlrd. eurų po pandemijos numatytų lėšų.

    Vis dėlto pinigai nebus pervesti automatiškai: Vengrija turės įgyvendinti likusias sąlygas ir pasiekti sutartus rodiklius. Tik tada Europos Komisija galės inicijuoti išmokėjimo procedūras.

    Kodėl dalis pinigų buvo įšaldyta?

    Didelė dalis Vengrijai numatytų atsigavimo ir sanglaudos lėšų pastaraisiais metais buvo sulaikyta dėl Briuselio išsakytų abejonių, susijusių su sisteminėmis korupcijos rizikomis ir kontrolės mechanizmų patikimumu. ES lėšų išmokėjimas tokiu atveju siejamas su papildomais teisiniais ir instituciniais saugikliais.

    Ši praktika atspindi bendrą ES tendenciją griežčiau taikyti teisės viršenybės ir lėšų apsaugos principus, ypač kai kalbama apie didelio masto investicinius paketus. Vengrijos atvejis ilgą laiką buvo vienas ryškiausių, kai finansavimas priklausė nuo aiškiai apibrėžtų reformų.

    Ką keičia atnaujintas planas?

    Po balandį vykusių parlamento rinkimų naujoji Vengrijos vyriausybė peržiūrėjo ankstesnės administracijos Briuseliui pateiktą planą ir pateikė atnaujintą versiją. Dokumente numatyti projektai, susiję su priemiestinių geležinkelių plėtra, energetikos infrastruktūros stiprinimu ir būsto sritimi.

    Europos Komisija planą įvertino teigiamai ir pateikė rekomendaciją dėl jo tvirtinimo Taryboje. Galutiniam sprendimui reikia visų 27 valstybių narių vienbalsio pritarimo.

    „Tai bus svarbus posėdis, nes tai paskutinis teisinis žingsnis, prieš mūsų šalis galės pasiekti ES lėšas“, – sakė Vengrijos finansų ministras András Kármán.

    Diplomatiniai šaltiniai Briuselyje tikisi sklandaus sprendimo, tačiau pabrėžia, kad lemiama bus ne vien politinė valia, bet ir realus likusių įsipareigojimų įgyvendinimas. Skelbiama, kad svarbiausi numatyti rodikliai turi būti pasiekti iki rugpjūčio pabaigos, kad būtų atvertas kelias mokėjimams.

  • ES raginama spausti Egiptą: bahaistai sako dešimtmečius gyvenantys be teisių ir pripažinimo

    ES raginama spausti Egiptą: bahaistai sako dešimtmečius gyvenantys be teisių ir pripažinimo

    Europos Parlamente vis dažniau keliama religinės laisvės tema Egipte, ypač kalbant apie bahaistų bendruomenę. Europos politikai, lankęsi Kaire, teigia iš pirmų lūpų išgirdę apie ilgalaikę diskriminaciją ir praktines kliūtis, kurios esą paliečia kasdienį žmonių gyvenimą.

    Pasak jų, situacija ypač jautri dabar, kai Europos Sąjunga su Egiptu stiprina strateginę partnerystę. Bendradarbiavimas apima finansinę paramą ir politinius susitarimus, tačiau kartu keliamas klausimas, ar žmogaus teisių įsipareigojimai bus taikomi realiai, o ne liks vien deklaracijose.

    Bahaistų padėtis Egipte

    Bahaistų tikėjimas yra XIX amžiuje susiformavusi pasaulinė religija, pabrėžianti žmonijos vienybę, o jos sekėjai gyvena daugelyje valstybių. Egipte, įvairių vertinimų duomenimis, bahaistų bendruomenę sudaro keli tūkstančiai žmonių, tačiau jų teisinis statusas išlieka itin ribotas.

    Europos politikų teigimu, bahaistų diskriminacija siejama ir su istoriniais sprendimais: minima 1960 metų prezidento dekretu įtvirtinta jų institucijų veiklos uždraudimo praktika, turto konfiskavimas ir bendruomenės infrastruktūros suvaržymai. Prie problemos, kaip argumentuojama, prisidėjo ir dalies religinių autoritetų pozicija, stiprinusi nepalankų visuomenės požiūrį.

    „Europoje turime mokėti atvirai kalbėtis su draugais, ypač kai kalbama apie pamatines teises“, – sakė europarlamentaras Nikos Papandreou.

    Kasdieniai apribojimai ir teisinės spragos

    Kritikai pabrėžia, kad problema nėra vien socialinė atskirtis, bet ir teisiniai ribojimai, kurie gali paveikti dokumentų tvarkymą, šeimos teisę ir bendruomenės gyvenimą. Teigiama, jog bahaistai susiduria su kliūtimis dėl santuokos registravimo, paveldėjimo klausimų, o kai kuriais atvejais ir dėl asmens dokumentų tvarkymo.

    Taip pat keliama kapinių ir laidojimo vietų problema: pasakojama apie perpildytas bendruomenės laidojimo teritorijas ir ribotas galimybes gauti papildomos žemės. Tokie apribojimai, anot pašnekovų, tampa simboliniu teisių trūkumo rodikliu, nes paliečia pačius jautriausius šeimos gyvenimo momentus.

    „Tai ne vien priešiškumas visuomenėje, o teisinis neegzistavimas, kai bendruomenė nepatenka į įprastą pilietybės mechanizmą“, – sakė europarlamentaras Nikos Papandreou.

    Kodėl tema sugrįžo į darbotvarkę

    Tarptautiniu lygiu Egipto žmogaus teisių situacija periodiškai vertinama Jungtinių Tautų institucijų, o religinės laisvės klausimas neretai įtraukiamas į ataskaitas ir rekomendacijas. Europos politikai akcentuoja, kad šis klausimas įgauna papildomą svorį, kai Egiptas siekia stiprinti tarptautinį vaidmenį ir dalyvauja žmogaus teisių darbotvarkėje.

    Egipto konstitucijoje įtvirtinta tikėjimo laisvės nuostata, o šalies vadovybė skirtingais laikotarpiais viešai pabrėžė religinės tolerancijos svarbą. ES atstovai teigia, kad būtent todėl, jų manymu, galimi sprendimai nebūtinai reikalauja radikalių reformų, o labiau aiškaus politinio sprendimo užtikrinti lygias teises taikioms religinėms grupėms.

    Europos Sąjungai didinant politinį ir finansinį įsitraukimą į regioną, auga lūkestis, kad partnerystė bus siejama ne tik su saugumo ar migracijos klausimais, bet ir su realiais žmogaus teisių standartais. Bahaistų teisinio pripažinimo klausimas čia pristatomas kaip konkretus testas, ar deklaruojami principai gali virsti praktiniais pokyčiais.

  • Vokietijos mokslininkų proveržis: „Drugelio sparnų“ mikrostruktūra saulės moduliams išlaiko 95 proc. šviesos

    Vokietijos mokslininkų proveržis: „Drugelio sparnų“ mikrostruktūra saulės moduliams išlaiko 95 proc. šviesos

    Vokietijos Fraunhoferio Saulės energijos sistemų instituto ISE tyrėjai pristatė sprendimą, kuris gali pakeisti požiūrį į saulės modulių dizainą: spalvotos ir raštuotos plėvelės leidžia moduliams vizualiai susilieti su pastatų fasadais, bet beveik neprarasti našumo. Pagrindinis pažadas – iki 95 proc. į modulį patenkančios šviesos vis dar pasiekia saulės elementus.

    Iki šiol bandymai „pagyvinti“ fotovoltinius modulius dažniausiai reiškė kompromisą: kuo daugiau spalvos, tuo daugiau šviesos užblokuojama, o elektros gamyba krenta. Dėl to saulės elektrinės miestų centruose, istoriniuose kvartaluose ar reprezentaciniuose pastatuose neretai susiduria su estetika ir paveldosauga susijusiais ribojimais.

    Naujoji technologija remiasi ne įprastais pigmentais, o šviesą „valdantiems“ mikroreljefams būdingu principu, vadinamu struktūrine spalva. Kitaip tariant, spalvos įspūdis sukuriamas geometrija, o ne dažais, todėl galima atspindėti tik labai siaurą šviesos spektro dalį ir didžiąją dalį spinduliuotės praleisti toliau į elementus.

    Kaip sukuriamas raštas be pigmentų

    Fraunhofer ISE sprendime naudojamos specialios plėvelės, kurios gali būti integruojamos į modulio konstrukciją kaip kapsuliavimo sluoksnis arba galinis sluoksnis. Raštai ir spalviniai efektai formuojami preciziškai apdorojant paviršių lazeriais ir kompiuteriniu projektavimu, taip sukuriant itin smulkius, akiai „spalvą“ imituojančius paviršiaus elementus.

    Institutas skelbia, kad nepriklausomi matavimai parodė: tokie raštuoti moduliai gali išlaikyti iki 95 proc. našumo, palyginti su standartiniais juodais moduliais. Kai kurių sprendimų atveju minimas iki 94 proc. našumas, jei raštas dengia visą paviršių ir yra vizualiai intensyvesnis.

    Praktiškai tai reikštų, kad moduliai galėtų atrodyti kaip fasado apdaila, stogo danga ar architektūrinis akcentas, o ne kaip tamsūs vienodi skydai. Tokia kryptis ypač aktuali tankiai užstatytuose miestuose, kur didelė dalis potencialo slypi būtent ant fasadų, o ne tik ant stogų.

    Įkvėpimas iš drugelio sparnų

    Tyrėjai aiškina, kad idėja siejasi su morpho drugeliu, garsėjančiu ryškiai mėlynais sparnais. Šią spalvą sukuria ne pigmentas, o mikroskopinės trimatės struktūros, kurios selektyviai atspindi labai siaurą bangos ilgių ruožą, o kitas bangas praleidžia arba nukreipia taip, kad akiai susidaro intensyvios spalvos įspūdis.

    Fraunhofer ISE nurodo, kad panašus principas perkeltas į fotovoltinių modulių stiklą: taikant vakuuminį procesą sukuriama mikrostruktūra galinėje dengiamojo stiklo pusėje. Taip modulis gali „rodyti“ norimą atspalvį ar raštą, tačiau saulės elementai vis tiek gauna didžiąją dalį šviesos, reikalingos elektros gamybai.

    Ekspertų akimis, tokie sprendimai gali tapti svarbiu postūmiu pastatų integruotai fotovoltikai, kai energijos gamyba planuojama kartu su architektūra. Tai taip pat gali sumažinti konfliktus tarp atsinaujinančios energetikos plėtros ir estetinių reikalavimų, nes vizualiai saulės moduliai nebeatrodytų kaip svetimkūnis.

  • Palūkanų mažinimo spąstai: ekonomistai įspėja, kad skubėjimas gali vėl pakurstyti infliaciją

    Palūkanų mažinimo spąstai: ekonomistai įspėja, kad skubėjimas gali vėl pakurstyti infliaciją

    Centriniai bankai, pradėję mažinti palūkanų normas pernelyg anksti, rizikuoja ilgam įtvirtinti infliaciją virš tikslų, įspėja ekonomistai. Po pandemijos laikotarpio daugelis valstybių patyrė, kad klaidingai įvertintas kainų šuolis gali kainuoti brangiai tiek gyventojams, tiek verslui.

    Apie tai diskutuota pirmojoje pinigų politikos konferencijoje Taškente, kur susitiko Tarptautinio valiutos fondo, centrinių bankų ir akademinės bendruomenės atstovai. Pagrindinė žinutė buvo paprasta: palūkanų mažinimas pats savaime nėra klaida, tačiau laikas ir argumentai turi būti nepriekaištingi.

    Masachusetts Institute of Technology profesorius ir buvęs Kipro centrinio banko vadovas Athanasios Orphanides priminė, kad po pandemijos daugelis centrinių bankų netiksliai sukalibravo politiką. Dėl to infliacija ilgą laiką išliko gerokai aukštesnė, nei leidžia kainų stabilumo apibrėžimai.

    „Vertinant laikotarpį po pandemijos, daug centrinių bankų neteisingai sukalibravo politiką ir gavo infliaciją, gerokai viršijančią kainų stabilumo ribas“, – sakė Athanasios Orphanides.

    Jo teigimu, didžiausia rizika dabar yra ta, kad dalis institucijų apie pinigų politikos švelninimą ima galvoti per anksti. Toks sprendimas gali paskatinti infliacijos lūkesčius vėl kilti, o kainų spaudimą sugrąžinti į tikslinį lygį tuomet būtų gerokai sunkiau.

    Pasikartojantys šokai keičia taisykles

    Diskusijose pabrėžta, kad centriniams bankams sudėtinga ne tik parinkti palūkanų kryptį, bet ir išlaikyti patikimumą aplinkoje, kurioje šokai kartojasi dažniau. Pastaraisiais metais kainas veikė tiek pasiūlos grandinių sutrikimai, tiek energijos ir žaliavų svyravimai, tiek geopolitinės įtampos.

    Tarptautinio valiutos fondo atstovė Uzbekistane Koba Gvenetadze akcentavo, kad svarbu lyginti, kas per krizes veikė, o kas ne, ir dalytis patirtimi. Pasak jos, pandemija parodė, kad pasiūlos šokai ne visada būna trumpalaikiai, o jų įtaka infliacijai gali pasireikšti vėliau.

    „Iš COVID patirties išmokome, kad net jei pasiūlos šokai iš pradžių atrodo laikini, vėliau jie gali imti stipriau kelti infliaciją“, – sakė Koba Gvenetadze.

    Infliacijos tikslinimas ir patikimumas

    Athanasios Orphanides teigimu, infliacijos tikslinimas išlieka vienu efektyviausių pinigų politikos rėmų, kai ekonomikos signalai tampa neaiškūs. Idėja paprasta: aiškus infliacijos tikslas ir nuosekli komunikacija padeda stabilizuoti lūkesčius, o tai mažina kainų spiralės tikimybę.

    Uzbekistanas, kaip pristatyta konferencijoje, pastaraisiais metais taip pat juda link pilno infliacijos tikslinimo modelio, kartu įgyvendindamas platesnes rinkos reformas. Šalies centrinio banko pateiktais duomenimis, infliacija nuo beveik 20 proc. 2018 metais sumažėjo iki 5,5 proc. 2026 metų gegužę.

    Ne mažiau svarbi detalė yra lūkesčių pokytis: namų ūkių ir verslo infliacijos prognozės, kaip teigta, nuo maždaug 20 proc. vidurkio krito iki apie 10 proc. Tokie rodikliai laikomi kritiškais, nes infliacijos tikslinimas veikia tik tuomet, kai visuomenė patiki, kad kainų augimas bus suvaldytas.

    Mažėjanti dolarizacija signalizuoja pasitikėjimą

    Uzbekistano centrinis bankas kaip vieną iš patikimumo požymių išskyrė mažėjančią ekonomikos dolarizaciją. Pasak institucijos, indėliai užsienio valiuta sudaro apie 20 proc. bankų indėlių, kai anksčiau šis skaičius siekė beveik 50 proc.

    Tuo metu paskolų užsienio valiuta dalis, kaip skelbta, sumažėjo iki 37 proc., nuo 54 proc. anksčiau. Mažėjanti dolarizacija paprastai reiškia didesnį pasitikėjimą nacionaline valiuta ir leidžia palūkanų normoms veikti efektyviau per vietos finansų sistemą.

    Uzbekistano centrinio banko Pinigų politikos departamento vadovas Samigjon Inogamov pabrėžė, kad institucija reformas sieja su gilesne vietos finansų rinka, finansinės sąskaitos liberalizavimu ir kapitalo rinkos stiprinimu. Jo teigimu, infliacijos tikslui pasiekti planuojama išlaikyti griežtesnes pinigų politikos sąlygas, kad būtų stiprinamas patikimumas.

    Rinkoms tai svarbu ir platesniame kontekste: investuotojai vertina ne tik dabartinę palūkanų normą, bet ir centrinio banko gebėjimą laikytis deklaruojamų tikslų. Jei palūkanos mažinamos nesant tvaraus infliacijos lėtėjimo ir aiškių signalų apie kainų spaudimo išnykimą, pasitikėjimas gali greitai susvyruoti.

  • Po jūra slepiamas DI duomenų centras: plūduriuojanti vėjo turbina Norvegijoje taps bandymu

    Po jūra slepiamas DI duomenų centras: plūduriuojanti vėjo turbina Norvegijoje taps bandymu

    Daugiau nei šimtmetį vėjo turbinos buvo suvokiamos kaip įrenginiai, verčiantys vėją elektra. Tačiau sparčiai augant skaitmeninei ekonomikai ir DI skaičiavimo poreikiui, inžinieriai ieško būdų, kaip elektros gamybą sujungti su pačiu didžiausiu jos vartotoju.

    Nauja idėja – duomenų centrą perkelti nuo sausumos į jūrą ir integruoti jį į plūduriuojančios vėjo turbinos konstrukciją. Tokia schema žada vienu metu spręsti dvi problemas: kur gauti daug energijos ir kaip efektyviai aušinti serverius.

    Kas siūloma ir kodėl tai aktualu

    San Fransiske įsikūrusi bendrovė „Aikido Technologies“ pristato koncepciją, kurioje DI duomenų centras būtų įrengtas tuščiavidurėse plūduriuojančios platformos kojose po vandens linija. Įprastai tokiose konstrukcijose būna balastinės ertmės stabilumui, o šiame modelyje jos virstų serverių moduliais.

    Planuojama, kad vienoje platformoje būtų derinama 15–18 megavatų galios jūrinė vėjo turbina, 10–12 megavatų skaičiavimo apkrova ir baterijų sistema. Idėja paprasta: kai vėjas pučia, elektra gaminama vietoje ir iškart sunaudojama skaičiavimams, o ryšys su krantu reikalingas kaip papildoma arba sezoninė atrama.

    Aušinimas jūros vandeniu

    Duomenų centrų efektyvumą dažnai riboja ne tik elektros kaina, bet ir šilumos šalinimas. Serveriai skaičiavimo metu generuoja daug šilumos, todėl aušinimas tampa viena didžiausių eksploatacinių sąnaudų dalių, o kai kuriais atvejais reikalauja ir didelių gėlo vandens kiekių.

    Po vandeniu esantis korpusas leidžia šilumą perduoti per plienines sieneles į aplinkinį jūros vandenį, kuris veikia kaip didžiulis šilumos sugėriklis. Tokiu būdu tikimasi sumažinti aktyvaus aušinimo poreikį ir beveik atsisakyti gėlo vandens naudojimo, kas sausumoje vis dažniau kelia konfliktų dėl išteklių ir infrastruktūros.

    Terminai, rizikos ir ką parodys bandymas

    Pirmasis realus bandymas numatytas prie Norvegijos krantų: iki 2026 metų pabaigos planuojama įrengti bandomąjį apie 100 kilovatų galios sprendimą, paremtą atnaujinta turbina. Tai būtų praktinis įrodymas, ar serveriai gali patikimai veikti jūrinėje aplinkoje, kai energija ir aušinimas gaunami vietoje.

    Komercinis projekto etapas taikomas Jungtinei Karalystei, o veikimo pradžia siejama su 2028 metais. Vis dėlto išlieka svarbūs klausimai: korozija ir druskų poveikis, sudėtingas aptarnavimas jūroje, kibernetinio ir fizinio saugumo reikalavimai, taip pat poveikis ekosistemoms, jei šilumos išmetimas keistų vietines sąlygas.

    Panašios krypties eksperimentai jau buvo vykdomi, įskaitant „Microsoft“ bandymą laikyti serverius po vandeniu ir vertinti gedimų dažnį bei patikimumą. Tačiau plūduriuojančios vėjo turbinos ir DI duomenų centro sujungimas yra ambicingesnis žingsnis, nes čia vienoje vietoje sutelkiami energijos gamybos, kaupimo ir skaičiavimo procesai.

    Jei bandymai pasiteisins, toks modelis galėtų tapti alternatyva dideliems sausumos serverių ūkiams, kurie vis dažniau susiduria su ribota elektros infrastruktūra, vietos bendruomenių pasipriešinimu ir aušinimo išteklių trūkumu. Tuomet dalis skaičiavimų persikeltų ten, kur vėjas stabilus, o aušinimas – praktiškai „nemokamas“.

  • ES ruošia kripto taisyklių reviziją: kas pasikeis 2027 metais ir ką tai reikš „stablecoinams“?

    ES ruošia kripto taisyklių reviziją: kas pasikeis 2027 metais ir ką tai reikš „stablecoinams“?

    Europos Sąjungoje bręsta sprendimas iš naujo atverti kriptoturto reguliavimą MiCA ir jau 2027 metais peržiūrėti taisykles taip, kad jos aiškiau apimtų už ES ribų veikiančius emitentus bei naujas technologijas. Apie tai kalba diskusijas sekantys ES diplomatai, o Europos Komisija iki rugsėjo 30 dienos renka suinteresuotųjų šalių pastabas.

    MiCA reglamentas ES įsigaliojo etapais ir tapo bendru rėmu kriptoturto paslaugų teikėjams bei daliai žetonų leidėjų, tačiau praktikoje daug klausimų kyla dėl tarptautinių struktūrų. Ypač sudėtinga situacija, kai tas pats kriptoturtas platinamas per kelias įmones skirtingose jurisdikcijose.

    Stabilios monetos atsidūrė dėmesio centre

    Didžiausias spaudimas tenka stabiliosioms monetoms, kurių vertė paprastai susiejama su realaus pasaulio turtu, dažniausiai JAV doleriu. Kadangi jos veikia greta tradicinės bankininkystės, stabiliosioms monetoms taikomi ne visi bankų veiklos reikalavimai, o priežiūros spragos tampa matomos augant jų naudojimui.

    Rinkoje dominuoja JAV doleriu paremti sprendimai, todėl ES institucijoms kyla klausimas, kaip užtikrinti, kad Europoje naudojamos stabiliosios monetos atitiktų vienodus rezervų, skaidrumo ir rizikos valdymo standartus, net jei emitentas įsikūręs už ES ribų. Ši tema įgavo politinį svorį ir dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo viešai remiamos kriptoturto darbotvarkės bei dėmesio stabiliosioms monetoms.

    Augantys srautai ir naujos rizikos

    Duomenų platformų skaičiavimai rodo, kad 2025 metais stabiliųjų monetų pervedimų apimtys šoktelėjo iki maždaug 28 000 000 000 000 eurų. Toks mastas priartina stabilias monetas prie sisteminės infrastruktūros, todėl ES reguliuotojai vis dažniau kalba apie būtinybę aiškiau apibrėžti atsakomybę ir priežiūros ribas.

    ES svarsto, ar dabartinė MiCA apimtis pakankamai gerai „pagauna“ situacijas, kai stabiliosios monetos naudojamos atsiskaitymams tarptautinėje prekyboje, skaitmeniniuose mokėjimuose ar kaip tarpinė priemonė tarp skirtingų kriptoturto paslaugų. Kartu akcentuojama vartotojų apsauga, rezervų kokybė ir likvidumas, taip pat operacinės rizikos valdymas.

    Žetonizacija ir naujos mokėjimų schemos

    Peržiūroje tikimasi aptarti ir žetonizaciją, kai tradiciniai finansiniai instrumentai ar net indėliai atvaizduojami blokų grandinės ar kitos paskirstyto registro technologijos pagrindu. Tokie sprendimai gali pasiūlyti greitesnį atsiskaitymą ir mažesnę sukčiavimo riziką, bet kartu kelia naujų klausimų dėl priežiūros, atsiskaitymo galutinumo ir technologinių standartų.

    Ši kryptis dera su Europos Centrinio Banko atnaujinta mokėjimų strategija, kurioje numatytos naujos infrastruktūros, skirtos prisitaikyti prie žetonizacijos ir kitų inovacijų. Todėl MiCA peržiūra gali tapti platesnio ES finansų rinkų modernizavimo dalimi, o ne vien reakcija į kriptoturto rinkos ciklus.

    Kol kas galutinių sprendimų nėra, tačiau signalai iš ES institucijų rodo, kad peržiūra laikoma neišvengiama. Verslui tai reikštų didesnį aiškumą dėl veiklos Europoje, o vartotojams ir investuotojams potencialiai griežtesnes taisykles toms kriptoturto formoms, kurios vis labiau konkuruoja su įprastais mokėjimais.

  • Medūzos sustabdė Gravelines atominę elektrinę: jūros vandens aušinimas tampa vis trapesnis

    Medūzos sustabdė Gravelines atominę elektrinę: jūros vandens aušinimas tampa vis trapesnis

    Prancūzijos šiaurėje esanti Gravelines atominė elektrinė, laikoma viena galingiausių Europoje, vieną vasaros naktį netikėtai sustabdė dalį savo darbo. Į jūros vandens paėmimo sistemą patekęs medūzų būrys užkimšo filtrus, todėl reaktoriai automatiškai išsijungė saugos režimu.

    Ši elektrinė įsikūrusi tarp Diunkerko ir Kalė, o jos aušinimui naudojamas Šiaurės jūros vanduo. Tai įprastas sprendimas pakrančių energetikos objektuose, tačiau jis reiškia priklausomybę nuo stabilių jūros sąlygų ir švaraus vandens srauto.

    Pranešama, kad vėlų sekmadienio vakarą automatinės apsaugos iš eilės sustabdė tris reaktorius, o dar vienas išsijungė jau pirmadienio naktį. Likę du tuo metu ir taip nedirbo dėl planinių darbų, tad tam tikru momentu visa aikštelė nebegamino elektros.

    Operatorius EDF nurodė, kad siurblinių filtrų būgnuose susikaupė didelis ir netikėtai atsiradęs medūzų kiekis. Kai filtrai užsikemša, krenta aušinimo vandens srautas, o reaktoriui saugiausia reakcija tokiose situacijose yra sumažinti galią arba visiškai atsijungti.

    Šis atvejis nėra vienkartinė egzotika, o labiau pasikartojantis pakrančių infrastruktūros pažeidžiamumo pavyzdys. Panašūs medūzų sukelti sutrikimai anksčiau buvo fiksuoti ir kitose šalyse, taip pat paveikdavo ne tik atomines, bet ir šilumines elektrines bei gėlinimo įrenginius.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad problema glaudžiai susijusi su jūros vandens temperatūros kilimu ir ekosistemų pokyčiais. Šiltesnis vanduo gali sudaryti palankesnes sąlygas medūzoms daugintis, o ilgesnis šiltasis sezonas prailgina jų aktyvumo laikotarpį pakrantėse.

    Prie medūzų gausėjimo kai kuriose teritorijose prisideda ir žuvų išteklių pokyčiai, nes mažėjant natūraliems konkurentams bei plėšrūnams medūzoms gali būti lengviau įsitvirtinti. Be to, jų plitimą tarp regionų spartina laivyba, kai lervos ar smulkūs organizmai pernešami balastiniuose vandenyse.

    Energetikos inžinieriai ieško būdų, kaip tokias situacijas numatyti ir suvaldyti. Tarp taikomų priemonių minimi smulkesni įtekėjimo filtrai, skirtingo tipo apsauginės grotos, burbulų užtvaros bei stebėsenos sistemos, leidžiančios anksčiau pastebėti artėjančius telkinius.

    Vis dėlto net ir tobulesnė įranga paprastai nepašalina rizikos, o tik suteikia daugiau laiko sureaguoti ir sumažina prastovų tikimybę. Gravelines atveju reaktoriai buvo paleisti iš naujo po filtrų išvalymo, tačiau pati priklausomybė nuo aušinimo vandens ir besikeičiančios jūros aplinkos išlieka.

    Ši istorija primena, kad energetikos patikimumas priklauso ne vien nuo technologijų ar kibernetinio saugumo. Net maži, minkšti jūros organizmai gali tapti kritiniu veiksniu sistemoms, kurios kasdien turi užtikrinti stabilų elektros tiekimą, ypač šylant klimatui ir dažnėjant pakrančių ekosistemų svyravimams.

  • Europos Komisija griežtina prieigą prie ES rinkos: užsienio tiekėjams – nauji saugumo filtrai

    Europos Komisija griežtina prieigą prie ES rinkos: užsienio tiekėjams – nauji saugumo filtrai

    Europos Komisija rengia naują reglamentą, kuriuo būtų sugriežtinta užsienio bendrovių prieiga prie Europos Sąjungos viešųjų pirkimų rinkos. Projekte numatyta suteikti perkančiosioms organizacijoms aiškesnę teisę atmesti tiekėjus, jei kyla rizika dėl kišimosi, duomenų saugumo ar spaudimo iš trečiųjų šalių.

    Dokumentą planuojama pristatyti 2026 metų rugsėjį. Jis rengiamas didėjant geopolitinei įtampai ir ES institucijoms vis dažniau įvardijant, kad kritinių paslaugų duomenys ir tiekimo grandinės gali tapti išorės įtakos įrankiu.

    Kas keistųsi viešuosiuose pirkimuose

    Reglamento projekte pabrėžiama, kad pirkėjai turėtų imtis priemonių visame procese: nuo planavimo ir rinkos konsultacijų iki sutarties skyrimo ir vykdymo. Tikslas būtų užtikrinti ES saugumo ir viešosios tvarkos interesų apsaugą, ypač ten, kur pirkimai susiję su jautriais duomenimis ar infrastruktūra.

    Projekte numatyta, kad rizika gali kilti dėl tiekėjo nuosavybės, kontrolės ar finansavimo struktūros, jei ji sudaro prielaidas neteisėtai įtakai. Taip pat būtų vertinama, ar trečiosios šalies teisės aktai gali įpareigoti bendrovę atskleisti jautrią informaciją arba paveikti sutarties vykdymą.

    „Viešieji pirkėjai turi taikyti tinkamas priemones, kad būtų apsaugoti Sąjungos saugumo ir viešojo saugumo interesai“, – rašoma reglamento projekto formuluotėje.

    Europos preferencija – galima, bet ne privaloma

    Dokumente taip pat numatoma galimybė taikyti europinę preferenciją, kai konkurse būtų suteikiamas prioritetas Europos tiekėjams. Vis dėlto tai netaptų privaloma taisykle, o būtų papildoma priemonė, kurią šalys galėtų taikyti pagal konkretaus pirkimo rizikas.

    Numatomi sektoriai apimtų energetiką, vandens ūkį, transportą, pašto paslaugas, taip pat naftos ir dujų gavybą. Būtent šiose srityse sutartys dažnai siejamos su infrastruktūra, dideliais duomenų kiekiais ir strateginiu atsparumu.

    Kodėl akcentuojami duomenys ir priklausomybės

    Pastaraisiais metais ES vis dažniau kelia klausimą, kaip apsaugoti jautrius duomenis, kai paslaugas teikia tarptautinės technologijų bendrovės, o dalis jų veikia teisinėje aplinkoje, kur valstybės institucijos gali reikalauti prieigos prie informacijos. Toks scenarijus vertinamas kaip rizika sveikatos, gynybos, vidaus saugumo ir kitoms kritinėms sritims.

    Kai kurios ES valstybės jau ėmėsi praktinių sprendimų, mažindamos priklausomybę nuo JAV technologijų tiekėjų jautriuose projektuose. Tarp minimų pavyzdžių yra Prancūzijos sprendimai riboti „Microsoft“ vaidmenį sveikatos duomenų infrastruktūroje ir pakeisti „Palantir“ vietiniu tiekėju „ChapsVision“ tvarkant vidaus saugumo tarnybų jautrią informaciją.

    Lygiagrečiai ES šalys pastaraisiais metais kai kuriais atvejais atsisakė arba ribojo Kinijos telekomunikacijų įrangos tiekėjų dalyvavimą projektuose, kai kyla abejonių dėl nacionalinio saugumo. Tokie sprendimai dažniausiai argumentuojami rizika kritiniams tinklams ir galimybe trečiosioms šalims daryti įtaką infrastruktūrai.

    Reglamento projekte taip pat įvardijama būtinybė saugoti kritinę infrastruktūrą, tiekimo grandines, technologijas ir esmines paslaugas, stiprinti atsparumą fizinėms, kibernetinėms ir mišrioms grėsmėms. Akcentuojama ir priklausomybių nuo trečiųjų šalių tiekėjų mažinimo kryptis, ypač kai kalbama apie technologijas ir strategines žaliavas.

    ES požiūrį papildomai formuoja ir spaudimas dėl retųjų žemių elementų bei kitų žaliavų, kurios būtinos žaliajai transformacijai, elektronikai ir gynybos pramonei. Dėl ribotos pasiūlos ir didelės koncentracijos pasaulinėje rinkoje šios grandys laikomos potencialiai pažeidžiamomis, todėl viešieji pirkimai vis dažniau matomi kaip viena iš atsparumo politikos priemonių.

    Jei pasiūlymas būtų priimtas, perkančiosioms organizacijoms tektų daugiau atsakomybės pagrįstai įvertinti saugumo rizikas ir dokumentuoti sprendimus. Verslui tai reikštų griežtesnius reikalavimus skaidrumui, duomenų valdymui ir tiekimo grandinės kontrolei, ypač strateginiuose sektoriuose.

  • Kalifornijos saulės parkuose netikėtas prieglobstis: nykstanti San Chuakino lapė rado saugią nišą

    Kalifornijos saulės parkuose netikėtas prieglobstis: nykstanti San Chuakino lapė rado saugią nišą

    Kalifornijos Centrinio slėnio pakraščiuose nykstanti San Chuakino lapė, viena mažiausių Šiaurės Amerikoje, netikėtai rado vietą išlikti ten, kur iš pirmo žvilgsnio laukinei gamtai turėtų būti ankšta – dideliuose saulės energijos parkuose. Tyrėjai fiksavo atvejus, kai lapės įsikūrė aptvertose teritorijose ir, panašu, išnaudojo infrastruktūrą kaip apsaugą nuo plėšrūnų.

    Ši rūšis gyvena tik centrinėje Kalifornijoje ir yra pripažinta nykstančia. Per pastaruosius dešimtmečius intensyvi žemdirbystė, kelių ir gyvenviečių plėtra bei pramoniniai projektai smarkiai suskaidė jos buveines, todėl lapių judėjimas tarp tinkamų plotų tapo vis sudėtingesnis.

    Tyrimuose, vykdytuose dviejuose saulės energijos parkuose 2014–2017 metais, lapės buvo sužymėtos ir stebėtos, lyginant jų rodiklius su individais už tvoros, atvirose slėnio teritorijose. Pagrindinis klausimas buvo paprastas: ar žmogaus sukurta aplinka tampa spąstais, ar gali veikti kaip alternatyvi buveinė.

    Duomenys parodė, kad bent šiose vietose lapės ne tik išgyveno, bet ir demonstravo panašius rodiklius kaip ir gyvenančios natūralesnėse teritorijose. Stebėta, kad jų veisimosi sėkmė buvo panaši, o užimamos teritorijos dydis iš esmės nesiskyrė nuo kontrolinių plotų, taip pat išliko panašūs mitybos ir slėptuvių naudojimo įpročiai.

    Lemiamu veiksniu tapo pati tvora, kuri buvo sukonstruota taip, kad mažas gyvūnas galėtų prasprūsti pro tarpelius, o didesni plėšrūnai, ypač kojotai, liktų išorėje. Toks „filtras“ lapes apsaugojo nuo vienos svarbiausių grėsmių, su kuria jos susiduria atvirose teritorijose.

    Svarbus buvo ir maisto prieinamumas: saulės modulių konstrukcijos sudarė pavėsį, o tvarkoma augalija ir mažesnis trikdymas po statybų galėjo prisidėti prie graužikų gausos. Tokiose sąlygose lapėms lengviau rasti grobio, o temperatūrų svyravimai gali būti švelnesni.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžė, kad šios išvados nėra universalus argumentas bet kokiai plėtrai. Teigiamas efektas labiausiai tikėtinas tuomet, kai projektas nuo pradžių planuojamas su aiškiomis gamtosauginėmis priemonėmis, numatant gyvūnų judėjimo koridorius, saugias slėptuves ir ribojant veiksnius, kurie gali paversti teritoriją ekologiniais spąstais.

    Šis atvejis išryškina platesnę tendenciją: atsinaujinančios energetikos infrastruktūra, nors ir užima plotus, gali būti derinama su biologinės įvairovės tikslais, jei sprendimai paremti duomenimis ir vietos ekologija. San Chuakino lapės istorija rodo, kad kartais net apsauginė tvora, skirta įrangai, gali netikėtai tapti barjeru grėsmei ir suteikti nykstančiai rūšiai papildomą šansą.